Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-236-493/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-04-10
Bylos Nr.: 1A-236-493/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-64-1-01295-2012-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis: E. Z., R. Ž., K. Ž.

Kategorijos

1.2.14.13Neteisėtas praturtėjimas (BK 189-1 str.)
2.1.7.1Įrodymų leistinumas (BPK 20 str. 1, 4 d. ir kt. str.)
2.1.7.4.4Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
2.4.8Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties perdavimas vykdyti (BPK 333 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-236-493/2020Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01295-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.13; 2.1.7.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.5.1; 2.4.7; 2.4.8. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorei Astai Antanaitienei,nuteistajam E. Z.,nuteistųjų R. Ž., K. Ž. ir E. Z. gynėjui advokatui E. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjo advokato E. R., nuteistosios K. Ž. ir jos gynėjo advokato E. R. bei nuteistojo E. Z. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 200 MGL dydžio, tai yra 7532 eurų, bauda.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d., t. y. dvi paros, prilyginant 4 MGL baudai.

R. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72³ straipsnyje – išplėstinis turto konfiskavimas, ir, vadovaujantis BK 72³ straipsnio 5 dalimi, iš R. Ž. konfiskuota 6 912,80 eurų.

R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

K. Ž. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 200 MGL dydžio, tai yra 7532 eurų, bauda.

K. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72³ straipsnyje – išplėstinis turto konfiskavimas, ir, vadovaujantis BK 72³ straipsnio 5 dalimi, iš K. Ž. konfiskuota 6 912,80 eurų.

K. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

E. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 189¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 300 MGL dydžio, tai yra 11 298 eurų, bauda.

E. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72³ straipsnyje – išplėstinis turto konfiskavimas, ir, vadovaujantis BK 72³ straipsnio 5 dalimi, iš E. Z. konfiskuota 6 912,93 eurų.

E. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

Iš R. Ž. ir K. Ž. priteista po 866 eurus, taip pat, iš E. Z. priteista 868 eurai proceso išlaidų dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. R. Ž. nuteistas už tai, kad bendrai su K. Ž. turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra veikdami bendrai su E. Z., pastarajam padedant - teikiant priemones - statinių bei susijusių daiktų (kilnojamo turto) įgijimui, gerbūviui, duodant pinigus, patarimus, nurodymus dėl statinių, kitų susijusių daiktų (kilnojamo turto), gerbūvio įgijimo, naudojimo, realizavimo, E. Z. dalyvaujant šį turtą, gerbūvį įgyjant, realizuojant ir naudojant, iš E. Z. neteisėtu būdu įgytų pajamų po 2010 m. gruodžio 11 d. už 71 606 litų (20 738,53 eurų) sumą įsigijo turto, gerbūvio:

1.1. 2006 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. x nupirkus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. x, esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pasirašius R. Ž. ir K. Ž.;

1.2. 2007 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. x nupirkus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pasirašius R. Ž. ir K. Ž., bei laikotarpyje nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki 2014 m. kovo 27 d., pastarajame sklype E. Z. iš neteisėtų pajamų pasistačius gyvenamąjį namą, įgijus gerbūvį, po 2010 m. gruodžio 11 d. nekilnojamam turtui-gyvenamajam namui ir kitiems statiniams bei susijusiems daiktams (kilnojamam turtui), taip pat gerbūviui (įgijimui, realizavimui, naudojimui), skiriant 71 606 litų (20 738,53 eurų), šį visą turtą E. Z. prašymu registravo viešam registre - VĮ Registrų centras savo ir K. Ž. vardu ir žinodamas, kad visas minėtas turtas negalėjo būti įgytas E. Z. teisėtomis pajamomis, šį didesnės negu 500 MGL vertės turtą, gerbūvį turėjo nuosavybės teise iki 2014 m. balandžio 22 d., kol 2014 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartimi Nr. x žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su pastatu - gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jame esančiu gerbūviu dovanojo E. Z. dukrai A. Z.;

2. K. Ž. nuteista už tai, kad bendrai su R. Ž. turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodama, turėdama ir galėdama žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra veikdami bendrai su E. Z., pastarajam padedant - teikiant priemones - statinių bei susijusių daiktų (kilnojamo turto) įgijimui, gerbūviui, duodant pinigus, patarimus, nurodymus, dėl statinių, kitų susijusių daiktų (kilnojamo turto), gerbūvio įgijimo, naudojimo, realizavimo, E. Z. dalyvaujant šį turtą, gerbūvį įgyjant, realizuojant ir naudojant, iš E. Z. neteisėtu būdu įgytų pajamų po 2010 m. gruodžio 11 d. už 71 606 litų (20 738,53 eurų) sumą įsigijo turto, gerbūvio:

2.1. 2006 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. x nupirkus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pasirašius R. Ž. ir K. Ž.;

2.2. 2007 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. x nupirkus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pasirašius R. Ž. ir K. Ž., bei laikotarpyje nuo 2007 m. balandžio 26 d. 2014 m. kovo 27 d., pastarajame sklype E. Z. iš neteisėtų pajamų pasistačius gyvenamąjį namą, įgijus gerbūvį, po 2010 m. gruodžio 11 d. nekilnojamam turtui-gyvenamajam namui ir kitiems statiniams bei susijusiems daiktams (kilnojamam turtui), taip pat gerbūviui (įgijimui, realizavimui, naudojimui), skiriant 71 606 litų (20 738,53 eurų), šį visą turtą E. Z. prašymu registravo viešam registre - VĮ Registrų centras savo ir R. Ž. vardu ir žinodama, kad visas minėtas turtas negalėjo būti įgytas E. Z. teisėtomis pajamomis, šį didesnės negu 500 MGL vertės turtą, gerbūvį turėjo nuosavybės teise iki 2014 m. balandžio 22 d., kol 2014 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartimi Nr. x žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) su pastatu - gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jame esančiu gerbūviu dovanojo E. Z. dukrai A. Z..

3. E. Z. nuteistas už tai, kad padėjo K. Ž., R. Ž. įgyti ir turėti nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, gerbūvį, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra veikdamas bendrai su R. Ž., K. Ž., E. Z. padėjo jiems - teikiant priemones - statinių bei susijusių daiktų (kilnojamo turto) įgijimui, gerbūviui, duodant pinigus, patarimus, nurodymus, dėl statinių, kitų susijusių daiktų (kilnojamo turto), gerbūvio įgijimo, naudojimo, realizavimo, pačiam dalyvaujant šį turtą, gerbūvį įgyjant, realizuojant ir naudojant, iš jo neteisėtu būdu įgytų pajamų po 2010 m. gruodžio 11 d. už 71 606 litų (20 738,53 eurų) sumą įsigijo turto, gerbūvio:

3.1. 2006 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. x nupirkus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pasirašius R. Ž. ir K. Ž.;

3.2. 2007 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. x nupirkus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pasirašius R. Ž. ir K. Ž., bei laikotarpyje nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki 2014 m. kovo 27 d., pastarajame sklype jam (E. Z.) iš neteisėtų pajamų pasistačius gyvenamąjį namą, įgijus gerbūvį, po 2010 m. gruodžio 11 d. nekilnojamam turtui-gyvenamajam namui ir kitiems statiniams bei susijusiems daiktams (kilnojamam turtui), taip pat gerbūviui (įgijimui, realizavimui, naudojimui), skiriant 71 606 litų (20 738,53 eurų), šį visą turtą jo prašymu R. Ž. ir K. Ž. registravo viešam registre - VĮ Registrų centras R. Ž. ir K. Ž. vardu ir žinodamas, kad visas minėtas turtas negalėjo būti įgytas jo (E. Z.) teisėtomis pajamomis, šį didesnės negu 500 MGL vertės turtą, gerbūvį R. Ž. ir K. Ž. turėjo nuosavybės teise iki 2014 m. balandžio 22 d., kol jo prašymu 2014 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2621 žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) su pastatu – gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jame esančiu gerbūviu dovanojo E. Z. dukrai A. Z..

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistasis R. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. R. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir prašo jį panaikinti bei priimti naują nuosprendį – R. Ž. ir K. Ž. išteisinti kaip nepadarius nusikalstamos veikos.

4.1. Skunde apelianto gynėjas nurodo, kad Marijampolės apylinkės teismas netiksliai vertino teisminio nagrinėjimo metu pateiktus duomenis, nevertino ir neatsižvelgė į teisės aktus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką patvirtinančią nusikalstamos veikos sudėties apeliantų veiksmuose nebuvimą ir tokiu būdu padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimą, priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

4.2. Apeliaciniame skunde išsamiai cituojamas skundžiamas nuosprendis, aktuali teismų praktika, nurodant, kad teismas netiksliai nustatė liudytojų, eksperto ir specialistės parodymus ir taikė teisės doktriną bei aktus. Visų pirma, skunde pabrėžiama, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 1 MGL dydis buvo 37,66 eurai. Vadovaujantis BK 189¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai nusikaltimo dalyko vertė viršija 500 MGL. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu 500 MGL sudarė 18 830 eurų, kaltinamiesiems inkriminuota didesnė nei 500 MGL turto vertė, t. y. 20 738,53 euro (71 606 litų). BK 190 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad BK 189¹ straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veikos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu būdu, nagrinėjama norma sudaro pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas iš neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus.

4.3. BK 189¹ straipsnis, nustatantis atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime konstatavo, kad nors įstatymo leidėjas baudžiamąją atsakomybę susiejo su turto turėjimu, BK 189¹ straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik toms situacijoms, kai šiame straipsnyje nurodytą turtą asmuo yra įgijęs ne anksčiau nei BK 189¹ straipsnio įsigaliojimo diena, t. y. 2010 m. gruodžio 11 d. Atsakomybė dėl neteisėto praturtėjimo gali kilti ne tik asmenims, nuosavybės teise turėjusiems (turintiems) straipsnio dispozicijoje nurodytą turtą, bet ir asmenims, perėmusiems tokį turtą, kuris negalėjo būti įgytas kitų asmenų teisėtomis pajamomis.

4.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nesilaikyta svarbių neteisėto praturtėjimo nusikalstamos veikos įrodinėjimo ir taikymo nuostatų. Anot apelianto, teismas turėjo išteisinti nuteistuosius kaip nepadariusius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, požymių, nes negalima daryti pagrįstos išvados, kad apeliantai laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 11 d. neturėjo pakankamai pagrįstų pajamų, gautų iš teisėtų šaltinių, už kaltinime nurodytą turtą, kad jie žinojo, jog įgytas ir turimas didesnės negu 500 MGL vertės turtas negalėjo būti įsigytas teisėtomis pajamomis. Šis kaltinimas iš esmės grindžiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) specialisto išvadomis, kurios nėra išsamios ir negali būti laikomos patikimu įrodymu, nes tyrimas atliktas pagal VMI viršininko įsakymu patvirtintas tvarkas, kurios nėra viešai skelbiamos ir teismui nebuvo pateiktos, todėl nėra žinomi ir suprantami metodai, kaip buvo skaičiuojamos apeliantų pajamos ir išlaidos. Be to, išvadą davusi specialistė teismo posėdžio metu nurodė, kad apskaičiuodama apeliantų išlaidas ir pajamas taikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnį, kur nurodyta, jog, mokesčių administratoriui neturint visos informacijos apie asmens pajamas ir išlaidas, asmens gautos pajamos ir mokesčiai apskaičiuojami pagal savo pasirinktus kriterijus, kas iš esmės reiškia, kad visi tyrimo metu nustatyti neaiškumai, duomenų trūkumai šalinami ne kaltinamojo, o valstybės naudai. Ši specialisto išvada nėra išsami, nes specialistui nebuvo pateikti visi duomenys, reikšmingi atliekant tyrimą. Apeliantai savo paaiškinimuose nurodė, kad turėjo pajamų iš įvairios veiklos, tačiau, kadangi tuo metu iš šios veiklos pajamų deklaravimas ar dokumentų, patvirtinančių šias pajamas, išsaugojimas, nebuvo privalomas, jie jų nepateikė arba neišsaugojo.

4.5. Skunde taip pat teigiama, kad iš skundžiamo nuosprendžio visiškai neaišku, kokio dydžio turtą įgijo apeliantai po 2010 m. gruodžio 11 d. Šiuo atveju ekspertas tiksliai negalėjo nurodyti, kokio dydžio turtas buvo įgytas, priešingai nurodė, kad tiksliai nurodyti kada buvo pastatyta kiemo aikštelė, tvora ir tvenkinio iškasa, nėra galimybės. Liudytojas V. N. pateikė nuotraukas, iš kurių matosi, kad 2011 m. gegužės mėnesį (tai yra po 5 mėnesių nuo apeliantų kaltinamos nusikalstamos veikos įsigaliojimo dienos (2010 m. gruodžio 11 d.) yra pastatyta tvora, įrengta aikštelė ir šalia tvoros jau nemažos žolės. Tai reiškia, kad tvora galėjo būti pastatyta dar iki 2010 m. gruodžio 11 d., kadangi žiemą paprastai pamatai nedaromi ir tokios tvoros pastatymui reikia bent 3 mėnesių statant patiems.

4.6. Teismo posėdžio metu specialistė nurodė, kad R. Ž. ir K. Ž. 2010 m. gruodžio 10 d. turėjo virš 36 000 eurų banko sąskaitose, be to, ekspertas J. U. nurodė, kad tvoros, kiemo aikštelės ir tvenkinio iškasos vertė buvo nustatyta 2012 m. gruodžio 21 d. datai, tačiau tikslios datos nurodyti negalėjo. Teismo posėdžio metu kaltinamieji nurodė, kad tvoros, kiemo aikštelės ir tvenkinio iškasos darbai atlikti dar 2009 metais, todėl, šiuo atveju kaltinamųjų pareikštų kaltinimų plotmėje matyti, kad kaltinimas turi būti mažesnės apimties, tai yra sumažintas 87 787 litų suma arba atitinkamai 25 424,87 eurų. Šiuo atveju netgi skaičiuojant pagal Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 144 nuteistieji galimai turto po 2010 m. gruodžio 11 d. įgijo už 39 562,95 litų (127 349,95 litų -87 787 litų). Kadangi 2010 metais MGL dydis buvo 130 litų, todėl baudžiamoji atsakomybė kaltinamųjų atžvilgiu negali būti taikoma, kadangi baudžiamoji atsakomybė pradėjo atsirasti nuo 65 000 litų. Be to, į pajamas nebuvo įtraukti E. Z. 20 000 litų.

4.7. Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu nepaneigta, kad apeliantai galėjo pajamų gauti iš teisės aktų neuždraustos veikos (BK 190 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes perkėlė įrodinėjimo pareigą kaltinamiesiems, nurodydami, jog jie nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad pinigai už kuriuos įsigijo namą, gauti teisėtai. Tuo labiau, kad remiantis LAT praktika dokumentų, pagrindžiančių gautas pajamas, nepateikimas negali būti kaltės įrodymas. Be to, apskaičiuojant galimas išlaidas pragyvenimui, baudžiamajame proceso negalima remtis statistiniais vidurkiais. Tai, kas tinka mokesčių teisei, negali būti perkeliama į baudžiamąjį procesą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos tyrimo ataskaitos išvadomis, sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, turto nedeklaravimo faktu. Anot apelianto ir jo gynėjo, nuteistieji didžiąją dalį turto įgijo tada, kai BK 189¹ straipsnis dar nebuvo įsigaliojęs, t. y. jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu neteisėtas praturtėjimas nebuvo kriminalizuotas, todėl apeliantų nuteisimas pažeidė teisėtumo principą bei griežtesnio baudžiamojo įstatymo grįžtamojo galiojimo draudimą.

4.8. Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas ir jo gynėjas advokatas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu apeliantus pripažino kaltais ir nuteisė už tai, kad nuosavybės teise turėjo didesnį nei 500 MGL vertės turtą, kurį neturėdami, neva teisėtų, pajamų įgijo nuo 2006 metų. Taigi, pagal teismo nustatytas ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes nuteistieji didžiąją dalį savo turto dalį įgijo iki BK 189¹ straipsnio įsigaliojimo – 2010 m. gruodžio 11 d. Teismas nuosprendyje nenustatė, kokio dydžio turtą apeliantai įgijo nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Esant tokiai aplinkybei tai reiškia, kad baudžiamasis įstatymas - BK 189¹ straipsnio 1 dalis, apeliantams taikytas neteisingai, pažeidžiant pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas, draudžiančias taikyti baudžiamąją atsakomybę asmeniui padariusiam veiką, kuri jos padarymo metu nebuvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, ir įtvirtinančias, kad veikos nusikalstamumą nustatantis baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios.

5. Nuteistoji K. Ž. ir jos gynėjas advokatas E. R. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir prašo jį panaikinti bei priimti naują nuosprendį – R. Ž. ir K. Ž. išteisinti kaip nepadarius nusikalstamos veikos.

5.1. Skunde apeliantės gynėjas nurodo, kad Marijampolės apylinkės teismas netiksliai vertino teisminio nagrinėjimo metu pateiktus duomenis, nevertino ir neatsižvelgė į teisės aktus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką patvirtinančią nusikalstamos veikos sudėties apeliantų veiksmuose nebuvimą ir tokiu būdu padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimą, priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

5.2. Apeliaciniame skunde išsamiai cituojamas skundžiamas nuosprendis, aktuali teismų praktika, nurodant, kad teismas netiksliai nustatė liudytojų, eksperto ir specialistės parodymus ir taikė teisės doktriną bei aktus. Visų pirma, skunde pabrėžiama, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 1 MGL dydis buvo 37,66 eurai. Vadovaujantis BK 189¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai nusikaltimo dalyko vertė viršija 500 MGL. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu 500 MGL sudarė 18 830 eurų, kaltinamiesiems inkriminuota didesnė nei 500 MGL turto vertė, t. y. 20 738,53 euro (71 606 litų). BK 190 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad BK 189¹ straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veikos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu būdu, nagrinėjama norma sudaro pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas iš neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus.

