Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamieji parodymus davė, ištyrus visus įrodymus, apklausus kviečiamus asmenis.

Kaltinamasis R. Ž. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, savo parodymus perskaitė ( prijungti prie bylos) į klausimus atsakė, kad namo statybas pradėjo 2006-2007 m. Statybos darbų žurnalo nepildė, kodėl negali pasakyti. Namą pastatė per maždaug 3 metus. Buvo iškastas ir tvenkinys, pastatyta tvora, pasėta pievelė. 2010 metais sėjo veją. Name buvo padaryta didelė dalis apdailos, įrengtas šildymas, uždengtas stogas, buvo pastatyti baldai voniai ir virtuvei. Tai buvo 2010 m pavasrį. Jau buvo sudėtos kieme trinkelės, vasarą sėjo žolę. Vaikai yra E. Z. ir E. Z., jo dukra ir žentas. Jo darbo užmokestis buvo už du darbus 900 litų per mėnesį. Vienoje darbovietėje prižiūrėjo galvijus ir sargavo. Dirbo 15 parų per mėnesį. Jo žmona per mėnesį uždirbdavo 500 litų. Žentas dirbo užsienyje : Norvegijoje, Danijoje. Kai statė namą, žentas niekur nedirbo. 50 000 litų namo statybai davė E. tėvai. Jis gavo pinigų ir už parduotą metalą. Parinkdavo metalo ir bendrovėje, ir iš tėvų, tai buvo metalo laužas. Už metalą kiek gavo pinigų, tiksliai pasakyti negali. Suma gauta už metalą yra nuo 2009 m. iki tyrimo pradžios. Po 2010 metų pavasario dar vyko darbai, vyko dažymas namo antrame aukšte, didelių lėšų nereikėjo. Virtuvės patalpose, vonioje, svetainėje buvo baldai. Svetainėje buvo minkšta dalis, stalas, lyg ir krosnelė. Virtuvėje jau buvo baldų komplektas su buitine technika, buvo šaldytuvas, indaplovė. Tvora jau buvo pilnai aptverta, buvo iškastas ir tvenkinys. Prisimena, kad tame prūde jau žuvavo 2010 m. pavasarį. Prūdą kasė bendrai su kaimynu, dalis prūdo yra kaimyno sklype, o kita dalis jų. Prūdas nebuvo aptvertas, dabar to prūdo jau nėra. Prūdą panaikino prieš maždaug du metus. 50 000 litų, kad davė E. tėvai, girdėjo jau po visų darbų, po pievos sėjimo, tai galėjo būti 2011-2012 metai. Pinigų namo statybai užteko, dar jų ir liko, nes daug darbų darė patys. Samdė tik elektrai ir santechnikai vieną specialistą. Trinkeles dėjo samdomas darbininkas, jam mokėjo, o visą pagrindą iki trinkelių darė patys 2009 m. buvo sudėtos trinkelės ir iškastas tvenkinys, tvora aptverta dar anksčiau 2008 m., vartus dėjo 2009 m. Betoną patys maišė, tvora jiems kainavo nedaug, nes yra iš medinių lentelių. Jis paregūnams visą laiką sakė, kad pinigų turėjo. Buvo jo dėdė Kanadoje, kurio niekas neapklausė, dėdė jo tėvams yra nupirkęs traktorių, kombainą. Tyrėjui šie duomenys nebuvo aktualūs. Pirmiausia statė namą, po to tvėrė tvoras. Tvoros pamatus padaryti truko mėnesį laiko. Daug ką darė patys : kasė pamatus, darė sutvirtinimus, maišė betoną, parsiveždavo sumaišytą betoną, žvyrą, šulinio dangčius. Jis pats maišė betoną, veždavo jį karučiu. Per mėnesį turėdavo 5 laisvas dienas ir dirbdavo statybose. Jis sargaudavo, prižiūrėdavo veršelius ir nuo 11 iki 17 val., grįžęs iš darbo namo, miegodavo. Prie statybų dirbo ne vienas, padėdavo daug kas, samdydavo talkas, po to už tai duodavo vakarienę. 4000-5000 Lt kainavo namo projektas. R. Z. prie namo statybų prisidėjo. Kai statė namą, jis maišė tinko mišinį, gręžė polius. Kai dirbo elektrikas, gręžė, kur reikia tiesti kabelius. Elektrikas tik teisingai vedžiojo laidus. Lygiai taip su santechnika, visą juodą darbą darė patys. Santechnikas tik sujungė vamzdžius, ar parodė, kaip tai padaryti. Griovius, trasas kasė jis, E., padėdavo draugas. Pirmiausia buvo statoma tvora, po to aikštelė, prūdas ir veja, toks buvo eiliškumas. 2010 m. išėjo iš darbo ir pavasarį jau grebojo žemę vejai. 2011-2012 m. gyveno kaimo vietovėje. Augino paukščius, triušius, kliaules. Kiaules parduodavo, sezono metu daržovių nepirkdavo, nes turėjo savo, žmona daržovių priruošdavo žiemai. Per mėnesį išleisdavo 2012 m. daugiausia 100 erų. Parduotuvėje pirkdavo duonos, cukraus, dešros. Patys turėdavo ir dešros, ir skilandžių, nusipirkdavo kitokios dešros paįvairinimui. Nusipirkdavo alkoholio, cigarečių. Pas gydytojus tuo metu mokamoms konsultacijoms nesilankė, telefoną tuo metu turėjo. Vieną kartą per gyvenimą buvo Siemens arenoje, į kultūrinius renginius tikrai neidavo kas mėnesį. Neteko būti nei restorane, nei viešbutyje. Namą statė ūkio būdu, nežinojo, ar būtina buvo vesti statybų žurnalą. Prie jo statybų inspekcija nebuvo atvažiavusi. 2008-2009 m. lyg buvo atvykusi inspekcija, paprašė sertifikato, neklausė apie statybų žurnalą. E. Z. yra stalius statybininkas, kuris tokius darbus dirba ir užsienyje. Trašos gaunasi iš gyvulių, todėl jų pirkti nereikėjo, laikė paršavedes, todėl turėjo paršelių, paukščių nusipirkdavo, grūdus turėjo iš savos žemės, nes turi žemės tris hektarus. Augino bulves, runkelius, javus, buvo palikta ir žolės, kad karvei būtų šieno. Akinius dėvi seniai, akinių jam reikėjo nuo pat vaikystės. Skaitymui akinius turi apie 10 metų. Paskutinį kartą lankėsi pas gydytojus dėl grupės dėl akių, tačiau grupės negavo. Už akinius skaitymui mokėjo 5 eurus. Dešinė ranka jam netrukdė dirbti statybos darbus. Kai statė namą, jam netrukdė tai, kad neturi dešinės rankos piršto. Skaitymui akinius pirko prieš 9-10 metų, sumokėjo 57 eurus. Kai akiniai sulūžta, nusiperka kitus. Akinius kartais perka du kartus per metus, akiniai kainuoja 5 eurus. Žentas su dukra name pradėjo gyventi 2014-2015 m., iki tol jie gyveno E. tėvų name ir nėjo į namą gyventi, kol viskas nebuvo pabaigta, nejungė šildymo. Gyventi name jau buvo galima 2010 m., nes 90 procentų namas buvo įrengtas, sutvarkyta aplinka. Žento tėvai mirė, jų nereikėjo prižiūrėti ir tada žentas su dukra persikraustė į namą.

Kaltinamoji K. Ž. dėl pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino, savo parodymus perskaitė ( prijungti prie bylos) į klausimus atsakė, kad pasiskaičiavo, kiek ir kas kainavo. Veterinarijos gydytojas parašydavo pažymėjimą, kad galėtų prekiauti mėsa. Ji dirbo vienoje darbovietėje. Dirbo fermoje prie galvijų, šėrė kiaules, dirbo prie veršelių, po to perėjo dirbti į siuvimo fabriką Šunskuose. Dabar 25 metai ten dirba. Pačioje pradžioje kolūkyje kontoroje dirbo sekretore. Pradžioje gyveno daugiabutyje, vėliau persikėlė gyventi į „Alytaus“ namelį. Komunaliniams mokesčiams išleido nedaug, vanduo buvo nemokamas, už elektrą mokėjo nedaug. Prie namo statybų dirbo vyras. Ji prisidėjo prie to, kad gamino maistą, jei ką reikėjo, pašluodavo. Namas buvo pastatytas per 2, 3 ar 4 metus. Įsigijo žemės sklypus, nes turėjo atliekamų pinigų. Pagalvojo, kad turės, ką padovanoti vaikams ar anūkams. Turi du vaikus. Sūnus turi namą, o dukra namo neturėjo. Žemės sklypus skirstys abiems vaikams. Kai ją apklausinėjo, bijojo, tyrėjas D. Z. ją tik skubino. Tyrėjas sakė, kad ją uždarys, ji norėjo, kad kuo greičiau ją paleistų. Kiek pamena, pirmiausia buvo tvarkomas žemės sklypas, kilo namas, po to gal buvo statoma tvora. Kokie buvo metai, tikrai nepamena. Namo vidus jau buvo įrengtas, kai ją apklausinėjo liudytoja. Viršuje dar reikėjo gal ką patvarkyti, tačiau jau buvo svetainės, vonios, virtuvės baldai. Kai ją apklausė D. Z., turėjo prisipažinti, kad namas ne jų, ne jie namą stato. D. Z. liepė sakyti, kad namą stato E. Z., ji tyrėjui pasakė, kad rašytų ką nori. Apklausos protokolą paskaitė. Tyrėjas D. Z. pasakė, kad ji tiek užsidirbti pinigų, negalėjo, kad jo tėvai gyvena kaime, bet tiek pinigų neuždirbo. Jam atsakė, kad gal tada gyventi nemoka. Parduotuvėje pirkdavo duoną, bulką, skalbimo, prausimosi priemones. Rūbus pirkdavo turguje, jei prireikdavo, nes ten pigiau. Jos akiniai pirkti maždaug prieš 10 m., akiniai skirti skaitymui, jų nėra keitusi.

Kaltinamasis E. Z. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, savo parodymus perskaitė ( prijungti prie bylos) į klausimus atsakė, kad Lietuvoje oficialiai dirbo trumpai. Dirbo Kaune firmoje vadybininku apie pusę metų. Gaudavo apie 500-700 Lt per mėnesį. Nuo 1999 m. pradėjo važinėti į Daniją, dirbdavo nelegalius sezoninius darbus. Važinėjo dirbti 3 metus. Pirmais metais iš užsienio parsivežė uždirbtus 15 000 Lt. Užsienyje dirbo įvairius darbus : lupo audinių kailius, dirbo ūkio darbus, dirbo prie statybų. Važinėjo į Kaliningradą, parsiveždavo benzino, kurį parduodavo. Tai buvo 2001-2003 m. Buvo baustas už akcizines prekes. Jam paskolino tėvas pinigų, pinigai jam buvo pervesti, todėl žino tikslią sumą. Namas buvo statomas nuo 2006 m., pastatytas per du metus. Namas ir dabar dar neįrengtas, reikia perdažyti fasadą. Dar nepasodinti vaismedžiai. Nesirašė skolos lapelių, bet pinigus skolinosi iš pusbrolio, pusbrolis juo pasitikėjo. Stayboms vadovavo daugiausia jis. Jis pats dirbo pagalbinius darbus, pasisamdydavo meistrą. Pagalbinius darbus dirbo jis, uošvis, paimdavo žmonių pagalbai, kuriems kažką sumokėdavo, gal duodavo kokį butelį, duodavo pavalgyti. Iš Kaliningrado srities veždavo leistiną kiekį benzino, degtinės, cigarečių. Du visureigius sulaikė pareigūnai. Jis visureigius pirko su R. Č., kuris sumokėjo už automobilius. Jis pats kažkiek prisidėjo. Tuos visureigius pareigūnai pasiėmė ir kur jie dabar, nežino, pasirodė, kad visureigiai vogti. B. jam paskolino 30 000 Lt., pinigai panaudoti namo statybai. Nežino, kodėl parašyta, kad 10 000 Lt reikėjo advokatui. Tiek pinigų advokatui tikrai nereikėjo. Žmona per mėnesį uždirbdavo 500-600 Lt. Turi du vaikus. Jis užsiėmė automobilių perpardavinėjimu, remontu. Visus darbus spėjo nudirbti, automobilių verslas buvo „bangomis“, taip nebuvo, kad visus darbus darė vienu metus. Stengėsi dėl šeimos. 2009m. namas kaip dėžė buvo pastatytas, o 2009 m. ankstyvą pavasarį užsitvėrė tvorą, išsikasė tvenkinį, išvežė gruntą, susidėjo trinkeles ir išsilygino pievą. 2009 m. rugpjūtį sėjo pievelę. Namo viduje jau buvo padaryti elektros darbai, santechnika, buvo likusi apdaila, žiemą dirbo namo viduje. 2009-2010 m. susidėjo plyteles, grindis, po to pirko baldus. Dėl savęs nereikėjo, todėl nieko ir nefiksavo, neužsirašinėjo dėl aplinkos tvarkymo. Nebuvo tikslo, kažką rašyti ir žymėtis. Tiksliai žino, kad 2009 m. pavasarį pradėjo lauko darbus, o rugpjūtį sėjo veją. M. C. pavardė jam nieko nesako. Jį sulaikė Lenkijos pasienyje, apklausinėjo kaip liudytoją, kai buvo sulaikytas. Jo profesija yra stalius-statybininkas-dailidė. Statybos darbai jam yra žinomi. Prieš tai jau įsirenginėjo, renovavo namą pas tėvus. Anglijoje dirbo statybos darbus. Supratimą apie statybas turi. Kai dirbo užsienyje, pinigus pervedė žmonai, manė, kad tai tas pats, nes jie viena šeima. Mokesčius už darbą Norvegijoje mokėjo ir nemažus mokesčius. Pirmiausia nusikasė gruntą, susigręžė skyles vamzdžiams, juos pirko dėvėtus, po to vamzdžius nudažė, tai darė jis. Vamzdžius po to reikėjo betonuoti, pasiruošti lentas. Nusiardė lentas nuo kito pastato, lentas jam žmogus nuobliavo, po to lentas nudažė. Mūrino tvorą, kur reikėjo, 7 stulpus su meistru. Iš skardos lankstinius darė tie, kas turi stakles. Prie trinkelių reikėjo nusikasti juodžemį. Viską darė patys, betoną maišė patys, meistras buvo atsakingas tik už tikslumus, o juodą darbą darė jie. Uošviai gyvena ūkiškai ir iki dabar jiems teikia produktus, vištieną, triušieną, daržoves. Perka parduotuvėje duoną, cukrų, aliejų. Tikrai statistinės išlaidos yra parašytos per didelės. Į restoranus, viešbučius nevaikšto, sveikatos yra, nerūko. Yra poreikiai vaikams. Rūbus vaikams siunčia iš užsienio, nes ten pigiau. Iki 2004 m. užsienyje dirbo nelegaliai, po to jau legaliai. Buvo vienas momentas, kai dirbo legaliai apie 2 mėnesius, tada mokėjo mokesčius. Tai buvo iki 2004 m. Kai gavo paskolą iš B., dirbo užsienyje legaliai. Tada jam pinigus pervedė iš sąskaitos į sąskaitą. Name pradėjo gyventi 2014-2015 metais. 2009-2010 m. buvo pastatyta namo dėžutė, dar trūko apdailos, baldų. Jie turėjo, kur gyventi iki tol, todėl skubos įsikelti į namą nebuvo. Pradėjo 2009 m. visus darbus anksti pavasarį. Pradėjo aplinkos tvarkymą, ruošėsi statyti tvoros stulpus, darė pamatų liejinius. Baigė darbus 2009 m. gale. Tada metų gale prie tvoros jau buvo pasodintos ir pušelės, jos matosi fotonuotraukoje.

