Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2S-118-154/2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-01-23
Bylos Nr.: 2S-118-154/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-12-3-00993-2013-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danutė Matiukienė
Pareiškėjas: A. M., N. M.

Kategorijos

122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-118-154/2014Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00993-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 122.4. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. M. ir N. M. atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-117-632/20, kuria atsisakyta pareiškėjams iškelti fizinio asmens bankroto bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai A. M. ir N. M. kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Prašė iškelti jų atžvilgiu fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto administratoriumi UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą“, patvirtinti pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą bei išlaidų sąmatą.

Nurodė, kad jų nemokumą lėmė tai, jog jiems pasiėmus paskolą verslui bei iš pradžių sėkmingai ją grąžinant, vėliau įmonėje prasidėjo finansiniai sunkumai, kuriems dengti buvo imamos paskolos, bet jos finansinių reikalų nesutvarkė, padėdavo neilgam. Šiuo metu yra likę abiejų pareiškėjų įsiskolinimai tiek privatiems asmenims, tiek įmonėms. Pareiškėjai neturi galimybės grąžinti skolų dėl nemokumo, negali tinkamai vykdyti kreditorinių įsipareigojimų. N. M. gauna apie 1585,40 Lt pajamų per mėnesį. A. M. niekur nedirba ir pajamų negauna. Nekilnojamojo turto, grynųjų pinigų, kurių suma viršija minimalaus mėnesio atlyginimo dydį, akcijų ar vertybinių popierių neturi. Taip pat neturi įkeisto turto ir nėra suteikę kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų ar prisiėmę kitų įsipareigojimų. Mano, kad yra visos sąlygos bankroto bylos iškėlimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Akmenės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą A. M. ir N. M..

Teismas nurodė, kad LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 str. 2 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas yra tokia būklė, kai jis ne tik turi įsipareigojimų, kurie viršija 25 minimaliąsias mėnesio algas ir kurių mokėjimo terminai yra suėję, bet ir negali šių įsipareigojimų vykdyti. Netgi jei asmens skoliniai įsipareigojimai yra didesni nei turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti, tai taip pat reiškia, kad asmuo skolinius įsipareigojimus gali vykdyti.

Teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis N. M. įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą-praėjimo postą, esantį Akmenės r. sav., Ventos m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (108-109, 110-11 b. l.). Šiuo metu pareiškėja N. M. dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos 2013 m. sausio mėnesį – 1469,19 Lt, vasario mėnesį – 1824,92 Lt, kovo mėnesį – 1462,11 Lt (46 b. l.), remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazės informacija pareiškėjos pajamos iš darbo santykių laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. svyruoja nuo 1869,68 Lt iki 2782,09 Lt neatskaičius mokesčių. VĮ „Regitra“ duomenimis N. M. vardu įregistruota transporto priemonė F. E., pagaminimo metai - 1998 m. (91 b. l.), piniginių lėšų AB SEB banko, AB DNB banko AB „Swedbank“, kredito unijos „Tikroji viltis“ sąskaitose nėra (96, 97, 98, 99 b. l.).

