- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-17
- Bylos Nr.
- 2A-1440-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01574-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Rūta Latvelė
- Ieškovas
- V. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. B. patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš Lietuvos valstybės 3 765 Eur turtinės žalos atlyginimo, 57 924 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. palūkanų nuo prašomos priteisti 61 689 Eur sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
2. Ieškovas nurodė, kad kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu. Žala jam buvo padaryta prieš aštuonerius metus, pareigūnai buvo pripažinti kaltais ir nuosprendis dėl jų įsiteisėjo. Žala atsirado dėl neteisėto suėmimo ir procesinių prievartos priemonių taikymo, todėl žala turi būti priteista už visą suėmimo laikotarpį nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2013 m. balandžio 3 d., t. y. iš viso už 390 kalendorinių dienų 3 765 Eur (13 000 Lt). Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų, kuomet buvo suklastoti šio ikiteisminio tyrimo duomenys ir atliktų procesinių prievartos veiksmų rezultatai buvo prijungti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-490-11 ir naudojami sunkinant ieškovo padėtį. Šiuos duomenis teismai vertino spręsdami įvairius klausimus, susijusius su procesinių prievartos priemonių taikymu, suėmimo skyrimo ir pratęsimo klausimus. Suklastoti duomenys buvo panaudojami ir tai įtakojo ieškovo suėmimo pratęsimus ir skundų atmetimą. Visi duomenys, susiję su slapto liudytojo apklausomis Nr. 9, jo įslaptinimu, apklausų protokolais, procesinių veiksmų atlikimas ir jo rezultatai, susiję su S. G. paieška. Dėl šių įrodymų suklastojimo ir panaudojimo bei neteisėtų veiksmų atlikimo ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-490-11 metu šiuo metu yra teisiami Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (toliau – Šiaulių apskrities VPK ONTB) pareigūnai. Ieškovas nurodė, kad neturtinę žalą įvertino 57 924 Eur (200 000 Lt) dėl patirtų išgyvenimų, nes jis buvo apkaltintas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikdamas organizuotojo grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 5 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, įtarimai jam buvo panaikinti 2013 m. balandžio 10 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu, nenustačius jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymių. Tuomet buvo pareikštas naujas įtarimas dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kuris buvo panaikintas 2013 m. birželio mėn. Nurodė, kad tiek laiko turėjo gyventi suimtas ir nežinioje, nuolat buvo kamuojamas didžiulio nerimo, nes suėmimai buvo skiriami, o situacija nesikeitė ir tai kėlė jam didžiulį stresą ir įtampą bei netikrumą dėl savo ateities, gyveno kalėjimo sąlygomis. Nurodė, kad patyrė skaudžius emocinius išgyvenimus, fizinį nepatogumą, kentė šaltį žiemą, karštį vasarą, pasivaikščioti ėjo vieną kartą per dieną, gyveno ankštoje kameroje, tik kartą per mėnesį matydavo artimuosius. Iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas 2013 m. balandžio 3 d., kurioje praleido joje beveik 13 mėnesių. Ieškodamas įkalinimo įstaigoje ne kartą sirgo, kreipėsi į medikus, nuolat kilo kraujospūdis, todėl buvo skiriami vaistai, skaudėjo sąnariai, sirgo įvairiomis peršalimo ligomis. Nurodė, kad jį buvo apėmusi visiška neviltis, nesaugumo ir netikrumo jausmas, nes manė, kad už kalėjime reikės praleisti penkiolika metų. Televizijos, laikraščių ir interneto portalų buvo apjuodintas ir nuteistas jo pažįstamųjų, artimųjų, penkių savo vaikų akyse tapo narkotikų prekeiviu, buvo sugadinta jo reputacija, dėl to nuolat jaučia diskomfortą bendraudamas su žmonėmis, dabar nuolat vartoja vaistus nuo spaudimo, kamuoja lėtinis sąnarių uždegimas, todėl įtarimai ir baudžiamasis persekiojimas tiesiogiai įtakojo jo sveikatos būklę. Šiaulių apskrities VPK pareigūnai galimai darė nusikaltimus, atlikdami ikiteisminį tyrimą Nr. 40-1-490-11, klastojo dokumentus, o Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nesukontroliavo jų veiksmų. Ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras S. P. paliko prokuratūrą, jis buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, buvo nušalintas nuo ikiteisminio tyrimo. Prie žalos padarymo prisidėjo ir teismai, kurie skyrė jam suėmimus, nekreipė dėmesio į jo skundus, nedarė užklausų. Nurodė, kad egzistuoja trys sąlygos valstybės pareigai atlyginti padarytą žalą, pareigūnai veikė tikslingai, siekė apsunkinti jo padėtį ir skirti suėmimą. Dėl ieškovo atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo metu padarytų nusikalstamų veikų kaltinami Šiaulių policijos pareigūnai R. Z., T. R., R. P., G. A., I.. Pareigūnai elgėsi ne tik neteisėtai, tačiau ir nusikalstamai, galimai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, galimai klastojo įrodymus, reikalavo kyšių, imitavo kaltinamojo paiešką, kurios nereikėjo.
Atsiliepimas
3. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį nurodė, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas bei negali būti patenkintas. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai mano, kad jeigu procesas baigiamas dėl to, kad nusikalstama veika, dėl kurios jis buvo pradėtas neįrodyta, kad konkretus asmuo ją įvykdė, tai savaime reiškia baudžiamojo proceso pradėjimą neteisėtumą, ir kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, organizavęs ikiteisminį tyrimą, vykdydami prievolę nepažeisti jo teisių ir laisvių, privalėjo atidžiai, atsakingai, rūpestingai ir profesionaliai įvertinti nusikalstamų veikų sudėčių buvimą ir duomenų pakankamumą siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nurodė, kad pagrįstą įtarimą, kuris taip pat yra ir būtinoji sulaikymo sąlyga, pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti. Nurodė, kad baudžiamojo proceso trukmė yra pateisinama bylos sudėtingumu, įtariamųjų bei kaltinamųjų skaičiumi, nusikalstamos veiklos pobūdžiu, bylos apimtimi ir per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį buvo reguliariai atliekami įvairūs procesiniai veiksmai. Pažymėjo, kad įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, kai įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jeigu konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
4. Vilniaus apygardos prokuratūra 2022 m. birželio 21 d. atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, nes išdėstyti argumentai ir aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo neteisėti. Nurodė, kad būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju valstybei atstovaujančios institucijos, vykdžius baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu, teisės požiūriu elgėsi nepriekaištingai. Pažymėjo, kad buvo ir daugiau duomenų apie įtarimų pagrįstumą, o ne vien įslaptinti liudytojo Nr. 9 parodymai, dėl kurio įtraukimo į bylą Nr. 40-1-00490-11 ir buvo pripažinti kaltais ir nuteisti Šiaulių apskrities VPK ONTB skyriaus pareigūnai T. R. ir R. P.. Tačiau įslaptinto liudytojo parodymai jokios reikšmės byloje neturėjo, niekada jais nesirėmė, nes buvo pakankamai daug kitų svarių įrodymų. Nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK pareigūnų neteisėti veiksmai, kurie buvo konstatuoti apkaltinamuoju ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nebuvo lemiantys ieškovo baudžiamojo proceso pradėjimą, kardomosios priemonės – suėmimo taikymą ir ieškovo teisių pažeidimą baudžiamajame procese Nr. 40-1-490-11, nes buvo ir kitų duomenų, pakankamų pranešimui apie įtarimą įteikti ieškovui. Pažymėjo, kad ieškovas nedetalizavo kokie konkretūs baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai buvo padaryti ir sulaikymo ar suėmimo faktas nesuteikia ieškovui teisės reikalauti žalos atlyginimo. Teismo nutartimi ieškovui suėmimas buvo skirtas ir tęsiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnyje numatytais pagrindais, t. y. esant pagrindui manyti, kad ieškovas bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo, trukdys procesui darydamas poveikį nusikalstamos veikos bendrininkams. Skiriant kardomąją priemonę – suėmimą kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką. Šiuo atveju teismų veiksmų skiriant ir pratęsiant ieškovui suėmimą nesudaro pagrindo vertinti kaip neteisėtų. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo nutraukimas asmens atžvilgiu nereiškia, kad kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta ir pratęsta neteisėtai. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, tame tarpe siekiant perkvalifikuoti veiką į lengvesnę, buvo nutrauktas kelis kartus. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas konstatavus, kad nesurinkta pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad yra pagrindas kaltinamajam aktui ieškovo atžvilgiu surašyti. Ieškovo tvirtinimas, kad neteisėti pareigūnų veiksmai įtakojo ikiteisminio tyrimo vilkinimą ieškovo atžvilgiu, remiantis įtariamojo S. G. (S. K.) paieška, tėra tik subjektyvi ieškovo nuomone, neparemta jokiais objektyviais įrodymais. Byla yra itin sudėtinga, buvo tiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, dalis asmenų buvo įtariamai veikę organizuotoje grupėje, įtarimai pareikšti 14 asmenų, 1 asmuo buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ir kt. Dėl turtinės žalos nurodė, kad ieškovas nepagrindė padarytos žalos, nes ieškovas iki suėmimo kardomosios priemonės taikymo niekur nedirbo ir nepateikė jokios informacijos apie pasiruošimą įsidarbinti, siekiant gauti šias pajamas, neįrodė realios galimybės gauti ieškinyje nurodomo dydžio pajamas. Valstybei taip pat negali kilti atsakomybė už viešojo informacijos priemonėse paskelbtą informaciją apie ieškovą, jis neįrodė pablogėjusį ryšį su šeima, nepateikė jokių įrodymų, kad jo dabartinė sveikatos būklė yra tiesiogiai neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų pasekmė, o ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis, yra siekis praturtėti, viršija panašiose bylose priteistos neturtinės žalos kompensaciją, kuri svyruoja nuo 2 500 Eur iki 6 600 Eur. Nenustačius teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, nulėmusių ieškovo baudžiamojo persekiojimo pradėjimą, prievartos priemonių ir kardomųjų priemonių taikymą bei procesų trukmę, nėra pagrindo konstatuoti žalos atsiradimo.
