Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžio R. Ž., K. Ž., E. Z. baudžiamojoje byloje, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas R. Ž., K. Ž., E. Z. išteisinamąjį nuosprendį, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą, nes byloje surinktus įrodymus vertino formaliai, paviršutiniškai, atsietai vienus nuo kitų, padarė klaidų dėl jų turinio, nepagrįstai teikė prioritetą išteisintųjų parodymams, kartu sumenkino kitus įrodymus (liudytojų parodymus, byloje esančias fotonuotraukas, turto vertės nustatymo ekspertizės aktą, kitus rašytinius bylos įrodymus) bei faktinius duomenis, kurie šiems parodymams prieštarauja, ir padarė prielaidomis paremtas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad, prašydama panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, prokurorė nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau iš esmės tik ginčija šio teismo atliktą, jos nuomone, neteisingą įrodymų (išteisintųjų, liudytojų parodymų, ekspertizės akto, kitų rašytinių bylos įrodymų) vertinimą, kartu pateikia savą šių įrodymų vertinimą. Pažymėtina, kad klausimą, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teismų instancija, iš naujo nustatanti aplinkybes, vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kasaciniai skundai, kuriuose kaip kasacinis pagrindas nurodomas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, turi būti grindžiami ne nuomone, kad teismas turėjo kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį sprendimą, bet argumentais dėl padarytų teisės taikymo klaidų teismui vertinat įrodymus. Šiuo atveju prokurorės paduoto kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų yra susiję iš esmės tik su nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis, todėl nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.