Vertindamas pareiškėjos N. M. turtinę padėtį, teismas pažymėjo, kad N. M. prievolė „Ūkio banko lizingui“ (2602 Lt) yra solidari net tik jos ir sutuoktinio A. M., bet ir I. Ž. prievolė, prievolė BIG BANK AS filialui (34709,47 Lt) taip pat yra solidarioji pareiškėjos ir I. Ž. prievolė (6, 7 b. l.), pagal kurią iš solidariosios skolininkės I. Ž. išieškota 6311,56 Lt (62 b. l.). Tuo tarpu pareiškime nurodomą pareiškėjų solidariąją prievolę kreditoriui UAB „Gelvora“ pagal 2011 m. lapkričio 14 d. reikalavimų perleidimo sutartį (92 873,54 Lt) patvirtinančių kitų duomenų, išskyrus UAB „Gelvora“ įspėjimus pareiškėjams, nėra. Antstolės E. M. pažymoje apie skolas nurodoma, kad antstolės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/09/00582 dėl 48 770,06 Lt skolos išieškojimo išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai (60 b. l.). Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja N. M. turi nuolatinį pajamų šaltinį, iš kurio yra mokami susidarę skoliniai įsipareigojimai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pateikdami pareiškimą, pareiškėjai nenurodė teismui informacijos, nurodytos FABĮ 4 str. 4 dalies 7 punkte. Minėta nuostata įsakmiai nurodo, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama informacija apie baudžiamąsias bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir/arba areštuotas jo turtas. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Akmenės rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje N. M. pareikšti kaltinimai, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1 d., 182 str. 2 d. Pažymėjo, kad būtent šioje baudžiamojoje byloje N. M. pareikšti įtarimai dėl apgaulingo N. M. individualios įmonės buhalterijos tvarkymo, byla teisme nebaigta nagrinėti. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjos N. M. būklė neatitinka FABĮ 2 str. 2 dalies reikalavimų, be to, teismui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos sąžiningumo pateikiant teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo A. M. kreditorinius reikalavimus sudaro 267814,92 Lt dydžio prievolė kreditoriui AB DNB bankui (65, 161 b. l.); prievolė kredito unijai „Tikroji viltis“, kurios suma 16268,79 Lt (183 b. l.); prievolė VMI, kurios suma 3,30 Lt; prievolės sumokėti vykdymo išlaidas antstolei E. M., kurių suma 16805,95 Lt (63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71 b. l.); prievolė antstolei E. M. sumokėti 214519,55 Lt vykdymo išlaidas (72 b. l.). Pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis A. M. šiuo metu nedirba, o iki 2013 m. balandžio 30 d. dirbo UAB „Nerventa“.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų solidariosios prievolės sudaro didžiausią pareiškime nurodytų įsiskolinimų dalį: tai solidari A. M., UAB „Nerventa“ ir I. Ž. prievolė kredito unijai „Tikroji viltis“, kurios suma 51234,75 Lt; taip pat solidari M. Ž., D. Š. ir A. M. prievolė valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios suma 532 7361,86 Lt (72 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad 2009 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. BK 25 str. 3 d., BK 203 str. 2 d. ir BK 25 str. 3 d., bei BK 222 str. 1 d. ir BK 25 str. 3 d. Nurodė, kad minėtu nuosprendžiu teismas patenkino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir civilinio ieškovo naudai priteisė iš M. Ž., D. Š., A. M. solidariai 5327361,86 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu minėtas apylinkės teismo nuosprendis pakeistas: iš jo aprašomosios dalies pašalintas kvalifikuojantis požymis, kad M. Ž., D. Š., A. M., A. P. nusikaltimus padarė organizuotoje grupėje, suburtoje keliems nusikaltimams, tame tarpe vienam sunkiam nusikaltimui daryti. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalintos visos nuorodas į BK 25 str. 3 d. 2010 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendis panaikintas ir bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. 2011 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu A. M. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies: Vilniaus miesto 2- jo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendis pakeistas A. M. pagal BK 182 str. 2 d. pritaikius LR BK 54 str. 3 d. skirta 250 MGL dydžio bauda, pagal BK 203 str. 2 d. skirta 50 MGL dydžio bauda, pagal BK 222 str. 1 d. skirta 100 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtos bausmes subendrintos apėmimo būdu ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 32500 Lt dydžio bauda. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintas kvalifikuojantis požymis, kad A. M. nusikaltimus padarė organizuotoje grupėje, suburtoje keliems nusikaltimams, tame tarpe vienam sunkiam nusikaltimui daryti. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalintos visos nuorodos į BK 25 str. 3 d. Nuosprendžio dalis dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio patenkinimo pakeista nebuvo. 2013 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi A. M. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu skirtą 250 MGL (32500 litų) baudą pakeitė į 90 parų areštą (1 t., 189 b.l.). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 29 d. minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikino ir priėmė naują sprendimą – Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu A. M. paskirtos ir neatliktos bausmės – 32300 Lt dydžio baudos dalį pakeisti 480 valandų viešaisiais darbais, juos paskiriant dvylikai mėnesių, įpareigojant išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui (1 t., 190-193 b. l.).