5.3. BK 189¹ straipsnis, nustatantis atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime konstatavo, kad nors įstatymo leidėjas baudžiamąją atsakomybę susiejo su turto turėjimu, BK 189¹ straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik toms situacijoms, kai šiame straipsnyje nurodytą turtą asmuo yra įgijęs ne anksčiau nei BK 189¹ straipsnio įsigaliojimo diena, t. y. 2010 m. gruodžio 11 d. Atsakomybė dėl neteisėto praturtėjimo gali kilti ne tik asmenims, nuosavybės teise turėjusiems (turintiems) straipsnio dispozicijoje nurodytą turtą, bet ir asmenims, perėmusiems tokį turtą, kuris negalėjo būti įgytas kitų asmenų teisėtomis pajamomis.

5.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nesilaikyta svarbių neteisėto praturtėjimo nusikalstamos veikos įrodinėjimo ir taikymo nuostatų. Anot apeliantės gynėjo, teismas turėjo išteisinti nuteistuosius kaip nepadariusius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, požymių, nes negalima daryti pagrįstos išvados, kad apeliantai laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 11 d. neturėjo pakankamai pagrįstų pajamų, gautų iš teisėtų šaltinių, už kaltinime nurodytą turtą, kad jie žinojo, jog įgytas ir turimas didesnės negu 500 MGL vertės turtas negalėjo būti įsigytas teisėtomis pajamomis. Šis kaltinimas iš esmės grindžiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) specialisto išvadomis, kurios nėra išsamios ir negali būti laikomos patikimu įrodymu, nes tyrimas atliktas pagal VMI viršininko įsakymu patvirtintas tvarkas, kurios nėra viešai skelbiamos ir teismui nebuvo pateiktos, todėl nėra žinomi ir suprantami metodai, kaip buvo skaičiuojamos apeliantų pajamos ir išlaidos. Be to, išvadą davusi specialistė teismo posėdžio metu nurodė, kad apskaičiuodama apeliantų išlaidas ir pajamas taikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnį, kur nurodyta, jog, mokesčių administratoriui neturint visos informacijos apie asmens pajamas ir išlaidas, asmens gautos pajamos ir mokesčiai apskaičiuojami pagal savo pasirinktus kriterijus, kas iš esmės reiškia, kad visi tyrimo metu nustatyti neaiškumai, duomenų trūkumai šalinami ne kaltinamojo, o valstybės naudai. Ši specialisto išvada nėra išsami, nes specialistui nebuvo pateikti visi duomenys, reikšmingi atliekant tyrimą. Apeliantai savo paaiškinimuose nurodė, kad turėjo pajamų iš įvairios veiklos, tačiau, kadangi tuo metu iš šios veiklos pajamų deklaravimas ar dokumentų, patvirtinančių šias pajamas, išsaugojimas, nebuvo privalomas, jie jų nepateikė arba neišsaugojo.

5.5. Skunde taip pat teigiama, kad iš skundžiamo nuosprendžio visiškai neaišku, kokio dydžio turtą įgijo apeliantai po 2010 m. gruodžio 11 d. Šiuo atveju ekspertas tiksliai negalėjo nurodyti, kokio dydžio turtas buvo įgytas, priešingai nurodė, kad tiksliai nurodyti kada buvo pastatyta kiemo aikštelė, tvora ir tvenkinio iškasa, nėra galimybės. Liudytojas V. N. pateikė nuotraukas, iš kurių matosi, kad 2011 m. gegužės mėnesį (tai yra po 5 mėnesių nuo apeliantų kaltinamos nusikalstamos veikos įsigaliojimo dienos (2010 m. gruodžio 11 d.) yra pastatyta tvora, įrengta aikštelė ir šalia tvoros jau nemažos žolės. Tai reiškia, kad tvora galėjo būti pastatyta dar iki 2010 m. gruodžio 11 d., kadangi žiemą paprastai pamatai nedaromi ir tokios tvoros pastatymui reikia bent 3 mėnesių statant patiems.

5.6. Teismo posėdžio metu specialistė nurodė, kad R. Ž. ir K. Ž. 2010 m. gruodžio 10 d. turėjo virš 36 000 eurų banko sąskaitose, be to, ekspertas J. U. nurodė, kad tvoros, kiemo aikštelės ir tvenkinio iškasos vertė buvo nustatyta 2012 m. gruodžio 21 d. datai, tačiau tikslios datos nurodyti negalėjo. Teismo posėdžio metu kaltinamieji nurodė, kad tvoros, kiemo aikštelės ir tvenkinio iškasos darbai atlikti dar 2009 metais, todėl, šiuo atveju kaltinamųjų pareikštų kaltinimų plotmėje matyti, kad kaltinimas turi būti mažesnės apimties, tai yra sumažintas 87 787 litų suma arba atitinkamai 25 424,87 eurų. Šiuo atveju netgi skaičiuojant pagal Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 144 nuteistieji galimai turto po 2010 m. gruodžio 11 d. įgijo už 39 562,95 litų (127 349,95 litų -87 787 litų). Kadangi 2010 metais MGL dydis buvo 130 litų, todėl baudžiamoji atsakomybė kaltinamųjų atžvilgiu negali būti taikoma, kadangi baudžiamoji atsakomybė pradėjo atsirasti nuo 65 000 litų. Be to, į pajamas nebuvo įtraukti E. Z. 20 000 litų.

5.7. Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu nepaneigta, kad apeliantai galėjo pajamų gauti iš teisės aktų neuždraustos veikos (BK 190 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes perkėlė įrodinėjimo pareigą kaltinamiesiems, nurodydami, jog jie nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad pinigai už kuriuos įsigijo namą, gauti teisėtai. Tuo labiau, kad remiantis LAT praktika dokumentų, pagrindžiančių gautas pajamas, nepateikimas negali būti kaltės įrodymas. Be to, apskaičiuojant galimas išlaidas pragyvenimui, baudžiamajame proceso negalima remtis statistiniais vidurkiais. Tai, kas tinka mokesčių teisei, negali būti perkeliama į baudžiamąjį procesą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos tyrimo ataskaitos išvadomis, sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, turto nedeklaravimo faktu. Anot apelianto ir jo gynėjo, nuteistieji didžiąją dalį turto įgijo tada, kai BK 189¹ straipsnis dar nebuvo įsigaliojęs, t. y. jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu neteisėtas praturtėjimas nebuvo kriminalizuotas, todėl apeliantų nuteisimas pažeidė teisėtumo principą bei griežtesnio baudžiamojo įstatymo grįžtamojo galiojimo draudimą.

5.8. Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantė ir jos gynėjas advokatas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu apeliantus pripažino kaltais ir nuteisė už tai, kad nuosavybės teise turėjo didesnį nei 500 MGL vertės turtą, kurį neturėdami, neva teisėtų, pajamų įgijo nuo 2006 metų. Taigi, pagal teismo nustatytas ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes nuteistieji didžiąją dalį savo turto dalį įgijo iki BK 189¹ straipsnio įsigaliojimo – 2010 m. gruodžio 11 d. Teismas nuosprendyje nenustatė, kokio dydžio turtą apeliantai įgijo nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Esant tokiai aplinkybei tai reiškia, kad baudžiamasis įstatymas - BK 189¹ straipsnio 1 dalis, apeliantams taikytas neteisingai, pažeidžiant pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas, draudžiančias taikyti baudžiamąją atsakomybę asmeniui padariusiam veiką, kuri jos padarymo metu nebuvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, ir įtvirtinančias, kad veikos nusikalstamumą nustatantis baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios.

6. Nuteistasis E. Z. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. priimto nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 189¹ straipsnio 1 dalį, bei jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6.1. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra priimtas pažeidžiant BPK nustatytas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nuosprendžio motyvavimo ir surašymo reikalavimus. O, būtent: kaltinimas yra deklaratyvus ir nekonkretus, nuosprendyje aprašomos veikos laikotarpis apima ir laikotarpį, kuriame aprašyti veiksmai net nebuvo kriminalizuoti (sklypų įsigijimas), tačiau lieka neaišku, kas papuola į kitą kaltinimo dalį (po 2010 m. gruodžio 11 d. nekilnojamam turtui – gyvenamajam namui ir kitiems statiniams bei susijusiems daiktams, taip pat gerbūviui, skiriant 71 606 litų). Kaltinimo laikotarpis taip pat lieka neaiškus, kadangi nurodomas 2014 m. kovo 27 d., nors tyrimas pradėtas 2012 metais. Be to, nuteistajam inkriminuojama 20 738,53 eurų sumą, nors konsultacinėje specialisto išvadoje ši suma nurodyta 17 811,05 eurai. Taip pat, apeliantas nurodo, kad nuosprendis nėra pakankamai motyvuotas, teismo daromos išvados yra prieštaringos, teismas taip pat nutylėjo gynybai svarbius įrodymus ir dėl jų nepasisakė bei jų neanalizavo, kas akivaizdžiai pažeidė šališkumo ir rungtyniškumo principus. Tai vertintina kaip esminiai proceso įstatymo pažeidimai, o teismo padarytos išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

6.2. Skunde išsamiai cituojama teismų praktika, baudžiamojo įstatymo nuostatos, Konstitucinio Teismo jurisprudencija, nurodant, kad skundžiamas nuosprendis priimtas pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, išsamiai neišnagrinėjus bylos aplinkybių, nesilaikant teismų baigiamiesiems aktams taikomų reikalavimų, taip pat, nesivadovaujant aktualia teismų praktika, kurioje aiškinami BK 189¹ straipsnio 1 dalies sudėties požymiai. Marijampolės apylinkės teismas, pripažindamas E. Z. kaltu, išimtinai rėmėsi ekspertizės ir ekspertų parodymais, visiškai neatlikdamas byloje ištirtų faktinių aplinkybių analizės, taip padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą. Teismas netinkamai ir neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, išvadas dėl E. Z. kaltės grindė nepatikimais įrodymais, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje visiškai nepasisakė dėl dalies įrodymų gavimo tvarkos, turėjusios įtakos jų turiniui, teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, nepašalintos abejonės vertintos kaip apelianto kaltės įrodymai.

6.3. Skunde nurodoma, kad teismas, padarydamas išvadą, kad nuteistųjų parodymai yra melagingi, visų pirma turėjo juos įvertinti, ar ikiteisminio tyrimo metu jie buvo gauti leistinu būdu. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji buvo apklausti kaip liudytojai ir tą pačią dieną sulaikyti, jiems pareiškiant įtarimus. Tokiu būdu nuteistieji buvo apklausti kaip liudytojai apie jiems vėliau pareikštus įtarimus. Tokiu būdu nuteistųjų apklausos pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies ir 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus ir šiais įrodymais negalima grįsti jokių teismo išvadų, kadangi įrodymai gauti neleistinu būdu. Ši taisyklė suformuota ir teismų praktikoje. Toks ikiteisminio tyrimo įrodymų rinkimo šališkumas atsispindėjo ir vėliau. Liudytojas S. V. teigė, kad apklausos metu jautė įtampą, buvo verčiamas duoti tyrėjui neteisingus parodymus. Kai kurie kiti liudytojai nurodė, kad jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo netikslūs, tačiau vėliau, perskaičius liudytojų parodymus, šie, nenorėdami komplikuoti savo padėties, sutiko patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

6.4. Analizuojant nuteistųjų parodymus akivaizdu, kad visų nuteistųjų tikslas buvo bendromis lėšomis ir darbu įsigyti žemės sklypą ir pastatyti pastatą. Šias aplinkybes patvirtino ir nuteistieji, taip pat liudytojai E. Z., J. I. L., V. J.. Kiti liudytojai taip pat patvirtino, kad matė ir kitus statybos darbus atliekančius asmenis, tačiau šie parodymai neprieštarauja R. Ž. ir E. Z. parodymams, kad statybos darbus jie atlikinėjo kartu padedant statybos darbų specialistams. Teismas taip pat nevertino, kurie parodymai – P. Ž. ar R. Ž. – yra patikimesni, tuo labiau, kad P. Ž. daugiau kaip 30 metų negyvena su tėvais ir su jais nepalaikė artimų ryšių, net nežinojo, kad R. Ž. statosi namą.

6.5. Nuosprendyje taip pat neteisingai nurodyta, kad statybos žurnalas yra privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas, kadangi teisės aktuose nenustatyta prievolė pildyti statybos darbų žurnalą ūkio būdu statant ne didesnį kaip 500 kvadratinių metrų bendrojo proto vieno ar dviejų butų gyvenamąją namą ar pagalbinio ūkio paskirties pastatą. Nagrinėjamu atveju gyvenamasis namas buvo statomas ūkio būdu, todėl statybų žurnalą versti nebuvo privaloma. Be to, pats apeliantas ir R. Ž. atliko dalį statybos darbų. Apklaustas ekspertas J. U. pripažino, kad, atliekant statybos darbus patiems, jų kaina yra mažesnė. Tačiau eksperto skaičiavimai namo statybai yra paremti rangos būdu. Ekspertas nevertino nuteistųjų atliktų darbų, turėjo išminusuoti statybų priežiūrą. Taip pat, ekspertas negalėjo nustatyti darbų chronologijos, tam buvo reikalingas papildomas tyrimas. Iš esmės pats ekspertas pripažino, kad jo ekspertizė yra neišsami ir ja vadovautis negalima. Ekspertas paliudijo, kad statybos kaštus apskaičiavo pagal realiai neatliktus darbus, neišminusavo statybos priežiūros. Be to, byloje esantys pirminiai statybų apskaitos dokumentai liudija, kad 2010 metais gegužės mėnesį statyba realiai buvo baigta. Nuo 2010 m. gruodžio 14 d. buvo perkami baldai, atliekami geodeziniai matavimai, montuojama audio aparatūra, buitinė techninė, perkamos žoliapjovės. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadą, teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad tvoros statyba kainavo 31 000 litų, kiemo aikštelė – 18 900 litų, o iškastas tvenkinys – 1 590 litų, ši bendra suma (51 490 litų) turi būti minusuojama iš kaltinime nurodytų išlaidų, nes šios išlaidos patirtos iki 2010 m. gruodžio 10 d. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios foto nuotraukos, liudytojo V. N. paaiškinimai.

6.6. Skunde pažymima ir tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) specialistė, apklausta teisminio nagrinėjimo metu, nedviprasmiškai pripažino, kad nagrinėjamu atveju buvo taikomi skaičiavimai, kuomet mokesčių administratoriui trūksta objektyvių tiesioginių įrodymų. Tokiais atvejais mokesčių administratorius savo išvadas grindžia apibendrindamas savo surinktus netiesioginius įrodymus, pajamas ir išlaidas apskaičiuoja taikydamas vidutinius statistinius dydžius, palyginamąsias kainas, įvairių duomenų bazių duomenis. VMI specialisto išvada nepaneigia, kad nuteistieji galėjo pajamų gauti iš teisės aktų neuždraustos veiklos. Taip pat, specialisto išvada iš esmės pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, nes perkelia įrodinėjimo pareigą nuteistiesiems. Tačiau teismų praktikoje pažymėta, kad dokumentų, pagrindžiančių gautas pajamas, nepateikimas ar nepakankamas pateikimas negali būti kaltės įrodymas, be to, apskaičiuojant galimas išlaidas pragyvenimui baudžiamajame procese negalima remtis statistiniais vidurkiais. Kartu VMI specialistė nurodė, kad nevertino gautų per banką 20 000 litų pajamų, kadangi E. Z., išimtais iš banko pinigais, neprarado disponavimo teisės, galėjo jais apmokėti vartojimui skirtus pirkinius. Vertindama R. Ž. ir K. Ž. statistines vartojimo išlaidas, specialistė nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu apskaičiavo žemės ūkio veiklos išlaidas ir kas jas sudaro, nepateikė įrodymų, kad vartojimo išlaidos nesidvigubina su statistinėmis vartojimo išlaidomis, taip nepagrįstai bendras šeimos išlaidas padidino 552525 litų suma. Nesuprantama, kodėl specialistė naudojosi ne faktiniais dokumentais, esančiais byloje, o neteisingomis prielaidomis ir tikėtinai duomenimis. Byloje pateikti faktiniai duomenys apie statybos ir kitas išlaidas, todėl nebuvo jokio pagrindo vadovautis Mokesčio administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatomis.

6.7. Skunde taip pat akcentuojama, kad BK 189¹ straipsnis, nustatantis atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nors įstatymo leidėjas baudžiamąją atsakomybę susiejo su turto turėjimu, tačiau BK 189¹ straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik toms situacijoms, kai šiame straipsnyje nurodytą turtą asmuo yra įgijęs ne anksčiau negu BK 189¹ straipsnio įsigaliojimo dieną. Vertinant tai, kad specialisto išvadoje nurodomos statistinės vartojimo išlaidos 2003 – 2010 metais sudaro 79 453 litų yra nepagrįstai padidintos tuo, kad statistinėse vartojimo išlaidose yra apskaičiuotos vidutinės būsto įsigijimo, baldų, transporto priemonių, remonto ir statybinių medžiagų sumos. Tačiau išvadoje taip pat nurodomos ir būsto, žemės sklypų, statybos remonto, transporto priemonių, baldų, elektros instaliacijos, santechnikos ir t.t. faktinės įsigijimo išlaidos, kurių faktinės sumos yra įtrauktos į išlaidų lenteles bei apskaičiuota namo statybos ir gerbūvio įrengimo atkuriamoji vertė. Tokiu būdu nuteistieji yra kaltinami piniginėmis išlaidomis tris kartus pagal tą pačią poziciją, tai yra pagal faktinius dokumentus ir pagal statistines išlaidas ir pagal sudarytas statybos sąmatas.

