Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo O. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ikiteisminio tyrimo metu O. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykti bausmę – panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai solidariai iš nuteistųjų O. G., V. P. bei A. Ž. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistos ir V. P. bei A. Ž., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. O. G. nuteista pagal BK 284 straipsnį už tai, kad ji, V. P. ir A. Ž. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent O. G., V. P. ir A. Ž. 2023 m. rugpjūčio 26 d., apie 6.00 val., veikdamos bendrininkų grupe, viešoje vietoje - prie baro „(Duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, įvykus žodiniam konfliktui su L. G., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, nukentėjusiajai L. G. susistumdžius su A. Ž. ir prie jų pribėgus V. P. su O. G., O. G. sugriebė L. G. už plaukų ir ją tampė. Nukentėjusiajai L. G. nukritus ant žemės, O. G. spyrė ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas bei vieną kartą spyrė į veidą. Nukentėjusiajai L. G. atsikėlus nuo žemės, O. G. dar kartą sugriebė jai už plaukų ir pastūmė, po ko L. G. vėl pargriuvo ant žemės. Po to, A. Ž. spyrė L. G. ne mažiau kaip keturis kartus per kojas, sudavė ranka ne mažiau kaip penkis kartus į veido sritį bei su ja sugrūmė. L. G. nuo jų nubėgus, O. G. kartu su V. P. ir A. Ž. vijosi L. G. ir ją pasivijo. Po to, V. P. pastūmus L. G. ir šiai nukritus ant žemės, A. Ž. spyrus ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, O. G. su V. P. sudavė po kelis smūgius rankomis į veido sritį nukentėjusiajai L. G., tokiais bendrais veiksmais O. G. su V. P. bei A. Ž. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai ir jai padarė poodines kraujosruvas veide, nugaroje, odos nubrozdinimus kairiajame petyje, abejose rankose, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą bei tokiais bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvio prašymai

2.1. Nurodo, kad iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad ji (O. G.) teista 3 kartus: 1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-28 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio l dalį - 4 mėnesių viešųjų darbų bausme; 2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-11 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-28 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir O. G. paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais. Šią bausmę O. G. atliko 2019-12-10; 3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžiu O. G. nuteista pagal BK 22 straipsnio l dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant 6 mėnesių po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat likusios neatliktos 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, l0 punktu, likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojimus.

2.2. Iš bylos duomenų matyti, kad O. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, už kurią ji nuteista skundžiamu 2025-07-01 nuosprendžiu, padarė 2023-08-26, t. y., būdama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžiu nuteista 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas iš dalies buvo atidėtas 2 metams. Taigi, pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, nuteistajai teistumo pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendį išnykimo eiga nutrūko 2023-08-26 ir teistumo išnykimo terminas skaičiuotinas nuo bausmės už naują nusikaltimą, už kurį O. G. nuteista skundžiamu 2025-07-01 nuosprendžiu, atlikimo. Todėl, apylinkės teismo padaryta išvada, kad O. G. yra neteista ir jos teistumas išnykęs yra nepagrįsta ir neteisėta.

2.4. Tvirtina, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažinęs O. G. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskyręs jai 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, nepagrįstai šios bausmės nesubendrino su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžiu. Nagrinėjamu atveju nuteistoji (O. G.) nusikalstamą veiką, už kurią ji nuteista skundžiamu 2025-07-01 nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2023-08-26), todėl ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio l, 3 dalimis, BK 65 straipsniu, turi būti subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes. Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

5. Nagrinėjamu atveju prokurorė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių O. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nuteistosios kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-07-01 nuosprendį, vadovaujantis BK 64 straipsnio l, 3 dalimis, BK 65 straipsnio l dalies b punktu, subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir O. G. paskirti galutinę subendrintą 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. O. G. pripažinti recidyviste bei nustatyti sunkinančią aplinkybe tai, kad veiką padarė recidyvistė. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo nuteistosios veiką pagal BK 284 straipsnį, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties buvimo nuteistosios veiksmuose pagrįstos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Tačiau taip pat nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu O. G. buvo neteista, nepagrįstai jos nepripažino recidyviste bei nenustatė jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės to, kad veiką padarė būdama recidyvistė. Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su prokurorės skundo argumentais, kad apylinkės teismas turėjo subendrinti O. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl O. G. teistumo, pripažinimo recidyviste bei BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo.

