Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas:

1) 2015-10-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 213 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 4 MGL (150,64 Eur) bauda, bauda sumokėta 2016-03-01;

2) 2016-11-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 16 MGL (602,64 Eur) dydžio bauda, bauda sumokėta 2017-02-07;

3) 2020-11-25 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J., dirbdamas apsaugos darbuotoju, 2021-06-18 apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini), baro „(duomenys neskelbtini) “ lauko terasoje, nenorėdamas įleisti į baro vidų neblaivaus kliento T. G., tyčia spyrė nukentėjusiajam T. G. į kairės kojos blauzdą, dėl ko, nukentėjusiajam T. G. ir jam pačiam neišlaikius pusiausvyros, abiem krentant, jis užkrito visu kūnu ant T. G., taip padarydamas nukentėjusiajam T. G. dešinio žastikaulio abipusius, avulsinius antkrumplių lūžius, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje bei poodines kraujosruvas kairės blauzdos kulkšnyse, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. G 1519/2021(01)), tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. G. sveikatą.

Teisiamajame posėdyje D. J. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis dirbo bare (duomenys neskelbtini). Buvo maždaug vidurnaktis. Būna labai daug lankytojų, bet tą akimirką atkreipė dėmesį į nukentėjusįjį, nes šis svirduliavo, kabinėjosi prie lankytojų. Nukentėjusysis ėjo prie kitų žmonių, ėmė svetimus gėrimus, sakė kvailus juokelius ir pan. Viena lankytoja pažiūrėjo kreivai į jį (D. J.), kodėl neatlieka savo darbo. Kiti paprašė, kad jis nukentėjusįjį patrauktų. Jis priėjo prie nukentėjusiojo, pasakė, kad laikytųsi atstumo. Nukentėjusysis neklausė, stovėjo nosis prieš nosį, taip jį provokuodamas. Prasidėjo žodinis mūšis, paskui jis (D. J.) jį atstūmė nuo savęs ir gavosi taip, kad nukentėjusysis pats jį nusitempė paskui save ir nuo jo svorio lūžo nukentėjusiojo ranka. Nebuvo naudojama jokio smurto, viskas įvyko netyčia. Pirmiausia jis pasakė užsidėti kaukę ir laikytis atstumo. Nukentėjusysis kažką atsakė. Atrodo, jis kažką laikė rankoje. Tada jis nukentėjusiajam pasakė padėti gėrimą ir pasišalinti. Nukentėjusysis nesitraukė, toliau provokavo. Sakė, ką nori, tą ir darys, liepė atstoti, jei jis (D. J.) nori, tegu kviečia pagalbą. Visas veiksmas vyko prie (duomenys neskelbtini) baro. (Duomenys neskelbtini) baras apačioje, (duomenys neskelbtini) – viršuje. Nukentėjusysis priėjo prie jo ir jie apsižodžiavo Jie abu stovėjo metro atstumu nuo staliuko, į lankytojus nugara. Jam atrodo, prie to staliuko buvo žmonių, bet jie paskui pasišalino. Tada buvo ta pirmoji koronos banga, buvo privalomos kaukės. Nukentėjusysis buvo be kaukės. Nukentėjusiojo girtumas pasireiškė tuo, kad šneka buvo nerišli, koordinacija ne visai stabili. Mano, kad blaivas asmuo būtų išsilaikęs ant kojų. Buvo staliukas nuo jo (D. J.) per metrą, ir jei nukentėjusysis būtų stipriau jį pastūmęs, tai jis (D. J.) būtų parkritęs ant stalo, ant klientų. Nukentėjusysis pirmas jį pastūmė. Jis (D. J.) nenukrito, toliau kalbėjo su nukentėjusiuoju. Tada nukentėjusysis antrą kartą jį pastūmė, trečią ar ketvirtą kartą jau jis nukentėjusįjį atstūmė delnu į kairį petį. Nukentėjusysis, nepastovėdamas ant kojų, pastvėrė jį už marškinėlių ir krisdamas nusitempė paskui save. Jis (D. J.) nebūtų nukritęs, jei nukentėjusysis nebūtų jo pastvėręs. Pastūmęs nukentėjusįjį, jis išlaikė savo pusiausvyrą, nes buvo blaivas. Nukrito tik dėl nukentėjusiojo veiksmų. Nukritęs nukentėjusysis ėmė šaukti, kad jam skauda. Jis (D. J.) iš karto nubėgo prie baro atnešti ledo. Atnešė nukentėjusiajam, o šis prašė kviesti greitąją. Nukentėjusysis krito atbulas, lygiai ant alkūnių. Jis (D. J.) krito ant pilvo. Įvykio metu jis svėrė 110 kg. Užkrito ant nukentėjusiojo visu kūnu. Jam atrodo, jis nukentėjusiajam ant rankos neužkrito. Nematė atviro lūžio, matė tik paraudimą. Nukentėjusysis, atrodo, buvo su šviesiais marškinėliais trumpomis rankovėmis, nes rankos matėsi. Jis pats nematė, ar nukentėjusysis buvo su marškinėliais. Kaip ir minėjo, smūgio nebuvo. Jį tik atstūminėjo nuo savęs. Jėgos nebuvo naudota. Nukentėjusysis susvirduliavo ir jį nusitempė kartu. Nespyrė nukentėjusiajam į koją. Fizinio smurto tikrai nebuvo. Nežino, kaip jam galėjo ta mėlynė atsirasti. Gal jis kur nors krito anksčiau, kai jo kelionė prasidėjo. Nematė, kad nukentėjusysis dar kur nors kristų, tik tada, kai kartu krito. Neįsivaizduoja, kaip pas nukentėjusįjį atsirado sužalojimai blauzdoje. Jis jokių veiksmų nenaudojo prieš nukentėjusįjį, kad šis nugriūtų ant žemės. Nesmaugė nukentėjusiojo. Saugomas objektas buvo visa terasa, baras ir lankytojai. Dažnai teko malšinti tokius konfliktus, tame bare dažnai reikėdavo naudoti jėgą. Jiems darbe neišdavinėja spec. priemonių. Nenaudojo spec. priemonių. Neturėjo jokio tikslo sužeisti ar sužaloti. Visas įvykis įvyko dėl nukentėjusiojo veiksmų; jei jis būtų blaivas, tai nieko ir nebūtų įvykę. Jis (D. J.) buvo blaivas, jiems darbe tikrinamas blaivumas.

Paskelbus D. J. skambučio Bendrajam pagalbos centrui išklotinę, kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis nebuvo paguldytas. Gal jis skambindamas kažką ne taip pasakė, nes ir ledą nešiojo, ir greitajai skambino, tai gal kažką sumaišė. Gal turėjo omenyje, kad po įvykio paguldytas buvo.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus (1 t., b. l. 164, 170), kaltinamasis parodė, kad atstūmė nukentėjusįjį atgal. Atstūmė nestipriai nuo savęs. Nepamena, ar nukentėjusysis svirduliavo, ar ne. Smurto prieš jį nenaudojo. Pripažįsta ligonių kasų civilinį ieškinį. Ieškinio neatlygino, nes nieko negavo. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, žalos jam neatlygino.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis T. G. parodė, kad buvo neblaivus, vaikščiojo po miestą, norėjo atsigerti dar alaus. Tą dieną tikrai nemažai alaus buvo išgėręs, apie 8 bokalus. Karšta buvo, todėl nusiėmė marškinėlius, užsimetė ant peties. Užėjo į barą, ten ir viršuje, ir apačioje buvo didelė eilė. Nuėjo į viršų, ten visi staliukai buvo užimti. Jis prie nieko nesikabinėjo. Lauke pamatė apsaugos darbuotoją, priėjo paklausti, gal kur galima atsisėsti. O šis jam griežtai atsakė greit atsitraukti nuo jo per 2 metrus. Tada jis (T. G.) jo paklausė, ko jis toks agresyvus. Po to viską prisimena labai miglotai, pamena tik kad pabunda ir ranka išversta į dešinę pusę. Kaulas sulūžęs, buvo labai didelis skausmas. O apsaugos darbuotojas dar gulėjo, jį laikė smaugdamas. Jis (T. G.) prašė jam nulipti, kviesti greitąją. Tada apsaugos darbuotojas nuėjo į apačią, o prie jo (T. G.) pribėgo merginos, kišo striukę po nugara. Atvažiavo greitoji, policija. Policininkai atėjo, pasižiūrėjo ir išėjo. O greitoji jį pasisodino į mašiną ir išvežė į Lazdynų ligoninę.

Jis (T. G.) buvo be kaukės. Kaltinamasis neišsakė jokios pastabos dėl kaukės. Jis kaltinamojo nestūmė ir už atlapo negriebė. Gal po įvykio geriau viską prisiminė. Sunkiai pamena, ką pasakė kaltinamajam, kažką tokio – ko jis toks agresyvus. Tuo metu staliukai ir durys buvo užnugaryje. Apsaugos darbuotojas buvo veidu priešais jį. Tamsu buvo, nežino, kiek metrų buvo iki kelio važiuojamosios dalies. Gal 2-3 metrai. Prieš jį jokių staliukų nebuvo.