5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2022 m. birželio 21 d. atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame turėjo būti nurodyti motyvai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr. 40-1-490-11. Įsiteisėjusia 2013 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi konstatuota, kad nesurinkta pakankamai duomenų apie tai, kad ieškovas padarė minėtas nusikalstamas veikas. Tačiau teismas taip pat nurodė, kad ieškovo dalyvavimas darant nusikalstamas veikas nebuvo vienareikšmiškai paneigtas, todėl ir nutraukiant ikiteisminį tyrimą nebuvo pakankamai duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovas nedalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Nurodė, kad ieškovas neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Ieškovas taip pat nepateikė į bylą įrodymų, kurie pagrįstų prašomos priteisti turtinės žalos dydį, kad iki skiriant kardomąją priemonę (suėmimą) ieškovas buvo užsiregistravęs darbo biržoje. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad informaciją paskelbė žiniasklaida, tačiau ne ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teisėjai, tačiau dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ieškovas galėjo kreiptis į žiniasklaidos priemones, tačiau byloje tokių duomenų nepateikta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu ieškovo V. B. ieškinį Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
7. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad įtarimai ieškovui dėl galimai nusikalstamos veikos padarymo buvo pareikšti, jau atlikus tam tikrus procesinius veiksmus, kratą, kitų įtariamųjų apklausas bei gavus papildomų duomenų, gautų atliekant operatyvinius veiksmus. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo duomenys buvo pakankami pradėti baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu.
8. Teismas nustatė, kad teismo nutartimis suėmimas buvo tęsiamas vadovaujantis BPK 122 str. numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad V. B. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darydamas poveikį nusikalstamos veikos bendrininkams. Pažymėjo, jog ieškovas, būdamas įtariamuoju, savo procesines teises realizavo ir iš esmės visas nutartis dėl jam taikomų procesinių prievartos priemonių skundė įstatymų nustatyta tvarka.
9. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, jog kardomosios priemonės – suėmimo taikymo nepagrįstumą patvirtina aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas dėl veikų, numatytų BK 25 str. 3d., 24 str. 4,5 d. 260 str. 3 d., buvo nutrauktas, kaip asmeniui nepadarius inkriminuotos nusikalstamos veikos (2013 m. kovo 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimas, 3t., b. l. 136). Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog tą pačią dieną ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1d., 25 str. 3d., 24 str. 4d., 260 str. 1 d., t. y. nusikalstama veika ieškovui buvo perkvalifikuota į lengvesnę (bylos 3t., b. l. 137). 2013 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorės nutarimu, vadovaujantis BPK 212 str. 2 p., ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 40-1-490-11 ieškovo atžvilgiu, buvo nutrauktas, konstatuojant, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę padarius nusikalstamas veikas (bylos 2t., b. l. 168-171). Nesutikdamas su ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindu, ieškovas nutarimą apskundė, tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi jo skundas nebuvo patenkintas. Šiaulių apylinkės teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys patvirtina buvus nusikalstamas veikas, abejonės dėl pareiškėjo (V. B.) dalyvavimo jose nebuvo vienareikšmiškai paneigtos, todėl skunde nurodomas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas – veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas šiuo atveju negalėjo būti pritaikytas (bylos 1t., b. l. 97-100). 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas šiems argumentams pritarė ir minėtą nutartį paliko galioti (bylos 3t., b. l. 11,12).
10. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad ikiteisminis tyrimas truko per ilgai ar buvo vilkinamas. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011m. gruodžio 21d., tačiau pranešimas apie įtarimą ieškovui buvo pareikštas 2012 m. kovo 9 d., o iš įkalinimo įstaigos ieškovas buvo paleistas 2013 m. balandžio 3 d. Tokiu būdu ieškovas įkalinimo įstaigoje praleido beveik 13 mėnesių. Taip pat nustatė, kad baudžiamosios bylos sudėtingumą apsprendžia tai, jog tyrimas buvo atliekamas nusikalstamos veikos, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, įtarimai buvo pareikšti keturiolikai asmenų, kurių dalis įtariami veikę organizuotoje asmenų grupėje, vieno įtariamojo (S. G.) atžvilgiu vykdoma paieška (išduotas Europos arešto orderis), tiriama šešiolika nusikalstamų veikų, tiriamos daugiau nei dešimt rūšių psichotropinių medžiagų, apklausta daug liudytojų bei atliekami kiti reikalingi procesiniai veiksmai. Atsižvelgdami į bylos sudėtingumą bei jos didelę apimtį, teismai, nustatę BPK 122 straipsnyje įtvirtintus kardomosios priemonės skyrimo pagrindus, suėmimą V. B. atžvilgiu tęsė. Teismas sprendė, kad laikotarpis, per kurį buvo vykdomas baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu, objektyviai negali būti laikomas per ilgu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu vyko esant nereikalingam delsimui, teiginiai apie nepagrįstai skelbtą S. G. paiešką, ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų šališkumą, remiami prielaidomis, todėl atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.). Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, pradedant ieškovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą bei atliekant tolesnius veiksmus, nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų neteisėti veiksmai, neteisėtas neveikimas ar nevykdymas bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. neįrodyta viena iš sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.263 str. 1 d.).
11. Teismas konstatavo, kad ieškovas į bylą pateikė duomenis apie tai, jog iki suėmimo 2012-03-09 buvo registruotas Šiaulių teritorinėje darbo biržoje (bylos 1 t., b. l. 157). Jokių įrodymų apie pajamas ar išmokas, gautas iki kardomosios priemonės – suėmimo taikymo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Tuo remiantis nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieškovas patyrė turtinę žalą negautų pajamų forma, taigi žalos dydis bei faktas laikytinas neįrodytu.
12. Teismas nurodė kad nustačius tai, jog ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikalstamą veiką, bei nenustačius aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas apskritai buvo negalimas, teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, pradedant ir atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, tęsiant ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, nebuvo neteisėti, ieškovo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atlikimo nepagrįstumo ir neteisėtumo yra nepagrįsti. Nors baudžiamojoje byloje atliekami procesiniai veiksmai yra suvaržomojo pobūdžio, sukelia nepatogumus įtariamam (kaltinamam) asmeniui, tačiau paties proceso vykdymas nedaro ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų veiksmų neteisėtais savaime.
13. Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovių civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Ieškovas V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 kovo 23 dienos sprendimą ir ieškovo V. B. ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
14.1. Ieškiniu buvo įrodytos visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti: pareigūnų neteisėti veiksmai, ieškovo atžvilgiu nepagrįsto ir neteisėto ikiteisminio tyrimo metu, kuris neturėjo būti atliekamas, procesinių prievartos priemonių taikymas, ikiteisminio tyrimo trukmė, baudžiamosios bylos nenutraukimas. Žalos padarymo faktas įrodytas ieškovui sudarytais nepatogumais dėl ilgo baudžiamojo proceso, kurio visai neturėjo būti. Jeigu pareigūnai nebūtų klastoję bylos duomenų ir darę nusikaltimų, atlikdami ikiteisminį tyrimą bei nebūtų piktnaudžiavę tarnyba, ieškovas nebūtų ilgą laiką nepagrįstai persekiotas, suimtas ir nebūtų patyręs neigiamų išgyvenimų, kuriuos nurodė ieškinyje. Pareigūnai už nusikaltimų darymą, ieškovo atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo metu nuteisti Panevėžio apygardos teismo 2019-07-08 nuosprendžiu, kuris patvirtintas įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2022-02-24 nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1A-6-654/2022). Jų nusikaltimai betarpiškai susiję su ieškovo ikiteisminio tyrimo duomenimis. Šio ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai buvo nuteisti, tačiau teismas iš viso pareigūnų veiksmų nevertino ir apie jų nusikaltimus šio tyrimo metu nepasisakė sprendime.
