Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-04-29 · Civilinė byla Nr. 2-2441-192/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-29
Bylos Nr.
2-2441-192/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01210-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Remeikienė
Ieškovas
L. V.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės, J. S., Kauno miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
D. S.
Advokatai
Aurelijus Gruodis
Civilinė byla Nr. 2-2441-192/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01210-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.6.; 50.11.2.; 99.7; 116.1.; 116.8.; 116.11.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 29 d. Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovei L. V., jos atstovei advokatei M. L., atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei L. P., atsakovei J. S., jos atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, trečiajam asmeniui D. S., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai ir J. S. dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo, bei atsakovės J. S. priešieškinį Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo, trečiasis asmuo D. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo pripažinti netinkamas naudoti reikmėms, susijusioms su savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu, Kauno miesto savivaldybei priklausančias 39/100 gyvenamųjų patalpų, esančių pastate bei 1/2 dalį kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini). 402, Kaune. Pripažinti negaliojančia 1998-08-04 ir 2014-05-13 sudarytą su J. S., 20/100 nuo 39/100 dalių gyvenamojo namo 56,68 kv. m. bendro ploto, 2 kambarių su 1/2 dalimi nuo 1/2 dalies sandėlio, (duomenys neskelbtini). 402, Kaune, nuomos sutartį. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymą Nr. Al-394 „Dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini). 402, Kaune, nuomos sutarties patikslinimo". Pripažinti L. V. teisę privatizuoti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą ½ dalį Kauno miesto savivaldybei priklausančios dalies 39/100 gyvenamųjų patalpų (I aukštas-patalpos 3-1 (5,96 kv. m.), 3-2 (2.56 kv. m.), 3-3 (14,08 kv. m.), 3-4 (17,38 kv. m.), 3-5 (1,98 kv. m.); sandėlis - 1/2 patalpos P-l (15,15 kv. m.), esančių pastate unik. Nr. 1996-0038-5019 bei 1/2 dalį Kauno miesto savivaldybei priklausančios 1/2 dalies kiemo statinių unik. Nr. 1996-0038-5022, adresu (duomenys neskelbtini). 402, Kaune, įsipareigojant atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją sudaryti su ieškove L. V. pirkimo pardavimo sutartį.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). 402. Kaune, nuosavybės teise priklauso L. V. (4377/50000 dalių), J. S. (10623/50000 dalių) bei Kauno miesto savivaldybei (39/100 dalių). Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis minėtas namas ir kiemo statiniai yra susidėvėję 61 proc, bet faktiškai pagal 2013-06-21 statinio konstrukcijų dalies ekspertizės akto Nr. 13-112 išvadas, namo būklė yra avarinė. 2013 m. rugsėjo 26 d. ieškovės atstovė advokatė M. L. ieškovės vardu kreipėsi į atsakovą - Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu inicijuoti sprendimo dėl minėtų patalpų naudojimo negalimumo arba netinkamumo priėmimą, siekiant ieškovei išpirkti šias patalpas iš savivaldybės, tačiau savivaldybė atsisakė. Mano, kad atsakovė nenurodė pagrįstų ir teisėtų motyvų dėl kokių priežasčių atsisakyta parduoti ieškovei savivaldybei priklausančias patalpas. Bendraturtė J. S. nuomojasi tik dalį savivaldybei priklausančių patalpų. Ieškovė prašė parduoti jai niekam neišnuomotas, patuštintas patalpas, kurias netikslinga savivaldybei remontuoti. Ieškovės nuomone, atsakovei ypač ekonomiškai naudinga parduoti savo dalį bendraturčiams, nes priešingu atveju, šis savivaldybės nekilnojamasis turtas sunyks. Ieškovė taip pat prašo naikinti atsakovės J. S. ir Kauno miesto savivaldybės sudarytas nuomos sutartis bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymą Nr. Al-394. Mano, kad ginčijamos nuomos sutartys prieštarauja LR Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 9 str. (aktuali įstatymo redakcija nuo 1997-10-21 iki 2000-06-19), LR Valstybės paramos būstui įsigyti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 4 str.. 8 str. (aktuali redakcija nuo 2013-06-01) bei Socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo 21 p. Ieškovė mano, kad savivaldybės patalpų 1998-08-04 nuomos sutartis yra niekinė, nes J. S. išnuomotos patalpos jau buvo netinkamos gyvenimui. Be to, J. S. 1998 metais neturėjo teisės į valstybės paramą pagal Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 9 str. (aktuali įstatymo redakcija nuo 1997-10-21 iki 2000-06-19). Taip pat pažymėjo, kad pagal 2008-10-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. G-4918 ir ieškovė L. V., ir atsakovė J. S., tapo namo (duomenys neskelbtini). 402, Kaune, antro aukšto savininkėmis. J. S. tame pačiame name (duomenys neskelbtini). 402, Kaune, vienu metu yra patalpų (antrame aukšte) savininkė, kitų patalpų (pirmo aukšto 1 bute) formali nuomininkė, todėl Kauno miesto savivaldybė privalėjo nuo 2008 m. nutraukti nuomos sutartį su J. S.. Sutinkamai su Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-09-08 sprendimu Nr. T-450 patvirtintu Socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo 21 punktu „asmeniui nuosavybės teise įgijus būstą, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su nuomininku nutraukiama ir nuomojamos patalpos aprašo 21 p. (2005-09-08 redakcija) per mėnesį perduodamos administruojančiai įmonei". Svarbi aplinkybė yra ir tai, kad J. S. nuomojamame tariamai socialiniame būste tuo metu nebuvo galimybės gyventi ir tomis patalpomis nebuvo naudojamasi dėl jų netinkamumo naudoti. Mano, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymas Nr. Al-394 neteisėtas ir turi būti panaikintas, o 2014-05-13 sudaryta nuomos sutartis su J. S. pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento, nes J. S. nėra tas asmuo, kuriam galima sutiekti savivaldybės socialinę būstą. Sutinkamai su LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą 8 straipsnį (galiojanti redakcija). Tokiu būdu Kauno miesto savivaldybės 1998 m. rugpjūčio 4 d. sudaryta su J. S. nuomos sutartis dėl (duomenys neskelbtini). 402, Kaune, bt. 1 nuomos pripažintina negaliojančia nuo 2008-11-01, o 2014-05-13 nuomos sutartis pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK1.80 str.) ir yra niekinė.