Teismas pažymėjo, kad FABĮ paskirtis yra atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. To paties įstatymo 5 str. 8 d. 4 p. numatyta, kad teismas atsisako kelti fizinio asmens bankroto bylą, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Teismas nustatė, kad A. M. yra atlikęs 5 mėnesius viešųjų darbų bausmės, numatoma bausmės pabaiga – 2014-05-14 (1 t., 31 b. l.). Nurodė, jog pareiškėjas A. M. yra teistas pagal BK 222 str. 1 d., t. y. už apysunkį nusikaltimą, jo teistumas nėra išnykęs.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, nebuvo sąžiningi. A. M., nors šiuo metu ir nedirba, kaip nurodo, pajamų neturi, tačiau net ir tada, kai dirbo ir buvo įmonės direktorius, gavęs antstolio patvarkymus dėl lėšų išieškojimo (pagal prievoles, kurios šiuo metu pareiškime įvardijamos, kaip sudarančios įsiskolinimus, dėl kurių pareiškėjai tapo nemokiais), jų nevykdė ir mažinti turimas skolas pastangų nerodė, netgi priešingai - sukūrė papildomas prievoles, pvz. mokėti baudas už antstolio patvarkymų nevykdymą (Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartys, 1 t., 187-188, 194-196 b. l.). Pažymėjo, kad didžiąją pareiškėjų įsiskolinimų dalį sudaranti solidari A. M. prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą 532 7361,86 Lt žalą papildomai sukūrė ir prievolę sumokėti 241 519,55 Lt vykdymo išlaidas, susijusias su šios žalos išieškojimu. Konstatavo, kad tokie veiksmai akivaizdžiai laikytini nesąžiningais ir leidžia pagrįstai manyti, jog N. M. individualios įmonės veiklos finansiniai sunkumai nebuvo pagrindinė priežastis, lėmusi sunkią dabartinę pareiškėjų finansinę būklę, o didelės įtakos tam turėjo ir nesąžiningi pareiškėjo A. M. veiksmai, vengimas atsiskaityti pagal prievoles. Todėl teismas atmetė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai A. M. ir N. M. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjų pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad A. M. solidari prievolė su M. Ž. ir D. Š. sumokėti 5327361,86 Lt sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai yra tik dalis apeliantų įsiskolinimų atsiradusių įsiteisėjus 2011 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiui. Nepaisant to, kad tai yra didžioji dalis apeliantų įsiskolinimo, likusi įsiskolinimų dalis patenkina FABĮ 2 str. 2 d. nustatytą fizinio asmens nemokumo būklę tiek A. M. tiek N. M. atžvilgiu.

2. FABĮ 5 str. 8 d. 4 punkte teigiama, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Nurodo, kad anksčiau minėta solidari A. M. prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai atsirado tik 2011-08-02, kai įsiteisėjo 2011 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas. Todėl, net jeigu atskaitos tašku imtumėme patį pirmąjį nuosprendį, t. y. 2009 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendį, apeliantų atžvilgiu sunki finansinė situacija jau buvo susiklosčiusi anksčiau nei šis nuosprendis įsiteisėjo. Tai patvirtina žemiau nurodytos apeliantų prievolės:

N. M. prievolė UAB „Omnitel“, kuri vėliau buvo perleista Lindorff Oy ir dabar sudaro 1035,28 Lt, atsirado 2008-05-14;

A. M. prievolė AB DNB bankui sumokėti 238244,40 Lt sumą atsirado įsigaliojus 2008-09-18 Šiaulių apygardos teismo teismo įsakymui;

solidari N. M. ir I. Ž. prievolė BIGBANK AS sumokėti 34709,47 Lt (I. Ž. sumokėta - 6311,56 Lt) atsirado įsigaliojus 2008-10-08 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo teismo įsakymui;

solidari N. M. ir A. M. prievolė AB DNB bankui sumokėti 11533,26 Lt atsirado įsigaliojus 2008-10-15 Akmenės rajono apylinkės teismo teismo įsakymui;

solidari N. M. A. M. ir I. Ž. prievolė AB „Ūkio bankas“ sumokėti 16265,20 Lt (likutis - 2602,00 Lt) atsirado įsigaliojus 2008-12-16 Kauno miesto apylinkės teismo teismo įsakymui;

solidari N. M. ir A. M. prievolė UAB „Gelvora“ sumokėti 48770,06 Lt atsirado pagal 2009-01-27 Akmenės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą;

N. M. prievolė UAB „General Financing“ sumokėti 32278,43 Lt atsirado pagal 2010-02-23 Akmenės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą;

N. M. prievolė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui sumokėti 720 Lt pradėjo didėti nuo 2010 metų II ketvirčio.