Liudytoja L. J. paaiškino, kad turėjo sodų sklypus, kurie buvo (duomenys neskelbtini). Sodą pardavė. M. M. yra sodo kaimynė, kartu dirbo siuvykloje. M. M. nurodė klientą. Pardavė lyg Ž., neatsimena pavardės. Pardavė maždaug prieš 10 m., pardavė jos ir vyro sklypus. Pas notarą buvo vyras, pinigus gavo, pardavė už maždaug 1000 Lt. Tikslios sumos nepamena. Sklypus pardavė už normalią kainą, jiems tai buvo geras sandoris, nes sklypais nesinaudojo, automobilio neturėjo. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.1) sutinka. Pinigus gavo iš sodo kaimynės M. M.. Pardavusi dokumentų nesutvarkė, todėl M. M. negalėjo parduoti. Ž. nepažįsta, tai žino tik iš dokumentų. Negali pasakyti, ar tai tie patys žmonės, nes praėję daug metų. Prieš notarą su jais susitiko pirmą kartą, juos atsivedė M. Pas notarę atvyko vienas ar dviese, daugiau žmonių nebuvo. Buvo moteris ir vyras pas notarę. Neprisimena, ar M. M. buvo pas notarą. Neprisimena dėl M. M., nežino, ar jai sutikti, ar nesutikti su parodymais, nes ne viską pamena. Kai apklausė ikiteisminio tyrimo metu, tada geriau aplinkybes prisiminė.

Ikiteisminio tyrimo metu L. J. apklausta kaip liudytoja parodė, kad su vyru turėjo du sodo sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). 2000 metais, tikslios datos nepamena, jai reikėjo pinigų, tad tuos sklypus pardavė bendradarbei, sodo kaimynei M. M., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. Už sklypą gavo 100 JAV dolerių. Visi sklypų nuosavybės dokumentai liko jos vardu, bet realiai sklypais naudojosi M. M.. Vėliau M. sakė, kad ieško pirkėjo jos buvusiems sklypams. Tad M. ir surado sklypų pirkėją. Už kiek M. pardavė pirkėjui sklypus, ji nežino. Pagal susitarimą M. jai paskambino ir susitiko iš karto pas notarą. Ten atvyko ir vyriškis – Ž. bei Ž.. Tik tada ji pirmą kartą ir pamatė Ž. Matė, kad su Ž. iki notaro atvyko ir kažkoks jaunesnis už juos vyriškis, kuris automobiliu atvežė Ž. Tas jaunas vyriškis prie notariato kalbėjosi su Ž. Bet pas patį notarą, kiek pamena, tas vyriškis nėjo, ėjo tik ji, jos vyras, M. ir abu Ž. Pas notarą su Ž pasirašė sklypų pirkimo – pardavimo sutartis. Jai realiai pinigai sumokėti nebuvo, nes dar 2000 metais faktiškai pardavė savo sklypus M., kuri jau buvo sumokėjusi pinigus už sklypus. Prie jos nei Ž., nei kas kitas M. pinigų taip pat nemokėjo, kaip suprato, pinigai jau buvo sumokėti. Tad prie jos tarp M. ir Ž. jokių derybų jau nebuvo. Sklypų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta su R. Ž.. K. Ž. pirko tuos sklypus ir už kokius pinigus, ji nežino. Kadangi praėjo daug laiko, su Ž. buvusio jaunesnio vyriškio ji neatpažintų (2t., b.l. 1).

Liudytojas R. J. paaiškino, kad nieko nepamena apie žemės pardavimą. Turėjo (duomenys neskelbtini) du sklypus (duomenys neskelbtini). Sklypus pardavė, pas notarus sutvarkė dokumentus, pinigus gavo. Neprisimena, kam pardavė. Pas notarus buvo atvažiavęs vyras ir moteris ir jis su žmona. Už kiek pardavė, nepamena, mokėjo doleriais. Jiems kaina tiko. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2 t., b.l.2) sutinka, tada geriau prisiminė aplinkybes. Salėje žmonių, su kuriais buvo pas notarą, nėra.

Ikiteisminio tyirmo metu R. J. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad su žmona turėjo žemės sklypus soduose, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). 2006 metais abu sklypus pardavė kažkokiai moteriai, kuri gyveno toje pačioje sodų bendrijoje, netoli jų sklypų. Pirkėją jų sklypams surado žmona L. J., kuri pažinojo tą moterį. Kaip jis suprato, ta moteris ir pasiūlė jo žmonai parduoti sklypus. Jis tik nuvyko į notarų biurą pasirašyti dokumentų. Pas notarą buvo jis, jo žmona ir ta moteris, perkanti sklypą. Kiek pamena, ta moteris minėjo, jog kažkas tik prašė nupirkti sklypus ir davė pinigus. Moteris sakė, kad sklypus perka ne sau, o kažkokiam vyriškiui. Kokiam vyriškiui ir kodėl nėra to paties vyriškio, jis nepamena. Už sklypus jam ir žmonai buvo sumokėti keli šimtai JAV dolerių. Pinigus padavė ta moteris jo žmonai. Notaro biure buvo tik pirkėja moteris ir jis su žmona, jokio vyriškio pas notarą jis nematė. Kodėl pirkimo – pardavimo sutartyje jų sklypų pirkėjas nurodytas R. Ž., jis nežino, nes pinigus už sklypus sumokėjo minima moteris ( 2t., b.l. 2).

Liudytojas J. R. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kaime jo tėvas pardavė sodybą. Tėvas jam pasakė, kad parduoda namus ir pardavė, kam pardavė, jis nežino. Atvažiavo tėvas automobiliu, jį atvežė žmogus, kuriam jis pardavė namus. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.5) sutinka. Sandoris buvo geras, tėvas pardavė už tiek pat už kiek ir pirko. Neatsimena, ar buvo atliekamas veiksmas toks, kad jam rodė nuotraukas. Salėje yra E. ( parodo salėje į E. Z.). Neatsimena, ar rodė nuotraukas atpažinti. Nedalyvavo, kada buvo mokami pinigai. Nieko nematė, viską tvarkė tėvas. Jis su E. nesiderėjo, su juo derėjosi tėvas, apie tai sakė tėvas. Tėvas atvažiavo su E., tada jį ir pamatė.

Ikiteisminio tyrimo metu J. R. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad jo tėvas K. R. turėjo sodybą (duomenys neskelbtini). Jo tėvas K. R. nusprendė parduoti sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Jis nežino, kaip sodybą nupirkęs E. susirado jo tėvą dėl sodybos nupirkimo. Tik žino, jog būtent E. kreipėsi į jo tėvą dėl sodybos pirkimo. Jis matė E., girdėjo, kad būtent E. vedė derybas su jo tėvu dėl sodybos nupirkimo. E. dėl sodybos nupirkimo pas jo tėvą buvo atvažiavęs kelis kartus, atvažiuodavo vienas. Dar derybų dėl sodybos pirkimo metu jis susipažino su E. Pats E. ir nuvežė jo tėvą pas notarus dėl sodybos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Žino, jog E. jo tėvui už sodybą sumokėjo 10000 litų. Jis gali patvirtinti, jog sodybą pirko E., kuris vedė derybas dėl sodybos, sumokėjo jo tėvui pinigus už sodybą. Bet kieno vardu E. registravo nupirktą sodybą, jis nežino. E. nupirkus sodybą, E. jo prašė, kad jis tą sodybą prižiūrėtų, ar ji neišvogta. E. jam davė savo telefono numerį, kaip tos sodybos savininkas. Jis laikas nuo laiko su E. susiskambindavo, kartais E. pas jį atvažiuodavo pakalbėti apie sodybą. E. atvažiuodavo vienas arba su jauna moterimi – tikriausiai žmona. Tik E. ir atvažiuodavo į nupirktą sodybą, ją tvarkė (2 t., b.l. 5).

Liudytoja A. R. paaiškino, kad kiek pamena, uošvis sakė, kad nori parduoti sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime. Kokie tai buvo metai, nepamena. Toje sodyboje jie gyveno, po to išėjo gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą ir sodyba buvo likusi tuščia. Nežino, už kiek sodyba buvo parduota. Pirkėjo ji nematė, su juo nebendravo. Būdavo, kad vyras vis nueidavo pažiūrėti, ar sodyba neišvogta. Tuomet sodyba dar priklausė jo tėvui. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.11) sutinka. Po apklausos tyrėjas rodė kažkokias nuotraukas, ar ką pažino, nepamena. Sodybos pirkėją buvo mačiusi labai trumpai. Salėje yra E. (parodo į E. Z.). Tai tas pats žmogus. E. yra mačiusi vieną kartą, kai jis buvo atvažiavęs su uošviu. Nedalyvavo, kai vyko derybos, nematė, kada mokėjo pinigus. Jai uošvis pasakė, kad sodybą pirko E.

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad yra 16 metų J. R. žmona. Žino, kad jos vyro tėvas K. R. turėjo sodybą (duomenys neskelbtini), anksčiau su vyru toje sodyboje gyveno. Maždaug 2006-2007 m. K. R. tą sodybą pardavė E. už 10 000 litų. Dar prieš pirkimą ji pirmą kartą pamatė E. K. R. su E. dviese buvo atvykę pas juos į namus. K. R. E. pristatė kaip asmenį, norintį pirkti sodybą. Tad žino, kad vienas E. vedė derybas su K. dėl sodybos pirkimo ir būtent jis tą sodybą nupirko. Nupirkęs soodybą, E. pas juos kartais užvažiuodavo. Su juo bendravo, kaip su parduotos sodybos savininku. Tad gali patvirtinti, kad sodybą iš jos uošvio K. R. nupirko E. Kieno vardu dabar registruota ta sodyba, ji nežino, bet turi būti jo vardu, nes tai jis pirko sodybą ir ja rūpinosi. E. sakė, kad sodybą pirko sau, bet kokiu tikslu, nesakė. E. pavardės nežino, jis virš 30 metų amžiaus, neaukštas. Jį atpažintų. Su jokiais vyresniais asmenimis E. pas juos nebuvo atvažiavęs. Atvažiuodavo vienas, vieną kartą buvo su savo žmona ( 2t., b.l. 11).

Liudytojas G. K. L. paaiškino, kad pardavė (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje žemės sklypą už 10 000 litų, pirkėjai buvo Ž. Pardavė 2007 m. Jie buvo sode, priėjo žmonės, klausė, gal parduoda, jie prisistatė, sodą pardavė. Derėjosi abu Ž., jie buvo pas notarą. Daugiau žmonių pas notarą nematė. Buvo pas notarą Ž. ir jis su žmona. Mano, kad sandoris buvo geras. Dabar nežino, kas tame sode daroma, tik girdėjo, kad ten statomas namas. Gal vairuotojas buvo, kuris atvežė Ž. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.29) nelabai sutinka, tuo metu buvo po infarkto. Negali dabar pasakyti, ar buvo jaunas vyriškis. Jam atrodo, kad nebuvo net klausimo apie jauną vyriškį, to tardytojas, atrodo, neklausė. Pasirašė po apklausa. Tyrėjas jį išsikvietė, jis atėjo į policijos komisariatą, tačiau į 3 aukštą nelipo, tyrėjas nusileido ir apklausė jį. Tyrėjas po to išėjo su dokumentais, grįžo, jis pasirašė neskaitęs.

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. L. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad turėjo sklypą (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, kurį 2007 metais pardavė už 10000 litų. Nepamena, kaip jis surado pirkėjus, bet pamena, kad sklypą nupirko Ž., vyras ir žmona, kažkur iš (duomenys neskelbtini). Sklypą pirkėjams aprodė jo žmona. Jis juos sutiko tik prie notaro kontoros. Pamena, kad čia atvyko Žolynai, o juos atvežė jaunesnis vyriškis. Pinigus jam sumokėjo Ž. Vėliau jis matė, kad jo buvusiame sklype statomas namas, bet kas jį statė, jis nežino, nesidomėjo (2t., b.l. 29).

Liudytoja J. I. L. paaiškino, kad pažįsta Ž. Pardavė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. Pardavė 2007-04-20. Sklypą pardavė per pažįstamus. Pirkėjų skambučių buvo ir daugiau. Kartą, kai buvo sode, atvažiavo vyras, o sklypą pirko jo uošviai. Kas atvažiavo apžiūrėti sklypą, gerai nepamena. Dėl pirkimo derėjosi su Ž., pardavė už 10 000 litų. Mano, tai geras sandoris, džiaugėsi, kad pardavė, nes aplink jau buvo pradėję statyti namus. Nežino, kas buvo toliau daroma su tuo sklypu. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.30) sutinka. Kalbėjo su tais žmonėmis, jie sakė, kad žemė bus žentui.

Ikiteisminio tyrimo metu Janina I. L. apklausta kaip liudytoja parodė, kad su vyru turėjo sklypą (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini). 2007 metais šį sklypą pardavė. Kad parduoda sklypą, sakė visiems pažįstamiems, sodo kaimynams. Skelbimų nedavė. Pamena, kad 2007 m. ją susirado Ž. dėl sklypo pirkimo. Bet kaip susirado, ji nepamena. Ž. sklypą ir pardavė už 10000 litų. Šiuos pinigus jai sumokėjo Ž. grynais pinigais. Kiek pamena, su Ž. buvo susitikusi soduose, aprodė sklypą. Pamena, kad buvo abu Ž., vyras ir žmona. Kiek pamena, jie sodo apžiūrėti buvo atvažiavę dviese. Nors tiksliai to pasakyti negali, gal su jais ir buvo daugiau žmonių. Pas notarą į kabinetą ėjo tik ji su vyru ir Ž. Ji neprisimena, ar Ž. pas notarą atvyko dviese ar buvo ir daugiau asmenų. Prie notaro kabineto Ž. jai sumokėjo minimus 10000 litų. Vėliau sužinojo, kad buvusiame jos sklype buvo pastatytas gyvenamasis namas. Bet kas statė namą, ji nežino (2t., b.l. 30).

Liudytojas Č. Š. paaiškino, kad jis su tuo žmogumi, kuris teisiamas buvo susitikęs du kartus sodų bendrijos visuotiniame ataskaitiniame susirinkime ( parodo į salėje esantį E. Z.), jis dalyvavo kaip sodininkas. Buvo susitikęs gal prieš 6 metus. Jie priklausė sodų bendrijai (duomenys neskelbtini). Matė, kad Z. sklype buvo dirbama, buvo kažkas statoma. Buvo Z. įspėjęs, kad pagal įstatus nesuderintas namo statybos projektas su valdybos pirmininku. Neprisimena, kada Z. pradėjo statyti namą. Z. turėjo du sklypus po 12 arų. Tai faktiškai buvo vienas sklypas, bet kaimynai buvo jį pasidalinę. Tas namas buvo pastatytas 3 aukštų, negalima tokį statinį statyti sodų bendrijoje. Jis Z. įspėjo, kai namas jau beveik buvo baigtas, buvo jau pastatytas 2 aukštas. Kas rūpinosi statybomis, nežino. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.32) sutinka. Tuo metu geriau atsiminė aplinkybes. Negali pasakyti, kad Z. statė sau namą. Matė dirbančius tris žmones, negali pasakyti, kad vienas iš kaltinamųjų dirbo prie statybų, nes namas nuo kelio yra už 30 metrų, sunku įžiūrėti veidus. Tyrėjas davė jam nuotraukas. Nuotraukoje atpažino E. Z..

Ikiteisminio tyrimo metu Č. Š. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad turi sklypą ir namą, esantį (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini). Nuo 1991 metų iki 2008 metų jis buvo (duomenys neskelbtini) sodų bendrijos pirmininkas. Tuo metu pažinojo bendrijos narius. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje esančiais dviem sklypais, (duomenys neskelbtini), rūpindavosi E. Z.. Jis Z. pažįsta iš matymo kaip asmenį, kuris rūpinosi minėtais sklypais bei statė sklype gyvenamąjį namą. Pats E. Z. dalyvaudavo bendrijos narių susirinkimuose, mokėdavo mokesčius. Gali tikrai atsakingai patvirtinti, kad susirinkimuose dalyvaudavo būtent Z. ir būtent Z. mokėdavo bendrijos mokesčius. Jis pamena, kad 2007 metais E. Z. savo sklypuose pradėjo statytis gyvenamąjį namą. Namas buvo statomas sparčiai. Gali patvirtinti, kad namą statė būtent E. Z., kuris ir rūpindavosi visais statybų reikalais. Z. statant namą, jis kalbėjo su E. Z., įspėjo Z., kad pagal Sodininkų bendrijos įstatymą sodų bendrijoje negalima statyti dviejų aukštų namo. E. Z. išsisukinėjo, kad ir kiti namai sodų bendrijoje dideli. Tad jis įspėjo E. Z., kad šis namo negalės „priduoti“ savivaldybei, bet Z. jo neklausė. Taip pat paaiškina, kad R. Ž. jis nėra matęs, tokio asmens nepažįsta. Gali atsakingai patvirtinti, kad sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą statė būtent E. Z., kuris rūpinosi namo statybomis, o ne R. Ž.. Būdamas bendrijos pirmininkas jis nežinodavo kam teisiškai priklauso žemės sklypai. Tad nežinojo, jog sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso R. Ž.. Manė, kad sklypai priklauso E. Z., nes tik šis ir rūpinosi sklypais, mokėjo mokesčius bei statė namą. Apie pareigūno jam parodytą 2007-07-03 sutikimą Nr. 6 gali paaiškinti, kad tokie sutikimai buvo reikalingi visiems bendrijos nariams. Tą sutikimą rašė buhalterė, jis tik pasirašė. Sutikimas buvo parašytas E. Z. prašant. Prašyme žemės savininku nurodomas R. Ž., nes taip prašė E. Z.. Kodėl taip prašė, jis pasakyti negali (2t., b.l. 32).

