- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- e2-519-933/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00066-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Suinteresuotas asmuo
- D. Š.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.3.13pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui D. Š. apribota teisė dvejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Prambeta“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 28 d.
2. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtinti UAB „Prambeta“ kreditorių finansiniai reikalavimai, o 2023 m. sausio 27 d. nutartimi UAB „Prambeta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (toliau – LUAB „Prambeta“).
3. 2024 m. kovo 25 d. atsakovės UAB „Prambeta“ nemokumo administratorė UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ pateikė prašymą buvusiam LUAB „Prambeta“ vadovui D. Š. apriboti jo teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
4. Nemokumo administratorė nurodė, kad ne kartą kreipėsi į bendrovės vadovą dėl LUAB „Prambeta“ turto ir dokumentų perdavimo, tačiau suinteresuotas asmuo D. Š. į nemokumo administratorės registruotais laiškais siųstus pranešimus ir į telefono skambučius neatsiliepė, visų bendrovės dokumentų neperdavė, nereagavo į raginimus perduoti bendrovės turtą, su nemokumo administratore nesusisiekė.
5. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi buvusiam LUAB „Prambeta“ vadovui D. Š. buvo skirta 400 Eur bauda už visų LUAB „Prambeta“ dokumentų ir turto neperdavimą, tačiau suinteresuotas asmuo D. Š. jam nustatytų įpareigojimų neįvykdė ir po baudos skyrimo. Nemokumo administratorės teigimu, suinteresuotas asmuo D. Š. iki šiol nėra perdavęs iki bankroto bylos iškėlimo dienos galiojusių LUAB „Prambeta“ sutarčių, kasos dokumentų, grynųjų pinigų likučių bendrovės kasoje, darbuotojų asmens bylų, darbo sutarčių, ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašo, ilgalaikio turto nurašymo per 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dokumentų, finansinės atskaitomybės dokumentų nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną, paskutinių 3 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, turimos transporto priemonės Renault Kangoo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi nemokumo administratorės UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ prašymą patenkino iš dalies – apribojo suinteresuoto asmens D. Š. teisę dvejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
7. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi buvusiam LUAB „Prambeta“ vadovui D. Š. buvo paskirta 400 Eur bauda už pareigos nemokumo administratorei perduoti LUAB „Prambeta“ dokumentus ir turtą nevykdymą. Įsiteisėjusioje teismo nutartyje dėl baudos suinteresuotam asmeniui D. Š. skyrimo nurodyta, kad buvęs bendrovės vadovas neperdavė iki bankroto bylos iškėlimo galiojusių LUAB „Prambeta“ sutarčių, darbuotojų asmens bylų, ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašo, finansinės atskaitomybės dokumentų bankroto bylos iškėlimo dieną, paskutinių 3 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, LUAB „Prambeta“ vardu įregistruoto automobilio Renault Kangoo ir jo dokumentų.
8. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismui 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi paskyrus baudą ir pakartotinai įpareigojus buvusį vadovą pateikti visus LUAB „Prambeta“ dokumentus ir turtą nemokumo administratorei, pakartotinis teismo įpareigojimas liko neįvykdytas, nors nemokumo administratorė tiek registruotais laiškais, tiek ir elektroniniu paštu suinteresuotam asmeniui D. Š. siųstais laiškais reikalavo perduoti bendrovės dokumentus ir turtą.
Atsiliepimas
9. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo D. Š. atsiliepime nenurodė, dėl kokių priežasčių nemokumo administratorei nepranešė tikslios LUAB „Prambeta“ priklausančio automobilio Renault Kangoo buvimo vietos, adreso, kodėl pats nenuvyko į automobilio saugojimo vietą ir neperdavė nemokumo administratorei šio automobilio bei jo dokumentų ir raktelių. Suinteresuotas asmuo neginčijo fakto, kad jis nemokumo administratorei neperdavė visų bendrovės dokumentų, nurodydamas, jog turėtus dokumentus perdavė, o prie neperduotų dokumentų jis neturi prieigos, todėl jų neperduoda.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas konstatavo, kad dėl buvusio LUAB „Prambeta“ vadovo D. Š. pareigos perduoti bendrovės dokumentus nevykdymo nemokumo administratorė negali organizuoti bendrovės sandorių patikrinimo, debitorinių skolų išieškojimo bei gauti lėšų visiškai ar iš dalies padengti bendrovės kreditorių reikalavimus. Teismo vertinimu, suinteresuotam asmeniui D. Š. neperdavus nemokumo administratorei automobilio ir jo dokumentų, kito bendrovės turto, yra trikdomas bendrovės likvidavimo procesas, nes nemokumo administratorė negali organizuoti turto pardavimo, automobilio išregistravimo iš transporto priemonių registro ir atlikti kitų veiksmų, todėl yra apsunkinamas bankroto procedūrų vykdymas.
11. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina buvusio LUAB „Prambeta“ vadovo nebendradarbiavimą su teismu ir nemokumo administratore. Suinteresuotas asmuo D. Š. nei teismui, nei nemokumo administratorei nenurodė jo neveikimą pateisinančių svarbių priežasčių, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių objektyvias negalėjimo perduoti nemokumo administratorei bendrovės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad bendrovės dokumentų ir (ar) informacijos neperdavimas kliudo nemokumo administratorei išsiaiškinti duomenis apie bendrovės turtą, debitorius, sandorius ir kitą informaciją, kuri yra svarbi bankroto procedūrų efektyviam vykdymui, o prieš tai taikyta švelnesnė poveikio priemonė (bauda) suinteresuotam asmeniui D. Š. nebuvo veiksminga, nes jis ir toliau nevykdė Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. ir 2023 m. gegužės 23 d. nutartyse nustatytų įpareigojimų.
12. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad suinteresuotas asmuo D. Š. sistemiškai nevykdė ar nevykdo teisės aktuose nustatytų pareigų vadovaujant kitoms bendrovėms, todėl teisių apribojimas eiti vadovo pareigas ir (ar) būti kolegialaus valdymo organo nariu maksimaliam penkerių metų terminui, kaip to prašo nemokumo administratorė, nebūtų proporcingas. Teismas nusprendė, kad apribojimas dviem metams yra pakankama prevencinė priemonė apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) D. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nemokumo administratorės UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ prašymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Transporto priemonė Renault Kangoo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorei nebuvo perduota dėl pačios nemokumo administratorės kaltės, kadangi nemokumo administratorė atsisakė turtą priimti ir fiziškai jį perimti. Transporto priemonė nebuvo perduota tiesiogiai nemokumo administratorei, ji buvo pastatyta į saugojimo aikštelę, o suinteresuotas asmuo 2024 m. gegužės 8 d., pasinaudodamas kurjerio paslaugomis, išsiuntė nemokumo administratorei transporto priemonės raktus. Nemokumo administratorė nurodė, kad neturi galimybių ir lėšų nuvykti ir pasiimti transporto priemonės.
13.2. Nemokumo administratorė, nurodydama, kad suinteresuotas asmuo nebendradarbiauja, suklaidino pirmosios instancijos teismą. Apeliantas pažymi, kad bendradarbiavo su nemokumo administratore pagal galimybes, įvertinus tai, jog užima vadovo pareigas kitoje įmonėje. Nemokumo administratorei buvo perduoti visi finansiniai dokumentai gauti iš LUAB „Prambeta“ buhalterijos, o trūkstamų dokumentų nėra galimybės pateikti. Bendrovės veikloje nebuvo nuoseklių ar tyčinių sandorių, kuriais būtų kryptingai siekiama įmonės nemokumo.
13.3. Apeliantas kitoje įmonėje, kuri buvo įkurta 2023 m. rugpjūčio mėn., užima vadovo pareigas, todėl skundžiama nutartimi pritaikytas teisių apribojimas eiti vadovo pareigas ir (ar) būti kolegialaus valdymo organo nariu sukels tiek pačiam suinteresuotam asmeniui, tiek jo naujai vadovaujamai įmonei didelius finansinius nuostolius, kadangi negalės būti tinkamai vykdomi bendrovės prisiimti įsipareigojimai, sudaromos sutartys ir atliekami kiti veiksmai. Draudimas dvejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas yra per griežta sankcija, ji neatitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacijos dalyką sudaro Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui D. Š. skirtas apribojimas eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dvejiems metams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teisės eiti juridinių asmenų valdymo organų pareigas apribojimo
21. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 (vienerių) iki 5 (penkerių) metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu juridinio asmens vadovas: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytas baigtinis sankcijos skyrimo teisinių pagrindų sąrašas, kuris negali būti aiškinamas plečiamai. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas šios sankcijos taikymo pagrindus, įvertino šių aplinkybių pavojingumą ir nustatė, kad kiekvienas vadovo (ne)veikimas yra pavojingas, kelia grėsmę skaidriam verslui, taigi gali būti savarankišku pagrindu atsakomybei kilti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-353-407/2023).
