Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms J. S. ir D. S. dėl nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovei Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 39/100 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 295,12 kv.m, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (21-23 b.l.). Kauno miesto valdyba 1998-07-28 sprendimu Nr. 767 nusprendė gyvenamąsias patalpas, trijų kambarių butą, 58,36 kv.m, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, išnuomoti atsakovei J. S. (šeimoje trys asmenys) (25 b.l.). Ieškovė ir atsakovė J. S. 1998 m. rugpjūčio 4 d. sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, pagal kurią minėtas butas išnuomotas atsakovei (26-29 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymou Nr. A1-394 pagrindu nuomos sutartis patikslinta ir 2014-05-13 sudaryta Savivaldybės gyvinamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. SR-1036 dėl dviejų kambarių buto, 56,68 kv.m bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, neterminuotos nuomos atsakovei J. S. ir jos dukteriai D. S. (30-36 b.l.). Sutarties 5.6. punktu atsakovės įsipareigojo sumokėti kas mėnesį nuomos mokestį ne vėliau kaip iki kito po išgyvento mėnesio paskutinės kalendorinės dienos (33 b.l.). Nuomojamo buto adresu deklaruota atsakovių gyvenamoji vieta (24 b.l.).

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 str.). Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius).

CK 6.587 straipsnyje numatytos gyvenamosios patalpos nuomotojo pareigos. Gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje, o patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai (CK 6.587 str. 1 d.). Nuomotojas privalo užtikrinti tinkamą gyvenamojo namo, kuriame yra išnuomota gyvenamoji patalpa, naudojimą, teikti nuomininkui už mokestį sutartyje numatytas būtinas komunalines paslaugas arba užtikrinti jų teikimą, užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą (CK 6.587 str. 6 d.).

Atsakovė atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad dėl 2013 m. birželio mėnesį įvykusios avarijos namas, (duomenys neskelbtini), Kaune, tapo nebetinkamas gyventi. Atsakovės teiginius dėl gyvenamojo namo avarinės būklės patvirtina VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2013-06-21 atliktos statinio konstrukcijų dalies ekspertizės aktas (54 b.l.). Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad šio gyvenamojo namo konstrukcijos netenkina statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas. „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir statybos techninio reglamento STR 2.02. 01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimų. Gyvenamojo namo konstrukcijų būklė (pamatai, sienos, perdangos ir stogą laikančios medinės konstrukcijos) pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ reikalavimus yra avarinė. Avarinis – toks statinys, kurio būklė neužtikrina Statybos įstatymu nustatyto esminio statinio reikalavimo – mechaninio atsparumo ir pastovumo, todėl tolesnis jo naudojimas yra nebesaugus. Ekspertizės akto išvadose taip pat nurodyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, trūkiai nurovė namo šildymo sistemos vamzdynus, nurovė elektros instaliacijos laidus, naudotis pavojinga. Gyvenamojo namo konstrukcijų būklė (pamatai, sienos, perdangos ir stogą laikančios medinės konstrukcijos) kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgiant į grėsmės pobūdį, nedelsiant imtis priemonių žmonėms apsaugoti (apriboti priėjimą ir privažiavimą, sustabdyti statinio naudojimą) (54 b.l.).

Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad įvykus avarijai nedelsdama pranešė nuomotojui - Kauno miesto savivaldybei, pateikė informaciją apie 2013-06-21 atliktą Statinio konstrukcijų dalies ekspertizę, kvietė nuomotojo atstovus įvertinti patalpų būklę, 2013-12-12 prašymu kreipėsi dėl gyvenamųjų patalpų remonto arba pardavimo (83 b.l.), tačiau nuomotojas nesiėmė jokių priemonių gyvenamąsias patalpas remontuoti. Ieškovo atstovė pripažino atsakovės nurodytas aplinkybes dėl 2013 m. birželio mėnesį įvykusios gyvenamojo namo avarijos, dėl namo avarinės būklės. Ginčo dėl to nėra.