Liudytoja T. V. paaiškino, kad dirbo buhaltere sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) nuo 1990 m. iki kada, nepamena. Dirbo apie 20 metų. L. prisimena, jie pardavė žemės sklypus, kas pirko nepamena. Buvo senas žmogus ir jį atvežė jaunas. Pasirašė jai senas žmogus kažkokią pažymą ar prašymą priimti į narius. Mokesčius mokėjo visaip ir jaunesnis žmogus, kartais pinigus sodininkai perduodavo vienas kitam, ji pinigus priimdavo. Nupirktuose sklypuose statė namą, kas jį statė, nežino, prie statybų nieko nematė. Ji buvo visai kitame sodo gale, namų buvo 120, visų nepamena. Kartais leidimą pasirašydavo pirmininkas, kartais ji. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.37) sutinka, tada geriau prisiminė. Praeidavo pro tą statomą namą. Ten kažkas dirbo, bet kas nematė. Praeidavo, kai rinkdavo mokesčius, vieną kartą per metus.

Ikiteisminio tyrimo metu T. V. apklausta kaip liudytoja parodė, kad nuo 2001 metų iki 2009 metų buvo sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) buhalterė. Nuo 2000 metų ir pati gyvena šioje bendrijoje. Ji žino, jog G. L. ir D. K. turėjo sklypus bendrijoje, kurie buvo vienas šalia kito. Ji žino, jog šie asmenys 2006-2007 metais sklypus pardavė, o sklypus nusipirko vienas asmuo. Pasikeitus sklypų savininkams, reikalaudavo, jog nauji oficialūs savininkai pateiktų prašymus priimti į bendrijos narius. Dėl to į ją kreipėsi pagyvenęs vyriškis – Ž., kuris parašė prašymą ir buvo priimtas į bendrijos narius. Tada tą Ž. ji matė vienintelį kartą, daugiau jo nėra mačiusi. Visus minimų sodų mokesčius mokėjo jaunas vyrukas, kurio vardo, pavardės ji nežino. Tik tas jaunas vyrukas ir būdavo minimuose soduose. Statant namą, ji matydavo tik tą jauną vyruką, Ž. nemačiusi. Ji nepamena, ar rašė sutikimą statyti minimuose sklypuose namą. Jei ir rašė, tai tik ne to vyresnio vyriškio – Ž. prašymu, kadangi gerai pamena, jog Ž. yra mačiusi tik kartą. Visos sąskaitos už sodo mokesčius buvo išrašomos Ž. vardu, bet jas apmokėdavo tas jaunas vyriškis. Jai nebuvo svarbu, kas apmoka sąskaitas, svarbu būdavo sumokami pinigai. Tad netikrindavo pavardės, kas apmoka sąskaitas, tik gali patvirtinti, kad sąskaitas visada apmokėdavo tas pats jaunas vyrukas. Pinigus pateikęs asmuo pasirašydavo sąrašuose, sąskaitoje ar orderyje (2t., b.l. 37).

Liudytoja B. D. paaiškino, kad dirbo sodų bendrijoje buhaltere nuo 2010 m. Ten statėsi namą. Ž. buvo sodų bendrijos narys. Mokesčiai buvo mokami, kas juos mokėdavo, nepažinojo. Praeidavo pro šalį ir dirbantiems žmonės prie statybų pasakydavo, kad atvažiuotų sumokėti mokesčius. Atvažiuodavo į namus žmogus, pasakydavo, už kokį sodą moka, pasirašydavo. Atvažiuodavo automobiliu dviese, kuris iš jų Ž., nežinojo. Atvažiuodavo du vyrai. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.38) nepilnai sutinka. Aiškino, kad atvažiuoja du žmonės automobiliu, vienas ateina ir pinigus sumoka. Kartais būdavo, kad palikdavo sklype raštelį, kad atvažiuotų susimokėti. Atvažiuodavo vidutinio amžiaus žmogus. Nesutinka su tuo, nes sakė, kad atvažiuodavo dviese, vienas atvažiavo sumokėti, kitas liko automobilyje, nežino kuris yra kuris. Mokesčius jai mokėjo Z., o Ž. likdavo automobilyje ( parodo į juos abu salėje ). Tyrėjas Z. buvo atvykęs pas ją į namus ir ją apklausė. Tada buvo labai sudirgusi, nes buvo apvogta. Z. pats surašė protokolą, klausinėjo, ji atsakydavo ir neviską perskaičiusi pasirašė. Protokolą perskaitė neatidžiai. Namas buvo statomas.

Ikiteisminio tyrimo metu B. D. apklausta kaip liudytoja parodė, kad nuo 2008-2009 metų su šeima gyvena sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), o nuo 2010 metų dirba sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) buhaltere. Jai buvo perduoti visi bendrijos buhalteriniai dokumentai ir dabar saugomi pas ją. Ji iš dokumentų žino, jog nuo 2007 metų sodų bendrijos narys yra R. Ž.. Bet Ž. žino tik iš dokumentų, kadangi Ž. vardu yra išrašomi kasos pajamų orderio kvitai. Asmeniškai ji R. Ž. nepažįsta, net nežino kaip šis atrodo. Minėtame sklype, kuris registruotas R. Ž. vardu, ji mato tik jauną vyriškį, kurio vardo, pavardės nežino. Būtent šiam vyriškiui ji ir apmokėjimui pateikdavo kasos pajamų orderius dėl sodo bendrijos mokesčių. Tas jaunas vyrukas jai atnešdavo pinigus, apmokėdavo sodų bendrijos mokesčius. Kvitus atnešdavo jau pasirašytus, tad kas pasirašydavo kasos pajamų orderio kvitus, ji nežino. Gali patvirtinti, kad sodo mokesčius mokėjo jaunas vyrukas, kuris ir būdavo Ž. sode. Ji suprasdavo, kad tas jaunas vyrukas nėra R. Ž., kurio vardu registruoti sklypai, bet kas jis išeina R. Ž., ji nežino. Kam priklauso sklype esantis namas ir kas už kokius pinigus statė tą namą, ji nežino (2t., b.l. 38).

Liudytojas R. K. paaiškino, kad buvo apklaustas prieš kelis metus. Jo teiravosi apie Ž., jis žinojo, kad jis tokiu adresu gyvena. Nuo 2009 metų yra sodų bendrijos pirmininkas, ten ir gyvena. Jo klausinėjo ir apie namo statybą (duomenys neskelbtini). Ten buvo statomas namas, vyko statybos. Tas žemės sklypas, kad priklauso Ž., jam įvardino tyrėjas, jis pažiūrėjo sąrašuose, Ž. buvo įvardintas kaip savininkas. Nesidomėjo, kas vyko tame sklype, sklypas nuo jo toli. Sodininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad reikia gatvių pavadinimų lentelių. Ne viską pamena. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.48) sutinka. Kada atvyko tyrėjas, apie kontrabandą kažkas paminėjo iš kaimynų. Su tuo jaunu vyriškiu vienintelį kartą bendravo, kai kreipėsi dėl gatvės lentelės užkabinimo ant tvoros. Tas jaunas žmogus pastoviai šeimininkavo tame name ir pagal sąrašą jo pavardė Ž. Vieną kartą su juo bendravo. Namas buvo gyvenamas, jaunas vyrukas sklype būdavo. Manė, kad savininkas tvarkosi name. Neklausė to žmogaus, ar jis savininkas. Jis susidarė nuomonę, kad jis savininkas. Vaikščiojant jauną vyriškį matė kelis kartus.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad nuo 2010 metų yra sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas, o bendrijoje gyvena jau maždaug 8 metai. Jis matydavo ir žinojo, jog sklype, (duomenys neskelbtini), yra statomas gyvenamasis namas, bet tas sklypas yra toliau nuo jo sklypo, tad nesidomėjo ir nežino kas jį statė. Jam tapus bendrijos pirmininku, sužinojo, jog sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) pagal dokumentus priklauso R. Ž.. Tačiau tame sklype jis matydavo jauną vyriuką, kurio vardo, pavardės nežino. Su vyruku aptarė lentelės su gatvės pavadinimu iškabinimą ant namo sienos. Tad tą vyruką jis ir laiko tų sklypų, bei namo šeimininku. Iš kaimynų jis žino, jog tas jaunas vyrukas turėjo reikalų su policija dėl vogtų automobilių kontrabandos. Pastaruoju metu jis nei to vyruko, nei ko kito minimame sklype nemato. Nors aplinka ir dabar aptvarkyta, bet kas ją tvarko, jis nežino. Tad gali patvirtinti, jog sklypų ir namo šeimininkas yra jaunas vyrukas, bet ar šis yra R. Ž., ar kita pavarde, jis nežino. Jei to vyruko pavardė ne R. Ž., tai R. Ž. jis nepažįsta ir nėra matęs (2t., b.l. 48).

Liudytojas J. V. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje turi sodą. Dirbo pas žmogų, tos bendrijos sklype nuiminėjo augalinį sluoksnį, kad galėtų vykti statybos. To žmogaus pavardės nežino, ten buvo du sklypai po 6 arus. Buvo ruošiamasi statyti namas. Kas prašė atlikti darbus, nepamena, to asmens salėje neatpažįsta. Tyrėjas, kai rodė nuotraukas, kažką lyg pažino. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.49) sutinka. Jam matytas yra E. Z. ( parodo į jį salėje).Tame sklype pastoviai žmogus būna ir jis manė, kad tikrai jis savininkas. Nuosavybės dokumentų jo neprašė.

Ikiteisminio tyrimo metu J. V. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad turi sodą, esantį (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad 2006-2007 metais vienas jaunas vyriškis iš R. D. K. ir G. K. L. buvo nusipirkęs du gretimai esančius sodo sklypus. Tie sklypai buvo netoli jo sklypo, tad žinojo apie nupirktus sklypus, žinojo, kad sklypus nupirko jam nepažįstamas jaunas vyriškis, kuris atvažiuodavo į minėtus nupirktus sklypus. To vyriškio vardo, pavardės nežino. 2007-2008 metais pas jį į sodo sklypą atėjo ar tai atvažiavo tas pats jo minimas vyriškis, kuris paklausė, ar jis galėtų išlyginti vyriškiui priklausančių sklypų žemę, nuimti nuo sklypų dirvą, kadangi vyriškis ruošiasi sklypuose statyti gyvenamąjį namą. Tad jis su tuo vyriškiu nuvyko į vyriškio sklypus, vyriškis jam parodė, ką ir kaip reikia padaryti. Pas jį atvyko ir ką reikia daryti sklypuose jam nurodė tik tas vienas vyriškis. Jis jau ankščiau žinojo, kad tie sklypai priklauso šiam vyriškiui, nes šį vyriškį matydavo tuose sklypuose. Iš vyriškio prašymo jam taip pat nekilo abejonių, kad sklypai priklauso vyriškiui, nes vyriškis pats rodė, ką ir kaip reikia padaryti, bei kalbėjo, jog jis statysis namą. Jis sutiko pagelbėti vyriškiui, sutarė, kad vyriškio prašomus darbus atliks kitą rytą. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir turėjo leidimą paimti įmonės transportą. Suderinęs su įmonės valdžia, kitą rytą su technika nuvyko į minėto vyriškio sklypus, pradėjo juose dirbti. Jam dirbant tas vyriškis buvo atvykęs į sklypus, pažiūrėjo kaip sekasi. Vyriškis atvyko taip pat vienas. Per kelias valandas jis padarė visus reikiamus darbus. Tas pats vyriškis sumokėjo jam už darbą kažkur apie 200 litų, tiksliai kiek – nepamena. Vėliau vykdamas į savo sodą matydavo, kad minimuose sklypuose statomas namas. Dažnai ten matydavo tą patį vyriškį, kuris rūpinosi statybomis. Tad jam nėra abejonių, jog gyvenamąjį namą statėsi būtent tas jaunas nedidelio ūgio vyriškis. Iš kokių pinigų vyriškis tai darė, jis nežino (2t., b.l. 49).

Liudytojas V. J. paaiškino, kad yra kaimynas su Z. P. sodų bendrijoje. 1992 metais gavo sodą, pradžioje kaimynai buvo vieni, po to atsirado kiti, prasidėjo statybos. Prie jų dirbo visa šeima. Daugiau niekuo nesidomėjo. Z. pavardę sužinojo tik pas tyrėją. Žinojo, kad sklypo kaimynas E., su juo vaikščiojo, kaip vėliau sužinojo, uošvis. Bendravimas buvo tik pasisveikinimas. Gal kada pasiskolino E. karutį ir kastuvą. Kai pradėjo semti sklypą, prašė spręsti vakarinio kaimyno ir Z. šį klausimą. Dar iškasė prūdą, tuo rūpinosi abu, Z. rūpinosi ekskavatoriumi. Susimokėjo per pusę, jis sumokėjo 500 litų, juos padavė Z., jis atsiskaitė su ekskavatorininku. Apie E. uošvį nieko negali pasakyti. Dirbo tame sklype ir Z., ir jo žmona, bei uošvis su savo žmona. Z. statė gyvenamąjį namą, šiai dienai namas pastatytas. Nesidomi svetimais pinigais, iš ko Z. namą pastatė. Kiek atsimena, Z. buvęs užsienyje dirbęs ir užsidirbęs, daugiau nesidomėjo. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.63) sutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu V. J. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad nuo 2005 metų rudenio gyvena sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Žino, kad 2006-2007 metais buvo nupirkti prie jo sklypo esantys du sklypai. Vėliau sužinojo, matė, kad sklypuose pradėjo dirbti E. Bet ar E. įsigijo, ar išsinuomavo, ar pirko tuos sklypus, jis nežino. Iš matymo pažinojo ir ankstesnius sklypų savininkus, bet jų vardų, pavardžių dabar jau nepamena. Sklypai buvo tušti. Neužilgo po sklypų nupirkimo, E. į nupirktą sklypą pradėjo vežti akmenis. Akmenis pylė netoli jo sklypo, tad tada su E. susipažino, sužinojo vardą. Pavardės nežino ir dabar. Buvo matyti, kad E. kažką ruošiasi statyti savo sklype. Po kažkiek laiko E. savo sklype pradėjo statyti gyvenamąjį namą. Pamatus darė E. su jam nepažįstamais asmenimis, ar tai giminaičiais ar tai samdytais asmenimis. Sienas statė kažkokie samdyti žmonės. E. ateidavo pas jį pasiskolinti visokių įrankių: kastuvo, laužtuvo, vežimėlio ir pan. E. dalyvavo visose statybose, lankydavosi visų statybų metu. Kas rūpinosi statybomis, jis nežino, nekreipė dėmesio, bet visų statybų metu būdavo E. Pradėjus statybas, pradėjo semti jo sklypą. Todėl kreipėsi pas E. ir tarėsi kaip išspręsti šią problemą, nes sėmė ir E. sklypą. Apie tai su E. kalbėjo apie 3-4 kartus. Bandė kartu aiškintis ir su kitais kaimynais, kad bendrai pravalytų drenažą, bet šie nesileido į kalbas. Tad vėliau su E. nusprendė jų abiejų sklypų kraštuose, jo ir Edgaro sklype, iškasti bendrą vandens telkinį, kur galėtų rinktis perteklinis vanduo. Edgaras ieškojo ir organizavo, kas galėtų iškasti vandens telkinį. E. surastas žmogus iškasė telkinį su ekskavatoriumi. Jis E. padavė 400 ar 500 litų už telkinio iškasimą, tai yra pusė tos sumos, kiek kainavo iškasimas, bent jau pagal E. pasakymą, nes jis pats su telkinį kasusiu asmeniu nebendravo. Su telkinį iškasusiu asmeniu atsiskaitė E. Paskui su E. išsilygino iškastas žemes. Jis išsilygino žemes savo sklype, o Edgaras savo sklype. Taip pat paaiškina, kad jis E. uošvio asmeniškai nepažįsta, nėra bendravęs. Tik lyginant minėtas žemes E. buvo užsiminęs, kad E. padeda ir uošvis, tada matė kažkokį vyriškį su E. Ar uošvis ten lankydavosi ir dažniau, jis pasakyti negali, nematydavo ir nestebėdavo. Pastačius gyvenamąjį namą, matydavo, kad į namą atvažiuodavo E., žmona, vaikas. E. pagrinde pjaudavo sklypo žolę, prižiūrėjo aplinką. Yra matęs, kad žolę pjovė ir E. uošvis. Pagrinde į gyvenamąjį namą atvažiuodavo E. 2012 metais iš kaimynų sužinojo, kad į E. gyvenamąjį namą buvo atvykę policijos pareigūnai. Kam teisiškai priklauso minėtas namas, jis nežino. Bet ir prieš namo statybas, ir statant namą, ir po namo pastatymo name lankėsi, lankosi E., kurį jis ir vadina kaimynu (2t., b.l. 63).