Sunkiai pamena, kaip nukrito. Viskas nuo skausmo buvo aptemę. Nebuvo jokio kabinėjimosi prie lankytojų. Nepamena, kaip jis atsidūrė ant žemės. Kaltinamasis kaklą jam laikė prispaudęs ranka, dilbiu. Mano, kad kaltinamasis jį specialiai laikė, o ne netyčia užkrito. Dėl ko laikė, nežino, nes jis nesipriešino. Jo (T. G.) galva buvo pasukta, jam sunku buvo kvėpuoti, paklausė kaltinamojo, ką jis daro. Buvo sunku kalbėti. Po įvykio pasekmės siaubingos, nes buvo lūžus dešinė ranka. Iki šiol dar skauda. Pilnai neišsitiesia. Su koja viskas gerai, mėlynės sugijo. Mano, kad jam buvo spirta žemiau blauzdikaulio į kairę koją. Kaklo neskaudėjo. Kraujosruvos buvo nuo blauzdos iki kulkšnies. Gal jos ir galėjo atsirasti nuo griuvimo, tačiau mano, kad tai absurdas. Atsisako savo ieškinio, nemato prasmės.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo parodymus (1 t., b. l. 88), nukentėjusysis juos palaikė. Parodė, kad visas veiksmas vyko kur medinė pakyla, vazonai (nuotrauka 1 t., b. l. 112-113). 2 nuotrauka – jis stovėjo nugara; 4 nuotrauka – krito prie akmeninių vazonų. Prieš ateidamas į tą barą jis vaikščiojo po visą miestą maždaug nuo 14 valandos. Paskutinį kartą alaus išgėrė apie 22.30 val. Rotušės aikštėje. Prieš tai bare Gėlių gatvėje atsisakė jam parduoti alkoholio. Vaikščiojimo metu negalėjo susižaloti blauzdos. Nežino, kaip ta mėlynė ant blauzdos atsirado. Anksčiau yra buvę, kad padauginęs alaus kažko neatsimindavo, kad buvo sužalotas ir neatsiminė šito. Jis tikrai nesakė, kad važiuos pas apsaugos darbuotoją į namus. Neatsimena, gal buvo su kauke, gal pamiršo užsidėti. Apsaugos darbuotojas nereikalavo kaukės užsidėti, tik griežtai liepė laikytis 2 metrų. Matė, kad barmenė į jį pažiūrėjo labai piktai, nes jis buvo girtas. Nepastebėjo, kad kiti žmonės į jį keistai žiūrėtų. Jo kaltė tik ta, kad jis buvo girtas.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo parodymus (1 t., b. l. 29, 35-36), nukentėjusysis patikslino nesakęs apie kirkšnį, jam tik blauzdą skaudėjo. Prie apsauginio jis net neprisilietė. Savo parodymus palaiko. Viskas vyko labai staigiai. Jis tikrai nekrito ir niekas jo nestumdė. Jeigu pargriuvo, vadinasi, jį pargriovė. Nepamena, ar kaltinamasis griebė jam už rankos. Tik pamena, kad jie abu kalbėjosi negražiai, bet tikrai nebuvo jokių grasinimų. Kiekvienas liudininkas pasakoja skirtingai, jis (T. G.) buvo neblaivus, bet ir tai geriau viską pamena. Kaip buvo su koja, nepamena, galimai net buvo praradęs sąmonę nuo skausmo. Kraujosruva buvo blauzdos srityje, kairėje pusėje, berods. Klombos jokios šalia nebuvo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. G. parodė, kad nuvažiavo į barą (duomenys neskelbtini). Atsisėdo, norėjo išgerti. Pastebėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) pusės ėjo girtas žmogus, kuris kažką rėkė. Iš karto matėsi, kad žmogus atėjo ne šiaip pasilinksminti, bet nuotykių ieškoti. Jam atrodo, tas žmogus buvo agresyviai nusiteikęs. Priėjo prie baro ir pradėjo prie žmonių kaip ir kabinėtis. Iš apsaugos darbuotojo buvo raginimas, kad apsiramintų. Tas žmogus ir apsaugos darbuotojas susitiko prie jų kompanijos staliuko, jis gal ir girdėjo, ką sakė, bet dabar nepamena. Jie ėjo vienas link kito, vienas kitam kažką sakė, apsižodžiavo. Apsaugos darbuotojas ragino apsiraminti tą žmogų, o tas žmogus įžeidinėjo apsaugos darbuotoją, jis buvo iniciatorius. Pamena, kad jis su apsaugos darbuotoju dėl kažko susirėmė. Frazė „susirėmė“ reiškia, kad tas žmogus buvo neadekvatus, šūkavo, todėl atėjo apsaugos darbuotojas, jį ramino, prasidėjo apsižodžiavimas ir tas žmogus griebė apsaugos darbuotojui už kaklo. Nepamena, kokius žodžius jie vienas kitam sakė. Tas žmogus nugriuvo ant nugaros, apsaugos darbuotojas buvo viršutinėje pozicijoje. Veidas į veidą žiūrėjo. Kai nugriuvo, tai dar buvo kažkokie judesiai, kažkokie sukiojimaisi. Jie abu sukiojosi. Jie iš pirmo nukrito kaip ant šono. Nežino, kaip paaiškinti. Jie abu judėjo. Nematė jokių smūgių ar spyrių vienas kitam. Kiek pamena, tas vyriškis griebė apsaugos darbuotojui už atlapo ir jie kartu nugriuvo. Kai jie atsistojo nuo žemės, tai pas tą žmogų buvo ranka išnirusi. Prie staliuko jie sėdėjo 5 ar 6, bet tuo metu draugai buvo prie baro nuėję, o kai konfliktas vyko, jie buvo 3 ar 4. Dar nebuvo pavartojęs alkoholio, nes tik buvo atvažiavę. Jis sėdėjo taip, kad matė prieš save (duomenys neskelbtini) restoraną. Viskas vyko jam iš dešinės pusės, matė viską iš arti, gal 1-1,5 metro atstumu. Jeigu neklysta, tai jie dar užkliudė jų staliuką. Nepamena, kas būtent iš jų užkliudė. Viskas vyko dinamiškai. Danga buvo plytelės. Nebuvo kliūčių, kur jie nukrito, tik šalia staliukai buvo. Viskas vyko šalia jo (D. G.), jam užteko pasukti galvą į dešinę pusę. Jie atsistojo ir patraukė kėdes, kai kaltinamasis ir nukentėjusysis nukrito. Buvo naktis, bet apšvietimas pakankamas, detales matė aiškiai. Jiems buvo nelabai jauku sėdėti prie to veiksmo, tai todėl pasitraukė. Tiesiog nepatiko, nejauku buvo, kilo baimė dėl savo saugumo. Neprašė apsaugos darbuotojo juos apginti. Jie nežinojo, prie ko tas žmogus gali prisikabinti. Tiesioginės grėsmės nebuvo. Bent jau jis nematė, kad nukentėjusysis prie kažko kabinėtųsi. Kol tas žmogus atėjo į barą, tai jo nestebėjo, o kai vyko konfliktas su apsaugos darbuotoju, tai jau matė viską, nes tai vyko šalia.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus (1 t., b. l. 92-93, 98-99), liudytojas juos palaikė ir prašė jais vadovautis. Nurodė, kad jo nuomone, tie visi parodymai yra vienodi, tik antri išsamesni. Tie parodymai, kurie buvo pasakyti pirmi ir antri, tai taip ir buvo. Tiesiog, kai pirmi buvo duoti, tai greitai viskas buvo papasakota, o kai paskui tyrėja klausė, tai jau buvo išsamiau papasakota. Teisingi buvo ir ten, ir ten. Galbūt ne tokiais žodžiais papasakojo. Ko jo klausė, tą jis atsakinėjo. Prašo remtis parodymais, duotais policijoje. Paaiškino, jog užfiksavimas pasireiškė tuo, kad apsauginis buvo geresnėje padėtyje ir tas žmogus negalėjo atsistoti.

Teisiamajame posėdyje liudytojas N. P. parodė, kad jis su broliu, D. ir dar trimis draugais buvo bare (duomenys neskelbtini) . Pamena, kad žmogus priėjo prie apsaugos darbuotojo ir kažką šūkavo, labai garsiai šnekėjo. Matė, kaip jis nukrito, spėjo atsisukti.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus (1 t., b. l. 117-118), liudytojas parodė pamenantis, kaip vyriškis apsaugos darbuotojui sakė, kad važiuos pas šį namo. Sakė labai grubiai, agresyviai. Po to nukrito ant žemės. Matė jo rankos lūžį. Sėdėjo prie staliuko taip, kad matė barą. Veiksmas vyko jam iš kairės. Nepamena, kiek laiko praėjo nuo to laiko, kai vyriškis atėjo į barą iki apsaugos darbuotojo. Jis ne visą laiką stebėjo vyriškį, tik tada, kai šūkauti pradėjo. Veiksmas vyko daugiausia už 2 metrų nuo staliuko. Vyras krito daugiau šonu, bet tiksliai nepasakys. Nežino, kuriuo šonu. Gulėjo gal porą sekundžių nukritę. Atrodo, apsaugos darbuotojas pirmas atsistojo. Jų staliukas buvo apšviestas nuo (duomenys neskelbtini). Baras apšviestas buvo. Nuo įėjimo jų staliukas buvo apie 15 metrų. Jam (N. P.) asmeniškai tas žmogus netrukdė. Ant jų stalo jie nebuvo užkritę. Buvo necenzūriniai žodžiai. Blaivus žmogus taip nesielgtų. Matėsi, kad žmogus neadekvatus. Nelabai malonu buvo, kai tas žmogus prie jų šūkavo. Nenormalu, kai taip žmogus elgiasi.