Atsiliepimas

Atsakovė J. S. su reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieškovė nenurodo nei vieno argumento, dėl ko nuomos sutartys galėtų būti pripažintos niekinėmis. Ieškovė neįrodė, kad J. S. 1998 metais neturėjo teisės į valstybės paramą pagal Gyventojų aprūpinimo patalpomis įstatymo 9 str. (aktuali įstatymo redakcija nuo 1997-10-21 iki 2000-06-19). Atsakovė nurodė, kad J. S. 1998 metais turėjo teisę, kad jai būtų išnuomota atitinkama namo dalis ir pateikė Inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras pažymėjimą, kad nei J. S., nei jos sutuoktinis A. S. 1998 metais jokio nekilnojamojo turto neturėjo. Pripažino, kad išnuomotas butas turėjo tam tikrų didelių trūkumų ir jame buvo sudėtinga gyventi. Tačiau bute J. S. buvo apsigyvenusi ir jame faktiškai gyveno dar gerokai iki jo išnuomavimo (ką patvirtina ir 1997-08-06 aktas). Pažymėjo, kad vėliau po nuomos sutarties sudarymo, J. S. savo ir savo sutuoktinio lėšomis turėdama savivaldybės leidimą atitinkamą butą susiremontavo, atsivedė dujas, pasistatė dujinį šildymo katilą, atsivedė atskirą elektros įvadą, įsirengė sanitarinius mazgus. Nurodė, kad ginčo bute gyveno iki pat 2013 m. vidurio, kuomet dalis jo sugriuvo (nugriuvo dalis sienos ir atsirado sienoje skylė į lauką) ir patalpos tapo nebetinkamos gyventi. Mano, kad ginčyti nuomos sutartį dėl to, jog patalpos buvo netinkamos gyventi, ieškovė neturi teisės, nes nėra nuomos sutarties šalis. Atitinkamos aplinkybės suteikė teisę J. S. kelti reikalavimus savivaldybei dėl netinkamos kokybės patalpų išnuomojimo, reikalaujant suteikti tinkamos kokybės butą. Tačiau J. S. 1998 m. pasirinko kitokį sprendimo būdą - patalpas suremontavo savo lėšomis, o dabar prašo atitinkamą dalį parduoti, kad galėtų pati susiremontuoti. Svarbu ir tai, kad ieškovė net jei ir būtų pagrindas ginčyti sutartį yra praleidusi ieškinio senatį ginčyti dėl šios sutarties nuginčijimo, todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu taip pat ieškinį atmesti. J. S., kaip ir ieškovė, paveldėjo dalį gyvenamojo namo, kuriame gyveno, iš savo tėvo. Tačiau atitinkama aplinkybė neturi jokios įtakos nuomos sutarties, sudarytos su savivaldybe galiojimui. Kaip matyti iš nuomos sutarties, joje nebuvo numatyta sąlygos numatančios, jog sutartis baigiasi kai nuomininkas (J. S.) nuosavybės teise įgis patalpas. Todėl nežiūrint į tai, kad J. S. ir paveldėjo gyvenamąsias patalpas, ji ir toliau išliko atitinkamo buto nuomininke, ir jame gyveno iki 2013 m. vidurio, o šiuo metu jame yra likę ir laikomi J. S. didesni baldai, kurių J. S. neturi galimybės kur nors kitur iškelti. Atsakovės nuomone, ieškovė netinkamai vertina ir 2014 m. kovo 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą. Jame aiškiai yra nurodoma, kad yra patikslinamos esamos nuomos sutarties sąlygos pagal faktinę situaciją. Ir būtent patikslinus atitinkamus duomenis nuomos sutartis išdėstoma nauja redakcija. Tačiau kaip matyti iš 2014 m. gegužės 13 d. savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, iš tipinės sutarties buvo išbrauktos sąlygos, kuomet nuomos sutartis galėtų būti nutraukta. Pažymėtina, kad jei būtų sudaroma nauja sutartis visos atitinkamos sąlygos būtų išlikę, tačiau šiuo atveju sudaroma ne nauja nuomos sutartis, todėl ir ieškovės nurodyta savivaldybės tarybos 2005-09-08 sprendimu patvirtinta nuomos sutarčių sudarymo tvarka šiuo atveju netaikytina. Nes nuomos sutartis sudaryta ne 2014 m., o 1998 m. kuomet atitinkamos sąlygos negaliojo.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, kad LR CK 6.577 str. numato, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis savivaldybės institucijos sprendimu. LR CK 6.579 str. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu. Analogiškos teisės normos buvo įtvirtintos ir LR Civilinio kodekso (1964 m. redakcija) atitinkamai 320 ir 322 straipsnyje. Todėl remiantis tuo metu galiojančiais teisės aktais ir buvo sudaryta ginčijama 1998-08-04 nuomos sutartis. Ieškovė nurodo, kad nuo 2008 m. Kauno miesto savivaldybė turėjo nutraukti nuomos sutartį su J. S., kadangi J. S. turi nuosavybė teise įgijusi nekilnojamojo turto. Atsakovė su ieškovės nurodytais motyvais nesutinka. Nagrinėjamu atveju, ginčijama nuomos sutartis buvo sudaryta 1998-08-04, todėl socialinio busto nuomos sutarties nutraukimo sąlygos, įgijus nuosavybės teise būstą, nėra taikomos, tokios sąlygos net nėra įtvirtintos ir nuomos sutartyje su J. S.. Pažymėjo, kad ginčijamu 2014-05-13 įsakymu Nr. Al-394 buvo tik patikslinta 1998-08-04 nuomos sutartis sudaryta su J. S., o ne išnuomotas naujas socialinis būstas. Remiantis minėtu įsakymu buvo sudaryta ginčijama 2014-05-13 nuomos sutartis, paliekant senosios 1998-08-04 nuomos sutarties sąlygas, kadangi buvo tikslinamas tik išnuomotų patalpų plotas, atsižvelgiant į 2011-11-22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr. 2-537-151/2011. Todėl mano, kad ieškovės nurodyti argumentai, susiję su socialinio būsto išnuomavimu yra nepagrįsti. Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti teisę privatizuoti savivaldybės patalpas atsakovė nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė, kaip turto savininkė, šiuo metu nėra priėmusi sprendimo dėl to, kad netikslinga remontuoti tuščių gyvenamųjų patalpų (I aukštas - patalpos 3-1/5,96 kv. m, 3-2/2,56 kv. m, 3-3/14,08 kv. m, 3-4/17,38 kv. m, 3-5/1,98 kv. m, sandėlis V-z patalpos P-l/15,15 kv. m), kurias siekia privatizuoti ieškovė, taip pat, kad minėtos patalpos yra netinkamos naudoti. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pagal ieškovės nurodytą pagrindą net ir negalėtų būti parduodamos tuščios savivaldybės patalpos, kadangi tai nėra patalpos, galinčios būti pardavimo objektu pagal LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 5 p. nuostatas. Pažymėjo, kad pagal minėtą įstatymą gali būti parduodamos tik butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti valstybės ar savivaldybės butams ar kitoms patalpoms, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar šios dalies dalis savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu. LR CK 4. 82 str. 1 d. nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Patalpos, kurias nori pirkti ieškovė nėra butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios patalpos, todėl jos negali būti pirkimo pardavimo objektu. Atkreipė dėmesį, kad ginčijamą įsakymą atsakovė J. S. pateikė kartu su pareiškimu 2014-05-05 vykusiame teismo posėdyje, todėl ieškovė apie priimtą ginčijamą įsakymą sužinojo vėliausiai 2014-05-05, o minėtą reikalavimą teismui pareiškė 2014-09-19, todėl mano, kad ieškovė praleido procesinį terminą skųsti minėtą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymą Nr. Al-394.

Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos pozicija buvo analogiška Kauno miesto savivaldybės.

Atsakovė J. S. priešieškiniu prašo teismo pripažinti jai teisę privatizuoti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 5 punktą: jos nuomojamas 9888/50000 dalis gyvenamųjų patalpų, esančių pastate unikalus Nr. 1996-0038-5022, adresu (duomenys neskelbtini). 402, Kaune ir priklausančių Kauno miesto savivaldybei; įpareigojant atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją sudaryti su trečiuoju asmeniu J. S. pirkimo pardavimo sutartį.