Iš ieškovės pateiktos nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinės (38-39 b.l.) matyti, kad nuomos mokesčio įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2015 gruodžio (39-40 b.l.). Atsakovė paskutinę nuomos mokesčio įmoką, 199,34 Lt, sumokėjo 2013-07-27. Nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio nuomos mokesčio atsakovė nemokėjo (39 b.l.) ir nurodė atsisakymo mokėti priežastį - nuo gyvenamojo namo įgriuvimo gyvenamoji patalpa tapo netinkama gyventi.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad nuomos mokestis buvo skaičiuojamas visą laiką, neatsižvelgus į 2013 m. birželio mėnesį įvykusią gyvenamojo namo avariją, ir net nesvarsčius klausimo dėl nuomos mokesčio sumažinimo. Ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovė nesikreipė į ieškovą dėl nuomos mokesčio sumažinimo, neprašė perduoti jai kitų gyvenamųjų patalpų, nuomos sutartis nebuvo nei pakeista, nei nutraukta, todėl nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti sutartyje numatyto nuomos mokesčio. Ieškovo atstovės teigimu, pati atsakovė nesirūpino nuomos sutarties sąlygų pakeitimu. Teismas pažymi, kad šie ieškovės atstovės argumentai nesudaro pagrindo ieškinio reikalavimus pripažinti pagrįstais. Neturi teisinės reikšmės aplinkybė, ar atsakovė kreipėsi dėl nuomos mokesčio dydžio, ar ne, nes tai nepašalina nuomotojo pareigos tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal nuomos sutartį ir užtikrinti nuomininko teisę naudotis tinkama gyventi gyvenamąja patalpa, kurią nuomininkas galėtų naudoti pagal tiesioginę paskirtį (CK 6.587 str.).

Pagal gyvenamosios nuomos sutarties turinį (CK 6.576 str.) nuomotojo teisė reikalauti iš nuomininko nuomos mokesčio atitinka nuomotojo pareigą suteikti nuomininkui tinkamą gyvenamąją patalpą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės nuomotas butas nuo 2013 m. birželio yra avarinės būklės, kad tolesnis tokio nuomojamo būsto naudojimas pagal tiesioginę paskirtį kelia grėsmę jame gyvenančių asmenų saugumui, butas neatitinka statiniui keliamų reikalavimų, jo būklė kelia pavojų jame esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, todėl atsakovės pagrįstai išsikėlė iš minėtų patalpų. Ieškovė yra atsakinga už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo (CK 6.485 str. 1 d.).

Iš šalių paaiškinimų ir kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2441-192/2015 priimto Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo matyti, kad teismo sprendimu pripažinta J. S. teisė privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas, t. y. 20/100 dalių patalpų, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota sudaryti su J. S. šių patalpų pirkimo pardavimo sutartį. Vykdant šį teismo sprendimą 2016 m. kovo 22 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė J. S. įgijo iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės 1/5 dalį pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (102-108 b.l.). Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovė pagal 2016-03-22 pirkimo-pardavimo sutartį įgijo nuosavybės teisę į jos nuomotas gyvenamąsias patalpas, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuomos mokestį pagrįstumo, nes dėl avarinės gyvenamųjų patalpų būklės jų nebuvo galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį visą laikotarpį, už kurį ieškovė prašo priteisti nuomos mokestį.

Bylą nagrinėjant teisme šalims buvo sudaryta galimybė ginčą spręsti taikiai, dėl šios priežasties 2016-03-30 vykęs parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas 2016-04-21 (86 b.l.). Atsakovė kreipėsi į ieškovą su pasiūlymu sudaryti taikos sutartį, jos prašymas 2016-04-14 buvo svarstytas Kauno miesto savivaldybės Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisijos posėdyje, tačiau priimtas sprendimas nepritarti taikos sutarties sudarymui (89-91 b.l.).

CK 6.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu; kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Nuomotojas (ieškovas) pats pažeidė sutartinę prievolę perduoti nuomininkui tinkamas gyvenamąsias patalpas, ir kol šis pažeidimas tęsėsi, nuomininkas (atsakovė) negali būti laikomas pažeidusiu prievolę už patalpas sumokėti (CK 6.64 str. 3 d.). Teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti nuomos mokestį už avarinės būklės gyvenamąsias patalpas, visiškai netinkamas naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė J. S. patyrė 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias suteikė advokatas Aurelijus Gruodis pagal 2016-02-11 atstovavimo sutartis, sudarytas su atsakovėmis J. S. ir D. S. (64, 65 b.l.). Patirtos teisinės pagalbos išlaidos nurodytos 2016-03-30 prašyme, o jas patvirtinta 2016-03-31 pinigų priėmimo kvitas (93, 94 b.l.). Ieškinį atmetus, šios išlaidos atsakovei J. S. priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) atsakovei J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.