Teisiamajame posėdyje liudytojas J. P. parodė, kad su broliu ir draugu sėdėjo bare, lauke (duomenys neskelbtini). Kažkoks vyras be marškinėlių bėgiojo, sakė, kad muštis nori. Ką tiksliai jis sakė, dabar nepasakys. Tada priėjo prie apsaugos darbuotojo, apsaugos darbuotojas tam vyrui sakė „varyk namo“. Vyras be marškinėlių paklausė „pas mane, ar pas tave namo varom“. O paskui tas vyras ir apsaugos darbuotojas nukrito ant žemės. Jam (liudytojui) reikėjo pasisukti, kad pažiūrėtų, kaip jie nukrito. Jie vienas prieš kitą stovėjo ir kalbėjo. Tas vyras be marškinėlių pastūmė apsaugos darbuotoją. Kaip jie nukrito, liudytojas nematė.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus (1 t., b. l. 104-105), liudytojas juos patvirtino. Nurodė, jog buvo taip, kad vyras griebė už atlapų. Viskas buvo taip, kaip parašyta. Patvirtina, kad tada prisiminė geriau. Tiksliai nepaskys atstumo, maždaug 1-2 metrai. Viskas vyko netoli jų staliuko. Viskas matėsi, buvo apšviesta. Nepamena, ar (apsaugos darbuotojas) už alkūnės, ar už riešo pagriebė. Nežino, ką turėjo omenyje, kai sakė, kad „konkrečius veiksmus apsauginis darė nepasakysiu“. Buvo dar blaivas toje situacijoje. Apsaugos darbuotojas to vyro nemušė. Nepamena, kokie apribojimai buvo. Visi žmonės buvo be kaukių. Dėl apsaugos darbuotojo nepamena, ar jis buvo su kauke. Berods, buvo be kaukės. Nepamena, ką sakė tas vyras. Bėgiojo ir rėkavo. Nesijautė saugiai. Jam atrodo, kad ten visiems buvo nejauku, kai jis bėgiojo prie stalų pirmyn atgal. Viskas vyko kelias minutes. Apsaugos darbuotojas užtikrino jo saugumą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas T. B. parodė, kad gavo iškvietimą, kad ar muštynės, ar sumuštas žmogus. Nuvažiavo. Buvo daug žmonių ir vienas kruvinas nukentėjusysis. Jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jį išvežė. Bendravo su apsaugos darbuotoju. Buvo surašyti liudytojai, kurie buvo prie gretimo staliuko. Dėl ko įvyko viskas, nelabai pasakys. Ten atvira vieta, tie staliukai yra lauke. Bet kas gali praeiti. Lygtai nukentėjusysis kabinėjosi prie lankytojų ir apsaugos darbuotojas bandė išvengti konflikto. Jis tame bare buvo tik tą kartą.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus (1 t., b. l. 133-134), liudytojas pridūrė, kad būtent jis surašė liudytojų duomenis, o L. surašė tarnybinį pranešimą. Kur jis (tarnybinis pranešimas) dingo, nežino. Liudytojus surašė klausdamas, kas matė įvykį. Jie stovėjo prie staliukų ir bendravo su apsaugos darbuotoju. Žmonės, kurie sėdėjo, pasakė, kad jie matė įvykį. Nepamena, ką pasakojo liudytojai. Nukentėjusysis berods kruvinas buvo, bet kur buvo žaizda, nepamena. Jį išvežė greitoji. Su apsaugos darbuotoju aiškinosi įvykio aplinkybes, kad nukentėjusysis vėlėsi į konfliktus, kabinėjosi prie žmonių. Mano, kad sužalojimai pas nukentėjusįjį atsirado grumtynių metu. Nežino, kaip įvyko fizinis kontaktas. Su nukentėjusiuoju nebendravo. Galėjo girdėti, ką pasakojo nukentėjusysis, nes jis šalia stovėjo, tačiau nepamena. Dabar neatsakys, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad galimai nukentėjusysis buvo neblaivus. Nebendravo su juo, kad kvapą jaustų ar kažką. Nukentėjusysis buvo ramus.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. L. parodė, kad įvykio nepamena. Į tą barą pastaruoju metu po 2 kartus per savaitę teko važiuoti. Ganėtinai dažnai skamba (duomenys neskelbtini). Daug labai įvykių būna. Priskiriamas prie karštų taškų Vilniaus mieste.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus (1 t., b. l. 148-150), liudytojas paaiškino, kad kažką detalesnio papasakoti nelabai gali. Patvirtina savo parodymus. Bendrai žmonių daug būna, negalėjo kažkoks žmogus šiaip sau prisikabint. Šis baras yra jau toks, kad ateina į jį pasimušti jau gerai išgėrę asmenys. Įvykio aplinkybes nustatė iš liudytojų parodymų. Jie atvažiavo jau po visko, tai kažką nuodugniau pasakyti negali. Negali pasakyti, kas rašė tarnybinį pranešimą. Jei būtų tiksliai prisiminęs visas aplinkybes, tai būtų nurodęs jas sausio mėnesio apklausoje. Sužalojimus pamena. Vienas iš asmenų skundėsi rankos skausmais. Nepamena, ar buvo kraujas. Būtų tikrai nurodęs savo liudytojo apklausoje, nes kraujas yra labai svarbi aplinkybė. Buvo pasakyta, kad atėjo lankytojas, būdamas neblaivus, sukonfliktavo su apsaugos darbuotoju. Gal buvo kažkoks kontaktas, kad būtų buvę kažkokie smūgiai, nėra girdėjęs. Gal buvo kokios nors grumtynės. Nepasakytų, kad lankytojai buvo išsigandę. Žmonės tiesiog pasakė, kad įvyko konfliktas, apsaugos darbuotojas norėjo atlikti savo darbą ir galimai kažkam tai nepatiko. Iš liudytojų parodymų buvo galima nustatyti, kad vieša tvarka buvo pažeista dėl nukentėjusiojo veiksmų. Neužsifiksavo toks dalykas, kad nukentėjusysis būtų agresyvus.

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. Z. parodė, kad įvykio nepamena.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus (1 t., b. l. 139-140), jis juos palaikė. Nurodė, kad kiekvieną savaitgalį važiuoja dėl iškvietimų su apsaugos darbuotojais. Negali pasakyti, kaip tada nustatė liudytojus. Žmonės patys prieina ir pasako, kad jie matė įvykį. Tada jų duomenis surašo į savo tarnybines knygeles. Visiškai nepamena, ar rašė tarnybinį pranešimą. Jam asmeniškai ne vieną kartą teko važiuoti į šį barą. Pagal statistiką, kuomet paskambina asmenys ir praneša, kad nukentėjo nuo apsaugos darbuotojo, tai labai daug tokių atvejų, bet kai nuvažiuoji į iškvietimą, pamatai, kad apsaugos darbuotojas tiesiog dirba savo darbą, o pats tas tariamai nukentėjęs girtas ir trukdo viešąją tvarką. Jie patys turi alkotesterius, bet automatiškai matosi, kaip žmogus bendrauja, sklinda alkoholio kvapas, kaip kalba, kokia jo koordinacija. Metų praktika ir matai, kad asmuo neblaivus. Jie jokių tyrimų nedaro, atvažiuoja, užfiksuoja ir tiek. Neatsimena, dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas. Negali pasakyti, ar buvo matyti kraujas.

Teisiamajame posėdyje liudytoja U. U. parodė, kad ji su drauge G. V. sėdėjo terasoje ir nieko nematė, nes nugara sėdėjo. Iš draugės reakcijos suprato, kad kažkas įvyko. Negirdėjo jokio triukšmo, nes ten ir taip nuo žmonių būna triukšminga. Tik iš draugės sužinojo, kad vyko konfliktas tarp apsaugos darbuotojo ir žmogaus. Draugė sakė, kad vėl kažkas susimušė, ir jos tiesiog išėjo. Ji nebuvo atsisukusi ten, kur kažkas įvyko, sėdėjo nugara, į ją priekiu buvo baras. Buvo pripratus prie tokių įvykių, pati dirbo bare, todėl pradedi nereaguoti į tokius įvykius. Apsaugos darbuotoją D. J. pažinojo tik iš matymo. Jis draugiškai priimdavo klientus. Su klientais bendraudavo kaip su draugais. Ji nėra mačiusi agresyvumo iš jo pusės.