6.8. Pažymima ir tai, kad UAB „J. F.“ Konsultacinėje specialisto išvadoje paskaičiuotos namo statybos išlaidos sudaro 258 108 litai ir yra artimos VĮ Registrų centro nustatytai gyvenamojo namo mokestinei vertei 248 256,32 litų. Apskaičiuotos 196 610 litų išlaidos susijusios su gyvenamojo namo statyba ir įranga galimai buvo patirtos iki 2010 m. gruodžio 11 d., po nurodytos datos – 61 498 litų. Tačiau VMI specialistė nesivadovavo faktiniais statybų išlaidų dokumentų duomenimis, taip pat VĮ Registrų centro specialistų apskaičiuotais duomenimis ir į specialisto išvadą įrašė 680 000 litų namo statybų išlaidų vertę, taip pablogindama R. ir K. Ž. padėtį ne mažesne, kaip 421 892 litų statybos išlaidų verte.

6.9. Apeliaciniame skunde pateikti nuteistojo atlikti skaičiavimai, kurių pagrindų nurodoma, kad laikotarpyje nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. R. Ž., K. Ž., E. Z. ir E. Z. disponavo 145 947,81 litų suma ir ši pajamų suma ženkliai viršiją sumą nurodytą kaltinime. Šioje baudžiamojoje byloje sprendžiamas klausimas ar nuteistieji turėjo teisėtų 71 606 litų pajamų buities technikos, baldams ir kitiems buities daiktams įsigyti po 2010 m. gruodžio 11 d. Teismas nuosprendyje taip pat nepagrįstai nurodo, kad E. Z. yra teistas už nusikaltimus, kurie padaryti 2012 metais, tačiau nusikaltimo objektas, kuriuo jis kaltinamas šiuo metu yra iš esmės užbaigtas iki 2010 m. gruodžio 11 d., todėl nėra jokių įrodymų, kad E. Z. galėjo prisidėti savo neteisėtomis pajamomis prie gyvenamojo namo ir gerbūvio statybų.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokurorė prašė nuteistųjų ir jų gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis E. Z. ir jo gynėjas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistųjų R. Ž. ir jo gynėjo advokato E. R., nuteistosios K. Ž. ir jos gynėjo advokato E. R. bei E. Z. apeliaciniai skundai tenkinami.

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

10. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta pažeidžiant šališkumo ir rungtyniškumo principus, teisinio pagrindo nėra. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys Nr. 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011). Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjamoje byloje, aukštesnysis teismas jokių duomenų, patvirtinančių subjektyviuosius nešališkumo požymius, neįžvelgia, o ir patys apeliantai ar jų gynėjas jų nenurodo. Tuo tarpu vertinant objektyviuosius nešališkumo aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių teisėjo šališkumu, todėl niekuo nepagrįsta nuteistojo E. Z. nuomonė, kad nuosprendis yra pakankamai nemotyvuotas, o teismas nutylėjo gynybai svarbius įrodymus ir dėl jų nepasisakė bei jų neanalizavo, nelaikytina teismo šališkumu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausta tiek nuteistieji, tiek eilė liudytojų, jų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, skundžiamame nuosprendyje aprašyti, pateikiant ir byloje surinktų įrodymų vertinimą. Skundžiamame nuosprendyje remiamasi nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste aktualia teismų praktika, nuteistųjų veiksmai analizuojami BK 189¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumoje, todėl teigti, jog šiuo konkrečiu atveju teismas nepakankamai motyvavo teismo nuosprendį ar pažeidė rungtyniškumo principą ir tokiu būdu konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Konstatuotina, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta. Tuo tarpu teismo įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistųjų ar jų gynėjo norų, negali būti laikomas teismo šališkumu.

11. Apeliantas E. Z. skunde taip pat nurodo, kad jam pareikštas kaltinimas yra deklaratyvus ir nekonkretus, nuosprendyje aprašomos veikos laikotarpis apima ir laikotarpį, kuriame aprašyti veiksmai net nebuvo kriminalizuoti (sklypų įsigijimas), tačiau lieka neaišku, kas papuola į kitą kaltinimo dalį (po 2010 m. gruodžio 11 d. nekilnojamam turtui – gyvenamajam namui ir kitiems statiniams bei susijusiems daiktams, taip pat gerbūviui, skiriant 71 606 litų). Su šiais E. Z. skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad kaltinant asmenį neteisėtu praturtėjimu byloje esančiais įrodymais turi būti pagrįsta, kokia konkrečiai turėto turto dalis negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis ir kad būtent ši dalis viršija 500 MGL vertę. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 144 (ekspertizės baigimo data 2018 m. sausio 30 d.) (13 t., b. l. 52) buvo įvertinti kitų statinių bei susijusių daiktų (kilnojamojo turto), taip pat, gerbūvio turto atkūrimo kaštai po 2010 m. gruodžio 11 d., kuriuos sudaro geodeziniai matavimai (450 litų), apšvietimas (6 500 litų), krosnelė Gaya (4 500 litų), kaminas pristatomas (4 723,86 litų), virtuvės baldai VOKĖ – 111 (6 180 litų), buitinė technika (23 180 litų), stalas VIENA2 (2000 litų), kėdės (500 litų), kėdės (1500 litų), baldų komplektas (11 350 litų), baldai (1 264,92 litų), savaeigė benzininė vėjapjovė (1 959,99 litų), uosinė balinta lova, spintelė, dėžė patalynei (1 800 litų), skalbyklė AEG (1 100), taip pat, tvora (31 297 litų), kiemo aikštelė (18 900 litų), tvenkinio iškasa (1 590 litų). Bendri kitų statinių bei susijusių daiktų (kilnojamojo turto), taip pat, gerbūvio turto atkūrimo kaštai po 2010 m. gruodžio 11 d. sudaro 118 795,77 litų. Taip pat, nustatyta, kad nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo statybos ir įrengimo atstatymo kaštai atlikti po 2010 m. gruodžio 11 d. sudaro 8 554,18 litų. Bendra nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir kitų statinių bei susijusių daiktų (kilnojamojo turto), taip pat, gerbūvio atstatomoji vertė atliktų darbų po 2010 m. gruodžio 11 d. yra 127 349,95 litų (118 795,77 litų + 8 554,18 litų). Tuo tarpu 2018 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje Nr. AU22-22 nurodyta, kad R. Ž. ir K. Ž. laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. gavo 55 555 litų pajamų. Taip pat, apskaičiuota, kad R. Ž. ir K. Ž. laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo 162 514 litų išlaidų, iš kurių 127 350 litų sudaro gyvenamojo namo ir kitų statinių bei susijusių daiktų, taip pat, gerbūvio atkūrimo sąnaudos. Tokiu būdu nustatyta, kad, įvertinus pinigų likučius banke bei ne banke, K. Ž. ir R. Ž. turėtų pajamų neužtektų išlaidoms padengti, t. y. tokiu būdu išlaidos 71 606 litų viršytų pajamas (nuo 2010 m. gruodžio 12 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotas 2667 Lt neigiamas pajamų balansas, 2011 m. – 48 698 Lt neigiamas pajamų balansas, o 2012 m. – 20 241 Lt neigiamas pajamų balansas). Būtent ši suma (71 606 litai) kaltinime vertinama kaip nusikalstamos veikos dalykas - konkreti turėto turto dalis, kuri negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis, viršijanti 500 MGL sumą.

12. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2007, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-42-942/2016). Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių, kurios pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą bylos medžiagą būtų svarbios veikos kvalifikavimui, tačiau būtų nenurodytos ar neteisingai nurodytos kaltinamajame akte, nėra. Teismų praktikoje taip pat pasitaiko, kad kaltinamajame akte nedetalizuoti nusikaltimo darymo laikas, vieta, kai kurios kitos faktinės aplinkybės, bet tai nelaikoma absoliučia kliūtimi priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte nurodyta, kad po 2010 m. gruodžio 11 d. nekilnojamam turtui-gyvenamajam namui ir kitiems statiniams bei susijusiems daiktams (kilnojamam turtui), taip pat, gerbūviui (įgijimui, realizavimui, naudojimui), buvo skirta 71 606 litų (20 738,53 eurų). Būtent ši turto dalis vertinama kaip negalėjusi būti įgyta teisėtomis pajamomis. Iš Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 144 (13 t., b. l. 52) matyti, kad jame detalizuota, kokie daiktai ir paslaugos galimai buvo įgytos po 2010 m. gruodžio 11 d. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su sklypų įsigijimu 2006-2007 metais nuteistiesiems nėra inkriminuojamos, jų įsigijimo vertė nėra vertinama kaip nusikalstamo praturėjimo dalykas, jos nurodytos siekiant nustatyti turto įsigijimo ir įrengimo chronologiją, todėl negali būti laikomos perteklinėmis.

13. Pažymėtina ir tai, kad 2015 m. lapkričio 25 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, apeliantai patvirtino, kad kaltinimas jiems suprantamas. Pakeitus kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nuteistieji ar jų gynėjas pastabų, kad kaltinimas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir dėl to suvaržytos kaltinamųjų teisės į gynybą bei kokie nors kaltinimo trūkumai kliudys teisingai išnagrinėti bylą, nepareiškė. Pažymėtina ir tai, kad visi nuteistieji, apklausti pirmosios instancijos teisme, davė pakankamai išsamius parodymus, apeliaciniuose skunduose taip pat detaliai analizavo aplinkybes, susijusias su turto įsigijimu po 2010 m. gruodžio 11 d. Byloje esantys duomenys rodo, kad tiek nuteistiesiems, tiek jų gynėjui pareikšto kaltinimo esmė buvo aiški, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad toks kaltinimas suvaržė nuteistųjų teisę gintis, taip pat trukdė teisingai nagrinėti bylą teisme.

14. Nenustačius jokių esminių BPK trūkumų, dėl kurių baudžiamoji byla R. Ž., K. Ž. ir E. Z. atžvilgiu turėtų būti nutraukta, toliau sprendžiamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimas dėl apeliantams inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Skundžiamu nuosprendžiu R. Ž. ir K. Ž. buvo pripažinti kaltais pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, o E. Z. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrai su E. Z., pastarajam padedant - teikiant priemones - statinių bei susijusių daiktų (kilnojamo turto) įgijimui, gerbūviui, duodant pinigus, patarimus, nurodymus dėl statinių, kitų susijusių daiktų (kilnojamo turto), gerbūvio įgijimo, naudojimo, realizavimo, E. Z. dalyvaujant šį turtą, gerbūvį įgyjant, realizuojant ir naudojant, iš E. Z. neteisėtu būdu įgytų pajamų po 2010 m. gruodžio 11 d. už 71 606 litų (20 738,53 eurų) sumą įsigijo turto, gerbūvio, žinodami, turėdami ir galėdami žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, matyti, kad pripažindamas R. Ž., K. Ž. ir E. Z. kaltais, pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė liudytojų ir ekspertų parodymais bei rašytine bylos medžiaga, atmetant nuteistųjų parodymus. Šių duomenų visumoje apylinkės teismas sprendė, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų pakanka R. Ž., K. Ž. ir E. Z. kaltei dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagrįsti. Tačiau, susipažinus su apeliacinių skundų argumentais, įvertinus tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliacinės instancijos teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, sutikti su tokia apylinkės teismo išvada teisėjų kolegija, negali. Akivaizdu, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kas neabejotinai turėjo esminės įtakos teismo išvadoms dėl nuteistųjų kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

15. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias išvadas. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi vieningos pozicijos, jog nagrinėdamas baudžiamąją bylą, aukštesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, ar jų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-629/2006).

16. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu kaltės R. Ž. nepripažino, parodė, kad namo statybas pradėjo 2006-2007 m. Statybos darbų žurnalo nepildė. Namą pastatė per maždaug 3 metus. Buvo iškastas ir tvenkinys, pastatyta tvora, 2010 metais pasėta pievelė. 2010 m. pavasarį name jau buvo padaryta didelė dalis apdailos, įrengtas šildymas, uždengtas stogas, buvo pastatyti baldai voniai ir virtuvei, kieme sudėtos trinkelės, o vasarą sėjo žolę. Jo darbo užmokestis siekė 900 litų per mėnesį, žmona per mėnesį uždirbdavo 500 litų. Žentas E. Z. dirbo užsienyje, tačiau statant namą žentas niekur nedirbo. 50 000 litų namo statybai davė E. Z. tėvai. Jis gavo pinigų ir už parduotą metalą, tačiau negali pasakyti kiek tiksliai. Po 2010 metų pavasario dar vyko darbai, vyko dažymas namo antrame aukšte, tačiau šiems darbams didelių lėšų nereikėjo. Virtuvės patalpose, vonioje, svetainėje jau buvo baldai. Svetainėje buvo minkšta dalis, stalas, lyg ir krosnelė. Virtuvėje jau buvo baldų komplektas su buitine technika, buvo šaldytuvas, indaplovė. Tvora jau buvo pilnai aptverta, buvo iškastas ir tvenkinys. Tvenkinį kasė bendrai su kaimynu. Pinigų namo statybai užteko, dar jų ir liko, nes daug darbų darė patys. Samdė tik elektriką, santechniką, trinkeles taip pat dėjo samdomas darbininkas. 2009 m. buvo sudėtos trinkelės ir iškastas tvenkinys, tvora aptverta dar anksčiau 2008 m., vartus dėjo 2009 m. Tvora jiems kainavo nedaug, nes yra iš medinių lentelių. Prie statybų dirbo ne vienas, padėdavo daug kas, samdydavo talkas, po to už tai duodavo vakarienę. 4000-5000 Lt kainavo namo projektas. R. Z. prie namo statybų prisidėjo. Pirmiausia buvo statoma tvora, po to aikštelė, tvenkinys ir veja - toks buvo eiliškumas. Taip pat, nuteistasis nurodė, kad augino paukščius, triušius, kiaules. Kiaules parduodavo, sezono metu daržovių nepirkdavo, nes turėjo savo, žmona daržovių priruošdavo žiemai. Per mėnesį 2012 m. išleisdavo daugiausia 100 eurų. E. Z. yra stalius - statybininkas, kuris tokius darbus dirba ir užsienyje. Žentas su dukra name pradėjo gyventi 2014-2015 m., nors gyventi name jau buvo galima 2010 m., nes 90 procentų namas buvo įrengtas, sutvarkyta aplinka.

17. Apklausta K. Ž. dėl pareikšto kaltinimo kalta taip pat neprisipažino, nurodė, kad dirbo vienoje darbovietėje, prekiavo mėsa. Prie namo statybų dirbo vyras. Namas buvo pastatytas per 2, 3 ar 4 metus. Įsigijo žemės sklypus, nes turėjo atliekamų pinigų. Pagalvojo, kad turės ką padovanoti vaikams ar anūkams. Kai ją apklausinėjo, bijojo, tyrėjas D. Z. ją tik skubino. Kiek pamena, pirmiausia buvo tvarkomas žemės sklypas, kilo namas, po to gal buvo statoma tvora.

18. E. Z., apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, parodė, kad nuo 1999 m. pradėjo važinėti į Daniją, dirbdavo nelegalius sezoninius darbus. Važinėjo dirbti 3 metus. Pirmais metais iš užsienio parsivežė uždirbtus 15 000 Lt. 2001-2003 m. važinėjo į Kaliningradą, parsiveždavo benzino, kurį parduodavo. Taip pat, jam paskolino tėvas ir pusbrolis pinigų. Statyboms vadovavo daugiausia jis. Jis pats dirbo pagalbinius darbus, pasisamdydavo meistrą. Pagalbinius darbus dirbo jis, uošvis, paimdavo žmonių pagalbai, kuriems kažką sumokėdavo, gal duodavo kokį butelį, duodavo pavalgyti. Žmona per mėnesį uždirbdavo 500-600 Lt. Turi du vaikus. Jis užsiėmė automobilių perpardavinėjimu, remontu. 2009 m. ankstyvą pavasarį užsitvėrė tvorą, išsikasė tvenkinį, išvežė gruntą, susidėjo trinkeles ir išsilygino pievą. 2009 m. rugpjūtį sėjo pievelę. Namo viduje jau buvo padaryti elektros darbai, santechnika, buvo likusi apdaila, žiemą dirbo namo viduje. 2009-2010 m. susidėjo plyteles, grindis, po to pirko baldus. Nuteistojo profesija yra stalius-statybininkas-dailidė. Statybos darbai jam yra žinomi. Prieš tai jau įsirenginėjo, renovavo namą pas tėvus, Anglijoje dirbo statybos darbus. Tiek tvorą, tiek trinkeles darė patys, taip pat, patys maišė betoną, meistras buvo atsakingas tik už tikslumus, o juodą darbą darė jie. Uošviai gyvena ūkiškai ir iki dabar jiems teikia produktus, vištieną, triušieną, daržoves. Perka parduotuvėje duoną, cukrų, aliejų. Tikrai statistinės išlaidos yra parašytos per didelės. Name pradėjo gyventi 2014-2015 metais. Jie turėjo kur gyventi iki tol, todėl skubos įsikelti į namą nebuvo. Pradėjo 2009 m. visus darbus anksti pavasarį. Pradėjo aplinkos tvarkymą, ruošėsi statyti tvoros stulpus, darė pamatų liejinius. Baigė darbus 2009 m. gale. Tada metų gale prie tvoros jau buvo pasodintos ir pušelės, jos matosi fotonuotraukoje.

