- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-08-06
- Bylos Nr.
- 1-1071-1183/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01762-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Dauginis
- Kaltinamasis
- A. B., A. M.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus, Mindaugas Jonaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 5 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2000-06-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 str. 2 d., 3 d., 16 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 metams 2 mėn.;
2) 2001-07-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 metams 5 mėn.;
3) 2002-11-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn.;
4) 2003-02-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn.;
5) 2003-05-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn.;
6) 2003-12-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėn.;
7) 2005-10-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn.;
8) 2006-03-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 9 mėn.;
9) 2006-05-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn.;
10) 2008-10-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams;
11) 2011-07-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-09 nutartimi, pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 metams 11 mėn.;
12) 2011-12-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmė subendrinta su 2011-07-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 7 metai 6 mėn. laisvės atėmimo;
13) 2012-03-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 2 d., 3 d. galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 8 metams 2 mėn.;
14) 2012-12-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 9 metams 5 mėn.;
15) 2017-01-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 str. 2 d. galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 3 metams 9 mėn.;
16) 2017-05-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 215 str.1 d., 182 str.1d., 198-1 str. 1 d., 289 str. galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 3 metams 3 mėn., Marijampolės rajono apylinkės teismo rūmų 2018-05-16 nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017-06-27 nutartį ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017-05-09 nutartį paskirtos bausmės bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams;
17) 2019-04-04 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėn.; vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo rūmų 2018-05-16 nutartimi paskirta ir neatlikta 2 metų 5 mėnesių ir 23 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 10 mėn. ir 23 dienos laisvės atėmimo, bausmę atlikęs;
18) 2024-08-07 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2024-10-17 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 5 d., 30 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 20 parų arešto bausmė;
19) 2024-10-25 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 metams;
20) 2024-12-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, ir skirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausme,
21) 2025-02-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2025-05-07 nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 5 d. 39 parų arešto bausme, vadovaujantis BK64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta ir skirta 26 parų areštas, vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 dalimis, 65 str. 1 d. 1 p. a pap., paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-10-25 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 7 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausme bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-12-03 nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme, prilygintą 1 mėnesiui 10 dienų laisvės atėmimo bausmei, ir A. B. skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 9 mėnesiai 28 dienos laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nesimokantis, teistas:
1) 2021 m. gegužės 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 (šešeriems) mėnesiams, bausmę atlikęs 2022-01-05,
2) 2022 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, skirtas laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigojant A. M. per bausmės atlikimo laiką: dalyvauti elgesio pataisos programoje; mokytis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos, kai nuteistasis sutinka; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį); būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu,
3) 2023 m. kovo 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2022 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu ir galutinė bausmė A. M. skirta laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams.
4) 2023 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą arešto bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2023-03-14 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė dalimi, pakeičiant laisvės apribojimo bausmę į arešto bausmę ir paskirta galutinė 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 92 str. 1, 4, 5 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams paskiriant intensyvią priežiūrą. Paskiros auklėjamojo poveikio priemonės-70 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, įspėjimas ir elgesio apribojimas 5 mėn. 2023-10-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji A. B. ir A. M. 2024 m. gruodžio 23 d., apie 18:34 val., veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis bendrininkų grupėje, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nedidelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 24 pakelius po 500 g „(duomenys neskelbtini)“ kavos, kurio vieno vertė 6,29 eurai, bendros 150,96 eurų vertės, tai yra A. B. ir A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
Įrodymai
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykis įvyko 2024 m. gruodžio 23 d. apie 17 val. Jis įėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), prie įėjimo buvo sudėtos kavos, tai jis pasiėmė 24 pakelius ir, išeinant pro duris, prasilenkė su sūnumi. Jis nežino, kaip sūnus atsirado prie tų durų, bet tuo metu, kai jis išeidinėjo iš parduotuvės, sūnus įeidinėjo. Kai paėmė kavą, jis laukė, kad bet koks pirkėjas įeitų į vidų, o kai jis prasilenkė su A., tai vaikas išsigandęs apsisuko, nes suprato, ką jis padarė, ir jam iš paskos išbėgo.