Teisiamajame posėdyje liudytoja G. V. parodė, kad jai buvo laisva diena, su drauge sėdėjo bare, lauke, pavalgė. Po kažkurio laiko pamatė įtartiną vyriškį, jis kažką murmėjo sau po nosimi, apsaugos darbuotojas pastebėjo jį ir priėjo pasakyti, kad nelįstų prie žmonių. Vyras pradėjo atsikalbinėti, tuo metu dar buvo karantinas, apsauginis paprašė užsidėti kaukę, o tas vyras neklausė ir dar sakė, kad tuoj jį apkrės, ir kosėjo. Jie pradėjo pyktis ir ji nepamena, ar vyriškis suklupo, ar kas, bet bekrisdamas nusitempė apsaugos darbuotoją už pakarpos ir šis užkrito ant jo. Ji juos matė iš šono. Matė tai, kad buvo tempiama už krūtinės atlapo. Jis krito ant žemės. Nepasakys kaip krito, ar nugara, ar šonu. Iki jų atstumas buvo nedidelis, apie 5 metrų. Nepamena laiko. Mano, kad tikrai nebuvo sutemę. Nėra taip, kad gerai viską matė, nes ne į viską atkreipė dėmesį. Ne visą laiką stebėjo momentą, kai apsaugos darbuotojas priėjo prie nukentėjusiojo, nes buvo atėjusi su drauge, su kuria ilgai nesimatė, turėjo apie ką kalbėti, todėl visko nesekė. Aplink metro atstumu nieko nebuvo, jokių daiktų. Asfaltas buvo po kojomis. Pirmą kartą, kai davė parodymus, tikrai geriau prisiminė nei dabar. Su D. jie buvo darbuotojai. Tuo metu buvo neišdirbusi mėnesio. Tokiose situacijose D. elgdavosi labai ramiai. Jam būdingas ramus aiškinimasis. Būdavo kviečiami pareigūnai, kai įvykdavo konfliktai bare. Kai įvykdavo konfliktai, pirma kviesdavo apsaugą. Po įvykio ji atsisveikino su bendradarbiais ir išėjo namo, nes yra jautri tokiems dalykams. Nesulaukė policijos pareigūnų. Nematė, ar atvažiavo greitoji. Ją sujaudino kivirčas. Ji matė kritimą, girdėjo, kaip buvo kalbama, yra silpnų nervų, nepatiko ir išėjo. Nebuvo jauku, kai tas žmogus atėjo. Tiesiog nejauku būti toje pačioje vietoje. Tuo metu, atrodo, jie net bare dirbo su kauke ir atitvarais. Ir atstumas buvo, ir klientai viduje turėjo dėvėti kaukę. Nukentėjusysis kaukės tikrai neužsidėjo ir atstumo nesilaikė. Pagal elgesį atrodė, kad jis tikrai išgėręs. Galimai net per daug.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus (1 t., b. l. 123-128), ji juos palaikė. Tai įvyko daugiau nei prieš metus, detalių tikrai nepamena. Puikiai atsimena, kad žmogus buvo neblaivus ir be marškinėlių. Nepamena, kaip vyko tramdymas. To kritimo ji nepateikė kaip fakto. Didžiosios dalies šiuo metu neatsimena. Pamena, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog tempė už atlapo. Nepasakys, ar girdėjo necenzūrinių žodžių.

Teisiamajame posėdyje specialistė R. G. paaiškino, kad odos nubrozdinimas yra užpakalinis ir išorinis paviršius, todėl negali atmesti, kad jis galėjo įvykti griūnant ant grindinio. Negali atmesti galimybės, kad buvo spirta į kulkšnį ir tokiu būdu buvo nusibrozdinta, bet negali atmesti ir kad griūnant galėjo būti toks sužalojimas. Tai yra vidinė ir išorinė kulkšnis. Jei koja kryptelėjo į šoną, tai nebūtinai turėjo būti spirta į vidinę pusę. Užtektų vienos pusės trauminio poveikio priešingoje pusėje, nes kraujosruva išsilieja ten, kur pasitempia raumenys. Galėjo būti spirta ir į vidinę, ir į išorinę pusę, priklauso nuo to, kaip ta koja stovėjo. Logiškiausia galvoti, kad jei buvo spirta į išorinę pusę, tai griūnant galėjo būti atsitrenkta į kažką ir atsirado tas nubrozdinimas. Taip pat negali atmesti galimybės, kad galėjo būti spirta tiesiog į koją ir tiesiog griuvimo metu atsirado sužalojimas. Gali atsirasti toks sužalojimas tik spiriant. Jeigu krito nugara, tai priklauso, kokia buvo kojų pozicija (kodėl sužalojimas tik ant vienos blauzdos). Ji nežino, koks buvo daiktų išdėstymas. Jeigu yra lygus paviršius, tai labiau tikėtina, kad krisdamas tokio sužalojimo negalėjo pasidaryti. Tada daugiau nuo smūgio. Jeigu visiškai ant nugaros, tai klausimas, kodėl tada sužalojimai ne tik ant užpakalinio paviršiaus, nes čia yra tiek užpakalinis, tiek išorinis. Toks sužalojimas galėtų būti tik jei kažkoks atsikišęs paviršius, nes yra nubrozdinimas. Jeigu atsikišęs paviršius, tai turėjo būti ribotas kontaktas. Blauzdos ir kulkšnies sužalojimai yra skirtingi. Kadangi tai yra čiurnos sąnarys, tai sureaguoja abipusiškai (dėl to, kad yra sužalojimas ir išorinėje, ir vidinėje kulkšnies dalyje). Tiesiog yra tendencija, kur sujudama ar yra patempiami raiščiai.

Visas kūnas buvo apžiūrėtas. Kakle greitai nyksta paraudimas ir kraujosruvos. Paspaudimas gali ir per parą išnykti. Raiščių plyšimo jam nebuvo nustatyta. Tai buvo pirminė diagnozė, tačiau ji nebuvo patvirtinta (dėl raiščių). Ant lygaus paviršiaus griūnant negalėjo būti padarytas toks sužalojimas, labiau tikėtina, kad nuo smūgio (apie kairės kojos nubrozdinimą). Ant rankos yra tokie gauburėliai (krumpliai), kurie nuo stipraus raumens susitraukimo gali atitrūkti. Dėl tokio krumplių sužalojimo negali atmesti rankos užlaužimo galimybės. Avulsiniai lūžiai yra būtent raumenų darbo pasekmė. Netiesioginis poveikis turi būti. Tai raumenukai, kurie tvirtinasi, turėtų būti tada kažkaip išlaužta ranka, kad griūdamas padarytų tokį krumplių sužalojimą. Turėtų būti kažkoks judesys, kad pasikreiptų. Turėjo kažkur užsilaikyti ar pasitempti griūdamas. Turėjo būti šioks toks raumenų patraukimas, toks avulsinis lūžis susidaro nuo raumens susitraukimo. Krumpliai tiesiog nuo smūgio taip nelūžta, turi būti raumenų poveikis. Čiurna paprastai skausminga vieta, tačiau priklauso nuo žmogaus. Intervalas neprieštaravo toms savybėm, kurias ji aprašė. Jeigu vietomis jau atsikabinęs šašas, tai turėjo praeiti apie 1 sav., 7-12 parų. Čiurnos srity gali spirti ir iš vienos pusės, ir iš kitos. Negali atmesti tokios galimybės, tačiau gali pakakti ir vieno poveikio. Jei žmogus kryptelėjo koją, tai jam gali ir priešingame paviršiuje atsirasti sužalojimas. Negali tiksliai pasakyti, ar čia tiesioginis poveikis, ar ne. Tai, ką ji matė, negalėjo priskirti nei prie vieno, nei prie kito poveikio (dėl čiurnos).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. J. parodė, kad su įtarimu susipažino jo esmę suprato, dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta iš dalies. Jis dirba (duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini) “ apsaugos darbuotoju, yra atsakingas už tvarką ir žmonių saugumą. 2021-06-18 buvo jo pamaina. 2021-06-18, vidurnaktį, tiksliai laiko pasakyti negali, apie 00.10 val. jis buvo lauko terasoje, bare „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) ir pamatė vaikiną, anksčiau jo matęs nebuvo, kuris bėgiojo aplinkui, atkreipė dėmesį dėl to, nes vaikinas buvo be marškinių ir kabinėjosi prie žmonių. Vaikinas buvo akivaizdžiai neblaivas, svirduliavo į šonus. Vaikino kabinėjimasis prie žmonių pasireiškė tuo, kad prieidavo prie įvairių staliukų, prie kurių sėdėjo svečiai, kažką sakydavo svečiams, norėdavo paimti jų gėrimus. Po to, kai pamatė, kad vaikinas pradėjo kabinėtis prie žmonių, sėdinčių lauko terasoje, žmonės pradėjo gestais rodyti, kad patrauktų asmenį, jis priėjo prie jo ir mandagiai paprašė išeiti. Minėtas vaikinas į pastabą nereagavo, pradėjo artintis prie jo, priėjo labai arti. Jis (D. J.) paprašė, kad vaikinas užsidėtų veido kaukę, tačiau šis šaipėsi, nurodė, kad apkrės jį ir visus esančius svečius „korona“ ir kad niekur neis. Jie apsižodžiavo. Vaikinas nuolat jį lietė, savo ranka per petį lengvai stumdė, tada jis (D. J.) dar kartą pasakė, kad vaikinas aprimtų, šis nereagavo. Kai vaikinas jį pastūmė už peties, jis pastūmė vaikiną atgal, tik matyt jo stūmimas buvo stipresnis, arba dėl to, kad vaikinas buvo stipriai išgėręs, jis pradėjo kristi, kritimo metu pradėjo jį (D. J.) tempti už rankos kartu ir gavosi taip, kad vaikinas nukrito patraukęs jį su savimi ir jis parkrito ant vaikino. Parkrito ant jo visu savo svoriu. Iš karto atsikėlė. Jam atsikėlus pamatė, kad vaikinui yra lūžusi ranka. Jis šaukė iš skausmo. Atnešė vaikinui ledo. Iš karto paskambino 112, iškvietė greitąją pagalbą bei policiją. Jo veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei noro sukelti jam fizinį skausmą. Vykdė savo pareigas, gynė svečius, minėto piliečio nemušė, nekonfliktavo su juo, bandė apraminti gražiai, žodžiais, nors šis jį provokavo, stumdė pirmas, galima sakyti, pats praradęs pusiausvyrą ir nuo jo lengvo pakštelėjimo per petį nukrito. Situacija yra labi nemaloni ir labai apgailestauja, kad taip įvyko. Tačiau tikrai jo veiksmuose nebuvo jokios tyčios sukelti asmeniui fizinį skausmą. Įvykis, kur įvyko konfliktas, vaizdo kameromis neužfiksuotas (1t., b. l. 164-166).