3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nesutikti su pareiškime nurodytais argumentais, kad pareiškėjų prievolės atsirado dėl N. M. individualios įmonės nuostolingos veiklos, kuri vėliau tapo nemoki, kartu komplikuodama ir apeliantų finansinę padėtį. Teigia, kad Akmenės rajono apylinkės teismas, neįsigilinęs į byloje pateiktus duomenis, padarė nepagrįstą išvadą, jog pagrindinė priežastis, nulėmusi sunkią apeliantų finansinę padėtį, yra A. M. nesąžiningi veiksmai.

Atsiliepimas

4. Apeliantai pažymi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2013-10-10 atsiliepime į pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad A. M. valstybės biudžetui nėra skolingas. Kadangi aukščiau nurodyta 5327361,86 Lt dydžio prievolė buvo solidari su M. Ž. ir D. Š., todėl tikėtina, jog ši prievolė jau yra išieškota iš solidariųjų skolininkų. Tokiu atveju, aukščiau nurodyta prievolė, kuria teismas rėmėsi ginčijamojoje nutartyje, A. M. atžvilgiu apskritai turėtų būti pasibaigusi.

5. Tai, kad A. M., būdamas UAB „Nerventa“ direktoriumi, nevykdė antstolių patvarkymų, negali automatiškai suponuoti išvados, kad A. M. elgėsi nesąžiningai. Iš byloje surinktų duomenų galima daryti išvadą, jog antstolių patvarkymai buvo nevykdomi ne piktybiškai, bet dėl to, kad nebuvo finansinių galimybių juos vykdyti.

6. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantė N. M. buvo nesąžininga ir neinformavo teismo apie jos atžvilgiu baudžiamąją bylą. Nurodo, kad pareiškėja N. M. teismui pateikė Informatikos ir ryšių departamento 2013-05-20 Pažymos Nr. 14R-9287 kopiją, kurioje nurodyta, kad N. M. yra neteista. Remiantis CPK 197 str. 2 d., dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Teigia, kad N. M. neturėjo pagrindo netikėti Informatikos ir ryšių departamento pažymos teisingumu.

7. Tai, kad apeliantė nepateikė Akmenės rajono apylinkės teismui informacijos apie ginčijamoje nutartyje minėtą, jos atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą, gali būti paaiškinama apeliantės nepatyrimu, procedūrose susijusiose su teisminėmis institucijomis. N. M. žinojo, kad jos atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla ir jai pareikšti įtarimai pagal BK 222 str. 1 d. ir 182 str. 2d., tačiau turint omenyje, kad byla buvo iškelta seniai, apeliantė vadovaudamasi Informatikos ir ryšių departamento 2013-05-20 Pažyma, manė, kad byla galėjo būti nutraukta, o teismo dėl šios bylos informuoti nereikia. Pažymi, kad tiek minėta baudžiamoji byla, tiek apeliantų pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, buvo nagrinėjami tame pačiame Akmenės rajono apylinkės teisme, todėl būtų buvę naivu tikėtis, kad minėtos informacijos nenurodymu būtų tikimasi nuslėpti baudžiamosios bylos egzistavimą, kuri yra nagrinėjama tame pačiame teisme.

8. Akmenės rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja N. M. turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Šis teismo teiginys yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių. Pažymi, kad visas skundžiamoje nutartyje nurodytas pareiškėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra parduotas, vykdant N. M. IĮ bankroto procedūrą. Tai, kad naujasis savininkas nesikreipė į nekilnojamojo turto registrą dėl nuosavybės teisių registracijos, nesudaro pagrindo teigti, jog minėto nekilnojamojo turto savininkė yra N. M.. Todėl pagrindo daryti prielaidą, jog pareiškėja N. M. yra moki ir turi turto, iš kurio gali atsiskaityti su kreditoriais, nėra pagrindo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kredito unija „Tikroji viltis“ su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo palikti nepakeistą Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad N. M. individualios įmonės veiklos finansiniai sunkumai nebuvo pagrindinė priežastis, lėmusi sunkią dabartinę apeliantų finansinę būklę, o didelės įtakos tam turėjo ir nesąžiningi A. M. veiksmai, vengimas atsiskaityti pagal prievoles.

