Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei S. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „BnP Finance“, UAB „Nordecum“, UAB „PRO Invest Group“, Bigbank AS filialas, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Vilniaus teritorinė ligonių kasa, SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, I. C., A. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

3. Atsakovė S. J., kuriai procesiniai dokumentai įteikti elektroninio ryšio priemonėmis per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ str. 10 d.), teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

5. Tretieji asmenys – UAB „BnP Finance“, UAB „PRO Invest Group“, Bigbank AS filialas, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Vilniaus teritorinė ligonių kasa, SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, I. C. bei A. B., kuriems procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 123 str. 1 d., 175¹ str. 10 d.), per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Atsakovė ir tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, tretieji asmenys UAB „Nordecum“, Vilniaus teritorinė ligonių kasa, SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, UAB „BnP Finance“ pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 158–161, 194–196). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei ir tretiesiems asmenims apie teismo posėdį pranešta tinkamai (CPK 123 str. 1 d., 175¹ str. 10 d.), byla išnagrinėta atsakovei ir tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

9. Byloje nustatyta, kad ieškovo D. J. ir atsakovės S. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 40). Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

10. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi tiek jis, tiek atsakovė savo elgesiu pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas, dėl ko bendras šalių gyvenimas tapo negalimas. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas taip pat laikėsi pozicijos, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi šeimoje prasidėjus nesutarimams ir nesutapus šalių interesams, abu sutuoktiniai nedėjo pastangų, kad šeima būtų išsaugota.

11. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 str.). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 str.).

12. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

13. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo paaiškinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl nesutapusių sutuoktinių charakterių, nesutarimų šeimoje, taip pat abi šalys nedėjo jokių protingų pastangų, siekdamos išsaugoti šeimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo. Pažymėtina, jog atsakovė, kuri apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą buvo informuota tinkamai, neneigė ieškovo išdėstytos pozicijos dėl santuokos iširimo priežasčių.

14. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 str. 6 d.).

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Dėl pavardžių po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo

16. Ieškovo prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama jo turima pavardė – J., atsakovei, nesant ieškovo prieštaravimo ir atsakovei nepareiškus savo pozicijos dėl pavardės po santuokos nutraukimo, paliekama jos santuokinė pavardė – J. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

17. Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečių vaikų

18. Byloje esančios 2022 m. kovo 16 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos Nr. GR.3A-2203-1 ir Nr. GR.3A-2203-2 patvirtina, kad sutuoktiniai bendrų nepilnamečių vaikų neturi (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 12–14), todėl teismas klausimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, nesprendžia.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

19. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

20. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; kt.). Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.

21. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys, būdamos santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šį turtą: transporto priemonę Lexus IS 220 d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 26, 32), registruotą atsakovės S. J. vardu. Bylos duomenimis, kito nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 17–19, 28, 83–84). Ginčo dėl šalims priklausančių piniginių lėšų padalijimo tarp šalių nėra. Duomenų apie kitą šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą byloje nepateikta.

22. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

23. Ieškovas prašo padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant jo asmeninėn nuosavybėn transporto priemonę Lexus IS 220 d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį, atitinkančią ½ dalį transporto priemonės vertės. Pažymėtina, kad atsakovė prieštaravimų dėl tokio ieškovo siūlomo turto padalijimo būdo byloje nepateikė. Taigi, ginčo dėl minėtos transporto priemonės padalijimo byloje tarp šalių nėra.

24. Ieškovas dalijamą turtą – transporto priemonę įvertino 2 900,00 Eur suma. Ieškovas dalijamos transporto priemonės vertei pagrįsti pateikė į bylą portalo www.autoplius.lt išrašus, kuriuose nurodyti panašaus turto pardavimo skelbimai su kainomis (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 49).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso nuo konkretaus turto rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, 72 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs: byloje pateiktą rašytinį įrodymą, pateiktą kartu su ieškiniu, apie panašių transporto priemonių rinkos vertes (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 49); aplinkybę, jog ieškinys pateiktas 2022 m. spalio 28 d., t. y. nuo ieškinio pateikimo praėjo nedaug laiko, todėl tikėtina, kad esminių pokyčių automobilių rinkoje per tą laiką neįvyko; ieškovo paaiškinimus, kuriuose ieškovas nurodė, jog dalijama transporto priemonė yra pagerinta, dėl ko tikėtina, jos rinkos vertė yra didesnė, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog dalijamos transporto priemonės vertė gali būti artimesnė 3 500,00 Eur sumai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvada, jog dalijamos transporto priemonė vertė sudaro 3 500,00 Eur.

27. Remiantis išdėstytu, kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ieškovui asmeninės nuosavybės teise natūra priteistina transporto priemonė Lexus IS 220 d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priteisto santuokoje įgyto turto vertė viršija jo dalį bendrame turte, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 750,00 Eur (3 500,00 / 2) dydžio piniginė kompensacija (CK 3.117 str. 3 d.).

28. Ieškovas prašo kompensacijos išmokėjimą atsakovei atidėti 3 mėnesių laikotarpiui.

29. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką.

30. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

31. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs tai, jog ieškovas prašo atidėti sprendimo vykdymą tik 3 mėnesių terminui, tai, kad atsakovė prieštaravimų dėl tokio ieškovo prašymo nepateikė, atsižvelgdamas į teisėtų interesų pusiausvyros principą, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismas sprendžia, kad ekonomiškai teisinga teismo sprendimo vykdymą ieškovui dalyje dėl atsakovės naudai priteistos 1 750,00 Eur piniginės kompensacijos atidėti trims mėnesiams nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovas turi šiuos skolinius įsipareigojimus: UAB „BnP Finance“ pagal 2020 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartį Nr. REF-sm23z43y; UAB „Nordecum“ pagal 2022 m. kovo 18 d. refinansavimo vartojimo kredito sutartį Nr. SP1232163; Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pagal 2013 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6.-6861-870/2013, kurios išieškojimas vykdomas antstolės Daivos Prunskienės vykdomojoje byloje Nr. 0068/15/00975; I. C. pagal 2020 m. liepos 20 d. Vilniaus m. 30-ojo notaro biuro notarės R. Sipavičienės vykdomąjį įrašą Nr. 2081, kurios išieškojimas vykdomas antstolės Jurgitos Bareikienės vykdomojoje byloje Nr. 0018/20/01459; Vilniaus teritorinei ligonių kasai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-961/2023 bei pagal Vilniaus apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-259- 873/2020; A. B. pagal Vilniaus apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-259-873/2020; SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratoriui“ pagal 2022 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo įsakymą Nr. eLI-7726-561/2022. Atsakovė turi šiuos skolinius įsipareigojimus: Bigbank AS filialui pagal 2020 m. balandžio 23 d. kredito sutartį Nr. CL-LTC-20012315; ir UAB „PRO INVEST GROUP“ pagal 2020 m. rugsėjo 11 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 126579 (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 10–11, 15, 21–24, 29–30, 33–35, 45–48, 51–82, 85–91). Dalis šių kreditorinių įsipareigojimų buvo įgyti santuokos metu, todėl spręstinas klausimas dėl šių prievolių padalijimo nutraukiant santuoką.

34. Pažymėtina, jog asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010).

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo įsipareigojimai, įgyti iki santuokos sudarymo ir kilę iš ieškovo padarytų teisės pažeidimų, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Vilniaus teritorinei ligonių kasai, A. B. po santuokos nutraukimo pripažintini asmeninėmis ieškovo prievolėmis, o atsakovės įsipareigojimas Bigbank AS filialui, įgytas iki santuokos sudarymo, po santuokos nutraukimo pripažintinas asmenine atsakovės prievole.

36. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog šalys kartu kaip sutuoktiniai pragyveno apie pusę metų. Atsakovė šios aplinkybės neginčijo. Byloje nėra jokių duomenų, jog pagal santuokos metu šalių sudarytas kredito sutartis gautos pinigų sumos buvo panaudotos bendriems ieškovo ir atsakovės, kaip šeimos, poreikiams tenkinti. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog šalys sudarė kredito sutartis tik savo asmeninėms reikmėms, gautos sumos nebuvo panaudotos šeimos gerbūvio kūrimui. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip pat neginčijo aplinkybių dėl prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų pobūdžio, nenurodė aplinkybių, kad kredito sutarčių pagrindu gautos sumos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Tretieji asmenys, t. y. ieškovo ir atsakovės kreditoriai, taip pat nepateikė prieštaravimų ieškovo siūlomam prievolių padalijimui po santuokos nutraukimo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prievolės UAB „BnP Finance“, UAB „Nordecum“, I. C. ir SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratoriui“ po santuokos nutraukimo taip pat pripažintinos asmeninėmis ieškovo prievolėmis, o atsakovės S. J. prievolė UAB „PRO INVEST GROUP“ po santuokos nutraukimo taip pat pripažintina asmenine atsakovės prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

38. Byloje nustatyta, kad ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 168,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 43), taip pat patyrė 720,96 Eur išlaidų už suteiktas atstovavimo paslaugas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 165–166; 2 t., b. l. 4–6, 10). Taigi, viso bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 888,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

39. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys dėl santuokos nutraukimo patenkintas visiškai (100 proc. patenkintų reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 88 straipsnio 1 d. 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 888,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Ieškovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo S. J. palikti santuokinę pavardę „J.“, D. J. – turimą pavardę „J.“.

Priteisti ieškovui D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Lexus IS 220 d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 750,00 Eur (tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 ct) dydžio piniginę kompensaciją, atidedant šios piniginės kompensacijos mokėjimą trims (3) mėnesiams nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti po santuokos nutraukimo šias ieškovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), prievoles tretiesiems asmenims asmeninėmis ieškovo D. J. prievolėmis iki visiško jų įvykdymo:

- UAB „BnP Finance“ pagal 2020 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartį Nr. REF-sm23z43y;

- UAB „Nordecum“ pagal 2022 m. kovo 18 d. refinansavimo vartojimo kredito sutartį Nr. SP1232163;

- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pagal 2013 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6.-6861-870/2013, kurios išieškojimas vykdomas antstolės Daivos Prunskienės vykdomojoje byloje Nr. 0068/15/00975;

- I. C. pagal 2020 m. liepos 20 d. Vilniaus m. 30-ojo notaro biuro notarės R. Sipavičienės vykdomąjį įrašą Nr. 2081, kurios išieškojimas vykdomas antstolės Jurgitos Bareikienės vykdomojoje byloje Nr. 0018/20/01459;

- Vilniaus teritorinei ligonių kasai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-961/2023 bei pagal Vilniaus apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-259- 873/2020;

- A. B. pagal Vilniaus apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-259-873/2020;

- SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratoriui“ pagal 2022 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo įsakymą Nr. eLI-7726-561/2022.

Pripažinti po santuokos nutraukimo šias atsakovės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), prievoles tretiesiems asmenims asmeninėmis atsakovės S. J. prievolėmis iki visiško jų įvykdymo:

- Bigbank AS filialui pagal 2020 m. balandžio 23 d. kredito sutartį Nr. CL-LTC-20012315;

- UAB „PRO INVEST GROUP“ pagal 2020 m. rugsėjo 11 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 126579.

Priteisti iš atsakovės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 888,96 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 96 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 33,20 Eur (trisdešimt trijų eurų ir 20 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento civilinės metrikacijos skyrius, Vedybų sutarčių registrui, VĮ „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.