14.2. Teismas neobjektyviai analizavo įrodymus, teisingiau jų neanalizavo, tai yra nepasisakė dėl ieškovo argumentų, kurie įrodyti rašytine bylos medžiaga. Teismas nevertino įsiteisėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2022-02-24 nuosprendžio. Teismas nepasisakė dėl ieškovo teiktų dokumentų ir jų pagrindu nurodytų argumentų, jis jų neanalizavo, nevertino, todėl teismas, vertindamas įrodymus, buvo neobjektyvus ir šališkas.
14.3. Teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi su ieškovu nesusijusiais dokumentais iš baudžiamosios bylos, kurioje buvo teisiamas E. J., G. B.. Toje byloje ieškovas nebuvo teisiamas, nebuvo vertinami iš viso ieškovo veiksmai. Daug anksčiau iki bylos patekimo į teismą, buvo konstatuota, jog ieškovas nekaltas. Lietuvos apeliacinio teismo 2022-02-24 nuosprendžiu konstatuota ir įrodyta; jog pareigūnai, ieškovo atžvilgiu atlikdami ikiteisminį tyrimą, padarė nusikalstamas veikas, tyčia blogino teisinę ieškovo padėtį, klastojo bylos duomenis, kurie tiesiogiai liečia ieškovą ir juos naudojo ikiteisminio tyrimo metu, siekdami pagrįsti pareikštą įtarimą, paskirti ir pratęsti ieškovui kardomąją priemonę, tęsti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu.
14.4. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis priimtas 2022-02-24 ir yra vėliausias procesinis dokumentas. Teismai, vertindami E. J. bylos aplinkybes, teisėtumą, įrodymus, nedisponavo ir nevertino tos aplinkybės, kad pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu darė nusikaltimus klastodami įrodymus bei nusikalstamai veikdami kartu su S. K., nes šio įsiteisėjusio nuosprendžio tuomet dar nebuvo ir šis faktas dar nebuvo konstatuotas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismų sprendimais šioje byloje, netgi S. K. parodymais, analizavo ir juos vertino. Tačiau teismas nevertino, kad šiuo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu konstatuota, jog S. K. buvo pareigūnų organizuotos grupės narys ir su jais darė nusikalstamas veikas. Esant tokiai situacijai ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-00490-11 negali būti laikomas teisėtu, nes negalima nustatyti, kiek tiksliai įtakojo suklastoti duomenys tyrimo eigą, teismų, prokurorų, sprendimus. Prokuroras S. P., kuris kontroliavo šį ikiteisminį tyrimą, nuo šio ikiteisminio tyrimo buvo nušalintas, atleistas iš tarnybos prokuratūroje ir taip pat buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jo paties veiksmų ir ryšių su pareigūnais, kurie yra nuteisti.
14.5. Teismas esminės aplinkybės, kad pareigūnai darė tyčia nusikaltimus ikiteisminio tyrimo metu, susijusius konkrečiai su ieškovu ir ieškovo atžvilgiu, už ką buvo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteisti, nepasisakė visai, šią aplinkybę ignoravo. Teismas vertino visiškai neesminius dalykus. Pareigūnų nusikaltimai kaip ir nurodyta ieškinyje, susiję su jų atliktu ikiteisminiu tyrimu ir yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo atžvilgiu atliktais procesiniais veiksmais, kardomųjų priemonių, ikiteisminio tyrimo ilgo tęsimo ir taikymo, dėl ko ieškovas patyrė žalą dėl viso šio tyrimo. Tai yra nuosprendžiu įrodyti neteisėti pareigūnų veiksmai, konstatuoti jų neginčijamas ryšys su ieškovui padaryta žala ir atsiradusiomis pasekmėmis – ieškovo patirti nepatogumai, įkalinimas ir jo metu patirti išgyvenimai, sveikatos pablogėjimas. Bylos duomenimis ir rašytiniais dokumentais yra neginčijamai įrodytos visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos. Teismas nenurodė sprendime, kodėl nesiremia Lietuvos apeliacinio teismo 2022-02-24 nuosprendžiu ir nepasisakė, kaip vertina juo nustatytas aplinkybes apie nusikalstamus, sisteminius tyčinius, daugkartinius, gerai organizuotus pareigūnų veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. 40-1-00490-11. Atkreipia dėmesį, kad šio ikiteisminio tyrimo metu, priešingai negu teigia teismas sprendime, pareigūnai ne tik pažeidė baudžiamojo proceso normas, nesilaikė BPK nustatytos tvarkos nustatant ir apklausiant liudytojus slaptus liudytojus, tačiau jie darė nusikaltimus, kurie tiesiogiai susiję su jų pareigų atlikimu, jie tyčia blogino ieškovo procesinę padėtį, už ką buvo nuteisti. Teismas nevertino šių objektyvių aplinkybių, jis nevertino iš viso nustatytų neteisėtų pareigūnų veiksmų tame kontekste su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, atlikimu, procesinių prievartos priemonių taikymu ieškovo atžvilgiu, ikiteisminio trukme teisėtumo, ieškovo teisės į teisingą teismą užtikrinimo prasme.
14.6. Ieškovo reikalavimai buvo atmesti be pagrindo. Žala ieškovui padaryta prieš aštuonis metus. Ši civilinė byla buvo ilgai sustabdyta. Per visą šį laiką ieškovo niekas neatsiprašė. Ieškovas pagrįstai prašė priteisti realiai atsiradusią turtinę žalą dėl ieškovo suėmimo, kurios skaičiavimo tvarką ir dydį nustato Lietuvos Respublikos įstatymas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo. Šio įstatymo 4 str. 5 d. numatyta, kad asmeniui, kuris nedirbo pagal darbo sutartį, nesivertė individualia ar profesine veikla, tačiau užsiregistravo valstybinėje darbo biržoje, atlyginama už kiekvieną neteisėto kalinimo, kardomojo kalinimo, (suėmimo), neteisėto sulaikymo ar neteisėtos administracinės nuobaudos dieną žalos dydis apskaičiuojamas pagal Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą. Ieškovo sulaikymo ir suėmimo dieną, t. y. 2012-03-09, ieškovas buvo registruotas valstybinėje darbo biržoje, todėl ieškovo atžvilgiu turėtų būti taikomos šio įstatymo nuostatos ir ieškovui priteista įstatymo numatyta žala, tai yra už visą laikotarpį tol, kol buvo suimtas nuo 2012-03-09 iki 2013-04-03. Iš viso 390 kalendorines dienas – tai yra 3765 eurų. Apie tai, jog buvo registruotas darbo biržoje yra byloje pateikta pažyma, kurioje nurodyta, jog darbo biržoje ieškovas registruotas nuo 2011-01-01 iki 2013-12-31.