Nurodo, kad jai, remiantis 1998-07-28 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 767, yra išnuomotas 58,36 kv.m bendrojo ploto 3 kambarių (1-1/1,26; 1-2/11,68; 1-4/10,26; 1-5/18,23; 1-6/16,93) butas, adresu (duomenys neskelbtini). 402-1, Kaune, kuriame trečiasis asmuo gyveno iki tol, kol jame tapo neįmanoma fiziškai gyventi. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. Al-394 patikslino 1998 m. rugpjūčio 4 d. nuomos sutartį (pridedamas). 2013-06-21 statinio konstrukcijų dalies ekspertizės aktu konstatuoti ženklus namo pažeidimai. Nuomotame bute neatlikus viso namo remonto iš esmės nėra galimas tolesnis gyvenimas, dėl ko 2013-07-16 statinio pripažinimo avariniu aktu Nr. 53-4-111 visas pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 402, Kaune, pripažintas avariniu. Atsižvelgiant į tai, kad viso gyvenamojo namo, kuriame yra jo nuomojamas butas, fizinio nusidėvėjimo procentas yra lygus 61%, prašė atsakovė parduoti jai jaugiau kaip 3 metus nuomojamą gyvenamojo namo dalį (butą), kad galėtų imtis priemonių, kad ir toliau būtų galima šiame bute gyventi. Tačiau sprendimas Kauno miesto savivaldybėje nėra priimtas iki šiol, todėl atsakovė prašo pripažinti J. S. teisę privatizuoti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą jos nuomojamas 9888/50000 dalis gyvenamųjų patalpų, esančių pastate unikalus Nr. 1996-0038-5022, adresu (duomenys neskelbtini). 402, Kaune ir priklausančių Kauno miesto savivaldybei. Atitinkamai tenkinus šį reikalavimą trečiajam asmeniui tokiu atveju priklausytų 20511/50000 dalių ginčo namo. Todėl atsakovė kaip atitinkamos dalies namo bendrasavininkė taip pat prašo pripažinti jai teisę proporcingai įsigyti likusią Kauno savivaldybei priklausančią gyvenamojo namo dalį remiantis vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Tokiu atveju jai pagal jos priklausančią dalį proporcingai priklausytų 4880/50000, o ieškovei 4731/50000 dalys.

Atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė bylą nagrinėjant iš esmės nurodė, kad iš priešieškinio reikalavimų neaišku kurią būtent gyvenamojo namo dalį, remiantis LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 3 p., atsakovė prašo parduoti. Tuo tarpu dėl kitos prašomos privatizuoti gyvenamojo namo dalies atsiliepime nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė, kaip turto savininkė, šiuo metu nėra priėmusi sprendimo dėl to, kad netikslinga remontuoti laisvas gyvenamąsias patalpas, taip pat, kad jos yra netinkamos naudoti. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pagal atsakovės nurodytą pagrindą net ir negalėtų būti parduodamos tuščios savivaldybės patalpos, kadangi tai nėra patalpos, galinčios būti pardavimo objektu pagal LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 5 p. nuostatas. Pažymėjo, kad pagal minėtą įstatymą gali būti parduodamos tik butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti valstybės ar savivaldybės butams ar kitoms patalpoms, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar šios dalies dalis savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu. LR CK 4. 82 str. 1 d. nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Patalpos, kurias nori pirkti (privatizuoti) trečiasis asmuo nėra butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios patalpos, todėl jos negali būti pirkimo pardavimo objektu pagal minėtą įstatymą.

Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos pozicija buvo analogiška Kauno miesto savivaldybės.

Trečiasis asmuo bylą nagrinėjant iš esmės prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovė L. V. (4377/50000), atsakovė J. S. (10623/50000) ir Kauno miesto savivaldybė nuosavybės (39/100) teise valdo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). 402, Kaune (I t., b.l. 17). Šį turtą L. V. ir J. S. paveldėjo po tėvo J.A. M. mirties. Taip pat minėti asmenys turi nuosavybės teisę į kiemo statinius, unik. Nr. 1996-0038-5022, esančius (duomenys neskelbtini).402, Kaune, - L. V. 1/4 dalį. J. S. 1/4 dalį, Kauno miesto savivaldybė ½ dalį. Minėtiems asmenims priklauso ir 0.2393 ha žemės sklypas - L. V. 1000/2393 dalių; J. S. 1000/2393 dalių: Lietuvos Respublikai 393/2393 dalių (b.l.9-12). Dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos tarp šalių yra sudaryti susitarimai (I t., b.l. 18-27, 13-17).

