- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-1794-657/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24358-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- J. S., D. S.
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms J. S. ir D. S. dėl nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovių J. S. ir D. S. 1 474,60 Eur skolą, susidariusią nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 39/100 dalys gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis 1998 m. rugpjūčio 4 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos tipine sutartimi, kurią 2014 m. gegužės 13 d. patikslinus, 20/100 dalys gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotos atsakovei J. S.. Sutarties 2.2. ir 5.6. punktais atsakovė įsipareigojo kas mėnesį sumokėti nuomos mokestį. Šiuo adresu deklaruota atsakovių gyvenamoji vieta – J. S. nuo 1998 m. rugpjūčio 11 d., D. S. – nuo 2003 m. rugpjūčio 21 d. Atsakovei J. S. 2014 m. spalio 16 d. įteiktas priminimas dėl įsiskolinimo, tačiau atsakovė jį pasirašyti atsisakė, susidariusio įsiskolinimo nesumokėjo.
Atsakovės J. S. ir D. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovei J. S. buvo išnuomotos netinkamos gyvenimui gyvenamosios patalpos. Išnuomotose patalpose atsakovės gyveno, kol nugriuvus namo kampui namas tapo netinkamas naudoti. Ekspertai pripažino, kad namas yra avarinės būklės ir jame būti pavojinga. Atsakovės šiose patalpose negyvena, nes jos yra netinkamos gyventi, todėl nemoka nuomos ir komunalinių mokesčių. Atsakovė kreipėsi į ieškovę, kad ji atsakovės nuomotas patalpas parduotų, ir kad atsakovė jas galėtų susiremontuoti. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu pripažino atsakovei teisę jos nuomotas gyvenamąsias patalpas privatizuoti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Atsakovė 2016 m. kovo 23 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgijo 1/5 dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės reikalavimas priteisti nuomos mokestį nepagrįstas, nes ieškovė nevykdė jai pagal nuomos sutartį tenkančių vykdyti prievolių perduoti nuomininkui tinkamą neterminuotam naudojimui gyvenamąją patalpą ir užtikrinti, kad nuolat veiktų inžinerinės sistemos bei įranga.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės atsakovei J. S. 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad atsakovės teiginius dėl gyvenamojo namo avarinės būklės patvirtina VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2013 m. birželio 21 d. atliktos statinio konstrukcijų dalies ekspertizės aktas, kurio išvadose nurodyta, kad šio gyvenamojo namo konstrukcijos netenkina statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas. „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimų. Ieškovės atstovė pripažino atsakovės nurodytas aplinkybes dėl 2013 m. birželio mėnesį įvykusios gyvenamojo namo avarijos, dėl namo avarinės būklės. Atsakovė paskutinę nuomos mokesčio įmoką – 199,34 Lt sumokėjo 2013 m. liepos 27 d. Nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio nuomos mokesčio atsakovė nemokėjo, kadangi gyvenamoji patalpa tapo netinkama gyventi. Teismas sprendė, kad neturi teisinės reikšmės aplinkybė, ar atsakovė kreipėsi dėl nuomos mokesčio dydžio, ar ne, nes tai nepašalina nuomotojos pareigos tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal nuomos sutartį ir užtikrinti nuomininko teisę naudotis tinkama gyventi gyvenamąja patalpa, kurią nuomininkas galėtų naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Pagal gyvenamosios nuomos sutarties turinį (CK 6.576 str.) nuomotojo teisė reikalauti iš nuomininko nuomos mokesčio atitinka nuomotojo pareigą suteikti nuomininkui tinkamą gyvenamąją patalpą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės nuomotas butas nuo 2013 m. birželio yra avarinės būklės, kad tolesnis tokio nuomojamo būsto naudojimas pagal tiesioginę paskirtį kelia grėsmę jame gyvenančių asmenų saugumui, butas neatitinka statiniui keliamų reikalavimų, jo