Jie su sūnumi A. M. į parduotuvę atėjo ne kartu. Vaizdo įrašų byloje nežiūrėjo, jam niekas jų nerodė. Kai įėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), sūnaus jis nematė, tik išeinant iš parduotuvės, jis sūnų sutiko tarpduryje, kuris su juo į parduotuvę nėjo. Skaitė A. parodymus byloje, tai labai keista, kad tyrėja prirašė tokių nesąmonių, pvz., parašė „sunkinančiomis aplinkybėmis, sunkinančių aplinkybių nenustatyta“. Kai ikiteisminio tyrimo metu tyrėja Š. juos pasikvietė į apklausą, tai joje nebuvo gynėjų, apklausos metu nuo tyrėjos sklido alkoholio kvapas, tai kaip suprato iš jos ir jos kolegų pokalbio, iš vakaro šie šventė gimtadienį ir darbe ši buvo neblaivi, elgėsi nepagarbiai ir išprovokavo jo neprisipažinimą. Jis prašė perduoti bylą kitai tyrėjai, bet jam pasakė, jog jį pasodins bet kokiu atveju: ar jis prisipažins, ar neprisipažins. Tyrėja bylą norėjo baigti vienu sakiniu. Iš parduotuvės jis paėmė 24 pakelius kavos. Neprisimena, kaip buvo apsirengęs įvykio metu, bet lyg vilkėjo geltoną striukę, neprisimena, kaip buvo apsirengęs jo sūnus. A. jis pamatė išeinant iš parduotuvės, o kur sūnus iki tol trynėsi ir ką darė – jis nežino, bet susitarimo kartu eiti į parduotuvę ar kad sūnus lauktų prie durų, nebuvo. Pas juos yra vienas susitarimas, kad šis eitų tarnauti ir neitų „jo pėdomis“. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog paėmė 12 vnt. kavos, nes pareigūnas M. ir tyrėja Š. jam įrodinėjo, kad paėmė vieną dėžę kavos, kurioje buvo 24 pakeliai kavos, o jis įrodinėjo, jog dėžėje yra 12 pakelių kavos, t. y. pareigūnai sakė, kad jis paėmė vieną dėžę su 24 pakeliais kavos, nors sakė, jog dėžėje yra 12 pakelių kavos, tai kaip jis galėjo prisipažinti, jeigu dėžėje yra tik 12 pakelių kavos. Tik vėliau pareigūnai dokumentuose pamatė, jog iš tikrųjų dėžėje yra 12 kavos pakelių - taip pareigūnai savo grubiu ir neadekvačiu elgesiu išprovokavo jo neprisipažinimą. Kai kita tyrėja atvyko į (duomenys neskelbtini) kalėjimą ir jam „pakišinėjo“ dokumentus, tai tik tada pamatė, jog jo byloje dar atsirado įtariamasis A. M.. Jokių susitarimų su sūnumi nebuvo, paimti kavą norėjo vienas, nes niekada su vaiku neis daryti nusikaltimų. Jam spontaniškai kilo mintis paimti kavą, nes ši buvo sudėta prie durų. Parduotuvėje paėmė porą dėžučių, susivyniojo jas į (duomenys neskelbtini) „tašę“ ir išsinešė. Tuomet pamatė, kaip pro duris įėjo sūnus ir suprato, ką šis padarė, nes vaikas išsigando ir apsisukęs paskui jį išbėgo, tai tada jis suprato, ką šis padarė negerai. Iš parduotuvės būtų išėjęs su bet kuriuo pirkėju. Paėmė du įpakavimus po 12 pakelių kavos. Kadangi tyrėja sakė, kad vis tiek jį pasodins, tai sukėlė jo agresiją, pykčio priepuolį ir jis pasakė, jog paėmė vieną dėžę kavos.
Peržiūrėjus vaizdo įrašus byloje, kaltinamasis A. B. parodė, kad vaizdo įraše matomas asmuo su geltona striuke yra jis, o kas yra antrasis asmuo – jis nežino. Vaizdo įraše (teismo pastaba - parkingas) matosi, kaip vaikas išbėga jam iš paskos, o ne taip, kaip nurodo pareigūnas, jog šis stovėjo tarpduryje, kad neužsidarytų durys. Nori pamatyti vaizdo įrašus, kur jis paima 24 pakelius kavos. Nepripažįsta, kad paėmė 24 pakelius kavos, bet pripažįsta kaltę. Vaizdo įrašas nerodo, jog A. M. stovėjo tarpduryje, kad durys neužsidarytų, o vis tiek tai yra įrodinėjama. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jų apklausose nebuvo gynėjų.
Peržiūrėjus papildomai pateiktus vaizdo įrašus („Ateina“, „Prakingas“ ir „Prekės išeina“) byloje, kaltinamasis A. B. parodė, kad vaizdo įrašuose matomas geltonai apsirengęs žmogus yra jis, o kitas matomas asmuo prie durų yra A. M..
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad iki įvykio jis visą dieną buvo su drauge, o važiuojant į namus, užsimanė nueiti į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, bet prieš tai prie parduotuvės surūkė cigaretę, parūkė, o surūkęs, įėjo į parduotuvę. Einant per antrąsias parduotuvės duris, pamatė, kaip tėtis A. B. bėga. Iš pradžių nesuvokė, kas įvyko, bet paskui „parėjo ta mintis“ ir išsigandęs išbėgo tėvui iš paskos, o po to jis nuėjo į kitą pusę.
Įvykis įvyko praeitų metų gruodžio 23 d. vakarop. Kai rūkė prie parduotuvės, tai jis nematė į parduotuvę įeinančio tėčio. Vaizdo įrašų jam niekas nerodė, kaltinamąjį aktą skaitė, bet vaizdo apžiūroje yra surašytos nesąmonės. Ikiteisminio tyrimo metu pasakojo tą patį, ką dabar pasakoja, o ką tyrėja prirašė - jis net neįsivaizduoja. Nors tyrėjai sakė, jog visko tiksliai negali papasakoti, tačiau tyrėja nurodė, kad viskas vyks pagreitintai, sakė, jog parašė, kad jis prisipažįsta, todėl jam nieko nebus, nes yra neteistas, bet jis pasakė, kad yra teistas. Tyrėja jam davė susipažinti su apklausos protokolu, kurį pasirašė. Su tėvu šiandien tik pasisveikino, o iki šiandien su juo nebendravo, tėvas neturi jo telefono numerio. Su jam inkriminuojama vagyste jis nesusijęs. Kai įėjo per antras parduotuvės duris, jis pamatė, kad tėvas eina iš parduotuvės, tuomet jis sustingo, iš pradžių nesuprato, kas vyksta, ir tada išsigandęs išbėgo tėvui iš paskos. Kai tėvas išėjo iš parduotuvės, tai šis kažką turėjo uždengęs, tai turbūt kavą. Kai pamatė tėvą, jis išsigando, tuo tarpu nežinojo, kas įvyko, tai išbėgo pro duris paskui tėvą, nes bijojo, kadangi galvojo, kad už tai, jog nieko nepadarė, jį pagaus apsaugos darbuotojai, iškvies policiją ir jis bus kaltas. Iš streso ir baimės išbėgo iš parduotuvės ir nuėjo į namus, o tėtis nuėjo link turgaus. Nematė, ką tėtis darė parduotuvėje, nes tuo metu jis rūkė. Susitarimų tarp jo su tėčiu nebuvo. Tiek, kiek tyrėja prirašė, yra netiesa. Jį apklausė moteris, nėra su pastarąja pažįstamas, ikiteisminio tyrimo metu tyrėją matė pirmą kartą, apklausos metu jie nesusipyko, bet tyrėja pyko ant jo ir jo tėvo, iš pradžių ši „draskė jam akis“, norėjo viską greitai užbaigti.