7. Prokurorės apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog O. G. veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė turėdama išnykusį teistumą, yra visiškai nepagrįsta.

8. Pažymėtina, jog BK 97 straipsnio, reglamentuojančio teistumo nustatymą, 3 dalies 1 punkte numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Tačiau to paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Įvertinus tai, kad O. G. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžiu, nuteista už pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą nuosavybei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant 6 mėnesių po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat 2 metų likusios neatliktos 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, t. y. likusios 2 metų ir 6 mėnesių neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojimus, iš Probuojamųjų asmens duomenų registro buvo išregistruota 2024-12-01.

9. Vis dėlto, iš šios baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad O. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, už kurią ji nuteista skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-07-01 nuosprendžiu, padarė 2023-08-26, t. y., ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu (būdama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžiu nuteista 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas iš dalies buvo atidėtas 2 metams). Taigi, pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, nuteistajai teistumo pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendį išnykimo eiga nutrūko 2023-08-26 ir teistumo išnykimo terminas skaičiuotinas nuo bausmės už naują nusikaltimą, už kurį O. G. nuteista skundžiamu 2025-07-01 nuosprendžiu, atlikimo. Taigi, įvertinus tai, kad O. G. būdama teista už pasikėsinimą padaryti sunkų tyčinį nusikaltimą ir turėdama už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, t. y., bausmės vykdymo atidėjimo metu (2023-08-26) vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad O. G. teistumas išnykęs ir tuo pagrindu nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą ji padarė būdama recidyviste ir nepagrįstai nenustatė jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistė. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu).

10. Šiame skundo nagrinėjimo kontekste svarbu paminėti, kad nuo 2025-02-01 įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), kurioje numatyta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Įvertinus tai, kad pagal šiuo metu galiojančią BK 27 straipsnio redakciją teismas turi diskrecijos teisę, tačiau ne pareigą pripažinti asmenį recidyvistu, ir tokį savo sprendimą privalo motyvuoti, teisėjų kolegija plačiau pasisako dėl kokių priežasčių O. G. pripažintina recidyviste.

11. Šiuo atveju O. G. būdama pilnametė, praeityje jau teista už tyčinį nusikaltimą (iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-07-01 nuosprendžio paskutinysis jai priimtas nuosprendis - Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendis už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje), kaip jau minėta, šiuo nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies buvo atidėtas, nustatant 6 mėnesių po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat 2 metų likusios neatliktos 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, taigi O. G. bausmės vykdymo atidėjimo metu (2023-08-26), vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl kurio ji pripažintina kalta skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu. Teisėjų kolegija spręsdama klausimą dėl O. G. pripažinimo recidyviste, atsižvelgia į tai, kad ji iki skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio ir šio nuosprendžio priėmimo yra teista 2 kartus (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-28 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį), taigi teistumai (pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-28 teismo baudžiamąjį įsakymą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendį) vis dar yra neišnykę. Be to, O. G. savo netinkamo elgesio nebuvo linkusi keisti net po jai paskirtų ne tik švelnesnių (laisvės apribojimo), tačiau ir su realiu laisvės atėmimu susijusios bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas. Šios aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą O. G. pripažinti recidyviste. Nors apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu dėl BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos nustatė O. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatė jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką ji padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra ir dar viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą ji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Skundžiamu nuosprendžiu O. G. už jos padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais. Apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nuteistoji ir jos gynėja prašė palikti galioti skundžiamą nuosprendį, neskirti realios laisvės atėmimo bausmės ir nurodė, kad apylinkės teismas teisingai parinko bausmę, kuri atitinka nusikalstamos veikos padarymo pobūdį, pačios nuteistosios asmenybę. Prokurorė apeliaciniu skundu taip pat neprašo keisti skundžiamu nuosprendžiu O. G. paskirtos bausmės.