14.7. Ieškovas buvo suimtas ir 390 dienų neteisėtai laikomas, bei jo atžvilgiu taikomos įvairios procesinės prievartos priemonės ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas galimai nusikalstamų pareigūnų veiksmų. Nors suėmimas ir jo pratęsimai visi buvo apskųsti ir aukštesniųjų teismų nurodyta, kad ieškovas suimtas buvo teisėtai, tačiau tuo metu, kai ieškovas buvo suimtas ir kai ieškovui buvo tęsiami suėmimai, nebuvo byloje duomenų apie pareigūnų daromus nusikaltimus ir jie nebuvo žinomi teismams svarstantiems šiuos klausimus. Tai, kad ieškovas naudojosi apskundimo teise ir visi procesiniai sprendimai buvo patikrinti atliekant ikiteisminį tyrimą nieko nereiškia. Juos teismai, prokurorai tikrino kaip įprastame ikiteisminiame tyrime, dar neturint duomenų, kad buvo klastojami įrodymai ir daromos tokio pobūdžio gerai organizuotos nusikalstamos veikos, susijusios su įrodymų klastojimu ir kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu tik 2022-02-24. Tokiu būdu suklastoti duomenys buvo panaudojami ir tai įtakojo ieškovo suėmimų tęsimus, skundų atmetimą. Šie įrodymai, konkrečiai tai yra visi duomenys susiję su slapto liudytojo apklausomis Nr. 9, jo įslaptinimu, apklausų protokolais, procesinių veiksmų atlikimas ir jo rezultatai, susiję su S. K. paieška, buvo minimi beveik visose teismų nutartyse ieškovui skirti suėmimą jį pratęsti, ar atmesti ieškovo skundus dėl suėmimo pratęsimo, tai yra anoniminio liudytojo parodymai, jo apklausos ir papildomos apklausos, su S. G. paieška atlikti veiksmai. Nors teismai nutartyse dėl suėmimo pratęsimo ieškovui ir pažymėdavo, kad vilkinimo požymių nėra, tačiau jie nedisponavo informacija, kad realiai ikiteisminio tyrimo metu jokia S. G. (K.) paieška nebuvo atliekama, su pareigūnais jį siejo nusikalstami ryšiai ir taip buvo klaidinamas teismas, bei 5 mėnesius vilkinamas tyrimas, t. t. tiek, kiek truko minima S. G. paieška. Procesiniai veiksmai ir jų rezultatai, susiję su S. G. paieškos veiksmų atlikimu taip pat turėjo įtakos ieškovo suėmimo tęsimui ir ikiteisminio tyrimo tęsimui, teismui nutartyse šių veiksmų atlikimas minimas nuolat.
14.8. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo įstatymo 4 str. 11 d. numatyta, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgiant į kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės arba nuobaudos dydį, neteisėtos laisvės atėmimo, neteisėto kardomojo kalinimo, neteisėto sulaikymo laiką. Informacijos apie neteisėtą nuteisimą, neteisėtą kardomąjį kalinimą, neteisėtą sulaikymą neteisėtų procesinių prievartos taikymą viešą paskelbimą ir kitas neturtinės žalos pasekmes taip pat į kitas aplinkybes. Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 57 924 Eur. Ši suma yra adekvati ir proporcinga ieškovo patirtiems išgyvenimams, tai yra ieškovas buvo apkaltintas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikdamas organizuotoje grupėje pagal BK 25 str. 3 d. 24 str. 4, 5 d., 260 str. 3 d.. Šis įtarimas ieškovui buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2013-04-10 nutarimu nenustačius ieškovo veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymių. Suimtas visą laiką buvo tik dėl šio nusikaltimo.
14.9. Ieškovas daugiau kaip metus turėjo gyventi suimtas ir nežinioje nuolat kamuojamas minčių apie gręsiančią pagal pareikštą įtarimą labai sunkią bausmę ir būti visiškai netikras dėl savo ateities. Nors ir būdamas tikras, kad ieškovas nusikalstamos veikos nepadarė, kuria buvo kaltinamas ieškovas buvo kamuojamas didžiulio nerimo, nes teismų suėmimai buvo skiriami, laikas bėgo, o situacija nesikeitė ir tai kėlė ieškovui didžiulį stresą ir įtampą bei netikrumą dėl savo ateities. Ieškovas patyrė ne tik skaudžius emocinius išgyvenimus, tačiau ir fizinius nepatogumus, kentė šalti žiemą, karštį vasarą, pasivaikščioti ėjo kartą per dieną, gyveno ankštoje kameroje, tik kartą per mėnesį pamatydamas savo artimuosius. Ieškovas turėjo gyventi atskirtas nuo šeimos, mažamečių vaikų ir visą tą laiką galvoti apie įtarimo sunkumą ir galimas pasekmes. Tai kėlė siaubingus išgyvenimus. Ieškovas turi įvairių sveikatos problemų, nuolat vartoja vaistus nuo kraujo spaudimo, kuris yra labai aukštas ir būnat suimtam šios sveikatos problemos paūmėjo. Būdamas kalėjime ne kartą sirgo, kreipėsi į medikus, nuolat kilo kraujospūdis, skaudėjo sąnariai, sirgo įvairiomis peršalimo ligomis. 2013 metų žiemą, kuri buvo labai šalta, praleido Šiaulių tardymo izoliatoriuje kameroje be lango, dėl to patyrė ir fizines ir dvasines kančias, pasekmės sveikatai atsiliepia ir iki šiol. Teismas ieškovo pateiktų duomenų apie sveikatos būklę, ligas, atliktas operacijas net nepriėmė į bylą, tuo išreikšdamas savo asmeninę neigiamą nuomonę ir neobjektyvumą ieškovo atžvilgiu dar net nepriėmus sprendimo.
14.10. Nuo pirmos ieškovo suėmimo dienos visi laikraščiai, televizijos kanalai, rodė ieškovo veidą, kartojo ieškovo vardą ir pavardę, nors kitų įtariamųjų byloje buvo minimi tik inicialai arba iš viso neįvardijami ir nuolat pabrėžiama, kad ieškovas pasiųstas ilgam už grotų, kad išaiškinta organizuota grupė, kad ieškovas sėdės penkiolika metų kalėjime. Visi šie straipsniai ir reportažai pasirodydavo visus metus periodiškai, ieškovui pratęsiant suėmimą ir nagrinėjant skundus dėl ieškovo suėmimo. Ieškovą buvo apėmusi visiška neviltis, nesaugumo ir netikrumo jausmas, su kiekvienu trijų mėnesių pratęsimu darėsi vis stipresnis. Ieškovas turi tris vaikus, gimusius 2009, 2005, 2003 metais, dar turi dvi suaugusias dukras. 2012 metais paskelbus be teismo ieškovą narkotikų prekeiviu per televiziją, interneto portalus, laikraščius ieškovas buvo apjuodintas ir nuteistas savo pažįstamų, artimųjų, penkių savo vaikų akyse tapo narkotikų prekeiviu, kuris kalėjime praleis ateinančius 15 metų. Tai sukėlė be galo skaudžius išgyvenimus, ieškovo reputacija žmonių akyse buvo visiškai sugadinta. Dėl šių ieškovo nurodytų priežasčių ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią pagrįstai prašė priteisti ir kurią sudaro ieškovo išvardinti ir nurodyti dvasiniai išgyvenimai, patirti nepatogumai atliekant ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, taip pat taikant ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą 13 mėnesių.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Policijos departamentas prie vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
15.1. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-00490-11 buvo pradėtas 2011-12-21 pranešimu apie įtarimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos numatytos Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4, 5 dalyse, 260 straipsnio 3 dalyje dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu su tikslu platinti, narkotinių psichotropinių medžiagų platinimo ieškovui (apeliantui) buvo įteiktas 2012-03-09. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-09 nutartimi V. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo sulaikymo, t. y. nuo 2012-03-09. Šiaulių apygardos teismo 2012-03-29 nutartimi ieškovo (apelianto) skundas dėl šios nutarties buvo atmestas. Kardomoji priemonė – suėmimas buvo tęsiamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-08 nutartimi, Šiaulių apygardos teismo 2012-09-07, 2012-12-06, 2013-03-08 nutartimis. Šiaulių apygardos prokuratūros 2013-03-28 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-490-11 įtariamojo V. B. atžvilgiu buvo nutrauktas asmeniui nepadarius inkriminuojamos veikos. 2013-03-28 V. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00490-11 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 3 d., 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 260 str. 1 d.. 2013-06-26 Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorės V. B. nutarimu ikiteisminis tyrimas V. B. atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-490-11, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, buvo nutrauktas. Remiantis Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus 2013-04-03 nutarimu V. B. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo paleistas. Ieškovas (apeliantas) nepagristai mano, kad jeigu procesas baigiamas dėl to, kad nusikalstama veika, dėl kurios jis buvo pradėtas neįrodyta, kad konkretus asmuo ją įvykdė, tai savaime reiškia baudžiamojo proceso pradėjimo neteisėtumą ir kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas bei prokuroras, organizavęs ikiteisminį tyrimą, vykdydami prievolę nepažeisti jo teisių ir laisvių, privalėjo atidžiai, atsakingai, rūpestingai ir profesionaliai įvertinti nusikalstamų veikų sudėčių buvimą ir duomenų pakankamumą siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
15.2. Bylos duomenimis, 2011-12-21 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-00490-11 gavus operatyvinės informacijos apie tai, kad E. J. automobilyje, turėdamas tikslą platinti, gali gabenti narkotines, psichotropines medžiagas. Tą dieną atliktos kratos metu J. naudojamo automobilio BMW 730 salone buvo rastas paketas su 1010 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 160,694 g, amfetamino. Vėliau buvo sulaikyti bei pareikšti įtarimai A. J. ir G. B.. Ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo papildyta 2012-02-13 Šiaulių apskrities VPK skyriaus viršininko T. R. surašytu tarnybiniu pranešimu, kuriame buvo išdėstyta informacija, gauta vykdant operatyvinius veiksmus, tame tarpe telefoniniu pokalbiu pasiklausymą. Jame, be kita ko, surinkti duomenys apie ieškovo ir įtariamojo E. J. telefoninį kontaktą būtent 2021-12-21, kai pastarasis buvo sulaikytas. Ieškovui pranešimas apie įtarimą šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas 2012-03-09, kuriame nurodoma, jog jis įtariamas tuo, jog dalyvaudamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis ir būdamas organizatoriumi-kurstytoju, kartu su organizuotos grupės nariais – organizatoriumi-kurstytoju S. G., vykdytoju E. J. suorganizavo ir vykdė neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir pardavimą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4, 5 dalyse, 260 straipsnio 3 dalyje. Apklausiamas įtariamuoju, ieškovas parodymų nedavė. Taigi, įtarimai ieškovui dėl galimai nusikalstamos veikos padarymo buvo pareikšti, jau atlikus tam tikrus procesinius veiksmus, kratą, kitų įtariamųjų apklausas bei gavus papildomų duomenų, gautų atliekant operatyvinius veiksmus. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo duomenys buvo pakankami pradėti baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu.