Nustatyta, kad Kauno miesto valdyba 1998-07-28 sprendimu Nr. 767 nusprendė išnuomoti savo valdomas gyvenamąsias patalpas J. S. (šeimoje 3 asmenys) - 58,36 kv. m bendrojo ploto 3 kambarių (1-1/1,26; 1-2/11,68; 1-4/10,26; 1-5/18,23; 1-6/16,93) butą (duomenys neskelbtini). 402-1 ir L. M. (šeimoje 3 asmenys) - 41,96 kv. m bendrojo ploto 2 kambarių (111-1/5,96; 111-2/2,56; 111-3/14,08; 111-4/17,38; 111-5/1,98) butą (duomenys neskelbtini). 402-3, Kaune (I t., b.l.45). Minėto Kauno miesto valdybos pagrindu 1998-08-04 su J. S. ir su L. M. buvo sudarytos atitinkamai gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. (I t., b.l. 97, 98-102). 2013-11-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. Al-1216 pagrindu gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta 1998-08-04 su L. M. buvo nutraukta (I t., b.l.103, 105). Iš 2014-01-07 Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyriaus rašto J. S. nustatyta, kad 2008-02-14 buvo atlikti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). 402, Kaune, kadastriniai matavimai. Atlikus kadastrinius matavimus buvo patikslinti gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini). 402, Kaune plotai, kurie neatitiko 1998-08-04 su J. S. sudarytoje Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje nurodytų plotų, todėl 2014-03-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. Al-394, kurio pagrindo buvo patikslinta 1998-08-04 sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su J. S.. 2014-05-13 su J. S. buvo sudaryta savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. SR-1036 (I t., b.l.147-151, 168).

Teismui pateiktas 2013-06-21 VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro L. V. ir J. S. prašymu parengtas statinio konstrukcijų dalies ekspertizės aktas Dėl gyvenamojo namo (unikalus Nr.1996-0038-5019) (duomenys neskelbtini).402, Kaune, konstrukcijų. Eksperto vertinimu, gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). 402, Kaune, konstrukcijos netenkina statybos techninio reglamento STR2.01.01(l):2005 Esminis statinio reikalavimas. „Mechaninis atsparumas ir pastovumas".(Žin., 2005, Nr. 115-4195) ir statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" (Žin. 2004, Nr. 23-271; Nr. 50-1683) reikalavimų. Gyvenamojo namo konstrukcijų būklė (pamatai, sienos, perdangos ir stogą laikančios medinės konstrukcijos) pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka" (Valstybės žinios, 2010-12-30, Nr. 156-7939) reikalavimus yra avarinė. Gyvenamojo namo trūkiai nurovė namo šildymo sistemos vamzdynus, nurovė elektros instaliacijos laidus, naudotis pavojinga; Gyvenamojo namo konstrukcijų būklė (pamatai, sienos, perdangos ir stogą laikančios medinės konstrukcijos) kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

2013-09-25 ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydama inicijuoti sprendimo dėl susidėvėjusių savivaldybei priklausančių patalpų (lA2p; 1a1p; 2alp; 3alp; 4a1ž) naudojimo negalimumo arba netinkamumo priėmimą, siekiant bendraturčiams išpirkti patalpas iš savivaldybės (b.l.49).

2013-10-25 raštu Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius informavo, kad rengiamas Tarybos sprendimo projektas dėl 39/100 dalių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).402, Kaune, pripažinimo netinkamu (negalimu) naudoti (I t., b.l.50). 2013-12-27 atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus raštu Nr. 53-2-2283 buvo pranešta ieškovei, kad parduoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). 402 dalį šio namo bendrasavininkei ieškovei L. V. pirmenybės teise, vadovaujantis LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 dalies 5 punktu nėra galimybės, kadangi savivaldybės nuomininkė J. S. vadovaujantis LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. prašo parduoti jos nuomojamą namo dalį (b.l. 51). Kauno miesto savivaldybė taip pat nurodė, kad kitos patalpos galėtų būti parduotos viešame aukcione.

Iš teismui pateiktos 2013-12-06 Kauno miesto savivaldybės Nereikalingų arba netinkamų (negalimų) naudoti nekilnojamųjų daiktų apžiūros pažymos Nr. 53-4-180 nustatyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). 402, Kaune, 2013-07-16 statinio pripažinimo avariniu aktu Nr. 53-4-111 buvo pripažintas avariniu. Savivaldybei priklausantį turtą (39/100 gyvenamojo namo) apžiūrėjusi komisija nustatė, kad, 39/100 gyvenamojo namo (t.y. visa savivaldybei priklausanti dalis) (duomenys neskelbtini). 402, esama techninė būklė netenkina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4-me straipsnyje nustatytų Esminių statinio reikalavimų, jis netinkamas naudoti, konstrukcijos remontui ar rekonstrukcijai netinkamos, ir pasiūlė jį pripažinti netinkamu (negalimu) naudoti (b.l. 170, 171).

Kauno miesto savivaldybės taryba 2014-10-16 sprendimu Nr. T-513 pripažino fiziškai nusidėvėjusiomis ir ekonomiškai netikslingomis remontuoti ar rekonstruoti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas - 20/100 dalių nuo 0,39 dalių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). 402 (unikalusis Nr. 1996-0038-5019; patalpos plane pažymėtos 1/3 dalis 1-1/1,26; 1-2/6,25; 1-3/4,29; 1-4/10,26; 1-5/18,53; 1-6/16,93).