2. Mano, kad A. M., turėdamas tiek daug skolų, privalėtų imtis iniciatyvos ieškotis darbo ir (ar) vykdyti teisėtą veiklą, kuri duodu pajamų ir iš dalies gaunamų pajamų mokėti skolas kreditoriams. Pažymi, kad FABĮ 1 str. 1 d. nustatyta, kad FABĮ paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. nustatyta, kad teismas atsisako kelti fizinio asmens bankroto bylą, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Teismas konstatavo, kad A. M. yra teistas pagal BK 222 str. 1 d., teistumas nėra išnykęs. Teismas savo 2013-10-25 nutartyje konstatavo, kad dėl skolų nemokėjimo buvo sukurtos naujos prievolės, tokiu būdu didinant įsiskolinimą. Tokie veiksmai negali būti laikytini sąžiningais.

3. Teismas konstatavo, jog N. M. nenurodė teismui informacijos, nurodytos FABĮ 4 str. 4 d. 7 p., t. y. nenurodė informacijos, kad teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje N. M. pareikšti kaltinimai, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1 d., 182 str. 2 d. Tokie N. M. veiksmai, nepateikiant teismui teisingos informacijos, negali būti laikytini sąžiningais.

4. FABĮ 5 str. 8 d. 1 p. numatyta, kad nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie FABĮ 29 str. 7 d. nustatyta tvarka negali būti nurašyti. FABĮ 29 str. 7 d. nustatyta, jog negali būti nurašytos sumos pagal reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas. Teismas savo 2013-10-25 nutartyje konstatavo, kad pagal teismo nuosprendį (baudžiamoji byla Nr. 1-21-497/09) 2010-06-10 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 5327 361,86 Lt skolos išieškojimo išieškotojo Vilniaus apskrities VMI naudai solidariai iš M. Ž., D. Š. ir A. M.. Todėl teismas pagrįstai pareiškėjų N. M., A. M. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkino.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių banko lizingas“ nurodo, kad atskirajame skunde pateikti motyvai ir argumentai nepaneigė Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartyje padarytų išvadų. Sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė B. P. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo palikti nepakeistą Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodė, kad vykdant Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-02-23 Vykdomąjį Raštą Nr. 2-216-672-2010, patikrinus skolininkės turtinę padėtį, 2010-07-02 buvo išsiųstas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą į skolininkės darbovietę AB „Lietuvos geležinkeliai“. 2010-07-26 buvo gautas 2010-07-22 AB „Lietuvos geležinkeliai“ raštas, kuriuo pažymima, jog skolininkė N. M. išleista atostogų vaiko priežiūrai, kol jam sueis trys metai (tai yra iki 2011-01-11). Pažymi, jog nuo 2011-04-12 išskaitos iš N. M. darbo užmokesčio atliekamos reguliariai kiekvieną mėnesį. Iki 2013-11-12 buvo padaryta 6159,25 Lt išskaitų iš darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į 2013-09-26 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartį, 2013-10-11 patvarkymu dėl piniginių lėšų skirstymo sustabdymo 0171/10/03309/SUST buvo sustabdytas piniginių lėšų, išieškotų iš skolininkės N. M. darbo užmokesčio, skirstymas skolos bei vykdymo išlaidų dengimui vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/03309. Todėl Akmenės rajono apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad N. M. būklė neatitinka FABĮ 2 str. 2 d. nurodytos būklės, nes pareiškėja nuolat gauna draudžiamąsias pajamas ir turi savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