15.3. Skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia norint priimti pagristą apkaltinamąjį nuosprendį. Įtariamojo galimai padarytos veikos sunkumas yra pirma aplinkybė, į kurią ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teismas atsižvelgia sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą. Kuo sunkesnio nusikaltimo padarymu įtariamasis yra įtariamas, tuo labiau tikėtina, kad siekiant BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų įtariamajam turėtų būti taikoma griežta kardomoji priemonė. Skiriant procesinę prievartos priemonę, nesprendžiama, ar įtariamasis (kaltinamasis) iš tikrųjų padarė veiką, dėl kurios jam pareikšti įtarimai. Pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir objektyviai negali būti žinomas bylos galutinis rezultatas.
15.4. Iš į bylą pateiktų teismų nutarčių, kuriomis buvo skiriama bei pratęsiama ieškovui kardomoji priemonė – suėmimas, matyti, jog buvo remiamasi ne tik liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas apklausos protokolais, bet ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: kitų įtariamųjų – A. J., E. J., G. B. sulaikymo bei apklausų protokolais, duomenimis apie rastas psichotropines medžiagas, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, specialistų išvadomis, telefoniniu pokalbiu suvestinėmis. Skiriant kardomąją priemonę suėmimą ieškovui, liudytojo Nr. 9, kuriam taikytas anonimiškumas, apklausos duomenimis teismas apskritai nesirėmė. Taigi, bylos medžiaga patikimai patvirtina, jog teismai vertino visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, jų visumą, bei padarė išvadą, jog jų pakanka suimtajam pareikštiems įtarimams dėl nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022-02-24 nuosprendžiu nusikalstamais buvo pripažinti tik Šiaulių apskrities VPK pareigūnų T. R., R. P. veiksmai, inicijuojant anonimiškumo taikymą L. S. bei jo apklausos protokolo ir jo specialaus priedo suklastojimą (2022-02-24 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 17 epizodas). Tačiau bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad būtent liudytojo Nr. 9 apklausos duomenys kaip nors lėmė ar darė įtakos ieškovo sulaikymui, kardomųjų priemonių skyrimui bei jų pratęsimui. Teisėsaugos institucijoms sprendžiant klausimus dėl prievartinių procesinių priemonių taikymo, negalėjo būti nevertinama ar kaip nors ignoruojama kita ikiteisminio tyrimo medžiaga bei joje surinkti įrodymai apie galimai padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad dėl ikiteisminiame tyrime surinktų įrodymų teisėtumo pasisakė ir Šiaulių apygardos teismas 2013-09-30 nutartyje, nagrinėdamas ieškovo skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindų.
15.5. Nepagrįstais laikytini ir ieškovo (apelianto) teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas truko per ilgai ar buvo vilkinamas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu vyko esant nereikalingam delsimui, teiginiai apie nepagrįstai skelbta S. G. paieška, ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų šališkumą, remiami prielaidomis, todėl atmestini kaip nepagristi (CPK 178 str.). Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, pradedant ieškovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą bei atliekant tolesnius veiksmus, nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų neteisėti veiksmai, neteisėtas neveikimas ar nevykdymas bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. neįrodyta viena iš sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.263 str. 1 d.) (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-20-465/2023).
Žemesnės instancijos teismas
15.6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš valstybės 3765 Eur žalos atlyginimo, kurį paskaičiavo remdamasis Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatyme nurodyta žalos paskaičiavimo metodika (2002-05-2 Nr. IX-895). Toks atlygintinos žalos dydžio paskaičiavimas įstatyme yra numatytas tais atvejais, kai žala kompensuojama asmenims ne teismo tvarka, todėl šiuo atveju jis negali būti taikytinas. Ieškovas į bylą pateikė duomenis apie tai, jog iki suėmimo 2012-03-09 buvo registruotas Šiaulių teritorinėje darbo biržoje (bylos 1 t., b. l. 157). Jokių įrodymų apie pajamas ar išmokas, gautas iki kardomosios priemonės – suėmimo taikymo, byloje nėra (CPK 178 str.). Tuo remiantis nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieškovas patyrė turtinę žalą negautų pajamų forma. Taigi, žalos dydis bei faktas laikytinas neįrodytu. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).
15.7. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju jei buvo įvykdyti neteisėti veiksmai ir tokie neteisėti atitinkamų institucijų ir pareigūnų veiksmai yra nustatyti bei konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu.
Atsiliepimas
3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
16.1. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-09 nutarties matyti, kad teismui buvo žinoma aplinkybė apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų, suėmimą ir jiems įtarimų pareiškimą. Ikiteisminio tyrimo duomenys buvo vertinami jau žinant, kad pareigūnai atliko galimai neteisėtus veiksmus ir buvo žinoma dėl kokių veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiaulių apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo duomenis pripažino, kad apeliantui skiriant kardomąją priemonę – suėmimą nebuvo remtasi galimai suklastotais duomenimis. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl to, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo (apelianto) kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, tačiau nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje padarymo, dėl ko ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (BPK 212 straipsnio 2 punktas). Taip pat teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina buvus nusikalstamas veikas, abejonės dėl pareiškėjo dalyvavimo jose nebuvo vienareikšmiškai paneigtos, pareiškėjo skunde nurodomas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas – veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas (BPK 212 straipsnio 1 punktas, 3 straipsnio 1 punktas) šiuo atveju negalėjo būti taikomas. Taigi, apelianto nurodoma aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai – remiantis suklastotais duomenimis ir jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas ir jos pratęsimas buvo neteisėti tuo pačiu pagrindu, paneigti Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-09 įsiteisėjusia ir nenuginčyta nutartimi.
16.2. Apeliantas tiek nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tiek su apeliaciniu skundu nepateikė į bylą įrodymų, kurie pagrįstų prašomos priteisti turtinės žalos dydį. Apeliantas turtinės žalos dydį grindžia prielaidomis, kad jis galėjo uždirbti minimalų darbo užmokestį, tačiau įrodymų, jog jis jam buvo mokamas iki suėmimo nepateikė. Todėl turtinė žala nėra įrodyta ir šioje dalyje apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
16.3. Pagrįsdamas neturtinę žalą apeliantas pateikė žiniasklaidoje išspausdintus straipsnius apie jo atžvilgiu vykdytą ikiteisminį tyrimą. Tačiau šią informaciją paskelbė žiniasklaida, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teisėjai. Valstybė šiuo atveju negali kontroliuoti žiniasklaidos priemonių ir nurodyti, kad nebūtų spausdinami straipsniai apie vieną ar kitą asmenį. Apeliantas galėjo kreiptis į žiniasklaidos priemones, kuriose buvo, jo manymu, pateikta tikrovės neatitinkanti informacija ir prašyti ją paneigti. Įrodymų, kad apeliantas kreipėsi į žiniasklaidos priemonių atstovus, reikalaudamas paneigti tikrovės neatitinkančius faktus, nėra pateikta. Taip pat ieškovas gali reikalauti, kad būtų ne tik paneigti tikrovės neatitinkantys faktai, bet ir reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš žiniasklaidos priemonių, kurios galimai pažemino ieškovo garbę ir orumą (CK 2.24 straipsnis).
Šalies argumentai
16.4. Apelianto nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuris, Teisingumo ministerijos nuomone, yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsiliepimas
4. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, tuos pačius įrodymus vertina kitaip nei juos įvertino teismas, nesudaro pagrindo teigti, jog priimtas nepagrįstas sprendimas.