Dėl 1998-08-04 ir 2014-05-13 nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymo panaikinimo.

Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis 1998-08-04 ir 2014-05-13 gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudarytas su J. S. bei panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymą Nr. Al-394 „Dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini). 402, Kaune, nuomos sutarties patikslinimo". Ieškovės nuomone, J. S. išnuomotos patalpos jau 1998 buvo netinkamos gyvenimui. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad patalpose nebuvo įrengta virtuvės, sanitarinių mazgų, nepravesta kanalizacija, šildymas atjungtas, nebuvo elektros, dujų (II t. b.l. 24-27). Be to, J. S. 1998 metais neturėjo teisės į valstybės paramą pagal Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 9 str..

Atsakovė J. S. šiam ieškovės reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį, ir taip pat nurodo, kad, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė turėjo teisę išsinuomoti šias patalpas, kadangi nei ji, nei jos sutuoktinis A. S. 1998 metais jokio nekilnojamojo turto neturėjo, o šiame bute gyveno dar iki 1998 metų nuomos sutarties sudarymo iki 2013 metų, butą remontavo savo lėšomis, įvedė dujas, elektrą, kanalizaciją. Atsakovė mano, kad ieškovė yra praleidusi terminą ginčyti nuomos sutartį, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.

Kauno miesto savivaldybės nuomone, ieškovė yra praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą individualaus administracinio akto (2014-03-28 įsakymo Nr. Al-394) apskundimui.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškina, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2013, kt.). Be to, išaiškinta, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė civilinio ir administracinio pobūdžio reikalavimus, t. y. prašė pripažinti negaliojančiomis nuomos sutartį ir administracinį aktą. Dėl to, vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo formuojama praktika, reikalavimui ginčyti nuomos sutartį turi būti taikomas CK1.125 straipsnyje nustatytas dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas. Reikalavimui panaikinti administracinį aktą turėtų būti taikomas ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtintas vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismą terminas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014-05-05 teismo posėdžio metu kartu su trečiojo asmens savarankiškais reikalavimais buvo pateiktas ir ginčijamas Kauno miesto savivaldybės 2014-05-13 įsakymas Nr. Al-394 (I t., b.l.147, 153), tuo tarpu reikalavimas dėl jo panaikino teisme ieškovės pareikštas tik 2014-09-19, t.y. po 4 mėnesių. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė praleido ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtintą vieno mėnesio procesinį teisės kreiptis į teismą terminą, todėl ieškinio reikalavimas dėl 2014-05-13 įsakymo Nr. Al-394 panaikinimo atmestinas.

Susipažinus su bylos medžiaga teismas laiko, kad ieškovė praleido ir CK1.125 straipsnyje nustatytą bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą nuomos sutarčiai, 1998-08-04 sudarytai tarp Kauno miesto savivaldybės ir J. S., nuginčyti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra seserys, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovės šeima nuo 1997 metų gyveno ginčo name, akivaizdu, kad ieškovė apie atsakovės ginčo nuomos santykius su Kauno miesto savivaldybe žinojo arba turėjo žinoti gerokai anksčiau nei pareiškė tokį reikalavimą teisme (2014-08-28, I t., b.l. 189). Ieškovė gyvenamojo namo dalį, tokiu būdu ir ginamą teisę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti dalį savivaldybei priklausančių patalpų pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, įgijo tik po tėvo mirties paveldėjusi šį turtą. Akivaizdu, kad tėvas gyvendamas tame pačiame name su atsakove per 10 metų (nuo nuomos sutarties sudarymo iki mirties) žinojo arba turėjo žinoti apie ginčijamos 1998-08-04 nuomos sutarties egzistavimą. Pažymėtina, kad pagal CK 1.128 str. prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, todėl teismas atsižvelgdamas į tai, kad nuo nuomos santykių pradžios iki reikalavimo pateikimo teisme dienos (2014-08-28) yra praėję 16 metų, laiko, kad ieškovė yra praleidusi 10 metų terminą pareikšti ieškinį teisme, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

Nepaisant to, kad ieškovė yra praleidusi terminus tokiems reikalavimams reikšti, ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimams atmesti, teismas susipažinęs su rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, taip pat konstatuoja, kad ieškovė neįrodė jog nuomos sutartis buvo sudarytos su tokios teisės neturinčiu asmeniu arba dėl netinkamo objekto. Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad nei atsakovei nei jos vyrui 1998 metais nepriklausė joks nekilnojamasis turtas (II t., b.l.75), todėl teismo nuomone, atsakovės šeimai vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (redakcija galiojusi nuo 1997-10-30 iki 2000-07-12) buvo reikalinga valstybės parama apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis (Įstatymo 9 str. 1 d. 3 p.). Atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovei buvo išnuomotas netinkamas gyventi būstas. Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų komunalinių paslaugų teikėjai išdavė technines sąlygas ir minėtame būste pagal išduotas technines sąlygas 1999 metais buvo įrengtas dujinis šildymas (II t., b.l. 81-84), 2001 metais elektra (II t., b.l.85-94), 1999 metais kanalizacija (II t., b.l. 96), kas, teismo nuomone, paneigia ieškovės teiginius apie išnuomotų patalpų netinkamumą gyventi.