19. Liudytoja L. J., apklausta teisminio nagrinėjimo metu, paaiškino, kad turėjo sodų sklypus, kurie buvo (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, kurį pardavė prieš maždaug 10 metų. Pardavė už maždaug 1000 Lt, tačiau tikslios sumos neprisimena. Pargarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja su jais sutiko (2 t., b. l. 1). Nurodė, kad negali pasakyti, ar salėje yra tie patys žmonės, nes praėjo daug metų.

20. Liudytojas R. J., apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, paaiškino, kad turėjo du sklypus (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, kuriuos pardavė pas notarą. Pas notarus buvo atvažiavęs vyras ir moteris, taip pat, jis su žmona. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 2), liudytojas su jais sutiko, nurodė, kad tada geriau prisiminė aplinkybes. Salėje žmonių, su kuriais buvo pas notarą, nėra.

21. Liudytojas J. R., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kaime jo tėvas pardavė sodybą. Tėvas jam pasakė, kad parduoda namus ir pardavė, tačiau nežino kam pardavė. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 5). Salėje atpažino E. Z., jis buvo atvažiavęs su jo tėvu, tada jį ir matė.

22. Liudytoja A. R., apklausta pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad jos uošvis norėjo parduoti sodybą (duomenys neskelbtini) kaime. Nežino, už kiek sodyba buvo parduota. Pirkėjo ji nematė, su juo nebendravo. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 11) sutinka. Teismo posėdžių salėje atpažino E. Z., jis buvo atvažiavęs su uošviu.

Žemesnės instancijos teismas

23. Liudytojas G. K. L. teisiamojo posėdžio nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje Ž. pardavė žemės sklypą. Būnant sode, priėjo žmonės ir klausė, ar parduoda žemės sklypą. Dėl kainos tarėsi su Ž., jie buvo pas notarą. Girdėjo, kad vėliau sklype buvo statomas namas. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 29) sutinka iš dalies, nes tuo metu buvo po infarkto. Šiuo metu neprisimena, ar sandorio sudarymo metu su Ž. buvo jaunas vyriškis. Jam atrodo, kad ikiteisminio tyrimo metu tardytojas to net neklausė. Apklausos protokolą jis pasirašė neskaitęs.

24. Liudytoja J. I. L., apklausta teisme, nurodė, kad pažįsta Ž., nes jiems pardavė sklypą. Kartą, kai buvo sode, atvažiavo vyras, o sklypą pirko jo uošviai. Kas atvažiavo apžiūrėti sklypą, gerai nepamena. Dėl pirkimo derėjosi su Ž. pardavė už 10 000 litų. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 30) sutiko. Papildomai nurodė, kad kalbėjo su Ž., jie sakė, kad žemė bus žentui.

25. Liudytojas Č. Š., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad jis ir E. Z. priklausė sodų bendrijai Piliakalnis. E. Z. sodų bendrijoje pradėjo statyti namą. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimis, buvo pagarsinti liudytojo Č. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 32), su kuriais jis sutiko. Papildė, kad kaimyno sklype dirbo trys žmonės, tame tarpe ir vienas iš nuteistųjų.

26. Liudytoja T. V., apklausta pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad ji dirbo buhaltere sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Pas ją buvo atvykę nuteistieji, senesnį vyrą atvežė jaunesnis ir jis pasirašė prašymą priimti į narius. Mokesčius mokėjo visaip - ir jaunesnis, ir senesnis. Matė, kad buvo statomas namas, tačiau kas jame dirbo, ji nematė. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti (2t., b. l.37).

27. Liudytoja B. D., apklausta pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad dirbo sodų bendrijoje buhaltere nuo 2010 m. R. Ž. buvo sodų bendrijos narys. Mokesčiai buvo mokami, kas juos mokėdavo, nepažinojo. Atvažiuodavo automobiliu dviese, kuris iš jų R. Ž., nežinojo. Pagarsinus liudytojos B. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 38) ji su jais sutiko iš dalies, kadangi apklausos metu buvo sudirgusi, protokolą pasirašė jo neperskaičiusi.

28. Liudytojas R. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad jis nuo 2009 metų yra sodų bendrijos pirmininkas, ten ir gyvena. Žinojo apie vykdomas statybas, patikrinęs savininkus nustatė, kad jas vykdo R. Ž.. Liudytojas sutiko su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 48). Nurodė, kad yra bendravęs su E. Z., nes jis kreipėsi dėl gatvės lentelių. Matė, kad namas buvo gyvenamas, jaunas vyrukas sklype būdavo. Manė, kad tai savininkas, nors neklausė. Vaikščiojant jauną vyriškį matė kelis kartus.

29. Liudytojas J. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje turi sodą. Dirbo pas žmogų, tos bendrijos sklype nuiminėjo augalinį sluoksnį, kad galėtų vykti statybos. Nurodė, kad nuteistasis E. Z. jam yra matytas. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 49) sutinka. Ikiteisminio tyrimo metu J. V. paaiškino, kad vyriškis į jį kreipėsi 2007-2008 metais. Jam nekilo abejonių, kad minėtas vyriškis yra sklypo savininkas.

30. Liudytojas V. J., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad yra kaimynas su Z. (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. Prasidėjus statyboms, prie namo dirbo visa šeima. Galimai buvo atvejų, kaip E. Z. skolinosi karutį ir kastuvą. Kai pradėjo semti sklypą, prašė spręsti vakarinio kaimyno ir E. Z. šį klausimą. Dar iškasė prūdą, tuo rūpinosi abu. Susimokėjo per pusę, jis sumokėjo 500 litų. Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis su jais sutiko (2 t., b. l. 63).

31. Liudytojas S. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad gyvena sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), jo kaimynas E. Z.. E. Z. sklype vyko statybos, jose dalyvavo E. Z., visa jo šeima. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, S. V. su jais sutiko iš dalies (2 t., b. l. 64). Nesutinka, kad konkrečiai E. Z. rūpinosi statybomis. Negali atsakyti, ar perskaitė protokolą, kurį surašė tyrėjas, gal tyrėjas protokolą perskaitė. Tyrėjas darė jam spaudimą, apklausinėjo 4 valandas, užrašydavo, ką jam reikėjo. „Seat Toledo“ automobilį yra matęs, jis priklausė turbūt E. Z. uošviui.

32. Liudytojas V. N., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad yra architektas. Teikė gyvenamojo namo projektą, bendravo su E. Z.. Kaip architektas ruošė visus dokumentus dėl projekto, projektas E. Z. tiko, jo taisyti nereikėjo, projekto užsakovai buvo R. Ž. ir K. Ž., tačiau pats su Ž. nebendravo. Po namo pastatymo važiavo nufotografuoti namą. Pirmoji nuotrauka daryta 2009 m. birželio 15 d., joje nėra tvoros. Antroji nuotrauka daryta 2011 m. birželio 6 d., laikmenoje parašyta, kada nuotrauka daryta.

33. Liudytojas R. Ž., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad turi 4 vaikus. R. Ž. jo sūnus, santykiai geri. R. Ž. šeimai padėdavo gyvuliais ir pinigais. Šeimos santaupas tvarkė jo žmona, kuri jau mirusi. Didelių santaupų neturėjo, tačiau 1000-2000 litų turėjo. Ar davė sūnui 10 000 Lt atsakyti negali, nes viską tvarkė žmona. Sūnus R. Ž. sakė, kad statosi namą. Paaiškino, kad turi brolį J., kuris gyvena Kanadoje. Parvažiavęs jis duodavo pinigų. R. jis yra davęs 100 Lt ir 200 Lt, R. prašydavo paskolinti. Kartais grąžindavo, kartais ne.

34. Liudytoja E. Z., apklausta pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad su E. Z. susituokė 2004 m., nuo tada veda bendrą ūkį. Gyvena (duomenys neskelbtini), kuris teisiškai priklauso jų dukrai. Namą dovanojo dukrai liudytojos tėvai Ž. Namas buvo pastatytas iš jos tėvų lėšų. Prie statybų prisidėjo visi. Vyrai kasė pamatus, statė, viskuo rūpinosi, jos moterys rūpinosi namų ūkiu. 2007 metais vyro tėvas paskolino 50 000 Lt ir įsiruošė namo vidų. Patys gaudavo pašalpas už vaikus, socialinę pašalpą, vyras važiuodavo su traliuku iki užsienio ir parveždavo automobilius. Tėvai pradėjo statyti namą 2006-2007 m. Jie tarėsi, kad prisidės prie statybų, daugiausia prisidėjo darbu, kažkiek finansiškai. Statė namą iš bendrų lėšų ir tėvų, ir jos su vyru. Vyras tardavosi, kiek pinigų įdėti į statybas, kai užsidirbdavo. Konkretizuoti negali, kiek kas įnešė į namo statybą.

35. Liudytojas R. D. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad prieš 7 metus pardavė sodų sklypą (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. Buvo sode, kažkas šalia statėsi namą, prisistatė kažkoks vyrukas, kuriam jis pasiūlė pirkti žemę, vyrukas sutiko ir pardavė sklypą. Suformino viską pas notarą, pas notarą buvo jis, žmona, moteris ir du vyrai. Sklypą pardavė už 10 000 litų. Pinigus jam sumokėjo vyras, kuriam apie 30 metų. Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis su jais sutiko (2 t., b. l. 26). Paaiškino, kad už sklypą dar gavo 2000 litų avansą.

36. Liudytoja D. K., apklausta pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad pardavė sodo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. Neprisimena, ar gavo dešimt ar dvidešimt tūkstančių. Nurodė, kad sutinka su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 27-28).

37. Liudytojas P. Ž., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad žinojo, jog jo brolis kažkur statosi namą. Nežinojo, iš kokių pajamų stato brolis namą, mano, kad iš atlyginimo. Taip pat, jie visi keturi vaikai iš tėvų gavo pinigų. Tėvai duodavo pinigų visą gyvenimą. Perskaičius liudytojo P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 71), jis su jais nesutiko. Nurodė, kad protokolo neskaitė. Iš tėvų yra gavę pinigų, sakė tyrėjui, kad negavę, nes gal ne taip jį suprato. Vienas dėdė gyvena Kanadoje, atvykdavo į Lietuvą atveždavo dovanų, jų visai šeimai yra nupirkęs traktorių. Jo brolis R. Ž. augino gyvulius, turėjo žemės. Gyvulius augino pardavimui.

38. Liudytojas V. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad turi individualią geodezinių darbų įmonę. Sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) atliko daug matavimų. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nesutiko (2 t., b. l. 17), nes su Ž. nesimatė, bet jie pasirašė ant dokumento. Neapžiūrėjo ir pasirašė apklausos protokolą. Tyrėjas jam parodė, ką reikia atpažinti.

39. Liudytojas E. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad gyvena sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Buvo kaimynystėje statomas namas, apklaustas jis nurodė pilietį, kuris ten pasirodydavo, jo nepažįsta. Jis atvykdavo pas tėvus ir matydavo, kad vyksta darbai, šiltino namo fasadą. Tas vyrukas ten atvažiuodavo ir būdavo. Darbininkai kalbėjo lenkiškai, ar buvo lietuvių nežino. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.55) sutinka. Papildomai paaiškino, kad buvo galima numatyti, kad nurodymus duodavo vyrukas, nes jis vesdavosi žmones, rodydavo, kokius darbus atlikti.

40. Liudytojas J. L. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. Jo klausė apie kaimyną, kuris statėsi namą. Kaimyno vardo pavardės nežinojo, tik pasisveikindavo, prasilenkdamas ir tiek. Tik tas kaimynas vienas tuo metu statėsi namą. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 61) sutinka, nors nesakė, kad namas užrašytas ne E. Z. vardu, su šiuo sakiniu nesutinka. Kuriais metais buvo užtverta tvora, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas nurodė, kad E. Z. namą pasistatė 2007-2009 metais, daug statybos darbų atlikdavo jis pats.

41. Liudytojas J. P., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad buvo sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas. Kaltinamųjų nėra matęs sodų bendrijoje. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 62) sutinka.

42. Liudytojas J. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje turėjo gal 5-6 žemės sklypus. Kelis sklypus pardavė. Kaltinamųjų nepažįsta. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 3) sutinka.

43. Liudytojas D. Z., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo. Vienus liudytojus apklausinėjo kabinete, kitus - žmonių namuose, tarnybiniame automobilyje. Negali liepti žmonėms pasirašyti, jei jie nesutinka su parodymais. Kartais gal perfrazuoji mintį, jei žmogus neaiškiai kalba, bet mintis būna žmogaus. Po apklausa žmogus visada pasirašo, prieš tai perskaito. Kitą kartą liudytojas įtikinėja žmogų duoti parodymus, įtikinėja sakyti tiesą. Dėl liudytojo V. V. apklausos nurodė, kad jam nerodė, kurį asmenį reikia atpažinti. Dėl atpažinimų šioje byloje nebuvo problemų, nors jų buvo nemažai daryta ir su kaimynais. Žmonės atpažindavo E. Z. iš nuotraukų. Neprisimena, ar aiškinosi, kada pastatyta tvora, kiemo aikštelė, detalių ir datų nepamena. Viskas prasidėjo nuo to, kad pas E. Z. buvo rasti du vogti prabangūs automobiliai, buvo patikrinta, kad namai ne E. Z., o Ž. vardu, greičiausia įsigyti iš nusikalstamu būdu gautų pajamų. Aiškinosi, iš kur tos neteisėtos pajamos.

44. Ekspertas J. U., apklaustas pirmosios instancijos teisme, savo duotą išvadą patvirtino, papildomai paaiškino, kad jis nesprendė, ar vatos plokštės name sudėtos, ar ne. Vadovavosi bylos medžiaga, kur yra duomenys, kad prekė buvo įsigyta. Ekspertizės akte nurodytas žiniaraštis nurodo gyvenamojo namo statybos eigą. Jis sudarė lentelę, kaip laiko požiūriu buvo statomas namas. Nebuvo vedamas žurnalas, todėl nekonstatuoja išlaidų, žiniaraštis sudarytas, kad įsivaizduoti, kaip vyko namo statybos eiga. Kai pirmą kartą apžiūrėjo namą, buvo konstatuota, kad namas yra įrengtas. Antrą kartą jis neapžiūrėjo, nes nebuvo užduota tokio klausimo ir todėl jo neanalizavo. Buitinės technikos suma 23 180 litų, nes yra toks dokumentas byloje. Baldai yra, jis baldus apžiūrėjo, juos vertino pagal rinkos vertę. Dėl uosinės lovos paaiškino, kad byloje yra dokumentas, patvirtinantys, kad už ją buvo sumokėtas 300 litų avansas, todėl konstatuoja, kad sumokėti tokie pinigai. Ar ta lova buvo name, byloje turi būti nuotrauka. Tvoros, kiemo aikštelės ir tvenkinio iškasimo datų nenustatė, tyrimo neatliko. Kai atliko pirmą ekspertizę, tie darbai buvo padaryti. Datos konstatuojamos nebuvo. Šiuo atveju yra vertinamas turtas. Yra tvora ir jos sukūrimo kaštai yra vienetas. Kaina skaičiuojama pagal atitinkamus parametrus - kraštinių suma ir tvoros ilgis, jos aukštis padauginamas. Dėl tvenkinio iškasimo kainos nurodė, kad buvo gauti matmenys, kokia buvo kubatūra ir kiek kainavo iškasimas. Turto vertinime vertinamas duobės iškasimas. Ekspertas nurodė, kad darbų chronologija buvo atlikta tokia tvarka - tvenkinys, veja, kiemo aikštelė. Panaudoti duomenys iš pirmos ekspertizės. Nei tada, nei dabar datų nenustatė, nes neturėjo informacijos, kaip klostysis bylos eiga ir kas svarbiausia. Kad atsakyti, reikia papildomo tyrimo, reikia apklausti specialistus, kurie dirbo, darė laistymo sistemos darbus. Į šiuos klausimus turėjo atsakyti statybų žiniaraštis, kuris turėjo būti vedamas. Tai jo vertės nustatymo data. Statyba savo jėgomis yra, tačiau nevertinamas darbas, žmogus dirba naudoja savo jėgą, bet tai nevertinama.