Apklaustas papildomai D. J. parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, pripažįsta savo kaltę. Labai gailisi. Yra savo parodymus pateikęs anksčiau. Pasilieka prie savo duotų parodymų. Kaip jau minėjo, minėtas asmuo, būdamas labai stipriai girtas, neadekvatus, kabinėjosi prie jo, prie baro lankytojų, todėl jis mandagiai paprašė jo išeiti. Minėtas vaikinas į pastabą nereagavo, pradėjo artintis prie jo, priėjo labai arti. Jis paprašė, kad vaikinas užsidėtų veido kaukę, tačiau šis šaipėsi, nurodė, kad apkrės jį ir visus esančius svečius „korona“ ir kad niekur neis. Jų bendravimo metu vaikinas nuolat lietė jį, savo ranka per petį lengvai jį stumdė, tada jis (D. J.) dar kartą pasakė, kad jis aprimtų, jis nereagavo, kai vaikinas pastūmė jį už peties, jis pastūmė vaikiną atgal (pastūmė tikrai nestipriai), tik matyt jo stūmimas buvo stipresnis, arba dėl to, kad vaikinas buvo stipriai išgėręs, jis pradėjo kristi, kritimo metu pradėjo jį tempti už rankos kartu ir gavosi taip, kad jis nukrito patraukęs jį su savimi ir jis parkrito ant vaikino. Parkrito ant jo visu savo svoriu. Jis iš karto atsikėlė ir atsikėlus pamatė, kad vaikinui yra lūžusi ranka. Jis šaukė iš skausmo. Jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją, atnešė minėtam vaikinui ledo. Pažymi, kad jo veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei noro sukelti vaikinui fizinį skausmą. Jis vykdė savo pareigas, gynė svečius, minėto piliečio nemušė, nekonfliktavo su juo, bandė apraminti gražiai, žodžiais, nors vaikinas jį provokavo, stumdė pirmas, galima sakyti, pats praradęs pusiausvyrą ir nuo jo lengvo pakštelėjimo per petį nukrito. Situacija yra labi nemaloni ir labai apgailestauja, kad taip įvyko. Tačiau tikrai jo veiksmuose nebuvo jokios tyčios sukelti asmeniui fizinį skausmą ar jį sužaloti. Dėl tokių savo veiksmų gailisi. Vilniaus ligonių kasai padarytą žalą atlyginti galės, taip pat sutinka atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam, tačiau su nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu nesutinka, nes ieškinyje nurodyta suma dėl žalos atlyginimo jam yra per didelė. Sutinka, kad būtų taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas teisme. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 170-172).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. G. parodė, kad 2021-06-18, vidurnaktį, jis ėjo (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nusprendė užeiti į barą. Prieš tai vartojo alkoholį, buvo neblaivus, bet ne iki tokio lygio, kad nieko neprisimintų. Užėjo pro pagrindinį įėjimą, kuris yra (duomenys neskelbtini), nusileido žemyn laiptais ir pamatė, jog visi barai yra užimti kitų lankytojų. Tada jis išėjo į lauką, kur yra kitas įėjimas iš (duomenys neskelbtini) g., praėjo staliukus ir prie šaligatvio (duomenys neskelbtini) g. jis pamatė apsaugos darbuotoją. Priėjo prie jo, norėjo paklausti, kur gali prisėsti, bet spėjus paklausti apsaugos darbuotojas agresyviai pasakė: „nuo manęs du metrai“. Jis paklausė jo (apsaugos darbuotojo), kodėl jis turi būti nuo jo du metrus? Tada apsaugos darbuotojas, nieko nesakydamas, stvėrė jam už dešinės rankos ir pargriovė jį ant šaligatvio ir pradėjo smaugti. Jis (T. G.) pasakė jam: „paleisk, ką tu darai“. Jis (apsaugos darbuotojas) tada jį paleido ir tuo metu jis pajuto, kad negali atsikelti, kadangi labai skaudėjo dešinė ranka, todėl liko gulėti ant šaligatvio, kol neatvažiavo greitosios medicinos pagalba. Atvažiavo greitosios medicinos pagalba, uždėjo jam langetę ir nuvežė į Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam nustatė alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžį. Taip pat rado mėlynę ant kairės kojos blauzdikaulio ir pradėjo skaudėti kairės kojos kulkšnį, mano, jog jam į tas kūno vietas spyrė apsaugos darbuotojas. Apsaugos darbuotoją atpažins, jis buvo sportiško kūno sudėjimo, 175-180 cm ūgio, trumpai kirptas, buvo apsirengęs apsaugos darbuotojo uniformą. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė ir moralinė žala, dėl civilinio ieškinio turtinės žalos kol kas negalvoja, jei apsispręs – pareikš vėliau. Daugiau apie įvykį nieko negali papasakoti (1 t., b. l. 29-30).