17.2. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-654/2022. Teismas pažymėjo, kad šiuo nuosprendžiu buvo pripažinti tik Šiaulių apskrities VPK pareigūnų T. R., R. P. nusikalstami veiksmai, inicijuojant anonimiškumo taikymą L. Š. bei jo apklausos protokolo ir jo specialaus priedo suklastojimą ir konstatavo, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad būtent liudytojo Nr. 9 apklausos duomenys kaip nors lėmė ar darė įtakos ieškovo sulaikymui, kardomųjų priemonių skyrimui bei jų pratęsimui (Teismo Sprendimo 8 lapas).
17.3. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad byloje yra duomenų, liudijančių buvus nusikalstamas veikas, abejonės dėl pareiškėjo dalyvavimo jose nebuvo vienareikšmiškai paneigtos, todėl nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę padarius šiuos nusikaltimus, ikiteisminis tyrimas buvo visiškai teisingai ir pagrįstai nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę nusikalstamos veikos padaryme.
17.4. Be anoniminio liudytojo Nr. 9 parodymų, dėl kurio įtraukimo į bylą Nr. 40-1-00490-11 ir buvo pripažinti kaltais bei nuteisti Šiaulių apskrities VPK ONTB skyriaus pareigūnai T. R. ir R. P., byloje buvo pakankamai kitų baudžiamajam persekiojimui ieškovo atžvilgiu pradėti ir jį vykdyti duomenų, kurių pagrindu teisėtai ir pagrįstai buvo taikomos procesinės prievartos ir kardomosios priemonės. Įslaptintas liudytojas Nr. 9 buvo apklaustas 2012 m. kovo 14 d., tačiau tuo metu buvo ir kitų duomenų pakankamų pranešimui apie įtarimą įteikti ieškovui. Iki ieškovo sulaikymo buvo apklaustas A. J., E. J., rastos psichotropinės medžiagos, telefoninių pokalbių metu užfiksuoti duomenys, kurie leido įtarti, kad ieškovas galėjo dalyvauti nusikalstamų veikų padaryme. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas esant pagrindui, siekiant išsiaiškinti padaryto veikos aplinkybes bei pakankamai duomenų įtarimui pagrįsti.
17.5. Sulaikymo ir suėmimo faktas savaime nesuteikia ieškovui teisės reikalauti žalos atlyginimo. Suėmimo sąlygas lemia suėmimo, kaip kardomosios priemonės tikslas – apriboti įtariamo nusikalstamos veikos padarymu asmens laisvę tam, kad būtų užtikrintas netrukdomas ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas teisme bei nuosprendžio vykdymas (BPK 119 str.). Teismo nutartimis ieškovui suėmimas buvo skirtas ir tęsiamas vadovaujantis BPK 122 straipsnio pagrindu, t. y. esant manymui, kad ieškovas bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, t. y. nedirba, neturi legalių pakankamų pragyvenimui pajamų, taip pat teistas, bausmės neatlikę), trukdys procesui darydamas poveikį nusikalstamos veikos bendrininkams.
17.6. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų neteisėtumo ar bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Nebuvo įrodyta nei viena iš sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
17.7. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas ne dėl to, kad ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos, tačiau prokurorui padarius prielaidą, kad ieškovas galėjo dalyvauti pranešime apie įtarimą nurodytose veikose, tačiau konstatavus, kad nesurinkta pakankamai duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, kad yra pagrindas kaltinamajam aktui ieškovo atžvilgiu surašyti ir bylą kartu su kitais kaltinamaisiais perduoti nagrinėti teismui.
17.8. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas asmens atžvilgiu nereiškia, kad kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta bei pratęsta neteisėtai. Vien dėl to, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, priešingai nei mano ieškovas, nėra pakankamai pagrindo savaime konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovo nurodomi ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo veiksmai buvo neteisėti, o ikiteisminis tyrimas pradėtas nepagrįstai, suėmimas skirtas neteisėtai. Duomenų apie BPK nuostatų, reglamentuojančių kardomųjų priemonių skyrimą, pažeidimų nėra.
17.9. Ieškovas viso baudžiamojo proceso metu aktyviai naudojosi teise skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmus, tame tarpe visus veiksmus dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ir jos termino pratęsimo. Aukštesnės instancijos teismai visapusiškai išnagrinėjo ieškovo skundus, kiekvieną kartą vertino visus ieškovo atžvilgiu surinktus ikiteisminio tyrimo duomenis ir ieškovo skundų netenkino. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų, todėl valstybės prievolė atlyginti žalą dėl neteisėtų veiksmų, nesant valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, neatsirado.
17.10. Nenustatyta, kad taikant kardomąjį kalinimą ieškovui buvo pažeistos tarptautinės ar nacionalinės teisės normos, todėl ieškovo argumentai dėl turtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti. Apeliantas taip pat jokių įrodymų dėl ilgo baudžiamojo proceso įrodymų nepateikė.
17.11. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir po 2013-06-18 atliktos akistatos tarp ieškovo ir A. J., kurios metu A. J., taip pat ir leidus klausti ieškovui, nepatvirtino ieškovo dalyvavimo įvykio metu. Visų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas prokurorui leido padaryti išvadą, kad nėra surinkta duomenų, kurie pagrįstų ieškovui pateiktą įtarimą ir šių duomenų pagrindu ieškovas galėtų būti perduotas pagal pareikštą įtarimą teisminiam nagrinėjimui. Pažymi, kad ilgesnis nei įstatyme numatytas ikiteisminio tyrimo atlikimo laikotarpis pats savaime nėra kriterijus, kuriuo remiantis galima būtų konstatuoti veiksmų (neveikimo) neteisėtumą. Dėl pateiktų priežasčių apelianto teiginiai dėl proceso trukmės laikytini nepagrįstais.
17.12. Apeliantas ignoruoja baudžiamosios bylos sudėtingumą. Bylos sudėtingumas patvirtintas visose teismų nutartyse, priimtose baudžiamojo proceso metu, tame tarpe Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartyje pratęsti suėmimo terminą ieškovui, kad buvo tiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstamos veikos, dalis asmenų buvo įtariami veikę organizuotoje grupėje, įtarimai pareikšti 14 asmenų (iš jų 8 buvo suimti), ikiteisminiame tyrime buvo 16 nusikalstamų veikų, 1 įtariamasis (S. G.) buvo pasislėpęs nuo tyrimo, vykdyta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis (2012 m. rugsėjo 14 d. savanoriškai atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, paskirta kardomoji priemonė), apklausta eilė liudytojų, gautos specialistų išvados dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų, DNR, byloje įgyta daugiau nei 10 atskirų narkotinių psichotropinių medžiagų, atliktos ir gautos pokalbių suvestinės ir kt. Nurodyti duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo intensyvus ir jo trukmė pagrįsta būtinumu surinkti visus duomenis ir atlikti veiksmus siekiant išsiaiškinti nusikalstamas veikas ir kaltininkus.
17.13. Nors ieškovas daug dėmesio apeliaciniame skunde skiria dėl neva ikiteisminiame tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmų ir jų žinojimo apie S. G. buvimo vietą, todėl, ieškovo teigimu, realiai nevykdytai S. G. paieškai, tačiau S. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo išduotas Europos arešto orderis, kurio vykdymą organizuoja ne ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, o tuometė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba. Be to, vien žinoma asmens užsienio šalies buvimo vieta nereiškia, kad įtariamojo paieška neturi būti vykdoma ar nebūtina. Įtariamojo faktinis perdavimas/pristatymas ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams ar jį kontroliuojančiam prokurorui yra pagrindas nutraukti asmens paiešką ar laikyti Europos arešto orderį nebevykdytinu. Aplinkybė, kad Šiaulių apskrities VPK ONTB pareigūnai buvo susisiekę su įtariamuoju S. G., nėra priežastis nutraukti paiešką, kadangi sulaikymą užsienio šalyje gali vykdyti tik tam įgalioti pareigūnai tos šalies reikalavimų, todėl šios aplinkybės nereiškia geresnio S. G. pristatymo į Lietuvą nei kad tai įvyko 2012 m. rugsėjo 13 d. Nurodytuoju atveju po to, kai 2012 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apskrities VPK patalpose, Aušros al. 19 Šiauliuose, ikiteisminio tyrimo metu savarankiškai atvyko S. K. (G.) ir buvo apklaustas įtariamuoju, 2012 m. rugsėjo 14 d., K. paieška buvo nutraukta. Priešingai nei apeliantas nurodo, S. Gr. (K.) nebuvo kaltinamas ir nuteistas veikęs kartu su policijos pareigūnais toje pačioje baudžiamojoje byloje kaip jų organizuotos grupės narys (iš 2022-02-04 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio).