13. Pažymėtina, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Taigi, nors šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu O. G. pripažinta recidyviste ir nustatyta dar viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad ji veiką padarė būdama recidyvistė, tačiau įvertinus tai, kad prokurorė neprašo keisti O. G. paskirtos bausmės, o apeliacinės instancijos teismas negali nuteistosios padėties pabloginti daugiau, negu to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde, skundžiamu nuosprendžiu O. G. už jos padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais, šiuo nuosprendžiu nekeičiama.

Dėl bendrinimo

15. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis); kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis).

16. Pažymėtina, jog BK 64 straipsnio taisyklės taikomos tuo atveju, kai nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tai reiškia, kad tokiu atveju esminė aplinkybė yra naujos nusikalstamos veikos padarymo laikas, bet ne dėl naujai padarytos veikos priimto apkaltinamojo nuosprendžio laikas. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, naujos nusikalstamos veikos padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia nuteistajam teisinių pasekmių, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Laikas nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2014, Nr. 2K-47-628/2014, Nr. 2K-85-719/2020, Nr. 2K-56-495/2022, Nr. 2K-51-387/2024).

17. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad O. G. 2024-12-01 išregistruota iš probuojamųjų asmenų duomenų registro kaip atlikusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžiu paskirtą bausmę pasibaigus 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminui, t. y. prieš priimant skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-07-01 nuosprendį. Vis tik teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, pagal BK 64 straipsnio nuostatas bausmės bendrinamos atsižvelgiant ne į naujo nuosprendžio priėmimo laiką, o į tai, kada buvo padaryta nauja nusikalstama veika (Lietuvos apeliacinio teismo 2025-05-14 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-25-658/2025). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad naują nusikalstamą veiką nuteistoji O. G. padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuris jai buvo taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2022-05-16, t. y. nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, įvykdė 2023-08-26, nepasibaigus terminui, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Todėl O. G. neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmės dalis turi būti subendrinama su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Kaip matyti iš bylos duomenų, O. G. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžiu nuteista 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant 6 mėnesių po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios neatliktos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Taigi likusi neatlikta bausmės dalis (2 metai 6 mėnesiai) visiškai neatlikta, kadangi jos vykdymas buvo atidėtas. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu O. G. paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, teisėjų kolegija sprendžia, jog, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-07-01 nuosprendžiu paskirta bausmė ir pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendį paskirta ir neatlikta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrinamos dalinio sudėjimo būdu (vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms), t. y. prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir nuteistajai skiriama galutinė subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

18. 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio pakeitimai įtvirtina galimybę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ne tik paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, tačiau ir visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Vienas iš teisingumo principo aspektų yra tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Kita vertus, teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-788-2021).

19. Šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegija mano, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ir sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai O. G. atidėjus paskirtos 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio 4 dalyje numatytam 2 metų terminui. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

20. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas nėra išimtinė bausmės realizavimo forma. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-337-489/2017, 2K-7-8-788/2018, 2K-1-813/2025).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, jos asmenybę charakterizuojantys duomenys ir kitos svarbios aplinkybės sudaro pagrindą manymui, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus jai paskirtos bausmės vykdymą. Be to, O. G. pripažino kaltę ir nurodė besigailinti, kas buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir bausmės vykdymo atidėjimo kontekste šios aplinkybės yra svarbios ir vertintinos teigiamai. Taip pat byloje nustatyta, kad O. G. praeityje bausta administracine tvarka, tačiau jos padaryti administraciniai nusižengimai nesusiję su viešosios tvarkos pažeidimais. Nors nuteistoji jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui pagal 2022-02-17 nuosprendį, ir šis teistumas buvo susijęs su smurto panaudojimu, tačiau šiuo metu ji nėra padariusi naujų teisės pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu dirbo. Be to, pagal 2022-02-17 nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo panaikintas. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistoji deda pastangas siekiant tinkamai vykdyti savo pareigas, gyventi laikantis visuomenėje priimtų normų ir taisyklių.