45. Specialistė I. L., apklausta pirmosios instancijos teisme, savo išvadą palaikė, paaiškino, kad surašant specialisto išvadą buvo vadovautasi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-295 (redakcija 2011-11-18 Įsakymu Nr.V-388) patvirtintomis „Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados (paaiškinimų) pateikimo taisyklėmis“, Marijampolės apylinkės teismo pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir dokumentais, Kauno AVMI duomenų bazėje turima informacija. Specialisto išvadoje išlaidos pragyvenimui (vartojimo išlaidos) įvertintos atsižvelgiant į Statistikos departamento teikiamą informaciją apie namų ūkių pajamas ir išlaidas internetiniame puslapyje adresu www.osp.stat.gov.lt., vadovaujantis Mokesčio administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, VMI parengtomis metodinėmis rekomendacijomis (Geros praktikos vadovas, atliekant gyventojų mokamų mokesčių kontrolės procedūras), suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teismine praktika. R. Ž. ir K. Ž. VMI neteikė jokių deklaracijų, taip pat, ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. ir K. Ž. neteikė paaiškinimų, kuriuose būtų nurodyti konkretūs jų patirtų vartojimo ir kitų išlaidų dydžiai atitinkamais iki bei tiriamojo laikotarpio aktualiais metais, ir tai pagrindžiančių duomenų. Šios nustatytos faktinės aplinkybės ir buvo abi būtinos sąlygos, sudarančios prielaidas taikyti MAĮ 70 straipsnio 1 dalį. MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos realizavimą reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintos Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės. Remiantis Taisyklių 16 ir 29.7 punktais, tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti konkrečių išlaidų sumų, vertinimui atlikti gali būti naudojami oficialiai žinomi šaltiniai, statistiniai duomenys, t. y. teisės aktai numato galimybes mokesčiui administratoriui atlikti įvertinimą ir apskaičiuoti mokesčius pagal pasirinktus informacijos šaltinius, kurie leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti skaičiavimus. Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratorius neturėjo galimybės R. Ž. ir K. Ž. šeimos vartojimo išlaidų vertinti kitaip nei pagal Statistikos departamento oficialiai skelbiamas vidutines namų ūkio vartojimo išlaidas, kurios šiuo atveju atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Jei būtų kaltinamųjų paaiškinimai apie vartojimo išlaidas, jos būtų lyginamos su statistinėmis išlaidomis. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, siekiant nustatyti ir atsakyti į teismo proceso dalyvių pateiktą klausimą, ar R. Ž. ir K. Ž. patirtoms išlaidoms (įskaitant turėtą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą) užteko pajamų, jei ne, tai kiek lėšų jiems trūko, R. Ž. ir K. Ž. patirtos išlaidos apskaičiuotos dviem būdais: 1) nevertinant nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidų, nes realiai jas patyrė E. Z. ir 2) sutuoktinių pajamų ir išlaidų suvestinėje įvertinant nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidas. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus R. Ž. ir K. Ž. laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 11 d. gautas 206 518 Lt pajamas bei antruoju būdu apskaičiuotas 718 824 Lt išlaidas (t. sk. įvertinus nekilnojamojo turto įsigijimo/statybos/įrengimo išlaidas), piniginių lėšų likučius banke bei ne banke, vertinama, kad R. Ž. ir K. Ž. turėtų pajamų neužtektų nurodytoms išlaidoms (įskaitant turėto nekilnojamojo turto įsigijimui, statybai bei įrengimui) padengti, t. y. tokiu būdu išlaidos 542 589 Lt (157144,64 Eur) viršytų pajamas. Apskaičiuotas R. Ž. ir K. Ž. pajamų trūkumas sudarė: 2006 m. – 27 159 Lt, 2007 m. – 147 023 Lt, 2008 m. – 232 407 Lt, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 11 d. — 136 000 Lt. Įvertinus R. Ž. ir K. Ž. laikotarpiu nuo 2010-12-12 iki 2012-12-31 gautas 55 555 Lt pajamas bei antruoju būdu apskaičiuotas 162 514 Lt išlaidas (t. sk. įvertinus nekilnojamojo turto statybos ir įrengimo išlaidas), piniginių lėšų likučius banke bei ne banke, vertinama, kad R. Ž. ir K. Ž. turėtų pajamų neužtektų nurodytoms išlaidoms (įskaitant turėto nekilnojamojo turto statybai bei įrengimui) padengti, t. y. tokiu būdu išlaidos 71 606 Lt (20 738,53 Eur) viršytų pajamas. Apskaičiuotas R. Ž. ir K. Ž. pajamų trūkumas sudarė: laikotarpiu nuo 2010-12-12 iki 2010-12-31 - 2667 Lt, 2011 m. - 48698 Lt, 2012 m. - 20241 Lt. Nustatytas pajamų trūkumas susidarė ne dėl patirtų vartojimo išlaidų ir joms apskaičiuoti taikyto metodo, o dėl antruoju būdu apskaičiuotų patirtų išlaidų nekilnojamojo turto įsigijimui/statybai/įrengimui. Surašant specialisto išvadą vadovautasi mokesčių administratoriui pateiktais baudžiamosios bylos medžiaga ir dokumentais, t. sk. 2018-01-30 Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo teismo eksperto Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 144. Tyrimo metu vertinant tiriamųjų kiekvienų metų pajamas ir išlaidas, apskaičiuojamas gyventojo kiekvienų metų pabaigai galimas turėti pinigų likutis ne banke. Jeigu apskaičiuojamas nulinis pinigų likutis (tuo atveju, kai išlaidos viršija pajamas), šis likutis įtakos sekančiam tiriamajam laikotarpiui neturi. Tačiau, jeigu nustatomas teigiamas pajamų ir išlaidų skirtumas, t. y. teigiamas piniginių lėšų likutis ne banke, ir jeigu jis nėra išleidžiamas kitoms išlaidoms (vartojimui, nekilnojamojo turto, kito kilnojamojo turto įsigijimui), tai šis teigiamas pinigų likutis įtakoja sekančio tiriamojo laikotarpio pajamas. Vertindamas į E. Z. sąskaitą pervestas 20 000 Lt pinigines lėšas, mokesčių administratorius pažymi, kad nei E. Z., nei E. Z. ikiteisminio tyrimo metu nepateikė jokių įrodymų, jog R. B. pervesti pinigai yra E. Z. užsienyje uždirbtos pajamos bei nuo jų sumokėti pajamų mokesčiai. Neturint tokių įrodymų, pinigų gavėjas (E. Z.) 2006 m. nuo pervestos piniginių lėšų sumos turėjo sumokėti gyventojų pajamų mokestį, t. y. galiojusį iki 2006 m. liepos 1 d. - 33 proc., nuo 2006 m. liepos 1 d. - 27 proc. pajamų mokestį. Išanalizavus E. Z. sutuoktinės E. Z. banko sąskaitų pinigines apyvartas nustatytos šios aplinkybės: 1) R. B. 2006-08-22 pervedė 20 000 Lt pinigines lėšas į E. Z. sąskaitą, esančią AB Swedbanke, nurodant mokėjimo paskirtį - „pervedimas“, ne iš užsienio banko sąskaitos, o iš tame pačiame AB Swedbanke esančios asmeninės sąskaitos; 2) kelių dienų laikotarpyje pervestos lėšos iš E. Z. sąskaitos buvo išgrynintos, t. y. 2006-08-23 per bankomatus išgrynintos 4000 Lt, 2006-08-24 - 5000 Lt, 2006-08-27 - 5000 Lt, 2006-08-28 - 5000 Lt, 2006-09-07 - 1000 Lt piniginės lėšos. Teismų praktikoje vertinama, jog bet kokios formos disponavimo teisės piniginėmis lėšomis netekimas, ar tai būtų konkretus pinigų pervedimas konkrečiam subjektui, ar piniginių lėšų išgryninimas iš banko sąskaitų, laikytinas išlaidomis. Taigi, į E. Z. sąskaitą pervestų 20 000 Lt piniginių lėšų išgryninimas per bankomatus yra disponavimo teisės į šias lėšas netekimas, todėl laikytinas E. Z. išlaidomis. Todėl šiuo atveju padaryta išvada, kad tiek pripažintina pajamomis į E. Z. sąskaitą pervesta 20000 Lt piniginių lėšų suma, kurios E. Z. nedeklaravo ir nuo jos nesumokėjo pajamų mokesčio, tiek priskirtina išlaidoms per bankomatus išgryninta ta pati pinigų suma, nekeičia E. Z. pajamų ir išlaidų aritmetinio skaičiavimo ir neturi įtakos 2006 m. mokestinio laikotarpio bendram pajamų ir išlaidų rezultatui. Jei asmuo gauna pinigus ir aiškina, kad jie iš užsienio, pinigus turi deklaruoti. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad R. Ž. ir K. Ž. 2012 m. komercinių bankų mokėjimo kortelėmis apmokėjo už pirkinius ir bankomatuose išsiėmė grynųjų pinigų 16 412 Lt. Nors minėtuose sąskaitų išlaidų dydžiuose išlaidos pirkiniams sudaro labai mažą dalį – 2 432 Lt, tačiau Lietuvos Respublikoje yra įprasta dalį išlaidų patirti ne tik atsiskaitant bankiniais pavedimais, mokėjimo kortele, bet ir grynaisiais pinigais. Todėl vertinama, kad gyventojai 2012 m. patyrė ne mažesnius vartojimo išlaidų dydžius nei Statistikos departamento skelbiamos vidutinės vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, R. Ž. ir K. Ž. 2012 m. šeimos vartojimo išlaidos apskaičiuotos, remiantis Statistikos departamento pateiktomis vidutinėmis vartojimo išlaidomis dviem kaime gyvenantiems namų ūkio nariams per mėnesį ir sudaro 1030 Lt (515/mėn. x 2), per metus sudarė 12360 Lt (1030 Lt x 12). Faktines išlaidas reikia pagrįsti. Jos turi atitikti kažkiek statistines išlaidas. Statistikos departamento skelbiamas vidutines vartojimo išlaidas, tenkančias vienam namų ūkio nariui per mėn. sudaro: išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams; alkoholiniams gėrimams, tabakui; aprangai ir avalynei; būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui; būsto apstatymui, namų ūkio įrangai ir kasdieninei namų priežiūrai; sveikatai; transportui; ryšiams; poilsiui ir kultūrai; švietimui; restoranams ir viešbučiams; įvairioms prekėms ir paslaugoms. R. Ž. ir K. Ž. žemės ūkio pajamų gavimą iš esmės grindžia tik apklausos metu duotais paaiškinimais, kurie nėra pagrįsti jokiais juridinę galią turinčiais dokumentais ir pajamos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos nėra deklaruotos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pateikti įrodymus apie realų pajamų gavimą turėtų šias aplinkybes siekiantis įrodyti mokesčių mokėtojas. Mokesčių administratorius, administruojant mokesčius, savo veikloje privalo vadovautis ne tik formaliomis mokesčių teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis, bet ir protingumo ir teisingumo kriterijais, įtvirtintais MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje. Šis protingumo ir teisingumo kriterijaus taikymas yra ypač aktualus tais atvejais, kai nėra pakankamai duomenų (esant duomenų prieštaringumui), leidžiančių tinkamai ir objektyviai atlikti atitinkamas administravimo procedūras. MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atitinkamomis sąlygomis nesant pakankamų duomenų, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, R. Ž. ir K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nepateikė jokių gautas pajamas už realizuotą žemės ūkio produkciją bei patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų, turinčių juridinę galią, išskyrus apklausos metu duotus abstrakčius paaiškinimus, pagal kuriuos nėra galimybės nustatyti, kiek tiksliai R. Ž. ir K. Ž. gavo pajamų iš realizuotos žemės ūkio produkcijos bei kiek patyrė išlaidų žemės ūkio produkcijai užauginti (pvz. pašarams, paršelių, galvijų įsigijimui, veterinarijos paslaugoms, elektros energijos sąnaudoms ir kt.). Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertintos ne tik R. Ž. ir K. Ž. tiriamuoju laikotarpiu gautos realizuotos žemės ūkio produkcijos pajamos, kurių gyventojams prievolės deklaruoti nebuvo, t. y. 2003-2006 m. - 6960 Lt, 2007-2012 m. - 10000 Lt, bet ir išlaidos patirtos užaugintai žemės ūkio produkcijai. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 str. nuostatomis, įvertinta, kad R. Ž. ir K. Ž. žemės ūkio produkcijai užauginti patyrė 30 procentų išlaidų (šiuo metu galiojančiomis GPMĮ 18 str. nuostatomis nustatyta, kad veiklos leidžiamiems atskaitymams, kai gyventojai nepateikia dokumentų, pagrindžiančių patirtas išlaidas, taikoma 30 proc. leidžiamų atskaitymų suma). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinta, kad R. Ž. ir K. Ž. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-12-31 gavo 87840 Lt realizuotos žemės ūkio produkcijos pajamų bei jai užauginti patyrė 26352 Lt išlaidų. Buvo lėktuvo bilietai dėl Z. skridimo į Turkiją. Yra statistinės išlaidos, asmuo turi pateikti paaiškinimą ir pagrįsti išlaidas. Nėra gauta iš kaltinamųjų jokių paaiškinimų dėl užaugintos produkcijos suvartojimo. Kiekvienam miestui ar kaimui iš departamento yra susistemintos lentelės iš jų paimtos išlaidos. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 str. nuostatomis, įvertinta, kad R. Ž. ir K. Ž. žemės ūkio produkcijai užauginti patyrė 30 procentų išlaidų (šiuo metu galiojančiomis GPMĮ 18 str. nuostatomis nustatyta, kad individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams, kai gyventojai nepateikia dokumentų, pagrindžiančių patirtas išlaidas, taikoma 30 proc. leidžiamų atskaitymų suma), t. y. 2003-2006 m. - po 2088 Lt per metus, 2007-2012 m. - po 3000 Lt per metus. Ž. išlaidos apskaičiuotos atskirai kiekvienai pajamų rūšiai, t. y. nuo pajamų, susijusių su darbo santykiais, pensijų, pašalpų pajamų apskaičiuotos vartojimo išlaidos, kurios detalizuotos atsakyme į 11 klausimą. Nuo realizuotos žemės ūkio produkcijos pajamų apskaičiuotos jai užauginti patirtos išlaidos, sudarančios 30 proc. gautų pajamų. Išlaidos žemės ūkiui yra veiklos išlaidos, o ne vartojimo išlaidų sudėtinė dalis. Namų ūkių biudžetų tyrimas atliekamas nuo 1996 m., iki 2008 m. tyrimas buvo atliekamas kasmet, o nuo 2012 m. - kas ketverius metus. Be to, 2003 m. ir 2012 m. tyrimo metodika buvo peržiūrėta ir patobulinta. Įvertinus galimą 2012 m. metodikos pakeitimą tyrimo rezultatams, statistiniais - matematiniais metodais buvo perskaičiuotos ir 2003 - 2008 m. namų ūkių vartojimo išlaidos. 2016 m. tyrimas buvo vykdomas pagal jau peržiūrėtą 2012 m. metodiką, todėl 2016 m. namų ūkių biudžetų tyrimo duomenys palyginami su perskaičiuotais 2003 - 2008 m., 2012 m. duomenimis. Skaičiuojant išlaidas vartojimui už 2009 - 2011 m., 2013 - 2015 m. ir 1.1, (t.y. laikotarpius už kuriuos namų ūkių biudžetų tyrimai neatliekami) siūloma taikyti Statistikos departamento skelbiamą indeksą, kuri galima rasti Rodiklių duomenų bazėje. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu Ž. šeimos vartojimo išlaidos apskaičiuotos remiantis Statistikos departamento pateiktomis vidutinėmis vartojimo išlaidomis kaime gyvenantiems dviem namų ūkio nariams. Surašant išvadą, nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) statybos vertė nustatyta pagal 2017-10-27 Marijampolės apylinkės teismo užsakytą bei Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo teismo eksperto atliktą Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo ekspertizę ir joje nustatytą objekto atkuriamąją vertę. VĮ Registrų centro „Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše“ nurodyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė nustatytai datai. Surašant išvadą, aukščiau minėto nekilnojamojo turto statybos išlaidos įvertintos, vadovaujantis Ekspertizės akte nustatyta atkuriamąja verte. Vartojimo išlaidos apskaičiuotos pagal Statistikos departamento paskelbtas vidutines vartojimo išlaidas. Jei iš žemės ūkio veiklos gavo tais metais daugiau nei 10 000 Lt, tai privalėjo deklaruoti pajamas. Jei jie turėjo produkcijos ir nedeklaravo, tai jie vertina protingumo kriterijais, kaltinamiesiems duoda tuos 10 000 Lt. pajamų. 2019-12-11 pas Ž. banke buvo 36,939 000 Lt., pas Ž. 114,39 Lt.

46. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012 m. liepos 13 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, priklausančiame R. Ž., buvo rastos dvi paieškomos transporto priemonės automobiliai Toyota Rav 4, CDB duomenimis vogta 2012 m. liepos 2 d. Prancūzijoje, ir Honda CRV, vogta 2012 m. liepos 3 d. Prancūzijoje, pastate buvo trys asmenys E. Z., E. Š., R. Č. (1 t., b. l. 43).

47. 2012 m. rugpjūčio 2 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti liudytojo R. Ž. parodymai, minėtas liudytojas teismui paaiškino, kad namų valda, adresu: (duomenys neskelbtini) sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)” priklauso jam ir jo žmonai. Vasaros laiku jį prižiūri jo dukra ir žentas E. Z., namas ne visai įrengtas, atvykę nupjauna žolę. Namas negyvenamas, jie turi raktus nuo to namo. Jis nėra matęs, ką dukra ir žentas ten laiko. Namą jis įrenginėja savo lėšomis, dirbo visa laiką bendrovėje, dabar nedirba, jam padėjo tėvai, ne mažai paliko po mirties mama. Raktai dukrai ir žentui buvo perduoti prieš metus laiko, turtu dar niekas nesinaudoja, namas dar neįrengtas (1 t., b. l. 47-54).

48. 2012 m. rugsėjo 27 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose užfiksuota informacija apie K. Ž. ir R. Ž. priklausančius žemės sklypus (1 t., b. l. 55-56, 57-58, 59-60, 61-62, 63-64, 65-66, 67-68, 69-70, 71-74, 75-76, 77-78, 79-80, 81-82).

49. 2015 m. kovo 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota 0,641 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgytą 2007-04-26 iš G. K. L. už 10000 litų su gyvenamuoju namu 2014 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartimi Nr. x R. Ž., K. Ž. dovanojo A. Z., deklaracija apie statybos baigimą 2014 m. balandžio 4 d. (1 t., b. l. 165-167, 169-177).

50. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad J. R. atpažino E. Z. kaip E., nupirkusį iš jo tėvo K. R. sodybą (duomenys neskelbtini) (2t., b.l. 6-10).

51. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. R. atpažino E. Z. kaip E., nupirkusį iš jos uošvio K. R. sodybą (duomenys neskelbtini) (2t., b. l. 12-16).