Apklaustas papildomai nukentėjusysis T. G. parodė, kad nori papildyti savo ankstesnę apklausą. 2021-06-18 apie 00.00 val. buvo (duomenys neskelbtini). Buvo vienas. Norėjo užeiti į barą, esantį (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini) “, ėjo su tikslu pasėdėti, atsigerti alaus ir po to važiuoti namo. Eidamas į minėtą barą, buvo neblaivus. Jam atėjus, laisvų vietų/staliukų nebuvo. Išėjo iš baro ir laiptais užlipo į viršų, norėdamas pasidairyti, ar ten nėra vietų. Užlipo, tačiau vietų nebuvo. Priėjo prie apsaugos darbuotojo, kurį pamatė, norėjo jo paklausti, ar nėra laisvų vietų, tačiau apsaugos darbuotojas jam pasakė: „du metrai nuo manęs“, jis priėjo prie jo ir paklausė, kodėl turi būt du metrus nuo jo. Tada apsaugos darbuotojas iškart jį pargriovė, jis nukrito ir jam lūžo ranka. Kaip jį pargriovė, net nesuprato, padaręs kažkokį veiksmą. Apsaugos darbuotojas jo nemušė, tik pargriovė, o jam kritus lūžo ranka. Apsaugos darbuotojas buvo ant jo, jis buvo apačioje. Paprašė, kad nuliptų nuo jo, jis (apsaugos darbuotojas) nulipo ir tada pamatė, kad jam lūžo ranka. Skausmas buvo labai stiprus. Apsaugos darbuotojas iškvietė pagalbą. Atvažiavo greitoji ir išvežė jį į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas rankos lūžis ir plyšusios sausgyslės. Po apžiūros lankėsi savo poliklinikoje „(duomenys neskelbtini)“. Į teismo medicinos ekspertizę kreipėsi. Minėtą dieną buvo išgėręs, tačiau apsaugos darbuotojo pirmas neprovokavo. Pirmas jo nelietė, jo neužkabino. Bare buvo adekvatus, nešūkavo, buvo be marškinėlių, nieko neįžeidinėjo. Kad elgėsi ramiai ir prie nieko pirmas nelindo, niekas paliudyti negali. Pretenzijų įtariamajam turi. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu 3000 eurų dėl rankos lūžio. Dėl rankos lūžio yra nedarbingas ir patyrė didelių materialinių nuostolių. Daugiau apie minėtą įvykį pasakyti nieko negali (1 t., b. l. 35-37).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus filialo specialisto išvadoje Nr. G1519/2021 (01) nurodyta, kad T. G. 2021-07-22 gydytojo radiologo kontrolinėse rentgenogramose nustatyta dešinio žastikaulio abipusiai, avulsiniai antkrumplių lūžiai, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kairės blauzdos kulkšnyse. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), neatmetama, kad galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2021-06-18. Sužalojimai visumoje dėl žastikaulio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. poodinės kraujosruvos, atskirai nuo lūžio, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 69-70).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė R. G. paaiškino, jog neatmetama galimybė, kad odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kairės blauzdos kulkšnyse galėjo atsirasti griūnant ant grindinio. Dešinio žastikaulio abipusis avulsinis antkrumplių lūžis galėjo atsirasti griuvimo metu, ant T. G. užkrentant kitam asmeniui, visu svoriu (1 t., b. l. 72-73).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. G. parodė, kad Vilniuje, baro terasoje apie 00.10 val., tiksliau laiko pasakyti negali, išgirdo triukšmą. Pamatė vyriškį, kuris atėjo į barą ir kažką šaukė, garsiai kalbėjo. Panašu, kad vyriškis buvo neblaivus. Jis buvo be marškinėlių, nuogu torsu. Vyriškis priėjo prie apsaugos darbuotojo ir kažką pradėjo jam sakyti. Apsaugos darbuotojas apsisuko ir nuėjo į kitą pusę. Vyriškis nuėjo iš paskos. Kai apsaugos darbuotojas sustojo, vyriškis priėjo prie jo ir pradėjo jam kažką sakyti. Po kiek laiko, vyriškis griebė apsaugos darbuotoją už marškinių. Apsaugos darbuotojas padarė kažkokį veiksmą ir jie abudu nukrito, pargriuvo ant žemės. Kai vyriškiai nukrito, apsaugos darbuotojas buvo geresnėje padėtyje, jis buvo ant vyriškio. Būdamas ant vyriškio, apsaugos darbuotojas prispaudė vyriškį, kažką jam sakė. Konkrečiai kokius veiksmus darė apsaugos darbuotojas, jis pasakyti negali, tik matė, kad jis būdamas viršuje buvo jį prispaudęs prie žemės, prispaudęs savo viena ranka, kažkaip laikė jį. Bet tiksliai pasakyti negali, apsaugos darbuotojas kažkaip buvo vyriškį „užfiksavęs“, bet konkrečiai pasakyti negali. Kai po kiek laiko apsaugos darbuotojas atsistojo, buvo akivaizdžiai matyti, kad vyriškio dešinė ranka buvo sulaužyta, nes buvo matyti išlindęs kaulas. Kai apsaugos darbuotojas atsistojo, vyriškis liko gulėti. Greitai atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Jis nematė, kad apsaugos darbuotojas smūgiuotų vyriškiui. Smūgių nematė nei iš vienos, nei iš kitos pusės. Apsaugos darbuotojas pats iškvietė medikus, buvo atnešęs vyriškiui ledo (1 t., b. l. 92-95).

Papildomai apklaustas liudytojas D. G. parodė, kad savo ankstesnę apklausą prisimina gerai ir lieka prie savo duotų parodymų. Nori tik papildyti, kad 2021-06-18 apie 00.10 val. asmuo, atėjęs į barą, esantį (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kalba apie vyrą, kuris buvo be marškinėlių, provokavo apsaugos darbuotoją, kabinėjosi prie jo. Kabinėjimasis pasireiškė gestais, replikomis, šūkavimu. Dabar sakytų replikų atsiminti negali. Bet atsimena, kad tikrai keikėsi necenzūriniais žodžiais. Vyriškis buvo agresyvus, girtas ir savo veiksmų nekontroliavo. Prie aplinkinių, šalia sėdinčių asmenų nesikabinėjo, tačiau šaukė, triukšmavo. Apsaugos darbuotojas minėto vyriškio nemušė. Minėtas vyriškis griebė apsaugos darbuotoją už marškinėlių, apsaugos darbuotojas norėjo patraukti jo rankas, pradėjo traukti ir jiedu abu nukrito. Kai jiedu nukrito, apsaugos darbuotojas gulėjo viršuje ant minėto vyro. Taip pat nori pabrėžti, kad apsaugos darbuotoją matė pirmą kartą, jis nėra jo giminaitis, draugas ar pažįstamas. Jų nesieja jokie ryšiai. Įvykio metu buvo blaivas. Daugiau apie minėtą įvykį pasakyti nieko negali (1 t., b. l. 98-101).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. P. parodė, kad 2021-06-18 apie 00.10 val. jis buvo Vilniaus miesto centre, bare „(duomenys neskelbtini) “ adresu (duomenys neskelbtini), baro terasoje. Apie 00.10 val., tiksliau laiko pasakyti negali, pamatė, kad iš (duomenys neskelbtini) prospekto atėjo kažkoks vyriškis, kuris buvo be marškinėlių, nuogu torsu. Marškinėlius laikė rankoje. Vyriškis kažką garsiai šaukė, bėgiojo tarp staliukų, ieškojo apsaugos darbuotojo, nes jis girdėjo, kaip jis (vyriškis) šaukė: „kur apsaugos darbuotojas?“. Akivaizdu, kad jis buvo neblaivus, kadangi kalbėjo nerišliai, svyravo. Kai vyriškis pamatė apsaugos darbuotoją, jis pribėgo prie jo, kažką pradėjo jam sakyti. Tik išgirdo frazę, kaip apsaugos darbuotojas pasakė vyriškiui: „eik namo“, vyriškis paklausė: „pas mane ar pas tave?“. Vyriškis griebė apsaugos darbuotoją už marškinių, jam atrodo, abiem rankomis, šiek tiek pastūmė. Apsaugos darbuotojas griebė vyriškį už rankos. Po to apsaugos darbuotojas ir vyriškis nukrito, nukrito vienu metu. Vyriškiai nukrito šalia gėlių klombos, kuri yra iš akmens ir medžio. Kai vyriškiai nukrito, apsaugos darbuotojas atsidūrė virš vyriškio. Konkrečiai kokius veiksmus darė apsaugos darbuotojas, jis pasakyti negali. Kai po kiek laiko apsaugos darbuotojas atsistojo, buvo akivaizdžiai matyti, kad vyriškio dešinė ranka buvo sulaužyta, nes buvo matyti išlindęs kaulas. Kai apsaugos darbuotojas atsistojo, vyriškis liko gulėti. Apsaugos darbuotojas iškvietė greitosios medicinos pagalbą, atnešė ledo. Greitai atvyko greitosios medicinos pagalba ir policija. Jis nematė, kad apsaugos darbuotojas smūgiuotų vyriškiui. Smūgių nematė nei iš vienos, nei iš kitos pusės (1t., b. l. 104-107).