2. R. T. priemonių registro pateikta informacija, nustatyta, jog skolininkės N. M. vardu registruota transporto priemonė F. E. (1988 m.), kuri taip pat patenka į skolininkės turimo turto masę. Remiantis VĮ „Registro centras“ pateiktais duomenimis skolininkės vardu yra registruoti nekilnojamojo turto objektai: žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatas- praėjimo postas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai atskirtajame skunde nurodė, kad N. M. vardu registruotas nekilnojamas turtas buvo parduotas, vykdant bankroto procedūrą, tačiau duomenų, kurie įrodytų minėtąjį faktą, pareiškėja nepateikė. Atsižvelgiant į dabartinę skolininkės turtinę padėtį bei į tai, jog skolininkė gauna nuolatines draudžiamąsias pajamas, galima daryti išvadą, jog skolininkė turi nuolatinį pajamų šaltinį, iš kurio yra mokami susidarę skoliniai įsipareigojimai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo palikti nepakeistą Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad apeliantas A. M. savo finansinius įsipareigojimus per pastaruosius 3 metus ženkliai padidino, nevykdydamas antstolių teisėtų veiksmų, toks neveikimas negali būti laikytinas sąžiningu kreditorių atžvilgiu. Darytina išvada, jog teismas, vertindamas pareiškėjo neveikimą, pagrįstai pripažino, jog jis buvo nesąžiningas, kadangi nesant tokių veiksmų, pareiškėjas nebūtų per pastaruosius 3 metus ženkliai padidinęs savo finansinių įsipareigojimų.

2. Akmenės rajono apylinkės teismas atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą apeliantei N. M., motyvuodamas tuo, jog ji buvo nesąžininga, kadangi tame pačiame teisme pareiškėjos atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo (BK 222 str.), tačiau apie tokios baudžiamosios bylos procesą apeliantė teismo neinformavo. Pažymi, jog baudžiamoji byla iškelta BK 222 str. įtvirtintu pagrindu, be kita ko, byla dar iki šiol nėra išnagrinėta, o baudžiamosios bylos baigtis gali turėti esminę reikšmę nagrinėjant klausimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo. Todėl darytina išvada, jog teismas, vertindamas apeliantės N. M. sąžiningumą, pagrįstai vertino, jog pareiškėjos veiksmai, nepateikiant teismui informacijos apie jos atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą, kuri turi esminės reikšmės teismo sprendimui dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, nesąžiningi.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo dėl apeliantų atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad bankui nėra žinomos apeliantų įrodinėjamos aplinkybės apie tai, kad jų sunki finansinė padėtis susiklostė gerokai anksčiau nei atsirado prievolė VMI dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 dalis).

FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti;

2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais;

3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų);

4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus;

Žemesnės instancijos teismas

5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus;

6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti pareiškėjams bankroto bylą, konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąžingumo sąlygos bei nustatydamas, kad yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodytas apribojimas pareiškėjui A. M. kelti bankroto bylą, nes jis yra pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y. už apysunkį nusikaltimą, jo teistumas nėra išnykęs.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, todėl jų nebekartoja.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjų kreditoriniai įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

Dėl pareiškėjų nesąžiningumo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja N. M. buvo N. M. IĮ savininkė, t. y. buvo neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis (CK 2.45 str., 2.50 str. 4 d.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. B2-130-267/2013, pripažinta, kad N. M. IĮ veikla pasibaigė. Susipažinus su civilinėje byloje Nr. B2-130-267/2013 esančiais įrodymais matyti, kad pareiškimas teisme dėl bankroto bylos iškėlimo N. M. IĮ buvo gautas 2010 m. liepos 22 d., o Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjai N. M., kaip įmonės savininkei, už teismo įpareigojimų nevydymą buvo skirta 10 000 Lt bauda, kas reiškia, jog ši prievolė sumokėti baudą pareiškėjai atsirado ne dėl N. M. individulios įmonės nuostolingos veiklos, o dėl pačios pareiškėjos sąmoningai nevykdomų teismo įpareigojimų. Beje, nors ši pareiškėjos skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nėra nurodyta (1 t., 5 b. l.), todėl tikėtina, kad su Valstybe pareiškėja yra atsiskaičiusi, tačiau konstatuotina, kad tinkamai ir sąžiningai vykdant teismo įpareigojimus, 10000 Lt bauda nebūtų paskirta, o net 10 minimaliosios mėnesinės algos dydžio suma būtų panaudota pareiškėjos atsiskaitymams su kitais kreditoriais, pvz., su UAB „General Financing”, kuriam pareiškėja jau pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-02-23 vykdomajį raštą turėjo prievolę sumokėti 32278,43 Lt sumą.