52. V. V. pateikė geodezinių darbų atlikimo sutarties kopiją, kurioje užsakovai K. Ž. ir R. Ž. (2 t., b.l. 18, 19-20).

53. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. V. atpažino E. Z., kurio nurodymu atliko sklypo geodezinius matavimus ir apie kurį davė parodymus (2 t., b. l. 21-25).

54. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad Č. Š. atpažino E. Z. kaip asmenį, kuris rūpinosi sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), statė namą (2 t., b. l. 33-36).

55. B. D. pateikė žiniaraščio Nr. 3 lapų kopijas, prašymo priimti į bendrijos narius kopiją ir pinigų priėmimo ir kasos orderio kvitus: 2007-11-27 žiniaraštyje 24 eilutėje yra R. Ž. pavardė ir parašas, 2009-10-29 pinigų priėmimo kvite Nr. x prie grafos sumokėjau parašyta E. Z. ir parašas, 2008-12-18 pinigų priėmimo kvite Nr. x grafoje sumokėjau yra R. Ž. pavardė ir parašas, 2010-11-03 kasos pajamų orderio kvite Nr. x užrašyta R. Ž. pavardė ir parašas, 2011-10-21 kasos pajamų orderio kvitas Nr. x išrašytas R. Ž. už sodo mokestį, kvite matomas parašas, 2012-08-08 kasos pajamų orderio kvite Nr. x užrašyta R. Ž. pavardė ir parašas, 2007-07-03 prašymas, kuriuo R. Ž. prašo priimti jį į bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narius, prašyme yra jo parašas (2 t., b. l. 39, 40-47).

56. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad J. V. atpažino E. Z., kaip asmenį, kurio prašymu kasė žemę, bei kuris statėsi namą, apie jį davė parodymus (2 t., b. l. 50-54).

57. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad E. K. atpažino E. Z. kaip asmenį – gretimų sklypų savininką, kuris rūpinosi sklypais, statėsi juose namą, vadovavo darbininkams (2 t., b. l. 56-60).

58. V. N. pateikė sąskaitą faktūrą VANA Nr. x, išrašytą R. Ž. už gyvenamojo namo projektą. Suma 4000 litų (2 t., b. l. 67).

59. Ikiteisminio tyrimo metu atliktų kratų metu iš R. Ž., R. Ž., R. Z., E. Z. gyvenamųjų patalpų buvo paimti įvairūs dokumentai. Atsižvelgus į rastus ir paimtus dokumentus, į kaltinamųjų gaunamas pajamas, buvo atlikti specialūs tyrimai. Teisiamojo posėdžio metu specialūs tyrimai buvo atlikti pakartotinai ir gautos išvados: Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta 2013 m. sausio 28 d. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir kitų statinių bei susijusių daiktų (kilnojamojo turto), taip pat gerbūvio, esančio (duomenys neskelbtini), paskaičiuota atkuriamoji vertė vertės nustatymo 2012 m. gruodžio 21 d. dienai buvo 680 000 litų (atskiras segtuvas, l. 22). Po Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimo, paskyrus Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, gauta išvada, kad nekilnojamo turto-gyvenamojo namo ir kitų statinių bei susijusių daiktų (kilnojamo turto), taip pat gerbūvio, esančio (duomenys neskelbtini), atkuriamoji vertė 2010 m. gruodžio 11 d. yra 145 655,20 eurų (502 918,27 Lt), atstatomoji vertė (pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių turto vertinimo objektui atkurti) atliktų darbų po 2010 m. gruodžio 11 d. yra 36 883.09 euro (127 349,95 litai). Statybos ir vidaus apdailos bei įrengimo darbų laikotarpyje nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atstatomoji vertė yra 7 299,86 eurai (25 204,95 Lt) (13 t., b. l. 52).

60. Ikiteisminio tyrimo metu gauta 2014 m. lapkričio 28 d. specialisto išvada Nr. AU22-33 dėl K. Ž. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, kurioje konstatuota, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, liudytojų parodymų bei faktinių aplinkybių visumą, vadovaujantis MAĮ 10 straipsnio (turinio viršenybės prieš formą principu) nuostatomis, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu konstatuojama, kad K. Ž. ir R. Ž. tik formaliai registravo savo vardu nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektus, tačiau realiai žemės sklypų (išskyrus iš LR valstybės įsigytus žemės sklypus) įsigijimo bei gyvenamojo namo statybos ir įrengimo išlaidų nepatyrė. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos bei mokesčių administratoriaus surinktos informacijos duomenimis įvertinus K. Ž. ir R. Ž. 2003-2012 m. gautas pajamas bei patirtas žinomas išlaidas, piniginių lėšų likučius tiriamojo laikotarpio pradžiai banke bei ne banke, nustatyta, kad sutuoktiniams pakako pajamų žinomoms pragyvenimo išlaidoms padengti, išskyrus 2008 m. nustatytą sutuoktinių neigiamą pajamų ir išlaidų balansą, R. Ž. įnešant pinigines lėšas grynaisiais į banko sąskaitą Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad K. Ž. ir R. Ž. 2008 metais gavo 10 605 Lt kitų pajamų iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių (8 t., b. l. 110-130).

61. 2014 m. lapkričio 28 d. specialisto išvadoje Nr. AU22-32 dėl R. Ž. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų konstatuojama, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad R. Ž. laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-12-31 gavo 57 578 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 4 472 Lt nedarbo draudimo išmokų, 41 Lt ligos pašalpos, 43 920 Lt (87840/2) pajamų iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, 364 Lt (728/2) nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) nuomos pajamų, 3 185 Lt indėlių palūkanų pajamų, 2 434 Lt kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, 5 303 Lt (10605/2) kitų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, iš viso gavo 117 297 Lt, iš jų 111 994 Lt teisėtų (nustatyta tvarka apmokestintų/neapmokestinamųjų) pajamų ir 5 303 Lt įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad R. Ž. 2008-02-08 į savo sąskaitą banke grynaisiais įnešė 50 000 Lt pinigines lėšas bei sudarė terminuoto indėlio sutartį, kurią periodiškai pratęsdavo. Pasibaigus indėlio sutarčiai, 2012-03-29 R. Ž. grynaisiais išmokėtos piniginio indėlio lėšos 10 188,01 EUR (35 177,16 Lt). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu surinktos informacijos duomenimis, atlikus R. Ž. ir K. Ž. pajamų ir išlaidų analizę, nustatytas 2008-02-08 dienai sutuoktinių neigiamas pajamų ir išlaidų balansas, šeimos išlaidos 10 605 Lt viršijo pajamas, t. y. sutuoktiniai gavo neapmokestintų pajamų iš mokesčių administratoriaus nežinomų šaltinių. Tokiu būdu, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu vertinama, kad 2008 m. grynaisiais į sąskaitą įneštų piniginių lėšų dalis - 10 605 Lt yra kitos R. Ž. ir K. Ž. pajamos iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus Marijampolės apskrities VPK Nusikaltimų tyrimų skyriaus pateiktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, liudytojų parodymų bei faktinių aplinkybių visumą, nustatoma, kad R. Ž. ir K. Ž. tik formaliai registravo savo vardu nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektus, tačiau realiai žemės sklypų (išskyrus iš LR valstybės įsigytus žemės sklypus) įsigijimo bei gyvenamojo namo statybos ir įrengimo išlaidų nepatyrė. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos bei mokesčių administratoriaus surinktos informacijos duomenimis įvertinus R. Ž. ir K. Ž. 2003-2012 m. gautas pajamas bei patirtas žinomas išlaidas (tame tarpe tik iš LR valstybės įsigytiems 4-iems žemės sklypams - 18357 Lt), piniginių lėšų likučius tiriamojo laikotarpio pradžiai banke bei ne banke, nustatyta, kad sutuoktiniams pakako pajamų žinomoms pragyvenimo išlaidoms padengti, išskyrus 2008 m. nustatytą sutuoktinių neigiamą pajamų ir išlaidų balansą, R. Ž. įnešant pinigines lėšas grynaisiais į banko sąskaitą (žr. 27-30 psl.). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad R. Ž. ir K. Ž. 2008 metais gavo 10 605 Lt kitų pajamų iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių. Vadovaujantis LR CK 3.87, 3.88, 4.73 straipsnių nuostatomis minėtos lėšos sutuoktiniams priklauso po 1/2 lygiomis dalimis, t. y. R. Ž. – 5 303 Lt (10670/2), K. Ž. – 5 302 Lt (10670/2) (8 t., b. l. 89-109).

62. 2014 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje Nr. AU22-34 dėl E. Z. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nustatyta, kad E. Z. ir E. Z. įgijo nekilnojamąjį turtą ir pasistatė gyvenamąjį namą, registruotą sutuoktinės E. Z. tėvų R. Ž. ir K. Ž. vardu. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad E. Z. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-12-31 gavo 5 195 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 51 212 Lt (102423/2) R. Ž. ir K. Ž. perleistų piniginių lėšų namo statybai ir įrengimui, 11 000 Lt suteiktų paskolų bei piniginių dovanų, 8 837 Lt kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, 427 170 Lt (844496/2+4922) kitų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, iš viso gavo 503 414 Lt pajamų, iš jų 76 244 Lt (5195+51212+11000+8837) teisėtų (nustatyta tvarka apmokestintų/neapmokestinamųjų) pajamų ir 427 170 Lt įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu surinktos informacijos duomenimis, atlikus E. Z. ir E. Z. pajamų ir išlaidų analizę už 2003-2012 m., kiekvienų tiriamųjų metų pabaigai nustatytas sutuoktinių neigiamas pajamų ir išlaidų balansas, šeimos išlaidos viršijo pajamas, t. y. E. Z. ir E. Z. gavo 849 418 Lt neapmokestintų pajamų iš mokesčių administratoriaus nežinomų šaltinių, tame skaičiuje: 2003 m. – 4 922 Lt (E. Z.), 2004 m. – 6 366 Lt, 2005 m. – 18 294 Lt, 2006 m. – 95 498 Lt, 2007 m. – 147 258 Lt, 2008 m. – 129 732 Lt, 2009 m. – 108 944 Lt, 2010 m. – 121 683 Lt, 2011 m. – 119 496 Lt, 2012 m. – 97 225 Lt. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad E. Z. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-12-31 iš viso patyrė 521 803 Lt išlaidų, iš jų 93 937 Lt (178030/2+4922) vartojimo išlaidų, 44 000 Lt (88000/2) nekilnojamojo turto (žemės sklypų ir statinių) įsigijimo išlaidų, 340 000 Lt (680000/2) gyvenamojo namo statybos ir įrengimo išlaidų, 17 630 Lt automobilių įsigijimo išlaidų, 10 000 Lt cigarečių įsigijimo išlaidų, 13 000 Lt teismo paskirto užstato sumokėjimo išlaidų, 3 236 Lt kelionės išlaidų, nustatytų pagal E. Z. gyvenamosiose patalpose atliktos kratos metu rastus dokumentus. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus Marijampolės apskrities VPK Nusikaltimų tyrimų skyriaus pateiktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, liudytojų parodymų bei faktinių aplinkybių visumą bei vadovaujantis LR CK 3.87, 3.88, 4.73 straipsnių nuostatomis, nustatoma, kad E. Z. ir E. Z. įgijo nekilnojamojo turto per statytinius, t. y. registravo jį E. Z. tėvų R. Ž. ir K. Ž. bei E. Z. sesers E. M. (iki santuokos Z.) vardu, siekiant nuslėpti gautas kitas pajamas, kurių kilmė mokesčių administratoriui nežinoma. Nekilnojamajam turtui Nr.x, Nr. x, Nr. x, Nr. x, Nr. x, Nr. x, Nr. x įsigyti 2006-2007 m. bei sklypuose Nr. x ir Nr. x pastatyti ir įrengti gyvenamąjį namą 2007-2012 m. E. Z. ir E. Z. trūko 819 836 Lt pajamų, tame skaičiuje: 2006 m. – trūko 95 498 Lt pajamų, 2007 m. – trūko 147 258 Lt pajamų, 2008 m. – trūko 129 732 Lt pajamų, 2009 m. – trūko 108 944 Lt pajamų, 2010 m. – trūko 121 683 Lt pajamų, 2011 m. – trūko 119 496 Lt pajamų, 2012 m. – trūko 97 225 Lt pajamų. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu surinktos informacijos duomenimis atlikus E. Z. ir E. Z. 2003-2012 m. pajamų ir išlaidų analizę, nustatyta, kad E. Z. ir E. Z. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-12-31 gavo 849 418 Lt kitų pajamų iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių (8 t., b. l. 131-155).

63. Teisminio bylos nagrinėjimo metu Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės išvadoje nurodyta, kad įvertinus R. Ž. ir K. Ž. laikotarpiu nuo 2010-12-12 iki 2012-12-31 gautas 55 555 Lt pajamas bei apskaičiuotas 162 514 Lt išlaidas (tame skaičiuje įvertinus nekilnojamojo turto statybos ir įrengimo išlaidas), piniginių lėšų likučius banke bei ne banke, vertinama, kad R. Ž. ir K. Ž. turėtų pajamų neužteko nurodytoms išlaidoms (įskaitant turėto nekilnojamojo turto statybai bei įrengimui) padengti, tai yra tokiu būdu išlaidos 20 738,53 eurai (71606 Lt viršytų pajamas (13 t., b. l.1-24).

64. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės išvadoje nurodyta, kad įvertinus E. Z. ir E. Z. laikotarpiu nuo 2010-12-12 iki 2012-12-31 gautas 75 838 Lt pajamas ir patirtas 192 538 Lt išlaidas, atitinkamų metų piniginių lėšų likučius banke bei ne banke, nustatyta, kad E. Z. ir E. Z. turėtų pajamų neužteko nurodytoms išlaidoms (įskaitant kitų asmenų vardu įsigytam nekilnojamojo turtui) padengti, tai yra išlaidos 33 884 eurai (116 993 Lt) viršijo pajamas (13 t., b. l. 25-49).

65. Įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus, jų kontekste nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK reikalavimų, apylinkės teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui, skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, R. Ž., K. Ž. ir E. Z. atžvilgiu priimant naują išteisinamąjį nuosprendį, sprendžiant, kad vertinamu atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

66. Baudžiamojon atsakomybėn R. Ž., K. Ž. ir E. Z. buvo traukiami už tai, kad R. Ž. ir K. Ž. turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodami, turėdami ir galėdami žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra veikdami bendrai su E. Z., pastarajam padedant - teikiant priemones - statinių bei susijusių daiktų (kilnojamo turto) įgijimui, gerbūviui, duodant pinigus, patarimus, nurodymus dėl statinių, kitų susijusių daiktų (kilnojamo turto), gerbūvio įgijimo, naudojimo, realizavimo, E. Z. dalyvaujant šį turtą, gerbūvį įgyjant, realizuojant ir naudojant, iš E. Z. neteisėtu būdu įgytų pajamų po 2010 m. gruodžio 11 d. už 71 606 litų (20 738,53 eurų) sumą įsigijo turto, gerbūvio.

67. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 189¹ straipsnis, nustatantis atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime pažymėjo, kad „asmuo, įgijęs nuosavybės teise BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, nuo to paties momento jį ir turi. Todėl, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą praturtėjimą, reikia nustatyti ne tik tai, kad asmuo nuosavybės teise turi didesnės nei 500 MGL vertės turtą, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, bet ir tai, kada jis nuosavybės teise įgijo šį turtą“. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nors įstatymo leidėjas baudžiamąją atsakomybę susiejo su turto turėjimu, tačiau BK 189¹ straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik toms situacijoms, kai šiame straipsnyje nurodytą turtą asmuo yra įgijęs ne anksčiau negu BK 189¹ straipsnio įsigaliojimo dieną, t. y. 2010 m. gruodžio 11 d., priešingu atveju „jeigu asmuo BK 189¹ straipsnyje nurodytą turtą nuosavybės teise įgijo iki jo įsigaliojimo ir turėjo (turi) jį po šio straipsnio įsigaliojimo, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal šį BK straipsnį“. Nagrinėjamoje byloje nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta, kuomet 2006 m. rugsėjo 19 d. ir 2007 m. balandžio 26 d. sudarius pirkimo – pardavimo sandorius buvo nupirkti sklypai, kuriuose, laikotarpyje nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki 2014 m. kovo 27 d., pastarajame sklype E. Z. iš neteisėtų pajamų pasistačius gyvenamąjį namą, įgijus gerbūvį, po 2010 m. gruodžio 11 d. nekilnojamam turtui-gyvenamajam namui ir kitiems statiniams bei susijusiems daiktams (kilnojamam turtui), taip pat gerbūviui (įgijimui, realizavimui, naudojimui) buvo skirta R. Ž. ir K. Ž. išlaidas viršijanti pajamų suma - 71 606 litų (20 738,53 eurų). Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje abejonės dėl to, ar nekilnojamam turtui-gyvenamajam namui ir kitiems statiniams bei susijusiems daiktams (kilnojamam turtui), taip pat, gerbūviui (įgijimui, realizavimui, naudojimui) išlaidos buvo skirtos po 2010 m. gruodžio 11 d. ar anksčiau, nepašalintos. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, negalima sutikti, kad nuteistieji R. Ž. ir K. Ž. turtą įgijo jį deklaruodami 2014 m. balandžio 8 d., po ko šiuo turtu laisvai disponavo, sudarydami dovanojimo sandorį, kadangi, kaip jau minėta, nusikalstamos veikos padarymo momentas siejamas ne su turto turėjimu, o su jo įgijimu. Nagrinėjamu atveju, įsigyjant namams reikalingą techniką, atliekant darbus, šis turtas buvo įgijimas nuo sutarties sudarymo momento arba realių darbų atlikimo.

68. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 144 (ekspertizės baigimo data 2018 m. sausio 30 d.) nurodyta, kad kitų statinių bei susijusių daiktų (kilnojamojo turto), taip pat, gerbūvio turto atkūrimo kaštai po 2010 m. gruodžio 11 d. sudarė 118 795,77 litus, o būtent: geodeziniai matavimai (450 litų), apšvietimas (6 500 litų), krosnelė Gaya (4 500 litų), kaminas pristatomas (4 723,86 litų), virtuvės baldai VOKĖ – 111 (6 180 litų), buitinė technika (23 180 litų), stalas VIENA2 (2000 litų), kėdės (500 litų), kėdės (1500 litų), baldų komplektas (11 350 litų), baldai (1 264,92 litų), savaeigė benzininė vėjapjovė (1 959,99 litų), uosinė balinta lova, spintelė, dėžė patalynei (1 800 litų), skalbyklė AEG (1 100 litų), taip pat, tvora (31 297 litų), kiemo aikštelė (18 900 litų), tvenkinio iškasa (1 590 litų). Taip pat, nustatyta, kad nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo statybos ir įrengimo atstatymo kaštai atlikti po 2010 m. gruodžio 11 d. sudaro 8 554,18 litų. Pažymėtina, kad dalies sandorių pagrindas yra pagrįstas objektyviais dokumentais – sutartimis, kasos pajamų orderiais, prekių užsakymo čekiais, pinigų priėmimo kvitais (ekspertizės akto Nr. 144 19-20 lapas), todėl ginčų dėl šių prekių ar darbų įsigijimo laiko ar kainos nekyla. Apeliaciniuose skunde keliamas tvoros, kiemo aikštelės ir tvenkinio iškasos vertės ir minėtų darbų atlikimo laiko klausimas. Nuteistųjų R. Ž., K. Ž. ir jų gynėjo E. R. skunde, taip pat, nuteistojo E. Z. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad R. Ž. ir K. Ž. po įstatymo įsigaliojimo atliko tvoros įrengimo, kiemo aikštelės ir tvenkinio iškasos darbus. Šie darbai, atlikus Nekilnojamojo turto tyrimą, buvo įvertinti 51 787 litų suma.

69. Nuteistieji R. Ž. ir E. Z. paaiškino, kad 2009 m. buvo sudėtos trinkelės ir iškastas tvenkinys, tvora aptverta dar anksčiau 2008 m. Nuo 2010 m. gruodžio 14 d. buvo perkami baldai, atliekami geodeziniai matavimai, montuojama audio aparatūra, buitinė techninė, perkamos žoliapjovės. Ekspertas taip pat patvirtino atliktų darbų chronologiją – tvenkinys, veja, kiemo aikštelė, tačiau nurodė, kad šių darbų atlikimo datos nebuvo nustatytos. Pažymėtina ir tai, kad kaimynystėje gyvenantis liudytojas V. J. taip pat dalyvavo atliekant tvenkinio iškasos darbus. Apklaustas pirmosios instancijos teisme šis liudytojas nurodė, kad buvo pradėję semti sklypą, todėl prašė vakarinio kaimyno ir E. Z. spręsti šį klausimą. E. Z. rūpinosi tvenkinio iškasimu, užsakė ekskavatorių, už jį sumokėjo per pusę - E. Z. jis davė 400 ar 500 litų, visgi, ir jis nenurodė kokius metu buvo atlikti darbai. Nors skundžiame nuosprendyje nurodyta, kad ekspertas, įvertindamas statinio ir su juo susijusio gerbūvio, vertę, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais (kvitais, čekiais ir pan.) ir jų pagrindu ekspertizės akte nurodė atliktų darbų vertę ir eiliškumą, tačiau jokių objektyvių duomenų apie tvenkinio iškasimo, aikštelės įrengimo ar tvoros pastatymo vertę byloje nėra.

70. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, išimtis, kuomet statybos žurnalo pildymas nėra privalomas, buvo numatyta tik nuo 2014 metų pradžios, kuomet įsigaliojo nauja techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ redakcija. Šiame reglamente numatyta, kad Statybos darbų žurnalo galima nepildyti ūkio būdu statant ne didesnį kaip 500 kv. m bendrojo ploto vieno ar dviejų butų gyvenamąją namą ar pagalbinio ūkio paskirties pastatą. Pritartina, kad aplinkybė, jog šis statybos žurnalas pildytas nebuvo, apsunkina įrodinėjant statybos darbų chronologiją. Visgi, tai, kad šis žurnalas nebuvo pildomas, automatiškai nesudaro pagrindo savaip interpretuoti atliktų statybos darbų laiko ir vertinti juos nuteistųjų nenaudai. Nors ekspertizės akte (2018 m.) ekspertas pateikė gyvenamojo namo konstrukcijų elementų ir įrangos sukūrimo eigos žiniaraštį, tačiau apklaustas teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad tvoros, kiemo aikštelės ir tvenkinio iškasimo datų nenustatė, tyrimo neatliko, datos konstatuojamos nebuvo. Ekspertas nurodė, kad negali nustatyti darbų chronologijos, tam buvo reikalingas papildomas tyrimas. Į šiuos klausimus turėjo atsakyti statybų žiniaraštis, kuris turėjo būti vedamas.

71. Liudytojas V. N., kuris atliko namo projektavimo darbus, teisiamojo posėdžio metu pateikė nuotraukas, iš kurių matosi, kad 2011 m. birželio mėnesį yra pastatyta tvora, įrengta aikštelė (14 t., b. l. 71). Pažymėtina, kad pateiktose nuotraukose aplink matomą tvorą yra išaugusios žolės, jokių statybos darbų nematyti, todėl akivaizdu, kad ekspertizės akte nurodyta tvoros pastatymo data – 2012 m. gruodžio 21 d. neatitinka tikrovės. Be to, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kiti gerbūvio, susijusios su eksterjero priežiūra, darbai buvo atlikti gerokai anksčiau – byloje esantys prekių įsigijimo kvitai (3 t., b. l. 136) patvirtina, kad laistymo sistema/smulkintuvas iš UAB „Ž.“ buvo įsigyta 2007 m. rugsėjo 12 d. Minėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai abejoti, jog kiti statiniai ir gerbūvio darbai, o būtent, tvenkinio iškasimas, aikštelės įrengimas ir tvoros pastatymas, buvo atlikti po nagrinėjamu atveju aktualios datos, t. y. 2010 m. gruodžio 11 d.

72. Sprendžiant dėl nusikalstamos veikos sudėties nuteistųjų veiksmuose, taip pat pritartina apeliacinių skundų teiginiams, kad ginčijamų paslaugų (tvenkinio iškasimas, aikštelės įrengimas ir tvoros pastatymas) vertė taip pat kelia pagrįstų abejonių. Iš turto vertės nustatymo ekspertizės akto (atlikimo data 2012 m.) matyti, kad tvoros kaina buvo paskaičiuota remiantis UAB „S.“ pateiktais duomenis. Ekspertas nustatė, jog tvoros ilgis 119 metrų, tvoros metro kaina – 263 litai. Tokiu būdu paskaičiuota tvoros kaina – 31 297 litų. Kiemo aikštelės, kurios plotas sudaro 150 m², kvadratinio metro kaina nurodyta 126 Lt/m². Atitinkamai tvenkinio iškasimo kaina apskaičiuota remiantis UAB „S.“ duomenimis, iš kurių matyti, kad tokių darbų atlikimo kaina yra 15,9 Lt/m³. Pažymėtina, kad turto vertės nustatymo ekspertizės akte nurodoma, kad analogiško arba panašaus turto faktinių sandorių kainų nėra galimybės gauti, nes tokio turto pirkimo – pardavimo sutartys neregistruojamos jokiame registre, o pirkimo dokumentai – nepateikti, todėl ekspertizės akte naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas. Tokiu būdu, ekspertizės akte nurodytos kainos yra tik orientacinės. Tuo labiau, kad atliktų darbų vertė buvo skaičiuojama vadovaujantis 2012 metų įmonės „S.“ pateiktomis kainomis, nors ši darbų atlikimo data, kaip jau buvo minėta, kelia pagrįstų abejonių.

73. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai įrodyta, kad gyvenamasis namas ir gerbūvio darbai buvo atliekami ir ūkio būdu. Tiek R. Ž., tiek E. Z. atliko tam tikrą dalį statybos darbų. Šias aplinkybes patvirtino ne tik nuteistieji, E. Z. žmona E. Z., tačiau ir sodų bendrijos kaimynai, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Č. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2007 metais E. Z. savo sklypuose pradėjo statyti namą. Namas buvo statomas sparčiai. Gali patvirtinti, kad namą statė būtent E. Z., kuris ir rūpindavosi visais statybų reikalais (2 t., b. l. 32). Liudytojas J. V. parodė, kad 2007 ar 2008 metais E. Z. paprašė jo išlyginti sklypą. Vėliau dažnai ten matydavo tą patį vyriškį, kuris rūpinosi statybomis (2 t., b. l. 49). Liudytojas V. J., apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad prie namo statybų dirbo visa šeima. E. Z. buvo iš jo pasiskolinęs karutį ar kastuvą. Kartu iškasė tvenkinį, E. Z. rūpinosi ekskavatoriumi. Liudytojas S. V. taip pat patvirtino, kad statybose dalyvavo E. Z. ir visa jo šeima. Apklaustas ekspertas J. U. taip pat pripažino, kad, atliekant statybos darbus patiems, jų kaina yra mažesnė, o eksperto skaičiavimai namo statybai yra paremti rangos būdu. Nors liudytojas E. K., S. V. nurodė, kad prie namo dirbo ir kiti statybininkai, tačiau tai patvirtino ir nuteistieji E. Z. ir R. Ž., kurie nurodė, kad buvo samdytas santechnikas ir elektrikai.

74. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti dėl neteisėto praturtėjimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį yra būtinos keturios sąlygos: 1) turtas asmeniui turi priklausyti nuosavybės teise; 2) turto vertė yra daugiau nei 500 MGL (inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu tai atitiko 65000 Lt); 3) asmuo žino, gali ir turi žinoti, kad jam nuosavybės teise priklausantis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis; 4) šį turtą nuosavybės teise jis turi po 2010 m. gruodžio 11 d.

75. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį kyla, jei kaltininkas nuosavybės teise turi didesnį negu 500 MGL vertės turtą. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu ši suma sudarė 65 000 Lt. Jei turimo turto suma neviršija 65 000 Lt baudžiamoji atsakomybė nekyla. Apeliantai buvo kaltinami ir nuteisti dėl to, kad po 2010 m. gruodžio 11 d. neteisėtomis pajamomis įsigijo turto ir gerbūvio už 71 606 litų. Taigi, nepagrįstas teisėtomis pajamomis turtas (71 606 Lt) tik nežymiai viršijo baudžiamajai atsakomybei kilti nustatytą minimalią ribą (65 000 Lt). Tokiu būdu, esant pagrįstoms abejonėms dėl tvenkinio, tvoros ir kiemo aikštelės įrengimo laiko ir šių darbų kainos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti įrodymai yra nepakankami pagrįsti, kad R. Ž., K. Ž. po 2010 m. gruodžio 12 d. įgijo didesnės nei 500 MGL turtą, o E. Z. padėjo įvykdyti šią nusikalstamą veiką.

76. BK 2 straipsnyje nustatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-425/2011, 2K-671/2010, 2K-500/2010, 2K-202/2006). Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo reiškiantis, jog visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltininko naudai. Dėl to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog nuteistieji po 2010 m. gruodžio 12 d. įgijo didesnės nei 500 MGL vertės turtą, kuris buvo įgytas neteisėtomis pajamomis, tuo konstatuojama, kad kategoriškai nenustatyta buvus nusikaltimo dalyką.

77. Kartu pažymėtina ir tai, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti didesnės kaip 500 MGL vertės turto turėjimą. Reikia nustatyti, kad turtas įgytas neteisėtai. Įstatymas nereikalauja nustatyti turto įgijimo šaltinių. Išvadai apie turto įgijimo neteisėtumą tiesiog pakanka, kad asmuo negali pagrįsti turimo turto įgijimo teisėtumo. Teisėtai įgytas turtas – tai turtas, įgytas iš darbo ar kitų su darbu ar verslu susijusių pajamų, dovanojimo, paveldėjimo, loterijų, dividendų gavimo ir pan. Nustatant galimo neteisėtai įgyto turto dydį, svarbu dokumentaliai nustatyti asmens pajamas ir išlaidas už visą darbinės veiklos laikotarpį. Šios kategorijos bylose svarbi yra specialisto išvada. Tačiau jos vertinimui didelę reikšmę turi ta aplinkybė, ar specialistui pateikiama visa dokumentais patvirtinta medžiaga apie asmens gyvenimo pajamas bei civilinius sandorius. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad iki įstatymo dėl BK 189¹ straipsnio priėmimo nebuvo baudžiamosios atsakomybės už turto, kurio įgijimo ir turėjimo asmuo negali pagrįsti dokumentais, turėjimą. Tokia veika nebuvo nusikalstama veika. Dėl to visai įmanoma, kad asmuo iki įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę, priėmimo nesaugojo bylai reikšmingų dokumentų ar sudarydamas sandorį nesilaikė įstatymo nustatytos sandorio formos. Tokiu atveju, vertindami asmens pajamas, teismai gali remtis liudytojų parodymais, įvertinę jų patikimumą. Kartu pažymėtina, kad, teismų praktikoje pažymėta, jog esant tokiai situacijai, teismai turėtų labai atsargiai vertinti specialisto išvadas bei liudytojų parodymus. Nusikaltimo sudėties buvimas šios kategorijos bylose teismui neturi kelti abejonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487/2014, 2K-75/2014).

78. Pažymėtina, kad nuteistieji R. Ž. ir K. Ž. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl neteisėto praturtėjimo, tvirtino, kad pinigus namo statybai susitaupė kartu per visą gyvenimą, gaudami užmokestį už darbą, prekiaudami gyvuliais, rinkdami metalą.

78.1. Ikiteisminiame tyrime Nr. 64-1-00862-12 liudytoju apklaustas R. Ž. 2012 m. liepos 16 d. nurodė, kad namą įsirenginėja iš jo su žmona lėšų, taip pat ir iš E. Z. su žmona lėšų, bet didesnė investicija į namą eina iš jo su žmona lėšų. Planuoja namą perrašyti dukrai ar anūkei (1 t., b. l. 45).

78.2. 2012 m. lapkričio 13 d. apklausta liudytoja E. Z. nurodė, kad namas priklauso jos tėvams, jie iš savo lėšų statė šį namą (2 t., b. l. 77).

78.3. Pažymėtina, kad 2012 m. lapkričio 15 d. kaip liudytojai buvo apklausti K. Ž. ir E. Z., taip pat, 2012 m. lapkričio 13 d. liudytoju apklaustas R. Ž.. Jie buvo įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio už melagingų parodymų davimą (1 t., b. l. 78, 79-82, 83-84). Iš nutarimo laikinai sulaikyti asmenį matyti, kad R. Ž., įtariant, kad jis turėjo ir turi nuosavybės teise didesnės nei 500 MGL vertės turtą, turėdamas ir galėdamas žinoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis buvo sulaikytas 2012 m. lapkričio 13 d. (9 t., b. l. 122).

78.3.1. Pritariant E. Z. apeliacinio skundo argumentams, kad šie parodymai gauti neleistinu būdu, pažymėtina, kad BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. Kaltinamojo teisė tylėti ir neduoti parodymų prieš save laikoma neatskiriama teisingo proceso sąlyga Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio prasme. Iš baudžiamųjų įstatymų ir iš baudžiamojo proceso normų taip pat neišplaukia įtariamojo ir kaltinamojo pareiga teisingai liudyti savo paties baudžiamojoje byloje. Pirma, įtariamajam ir kaltinamajam garantuojama teisė duoti parodymus (BPK 21, 22 straipsniai), tačiau jie, skirtingai nei liudytojai bei nukentėjusieji, negali būti įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą; antra, įtariamasis ir kaltinamasis neįtraukti į sąrašą subjektų, atsakančių už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-788/2015, 2K-65-976/2017). Visgi pažymėtina, kad K. Ž., R. Ž. ir E. Z. kaltė skundžiamame nuosprendyje ir nėra grindžiama minėtų apklausų duomenimis. Pritardamas tokiam pirmosios instancijos įrodymų vertinimui, apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje parodymai, gauti pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus, pripažįstami kaip neturintys įrodomosios reikšmės, todėl tik tuo atveju, jeigu teismas remiasi tokiais parodymais, tai pripažįstama esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-55-699/2017).

78.4. 2012 m. lapkričio 14 d. įtariamojo apklausos metu R. Ž. kaltu neprisipažino, nurodė, kad 2007 metais pradėjo statytis namą. Namo pamatus darė darydami talkas tarp giminaičių, padėjo draugas. E. Z. samdė traktorių. Namo pamatus liejo taip pat darydami talkas. Kai kurias prekes užsakydavo E. Z., tačiau tam jis duodavo pinigų. Buvo užsakytas kranas pamatams įleisti. Iš nupirktų blokelių sienas statė statybininkų brigada. Stogo dengimu rūpinosi E. Z.. Langais, durimis, apšildymu, vidaus apdaila taip pat rūpinosi E. Z., jis tik davė pinigus. E. Z. sakė, kad trinkelių kvadratinis metras kainavo 17 ar 18 litų. Dalį tvoros, vartus pirko E. Z., nežino kiek mokėjo. Taip pat, jis davė pinigų baldų įsigijimui. Viso savo dukrai ir E. Z. namo statybai davė 250 000 – 300 000 litų. Šie pinigai uždirbti teisėtai bei gauti iš parduotų kiaulių. Pinigų iš nieko nesiskolino (9 t., b. l. 130-133). 2015 m. kovo 9 d. įtariamojo apklausos metu R. Ž. dar kartą patvirtino, kad visą nekilnojamąjį turtą įsigijo už savo ir žmonos pinigų (9 t., b. l. 137).