Tyrėjai sakė panašius parodymus, kaip sako dabar, o tyrėja surašė savo nuomonę, nors sakė, jog negali tiksliai pasakyti, kaip viskas buvo, kadangi neprisimena, tuo tarpu buvo pamiršęs. Su tėvu jie nieko nesusitarė, viskas gavosi ekspromtu, jis nenorėjo nieko paimti iš parduotuvės. Į parduotuvę įeinančio tėvo jis nepastebėjo.
Nežino, kaip paaiškinti tai, jog vaizdo įraše matosi, jog prie parduotuvės ateina kartu su tėvu, su tėvu jie nebuvo susitikę, o be to, jis nematė jokio vaizdo įrašo. Tą dieną tėtį matė ryte namuose, su juo atsikėlė, bet paskui jis išėjo pas savo merginą, o tėtis buvo namuose su mama. Nuo ryto iki vakaro 18 val. tėčio mieste nebuvo susitikęs, tik penkioms minutėms buvo parėjęs su drauge į namus, o po to vėl išvažiavo į parką žaisti krepšinio. Iš parko ėjo link parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir tada viskas įvyko. Išėjęs iš parduotuvės, jis nubėgo link namų, o kur buvo ir ką darė tėvas – jis nežino.
Peržiūrėjus vaizdo įrašus byloje, kaltinamasis A. M. parodė, kad vaizdo įraše matomas žmogus su geltona striuke yra jo tėtis, o šalia jo matomas asmuo yra jis. Jis neatkreipė dėmesio, kai tėtis įėjo į parduotuvę, nes kaip matosi vaizdo įraše, jis apsisuko ir nuėjo parūkyti, o į parduotuvę įėjo vėliau. Vaizdo įraše (teismo pastaba - parkingas) matosi, kad jis išsigando.
Peržiūrėjus papildomai pateiktus vaizdo įrašus („Ateina“, „Prakingas“ ir „Prekės išeina“) byloje, kaltinamasis A. M. parodė, kad vaizdo įrašuose matomas geltonai apsirengęs asmuo yra jo tėtis A. B., o asmuo prie durų – yra jis. Atėjęs prie parduotuvės durų, jis parūkė cigaretę, paskui ėjo į parduotuvę ir pamatė link jo ateinantį tėtį, tai iš pradžių jis sustingo, o paskui išsigandęs išbėgo paskui tėvą, nors tėtis jam nesakė nei žodžio. Jam pasidarė nejauku, kai pamatė, jog tėtis bėga link jo su kava, nes žinojo, jog jam bet kada gali būti blogai. Kai ėjo į parduotuvę, tai su tėčiu jie prasilenkė, tai gal tėtį einantį į parduotuvę jis matė, o gal neatkreipė dėmesio. Anksčiau jis yra apsipirkinėjęs parduotuvėse (duomenys neskelbtini), tai žino, jog per tas duris, pro kurias įeinama į parduotuvę, išeiti negalima – reikia išeiti pro kasas. Pamatęs tėtį, jis išsigando, jam buvo šokas ir iš parduotuvės bėgo iš nesupratimo. Šiuo metu jis nedirba, tvarkosi dokumentus dėl tarnavimo armijoje, nes yra šauktinis, jam buvo paskirta data nuvykti į Panevėžį medicininei apžiūrai, bet dabar vyksta „teismai“, tai nori būti čia. Po armijos planuoja ieškoti darbo.
Liudytojas G. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje vyresniuoju tyrėju, todėl žino kaltinamuosius, kadangi yra turėjęs baudžiamųjų ir administracinių bylų su A. B.. Kai jis gavo šią bylą, išėmė video medžiagą iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad į parduotuvę paimti kavos atėjo B., o antro asmens neatpažino, bet pastarąjį atpažino kolegos, nes video įrašą buvo patalpinęs į vietinį tinklapį. A. B. pažino, nes ne vieną kartą yra buvęs pas juos namuose darbo reikalais. Vaizdo įrašuose matyti, kaip B. ir pastarojo sūnus ateina į parduotuvę (duomenys neskelbtini), atsidarius automatinėms parduotuvės durims, B. įeina, apsidairęs pasiima geltoną maišelį, juo pridengia kavą ir paima du padėklus kavos, kai viename padėkle buvo 12 pakelių kavos. Kavos padėklai buvo sudėti ant paletės. Į parduotuvę įėjo vienas A. B., o antras asmuo stovėjo tarpduryje, kad neužsidarinėtų durys, tačiau lauko kameros užfiksavo, kad nuo parduotuvės šie pasitraukia kartu. B. buvo su ryškios spalvos striuke - gal ši buvo geltonos spalvos.