Liudytojas S. V. paaiškino, kad gyvena sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) apie 13 metų (duomenys neskelbtini). Jo kaimynai J., L., E.. Namai ten pastatyti. Kur gyveno 2013 metais E., nežino. E. pažįsta kaip kaimyną, tame sklype, kur E. gyveno, vyko statybos, jose dalyvavo E., visa jo šeima. Kaip vėliau sužinojo ir jo uošvis. Statybų metu pabendraudavo statybų klausimais, nes ir jis tuo metu statė namą. Bendravimas buvo tik tokio pobūdžio. E. sklype namas buvo pastatytas. Kam jis priklauso, nežino, už kokius pinigus pastatytas, taip pat nežino. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.64) sutinka iš dalies. Po tos apklausos net vaistus reikėjo gerti. Dirbo visa šeima visa tame sklype. Matė, kad vežė akmenis. Nesutinka, kad konkrečiai E. rūpinosi statybomis. Negali atsakyti, ar perskaitė protokolą, kurį surašė tyrėjas, gal tyrėjas protokolą perskaitė. Nesutinka su viena fraze. Jo niekas neprašė keisti parodymus. Tyrėjas darė jam spaudimą, apklausinėjo 4 valandas, užrašydavo, ką jam reikėjo. Tytėjas norėjo girdėti tai, ką norėjo. Pas jį į namus atėjo tyrėjas ir lyg įteikė šaukimą. Jis buvo nuvykęs ryte, o išėjo tik dieną. Laisva valia parodymų nedavė, jautė didelę įtampą, išėjęs drebėjo, gėrė kažkokius vaistus. Pateiktą protokolą skaitė, ištisai ginčijosi dėl teiginių, žodžius tyrėjas taisydavo. Tyrėjo pavardės nepamena. Tyrėjas jam uždavinėjo klausimus. Tyrėjas pasakytą sakinį, kiekvieną žodį apipindavo, taisydavo. Jam buvo įtampa, kad reikia kalbėti pas tyrėją neteisybę. Jis nieko neslepia, tačiau neskaičiavo automobilių. SED Toledo automobilį yra matęs, jis priklausė turbūt Z. uošviui, bet nematė techninio paso.

Ikiteisminio tyrimo metu S. V. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad maždaug 10 metų gyvena sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Kitoje keliuko pusėje yra sklypas ir gyvenamasis namas, kuriuo rūpinosi ir statė E. Ankstesnių to sodo savininkų jis nepažinojo. Tik E. pradėjus lankytis sklype 2006-2007 metais, su E. susipažino. Su E. susipažino, kaip su tų sklypų naujuoju šeimininku, kaip su kaimynu, bet kam priklauso teisiškai sklypai, jis nežino. Matė, kaip E. su uošviu į sklypą vežė akmenis. Neužilgo po to buvo išlygintas sklypas ir sklype buvo pradėtas statyti namas. Su E. visada pasisveikindavo, kartais pakalbėdavo. Pradėjus statybas, kartais jose paprastus darbus dirbdavo ir E. uošvis. Jis asmeniškai E. uošvio nepažįsta, nėra bendravęs, tik E. sakė, kad atvykęs uošvis padeda. Statant namą, statybas prižiūrėjo E. E. rūpinosi statybomis, veždavo statybines medžiagas, įrankius, prižiūrėjo ir duodavo nurodymus darbininkams. Kartais kažką padėti atvažiuodavo ir E. uošvis, kiti giminaičiai. E. prižiūrėjo statybininkus, bet kas tie statybininkai, jis nežino, nepažįsta. Statybų metu E. kartais ateidavo pas jį pasiskolinti kokių įrankių ar ko kito. Tad visas statybas organizavo, prižiūrėjo, statyboms vadovavo ir rūpinosi E. E. ir pats sakė, kad pats sau statosi namą. Bet iš kokių pinigų tai darė, jis nežino. Su E. yra kalbėjęs ir apie to namo geoterminį šildymą. E. sakė, kad įsirengs savo name geoterminį šildymą. Kalbėjo kaip toks šildymas veikia. Pastačius gyvenamąjį namą, į namą pagrinde taip pat atvažiuodavo E., kuris prižiūrėjo gyvenamąjį namą ir aplinką. Kartais atvažiuodavo E. žmona. Kartais atvažiuodavo ir E. uošvis su žmona. Patikslina, kad matydavo atvažiavusį tik E. uošvių automobilį S. T.. Kas juo atvažiuodavo, dažniausiai nematydavo, gal automobiliu atvažiuodavo ir E. su žmona, tad negali pasakyti, ar E. uošvis atvažiuodavo. Patį uošvį ir statant ir pastačius namus ten matydavo retai, maždaug kas kelios savaitės. Nuolatos name lankydavosi ir namą, bei aplinką prižiūrėdavo E. Kalbant su E., suprasdavo, kad būtent E. pasistatė namą ir ruošiasi keltis su žmona į namą gyventi, suprasdavo, kad tai būtent E. namas. Kam teisiškai priklauso minėtas namas, jis nežino. Bet iš E. kalbos, ir iš to, kad matydavo, jog E. organizuoja statybas, rūpinasi statybomis, prižiūri aplinką ir ten pastoviai lankosi, jis supranta, kad tai E. yra to sklypo ir namo šeimininkas (2 t., b.l. 64).

Liudytojas V. N. paaiškino, kad yra architektas. Teikė gyvenamojo namo projektą, bendravo su E. Z.. Teikė projektą į savivaldybę patvirtinimui. Namas turėjo būti statomas (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. Tai dviejų aukštų namas, toks bendrijoje galimas, aukštis neviršijo normos. Dėl namo projekto bendravo su E. Kaip architektas ruošė visus dokumentus dėl projekto, projektas E. tiko, jo taisyti nereikėjo, projekto užsakovai buvo K. Ž. ir Ž. Jis pats su Ž. nebendravo. Pateikė projektą E., o pasirašė Ž. Vėliau, kiek žino, namas buvo pastatytas, po jo pastatymo nebendravo. Važiavo nufotografuoti namą, taip elgiasi visą laiką. Už visą atliktą darbą sumokėjo E. Tokių atvejų, kad rūpinasi vieni, o užsakovai kiti daug. Projektas buvo ruošiamas Ž. vardu. Pirmoji nuotrauka daryta 2009-06-15, joje nėra tvoros, antroji nuotrauka daryta 2011-06-06, laikmenoje parašyta, kada nuotrauka daryta. 2009 m. jam reikėjo testuotis ir sudėti visus objektus, o 2011 m. važiavo į parodą, todėl visus savo darbus fotografavo. 2011 m. kai fotografavo, tvora jau stovėjo. Tokius darbus galima daryti ir žiemą.

Liudytojas R. Ž. paaiškino, kad turi 4 vaikus. R. Ž. jo sūnus, santykiai geri. R. šeimai padėdavo, santaupas tvarkė žmona. Padėdavo ir veršiu, ir kiaule, ir pinigais. Kiek R. prašydavo, žmona duodavo. Uždirbdavo dar rubliais. Žmona mirusi 6 metai. Prie lito jau nedirbo, 55 metų išėjo į pensiją. Didelių santaupų neturėjo. 1000-2000 litų tai turėdavo. Ar davė sūnui 10 000 Lt atsakyti negali, nes viską tvarkė žmona. Jis dirbo miške, žmona - fermoje. Buvo susitaupę 10 000 rublių. Santaupų litais, doleriais neturėjo. Sūnus R. sakė, kad statosi namą, maždaug prieš 10 metų. Kokioje vietoje nesakė. R. dirbo kolūkyje, santaupų, mano, kad turėjo. Sūnus jam nesakė, iš kokių pinigų stato. Su anūke kalbėdavo. Yra brolis, kuris gyvena užsienyje, tai J., jis gyvena Kanadoje. Kai J. parvažiuodavo, dalydavo pinigus, bet kiek, jis nežino. Duodavo ir jam 100 dolerių, nupirko traktorių. Bendravo ir su R., grįždavo kas du metai, paskutinį kartą buvo pernai. R. jis yra davęs 100 Lt ir 200 Lt, R. prašydavo paskolinti. Kartais grąžindavo, kartais ne. Jis su žmona pirko namą dar už rublius, turėjo savo 8000 rublių. Kitus davė kolūkio pirmininkas, už tuos pinigus atidirbo, atskaitydavo iš atlyginimo. Skola buvo 10 000 rublių. Žmonos santykiai su R. šeima buvo geri, geri ir su jo žmona. Tyrėjas jį apklausinėjo namuose. Jis pats skaityti beveik nemoka, tyrėjas paklausė, ar suprato, ko jo klausė, pasakė, kad suprato, protokolo neskaitė, jis tik pasirašė. Buvo vienas namuose, kai atliko apklausą. Buvo atvykę du pareigūnai, abu uždavė klausimus, apklausinėjo gal kokias 5 minutes. Viskas vyko tikrai trumpai. Liudytojo apklausos protokolą pasirašė jis. Visi parašai ant apklausos protokolo nežino ar jo, tik atrodo, kad tiek daug parašų jis nepasirašė. Jo atmintis bloga. Kai jį apklausinėjo, uždavė tik kelis klausimus, klausė apie brolį iš Kanados, kiek pamena. Visko tikrai nepamena, nepamena, ką vakar vakarienei valgė. Finansus šeimoje tvarkė žmona. Žmona tvarkė ir vaikų finansus. Žmona dirbo pradžioje brigadoje, po to pašte, dar vėliau fermose kiaules šėrė. Papildomai dirbo darbus ir jis. Prabangiai negyveno. Kai mirė žmona, finansus tvarkosi jis pats. Į Sibirą vežė, nes jo tėvas turėjo 3 ha žemės. Po kolūkių išardymo jiems išdalino žemę 7 vaikams. Žemę yra išnuomavęs, už tai gauna grūdų. Žemę dirba sūnaus dukra su vyru.

Liudytoja E. Z. paaiškino, kad su E. susituokė 2004 m., nuo tada veda bendrą ūkį. Gyvena (duomenys neskelbtini), kuris teisiškai priklauso jų dukrai, kuriai 2,5 metai. Namą dovanojo dukrai jos tėvai Ž., kad turėtų, kur gyventi. Namas buvo pastatytas iš jos tėvų lėšų. Prie statybų prisidėjo visi. Vyrai kasė pamatus, statė, viskuo rūpinosi, jos moterys rūpinosi namų ūkiu. Ji su vyru negalėjo pasistatyti tokio namo. 2007 metais vyro tėvas paskolino 50 000 Lt ir įsiruošė namo vidų. Ji užaugo pas tėvus name, tėvai tą namą pasistatė iš žemės ūkio pajamų, mama dirbo siuvykloje, tėtė – žemės ūkio bendrovėje. Gaudavo pašalpas už vaikus, socialinė pašalpa, vyras važiuodavo su traliuku iki užsienio ir parveždavo automobilius. Pinigus gaudavo už parvežimą. Darbai būdavo pavieniai. Tėvai pradėjo statyti namą 2006-2007 m. Yra dar brolis, kuris turi 1 vaiką. Tėvai vertėsi žemės ūkiu, gyvuliais, abu dirbo. Mano, kad tėvai galėjo susitaupyti pinigų ir pasistatyti namą. Kalba apie namo statybą prasidėjo apie 2006 metus, iniciatoriumi buvo jos tėvas, kuris pasiūlė nusipirkti sklypą, pastatys namą ir name gyvens jie, jos šeima. Jie tarėsi, kad prisidės prie statybų, daugiausia prisidėjo darbu, kažkiek finansiškai. Statė namą iš bendrų lėšų ir tėvų, ir jos su vyru. Vyras tardavosi, kiek pinigų įdėti į statybas, kai užsidirbdavo. Konkretizuoti negali, kiek kas įnešė į namo statybą. Pinigais daugiausia rūpinosi vyrai. Pirmiausia pinigus dėjo šeimai, 50000 Lt Z. tikrai prisidėjo, tuos pinigus paskolino jo tėvas. Namo statybos darbais rūpinosi daugiau vyras, nes tėtis neturėjo laiko, rūpinosi ūkiu. Tėtis savo pageidavimus vyrui nurodydavo. Tokios sumos, kuria įvertintas namas, jie negalėjo įdėti. Pinigus skolinosi iš vyro tėvo, ar jis įvardino tėvui, kam pinigus skolina, nežino.

Liudytojas R. D. K. paaiškino, kad prieš 7 metus pardavė sodų sklypą (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje.Buvo sode, kažkas šalia statėsi namą, prisistatė kažkoks vyrukas, kuriam jis pasiūlė pirkti žemę, vyrukas sutiko ir pardavė sklypą. Suformino viską pas notarą, pas notarą buvo jis, žmona, moteris ir du vyrai. Sklypą pardavė už 10 000 litų. Pinigus jam sumokėjo vyras, kuriam apie 30 metų. Ar jo žemės sklypas ribojosi su sklypu, kur vyko statybos, nepamena. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.26) sutinka, tada geriau prisiminė. Neatsimena, ar mokėjo jam 20 000 litų. Daug metų praėjo, nepamena visko. Dar prisimena, kad gavo 2000 litų iš vyro, kad nepabėgtų ir parduotų žemės sklypą. Tai buvo avansas, pasirašė raštelį. Tų žmonių neatpažįsta, kurie yra salėje. Tik prisimena Ž. pavardę, nes tokia pavarde buvo jo bendradarbis. Raštelyje buvo parašyta 2000 litų. Neprisimena, už kiek tiksliai pardavė. Policijoje nepamena, ar jam protokolas buvo perskaitytas, ar pats perskaitė. Tuos pinigus, kuriuos gavo atidavė dukrai, kad būtų jo su žmona laidotuvėms. Dukrai padavė 10 000 litų, tai nevisi pinigai, avansą 2000 litų naudojo savo reikmėms.

Ikiteisminio tyrimo metu R. D. K. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad turėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini). Šį sklypą 2006 metų pabaigoje jis pardavė. Kiek pamena, dėl sklypo pardavimo jokių skelbimų nedavė. Tiesiog bendrijos pirmininkui, buhalterei, įvairiems pažįstamiems sakė, jog parduoda sklypą. Jis neprisimena, kaip tie pirkėjai jį susirado. Pamena, kad už sklypą jis norėjo 20 tūkstančių litų. Pirkėjai sutiko tiek mokėti. Prisimena, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo forminama pas notarą. Iš pradžių nuvyko ten vienas be žmonos. Notarė pasakė, kad reikia ir žmonos, tad teko kviesti ir žmoną. Pamena, kad sklypo pirkėjai buvo Ž. Bet su jais visą laiką buvo dar vienas jaunesnis vyriškis. Būtent šis vyriškis ir sumokėjo jam pinigus 20000 litų. Sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašoma su Ž., bet, kaip minėjo, pinigus jam sumokėjo ne Ž. Į tai nekreipė dėmesio. Už sklypą jam buvo sumokėta 20000 litų, tačiau sutartyje pas notarą buvo surašyta sklypo pardavimo kaina – 10000 litų. Kodėl sutartyje parašyta mažesnė kaina, jis neprisimena. Gal to prašė Ž. ar su jais buvęs vyriškis. Tačiau patvirtina, kad už sklypą jam buvo sumokėta 20000 litų ir šiuos pinigus grynais jam padavė su Ž. buvęs vyriškis. Vyriškis jam padavė šią sumą litais, bet kokiais banknotais, dabar nepamena. Pinigus padavė notaro biure, prie notaro kabineto (2 t, b.l. 26).