Todėl tokie pareiškėjos veiksmai, sąmoningai didinant savo kreditorinius įsipareigojimus, negali būti pripažinti sąžiningais FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad aplinkybė, jog pareiškėja Neringa M. A. rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-672/2014 yra kaltinama pagal eilę BK straipsnių, tame tarpe ir pagal BK 222 str. 1 d., yra pagrindas ne tik konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumą FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme, bet ir pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą.

Iš apeliacinės instancijos teismui Akmenės rajono apylinkės teismo pateikto Neringos M. K. akto baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-672/2014 matyti, kad jis buvo surašytas 2010 m. kovo 29 d., o pareiškėja N. M. kaltinama pagal BK 222 str. 1 d. dėl apgaulingos savo individulios įmonės apskaitos tvarkymo. Tačiau pareiškėja, kreipdamasi į teismą pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, šių aplinkybių teismui nenurodė. Priešingai, atskirajame skunde ji nurodo, kad galvojusi, jog baudžiamoji byla nutraukta. Tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2013 m. vasario 15 d. vykusiame teismo posėdyje, nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą, pareiškėja, kaip kaltinamoji, dalyvavo, todėl negalėjo nežinoti, kad byloje iki 2013-05-09 buvo paskelbta pertrauka, po to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2013 m. rugsėjo 5 d. Pažymėtina, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra surašytas 2013 m. liepos 29 d., todėl tikėtis, kad baudžiamoji byla galėjo būti nutraukta jos atžvilgiu, pareiškėja neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję.

Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja N. M. FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme nėra sąžiningas fizinis asmuo, o jai iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas FABĮ tikslas – siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Juolab, kad pareiškėja N. M. yra dirbanti, gaunanti nuolatines pajamas (1 t., 46 b. l.), o atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė B. P., vykdanti išieškojimą iš pareiškėjos (skolininkės) N. M., nurodė, kad nuo 2011-04-12 išskaitos iš N. M. darbo užmokesčio atliekamos reguliariai kiekvieną mėnesį, iki 2013-11-12 buvo padaryta 6159,25 Lt išskaitų iš darbo užmokesčio (2 t., b. l. 92). Šiais įrodymais nėra pagrindo netikėti (CPK 185 str.), ir tai tik pagrindžia išvadas, jog bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai N. M. pažeistų skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo A. M. sąžingumo FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme, teisingai nurodė, kad dar tada, kai pareiškėjas dirbo ir buvo UAB „Nerventa“ direktoriumi, gavęs antstolio patvarkymus dėl lėšų išieškojimo (pagal prievoles, kurios šiuo metu pareiškime įvardijamos, kaip sudarančios įsiskolinimus, dėl kurių pareiškėjas tapo nemokus), jų nevykdė ir mažinti turimas skolas pastangų nerodė, netgi priešingai - sukūrė papildomas prievoles, pvz. mokėti baudas už antstolio patvarkymų nevykdymą (Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartys (1 t., 187-188, 194-196). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie pareiškėjo veiksmai, sąmoningai didinant savo kreditorinius įsipareigojimus, negali būti pripažinti sąžiningais FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme.

Dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos egzistavimo pareiškėjo A. M. atžvilgiu.

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakė kelti pareiškėjui A. M. bankroto bylą, konstatuodamas, kad jis yra pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y. už apysunkį nusikaltimą, jo teistumas nėra išnykęs (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas).