Jis gavo jau iškeltą bylą, kurią tvarkė ne iki pabaigos, nes kai nustatė A. B., bylą perdavė kitiems darbuotojams. Jis pildė video apžiūros protokolą ir gal rašė tarnybinius pranešimus. A. B. paėmė dvi kavos pakuotes, vienoje pakuotėje buvo 12 (duomenys neskelbtini) kavos pakelių, t. y. pastarasis paėmė vieną padėklą su ant viršaus uždėtu kitu padėklu, tai paėmė vieną padėklą, tačiau matosi, kad ten yra du padėklai – tai galima laikyti techniniu apsirikimu užrašant į apžiūros protokole. Nustačius asmenis, jis jų neapklausinėjo – jis tik nustatė pastarųjų asmenybes ir byla buvo perduota kitiems pareigūnams. Nedarė eksperimento, paimant kavą, bet po įvykio važiavo apsipirkti į parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir praėjo pro kavos padėklus, tai matosi, jog yra du padėklai su 24 kavos pakeliais. Kavos padėklai buvo sudėti vienas ant kito, padėklai yra su „borteliais“ ir jame yra sudėti kavos pakeliai.
Liudytoja L. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad į teismo posėdį yra pakviesta liudyti dėl kavos vagystės, kuri įvyko (duomenys neskelbtini) gatvės esančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Ji yra vadovo asistentė. Įvykio datos ji neprisimena, bet buvo pavogta kava „(duomenys neskelbtini)“, tik nežino, koks kiekis buvo pagrobtas. Įvykio nematė, tačiau kadangi yra vadovės asistentė, tai jai buvo pasakyta, kad įvyko vagystė, o asmuo išbėgo. „Apsauga“ iškvietė policiją, o ji apie vagystę informavo regiono vadovą. Matė vaizdo įrašus, bet nesigilino, kiek kavos buvo paimta, tačiau akivaizdžiai matėsi, kad kava buvo paimta. Kava parduotuvėje buvo sudėta prie pat įėjimo. Negali komentuoti, ar vagystę įvykdė vyras, ar moteris, nes asmuo buvo su gobtuvu, todėl nesimatė jo veido, tačiau pagal visus bruožus suprato, jog tai buvo vyras. Neprisimena, kaip tas asmuo buvo apsirengęs, nežino, ar jis buvo vienas, ar buvo daugiau asmenų, nes ji nematė įvykio, tik jai buvo atsuktas vaizdo įrašas. Neprisimena, už kokią sumą buvo paimta kavos. Tarnybinis pranešimas buvo rašytas, bet jį rašė „apsauga“, o ji nieko nerašė, tik kaip tą dieną dirbantis žmogus, ji pasirašė, kad įvyko vagystė, ir tai, ką surašė „apsauga“. Ji neskaičiavo, kiek kavos buvo pagrobta, nes viską surašo „apsauga“. Ikiteisminio tyrimo metu pagrobtos kavos kiekį nurodė pagal tai, ką matė vaizdo įraše. Ji peržiūrėjo vaizdo įrašą, iš jo matė, kad buvo išnešta kava. „Apsauga“ sakė, kad be parduotuvėje buvusio asmens, dar kažkas stovėjo lauke, t. y. „apsauga“ teigė, jog buvo du asmenys, o ji pagal vaizdo įrašą matė, kad išbėgo vienas žmogus.
Liudytoja R. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad į teismo posėdį yra pakviesta dėl vagystės parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kuri įvyko šiemet arba pernai. Tuo metu ji dirbo apsaugos darbuotoja, įvykio metu vaikščiojo po salę ir nieko nematė, tik įvykį pamatė kažkuri pardavėja ir paprašė atsukti kameras. Vagystės metu buvo pavogta 24 pakeliai kavos, t. y. buvo pavogti 2 ar 3 „pokai“ kavos. Ta kava buvo sudėta prie įėjimo, tik įėjus į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Matėsi, kad vyras užsidėjęs gobtuvą ir vilkintis geltoną striukę, staigiai pasiėmė kavą, įsidėjo į „tašę“ ir išėjo pro duris – tai buvo žaibiška vagystė. Kavą paėmė vyras, bet pagal vaizdo įrašą suprato, kad jie buvo dviese: vyras su geltona striuke ėmė kavą, o jaunesnis asmuo stovėjo prie durų ir kišo ranką, kad neužsidarytų durys. Asmens, kuris buvo su gobtuvu, veido nematė, o kito asmens, kuris buvo maždaug 30 m. amžiaus, anksčiau nebuvo mačiusi. Ji pati įvykio nestebėjo, tuo metu buvo salės gale, tik per ausinukus išgirdo apie vagystę, kai kažkas apie tai informavo. Neprisimena, kas konkrečiai jai pranešė apie vagystę. Vaizdo įrašą žiūrėjo iš karto po vagystės, t. y. maždaug po 5 min. Kai jai pranešė, jog įvyko vagystė, ji buvo nuėjusi į įvykio vietą, bet asmens, paėmusio kavą, jau nebebuvo. Taip pat buvo išėjusi iš parduotuvės į lauką, bet asmens su geltona striuke niekur aplink nebuvo, tai spėja, jog šis galėjo būti su automobiliu. Antro asmens ji taip pat nepastebėjo – labiau buvo susikoncentravusi į žmogų geltona striuke. Kavą vogė vienas asmuo, o kitas asmuo stovėjo prie durų - ji mano, kad įvykyje galėjo dalyvauti du asmenys, nes svetimas žmogus specialiai nelaikytų durų, bet galbūt ji neteisingai galvoja. Jeigu užsidaro parduotuvės durys, per kurias įeinama į parduotuvę, tai iš parduotuvės su pavogta preke nebus įmanoma išeiti. Tokiu atveju, kad išeitum per tas duris, reikėtų laukti, kad įeitų kitas žmogus, arba reikėtų, jog kažkas stovėtų, jog durys neužsidarytų. Jeigu į parduotuvę neateitų joks žmogus, tuomet reikėtų eiti pro kasas.