Liudytoja D. K. paaiškino, kad apie šia bylą mažai žino, nes tuo metu sirgo. Tik žino, kad pardavė sodo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. Neprisimena, ar gavo dešimt ar dvidešimt tūkstančių. Prisimena, kad buvo pas notarą, dar buvo jos vyras ir dar vienas vyras, kokio amžiaus ir kokia pavardė nepamena. Neprisimena, ar ją apklausinėjo policijoje. Gal galėjo apklausti namie. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.27-28) sutinka, jai atrodo, kad ją apklausinėjo namuose.

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. apklausta kaip liudytoja parodė, kad su vyru turėjo žemės sklypą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). 2006 metais sklypą nusprendė parduoti. Sklypo pardavimu rūpinosi jos vyras, ji nežino, kaip buvo ieškomas pirkėjas sklypui. Jai vyras pasakė, kad reikia vykti pas notarą pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį. Ji su sutuoktiniu kartu nuvyko pas notarą. Ten buvo vidutinio amžiaus vyras ir moteris, kurie pirko jų sklypą. Jų neatpažintų. Kaip jos vyrui buvo perduodami pinigai už sklypą, kiek pinigų, ji nematė. Tik iš vyro kalbos žino, kad pinigus už sklypą jam padavė jaunas vyrukas. Bet ji pati to nematė. Kiek už sklypą buvo sumokėta pinigų, ji nepamena (2 t., b.l. 27-28).

Liudytojas P. Ž. paaiškino, kad buvo apklaustas, bet ką sakė, nepamena, tai buvo seniai. Žinojo, kad brolis kažkur statosi namą Marijampolėje. Santykiai su broliu geri, vienas į kito reikalus nesikiša. Nežinojo, iš kokių pajamų stato brolis namą, mano, kad iš atlyginimo. Brolis dirbo kolūkyje, bendrovėje. Kiek brolis uždirbo, nežino, jis nežino net kiek bendradarbiai uždirba. Jų tėvai gyveno normaliai, kaip visi žmonės, abu dirbo, juos užaugino. Visi keturi vaikai iš tėvų gavo pinigų. Pinigų sumos įvardyti negali, kiek tėvai jam davė, jų neskaičiavo. Tėvai duodavo pinigų visą gyvenimą. Visi vaikai gaudavo pinigų. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.71) nesutinka. Buvo brolis užsiminęs, kad statosi namą. Kai pareigūnas surašė protokolą, neturėjo akinių, protokolo neskaitė, po protokolu pasirašyta ir parašyta jo. Gal ne taip suprato, ko klausė pareigūnas, atsakė, kad pinigų iš tėvų negavo. Iš tėvų yra gavę pinigų, sakė tyrėjui, kad negavę, nes gal ne taip jį suprato. Jo niekas neprašė keisti parodymus. Tėvai paremdavo juos pinigais, kokia suma, nepamena, tai buvo pakankama suma kokiam daiktui įsigyti. Policijos pareigūnas jam perskaitė protokolą, nes pats neturėjo akinių. Yra dėdė Kanadoje, dėdė atvykdavo į Lietuvą beveik kasmet, atveždavo dovanų, kai kam gal ir pinigų. Visai šeimai yra atvežęs pinigų, jų visai šeimai nupirkęs traktorių. Tėvų šeimoje pinigus gal daugiau tvarkydavo mama. Neturėjo akinių, parašyti be jų gali. Jo brolis augino gyvulius, turėjo žemės. Gyvulius augino pardavimui

Ikiteisminio tyrimo metu P. Ž. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad yra R. Ž. brolis. Jie jau virš 30 metų gyvena atskirai, nuo tada, kai sukūrė savas šeimas. Jo santykiai su R. Ž. ir pastarojo šeima yra geri. Jie nėra susipykę, tačiau bendrauja, susitinka gan retai. Į metus kelis kartus matosi, pasikalba. Kad R. Ž. kažkur kitur statosi ar pasistatė namą, niekada jam nėra sakęs ir to jis nežino. Pirmą kartą tai išgirdo iš policijos pareigūnų ir jam tai yra keista. Jei būtų R. Ž. statęsis kažkur namą, tai būtų apie tai jam pasakęs. Taip pat nieko nežino ir apie R. nupirktus sklypus. Jis netiki, kad R. Ž. galėjo pasistatyti namą ar prisipirkti sklypų, nes R. tam niekada neturėjo ir neturi pinigų. Žino, kad R. visada dirbdavo kolūkyje, po to bendrovėje, fermose. R. žmona jau ilgą laiką dirba siuvykloje. Jų uždarbiai nebuvo dideli, tad iš kur jie galėjo prisipirkti sklypų ir pasistatyti naują namą? Ką veikia, iš ko gyvena R. vaikai, jis nežino. Gali paaiškinti, kad jau apie 30 metų, kai jis išėjęs iš tėvų, jokių pinigų motina ar tėvas jam nedovanojo, nedavė ir neskolino. Tėvai patys gyveno iš uždarbių ir atliekamų pinigų neturėjo, neturi. Jis nežino tokio fakto, kad kada nors tėvai R. būtų davę pinigų. Bent jau didesnėm sumom, po keliasdešimt tūkstančių litų tai tikrai nėra davę, nes tėvai pragyveno iš uždarbio ir tokių sumų neturėjo (2 t., b.l. 71).

Liudytojas V. V. paaiškino, kad turi individualią geodezinių darbų įmonę. Sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) atliko daug matavimų. Pavardė Ž. lyg girdėta. Jo tyrėjas klausė, kas užsakė, kaip matavo. Kas kreipėsi dėl matavimų, nepamena, sutartis rašė sesuo V., jis matavo. Atsiskaitymus priėmė sesuo. Kieno vardu orderis buvo, nepamena, gal pagal sodo savininką. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nesutiko ( 2t., b.l.17), nes su Ž. nesimatė, bet jie pasirašė ant dokumento. Jis nematė Ž., nesutinka su paskutiniu sakiniu. Neapžiūrėjo ir pasirašė apklausos protokolą. Policijoje pasakė, kad reikia pakviesti seserį ir ją apklausti. Sutartį turėjo dėl geodezinių matavimų. Atpažinimas buvo daromas iš nuotraukų, kažką atpažino, tą atpažino, su kuo bendravo. Sesuo dirbo su dokumentais, o jis vykdė matavimus. Tyrėjas jam parodė, ką reikia atpažinti. Kai jam parodė tyrėjas, ką atpažinti, tai tada jis parodė iš nuotraukų, žmogaus nebūtų atpažinęs. Teisme to žmogaus, su kuriuo bendravo, neatpažįsta. Tai vyko seniai. Atpažinime atbėgo jauna mergaitė, jie susidėliojo nuotraukas, davė suprasti, kurį žmogų parodyti. Nebuvo aiškinamasi, kaip tas žmogus atrodo. Natūroje žmogaus nepasiūlė atpažinti. Liepė išsirinkti iš 5 nuotraukų. Būtų neatpažinęs žmogaus, jei ne tyrėjas. Sutartis rašyta sesers V. M.. Dėl atpažinimo : buvo keturios nuotraukos, ir viena kompiuteryje, viena iš tų 4 atitiko nuotrauką kompiuteryje. Dėl baudžiamosios atsakomybės jo neįspėjo. Ž. nematęs. Pasitikėjo policija. Pas pareigūną apklausos metu monitoriuje buvo nuotrauka. Ta nuotrauka buvo tarp tų keturių duotų atpažinimui. Pasakė, kad nelabai atpažįsta žmogų, tada parodė kompiuteryje nuotrauką, paskui 4 nuotraukas atspausdino ir tada atpažino. Norėjo greičiau išeiti iš policijos. Atpažinime buvo pareigūnas ir jis.

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, parodė, kad turi savo individualią įmonę „NT Darbai“ ir teikia žemės sklypų matavimų paslaugas. Pareigūnui parodžius jo rašytus dokumentus, pamena, jog 2011 metų rudenį, 2011 metų rugsėjo mėnesio 13 dieną, jam kitiems klientams matuojant žemės sklypą Sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), į jį kreipėsi šalia esančio sklypo savininkas, jam nepažįstamas vyriškis, kurio vardo, pavardės nežino. Vyriškis kreipėsi dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir jis sutiko padaryti matavimus. Jis pamena, kad žemės sklypas, kuriam turėjo atlikti matavimus, teisiškai priklausė Ž. Pasiūlė tam vyrui pasirašyti geodezinių darbų atlikimo sutartį, ir sutartis buvo pasirašyta to paties susitikimo metu, minimuose soduose. Sutartis dėl sklypo matavimo darbų buvo pasirašyta R. Ž. ir K. Ž. vardu, tačiau sutartyje pasirašė tas į jį kreipęsis vyriškis. Suprato, kad tas vyriškis nėra Ž. Ž nebuvo. Tas vyriškis jam aiškiai pasakė, jog tas sklypas, kuriam turi atlikti matavimus, faktiškai priklauso vyriškiui, kad būtent vyriškis tą sklypą yra pirkęs, tik tiek, kad sklypas registruotas uošvių Ž. vardu. Tas vyrukas aiškino, jog pats tą sklypą pirkęs, jog investavęs į sklypą savo pinigus ir nenori prarasti nei vieno kvadratinio metro sklypo žemės, prašė matavimus atlikti tiksliai. Iš dokumentų mato, kad 2011-11-09 pagal susitarimą vėl susitiko su tuo vyriškiu prie šio sodo sklypo. Buvo iškviesti ir sodų kaimynai. Kaip sklypo šeimininkas buvo atvykęs tas pats vyriškis, jokių Ž. nebuvo. Vėliau suruošus dokumentus, susiskambinus su tuo vyriškiu telefonu, jis nurodė, kad ant bylos pasirašytų teisėti žemės sklypų savininkai. Sutarė, kad vyrukas atveš savininkus prie Marijampolės savivaldybės. Todėl pagal susitarimą, tas vyriškis prie Marijampolės savivaldybės atvežė Ž., kurie pasirašė matavimų byloje. Tada 2011-12-17 ar 18 dieną matavimų byla buvo priduota į registrų centrą išankstinei patikrai. 2012 metų sausio mėnesio pradžioje bylą jis perdavė į Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos skyrių. 2012 metų sausio mėnesį, tikslios datos nepamena, susitiko su tuo vyriškiu, perdavė sutvarkytą bylą. Už matavimų paslaugą tas vyrukas jam sumokėjo 450 litų. Buvo išrašytas kasos pajamų orderis dėl paimamų pinigų. Jis pamena, kad rašant orderį, tas vyrukas prašė, jog pajamų orderis būtų išrašytas kažkurio iš sklypo savininkų Ž. vardu. Tad orderis buvo išrašytas K. Ž. vardu, o ant kvito pasirašė tas vyrukas. Iš viso bendravimo su tuo vyruku, jam nekilo abejonių, jog minimas žemės sklypas priklauso būtent tam vyrukui, tik yra registruotas vyruko uošvių vardu. Tą jam aiškiai pasakė ir pats tas vyras. Visus sklypo matavimo reikalus tvarkė būtent tas vyrukas, su Ž. apie sklypą jis nekalbėjo, šie tik pasirašė ant dokumentų ( 2 t., b.l. 17).

Liudytojas E. K. paaiškino, kad gyvena sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ten tėvų namas, jis tik apsilanko. Buvo kaimynystėje statomas namas, apklaustas jis nurodė pilietį, kuris ten pasirodydavo, jo nepažįsta. Jis atvykdavo pas tėvus ir matydavo, kad vyksta darbai, šiltino namo fasadą. Tas vyrukas ten atvažiuodavo ir būdavo. Darbininkai kalbėjo lenkiškai, ar buvo lietuvių nežino. Nepamena, kas buvo prieš tris metus.Tas namas ir dabar stovi. Buvo daromas atpažinimas, nurodė pilietį, kuris atvažiuodavo ir vaikščiojo aplink namą, kuris buvo statomas. Atrodė, kad jis rūpinosi statybomis. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.55) sutinka. Atpažinimuose parodė nuotrauką, jis žmogų pažino. Buvo galima numatyti, kad nurodymus duodavo vyrukas, nes jis vesdavosi žmones, rodydavo, kokius darbus atlikti. Tyrėjas atėjo į namus, parodė nuotrauką, paklausė, ar pažįstu tą asmenį, jis pažino. Tada liepė ateiti duoti parodymus, rytojaus dieną atėjo ir davė parodymus. Nurodė nuotrauką asmens, kuris lankydavosi sklype iš kelių nuotraukų. Gal tyrėjas atnešė ir ne vieną nuotrauką, nepamena, kai į sodo sklypą atvažiavo. Lyg turėjo daugiau nuotraukų. Paklausė, ar kurį nors asmenį yra matęs, atpažino pilietį, kuris atvažiuodavo į gretimą sklypą

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad maždaug 5-6 metai gyvena sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Kitoje kelio pusėje, už sankryžos yra naujai pastatytas gyvenamasis namas. Tad jis matė kaip tas gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti, kaip buvo statomas ir pastatytas. Su namo šeimininku nėra bendravęs, šeimininko asmeniškai nepažįsta, vardo, pavardės nežino. Tik tiek, kad tą patį vieną vyriškį matydavo sklype prieš statant namą, statant namą ir po namo pastatymo. Gali pasakyti, kad sklypu, sklypo aplinka rūpinosi, namo statyba rūpinosi ir į jau pastatytą gyvenamąjį namą pastoviai atvažiuodavo tik tas pats vyrukas. Tad jis tą vyruką ir laiko tų sklypų, bei gyvenamojo namo šeimininku. Jis matydavo, kaip namas buvo pradėtas statyti. Statybas organizavo ir pastoviai prižiūrėdavo būtent tas jo minėtas vyrukas, kuris pats veždavo statybines medžiagas, nurodinėdavo statybininkams ką ir kaip daryti. Fasado, tai yra namo išorės apdailos darbus vykdė kažkokia statybininkų brigada iš Lenkijos, nes statant gyvenamąjį namą stovėjo automobiliai lenkiškais valstybiniais numeriais ir jis yra girdėjęs, kad statybininkai kalbėdavo lenkų kalba. Be to, kiti darbininkai buvo ir lietuviai, girdėjo kitus darbininkus kalbant lietuviškai. Tų darbininkų nepažįsta. Visiems darbininkams nurodymus duodavo būtent tik tas vyrukas, kuris, kaip minėjo, organizavo statybų darbus, prižiūrėjo statybas, veždavo statybines medžiagas, viską derindavo ir būdavo statybų metu. Statybų metu sklype būdavo tik jis ir statybininkai, daugiau nieko nebūdavo. Namo statybas, statybų darbus organizavo tas vyrukas, iš to sprendžia, kad namo savininkas yra tas vyrukas. Jau pastačius gyvenamąjį namą, tas pats vyrukas atvažiuodavo, būdavo name. Lankydavosi name pastoviai, prižiūrėjo, tvarkė aplinką, atvažiuodavo ir vakarais. Be vyruko, statybų organizavimu, statybomis, aplinkos tvarkymu daugiau niekas nesirūpino. Kartais su tuo vyruku būdavo jauna moteris tamsiais plaukais – vyruko žmona ar draugė. Daugiau be jų į gyvenamąjį namą, į sklypą niekas neatvažiuodavo. Kam teisiškai priklauso tas namas, jis nežino, bet mano, kad turi būti tas statęs namą vyrukas. Iš kokių pinigų namą statė tas vyrukas, jis nežino. Pareigūnui parodžius R. Ž. fotonuotrauką, gali paaiškinti, kad gal kokį kartą ar kelis ir yra šį asmenį matęs prie minimo gyvenamojo namo, statybų ar aplinkos. To neprisimena. Bet dažnai šis asmuo nei statant gyvenamąjį namą, nei pastačius prie namo tikrai nebūdavo, pastoviai būdavo tik tas jaunesnis vyrukas (2 t., b.l. 55).