22. Be to, taip pat svarbios ir aplinkybės, charakterizuojančios nuteistosios asmenybę teigiamai – ji augina tris nepilnamečius vaikus, šiuo metu jau yra susilaukusi ir 4 vaiko (šią aplinkybę patvirtina byloje esantis ambulatorinio apsilankymo aprašymas ir nuteistosios 2025-09-03 prašymas), kūdikio ji susilaukė tik prieš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Kaip jau minėta, duomenų apie naujas nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, padarytus po inkriminuojamos nusikalstamos veikos, negauta, kas tik patvirtina teigiamą nuteistosios asmenybės pokytį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju O. G. neatidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo būtų pažeidžiamas bausmės teisingumo principas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgiant į tai, jog nuteistoji turi 3 nepilnamečius ir 1 vieną mažametį vaikus, kuriems neabejotinai reikalingas mamos buvimas jų gyvenime, juo labiau, kad 4 vaikas gimė tik prieš (duomenys neskelbtini). Svarbu pažymėti, jog bausmės kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais, be to, ir nubaudimo tikslas pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Nepaisant padarytu (- ais) nusikaltimu (- ais) sukeltų negrįžtamų pasekmių, nuteistoji gailisi, supranta savo veiksmų pasekmes, savo kaltę pripažino, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu dirbo, turi 3 nepilnamečius vaikus ir 1 kūdikį. Šių duomenų visumoje, teisėjų kolegijos vertinimu, O. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus, šiuo atveju nuteistajai gali daryti pozityvesnę įtaką nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kyla didelė rizika, kad reali laisvės atėmimo bausmė šiuo konkrečiu atveju atimtų nuteistosios motyvaciją integruotis į visuomenę bei sėkmingai socializuotis, gal net skatintų daryti naujas nusikalstamas veikas, be to, neabejotinai būtų padaryta negrįžtama žala ir jos vaikams, o ypatingai jos kūdikiui (gimusiam prieš (duomenys neskelbtini)), tokios aplinkybės atitinkamai gali sukelti didelę socialinę riziką tiek nuteistajai, tiek jos vaikams, tiek visuomenei, o tai prieštarautų teisingumo principui.

23. Atsižvelgus į tai kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti nuteistajai O. G. BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, kartu skiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 4, 6, 8 ir 10 punktuose numatytas pareigas: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant 12 mėnesių įpareigojimo vykdymo terminą; 3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

24. Apeliacinės instancijos teismo, teisėjų kolegijos, vertinimu, pirmiau nurodytos pareigos bus efektyvios norint pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, jog O. G. ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, atitiks nuteistosios, visuomenės ir valstybės interesus, užtikrins tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą bei įgyvendins teisingumo ir proporcingumo principus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime nepaneigia bausmės tikslų įgyvendinimo, taip pat negali būti prilyginamas nebaudžiamumui. Juo labiau, kad nuteistajai nesilaikant bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

25. Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-09-30 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistajai O. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 125,00 Eur.

26. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr.2K-41-697/2021 ir kt.).

27. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, t. y. nuteistosios teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, antrinė teisinė pagalba nuteistajai O. G. buvo teikiama ne jos iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistosios išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jai suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 1 d. nuosprendį:

O. G. pripažinti recidyviste.

Pripažinti O. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad ji nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant (vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms), t. y. prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (1 mėnesį), ir O. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 4, 6, 8 ir 10 punktais, O. G. paskirtos 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant O. G.:

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant 12 mėnesių įpareigojimo vykdymo terminą;

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistosios O. G. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.