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje diskvalifikavimas (arba apribojimas vadovui eiti juridinio asmens vadovo pareigas) suprantamas kaip sankcija, poveikio ir kontrolės priemonė, kuria siekiama įvairių, kompleksinių tikslų: 1) bendrosios prevencijos, kuri pasireiškia per visuomenės žinojimą, kad yra taikoma atsakomybė už netinkamą ir nesąžiningą elgesį, ir kartu suvokiant, jog visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir kreditoriai, kontrahentai, yra saugomi nuo nesąžiningų vadovų veiksmų; 2) individualiosios prevencijos, kuria siekiama paveikti asmenis, kad jie laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir vėl neatliktų teisės pažeidimų, apriboti asmeniui galimybę daryti naują veiką tada, kai jam yra ribojama teisė eiti vadovaujančias pareigas; 3) teisingumo principo įgyvendinimo, reiškiančio, kad kiekvienam asmeniui turi būti paskirta sankcija individualiai išnagrinėjus faktines aplinkybes; 4) nubaudimo tikslo, kai sankcija yra realiai paskiriama ir kyla neigiami jos padariniai. Šios sankcijos taikymo esmė ir tikslas – išlaikyti aukštus įmonių veiklos standartus, kurie yra neatsiejamai susiję ir su įmonių socialine atsakomybe, užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui įmonių valdymo srityje (Audronė Balsiukienė „Bendrovės vadovo atsakomybė: apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas“, Jurisprudencija 28, 2 (2021): 452–475; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-407/2022).
24. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (nagrinėjamu atveju JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje) įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-795-370/2018), o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo asmens teisės ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis ir (ar) vadovo darbo aplaidumo, sąmoningo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) akivaizdumu. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (nagrinėjamu atveju JANĮ 13 straipsnio 2 dalis) nustatyta poveikio priemonė (teisės apribojimas) yra ne teismo nuobauda, o sui generis (savita) bankroto bylą nagrinėjančio teismo civilinio proceso tvarka taikoma poveikio priemonė, užtikrinanti ne tik procesinių, bet ir materialinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020).
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartimi buvęs LUAB „Prambeta“ vadovas D. Š. per 15 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, buvo įpareigotas perduoti paskirtai nemokumo administratorei visą bendrovės valdomą ir naudojamą turtą pagal įsiteisėjimo dieną, t. y. 2024 m. birželio 28 d., sudarytą balansą, taip pat visus bendrovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą bendrovės informaciją, susijusią su jos veikla. Tačiau buvęs bendrovės vadovas D. Š. per teismo nustatytą terminą nustatytų įpareigojimų neįvykdė. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi, įvertinęs nemokumo administratorės UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ 2023 m. kovo 10 d. prašymą bei jame nurodytas aplinkybes dėl dokumentų neperdavimo ir nebendradarbiavimo, buvusiam LUAB „Prambeta“ vadovui D. Š. paskyrė 400 Eur baudą ir išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus.
26. Byloje nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui D. Š., kaip buvusiam bendrovės LUAB „Prambeta“ vadovui, toliau nevykdant Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų, nemokumo administratorė UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ 2024 m. kovo 25 d. kreipėsi į bendrovės LUAB „Prambeta“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu apriboti buvusiam bendrovės vadovui D. Š. teisę iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nemokumo administratorės UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ prašymą patenkino iš dalies – apribojo buvusio vadovo teisę 2 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį ir suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentus, nutaria, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi suinteresuotam asmeniui pagrįstai buvo pritaikyta JANĮ 13 straipsnyje nustatyta poveikio priemonė:
27.1. Pirma, suinteresuotas asmuo D. Š. nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame teisme neginčijo fakto, kad iki šiol nėra visiškai įvykdęs Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties nurodymų perduoti bendrovės dokumentus ir turtą, net ir po to, kai Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui buvo paskirta 400 Eur bauda.