Liudytojas J. L. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. Jo klausė apie kaimyną, kuris statėsi namą. Kaimyno vardo pavardės nežinojo, tik pasisveikindavo, prasilenkdamas ir tiek.Tik tas kaimynas vienas tuo metu statėsi namą. Tyrėjas jam perskaitė protokolą ir davė pasirašyti. Su savo parodymais sutiko. Jis perskaitė jo kaimyno vardą ir pavardę, jis iki tol jų nežinojo. Nepamena, ar jam rodė kaimyno nuotrauką. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.61) sutinka. Kam teisiškai priklauso namas nesakė, gal to ir neprisimena. Tardytojas įvardino asmens vardą ir pavardę, jį žinojo iš matymo, visa kita teisingai. Nesakė, kad namas užrašytas ne Z. vardu, su šiuo sakiniu nesutinka. Ž. nepažįsta. Salėje yra tas asmuo (parodo į Z.). Kuriais metais buvo užtverta tvora, nepamena, po namo pastatymo.

Ikiteisminio tyrimo metu J. L. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad gyvena „(duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini). Šalia per pora namų yra E. Z. sodas ir gyvenamasis namas. Važiuojant namo, jis visada pravažiuoja pro Z. namą. E. Z. pažįsta kaip kaimyną. Pažįsta tik tiek, kad su juo pasisveikina, kelis kartus yra pakalbėję. Jis žino, kad 2007-2009 metais šalia esančiame sklype E. Z. pasistatė gyvenamąjį namą. Daug statybos darbų atlikdavo pats E. Z., tą jis matydavo. Edgaras prižiūrėjo ir tvarkė aplinką. Ir pastačius gyvenamąjį namą, į jį atvažiuodavo E. Z., pjaudavo žolę. Jis dažnai matydavo prie namo stovintį Z. automobilį Volvo. Tad iš viso to jis sprendžia, kad tas sklypas ir namas yra E. Z.. Bet už kokius pinigus tą namą statė E. Z., jis nežino. Kelis kartus prie minimo namo jis yra matęs ir jauną moterį – tikriausiai Z. žmoną. Daugiau jokie asmenys name nesilankydavo. Jis yra iš kaimynų girdėjęs, jog E. Z. statytas namas yra ne Z. vardu. Bet kodėl – jis nežino. R. Ž. nepažįsta. Statant namą, ir jį pastačius, sklype, name pastoviai lankydavosi tik E. Z. (2t., b.l. 61).

Liudytojas J. P. paaiškino, kad buvo valdybos pirmininkas sodų bendrijos (duomenys neskelbtini). Kaltinamųjų nėra matęs sodų bendrijoje. Tuo metu kaltinamųjų nebuvo sąrašuose ir sodas nebuvo prižiūrimas. Jei sodas parduodamas, reikalingas valdybos bendrijos sutikimas. Parduodant turi atsiskaityti už mokesčius. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l. 62) sutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu J. P. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad nuo 2009 metų jis yra Sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), valdybos pirmininkas. Pats minimoje sodų bendrijoje gyvena jau 16 metų. Jam pradėjus vadovauti sodų bendrijai, jis perėmė ir visus bendrijos dokumentus. Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (senasis sklypo numeris (duomenys neskelbtini)) pagal bendrijoje esančius dokumentus dar priklauso N. Ž.. Bendrijoje nėra jokių duomenų, kad minėtas sklypas buvo parduotas. Jam keista, nes parduodant turi būti gautas bendrijos leidimas, o toks nėra išduotas. Minėto sklypo mokesčių niekas nemoka jau daug metų. Į susirinkimus iš sklypo savininkų taip pat niekas neatvyksta. Jis minimo sklypo savininkų nepažįsta, net nežino, kam dabar teisiškai priklauso minimas sklypas. Jis žino, kur yra minimas sklypas. Sklype stovi medinis gyvenamasis namas. Tame name galima gyventi ištisus metus. Pastoviai minimame name tikrai niekas negyvena. Bet laikas nuo laiko minimą sklypą kažkas sutvarko ir prižiūri - nupjauna žolę, surenka obuolius, sugreboja lapus. Iš kaimynų žino, kad minimo sklypo savininkas yra jaunas vyrukas – virš 30 metų amžiaus, kuris retkarčiais atvažiuoja į sklypą, bet jis asmeniškai to vyruko nepažįsta. 2013 metų vasarą kelis kartus į minimą sklypą ir namą matė atvažiavusius jaunus vyriškius brangiais automobiliais (vieną kartą pamena stovėjusį S klasės sidabrinį Mercedes). Atvykę jaunuoliai tame sklype ir name kažką švęsdavo, baliavodavo. Pastarųjų kelių metų bėgyje minimas gyvenamasis namas nebuvo renovuojamas bent jau iš išorės, tik buvo pakeistos lauko durys (2t., b.l. 62).

Liudytojas J. M. paaiškino, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu apie sodų bendrijos žemės sklypus. Tai buvo (duomenys neskelbtini) sodų bendrija. Turėjo gal 5-6 žemės sklypus. Kelis sklypus pardavė, pora dar turi. Žmona rūpinosi sklypų pardavimu. Z., Ž. nepažįsta. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.3) sutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu J. M. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad M. M. buvo jo žmona. 2012-02-14 ji mirė. Dar būnant jai gyvai, jie gyveno (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini). Su žmona užsiėmė daržovių auginimu, buvo įsigiję daug sklypų toje pačioje bendrijoje ir sklypuose pardavimui augindavo daržoves. Sklypų pirkimu – pardavimu pagrinde rūpindavosi jo žmona. Jis asmeniškai L. J. ir R. J. nepažįsta. Tad ar buvo jo žmona iš J. įsigijusi kokius sklypus (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, ar naudojosi J. sklypais, jis negali pasakyti. Tuo rūpindavosi jo žmona ir jis nesidomėjo kieno sklypuose dirba. Jie turėjo apie šešis sklypus, be to, kitus sklypus jo žmona nuomodavo iš savininkų. Pradėjus strigti daržovių auginimo verslui, savo sklypus pardavė. Sklypų pardavimu rūpindavosi jo žmona. Tad kam ji pardavė sklypus, jis nežino. E. Z. ir R. Ž. jis nepažįsta, su jais jokių reikalų nėra turėjęs. Ar kažkuris iš jų pirko iš jo žmonos kokį sklypą, jis pasakyti negali, nes nežino (2t., b.l. 3).

Liudytojas D. Z. paaiškino, kad atliko šioje byloje dėl neteisėto praturtėjimo ikiteisminį tyrimą. Vienus liudytojus apklausinėjo kabinete, kitus - žmonių namuose, tarnybiniame automobilyje. Negali liepti žmonėms pasirašyti, jei jie nesutinka su parodymais, nes tai netoli iki baudžiamosios bylos. Kartais gal perfrazuoji mintį, jei žmogus neaiškiai kalba, bet mintis būna žmogaus. Po apklausa žmogus visada pasirašo, prieš tai perskaito. Kitą kartą įtikinėji žmogų duoti parodymus, įtikinėji sakyti tiesą. Liudytojų buvo nemažai. Buvo asmenys, iš kurių E. Z. įsigijo sklypus. Pačios liudytojų pavardės jam nieko nesako. Žmogui paaiškina esmę, apie ką kalbės, įkalba žmogų sakyti tiesą ir kai žmogus pasakoja, pagal jo pasakojimą rašo protokolą, užduoda klausimus. Visi apklausti žmonės perskaito protokolą, po to tik pasirašo ir taip būna visuomet. Primigtynai žmogui liepia perskaityti apklausos protokolą. Ž. apklausa rašyta ranka. Kažkurį Ž. apklausinėjo kaime, namuose, bet jo vardo nepamena. Būna atvejų, kai žmogus tiesiog būna nepasiėmęs akinių, ar sunkiai skaito, tuomet pakviečia kolegą, kuris perskaito apklausos protokolą. Dėl liudytojo V. apklausos gali paaiškinti, kad jis buvo matininkas, liudytoją apklausinėjo kabinete, gali būti, kad darė parodymą atpažinti iš nuotraukų. Dėl matavimų, kiek pamena, jis tarėsi su Z. V. neparodė, kokį asmenį reikia atpažinti. Pačio proceso nepamena, ar tai buvo iš karto po apklausos, ar ne. Dėl atpažinimų šioje byloje nebuvo problemų, nors jų buvo nemažai daryta ir su kaimynais. Žmonės atpažindavo Z. iš nuotraukų. Neprisimena, ar aiškinosi, kada pastatyta tvora, kiemo aikštelė, detalių ir datų nepamena. Viskas prasidėjo nuo to, kad pas Z. buvo rasti du vogti prabangūs automobiliai, buvo patikrinta, kad namai ne Z., o Ž. vardu, greičiausia įsigyti iš nusikalstamu būdu gautų pajamų. Aiškinosi, iš kur tos neteisėtos pajamos. Buvo daug informacijos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl cigarečių kontrabandos. Jam nekilo abejonių, kad turtas yra Z. Tai rodo ir sąskaitos byloje, kurios rastos pas Z. Jo vardu buvo pirktos statybinės medžiagos. Kas dėl Ž., tai aiškinosi, iš ko jis gyvena, ar telpa turtas į jo pajamas. Kartais protokolą perskaitydavo kolega. Šioje byloje tokio atvejo, kad jis perskaitė apklausos protokolą nebuvo. Sunku prisiminti, nes praėję daug laiko. Jei protokolas būna perskaitomas, žmogui liepia parašyti „protokolas man perskaitytas“. Jei būna išvažiavęs ir namuose atlieka apklausas, būna su kolega. Tas kas perskaitė, nedalyvavo apklausoje. Pareigūnai turi bendrus tikslus. Ikiteisminį tyrimą prokratūra paveda atlikti įstaigai ir jo žodiniu prašymu atlieka veiksmus kiti pareigūnai. Jis vykdo apklausas ir mano, kad jas atlieka gerai. Pasitaiko atvejų, kad žmonės pakeičia parodymus. Niekada nebuvo nusiskundimų dėl jo darbo. Policijos pareigūnai nepriima procesinio sprendimo konfiskuoti turtą, yra prijungiami daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti.Visada pareigūnų veiksmus galima apskųsti prokuratūrai.

E. J. U. savo duotą išvadą palaikė, papildomai paaaiškino, kad jis nesprendė, ar vatos plokštės name sudėtos, ar ne. Vadovavosi bylos medžiaga, kur yra duomenys, kad prekė buvo įsigyta. Komercinis pasiūlymas yra kaip statybos proceso dalis. Ieškomos prekės dokumentas byloje tuo metu buvo. Ekspertizės akte nurodytas žiniaraštis nurodo gyvenamojo namo statybos eigą. Jis sudarė lentelę, kaip laiko požiūriu buvo statomas namas. Nebuvo vedamas žurnalas, todėl nekonstatuoja išlaidų, žiniaraštis sudarytas, kad įsivaizduoti, kaip vyko namo statybos eiga. Kai pirmą kartą apžiūrėjo namą, buvo konstatuota, kad namas yra įrengtas. Antrą kartą jis neapžiūrėjo, nes nebuvo užduota tokio klausimo ir todėl jo neanalizavo. Tam klausimui atsakyti reikia nuvykti į vietą su statybos specialistu ir indentifikuoti grindų dangos markę, pavadinimą. Dūmtraukis yra sumontuotas prie namo, jei turima omenyje krosnelę. Nebuvo padaryta inventorizacija ir kad tai yra namo priklausinys, negali konstatuoti. Dūmtraukis sumontuotas lauke prie namo ir yra skirtas krosnelės aptarnavimui. Inventorizuotos kortelės nėra. Buitinės technikos suma 23.180 litų, nes yra toks dokumentas byloje. Baldai yra, jis baldus apžiūrėjo, juos vertino pagal rinkos vertę. Dėl uosinės lovos : avansas 300 Lt. Jis konstatuoja, kad toks dokumentas yra byloje, kad sumokėti tokie pinigai. Ar ta lova buvo name, byloje turi būti nuotrauka. Tvoros, kiemo aikštelės ir tvenkinio iškasimo datų nenustatė, tyrimo neatliko. Kai atliko pirmą ekspertizę, tie darbai buvo padaryti. Datos konstatuojamos nebuvo. Šiuo atveju yra vertinamas turtas. Yra tvora ir jos sukūrimo kaštai yra vienetas. Pagal atitinkamus parametrus kraštinių suma ir tvoros ilgis, jos aukštis padauginamas. Lygiai taip kiemo aikštelė, tai vertinimo dalykai. Tai tik lokalinės sąmatos. Tvenkinio iškasimas, dėl to tik žodžiu pakalbėta, gauti matmenys, kokia buvo kubatūra ir kiek kainavo iškasimas. Turto vertinime vertinamas duobės iškasimas. Visi klausimai išeina iš žiniaraščio. Dokumentai tai patvirtina, norimas įrodyti namo statybos eiliškumas. Ar medžiagos nupirktos ar ne, netyrė. Pagal turto vertinimo metodiką skaičiuojami atkūrimo kaštai. Turto masinis vertinimas atliekamas registrų centro ir skiriamas apmokestinimui. Pagal matematines formules, sistemas, imamas didelės apimties turtas ir apskaičiuojamas tam tikros rūšies turtas. Šiuo atveju teismas skiria individualų vertinimą. Eina kalba apie atkūrimo kaštus. Jei dabar tą turtą parduotų, tų pinigų negautų. Kalbama apie sąnaudas patirtas statant. Jis nusidėvėjimo neskaičiavo. Mokesčių inspekcija naudojasi masinio vertinimo metodais. Namas yra inventorizuotas yra registras. Ekspertizės akto 8 puslapyje yra įdėtas 2018 m. išrašas, nustatyta atkuriamoji arba statybinė vertė, yra nurodytos sukūrimo sąnaudos. Dėl masinio vertinimo jis nustatytas 2014m., o jis tyrė 2012 m. Masinio vertinimo suma šiek tiek mažesnė, bet tame lygyje. Masinio vertinimo suma mažesnė, skirtumas 50 000 litų. Skaičiavimas yra atliktas, duomenys grindžiami dokumentais, juos galima patikrinti. Vertė ir suma yra skirtingi dalykai. Vertė - apskaičiuotas dydis, o suma sąlygojama su kaina. Kaina apibrėžta įstatyme, tai rinkos kaina. Vertė yra paskaičiuota. Prašo vadovautis, kad nustatytas dydis pirmos ekspertizės metu 2012-12-21. Dėl darbų chronologijos : tvenkinys, veja, kiemo aikštelė. Panaudoti duomenys iš pirmos ekspertizės. Nei tada, nei dabar datų nenustatė, nes neturėjo informacijos, kaip klostysis bylos eiga ir kas svarbiausia. Kad atsakyti, reikia papildomo tyrimo, reikia apklausti specialistus, kurie dirbo, darė laistymo sistemos darbus. Į šiuos klausimus turėjo atsakyti statybų žiniaraštis, kuris turėjo būti vedamas. Tai jo vertės nustatymo data. Statyba savo jėgomis yra, tačiau nevertinamas darbas, žmogus dirba naudoja savo jėgą, bet tai nevertinama. Būna, kad rangos būdu samdo. Ar tai pigiau ar ne, negali pasakyti. Žmogus stato sau namą, negauna atlyginimo, vartoja savo fizinę jėgą. Žmonės stato sau namą ir laiko, kad jei pats dirba yra pigiau. Jo skaičiavimai namo statybai yra paremti rangos būdu, įeina statybos darbai, priežiūra. Kai pateikiamas klausimas su žodžiu vertė, nustatoma pagal vertės metodiką pagal rangos metodą. Vertė yra paskaičiuotas dydis. Jis nustatytas įstatymo metodikos pagrindu. Jei būtų statybos žiniaraštis, nustatytų, ar ūkio ar rangos būdu buvo statytas namas. Kuo brangesnis daiktas, tuo jis geresnis, kokybiškesnis, kuo darbas brangesnis, tuo jis kvalifikuotesnis. Jo nustatyta vertė nesiskiria nuo valstybės nustatytos, yra dviejų metų skirtumas. Tvora, tvenkinys, kiemo aikštelė nėra registruoti registre 2014 m. Kadangi tai inventorizuojama ir registruojama tada nustatoma sukūrimo data. Kada darė ekspertizę, tai datai viską parašė- 2012 metams.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-07-13 name, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, priklausančiame R. Ž. buvo rastos dvi paieškomos transporto priemonės automobiliai Toyota rav 4, CDB duomenimis vogta 2012-07-02 Prancūzijoje, ir Honda CRV, vogta 2012-07-03 Prancūzijoje, pastate buvo trys asmenys E. Z., E. Š., R. Č. ( 1t., b.l.43).