Liudytoja L. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad žino, jog yra pakviesta dėl vagystės iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), kai buvo pavogta kava. Ji dirba Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate, šioje byloje pagrindine tyrėja buvo ji, byloje apklausė įtariamuosius, apžiūrėjo rūbus, o daugiau neprisimena, kokius veiksmus atliko. Byloje įtariamieji buvo A. B. ir A. M.. Vieną asmenį nustatė pagal vaizdo medžiagą iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), o antrą asmenį nustatė pareigūnai. Prisimena, kaip vyko M. apklausa. B. apklausė nuotoliu būdu, atrodo, jog iš pradžių kaltu jis neprisipažino, bet paskui prisipažino, o A. M. prisipažino ir davė parodymus. A. M. buvo jaunesnis asmuo, su juo jos nesieja jokie santykiai, ji užrašė tokius pastarojo parodymus, kokius šis davė. Apklausų metu visada pasakoja pats asmuo ir paskui galbūt yra užduodami klausimai, taip pat visada yra duodama susipažinti su protokolu ir, jeigu būna kas nors užrašyta „ne taip“, tai tada patikslina ir duoda žmogui popierinę protokolo versiją pačiam paskaityti. Šiuo atveju A. M. apklausos protokolą davė skaityti pačiam, pastabų dėl apklausos ar kokių nors prieštaravimų nebuvo, protokole ji nieko nepapildė. Anksčiau jai nėra tekę susidurti su M., su juo niekada neturėjo ikiteisminių tyrimų. Taip pat ikiteisminių tyrimų neturėjo ir su A. B. arba to neprisimena, pastarojo atžvilgiu piktumų neturi. Kaltinamųjų asmeniškai ji nepažįsta ir dirba nešališkai. Iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) buvo pavogtos dvi pakuotės kavos, kas matėsi iš vaizdo įrašo, kai parduotuvė pateikė dokumentus, ir gal buvo apklausti liudytojai. Iš A. M. nebuvo prašymų leisti duoti papildomus parodymus. Viskas, kas užrašyta A. M. apklausoje, yra užrašyta pagal pastarojo duotus parodymus, t. y. ji rašė tai, ką šis sakė. Neprisimena, ar apklausos metu pastarajam davė susipažinti su vaizdo medžiaga. Protokole ji užfiksavo visiškai tokius M. parodymus, kokius šis davė. Kiek prisimena, ikiteisminio tyrimo metu A. M. apklausoje nedalyvavo advokatas, nes nebuvo pagrindo jo skirti. A. B. apklausė nuotoliniu būdu ir jo advokatas dalyvavo. Kai pirmą kartą buvo apklaustas A. B., tai tuo metu šis nebuvo įkalinimo įstaigoje, advokato neprašė, jo nenorėjo ir pats „nepasiėmė“, o priežasčių skirti gynėją nebuvo. Per 31 m. ji nieko „nepasodino“ ir „nesodino“, o tokių žodžių apklausų metu ji nenaudoja, su žmonėms visada elgiasi normaliai ir gražiai.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 23 d., apie 18:34 val. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančios adresu (duomenys neskelbtini), pavogta prekių už 150,96 eurus (1 t., b. l. 13-14).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 23 d., apie 18:34 val. pro įėjimą įėjęs vyras ir kitas vaikinas laukęs parduotuvės tambūre, iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pavogta prekių už 150, 96 eurus (1 t., b. l. 15-17).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta (1 t., b. l. 20-26).
Pažymoje iš policijos duomenų bazės nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 23 d., apie 18:34 val., vagystė iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimas apie įvykį gautas 2025 m. sausio 10 d. Pranešėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 27-30).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas 2024 m. gruodžio 23 d. vaizdo įrašas iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad buvo pagrobti 24 pakeliai kavos (1 t., b. l. 35-41).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš A. M. paimta žieminė striukė „(duomenys neskelbtini)“, sportinės kelnės „(duomenys neskelbtini)“, žieminė baltos spalvos kepurė su ausinėmis (1 t., b. l. 180-184).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti rūbai paimti iš A. M. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu 2025-03-20, ir sulyginti su A. M. rūbais, kuriais jis buvo apsirengęs nusikaltimo metu, (duomenys neskelbtini) pateiktuose vaizdo įrašuose, bei nustatyta, kad A. M. vagystės metu, vogdamas iš parduotuvės kavą su A. B. buvo apsirengęs tais pačiais pateiktais rūbais (1 t., b. l. 187-193).
Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamųjų veikos juridinė kvalifikacija
Motyvuojamoji dalis
BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.
Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas vagystės (BK 178 straipsnis) požymius, ne kartą konstatavo, kad vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018, 2K-212-511/2023).
Šioje byloje A. B. ir A. M. kaltinami veikdami bendrininkų grupe, kaltinime nurodytu laiku iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės nurodytos kaltinime, pagrobę svetimą, nedidelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 24 pakelius 500 g „(duomenys neskelbtini)“ kavos, kurių bendra vertė – 150,96 Eur (BK 178 str. 5 d.).
Kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodęs, jog kaltinime nurodytą kavą pagrobė iš parduotuvės, tačiau tai atliko vienas, o ne veikdamas su kitu kaltinamuoju – sūnumi A. M., o kaltinamasis A. M. kaltę neigė ir nurodė vagystėje nedalyvavęs ir prie jos neprisidėjęs, o bėgęs iš parduotuvės tik dėl išgąsčio pamačius tėvą A. B.. Teismo vertinimu minėti abiejų kaltinamųjų teiginiai, kad A. B. vienas įvykdė vagystę, o A. M. kartu neveikė, yra tik pastarųjų deklaratyvi gynybinė poziciją, siekiant, jog A. M. išvengtų baudžiamosios atsakomybės, kadangi byloje esančių įrodymų visuma visiškai paneigia abiejų kaltinamųjų keltą versiją, kad A. B. veikė vienas.
Aplinkybę, kad A. B. pagrobė kaltinime nurodytą svetimą turtą patvirtina paties kaltinamojo A. B. parodymai duoti teisme, kur jis nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš tiesų pagrobė du padėklus kavos, kur viename padėkle buvo 12 pakuočių kavos, be kita ko, save atpažino byloje esančiuose įrašuose, kuriuose buvo užfiksuota įvykdyta vagystė. Taip pat A. B. kaltę iš dalies patvirtina ir A. M. parodymai teisme, kur šis nurodė, kad tėvas išbėgo iš parduotuvės, turėdamas kažką rankose uždengtą. Byloje esantys vaizdo įrašai taip pat patvirtina A. B. kaltę pagrobus nedidelės vertės svetimą turtą, kadangi vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip A. B. įeina į parduotuvę, po to paima du padėklus kavos ir už juos nesumokėjęs pabėga iš parduotuvės. Byloje esantys liudytojų L. M. ir R. T. parodymai teisme patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo įvykdyta kavos vagystė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys patvirtina, kad buvo pagrobta kavos už 150,96 Eur (1 t., b. l. 15-17).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-511/2022, 2K-133-489/2023). Pabrėžtina, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2022).
Šioje byloje pabrėžtina, kad bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-511/2019, 2K-278-303/2020, 2K-51-788/2022 ir kt.). Baudžiamojo įstatymo nereikalaujama, kad visi bendravykdžiai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-489/2023).
Nors kaltinamasis A. M. neigia kaltę dėl vagystės, veikiant kartu su A. B., o A. B. pritariant šiai sūnaus versijai, tačiau byloje esantys objektyvūs įrodymai, šią kaltinamojo A. M. versiją visiškai paneigia. Kaltinamasis A. M. teisme teigė, kad eidamas į parduotuvę tėvo – A. B., nematė, nematė, kaip A. B. įėjo į parduotuvę, A. B. pastebėjęs tik tada, kai pastarasis jau ėjo lauk per antrąsias parduotuvės duris. Teismas akcentuoja, kad šiuos kaltinamojo A. M. teiginius visiškai paneigia byloje esantys ir teisiamajame posėdyje peržiūrėti vaizdo įrašai iš parduotuvės, kuriuose užfiksuota visa vagystės eiga. Pažymėtina, kad vaizdo įrašuose matyti, jog A. B. ateina kartu su A. M. į parduotuvę, vienas kitą neabejotinai mato praeidami pro pirmąsias parduotuvės duris, akcentuotina, kad A. M. yra fiksuojamas vaizdo stebėjimo kamerų visą bylai reikšmingą laiką ir matyti, kad pastarasis jokios cigaretės nerūko, priešingai, stebi tėvo – A. B. veiksmus įėjęs į parduotuvės holą (įėjęs per pirmąsias duris ir laukiantis, stebintis įvykių eigą už permatomų antrųjų parduotuvės durų, per kurias patenkama į prekybinę salę), pamatęs, kad A. B. jau paėmė kavos pakuotes ir eina link išėjimo durų, kurios ką tik užsidarė įėjus pirkėjui, A. M. pribėga prie antrųjų parduotuvės durų, akivaizdžiai siekdamas, kad šios atsidarytų, ir durims atsidarius, kartu su A. B. pabėga iš parduotuvės su pagrobta kava. Kartu teismas pažymi, kad pats A. M. teisme nurodė, kad įvykio dienos ryte tėvą matęs namuose, kas rodo, jog A. B. gyvena su A. M., todėl teismui nekyla abejonių, kad A. M. tikrai žinojo ir matė, kad į parduotuvę ateina su A. B., o ne su kitu pašaliniu asmeniu. Akcentuotina ir tai, kad liudytoja teisme apklausta R. T. patvirtino, jog per antrąsias parduotuves duris galima patekti tik į parduotuvės vidų, o išeiti per jas negalima, nebent turi laukti, kad per šias duris į parduotuvę įeitų kitas asmuo.