17.14. Ieškovas, būdamas suimtas, neteisėtai naudojosi mobiliojo ryšio telefonu ir siekė paveikti kitus įtariamuosius baudžiamojoje byloje, trukdyti procesui. Prokuroras, parinkdamas įtariamajam ieškovui karpomosios priemonės rūšį, o teismai ją skirdami, tinkamai taikė BPK 119, 121 straipsnių nuostatas.
Šalies argumentai
17.15. Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, kad į Šiaulių tardymo izoliatorių jis buvo patalpintas sveikas, buvo tikrinama širdis ir plaučiai, o būnant izoliatoriuje prasidėjo sveikatos problemos, kurios siejamos su prašoma priteisti žala. 2012 m. birželio 26 d. Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, ieškovas taip pat buvo nurodęs, kad turi rimtų sveikatos problemų, nuolat vartoja vaistus nuo kraujo spaudimo, gydymas skiriamas ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jaučia nuolatinius nugaros, kojų skausmus dėl anksčiau patirtų traumų ir eilės atliktų operacijų.
17.16. Už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį atsako jos valdytojas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl valstybei negali kilti atsakomybė už viešojo informavimo priemonėse paskelbtą informaciją apie ieškovą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Žemesnės instancijos teismas
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
20. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-00490-11 buvo pradėtas 2011 m. gruodžio 21, tačiau pranešimas apie įtarimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 25 str. 3d., 24 str. 4, 5 d., 260 str. 3 d. dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu su tikslu platinti, narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimo ieškovui buvo įteiktas 2012 m. kovo 9 d. (bylos 1 t., b. l. 77, 78). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartimi V. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo sulaikymo, t. y. nuo 2012 m. kovo 9 d. (bylos 1t. b. l. 36-37). Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovo skundas dėl šios nutarties buvo atmestas (bylos 1t., b. l. 38-41).
21. Kardomoji priemonė – suėmimas – buvo tęsiamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartimi, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d., 2012 m. gruodžio 6 d., 2013 m. kovo 8 d. nutartimis (bylos 1t., b. l. 42,43, 54-57, 64-67).
22. Šiaulių apygardos prokuratūros 2013 m. kovo 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-490-11 įtariamojo V. B. atžvilgiu pagal BK 25 str., 3 d., 24 str., 4, 5 d., 260 str. 3 d. buvo nutrauktas, asmeniui nepadarius inkriminuojamos veiklos (bylos 3 t., b. l. 136). Tą pačią dieną, t. y. 2013 m. kovo 28 d. V. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00490-11 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 3 d., 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. (bylos 3t., b. l. 137, 138). Remiantis Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus 2013-04-03 nutarimu V. B. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo paleistas (bylos 1 t., b. l. 52, bylos 3 t., b. l. 19-20); nutarimą paleisti įtariamąjį į laisvę prokuratūra motyvavo tuo, kad toliau V. B. taikyti kardomąją priemonę – suėmimą – netikslinga; kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
23. 2013 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorės V. B. nutarimu ikiteisminis tyrimas V. B. atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-490-11, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, buvo nutrauktas. 2013-04-03 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo panaikinta (bylos 2t. b. l. 168-171).
24. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-366/2019, kurio buvę policijos pareigūnai R. D., R. Z., T. R., R. P., R. I., G. A., G. M., G. V., R. G., V. M., A. J., A. L., A. B., G. G., R. R., P. O., K. P., R. P. buvo nuteisti už kyšininkavimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimą, melagingų parodymų davimo organizavimą, dokumentų suklastojimą, laikymą, gabenimą ir panaudojimą ir kt.
25. Šio nuosprendžio 17 epizodu buvę policijos pareigūnai T. R. ir R. P. buvo nuteisti už tai, kad dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, organizavo melagingų parodymų davimą ir tikrų dokumentų suklastojimą, laikymą, gabenimą ir panaudojimą, būtent: 2012 m. kovo mėn. Šiauliuose T. R., būdamas valstybės tarnautoju, Šiaulių apskrities VPK ONTB 4-ojo skyriaus viršininkas ir Šiaulių apskrities VPK ONTB 2-ojo skyriaus tyrėjas R. P., dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdami priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir viršydami įgaliojimus, siekdami ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00490-11 medžiagoje neteisėtai surinko duomenis apie V. B., S. K. ir E. J. galimai daromas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, susitarė organizuoti tikrų dokumentų, tai yra ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00490-11 medžiagos dokumentų – nutarimo dėl anonimiškumo taikymo, liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolo ir šio protokolo specialaus priedo – suklastojimą, taip pat susitarė panaudojant suklastotus minėtus dokumentus inicijuoti anonimiškumo taikymą L. Š., sukurstyti L. Š. liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausų metu duoti melagingus parodymus apie neva L. Š.. žinomas V. B., S. K. ir E. J. galimai daromų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, aplinkybes, taip pat R. P. ir T. R. parengė nusikalstamų veikų planą, pasiskirstė vaidmenimis ir užduotimis.
26. Vėliau, 2012 m. kovo mėn., T. R. raštu pateikė Šiaulių apskrities VPK ONTB 4-ojo skyriaus tyrėjai N. G. (J.), kuriai 2011-12-21 buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. 40-1-00490-11, tekstą su tikrovės neatitinkančia informacija apie neva L. Š. žinomas V. B., S. K. ir E. J. galimai daromų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, aplinkybes, melagingai patvirtindamas, jog L. Š. suteikė informaciją apie V. B. ir kitų asmenų nusikalstamas veikas. Šios informacijos pagrindu N. G., nežinodama, kad T. R. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva L. Š. žinomas V. B., S. K. ir E. J. galimai daromų nusikalstamų veikų aplinkybes, ikiteisminiame tyrime Nr. 40-1-00490-11 BPK 198-200 straipsniuose nustatyta tvarka surašė ir pasirašė 2012-03-14 nutarimą dėl anonimiškumo taikymo L. Š., kuriame L. Š. įvardino liudytoju Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, 2012-03-14 liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolą, šio protokolo 2012-03-14 specialų priedą, kuriuose nurodė minėtą T. R. pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva L. Š. žinomas V. B., S. K. ir E. J. galimai daromų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, aplinkybes ir 2012-03-14 liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolo specialų priedą perdavė T. R., o T. R. šį priedą perdavė R. P..
27. Vėliau, 2012 m. kovo mėn., R. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, sukurstė, o L. Š. sutiko ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00490-11 medžiagoje liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos metu duoti melagingus parodymus apie neva L. Š. žinomas V. B., S. K. ir E. J. galimai daromas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, ir L. Š. pasirašė R. P. pateiktą suklastotą ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00490-11 medžiagos dokumentą – 2012-03-14 liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolo specialiųjų priedą, patvirtindamas melagingus parodymus, surašytus šiame priede ir 2012-03-14 liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokole, apie minėtas neva L. Š. žinomas V. B., S. K. ir E. J. galimai daromų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, aplinkybes. Vėliau, 2012 m. kovo mėn., Šiauliuose R. P. suklastotą 2012-03-14 liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolo specialų priedą laikė, gabeno ir perdavė T. R., o T. R. šį suklastotą dokumentą Šiaulių apskrities VPK patalpose, Aušros al. 19, Šiauliuose, panaudojo, tai yra perdavė N. G. prijungimui prie ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00490-11 medžiagos.
28. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu nuteistųjų T. R. ir R. P. apeliaciniai skundai dalyse dėl šio kaltinimo epizodų buvo iš dalies patenkinti – jų veiksmų kvalifikacija buvo pakeista, tačiau nuteistieji nebuvo išteisinti; nuosprendis įsiteisėjo (bylos 2 t., b. l. 2-120). Nurodytoje baudžiamojoje byloje priimtuose Panevėžio apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniuose sprendimuose yra nustatyti ir konstatuoti neteisėti ikiteisminio tyrimo institucijos (pareigūno) veiksmai (CK 6.246 straipsnis).
29. Apeliantas (ieškovas) kreipėsi su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo, atlyginimo; ieškinį iš esmės grindė tuo, kad Panevėžio apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nustatyti pareigūnų neteisėti veiksmai renkant įrodymus buvo pagrindas pareikšti įtarimus ieškovui, turėjo įtakos parenkant kardomąją priemonę ir nustatant kardomojo kalinimo laiką. Teismai, spręsdami klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo bei jos pratęsimo, vadovavosi suklastotais duomenimis – anoniminio liudytojo Nr. 9 apklausos protokolais bei jų priedais, nepagrįstai skelbė paiešką S. K. (G.), kuris nebuvo paieškomas, todėl ieškovo teigimu, jis buvo suimtas neteisėtai, o ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo užtęstas bei ilgai taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Ieškovas teigia, kad dėl neteisėto, nepagrįsto arešto ir pareikštų kaltinimų patyrė turtinę bei neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakingų už neteisėtus pareigų veiksmus institucijų.
30. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu atmetė V. B. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad įtarimai ieškovui dėl galimai nusikalstamos veikos padarymo buvo pareikšti, jau atlikus tam tikrus procesinius veiksmus, kratą, kitų įtariamųjų apklausas bei gavus papildomų duomenų, gautų atliekant operatyvinius veiksmus; skiriant kardomąją priemonę suėmimą bei ją pratęsiant, liudytojo Nr. 9, kuriam taikytas anonimiškumas, apklausos duomenimis teismas nesirėmė.
31. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad ikiteisminis tyrimas truko per ilgai ar buvo vilkinamas, pranešimas apie įtarimą ieškovui buvo pareikštas 2012 m. kovo 9 d., o iš įkalinimo įstaigos ieškovas buvo paleistas 2013 m. balandžio 3 d.; ieškovas įkalinimo įstaigoje praleido beveik 13 mėnesių. Teismas, vadovaudamasis EŽTT praktikoje įtvirtintus kriterijus bei į kaltinimo sunkumą, sprendė, kad 13 mėnesių suėmimo trukmė buvo pagrįsta.
32. Apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje – ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybės atsakomybę už žalą, kilusią dėl nepagrįsto suėmimo ir neteisėtų procesinių veiksmų atlikimo baudžiamajame procese taikymo; apeliantas kvestionuoja civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą pirmosios instancijos teisme.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.
34. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016 22 punktą).
36. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl, be kita ko, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka. Pažymėtina, kad tai, jog civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad suėmimo teisėtumas turi būti vertinamas ne tik pagal nacionalinės teisės, bet ir pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio reikalavimus, o juos pažeidus, paprastai priteisiamas žalos atlyginimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-378/2015; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016 23 punktą; kt.).
37. Nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais nustatyta, kad policijos pareigūnų veiksmai renkant įrodymus baudžiamojoje byloje, kurioje apeliantui buvo pareikšti įtarimai buvo neteisėti – liudytojo Nr. 9, kuriam buvo taikomas anonimiškumas, parodymai buvo melagingi, suklastoti buvusių policijos pareigūnų.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu civilinėje byloje surinktų duomenų nepakanka išvadai, kad šio liudytojo parodymų suklastojimo faktas neturėjo įtakos parenkant kardomąją priemonę ir nustatant kardomojo kalinimo laiką. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kardomoji priemonė (suėmimas) apeliantui buvo paskirta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartimi, tačiau nutarties motyvuose nėra nuorodos į liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus.
39. Apelianto skundas dėl kardomosios priemonės taikymo buvo atmestas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi; atmesdamas įtariamojo skundą, teismas motyvavo, kad iš teismui pateiktos ikiteisiminio tyrimo medžiagos matyti, jog yra pakankamai duomenų (liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokole, vieno iš įtariamųjų apklausose protokole, operatyvinių veiksmų atlikimo protokole, suvestinėse esantys duomenys bei kita bylos medžiaga) leidžiančių manyti, jog įtariamasis V. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą vieką (bylos 1t. b. l. 36-37, 38-41). Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-366/2019 duomenimis, suklastotas liudytojo Nr. 9 protokolas buvo pateiktas į baudžiamąją bylą prieš V. B. ir kitus 2012 m. kovo 14 d. Tikėtina, kad apygardos teismas, atmesdamas įtariamojo skundą dėl suėmimo taikymo, kartu su kitais byloje surinktais byloje įrodymais, vadovavosi būtent liudytojo Nr. 9 apklausos protokolo duomenimis. Taigi, šis įrodymas galėjo turėti įtakos kardomosios priemonės taikymui. Tačiau pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje padaręs išvadą, kad liudytojo Nr. 9 parodymai neturėjo įtakos griežčiausios kardomosios priemonės parinkimui, šių aplinkybių netyrė, teismas nevertino, kokio anoniminio liudytojo parodymai buvo pateikti Šiaulių apygardos teismui, kokio įtariamojo parodymai patvirtino, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką.
40. Kardomoji priemonė – suėmimas buvo tęsiamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartimi. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 26 d., atmesdamas įtariamojo skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, savo procesinį sprendimą, be kitų argumentų, motyvavo tuo, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką; tarp tokių duomenų minimi liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, apklausos protokolai (t.1 b.l. 42-43, 44-46). Tęsiant kardomosios priemonės (suėmimo) terminą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d., 2012 m. gruodžio 6 d., 2013 m. kovo 8 d. nutartimis (bylos 1t., b. l. 54-57, 64-67, 84-85); kiekvieną kartą teismai pažymėdavo, kad byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis V. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusiklastomą veiką; tarp tokių duomenų šaltinių buvo minimi liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai.
41. Teismų procesiniuose dokumentuose baudžiamojoje byloje minimi liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai, t. y. tikėtina, kad tokių liudytojų buvo daugiau, nei vienas. Pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje šios aplinkybės neatskleidė, netyrė, kiek anoniminių liudytojų buvo byloje, ar tarp liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, buvo liudytojo Nr. 9 parodymai, neanalizavo jų parodymų turinio, nemotyvavo savo išvados, kad teismai, skirdami ir pratęsdami kardomojo kalinimo terminą, nesivadovavo liudytojo Nr. 9 parodomais.
42. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neprijungė prie civilinės bylos medžiagos baudžiamosios bylos prieš V. B. medžiagos, apsiribojo į bylą pateiktų teismų procesinių sprendimų ir kitų atskirų dokumentų iš baudžiamosios bylos vertinimu. Iš baudžiamojo proceso metu priimtų teismų nutarčių dėl apelianto suėmimo matyti, kad jas motyvuojant itin didelė reikšmė buvo teikiama kaltinimo sunkumui ir gresiančios bausmės griežtumui; nutarčių motyvai buvo dėstomi formaliai pakartojant BPK nustatytus suėmimo pagrindus ir lakoniškai nurodant, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys (tarp jų ir liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai) leidžia manyti, jog įtariamasis V. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (bylos 1t. b. l. 36-37, 38-41).
43. Sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog būtent liudytojo Nr. 9 apklausos duomenys kaip nors lėmė ar darė įtakos ieškovo sulaikymui, kardomųjų priemonių skyrimui bei jų pratęsimui, negalėjo būti padaryta be baudžiamosios bylos medžiagos turinio išsamaus vertinimo. Faktas, kad dėl ikiteisminiame tyrime surinktų įrodymų teisėtumo pasisakė ir Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, nagrinėdamas ieškovo skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindų (bylos 3t., b. l. 11-12), taip pat neįrodo pirmosios instacijos teismo išvados pagrįstumo. Pažymėtina, kad dėl ieškovo argumento dėl nepagrįstai paskelbtos paieškos S. K. (G.), kuris ieškovo įsitikinimu, nebuvo paieškomas, tačiau jo paieška taip pat buvo minima kaip vienas iš suėmimo pratęsimo motyvų, teismas visiškai nepasisakė.
44. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ieškovo (apelianto) argumentų dėl kardomosios priemonės parinkimo ir pratęsimo nepagrįstumo, netyrė ir nenustatinėjo šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių, neabejotinai turinčių esminės reikšmės sprendžiant dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo; taigi, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
Dėl procesinės bylos baigties
45. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
46. Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatytos CPK 327 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, jeigu nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
47. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).
48. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais nustatyti ikiteisminio tyrimo institucijos (pareigūno) neteisėti veiksmai; pirmosios instancijos tesimo išvada dėl priežastinio ryšio nebuvimo tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir ieškovui (apeliantui) kilusių pasekmių galėjo būti padaryta tik išsamiai ištyrus baudžiamosios bylos medžiagą.
49. Siekiant nustatyti, ar pareigūnų neteisėti veiksmai neturėjo įtakos ieškovo patirtos žalos atsiradimui, turi būti išsamiai ištirtos ir išnagrinėtos visos nutartyje išdėstytos aplinkybės, ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, šalių papildomi paaiškinimai. Tuo atveju, jei visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista ginčo šalių teisė į apeliaciją – šalys netektų galimybės bent kartą apskųsti joms nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, negalėtų kvestionuoti teismo išvadų dėl aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino.
50. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
ieškovo V. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.