2021-09-08 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip liudytojas J. P. parodymų patikrinimo vietoje patvirtino savo parodymus ir nurodė įvykio vietą; pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 108-113).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. P. parodė, kad 2021-06-18 apie 00.10 val. jis buvo su savo draugais – D., jo broliu J., D. (D. įvykio nematė, nes buvo išėjęs į tualetą), D. panele, kurios vardo nežino, bei A. Buvo Vilniaus miesto centre, bare „(duomenys neskelbtini) “ adresu (duomenys neskelbtini), baro terasoje. Apie 00.10 val., tiksliau laiko pasakyti negali, netoli jų staliuko atėjo vyriškis be marškinėlių ir paprašė pas apsaugos darbuotoją pagalbos, apsaugos darbuotojas paklausė, kuo gali padėt, tačiau vyriškis be marškinėlių nieko neatsakęs išėjo. Vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus. Po kelių minučių jis vėl grįžo ir priėjo prie apsaugos darbuotojo, viso pokalbio negirdėjo, tik girdėjo, kai vyriškis apsaugos darbuotojui sakė, kad važiuos pas jį namo. Apsaugos darbuotojas pasakė vyriškiui, kad eitų iš čia. Minėtas pilietis pradėjo kabinėtis prie apsaugos darbuotojo įvairiais žodžiais, pradėjo jį provokuoti. Su minėtu vyru niekas nebendravo. Apsaugos darbuotojas apsisuko ir nuėjo į kitą pusę. Vyriškis nuėjo iš paskos ir kažkuriuo momentu vyriškis griebė apsaugos darbuotoją už marškinių ir jiedu nukrito, pargriuvo ant žemės. Apsaugos darbuotojas nukrito ant minėto vyriškio. Buvo iš viršaus. Apsaugos darbuotojas iškart atsistojo ir tada akivaizdžiai matėsi, kad tam vyriškiui lūžo ranka. Pagal jį, jie nukrito netyčia, bent jau iš jo pusės matėsi taip. Jis nematė, kad apsaugos darbuotojas būtų atlikęs kokį nors veiksmą, ar būtų pargriovęs minėtą vyrą. Greitai atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Apsaugos darbuotojas vyriškio tikrai nemušė, jam smogęs nebuvo. Smūgių nematė nei iš vienos, nei iš kitos pusės. Apsaugos darbuotojas pats iškvietė medikus, buvo atnešęs vyriškiui ledo. Nori pabrėžti, kad jo ir apsaugos darbuotojo nesieja jokie giminystės ryšiai, nėra nei pažįstami, nei draugai. Net nežino, koks yra jo (apsaugos darbuotojo) vardas. Įvykio metu buvo blaivas ir visi su juo buvę asmenys buvo blaivūs, kadangi jie tik buvo atėję į barą, tik prisėdo, nespėjo net nieko užsisakyti. Jo brolis tikrai nepažįsta apsaugos darbuotojo, dėl kitų asmenų garantuoti negali, bet jo tikrai jie nepažįsta, nes niekada apsaugos darbuotojo nebuvo jų bendros kompanijose. Šiuo metu jo brolis J. atostogauja užsienyje, o A. dirba užsienyje, (duomenys neskelbtini), grįžti planuoja tik link Naujųjų metų. Daugiau apie minėtą įvykį pasakyti nieko negali (1 t., b. l. 117-120).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. V. parodė, kad 2021-06-18 apie 00.00 val. ji su savo drauge U., kuri yra irgi barmenė, buvo Vilniaus miesto centre, bare „(duomenys neskelbtini) “ adresu (duomenys neskelbtini), baro terasoje. Buvo dviese. Minėtą dieną turėjo išeiginę, o šiaip dirba būtent šitame bare, (duomenys neskelbtini), barmene. Joms sėdint bare, bendravo, pamatė, kad vyriškis be marškinėlių eina link baro, kadangi pati yra barmenė, suprato, kad tai nėra labai gerai. Po poros minučių vyriškis išėjo iš baro ir pradėjo eiti link apsaugos darbuotojo D. Vyriškis pradėjo rėkti apsaugos darbuotojui, kad jo neįleidžia į barą, jam neparduoda alkoholinių gėrimų, liepė apsaugos darbuotojui ką nors daryti dėl to. Apsauginis liepė vyriškiui užsidėti veido kaukę, kadangi šis stovėjo labai arti jo, pats apsaugos darbuotojas irgi buvo su kauke. Tada minėtas vyriškis nurodė, kad kaukės neužsidės, nurodė, kad gali apkrėsti apsaugos darbuotoją, ir pradėjo imituoti kosulį. Apsaugos darbuotojas paprašė vyriškio pasitraukti į šoną, tarp jų įvyko apsistumdymas, vyriškis pradėjo kristi, bekrisdamas čiupo ir apsaugos darbuotoją ir jiedu nukrito dviese. Matė patį kritimo faktą. Dėl ko vyko kritimas, kaip būtent jis įvyko, nepastebėjo. Tada apsaugos darbuotojas atsikėlė, vyriškis pradėjo šaukti, kad jam lūžo ranka. Apsaugos darbuotojas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji, kai pamatė išnirusią ranką, išėjo į tualetą, dėl to daugiau nieko nematė. Tvirtai gali pasakyti, kad vyriškis be marškinėlių buvo girtas, pats išprovokavo konfliktą su apsaugos darbuotoju, pirmas pradėjo kabinėtis, o apsaugos darbuotojas, gindamas save ir aplinkinius žmones, bandė jį sutramdyti. Kad apsaugos darbuotojas būtų mušęs minėtą pilietį, nematė, jis jo nemušė. Jos su apsaugos darbuotoju nesieja jokie giminystės ryšiai, yra tik bendradarbiai. Kaip apsaugos darbuotojo D. bendradarbė, gali jį apibūdinti teigiamai, jis nuolat ieško būdų taikiai išspręst konfliktus, pirmas niekada prie nieko nesikabinėja. Yra ramaus būdo, draugiškas su visais klientais. Daugiau apie minėtą įvykį nieko pasakyti negali (1t., b. l. 123-126).

