Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. (S. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį – 750 MGL (28 245 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. K. paskirta 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d., ir S. K. paskirta galutinė bausmė – 388 MGL (14 612,08 Eur) dydžio bauda.

S. K. paskirta kardomoji priemonė – 12 000 Eur užstatas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus šią užstato sumą įskaityti į S. K. paskirtą baudą.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. K. išieškota 4 260 Eur, kuri atitinka konfiskuotino UAB „A“ nuosavybes teise priklausančio automobilio vertę Lietuvoje.

Iš S. K. paimtus pinigus, t. y. 20 Eur, 20 Lt, 20 lenkiškų zlotų, 70 baltarusiškų rublių, 5 900 rusiškų rublių, nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti paskirtos baudos sumokėjimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

1.1. S. K. pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų taisyklių „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 2.1.1. punkto reikalavimus, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312, Žin., 2007, Nr. 83-3410 (2007-07-26) redakcija), ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 4-759, Žin., 2013, Nr. 92-4590 (2013 m. rugpjūčio 31 d.) redakcija), 2017 m. birželio 15 d. nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 11 val. 50 min., automobiliu „O“ valst. Nr. XXX, Š. rajone, keliu V–Z, gabeno 3 249 pakelius cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkte nustatyta tvarka ir kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 9 448,66 Eur, kol 2017 m. birželio 15 d. apie 11 val. 50 min., Š. rajone, P. seniūnijoje, P. kaime, buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

3.1. Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

3.2. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo S. K. kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas. Šioje nagrinėjamojoje byloje BPK normų pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikacijos nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas BPK 305 straipsnio nuostatų dėl skundžiamo nuosprendžio surašymo nepažeidė ir S. K. nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Apeliantas jokių motyvų dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus apygardos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir šios dalies neperžiūri (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

3.4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis teismo šališkumą sieja su netinkamu įstatymo taikymu ir per griežtos bausmės paskyrimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Taigi teismo nešališkumo reikalavimas yra ir vienas iš asmenų konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010; EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.

3.5. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis S. K. ir jo gynėjas nušalinimų teisėjui nepareiškė (t. 2, b. l. 9). Byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę apie apelianto S. K. kaltumą ar tokią nuomonę galėjo susidaryti proceso metu. Vertinant objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus, byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjo asmeninį tendencingumą, keliančių abejonių dėl jo šališkumo. Todėl nuteistojo S. K. skunde nurodyti argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti ir atmestini.

3.6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą, rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

3.7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę bausmę negu numatyta įstatymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Todėl bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę.

3.8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo teisė. Pirmosios instancijos teismas S. K. skirdamas baudą bei taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgė į jo asmenybę (dirba, šeiminę padėtį, ankstesnį teistumą, gyvenamąją vietą), padarytos veikos rūšį ir pobūdį, pavojingumo laipsnį ir sukeltas pasekmes, atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) aplinkybes, kaltės formą ir nusikalstamos veikos baigtumą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad padarytas nusikaltimas yra sunkus (BK 11 straipsnio 5 dalis), kuriuo buvo kėsinamasi į ekonomikos ir verslo tvarką Lietuvoje. Pažymėtina, kad BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta bauda ir laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas S. K. pripažino recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nors Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu S. K. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą bei nubaustas 300 MGL dydžio bauda (t. 1, b. l. 115–144), tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog už skundžiamu nuosprendžiu nusikaltimo padarymą jam taip pat skirtina bauda, kurios jos dydis nustatytinas žymiai didesnis. Akivaizdu, kad S. K. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, o jo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko ankstesnio elgesio padarinys. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas tik atkreipė dėmesį į tokio pobūdžio nusikaltimų, tame tarpe ir kontrabandos, organizavimo ir padarymo bendras tendencijas (organizuotą nusikalstamumą ir dideles organizacines pastangas), jų visiškai nesiedamas su konkrečios bylos aplinkybėmis.

3.9. S. K. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę, nepagrįstai sureikšmino, jog yra užsienio pilietis iš neturtingos šalies, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parenkant kardomąją priemonę, išgalėjo sumokėti pakankamai didelį užstatą.

3.10. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Atkreiptinas nuteistojo S. K. dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo metu jam paskirtos kardomosios priemonės – užstato dydį iš esmės susiejo su galimybe sumokėti paskirtą baudą, o ne su jos dydžio nustatymu. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nuosprendžio vykdymo metu S. K. kardomosios priemonės metu paskirtą 12 000 Eur užstatą įskaityti į mokėtiną baudą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo S. K. pilietybė nebuvo prioritetinė (esminė) sąlyga pirmosios instancijos teismui parenkant bausmės rūšį ar nustatant baudos dydį, tačiau nepritaria tokiai praktikai, todėl ateityje tokių vertinimų būtina vengti.

3.11. Apeliacinio proceso metu gynėjas pateikė teismui pažymas apie nuteistojo S. K. ir žmonos O. K. pajamas nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiose pažymose yra nurodytos pajamos tik už trumpą laikotarpį, todėl neatspindi nuteistojo S. K. ir jo šeimos narių realių pajamų ir turtinės padėties. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios pažymos neturi reikšmės S. K. paskirtos baudos dydžiui ir nėra pagrindas jos mažinti.

3.12. Apygardos teismas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad S. K. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudą. Apeliantas skunde jokių naujų ir įtikinamų aplinkybių dėl paskirtos bausmės sumažinimo nenurodo. Kadangi S. K. anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, tačiau išvadų nepadarė. BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad baudos dydis už sunkų nusikaltimą yra iki 1 500 MGL dydžio (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad S. K. neteisėtai gabentų akcizais apmokestinamų prekių vertė nežymiai (33,66 Eur) viršija 250 MGL dydžio sumą ir paskyrė tik 700 MGL dydžio baudą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes ir taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė. S. K. paskirta bausmė (bauda) yra adekvati ir proporcinga padarytai nusikalstami veikai bei kaltininko asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

3.13. Apeliacinio proceso metu gynėjas prašė baudžiamąją bylą S. K. nutraukti arba jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Gynėjo nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707, nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, t. y. 50 Eur, todėl už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tuomet, kai disponuojama akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė daugiau kaip 12 500 Eur. Tuo tarpu, S. K. disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė yra tik 9 488,66 Eur ir yra mažesnė už ribą baudžiamajai atsakomybei kilti.

3.14. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie gynėjo argumentai nepagrįsti ir atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ nustatytas 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Vilniaus teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus rašte nurodyta, kad 2017 m. birželio 15 d. nuteistojo S. K. gabentų 3 249 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius, sudaro 9 448,66 Eur (t. 1, b. l. 71–72.). Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 2017 m. birželio 15 d., S. K. neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, įsigaliojo tik nuo 2018 m. sausio 1 d., todėl 50 Eur bazinis bausmių ir baudų dydis taikomas veikoms, padarytoms po šios datos (2018 m. sausio 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.