78.5. 2015 m. kovo 13 d. apklaustas įtariamuoju E. Z. kaltu neprisipažino, nurodė, kad yra davęs parodymus, todėl prie jų pasilieka (9 t., b. l. 152).

78.6. 2015 m. balandžio 15 d. įtariamoji K. Ž. parodymus duoti atsisakė (10 t., b. l. 77).

78.7. Teisiamojo posėdžio metu R. Ž. nurodė naują aplinkybę, kad namo įrengimui pinigų skyrė ir E. Z. tėvas – 2011 ar 2012 metais davė 50 000 litų. E. Z. taip pat nurodė, kad jam R. B. paskolino 30 000 litų, šie pinigai buvo panaudoti namo statybai. Liudytoja E. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad E. Z. tėvas pinigų paskolino 2007 metais, namą statė iš bendrų pinigų su tėvais.

79. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek nuteistųjų, tiek liudytojos E. Z. parodymai viso proceso metu, iš kokių pinigų buvo statomas namas, kito. Nors nuteistasis R. Ž. nuo pradžių tvirtino, kad pinigų namo statybai susitaupė kartu su žmona per visą gyvenimą, gaudami užmokestį už darbą, prekiaudami gyvuliais, rinkdami metalą, tačiau nagrinėjant bylą teisme jis iškėlė versiją, kad prie namo statybos prisidėjo ir E. Z., kadangi jam tėvas R. Z. paskolino pinigų. R. Z. 2012 m. lapkričio 15 d. apklausos metu parodė, kad maždaug prieš du metus E. Z. paprašė paskolinti pinigų, todėl jis nuo savo sąskaitos Vilniaus banke nusiėmė 15 000 eurų ir juos paskolino E. Z.. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2008 m. vasario 8 d. į R. Z. sąskaitą AB SEB banke grynaisiais pinigais buvo įnešta 50 000 litų. Minėtos lėšos, pasibaigus indėlio sutarties galiojimui, 2011 m. gruodžio 9 d. iš R. Z. indėlio sąskaitos išmokėtos grynaisiais. Visgi, specialisto išvadoje Nr. AU22-25 (13 t., b. l. 1-24) abejojama pinigų skolinimo įvykdymo faktu, kadangi E. Z. teikdamas parodymus patvirtino, kad tėvai didesnių pinigų niekada nėra davę, be to, tarp R. Z. ir E. Z. nėra sudaryta rašytinė pinigų skolinimo sutartis. Visgi, pažymėtina, kad specialistė rėmėsi 2012 m. lapkričio 15 d. E. Z. apklausos protokolu, kuomet jis buvo apklaustas liudytoju. Kaip minėta, šios apklausos atlikto pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl remtis šios apklausos duomenimis nėra pagrindo. Tuo tarpu tai, kad nebuvo sudaryta rašytinė pinigų skolinimo sutartis, teisėjų kolegijai nesuteikia absoliutaus pagrindo teigti, kad ši paskola nebuvo gauta. Tuo labiau, kad specialisto išvadoje nebuvo įvertintos ir 2006 m. rugpjūčio 22 d. į E. Z. sąskaitą pervertos piniginės lėšos (20 000 litų). Specialistė nurodė, kad tiek pripažįstant pajamomis į E. Z. sąskaitą pervestą 20 000 litų piniginių lėšų sumą, tiek šią sumą priskiriant išlaidoms, kadangi ši suma buvo išgryninta per bankomatus, ta pati pinigų suma nekeičia E. Z. pajamų ir išlaidų aritmetinio skaičiavimo ir neturi įtakos 2006 m. mokestinio laikotarpio bendram pajamų ir išlaidų rezultatai. Nors iš tiesų, vienodo dydžio pajamos ir išlaidos aritmetinio skaičiavimo E. Z. mokestiniam laikotarpiu įtakos neturi, tačiau tai nepaneigia galimybės, jog šios išlaidos galėjo būti panaudotos namo statybai ir turėjo būti vertinamo atliekant R. Ž. ir K. Ž. finansinį veiklos tyrimą. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų R. Ž. ir K. Ž. nurodytos aplinkybės, kad prie namo statybos prisidėjo E. Z. ir E. Z. šeima, nėra paneigtos. Tokiu būdu, pridėjus Z. išlaidas prie Ž. gautų pajamų, nepagrįstų išlaidų sumą neabejotinai sumažėtų, todėl negalima teigti, kad R. Ž. ir K. Ž. po 2010 m. gruodžio 11 d. įgijo turto, viršijančio 500 MGL dydį, kurio nėra galimybės pagrįsti teisėtomis pajamomis.

80. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad remiantis BK 189¹ straipsnyje pateikta neteisėto praturtėjimo definicija, baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką gali būti taikoma asmenims, įgijusiems turtą tiek savo, tiek kito asmens pajamomis. Tais atvejais, kai turimas turtas ar lėšos jam įgyti gauti iš kito asmens, byloje esančiais įrodymais turi būti pagrįsta, kokios konkrečiai aplinkybės rodo, jog turto savininkas žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti apie neteisėtą kito asmens veiklą ir pajamas, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Kaltinamuoju aktu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos. Pažymėtina, jog nors nagrinėjamoje byloje E. Z. buvo nuteistas dėl to, kad padėjo K. Ž., R. Ž. įgyti ir turėti nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą iš jo neteisėtai įgytų pajamų, tačiau apskaičiuojant pajamų dalį, kuri kaltinime įvertinta kaip negalėjusi būti gauta teisėtomis pajamomis, buvo vadovaujamasi K. Ž. ir R. Ž. ūkinius finansiniu veiklos tyrimų rezultatais, nesiremiant E. Z. ir E. Z. pajamų ir išlaidų analize. Tokiu būdu, skundžiamu nuosprendžiu buvo įrodinėjamas R. Ž. ir K. Ž., o ne E. Z. pajamų neteisėtumas.

81. Darydamas išvadą dėl neteisėtai gautų pajamų dydžio ir asmens baudžiamosios atsakomybės, pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2018 m. rugsėjo 28 d. ir specialisto išvadose Nr. AU22-22 (12 t., b. l. 134-166) ir Nr. AU22-23 (12 t., b. l. 167-199) suformuluotais atsakymais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad išvadose daugiausia remiamasi ne vien tik dokumentais apie R. Ž. ir K. Ž. turėtas išlaidas ir pajamas, o ir tikėtinais skaičiais. Antai specialisto išvadoje pateikiami duomenys apie nuteistųjų pajamas nuo 1993 metų, o išsami pajamų ir išlaidų analizė atlikta nuo 2003 metų. Tuo tarpu R. Ž. ir K. Ž. yra gimę (duomenys neskelbtini), taigi jie iki tyrime analizuojamo laiko jau daug metų dirbo, turėjo turto ir galimai santaupų. Baigiamosiose kalbose nuteistieji taip pat nurodė, kad iki 1991 metų turėjo santaupų, iš kurių dalį laikė banke, o dalį – grynaisiais pinigais. Specialistės atliktame tyrime 2003 m. sausio 1 d. piniginių lėšų likutis buvo įvertintas vadovaujantis surinkta informacija apie gautas oficialias pajamas (darbo užmokesčio pajamos) nuo 1993 m. iki 2002 m. Tokiu būdu nustatyta, kad K. Ž. ir R. Ž. 1993-2002 m. gavo 93 570 litų pajamų bei patyrė 101 089 litų išlaidų. Taip pat įvertinta, kad sutuoktiniai 1993 m. liepos 2 d. galėjo turėti pinigų likutį ne banke – 6 200 litų, todėl nustatyta, kad sutuoktinių 2003 m. sausio 1 d. galėtas turėti ne banke likutis yra ne didesnis nei 5 624 litų (12 t., b. l. 134-166). Su šiais specialisto išvados teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 27 d. įsakymą prievolė teikti vienkartinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją buvo, jei gyventojas bankuose ir ne bankuose 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo daugiau kaip 50 000 Lt. Kadangi tokios deklaracijos nuteistieji neteikė, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, kad 2003 m. sausio 1 d. nuteistieji turėjo tik 5624 litų sumą, kadangi ši nedeklaruotina suma galėjo būti gerokai didesnė. Šiuo metu tiksliai nustatyti, kiek piniginių lėšų nuteistieji turėjo ne banke 2003 m., nėra objektyvios galimybės. Pažymėtina ir tai, kad asmuo nėra įpareigotas saugoti visų per gyvenimą sudarytų sandorių dokumentus, todėl natūralu, kad ne visi dokumentai yra išlikę. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumo. Įrodyti, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis priemonėmis, yra kaltinančios šalies pareiga. Todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Specialisto išvada dėl 2003 m. sausio 1 d. sutuoktinių ne banke turėtos sumos yra tik tikėtina ir negali būti pagrindu sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 189¹ straipsnį.

82. Pažymėtina, kad atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimą specialistė į sutuoktinių gautas pajamas taip pat neįtraukė kai kurių R. Ž. nurodytų pajamų šaltinių – R. Ž. nurodytų piniginių dovanų, dalies nurodytų pajamų iš žemės ūkio veiklos. R. Ž. baigiamojoje kalboje nurodė, kad už parduotus galvijus gavo 60 000 litų pajamų, už pieną – 35 000 litų. Taip pat, laikė paršavedes ir pardavinėjo paršeliu ūkininkų turguje. Kiekvienais metais užaugindavo ir parduodavo 20-30 kiaulių. Už parduotas kiaules gavo 26 000 litų. Nors K. Ž. tik nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo įregistravusi vykdanti žemės ūkio individualią veiklą, tačiau matyti, kad jau 2007 m. asmenys įsigijo tris žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Taip pat, pažymėtina, kad vertinant iš žemės ūkio veiklos patirtas išlaidas ir pajamas specialistė taip pat rėmėsi tikėtinais skaičiais. Nurodė, kad R. Ž. ir K. Ž. žemės ūkio pajamoms uždirbti patyrė 30 procentų išlaidas, nors, atsižvelgiant į vykdomą ūkinę veiklą, tikėtina, kad šios išlaidos galėjo būti ir mažesnės.

83. Pažymėtina ir tai, kad specialistė vertindama apeliantų Ž. šeimos išlaidas rėmėsi Statistikos departamento internetiniame puslapyje paskelbtais duomenimis apie vidutines pinigines vartojimo išlaidas vienam namų ūkio nariui, gyvenančiam kaime. Tačiau tai nereiškia, kad Ž. būtent tokias išlaidas ir turėjo, nes kiekvienas asmuo ar šeima, atsižvelgdami į šeimos prioritetus, patiria skirtingas išlaidas. Pažymėtina, kad vidutinių išlaidų rodiklis susideda iš išlaidų maisto produktams, alkoholiniams gėrimams, drabužiams, būsto išlaikymui, transportui, ryšiams, viešbučiams ir kavinėms, kultūrai ir kt. R. Ž. ir K. Ž. nurodė, kad jie gyvena kaimo vietovėje, dalį maisto produktų užsiaugina patys, renginiuose lankosi retai, vidutinės jų išlaidos sudarydavo 100 eurų per mėnesį. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus R. Ž. ir K. Ž. paaiškinimus, jų vedamą gyvenimo būdą, labai tikėtina, kad jų vartojamosios išlaidos buvo mažesnės už statistinį vidurkį. Akivaizdu, kad specialisto išvadoje nurodyti teiginiai apie išlaidas yra tikėtino pobūdžio, o tai gali turėti įtakos teismo nustatytam neteisėtomis pajamomis įgyto gerbūvio vertei.

84. Ne mažiau reikšmingi asmens baudžiamajai atsakomybei nusikaltimo sudėties subjektyvieji požymiai, visų pirma, kaltė. BK 189¹ nenurodyta kaltės forma. BK 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Tai pažymima BK specialiosios dalies atskiroje dalyje. Tokios nuorodos BK 189¹ straipsnyje nėra. Tai galėtų reikšti, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia veika, padaryta tyčine kaltės forma. Kita vertus, BK 189¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje žodžiai: „žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti“ gali suponuoti išvadą, kad baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek ir neatsargiai kaltės formai, nepaisant to, kad nusikaltimo sudėtis formali, o BK 16 straipsnis neapibrėžia neatsargios kaltės rūšių, pritaikytų formalioms nusikaltimo sudėtims.

85. Nors Ž. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę dėl neteisėto praturtėjimo, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jų kaltė yra įrodyta. Teismas sprendė, kad K. Ž. ir R. Ž. tikrai žinojo, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis kaltinamojo E. Z. pajamomis, tačiau, kaip jau minėta, K. Ž. ir R. Ž. inkriminuota nusikalstama veika buvo įrodinėjama remiantis jų pajamų ir išlaidų analize. Tokioje situacijoje kaltinimas neteisėtu praturtėjimu K. Ž. ir R. Ž. turėjo būti pagrįstas įrodymais, kad E. Z.turėtos lėšos negalėjo būti įgytos teisėtomis pajamomis, o nuteistieji apie tai žinojo ar bent turėjo ir galėjo žinoti. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tokių įrodymų nebuvo pateikta. Tuo tarpu byloje nėra surinkta pakankamai duomenų leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad R. Ž. ir K. Ž. pajamas gavo iš nusikalstamos ar kitokios nelegalios veiklos, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina apie tai, kad sutuoktiniai dirbo, vykdė žemės ūkio veiklą.

86. Pagal suformuotą teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti.

87. Atsižvelgdama į išsamios informacijos apie nuteistųjų R. Ž. ir K. Ž. pajamas ir išlaidas trūkumą ir dėl to specialisto išvadų tikėtiną pobūdį, atsižvelgdama į tai, kad specialisto išvadoje nustatyta galimai neteisėtomis pajamomis įgyta pinigų suma tik nežymiai viršija įstatyme nustatytą baudžiamosios atsakomybės ribą, o apeliantų tyčinė kaltė nėra motyvuota, taip pat į tai, kad apeliantai visą gyvenimą dirbo, į jų amžių, nurodomas ne banke turėtas santaupas, teisėjų kolegija sprendžia, kad negalima daryti neginčijamos išvados, kad iš 127 350 Lt išlaidų, nurodomų kaip patirtų po 2010 m. gruodžio 10 d. gyvenamojo namo ir kitų statinių bei susijusių daiktų (kilnojamojo turto), taip pat, gerbūvio atkūrimo sąnaudoms, tik 55 744 Lt galėjo būti gauti teisėtomis pajamomis, o būtent 71 606 Lt gauti neteisėtu būdu, ir jie tikrai žinojo, kad jų turėtas turtas negalėjo būti įgytas tik teisėtomis pajamomis. Dėl to, Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis naikintinas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl nuteistųjų pripažinimo kaltais pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, rėmėsi prielaidomis ir duomenimis, kurių negalima patikrinti teisiniais būdais. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, kad R. Ž., K. Ž.nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, požymių todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). E. Z. pateikti kaltinimai dėl neteisėto R. Ž. ir K. Ž.praturtėjimo akivaizdžiai tampa nepagrįsti, pastaruosius išteisinus pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį. Priimant išteisinamąjį nuosprendį iš kaltinamųjų proceso išlaidos neišieškomos (BPK 105 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 333 straipsniu,

nusprendžia:

Nuteistųjų R. Ž. ir jo gynėjo advokato E. R., K. Ž. ir jos gynėjo advokato E. R. bei E. Z. apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

R. Ž. išteisinti pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

K. Ž. išteisinti pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. Z. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 189¹ straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčio šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. Ž. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

K. Ž. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

E. Z. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

nuosprendžiui įsiteisėjus, tuščias cigarečių dėžes, saugomas Marijampolės AVPK, sunaikinti kaip menkavertį turtą; nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktus ( 2 vnt.), atskiruose segtuvuose, saugoti byloje; 2017 m. rugsėjo 4 d. konsultacinę specialisto išvadą (atskirame segtuve), 2015 m. gruodžio 14 d. inžinerinės analizės aktą GP (atskirame segtuve), grąžinti E. Z.; žemės sklypų ir pastatų dokumentus, paimtus 2012 m. lapkričio 14 d. kratos metu iš E. Z. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), voke dvylika įmaučių arba segtuvų su dokumentais (atskirame voke), grąžinti E. Z.; šešis diskus su pokalbių įrašais, esančius atskirame voke, saugoti prie bylos; R. Ž. grąžintus „Lesto knygelė“, dvi žemės nuomos sutartis, šešias nuolaidų korteles, palikti jo nuosavybėje; E. Z. grąžintus kompiuterį, dvylika nuolaidų kortelių, tris SIM kortelių pakuotes, diską su namo elektros įvado schemomis, nekilnojamo turto (duomenys neskelbtini) registro dokumentų bylą, pažymą apie išmokėtas išmokas, išperkamosios nuomos sutartį, Snoro pirkimo išsimokėtinai kortele sutartis, pažymą apie gautas pajamas, kasos pajamų orderių ir sąskaitų išrašus, palikti jo nuosavybėje; 2012 m. lapkričio 14 d. kratos metu E. Z. gyvenamosiose patalpose, (duomenys neskelbtini), rastus dokumentus, kurie apžiūrėti, esantys byloje, palikti byloje, kompaktinį diską su nuotraukomis, esantį byloje, palikti byloje.

Šis Kauno apygardos nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo momento.

Teisėjai Danutė GiačaitėDaiva JankauskienėArūnas Paštuolis