27.2. Antra, UAB „Prambeta“ pripažinus nemokia, jos buvęs vadovas (suinteresuotas asmuo) D. Š. privalėjo užtikrinti ne tik tinkamą įmonės dokumentų ir turto perdavimą teismo paskirtai nemokumo administratorei, bet ir bendradarbiauti su nemokumo administratore viso bankroto proceso metu bei netrukdyti vykdomoms bankroto procedūroms. Nors suinteresuotas asmuo teiktuose procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad nemokumo administratorės reikalaujamų dokumentų negali pateikti ir neturi prieigų prie jų, tačiau plačiau nedetalizavo ir nepaaiškino, ar šių dokumentų jis neišsaugojo, ar jie nebuvo sudaromi apskritai, ar yra trečiųjų asmenų valdyme, o apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais dėl dokumentų neprieinamumo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, toks suinteresuoto asmens neveikimas ir teismo privalomų nurodymų nevykdymas patvirtina suinteresuoto asmens elgesio pavojingumą ir grėsmę skaidriam verslui, kuomet nėra pateikiami ar net slepiami su bendrovės veikla susiję dokumentai ir turtas, o nemokumo administratorei yra užkertamas kelias išanalizuoti bendrovės veiklos ir bendrovės organų atliktų veiksmų teisėtumą.
27.3. Trečia, atmetami kaip nepagrįsti suinteresuoto asmens D. Š. teiginiai, kad nemokumo administratorė suklaidino teismą, todėl teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog nemokumo administratorė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, pažeidusi bendradarbiavimo pareigą ar nevykdžiusi kitų JANĮ numatytų pareigų. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, vengė įvykdyti įsiteisėjusioje teismo nutartyje iškelti bendrovei bankroto bylą teismo nustatytą įpareigojimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl buvusio vadovo teisių apribojimo, išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino šalių argumentus ir byloje esančius įrodymus.
28. Suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia taip pat tuo, kad teismo pritaikyta sankcija yra per griežta, neatitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų, kadangi suinteresuotas asmuo užima vadovo pareigas kitoje įmonėje, o pritaikyti apribojimai sukels galimus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo nutartį:
28.1. Pirma, kaip jau buvo minėta šios nutarties 24 punkte, JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta poveikio priemonė nėra siejama su papildomomis sąlygomis ir (ar) vadovo darbo aplaidumo, sąmoningo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) akivaizdumu, kadangi poveikio priemonės taikymui užtenka nustatyti bent vieną buvusio vadovo neteisėtą neveikimą ar neteisėtus veiksmus. Suinteresuotam asmeniui teisių apribojimas buvo pritaikytas JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, įvertinus aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo nemokumo administratorei neperdavė visų bendrovės dokumentų ir turto.
28.2. Antra, įstatymų leidėjas numato galimybę taikyti aptariamą poveikio priemonę iki 5 metų. Šiuo atveju skundžiama teismo nutartimi apelianto atžvilgiu buvo pritaikyta daugiau nei du kartus trumpesnė poveikio priemonė.
28.3. Trečia, ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo užima vadovaujamas pareigas kitoje įmonėje per se (savaime) nesuponuoja išvados, jog JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta poveikio priemonė negali būti taikoma, įvertinus minėtos poveikio priemonės tikslus (žr. šios nutarties 23 punktą). Be to, aptariama poveikio priemonė taikoma pačiam subjektui, kuris neatliko tam tikrų veiksmų – fiziniam asmeniui.
28.4. Ketvirta, suinteresuotas asmuo nepagrindė, kad paskirta poveikio priemonė yra neproporcinga ir (ar) varžo jo teises, daugiau nei būtina užtikrinti procesinių ir materialinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimą.
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime akcentavo aplinkybę, jog uždraudus jam eiti vadovo pareigas, bus padaryta žala ne tik suinteresuotam asmeniui, bet ir kitam juridiniam asmeniui – MB „Concrete masters“, kurio vadovu jis yra, o atskirajame skunde suinteresuotas asmuo jau nurodė, kad žala bus padaryta juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini).
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pirma, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-268-569/2024 bendrovei MB „Concrete masters“ buvo iškelta nemokumo (bankroto) byla, nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 1 d. Tiek minėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-268-569/2024, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-41-739/2024, bankroto bylos įmonėms, atitinkamai MB „Concrete masters“ ir LUAB „Prambeta“, buvo iškeltos pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimus. Antra, suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė, kad pritaikius teisių apribojimą bus padaryta žala juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini), nėra pagrįsta įrodymais, todėl laikytina deklaratyvaus pobūdžio.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta, kiti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
32. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir aiškino teisės normas, išanalizavo bylos medžiagą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.