būklė kelia pavojų jame esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, todėl atsakovės pagrįstai išsikėlė iš minėtų patalpų. Aplinkybė, jog atsakovė 2016 m. kovo 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į jos nuomotas gyvenamąsias patalpas, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuomos mokestį pagrįstumo, nes dėl avarinės gyvenamųjų patalpų būklės jų nebuvo galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį visą laikotarpį, už kurį ieškovė prašo priteisti nuomos mokestį. Ieškovė su atsakovės pasiūlymu sudaryti taikos sutartį nesutiko. Šiuo atveju ieškovė pati pažeidė sutartinę prievolę perduoti nuomininkui tinkamas gyvenamąsias patalpas ir kol šis pažeidimas tęsėsi atsakovė negali būti laikoma pažeidusia prievolę už patalpas sumokėti (CK 6.64 str. 3 d.). Ieškovės reikalavimas priteisti nuomos mokestį už avarinės būklės gyvenamąsias patalpas, visiškai netinkamas naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde teigiama:
Teismas nepagrįstai, vadovaudamasis CK 6.64 straipsnio 3 dalimi, konstatavo, jog ieškovė pati pažeidė sutartinę prievolę perduoti nuomininkui tinkamas gyvenamąsias patalpas, ir atsakovė negali būti laikoma pažeidusia prievolę už patalpas sumokėti. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neišsiaiškino visų byloje reikšmingų aplinkybių, todėl pažeidė CPK 185 straipsnį.
Teismas neatsižvelgė, kad nuomos sutartis su atsakove J. S. iki ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo nebuvo nutraukta, ar pripažinta negaliojančia. Nuomos sutarties 5.6 punktu nuomos mokestį atsakovė J. S. įsipareigojo sumokėti kas mėnesinį ne vėliau kaip iki kito po išgyvento mėnesio paskutinės kalendorinės dienos bei įsipareigojo nuomos mokestį mokėti iki gyvenamųjų patalpų perdavimo nuomotojui. Atsakovė neprašė nutraukti nuomos sutarties dėl to, kad patalpos tapo avarinės būklės, neperdavė ginčo gyvenamųjų patalpų savivaldybei. Priešingai, Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2441-192/2015 nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė J. S. visą tą laiką, visų pirma turėjo siekį būti būtent ginčo turto nuomininke, kad galėtų jį įsigyti. Ji įgijo ne tik teisę išsipirkti ginčo turtą, bet ir tuo laikotarpiu vykdyti nuomos sutartyje nustatytas pareigas, tame tarp mokėti nustatyto dydžio nuomos mokestį. Skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu nustatytoms aplinkybėms.
Atsiliepimas
Atsakovės J. S. ir D. S., atstovaujamos advokato Aurelijaus Gruodžio, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai nustatė, jog dėl įvykusios avarijos nuo 2013 m. birželio mėnesio ieškovės nuomota namo dalis tapo nebetinkama ir pavojinga gyventi, dėl ko atsakovės išnuomotomis patalpomis negalėjo naudotis ir nesinaudojo. Todėl nuo 2013 m. liepos 1 d. ieškovei nebevykdant savo prievolių, kylančių iš tarp šalių sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, ji neturi teisės reikalauti, kad atitinkamą sutartį vykdytų atsakovės. Ieškovė nedelsiant buvo informuota apie įvykusią avariją, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad įvykdytų sutartį, todėl atsakovė buvo priversta pareikšti ieškinį teisme dėl ieškovės įpareigojimo parduoti atsakovei atitinkamą namo dalį. Ieškovės reikalavimas mokėti nuomos mokestį už laikotarpį, kuomet atsakovės dėl ieškovės kaltės negalėjo naudotis išnuomotomis patalpomis, yra akivaizdžiai neteisėtas, prieštaraujantis teisingumo, sąžiningumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde apibrėžtų ribų.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 str.). CK 6.583 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius), o nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal šio straipsnio 4 dalies taisykles. Nuomos mokesčio mokėjimas už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis yra viena iš esminių nuomos sutarties sąlygų. Ši pareiga pagrįsta įstatymo nuostata, o nuomininkui jos nevykdant nuomos sutartis gali būti nutraukta (CK 6.611 str.).
Pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojo prievolė suteikti turtą nuomininkui, kad šis juo galėtų naudotis pagal paskirtį ir daikto būklė atitiktų šią paskirtį, nepasibaigia daikto perdavimu nuomininkui, o išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 str. 1 d.), todėl ši prievolė turi garantinį pobūdį ir lemia nuomotojo atsakomybės už šios prievolės nevykdymą ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2008; 2016 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-376-313/2016).
Byloje nustatyta, jog ieškovei Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 39/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 295,12 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini). Kauno miesto valdyba 1998 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 767 nusprendė gyvenamąsias patalpas, trijų kambarių butą (58,36 kv. m), esantį (duomenys neskelbtini) išnuomoti atsakovei J. S. (šeimoje trys asmenys). Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį šalys sudarė 1998 m. rugpjūčio 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. A1-394 nuomos sutartis patikslinta ir 2014 m. gegužės 13 d. sudaryta Savivaldybės gyvinamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dviejų kambarių buto, 56,68 kv. m bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini), neterminuotos nuomos atsakovei J. S. ir jos dukteriai D. S.. Sutarties 5.6. punktu atsakovės įsipareigojo sumokėti kas mėnesį nuomos mokestį ne vėliau kaip iki kito po išgyvento mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Nuomojamo buto adresu deklaruota atsakovių gyvenamoji vieta.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuomos sutarties vykdymo, nes: 1) nuomininkės, atsakovės J. S. ir D. S., vengė mokėti šalių sutartimi sulygtą nuomos mokestį; 2) nuomotojas, ieškovė Kauno miesto savivaldybė, nesirūpino gyvenamosios patalpos būkle, todėl pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl avarinės gyvenamųjų patalpų būklės jų nebuvo galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ir ieškovės ieškinį atmetė.
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės paneigti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2441-192/2015 nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, kad atsakovė J. S. visą tą laiką turėjo siekį būti būtent ginčo turto nuomininke, kad galėtų jį įsigyti nuosavybėn, o kartu ir atsakovės pareigos mokėti nuomos mokestį.
Esant nuomos teisiniams santykiams nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo (CK 6.485 str. 1 d.). CK 6.487 straipsnio, reglamentuojančio nuomos mokestį, 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį; jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, jis turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja. Šios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai. Jų taikymo sąlyga yra ta, kad tarp išnuomoto daikto trūkumų ir nuomininko galimybės be kliūčių naudoti tinkamos kokybės daiktą pagal paskirtį bei sutartyje numatytų naudojimosi sąlygų turi egzistuoti priežastinis ryšys, t. y. išnuomoto daikto trūkumas (būklės pablogėjimas) turi lemti visišką ar dalinį negalėjimą naudotis šiuo daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl 2013 m. birželio mėnesį įvykusios avarijos namas, (duomenys neskelbtini), tapo nebetinkamas gyventi. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2013 m. birželio 21 d. atliktos statinio konstrukcijų dalies ekspertizės akte nurodyta, kad šio gyvenamojo namo konstrukcijos netenkina statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas. „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir statybos techninio reglamento STR 2.02. 01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimų. Gyvenamojo namo konstrukcijų būklė (pamatai, sienos, perdangos ir stogą laikančios medinės konstrukcijos) pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ reikalavimus yra avarinė. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), trūkiai nurovė namo šildymo sistemos vamzdynus, elektros instaliacijos laidus, todėl juo naudotis pavojinga. Gyvenamojo namo konstrukcijų būklė (pamatai, sienos, perdangos ir stogą laikančios medinės konstrukcijos) kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgiant į grėsmės pobūdį, būtina nedelsiant imtis priemonių žmonėms apsaugoti (apriboti priėjimą ir privažiavimą, sustabdyti statinio naudojimą). Šias akte nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, o taip pat UAB Kauno ir Komunalinis ir butų ūkis (duomenys neskelbtini) d. Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, jog pirmajame kambaryje išgriuvusi siena, įtrūkę lubos, įlūžę grindys, sulūžę langai; antrajame kambaryje įtrūkę sienos, mediniai langai; virtuvėje – sutrūkinėjusios sienos, lubos, pažeistas plastikinis lango, kurį įstatė atsakovė savo lėšomis, paketas; koridoriuje sutrūkusios sienos; namas fiziškai pažeistas.
Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė J. S. 2013 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į ieškovę dėl buto pardavimo arba skubaus namo remonto, jog būstas būtų tinkamas ir saugus gyventi. Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės taryba 2014 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. T-513 pripažino nusidėvėjusiomis ir ekonomiškai netikslingomis remontuoti ar rekonstruoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas – 20/100 dalių nuo 0,39 dalių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); patalpos plane pažymėtos 1/3 dalis 1-1/1,26; 1-2/6,25; 1-3/4,29; 1-4/10,26; 1-5/18,53; 1-6/16,93), kuriomis naudojosi pagal nuomos sutartį atsakovė J. S..
CK 6.485 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nuomotojas, kuriam pranešta apie nuomininko reikalavimus arba apie pastarojo ketinimą pašalinti daikto trūkumus nuomotojo lėšomis, turi teisę nedelsdamas pakeisti išnuomotą netinkamos kokybės daiktą kitu analogišku tinkamos kokybės daiktu arba pats neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus.
Nors apeliantė teigia, kad atsakovės nesikreipė dėl nuomos sutarties nutraukimo, nuomos mokesčio sumažinimo, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė, gavusi nuomininkės reikalavimą nedelsiant imtis daikto trūkumų pašalinimo darbų, nes pagal ekspertizės aktą konstatuota negyvenamųjų patalpų kapitalinio remonto būtinybė, to neatliko, nesuteikė atsakovėms kitos tinkamos gyventi patalpos, o priėmė sprendimą pripažinti jas nusidėvėjusiomis ir ekonomiškai netikslingomis remontuoti ar rekonstruoti savivaldybei, dėl ko šias patalpas teismo sprendimu buvo leista įsigyti atsakovei J. S.. Tokiu būdu šioje byloje netenka reikšmės argumentai dėl atsakovės siekio likti buto nuomininke, kad galėtų jį įsigyti.
Kaip jau minėta, nuomotojo pareiga perduoti tinkamą naudotis nuomojamą daiktą galioja ne tik paties daikto perdavimo metu, bet visą sutarties galiojimo laikotarpį. Teisėjų kolegija pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nuomotojas nuo 2013 m. birželio mėnesio žinojo apie įvykusią avariją, nuo 2013 m. gruodžio 12 d. žinojo apie nuomininko pareikštus pastebėjimus dėl patalpų būklės, tačiau nesiėmė jokių priemonių šiems patalpų trūkumams pašalinti. Vadinasi, liko nenuginčyta ir galiojo nuomotojo pareiga užtikrinti tinkamą gyvenamųjų patalpų būklę. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė nuomos sutarties nenutraukė ar nesikreipė į ieškovę dėl nuomos mokesčio sumažinimo, o siūlė parduoti jai butą, kad galėtų atlikti patalpų remontą savo lėšomis, nepaneigia fakto, jog ginčo patalpoms buvo reikalingas kapitalinis remontas, kad jų neremontuodama ieškovė privalėjo suteikti kitas tinkamas gyventi patalpas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino sutartinę nuomotojo pareigą užtikrinti nuomojamo daikto kokybę ir, iškilus būtinybei, atlikti nuomojamo daikto kapitalinį remontą kaip pagrindinę ir pirmąją pareigą. Šios pareigos neįvykdžius, ieškovė negali reikalauti sumokėti nuomos mokestį.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam nagrinėjamos bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.