2012-08-02 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti liudytojo R. Ž. parodymai, minėtas liudytojas teismui paaiškino, kad namų valda adresu (duomenys neskelbtini) sodų bendrija (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir jo žmonai. Vasaros laiku jį prižiūti jo dukra ir žentas E. Z., namas ne visai įrengtas, atvykę nupjauna žolę. Namas negyvenamas, jie turi raktus nuo to namo. Jis nėra matęs, ką dukra ir žentas ten laiko. Namą jis įrenginėja savo lėšomis, dirbo visa laiką bendrovėje, dabar nedirba, jam padėjo tėvai, ne mažai paliko po mirties mama. Raktai dukrai ir žentui buvo perduoti prieš metus laiko, turtu dar niekas nesinaudoja, namas dar neįrengtas ( 1t., b.l.47-54).

2012-09-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. Ž. ir R. Ž. 2007-01-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ( 1t., b.l.55-56).

2012-09-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad gyvenamasis namas su kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. Ž. 1991-07-18 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ( 1t., b.l. 57-58).

2012-09-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. Ž. ir R. Ž. 2007-01-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ( 1t., b.l.59-60).

2012-09-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. Ž. ir R. Ž. 2007-01-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ( 1t., b.l. 61-62).

2012-09-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. Ž. ir R. Ž. 2007-01-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ( 1t., b.l.63-64).

2012-09-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sodų bendrija (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. Ž. 1996-08-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pirko iš L. J.( 1t., b.l.65-66).

2012-09-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sodų bendrija (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. Ž. 1996-08-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pirko iš R. J. ( 1t., b.l.67-68).

2012-09-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. Ž. ir R. Ž. 2006-08-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pirko iš K. S. R. ir J. R. ( 1t., b.l.69-70).

2012-09-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad gyvenamasis namas su kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. Ž. ir R. Ž. 2006-08-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pirko iš K. S. R. ir J. R. ( 1t., b.l.71-74).

2012-09-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. Ž. ir R. Ž. 2006-08-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ( 1t., b.l.75-76).

2012-09-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. Ž. ir R. Ž. 2006-08-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ( 1t., b.l.77-78).

2012-09-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. Ž. ir R. Ž. 2006-09-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pirko iš Remigijaus D. K. ( 1t., b.l.79-80).

2012-09-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. Ž. ir R. Ž. 2007-04-26 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pirko iš G. K. L. ( 1t., b.l.81-82).

2012-09-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. Z. ir R. Z. ( 1t., b.l.83-84).

2015-03-02 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota 0,641 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgytą 2007-04-26 iš G. K. L. už 10000 litų su gyvenamuoju namu 2014-04-16 dovanojimo sutartimi Nr. 2621 K. Ž., R. Ž. dovanojo A. Z., deklaracija apie statybos baigimą 2014-04-04 (1t., b.l. 165-167, 169-177).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad J. R. atpažino E. Z. kaip E., nupirkusį iš jo tėvo K. R. sodybą (duomenys neskelbtini) (2t., b.l. 6-10).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. R. atpažino E. Z. kaip E., nupirkusį iš jos uošvio K. R. sodybą (duomenys neskelbtini) (2t., b.l. 12-16).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. V. atpažino E. Z., kurio nurodymu atliko sklypo geodezinius matavimus ir apie kurį davė parodymus (2t., b.l. 21-25).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad Č. Š. atpažino E. Z. kaip asmenį, kuris rūpinosi sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), statė namą (2t., b.l. 33-36).

B. D. pateikė žiniaraščio Nr. 3 lapų kopijas, prašymo priimti į bendrijos narius kopiją ir pinigų priėmimo ir kasos orderio kvitus : 2007-11-27 žiniaraštyje 24 eilutėje yra R. Ž. pavardė ir parašas, 2009-10-29 pinigų priėmimo kvite Nr. 1727485 prie grafos sumokėjau parašyta E. Z. ir parašas, 2008-12-18 pinigų priėmimo kvite Nr. 1727378 grafoje sumokėjau yra R. Ž. pavardė ir parašas, 2010-11-03 kasos pajamų orderio kvite Nr. 23832960 užrašyta R. Ž. pavardė ir parašas, 2011-10-21 kasos pajamų orderio kvitas Nr. 56 išrašytas R. Ž. už sodo mokestį, kvite matomas parašas, 2012-08-08 kasos pajamų orderio kvite Nr. 122 užrašyta R. Ž. pavardė ir parašas, 2007-07-03 prašymas, kuriuo R. Ž. prašo priimti jį į bendrijos (duomenys neskelbtini) narius, prašyme yra jo parašas (2t., b.l. 39, 40-47).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad J. V. atpažino E. Z., kaip asmenį, kurio prašymu kasė žemę, bei kuris statėsi namą,, apie jį davė parodymus (2t., b.l. 50-54).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad E. K. atpažino E. Z. kaip asmenį – gretimų sklypų savininką, kuris rūpinosi sklypais, statėsi juose namą, vadovavo darbininkams (2t., b.l. 56-60).

Ikiteisminio tyrimo metu kratų metu iš R. Ž., R. Ž., R. Z., E. Z. gyvenamųjų patalpų buvo paimti įvairūs dokumentai.

Atsižvelgus į rastus ir paimtus dokumentus, į kaltinamųjų gaunamas pajamas, buvo atlikti specialūs tyrimai. Teisiamojo posėdžio metu specialūs tyrimai buvo atlikti pakartotinai ir gautos išvados :

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta 2013-01-28 Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir kitų statinių bei susijusių daiktų (kilnojamojo turto), taip pat gerbuvio, esančio (duomenys neskelbtini), paskaičiuota atkuriamoji vertė vertės nustatymo 2012-12-21 dienai buvo 680000 litų (atskiras segtuvas, l. 22).

Po Lietuvos Respublikos Kostitucinio teismo nutarimo paskyrus Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, gauta išvada, kad nekilnojamo turto-gyvenamojo namo ir kitų statinių bei susijusių daiktų (kilnojamo turto), taip pat gerbūvio, esančio (duomenys neskelbtini), atkuriamoji vertė 2010-12-11 yra 145 655,20 eurų ( 502 918,27 Lt), atstatomoji vertė (pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių turto vertinimo objektui atkurti) atliktų darbų po 2010-12-11 yra 36.883.09 euro (127.349,95 litai). Statybos ir vidaus apdailos bei įrengimo darbų laikotarpyje nuo 2010-12-11 iki 2011-12-31 atstatomoji vertė yra 7299,86 eurai ( 25 204,95 Lt) ( 13t., b.l.52).

Ikiteisminio tyrimo metu gauta 2014-11-28 specialisto išvada Nr. AU22-33 dėl K. Ž. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, kurioje konstatuota, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, liudytojų parodymų bei faktinių aplinkybių visumą, vadovaujantis MAĮ 10 straipsnio (turinio viršenybės prieš formą principu) nuostatomis, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu konstatuojama, kad K. Ž. ir R. Ž. tik formaliai registravo savo vardu nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektus, tačiau realiai žemės sklypų (išskyrus iš LR valstybės įsigytus žemės sklypus) įsigijimo bei gyvenamojo namo statybos ir įrengimo išlaidų nepatyrė.Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos bei mokesčių administratoriaus surinktos informacijos duomenimis įvertinus K. Ž. ir R. Ž. 2003-2012 m. gautas pajamas bei patirtas žinomas išlaidas, piniginių lėšų likučius tiriamojo laikotarpio pradžiai banke bei ne banke, nustatyta, kad sutuoktiniams pakako pajamų žinomoms pragyvenimo išlaidoms padengti, išskyrus 2008 m. nustatytą sutuoktinių neigiamą pajamų ir išlaidų balansą, R. Ž. įnešant pinigines lėšas grynaisiais į banko sąskaitą (žr. 27-30 psl.). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad K. Ž. ir R. Ž. 2008 metais gavo 10 605 Lt kitų pajamų iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių (8 t., b.l. 110-130).

2014-11-28 specialisto išvadoje Nr. AU22-32 dėl R. Ž. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų konstatuojama, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad R. Ž. laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-12-31 gavo 57 578 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 4 472 Lt nedarbo draudimo išmokų, 41 Lt ligos pašalpos, 43 920 Lt (87840/2) pajamų iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, 364 Lt (728/2) nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) nuomos pajamų, 3 185 Lt indėlių palūkanų pajamų, 2 434 Lt kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, 5 303 Lt (10605/2) kitų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, iš viso gavo 117 297 Lt, iš jų 111 994 Lt teisėtų (nustatyta tvarka apmokestintų/neapmokestinamųjų) pajamų ir 5 303 Lt įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad R. Ž. 2008-02-08 į savo sąskaitą banke grynaisiais įnešė 50 000 Lt pinigines lėšas bei sudarė terminuoto indėlio sutartį, kurią periodiškai pratęsdavo. Pasibaigus indėlio sutarčiai, 2012-03-29 R. Ž. grynaisiais išmokėtos piniginio indėlio lėšos 10 188,01 EUR (35 177,16 Lt). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu surinktos informacijos duomenimis, atlikus R. Ž. ir K. Ž. pajamų ir išlaidų analizę, nustatytas 2008-02-08 dienai sutuoktinių neigiamas pajamų ir išlaidų balansas, šeimos išlaidos 10 605 Lt viršijo pajamas, t.y. sutuoktiniai gavo neapmokestintų pajamų iš mokesčių administratoriaus nežinomų šaltinių. Tokiu būdu, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu vertinama, kad 2008 m. grynaisiais į sąskaitą įneštų piniginių lėšų dalis - 10 605 Lt yra kitos R. Ž. ir K. Ž. pajamos iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus Marijampolės apskrities VPK Nusikaltimų tyrimų skyriaus pateiktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, liudytojų parodymų bei faktinių aplinkybių visumą, nustatoma, kad R. Ž. ir K. Ž. tik formaliai registravo savo vardu nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektus, tačiau realiai žemės sklypų (išskyrus iš LR valstybės įsigytus žemės sklypus) įsigijimo bei gyvenamojo namo statybos ir įrengimo išlaidų nepatyrė. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos bei mokesčių administratoriaus surinktos informacijos duomenimis įvertinus R. Ž. ir K. Ž. 2003-2012 m. gautas pajamas bei patirtas žinomas išlaidas (tame tarpe tik iš LR valstybės įsigytiems 4-iems žemės sklypams - 18357 Lt), piniginių lėšų likučius tiriamojo laikotarpio pradžiai banke bei ne banke, nustatyta, kad sutuoktiniams pakako pajamų žinomoms pragyvenimo išlaidoms padengti, išskyrus 2008 m. nustatytą sutuoktinių neigiamą pajamų ir išlaidų balansą, R. Ž. įnešant pinigines lėšas grynaisiais į banko sąskaitą (žr. 27-30 psl.). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad R. Ž. ir K. Ž. 2008 metais gavo 10 605 Lt kitų pajamų iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių. Vadovaujantis LR CK 3.87, 3.88, 4.73 straipsnių nuostatomis minėtos lėšos sutuoktiniams priklauso po 1/2 lygiomis dalimis, t.y. R. Ž. – 5 303 Lt (10670/2), K. Ž. – 5 302 Lt (10670/2) ( 8t., b.l. 89-109).

2014-12-31 specialisto išvadoje Nr. AU22-34 dėl E. Z. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nustatyta, kad E. Z. ir E. Z. įgijo nekilnojamąjį turtą ir pasistatė gyvenamąjį namą, registruotą sutuoktinės E. Z. tėvų R. Ž. ir K. Ž. vardu. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad E. Z. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-12-31 gavo 5 195 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 51 212 Lt (102423/2) R. Ž. ir K. Ž. perleistų piniginių lėšų namo statybai ir įrengimui, 11 000 Lt suteiktų paskolų bei piniginių dovanų, 8 837 Lt kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, 427 170 Lt (844496/2+4922) kitų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, iš viso gavo 503 414 Lt pajamų,iš jų 76 244 Lt (5195+51212+11000+8837) teisėtų (nustatyta tvarka apmokestintų/neapmokestinamųjų) pajamų ir 427 170 Lt įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu surinktos informacijos duomenimis, atlikus E. Z. ir E. Z. pajamų ir išlaidų analizę už 2003-2012 m., kiekvienų tiriamųjų metų pabaigai nustatytas sutuoktinių neigiamas pajamų ir išlaidų balansas, šeimos išlaidos viršijo pajamas, t.y. E. Z. ir E. Z. gavo 849 418 Lt neapmokestintų pajamų iš mokesčių administratoriaus nežinomų šaltinių, tame skaičiuje: 2003 m. – 4 922 Lt (E. Z.), 2004 m. – 6 366 Lt, 2005 m. – 18 294 Lt, 2006 m. – 95 498 Lt, 2007 m. – 147 258 Lt, 2008 m. – 129 732 Lt, 2009 m. – 108 944 Lt, 2010 m. – 121 683 Lt, 2011 m. – 119 496 Lt, 2012 m. – 97 225 Lt. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad E. Z. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-12-31 iš viso patyrė 521 803 Lt išlaidų, iš jų 93 937 Lt (178030/2+4922) vartojimo išlaidų, 44 000 Lt (88000/2) nekilnojamojo turto (žemės sklypų ir statinių) įsigijimo išlaidų, 340 000 Lt (680000/2) gyvenamojo namo statybos ir įrengimo išlaidų, 17 630 Lt automobilių įsigijimo išlaidų, 10 000 Lt cigarečių įsigijimo išlaidų, 13 000 Lt teismo paskirto užstato sumokėjimo išlaidų, 3 236 Lt kelionės išlaidų, nustatytų pagal E. Z. gyvenamosiose patalpose atliktos kratos metu rastus dokumentus. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus Marijampolės apskrities VPK Nusikaltimų tyrimų skyriaus pateiktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, liudytojų parodymų bei faktinių aplinkybių visumą bei vadovaujantis LR CK 3.87, 3.88, 4.73 straipsnių nuostatomis, nustatoma, kad E. Z. ir E. Z. įgijo nekilnojamojo turto per statytinius, t.y. registravo jį E. Z. tėvų R. Ž. ir K. Ž. bei E. Z. sesers E. M. (iki santuokos Z.) vardu, siekiant nuslėpti gautas kitas pajamas, kurių kilmė mokesčių administratoriui nežinoma. Nekilnojamajam turtui Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti 2006-2007 m. bei sklypuose Nr(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyti ir įrengti gyvenamąjį namą 2007-2012 m. E. Z. ir E. Z. trūko 819 836 Lt pajamų, tame skaičiuje: 2006 m. – trūko 95 498 Lt pajamų, 2007 m. – trūko 147 258 Lt pajamų, 2008 m. – trūko 129 732 Lt pajamų, 2009 m. – trūko 108 944 Lt pajamų, 2010 m. – trūko 121 683 Lt pajamų, 2011 m. – trūko 119 496 Lt pajamų, 2012 m. – trūko 97 225 Lt pajamų. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu surinktos informacijos duomenimis atlikus E. Z. ir E. Z. 2003-2012 m. pajamų ir išlaidų analizę, nustatyta, kad E. Z. ir E. Z. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-12-31 gavo 849 418 Lt kitų pajamų iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių (8 t., b.l. 131-155).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės išvadoje nurodyta, kad įvertinus R. Ž. ir K. Ž. laikotarpiu nuo 2010-12-12 iki 2012-12-31 gautas 55555 Lt pajamas bei apskaičiuotas 162 514 Lt išlaidas ( tame skaičiuje įvertinus nekilnojamojo turto statybos ir įrengimo išlaidas), piniginių lėšų likučius banke bei ne banke, vertinama, kad R. Ž. ir K. Ž. turėtų pajamų neužteko nurodytoms išlaidoms ( įskaitant turėto nekilnojamojo turto statybai bei įrengimui) padengti, tai yra tokiu būdu išlaidos 20738,53 eurai ( 71606 Lt viršytų pajamas ( 13 t., b.l.1-24).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės išvadoje nurodyta, kad įvertinus E. Z. ir E. Z. laikotarpiu nuo 2010-12-12 iki 2012-12-31 gautas 75838 Lt pajamas ir patirtas 192538 Lt išlaidas, atitinkamų metų piniginių lėšų likučius banke bei ne banke, nustatyta, kad E. Z. ir E. Z. turėtų pajamų neužteko nurodytoms išlaidoms ( įskaitant kitų asmenų vardu įsigytam nekilnojamojo turtui) padengti, tai yra išlaidos 33884 eurai ( 116993 Lt) viršijo pajamas ( 13 t., b.l.25-49).

Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( BPK 20 straipsnis).

Analizuojant surinktus teisiamojo posėdžio metu įrodymus, nustatyta, kad K. Ž. ir R. Ž. turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodami, turėdami ir galėdami žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, veikdami bendrai su E. Z., pastarajam padedant - teikiant priemones - statinių bei susijusių daiktų (kilnojamo turto) įgijimui, gerbūviui, duodant pinigus, patarimus, nurodymus, dėl statinių, kitų susijusių daiktų (kilnojamo turto), gerbūvio įgijimo, naudojimo, realizavimo, E. Z. dalyvaujant šį turtą, gerbūvį įgyjant, realizuojant ir naudojant, iš E. Z. neteisėtu būdu įgytų pajamų po 2010-12-11, už 71606 litų (20738,53 eurų) sumą įsigijo turto, gerbūvio: 2006-09-19 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7073 nupirkus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 5148-0002-0101, esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pasirašius R. Ž. ir K. Ž., 2007-04-26 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3067 nupirkus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pasirašius R. Ž. ir K. Ž., bei laikotarpyje nuo 2007-04-26 iki 2014-03-27, pastarajame sklype E. Z. iš neteisėtų pajamų pasistačius gyvenamąjį namą, įgijus gerbūvį, po 2010-12-11 nekilnojamam turtui-gyvenamajam namui ir kitiems statiniams bei susijusiems daiktams (kilnojamam turtui), taip pat gerbūviui (įgijimui, realizavimui, naudojimui), skiriant 71606 litų (20738,53 eurų), šį visą turtą E. Z. prašymu registravo viešam registre - VĮ Registrų centras K. Ž. ir R. Ž. vardu ir žinodami, kad visas minėtas turtas negalėjo būti įgytas E. Z. teisėtomis pajamomis, šį didesnės negu 500 MGL vertės turtą, gerbūvį turėjo nuosavybės teise iki 2014-04-22, kol 2014-04-16 dovanojimo sutartimi Nr. 2621 žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) su pastatu - gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jame esančiu gerbūviu dovanojo E. Z. dukrai A. Z..

Šias aplinkybes įrodo 2012-09-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame užfiksuota, kad žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. Ž. ir R. Ž. 2006-09-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pirko iš R. D. K. ( 1t., b.l.79-80). 2012-09-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. Ž. ir R. Ž. 2007-04-26 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pirko iš G. K. L. ( 1t., b.l. 81-82). 2015-03-02 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota 0,641 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sav., įgytą 2007-04-26 iš G. K. L. už 10000 litų su gyvenamuoju namu 2014-04-16 dovanojimo sutartimi Nr. 2621 K. Ž., R. Ž. dovanojo A. Z., deklaracija apie statybos baigimą 2014-04-04 (1t., b.l. 165-167, 169-177).

Statybos darbų žurnalas yra privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas, kuriame aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui (užsakovui). Žurnalą privaloma pildyti statant naujus, rekonstruojant, kapitališkai remontuojant, griaunant esamus statinius, kurių statybai reikalingas statybos leidimas, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu (ūkio ar rangos) statiniai statomi. Kaltinamieji Statybos darbų žurnalo nepildė, jų teigimu, nežinojo apie tokią būtinybę. Todėl ekspertas, įvertindamas statinio ir su juo susijusio gerbūvio, vertę, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais ( kvitais, čekiais ir pan.) ir jų pagrindu ekspertizės akte nurodė atliktų darbų vertę ir eiliškumą.

Kaltinamasis R. Ž. paaiškino, kad pirmiausia buvo statoma tvora, po to aikštelė, tvenkinys ir veja, toks buvo eiliškumas. Žentas su dukra name pradėjo gyventi 2014-2015 m., iki tol jie gyveno E. tėvų name ir nėjo į namą gyventi, kol viskas nebuvo pabaigta, nejungė šildymo. Gyventi name jau buvo galima 2010 m., nes 90 procentų namas buvo įrengtas, sutvarkyta aplinka. Namą pastatė per maždaug 3 metus. 2010 metais sėjo veją. Name buvo padaryta didelė dalis apdailos, įrengtas šildymas, uždengtas stogas, buvo pastatyti baldai voniai ir virtuvei. Tai buvo 2010 m pavasarį. Jau buvo sudėtos kieme trinkelės, vasarą sėjo žolę. Po 2010 metų pavasario dar vyko darbai, vyko dažymas namo antrame aukšte, didelių lėšų nereikėjo. Virtuvės patalpose, vonioje, svetainėje buvo baldai. Svetainėje buvo minkšta dalis, stalas, lyg ir krosnelė. Virtuvėje jau buvo baldų komplektas su buitine technika, buvo šaldytuvas, indaplovė. Tvora jau buvo pilnai aptverta, buvo iškastas ir tvenkinys. Tvenkinį kasė bendrai su kaimynu, dalis tvenkinio yra kaimyno sklype, o kita dalis jų. Tvenkinį panaikino prieš maždaug du metus.

Kitoje byloje 2012-08-02 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti liudytojo R. Ž. parodymai, minėtas liudytojas teismui paaiškino, kad namų valda adresu (duomenys neskelbtini) sodų bendrija (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir jo žmonai. Vasaros laiku jį prižiūti jo dukra ir žentas E. Z., namas ne visai įrengtas, atvykę nupjauna žolę. Namas negyvenamas, jie turi raktus nuo to namo. Jis nėra matęs, ką dukra ir žentas ten laiko. Namą jis įrenginėja savo lėšomis, dirbo visa laiką bendrovėje, dabar nedirba, jam padėjo tėvai, ne mažai paliko po mirties mama. Raktai dukrai ir žentui buvo perduoti prieš metus laiko, turtu dar niekas nesinaudoja, namas dar neįrengtas ( 1t., b.l.47-54).

Kaltinamoji K. Ž. paaiškino, kad namas buvo pastatytas per 2, 3 ar 4 metus. Kiek pamena, pirmiausia buvo tvarkomas žemės sklypas, kilo namas, po to gal buvo statoma tvora. Kokie buvo metai, tikrai nepamena. Namo vidus jau buvo įrengtas, kai ją apklausinėjo liudytoja. Viršuje dar reikėjo gal ką patvarkyti, tačiau jau buvo svetainės, vonios, virtuvės baldai.

Kaltinamasis E. Z. paaiškino, kad 2009 m. namas buvo pastatytas, o 2009 m. ankstyvą pavasarį užsitvėrė tvorą, išsikasė tvenkinį, išvežė gruntą, susidėjo trinkeles ir išsilygino pievą. 2009 m. rugpjūtį sėjo pievelę. Namo viduje jau buvo padaryti elektros darbai, santechnika, buvo likusi apdaila, žiemą dirbo namo viduje. 2009-2010 m. susidėjo plyteles, grindis, po to pirko baldus. Name pradėjo gyventi 2014-2015 metais. Pradėjo 2009 m. visus darbus anksti pavasarį. Pradėjo aplinkos tvarkymą, ruošėsi statyti tvoros stulpus, darė pamatų liejinius. Baigė darbus 2009 m. gale. Tada metų gale prie tvoros jau buvo pasodintos ir pušelės, jos matosi fotonuotraukoje.

Ekspertas davė išvadą, kad kad nekilnojamo turto-gyvenamojo namo ir kitų statinių bei susijusių daiktų (kilnojamo turto), taip pat gerbūvio, esančio (duomenys neskelbtini), atkuriamoji vertė 2010-12-11 yra 145 655,20 eurų ( 502 918,27 Lt), atstatomoji vertė (pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių turto vertinimo objektui atkurti) atliktų darbų po 2010-12-11 yra 36.883.09 euro (127.349,95 litai). Statybos ir vidaus apdailos bei įrengimo darbų laikotarpyje nuo 2010-12-11 iki 2011-12-31 atstatomoji vertė yra 7299,86 eurai ( 25 204,95 Lt).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės išvadoje nurodyta, kad įvertinus R. Ž. ir K. Ž. laikotarpiu nuo 2010-12-12 iki 2012-12-31 gautas 55555 Lt pajamas bei apskaičiuotas 162 514 Lt išlaidas ( tame skaičiuje įvertinus nekilnojamojo turto statybos ir įrengimo išlaidas), piniginių lėšų likučius banke bei ne banke, vertinama, kad R. Ž. ir K. Ž. turėtų pajamų neužteko nurodytoms išlaidoms ( įskaitant turėto nekilnojamojo turto statybai bei įrengimui) padengti, tai yra tokiu būdu išlaidos 20738,53 eurai ( 71606 Lt viršytų pajamas ( 13t., b.l.1-24).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės išvadoje nurodyta, kad įvertinus E. Z. ir E. Z. laikotarpiu nuo 2010-12-12 iki 2012-12-31 gautas 75838 Lt pajamas ir patirtas 192538 Lt išlaidas, atitinkamų metų piniginių lėšų likučius banke bei ne banke, nustatyta, kad E. Z. ir E. Z. turėtų pajamų neužteko nurodytoms išlaidoms ( įskaitant kitų asmenų vardu įsigytam nekilnojamojo turtui) padengti, tai yra išlaidos 33884 eurai ( 116993 Lt) viršijo pajamas ( 13t., b.l.25-49).

Ikiteisminio tyrimo metu specialistė išvadose nurodė, kad K. Ž. ir R. Ž. tik formaliai registravo savo vardu nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektus, tačiau realiai žemės sklypų (išskyrus iš LR valstybės įsigytus žemės sklypus) įsigijimo bei gyvenamojo namo statybos ir įrengimo išlaidų nepatyrė, be to, K. Ž. ir R. Ž. pakako pajamų žinomoms pragyvenimo išlaidoms padengti, išskyrus 2008 m. nustatytą sutuoktinių neigiamą pajamų ir išlaidų balansą. Specialitės išvadoje nurodoma, kad atlikus E. Z. ir E. Z. pajamų ir išlaidų analizę už 2003-2012 m., kiekvienų tiriamųjų metų pabaigai nustatytas sutuoktinių neigiamas pajamų ir išlaidų balansas, šeimos išlaidos viršijo pajamas, laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-12-31 gavo 849 418 Lt kitų pajamų iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių. Šios išvados įrodo, kad kaltinamieji iki 2010-12-12 neturėjo santaupų, o kaltinamasis E. Z. gavo pajamų iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių.

Iš 2012-07-13 įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), sodų bendrija (duomenys neskelbtini), apžiūra, matosi, kad sklypas aptvertas metaline bei medine tvrora, vartai yra nuo gatvės pusės, apžiūros metu atidaryti. Sklypo centre yra mūrinis dviejų aukštų namas, priešais vartus yra plytelėmis išklotas kiemas iki namo. Namo šonuose ir už namo teritorija apsodinta veja, už namo kairiame sklypo kampe yra tvenkinys, už kurio nėra teritoriją juosiančios tvoros. Name įrengta signalizacija. Pro lauko duris patenkama į vestibiulį, kurio grindys išklotos balto akmens plokštėmis, dešinėje nuo lauko durų yra durys į vonios kambrį, priešais yra stiklinės durys, pro kurias patenkama į kammbarė, galimai svetainę, patalpa galutinai neįrengta, neapstatyta, joje tik stalas ir kėdė, priešais duris židinio kapsulė, ant grindų matyti elektros jungikliai, laidai. Iš šio kambario dešinėje yra durys į kitą patalpą, galimai virtuvę, kuri taip pat galutinai neįrengta, neapstatyta. Antrame aukšte koridoriuje yra ketverios durys, trys iš jų veda į kambarius, vienos – į vonios kambarį. Kambario kairėje nuo laiptų patalpoje matyti keletas naujų kėdžių, stalas, kompiuteris su monitoriumi. Vonios patalpa dalinai įrengta, yra klozetas. Kambarių patalpos nėra pilnai įrengtos, neapstatytos. Fotolentelės patvirtina policijos pareigūno atliktą įvykio vietos apžiūrą, iš kurių matosi, kad svetainės patalpoje yra stalas ir kėdė, kurie dar aptraukti plėvele, virtuvės patalpa akivaizdžiai neįrengta, antrame aukšte esančiame kambaryje rastos kėdės, aptrauktos plėvele, kiti kambariai antrame aukšte tušti-neapstatyti, nesimato centrinio ar kitokio įrengto apšvietimo ( 14 t., b.l.31-62).

Liudytojo V. N. pateiktose nuotraukose užfiksuota : 2009-06-15 darytoje nuotraukoje matosi namas, aplink kurį nėra tvoros ( 14 t., b.l.70), antroje nuotraukoje darytoje 2011-06-06 matosi tas pats nams, aplink kurį įrengta tvora ( 14 t., b.l.71, kompaktinis diskas b.l. 72).

2015-03-02 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad 0,641 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, K. Ž., R. Ž. apie statybos baigimą deklaravo 2014-04-04 (1t., b.l. 165-167, 169-177). Tačiau kiemo statiniai ( tvora, kiemo aikštelės, gerbūvis) nepažymėti ir Nekilnojamojo turto registre jie neįrašyti, jų fiziniai duomenys nepateikti ( nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės akto 10 lapas).

Analizuojant nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktą, atliktų darbų eigą, matosi, kad 2011-12-14 užsakyta marmurinė plokštė 200 Lt vertės, 2011-11-11 – dažymo darbai 1480 Lt vertės, 2012-01-18 plytelės 318 Lt vertės ( ekspertizės akto 13 lapas), elektros užsakymo darbai užsakyti 2010-03-30, 2011-05-11, gerbūvio, geodezinių matavimų užsakymo ir apmokėjimo data 2011-09-13, apšvietimo darbų užsakymo ir apmokėjimo data 2011-02-18 6500 Lt ( ekspertizės akto 14 lapas). Iš ekspertizės akto 15 lapo matosi, kad virtuvės baldai, buitinė technika, kiti baldai užsakyti ir apmokėti 2012-03-19, 2012-03-21, 2010-10-21, 2011-01-28, 2012-07-05 ir t.t., tvoros, kiemo aikštelės, tvenkinio iškasos darbai užfiksuoti 2012-12-21 ( ekspertizės akto 16 lapas).

Šių įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad R. Ž., K. Ž. ir E. Z., iki 2010-12-11 nebuvo baigę gyvenamojo namo ir su su juo susijusio gerbūvio įrengimo, priešingai nei aiškino teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji.

Tokiu būdu, CK 4.47 straipsnio 1 dalyje numatytas nuosavybės teisės įgijimo sąrašas nėra baigtinis. Šioje byloje kaltinamieji R. Ž. ir K. Ž. turtą įgijo jį deklaruodami 2014-04-08, po ko šiuo turtu laisvai disponavo, sudarydami dovanojimo sandorį.

Kaltinamieji R. Ž. ir K. Ž. yra sutuoktiniai, už šią veiką atsako bendrai, jų turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kadangi pagal Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatą turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, taip pat pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, jie po įstatymo Nr. XI-1199, 2010 m. gruodžio 2 d., Žin., 2010, Nr. 145-7439 (2010 m. gruodžio 11 d.) įsigaliojimo, abu nuosavybės teise turėjo turto, kuris įgytas neteisėtomis pajamomis.

Aiškinant neteisėto praturtėjimo kaip nusikalstamos veikos taikymo ypatumus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš šios normos turinio išplaukia, jog teismas, nustatydamas, kad turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien tik per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48/2014), darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt.

Kaltinamoji K. Ž. paaiškino, kad įsigijo žemės sklypus, nes turėjo atliekamų pinigų. Sūnus turi namą, o dukra namo neturėjo. Žemės sklypus skirstys abiems vaikams.