Taigi, nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad A. M. ir A. B. veikė būdami bendravykdytojais bendrais, suderintais veiksmais, kurie esmingai papildė vienas kitą – A. B. fiziškai paėmė kavos pakuotes iš parduotuvės, o A. M. stebėjo aplinką, A. B. veiksmus ir sudarė galimybę pastarajam išeiti iš parduotuvės, prieidamas prie antrųjų durų, kad šios atsidarytų. Sklandus kavos pagrobimas buvo įmanomas tik kaltinamiesiems suderinus veiksmus ir juos vykdant. Teismas pažymi, kad A. M. pripažįstamas bendravykdytoju įvykdant BK 178 straipsnio 5 dalyje inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kadangi A. B. patekus į parduotuvę ir paėmus fiziškai kavos pakuotes, vagystė dar nebuvo baigta, A. B. nebuvo užvaldęs svetimo turto, pagrobimo požymį įgyvendino iš dalies pats A. M., atidarydamas duris A. B. ir kartu su juo pasišalindamas. Be kita ko, byloje esantys vaizdo įrašai parodo aiškų A. B. ir A. M. susitarimą nusikalstamą veiką vykdyti kartu (kiekvieno kaltinamojo funkcijų vykdant vagystę pasiskirstymas, atėjimas kartu į parduotuvę, priemonių turėjimas maskuoti paimamą svetimą turtą, numatytą aiškų veiksmų planą), kaip ir minėta, abiejų kaltinamųjų veiksmai vienas kitą papildė ir buvo būtini įvykdyti vagystę iki galo, kas rodo kaltinamųjų veiksmų bendrumą, taip pat vaizdo įrašai patvirtina ir abiejų kaltinamųjų tyčią veikti bendrai, nes matyti, jog abu kaltinamieji suvokė, jog veikia bendrai, siekia vieno nusikalstamo tikslo – pagrobti parduotuvėje buvusią kavą (svetimą nedidelės vertės turtą).
Taigi, byloje esančių įrodymų visuma: iš dalies pačių kaltinamųjų A. M. ir A. B. parodymai, kad pastarieji įvykio metu buvo parduotuvėje, kad A. B. fiziškai paėmė du padėklus kavos (bendrai 24 pakelius), nurodytos kaltinime, bei tai, jog pastarieji atpažino save pateiktuose vaizdo įrašuose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ esantis tarnybinis pranešimas bei pareiškimas, kur nurodyta, jog kad iš parduotuvės kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo pagrobti 24 pakeliai kavos, kurių vertė 150,96 Eur, liudytojo G. M. parodymai, kuris atpažino A. B., kaip vieną iš asmenų, įvykdžiusių vagystę, liudytojų L. M. ir R. T. parodymai, patvirtinantys vagystės faktą bei tai, kad per antrąsias parduotuvės duris yra tik patenkama į parduotuvę, o ne iš jos išeinama, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, byloje esančiuose ir jau aptartuose vaizdo įrašuose esanti informacija bei kiti rašytiniai duomenys neabejotinai patvirtina A. B. ir A. M. įvykdžius kaltinime nurodyto svetimo nedidelės vertės turto pagrobimą bendrininkaujant.
Šioje byloje A. B. ir A. M. kaltinami nusikalstamą veiką įvykdę bendrininkų grupėje BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad kaltinamieji veikė kartu, akivaizdžiai matėsi, jog yra susitarę vykdyti vagystę, asmenys veikia kartu, mato vienas kito veiksmus ir jiems pritaria, abiejų indėlis įvykdant nusikalstamą veiką iš esmės yra vienodas, taigi, asmenys suvokė, kad veikia kartu ir taip veikti norėjo. Teismo vertinimu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji A. B. ir A. M. inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė veikdami bendrininkų grupe, kadangi abu kaltinamieji buvo lygiaverčiai nusikalstamos veikos vykdytojai.
Kaltinamieji teismo posėdžio metu kėlė versiją, kad tyrėja atlikusi A. M. apklausą, tai yra L. Š., surašė ne tokius parodymus, kokius buvo nurodęs A. M., neva A. M. ikiteisminio tyrimo metu neigęs kaltę, o tyrėja užrašiusi priešingai. Siekiant patikrinti šią kaltinamųjų versiją, tyrėja L. Š. buvo apklausta teisiamajame posėdyje, kur pastarojo paneigė tokią kaltinamųjų versiją, nurodė, kad A. M. laisva valia davė parodymus, tyrėja užrašiusi viską taip, kaip pastarasis jai nurodęs. Be kita ko, L. Š. nurodžiusi, kad jokio asmeninio suinteresuotumo šioje byloje neturi, su A. M. anksčiau nebuvo susidūrusi, ar kada nors buvo atlikusi procesinius veiksmus kitose bylose A. B. atžvilgiu neatsiminė, jokių pykčių ar nesutarimų su kaltinamaisiais neturėjo ir neturi. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurie paneigtų L. Š. parodymus ir leistų abejoti pastarosios nešališkumu šioje baudžiamojoje byloje. Pastebėtina ir tai, kad nors A. M. teisme paneigė savo anksčiau duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur pastarasis nurodė išsamią įvykių eigą ir kaltę visiškai pripažino (2 t., b. l. 11-14), būtent byloje esančius ikiteisminio tyrimo metu A. M. duotus parodymus patvirtina kiti byloje esantys duomenys, ypatingai atkreipiant dėmesį į byloje esančią vaizdo medžiagą ir priešingai – A. M. parodymų duotų teisme nepatvirtina nė vienas objektyvus įrodymas, kas leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu A. M. pasakojo tiesą, niekas jam nedarė neleistinų poveikio priemonių, o teisme pastarasis pakeitė savo parodymus, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Akcentuotina ir tai, kad nors kaltinamasis A. B. teigia, kad A. M. ikiteisminio tyrimo metu negalėjo duoti tokių parodymų, tai yra pripažįstant kaltę, tačiau A. B. A. M. apklausoje nedalyvavo (2 t., b. l. 11-14), todėl pastarojo teiginiai yra tik deklaratyvūs teiginiai, siekiant padėti išvengti atsakomybės sūnui.