Iš byloje esančios 2013 m. gegužės 29 d. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažymos „Dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį“ matyti, kad Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 2009-07-02 nuosprendžiu A. M. buvo nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., pagal BK 25 str. 3 d., 203 str. 2 d. bei pagal BK 25 str. 3 d., 222 str. 1 d. Vilniaus apygardos teismo 2011-08-02 nusprendžiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-07-02 nuosprendis pakeistas, paskiriant galutinę subendrintą bausmę 32500 Lt bauda, o iš nuosprendžio rezoliucinės dalies, kuria A. M. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2., 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., pašalintos visos nuorodos į BK 25 str. 3 d. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-25 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011-08-02 nusprendžiu paskirta 32500 Lt dydžio bauda pakeista į 90 parų arešto bausmę. Vilniaus apygardos teismo 2013-04-29 nutartimi panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-25 nutartis ir priimtas naujas sprendimas: Vilniaus apygardos teismo 2011-08-02 nusprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, t. y. 32300 Lt dydžio baudos dalis pakeista 12 mėnesių viešųjų darbų bausme – viso 480 valandų, įpareigojant išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui (1 t., 49-50 b. l.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 2009-07-02 nuosprendžiu buvo patenkintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinys ir iš M. Ž., D. Š., A. M. solidariai priteista 5327361,86 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 2009-07-02 nuosprendžio dalis dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio patenkinimo pakeista nebuvo, o 2010-06-10 buvo išduotas vykdomasis raštas (1 t., b. l. 73).

Šios nustatytos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad pareiškėją A. M. pripažinus kaltu pagal BK 222 str. 1 d., t. y. už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, taip pat ir patenkinus net virš 5 mln. litų civilinį ieškinį, tai turėjo esminės įtakos pareiškėjo mokumui, juolab, kad baudžiamoji byla Vilniaus miesto 2-ame apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti 2006 metais, todėl pareiškėjas turėjo ruoštis gynybai, bylos nagrinėjimas užėmė daug laiko, o tai galimai trukdė gauti nuolatines pajamas, todėl sąlygojo nemokumą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas, pripažintas kaltu pagal BK 222 str. 1 d., t. y. už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, negali būti laikomas sąžiningu FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl tai, kad suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad pareiškėjas A. M. nėra skolingas valstybės biudžetui (1 t., 153-156), reikšmės atsisakymui kelti bankroto bylą neturi. Ši aplinkybė galėtų turėti įtakos tik pareiškėjo skolinių įsipareigojimų dydžiui, tačiau nagrinėjamu atveju, tai reikšmės neturi, nes bankroto bylą atsisakytina kelti kitais pagrindais.

Dėl teismo argumentų apie pareiškėjos N. M. turimą turtą.

Iš civilinėje byloje Nr. B2-130-264/2013 esančių ir į šią bylą pridėtų N. M. IĮ 2011-03-31 ir 2013-05-29 Kreditorių susirinkimo protokolų matyti, kad 2011-03-31 kreditorių susirinkime 7 darbotvarkės klausimu, siekiant atsiskaityti su N. M. IĮ kreditoriais, buvo nutarta pardavinėti ir įmonės savininkės N. M. turtą. Bankroto administratoriui kreipiantis į teismą dėl N. M. IĮ veiklos pabaigos, teismui buvo pateiktas 2013-05-29 Kreditorių susirinkimo protokolas iš kurio matyti, kad bankroto administratorius, teikdamas kreditorių susirinkimui savo veiklos ataskaitą, pateikė ir informaciją apie parduotą turtą, tame tarpe nurodydamas, kad parduota įmonės savininkės transporto priemonė F. E. už 300 Lt, taip pat parduotas įmonės savininkei priklausęs žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), už 1000 Lt, taip pat praėjimo postas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 100 Lt.

Tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie pareiškėjos N. M. turimą turtą, nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis N. M. įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą-praėjimo postą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o VĮ „Regitra“ duomenimis N. M. vargu įregistruota transporto priemonė F. E., pagaminimo metai - 1998 m.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad minėtas turtas pareiškėjai N. M. nuosavybės teise nepriklauso, todėl nurodyti motyvai pašalintini iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė pareiškėjų pateiktus duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjams, kaip fiziniams asmenims, bankroto byla nekeltina Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams prieštarautų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningų asmenų mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Dėl išdėstyto, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis iš esmės paliktina nepakeista, tačiau iš jos pašalinti motyvai, susiję su pareiškėjos N. M. nuosavybės teise valdomu turtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą. panaikinti.

Pašalinti iš Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties motyvus, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis N. M. įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą-praėjimo postą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o VĮ „Regitra“ duomenimis N. M. vargu įregistruota transporto priemonė F. E., pagaminimo metai - 1998 m.

Teisėja Danutė Matiukienė