Taip pat nesutiktina su ieškovės argumentu, kad 2008 metais atsakovei iš tėvo paveldėjus nekilnojamąjį turtą, nuomos sutartis, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-09-08 sprendimu Nr. T-450 patvirtintu Socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo 21 punktu, t.y. įgijus būstą, turėjo būti nutraukta. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės nurodytais argumentais, kad nei tarp šalių 1998-08-04 sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis nei LR civilinis kodeksas tokios nuomos sutarties nutraukimo sąlygos nenumato. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012-01-17 nutartimi civilinėje byloje 3K-7-110/2012 konstatavo, kad kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. gruodžio 31 d., nutraukimui taikytinos Civilinio kodekso, o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo normos.

Vadovaujantis LR CK 6. 193 str. 1 d. sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Kauno miesto savivaldybės bei atsakovės argumentu, kad 2014-05-13 įsakymu Nr. Al-394 buvo tik patikslinta 1998-08-04 nuomos sutartis sudaryta su J. S., o ne išnuomotas naujas socialinis būstas, ginčijama 2014-05-13 nuomos sutartis, sudaryta paliekant senosios 1998-08-04 nuomos sutarties sąlygas. Todėl teismas laiko, kad nuomos santykiai tarp J. S. ir Kauno miesto savivaldybės prasidėjo 1998-08-04 sudarius nuomos sutartį ir šios sutarties pagrindu (su 2014 metų pakeitimais, kurių esmės ieškovė neginčija) tęsiasi iki šiol. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl nuomos sutarties naikinimo, atmestinas ir reikalavimas dėl 2014-05-13 nuomos sutarties, kuria buvo tik nežymiai patikslintas nuomojamas plotas (tokio pakeitimo ieškovė iš esmės neginčija), panaikinimo.

Atsakovė J. S. priešieškiniu prašo teismo pripažinti J. S. teisę privatizuoti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 5 punktą jos nuomojamas 9888/50000 dalis gyvenamųjų patalpų, esančių pastate unikalus Nr. 1996-0038-5022, adresu (duomenys neskelbtini). 402, Kaune ir priklausančių Kauno miesto savivaldybei, taip pat 4880/50000 dalis gyvenamųjų patalpų, esančių pastate unikalus Nr. 1996-0038-5022, adresu (duomenys neskelbtini). 402, Kaune ir 1/4 dalį kiemo statinių Unikalus Nr. 1996-0038-5022, adresu Savanorių pr. 402, Kaune, priklausančių Kauno miesto savivaldybei, įpareigojant atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją sudaryti su trečiuoju asmeniu J. S. pirkimo pardavimo sutartį.

Atsakovė remiasi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 punktu.

Dėl J. S. teisės privatizuoti nuomojamas patalpas.

Kaip jau minėta, atsakovė remiantis 1998-07-28 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 767 nuo 1998-08-04 nuomojasi 20/100 nuo 39/100, t.y. 58,36 (po 2008 m. kadastrinių matavimų 56,68 kv.m) bendrojo ploto 3 kambarių (1-1/1,26; 1-2/11,68; 1-4/10,26; 1-5/18,23; 1-6/16,93) butą, adresu (duomenys neskelbtini). 402-1, Kaune. Vadovaujantis teismui pateiktais duomenimis pagal 2008-02-14 atliktus kadastrinius matavimus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. Al-394 patikslino 1998 m. rugpjūčio 4 d. nuomos sutartį ir 2014-05-13 šalys pasirašė nuomos sutartį dėl patikslinto nuomojamo ploto (I t., b.l. 168, II b.l. 16-23).

Iš teismui pateikto reikalavimo matyti, kad atsakovė nori lengvatinėmis sąlygomis įsigyti nuosavybėn nuomojamą ginčo namo dalį, t.y. 20/100 nuo 39/100.

Kauno miesto savivaldybė su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad neaišku, kurias tiksliai patalpas atsakovė siekia privatizuoti vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys: per 60 procentų fiziškai nusidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys (ir priklausiniai), taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi, - jų nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms, atitinkama savivaldybės (valstybės) institucija turi teisę parduoti nuomojamą butą, o nuomininkas, laikydamas, kad atitinka visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas, turi teisę kreiptis į šias institucijas dėl jo nuomojamos gyvenamosios patalpos pardavimo.

Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad ieškovė kreipėsi į savivaldybę dėl buto privatizavimo ir iš esmės buvo pradėtos privatizavimui reikalingos procedūros. Kaip jau minėta, Kauno miesto savivaldybės taryba 2014-10-16 sprendimu Nr. T-513 pripažino fiziškai nusidėvėjusiomis ir ekonomiškai netikslingomis remontuoti ar rekonstruoti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas - 20/100 dalių nuo 0,39 dalių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). 402 (unikalusis Nr. 1996-0038-5019; patalpos plane pažymėtos 1/3 dalis 1-1/1,26; 1-2/6,25; 1-3/4,29; 1-4/10,26; 1-5/18,53; 1-6/16,93).

Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė teisėtai – nuomos santykių pagrindu yra išgyvenusi ginčo bute daugiau kaip trejus metus, kad savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingas ginčo buto remontas (rekonstrukcija).

Apibendrinant konstatuotina, kad šiuo atveju yra Įstatymo numatytų sąlygų visetas, todėl atsakovės reikalavimas dėl nuomojamų patalpų privatizavimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, kad pagal bendrąsias materialinių teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu taisykles ginčui išspręsti turi būti taikomas nagrinėjamų teisinių santykių atsiradimo laiku galiojęs įstatymas. CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, o tai reiškia, kad jie galioja tik santykiams susiklosčiusiems įsigaliojus įstatymui. Todėl pasikeitęs teisinis reglamentavimas, t.y. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pakeitimas nuo 2015-01-01, neturi jokios įtakos ginčo santykiams, kurie susiklostė atsakovei 2013 metais kreipusis į Kauno miesto savivaldybę dėl nuomojamų patalpų privatizavimo (LAT 2000 m. rugsėjo 6 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008; 2009 m. gruodžio 22 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 ir kt.).

Dėl J. S. ir L. V. teisės privatizuoti Kauno miesto savivaldybei priklausančias patalpas.

Ieškovė prašo teismo pripažinti L. V. teisę privatizuoti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą ½ dalį Kauno miesto savivaldybei priklausančios dalies (39/100) gyvenamųjų patalpų bei 1/2 dalį Kauno miesto savivaldybei priklausančios 1/2 dalies kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini). 402, Kaune, įsipareigojant atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją sudaryti su ieškove L. V. pirkimo pardavimo sutartį.

Atsakovė savo reikalavimu prašo pripažinti jai teisę proporcingai įsigyti likusią Kauno savivaldybei priklausančią gyvenamojo namo dalį, atsakovės skaičiavimu 4880/50000 dalis gyvenamųjų patalpų, esančių pastate unikalus Nr. 1996-0038-5022, adresu (duomenys neskelbtini). 402, Kaune ir 1/4 dalį kiemo statinių unikalus Nr. 1996-0038-5022, adresu Savanorių pr. 402, Kaune.

Šiuos savo reikalavimus abi šalys grindžia Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

Iki 2015-01-01 galiojančios Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcijos (redakcija galiojusi nuo 2013-06-01 iki 2015-01-01) ketvirtajame skirsnyje nustatyta viena iš apsirūpinimo būstu paramos asmenims formų – savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis. Šiame įstatymo skirsnyje esančio 12 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu gali būti parduodamos butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti valstybės ar savivaldybės butams ar kitoms patalpoms, ar šios dalies dalis pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar šios dalies dalis valstybės ar savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu.

Taigi vadovaujantis šia teisės norma lengvatinėmis sąlygomis gali būti parduodama butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis ar šios dalies dalis, kompetentingo asmens sprendimu pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu.

Tuo tarpu pagal 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Kauno miesto savivaldybės atstovės argumentu, kad ieškovės ir atsakovės siekiamos privatizuoti savivaldybei priklausančios patalpos nėra gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, todėl negali būti lengvatinėmis sąlygos privatizuotos kitų bendrasavininkų vadovaujantis šia teisės norma.

Vadovaujantis išdėstytu, ieškovės ir atsakovės reikalavimai dėl teisės privatizuoti Kauno miesto savivaldybei priklausantį turtą vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punktu pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, atmestini kaip nepagrįsti.

Neesant teisinio pagrindo privatizuoti ginčo patalpas, atmestinas ir ieškovės reikalavimas pripažinti netinkamomis naudoti reikmėms, susijusioms su savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu, Kauno miesto savivaldybei priklausančias 39/100 dalis gyvenamojo namo bei 1/2 dalį kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini). 402, Kaune.

Tenkinus priešieškinį, iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakovės J. S. naudai lygiomis dalimis priteistinas minimalus 144 Lt žyminis mokestis (CPK 79 str., 88 str., 93 str., I t., b.l. 128).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 269, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas, t.y. 20/100 dalių patalpų, esančių gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). 402, Kaune, pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją sudaryti su J. S. šių patalpų pirkimo pardavimo sutartį.

Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, įm.k. 111106319, ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, įm.k. 188764867, lygiomis dalimis J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, 41,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Milda Remeikienė