Šioje byloje taip pat buvo keliamas klausimas dėl būtino gynėjo dalyvavimo A. M. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu. Teismas pažymi, kad kaltinamųjų nurodoma aplinkybė, jog A. M. turėjo būti skiriamas gynėjas, esant kaltinamųjų (įtariamųjų) interesų priešataravimams yra nepagrįsta. BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. M. buvo apklaustas tuo metu, kai A. B. dar neturėjo gynėjo (2 t., b. l. 11-14; 1 t., b. l. 101-103), todėl nebuvo jokio kito pagrindo pastarajam skirti gynėją.
Esant šioms aplinkybės teismas neturi pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų buvę padaryti kokie nors esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, apriboję įtariamųjų, o dabar jau kaltinamųjų teises ir laisves.
Teismo įsitikinimu, kuris paremtas byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamieji A. B. ir A. M., veikdami bendrininkų grupėje, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pagrobė svetimą, nedidelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 24 pakelius po 500 g „(duomenys neskelbtini)“ kavos, kurio vieno vertė 6,29 eurai, bendros 150,96 eurų vertės.
Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamieji A. B. ir A. M. veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, suvokė, kad veikia kartu, numatė, kad pagrobdami svetimą nedidelės vertės turtą sukels baudžiamajame įstatyme numatytus pavojingus padarinius – turto savininkas neteks turto, ir tokių padarinių kaltinamieji norėjo. Kaltinamųjų A. B. ir A. M. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamųjų A. M. ir A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamųjų A. M. ir A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie veikė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), kadangi abiejų vaidmuo įvykdant nusikalstamą veiką buvo vienodai reikšmingas ir lygiavertis.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. B. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis daug kartų teistas, vyrauja turtinės nusikalstamos veikos, paskutinį kartą buvo nuteistas 2025 m. vasario 21 d., šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 121-150; Liteko duomenys), administracine tvarka baustas, taip pat vyrauja nusižengimai turtui (1 t., b. l. 151-168), yra nedirbantis, paskutiniai duomenys apie jo dirbtą darbą yra tik 2007 metai (1 t., b. l. 169-170), taigi, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. A. B. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant bendrininkų grupe. Jo padaryta nusikalstama veika buvo sukelta turtinė žala, kuri neatlyginta.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. B. paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį parenkant artimą maksimaliai bausmei, kuri numatyta skiriant bausmes už baudžiamuosius nusižengimus (BK 49 str. 3 d.), tai yra 40 parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 2025-02-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2025-05-07 nuosprendžiu, A. B. paskirta bausmė bendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme švelniausiu bausmių bendrinimo būdu – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Prie 2025-02-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2025-05-07 nuosprendžiu, paskirtos 2 metų 9 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (įvertinus anksčiau kaltinamąjį ir jo įvykdytą veiką charakterizuojančius duomenis) šiuo nuosprendžiu A. B. paskirtos bausmės, prieš tai 40 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a pap., prilyginant 1 mėnesiui 10 dienų laisvės atėmimo bausmei, ir A. B. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 10 mėnesių 28 dienos laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką A. B. įskaitoma bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, tai yra 2025-02-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2025-05-07 nuosprendžiu.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. M. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis teistas, vyrauja turtinės nusikalstamos veikos (2 t., b. l. 19-26), administracine tvarka baustas, taip pat vyrauja nusižengimai turtui, konkrečiai vagystės iš parduotuvių (2 t., b. l. 27-32), yra nedirbantis (2 t., b. l. 33-34), legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. A. M. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant bendrininkų grupe. Jo padaryta nusikalstama veika buvo sukelta turtinė žala, kuri neatlyginta.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. M. paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį parenkant didesnį, nei bausmės, kuri numatyta skiriant bausmes už baudžiamuosius nusižengimus (BK 49 str. 3 d.), vidurkiui, tai yra 30 parų. Teismo vertinimu nėra pagrindo skirti švelnesnės rūšies bausmės ar mažesnio bausmės dydžio, kadangi kaltinamasis anksčiau jau buvo teistas už turtinių nusikalstamų veikų įvykdymą, baustas administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių, vis vien daro naujas nusikalstamas veikas, anksčiau taikytos bausmės jokio teigiamo poveikio kaltinamajam A. M. nepadarė, todėl kitokios rūšies ir dydžio bausmės paskyrimas akivaizdžiai nepasiektų bausmės tikslų.
BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Iš 2025-07-23 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos patikslintos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam A. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 266,67 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pats kaltinamasis jokio turto neturi, niekur nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo A. B. neišieškotina.
Iš 2025-07-18 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos patikslintos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam A. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 329,17 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pats kaltinamasis jokio turto neturi, niekur nedirba, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo A. M. neišieškotina.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašai, esantys kompaktiniame diske prie bylos, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį ir jį nuteisti areštu 40 (keturiasdešimt) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a papunkčiu, subendrinti A. B. 2025 m. vasario 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes, ir A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (du) metus 10 (dešimt) mėnesių 28 (dvidešimt aštuonias) dienas laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką A. B. įskaityti bausmę, atliktą pagal 2025 m. vasario 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu.
Bausmės pradžią A. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. rugpjūčio 6 d.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį ir jį nuteisti areštu 30 (trisdešimt) parų.
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš A. B. neišieškoti.
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš A. M. neišieškoti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: vaizdo įrašus, esančius kompaktiniame diske prie bylos, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti A. M., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3-5 dalis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą (aptariamu atveju į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, adresu: Trakų g. 10, Šiauliai), nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo darbo laikas: pirmadienį - ketvirtadienį nuo 7.30 val. iki 16.30 val., penktadienį nuo 7.30 val. iki 15.15 val., telefono Nr. 0-41-430921) ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą, nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o laisvės atėmimo bausmę atliekančiam A. B. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.