Apklausta papildomai liudytoja G. V. parodė, kad bare „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini), ji dirba tik oficialiai, pagal darbo sutartį, 2021-06-18 pagal darbo grafiką jai buvo laisva diena, t. y. išeiginė, kadangi ji, kaip minėto baro darbuotoja, turi minėto baro darbuotojo nuolaidų kortelę, kuri suteikia visiems baro darbuotojams 50 procentų nuolaidą, apie 22:00-23:00 val. ji atėjo į minėtą barą pavalgyti. Minėtame bare, būtent dėl turimos nuolaidos, ji savo laisvu nuo darbo metu ateidavo pavalgyti ir iki minėto įvykio, taip daro iki šiol ir gan dažnai. Tą vakarą atėjo su savo drauge U. U., kurios profesija taip pat yra barmenė, bet tuo metu ji nebuvo įsidarbinusi minėtame bare ir nieko bendro su juo neturėjo, ji atėjo kartu su ja kaip draugė palaikyti jai draugiją ir praleisti vakarą jai jaukioje aplinkoje, nes ji draugiškai bendrauja su kitais baro darbuotojais. U. tik šių metų birželio pabaigoje įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) , barmene, bet kitame bare, esančiame Trakų gatvėje. Bare „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini), ji niekada nedirbo. Jos abi sėdėjo prie vieno staliuko, lauko terasoje, staliukas konkretaus numerio neturi. Jos draugė sėdėjo nusisukusi nugara į tą vietą, kur įvyko konfliktas tarp apsaugos darbuotojo D. J. ir baro lankytojo, o ji priekiu, todėl jai minėta vieta gerai matėsi. Jie stovėjo maždaug 2,5-3 metrų atstumu nuo jos, ant šaligatvio, arčiau važiuojamosios kelio dalies. Kadangi ji tą vakarą nedirbo, o ilsėjosi, tikrai ištisai nestebėjo, kas vyko tarp apsaugos darbuotojo ir kliento, ji pasižiūrėdavo trumpam, po ko vėl bendraudavo su drauge, ir trumpam vėl pasižiūrėdavo, todėl visos įvykių sekos nematė, tuos momentus, kuriuos matė, nurodė savo pirmos apklausos metu, t. y. kaip minėjo, buvo apsistumdymas tarp apsaugos darbuotojo ir kliento, šiuo metu tikrai neatsimena, kas konkrečiai ką pastūmė ir kiek kartų, nes praėjo nemažai laiko, kaip minėjo, ištisai situacijos nestebėjo, kai sekantį kartą pasižiūrėjo į jų pusę, pamatė jau patį kritimo faktą, kaip klientas krenta ant nugaros ant šaligatvio, ranka pagriebęs ir laikydamas apsaugos darbuotojui už rūbų ties krūtine, kuria ranka, neatsimena, tuo pačiu metu apsaugos darbuotojas krito ir visu savo kūnu užgriuvo ant kliento, nes jis įsikibęs į apsaugos darbuotojo rūbus patempė apsaugos darbuotoją ant savęs. Apsaugos darbuotojas pasikėlė, o klientas liko gulėti ant šaligatvio ir šaukė, kad jam lūžo ranka. Tik tada, pamačiusi jos veido išraišką, kad kažkas įvyko, ir išgirdusi šūksnius kliento, kad jam lūžo ranka, jos draugė U. atsisuko pažiūrėti į tą pusę ir pamatė jau gulintį ir šaukiantį klientą, apsaugos darbuotojas jau buvo atsistojęs. Pačio pirminio konflikto tarp kliento ir apsaugos darbuotojo bei kaip klientas nukrito ant šaligatvio, ji (U.) nematė, nes ji sėdėjo nugara į vietą, kur įvyko konfliktas ir pargriuvo klientas. Konkrečiai dėl ko pargriuvo klientas, ar tai įtakojo apsaugos darbuotojo veiksmai, ji (G. V.) nematė, nes, kaip minėjo, tuo metu jų nestebėjo. Po to jos pakilo nuo staliuko ir abi nuėjo į tualetą, po ko išėjo namo, prie staliuko jau nebegrįžo, kas vyko toliau, nežino. Jokių konkrečių apsaugos darbuotojo veiksmų kliento atžvilgiu ji nematė, girdėjo žodinius apsaugos darbuotojo įspėjimus pasitraukti klientui toliau ir užsidėti kaukę, klientas buvo nusiteikęs agresyviai, piktinosi, kad jo neaptarnauja minėtame bare, matė, kad jis stovėjo labai arti prie apsaugos darbuotojo, o po to matė jau kaip krenta ant šaligatvio ir apsaugos darbuotojas ant jo. Daugiau nieko papildyti negali, nes viską, ką matė ir atsimena, papasakojo (1 t., b. l. 127-130).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja U. U. parodė, kad dėl įvykio, įvykusio 2021-06-18 gali paaiškinti, kad minėtą dieną ji kartu su savo drauge G. V., vėlai vakare, šiuo metu tiksliai valandos neprisimena, kadangi įvykis buvo jau seniai, buvo nuėję į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Ji su G. sėdėjo lauko terasoje, bendravo. Sėdėdama bare ir bendraudama su G. girdėjo šūksnius, bet nekreipė į juos dėmesio. Tie šūksniai buvo girdimi jai už nugaros, tačiau ji nebuvo atsisukusi ir nežiūrėjo, kas ten vyksta. Įvykusio konflikto tarp dviejų vyriškių nematė, kas ten vyko, pasakyti negali. Joms pavakarieniavus, ji su G. išėjo į tualetą ir po to prie staliuko jau nebegrįžo, ji išėjo namo. Apie konfliktą tarp baro apsaugos darbuotojo ir kliento sužinojo iš G. pasakojimų. Dar nori paminėti, kad ji 2021-06-24 yra įsidarbinusi bare „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini). Bare, esančiame (duomenys neskelbtini), ji nedirba. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l 145-146).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu, 2021-06-17-18, dirbo naktinėje pamainoje, kartu su E. Z. ir A. L., ekipaže V1911. Atsimena, kad apie vidurnaktį, tikslaus laiko neatsimena, buvo gautas iškvietimas (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“, dėl įvykusių muštynių, į kurį jie sureagavo. Kas iškvietė policiją, nežino. Nuvykus nurodytu adresu, kiek atsimena, konflikto šalys buvo baro lankytojas, galimai T. G., bei baro apsaugos darbuotojas, galimai D. J., pats jų duomenų šiai dienai neatsimena. Nukentėjęs baro lankytojas buvo sužalotas, tačiau kokie sužalojimai ir kurioje vietoje, neatsimena, tik atsimena, kad jis buvo neblaivus, jam buvo iškviesta medicininė pagalba bei jis buvo išvežtas į ligoninę. Baro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas buvo asmuo, kuris, pagal nukentėjusiojo parodymus, jį sužalojo, tačiau visiškai neatsimena, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas baro lankytojas, ką jis jiems pasakojo, taip pat neatsimena, ką pasakojo apsaugos darbuotojas. Įvykio liudytojus nustatė jie, apklausę baro lankytojus, kas matė įvykio aplinkybes, liudytojai buvo maždaug keturi, du vienodomis pavardėmis, viena mergina, bet jų kontaktų neatsimena ir neišsisaugojo. Visos jų iškvietimo aplinkybės kartu su nustatytų liudytojų duomenimis turėjo būti surašyti tarnybiniame pranešime, kurį, kiek pamena, surašė ir paliko VPK OVS patalpose, jis pats tarnybinio pranešimo nerašė, jam atrodo, jį rašė A. L., bet tiksliai neatsimena. Daugiau nieko papasakoti negali, nes neatsimena (1 t., b. l .133-136).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Z. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu, 2021-06-17–18 dienomis dirbo naktinėje pamainoje, kartu su T. B. ir A. L., ekipaže V1911. Atsimena, kad apie vidurnaktį, tikslaus laiko neatsimena, buvo gautas iškvietimas (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“, dėl įvykusių muštynių, į kurį jie sureagavo. Kas iškvietė policiją, nežino. Nuvykus nurodytu adresu, kiek atsimena, konflikto šalys buvo baro lankytojas, galimai T. G., bei baro apsaugos darbuotojas, galimai D. J., pats jų duomenų šiai dienai neatsimena. Nukentėjęs baro lankytojas buvo susiėmęs už rankos, kurios – neatsimena, kaip buvo sužalota ranka ir ką dėl jos sužalojimo sakė nukentėjęs, taip pat neatsimena. Nukentėjęs vyras atrodė neblaivus ir nurodė, kad jį sužalojo baro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas, tačiau kokiu būdu, neatsimena. Jiems atvykus, tuo pačiu metu atvyko ir greitosios pagalbos automobilis, medikai po apžiūros nukentėjusį vyriškį išvežė į ligoninę. Ką apsaugos darbuotojas jiems pasakojo apie įvykusio konflikto su baro lankytoju aplinkybes, ir kokiomis aplinkybėmis nukentėjo baro lankytojas, neatsimena. Įvykio liudytojus nustatė jie, apklausę baro lankytojus, kas matė įvykio aplinkybes, liudytojai buvo maždaug keturi, du vienodomis pavardėmis, viena mergina, bet jų kontaktų neatsimena ir neišsisaugojo. Visos jų iškvietimo aplinkybės kartu su konflikto dalyvių bei nustatytų liudytojų duomenimis yra surašytos Policijos pajėgų valdymo sistemoje, iš kur duomenys persikelia į Policijos registruojamų įvykių registro pranešimą. Ar buvo dėl šio iškvietimo surašytas tarnybinio pranešimo popierinis variantas, neatsimena, pats jo tikrai nerašė. Daugiau nieko papasakoti negali, nes neatsimena (1 t., b. l. 139-142).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2021-06-17 – 2021-06-18, dirbo naktinėje pamainoje kartu su E. Z. ir T. B. Minėtą dieną darbo metu, apie vidurnaktį, iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie tai, kad prie baro „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su pranešėju, klientas, vyras apie (duomenys neskelbtini) metų, priešinosi apsaugos darbuotojui, ko pasėkoje vyrui įtariamas rankos lūžis. Šiuo metu visų įvykio aplinkybių neprisimena, ką jie nustatė atvykę į įvykio vietą, tą ir užrašė PRIR, jokio tarnybinio pranešimo nerašė. Atvykę į įvykio vietą, išaiškino, kad į barą atėjo neblaivus lankytojas T. G., kuris pradėjo kabinėtis prie žmonių, po ko kabinėjosi prie baro apsaugos darbuotojo D. J., su kuriuo ir įvyko konfliktas, pasistumdymas. Kaip jie apsistumdė, šiuo metu pasakyti negali, neprisimena. T. G. skundėsi rankos skausmu. Atsimena, kad buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Įvykio liudytojus jie nustatė apklausę baro lankytojus, jam atrodo, liudytojų buvo keturi, tačiau jų duomenų neprisimena. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 148-150).

Atlikta aktualių bylai skambučių Bendrajam pagalbos centrui apžiūra. Atidarius pirmą garso įrašą 2021_06_18_00-18-25_37060213236.mp3, matomas įrašas 2021/06/18 _00:18:25, girdimas laukimo skambutis. Vyriškis praneša, kad reikalinga greitoji adresu (duomenys neskelbtini), baras (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad vyrui ranka lūžo. Paklaustas, kaip lūžo, nurodo, kad priešinosi prieš apsauginį, prieš jį (pranešėją), tiesiog laisvai buvo paguldytas ant žemės ir ranką išsuko. Vyrui (duomenys neskelbtini) metai. Prisistato esąs D. J.

Antrojo garso įrašo, skambinat T. G. į Bendrąjį pagalbos centrą, apžiūra. 2021-06_18_12-19-26_37067567120.mp3, matomas įrašas 2021/06/18_12:19:26, girdimas laukimo skambutis. Vyriškis praneša, kad vakar buvo sulaužyta jo ranka, ta prasme naktį šiandien. Jis buvo ligoninėje ir nežino, kaip dabar kreiptis, kad reikėtų nubausti apsaugos darbuotoją. Nurodo, kad buvo iškviesta ir policija, bet tai policija pasižiūrėjo nusisuko ir išvažiavo, jis nežino, ką jam daryt. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini), kavinės ar baro pavadinimo neprisimena. Jam iškvietė greitąją pagalbą, greitoji atvažiavo kartu su policija, medikai jį išvežė į ligoninę, o policija išvažiavo, išvyko, greitoji pagalba jam sakė, kad viskas bus fiksuota, bet neklausė, ar jis skundžiasi dėl tokio incidento, ranka sulaužyta siaubingai, du kaulai ir išsukti, išnarinta, ir sausgyslės, dabar gydytis, jeigu tokie darbuotojai dirbs apsaugos ir jų niekas nebaus, tai čia bus visi invalidai tikriausiai. Taip pat nurodė, kad konflikto jokio nebuvo, jis tiesiog ieškojosi sau vietos atsisėsti kur atsigerti, atsigaivinti arba alaus, buvo išgėręs, be abejo, bet vaikštinėjo; prieš jį stovėjo apsaugos darbuotojas, galvojo, paklaus jo, kur, nes viskas buvo užimta. O jisai (apsaugos darbuotojas) jam taip griežtai liepė eiti nuo jo du metrai; jis paklausė, kodėl turėtų eiti, apsaugos darbuotojas iš karto puolė, pargriovė, jis net nesuprato, kad jam ranką sulaužė. Paklausė apsaugos darbuotojo, ką jis daro, ir tada šis nušoko; pamatė, kad ranka jau į kitą pusę išlūžusi, prašė kviesti greitąją, klausė apsaugos darbuotojo, ar šis turi proto (1 t., b. l. 87-89).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų, kurie teismo pripažįstami įrodymais, visuma yra įrodyta, jog D. J., dirbdamas apsaugos darbuotoju, 2021-06-18 apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini), baro „(duomenys neskelbtini)“ lauko terasoje, nenorėdamas įleisti į baro vidų neblaivaus kliento T. G., tyčia spyrė nukentėjusiajam T. G. į kairės kojos blauzdą, dėl ko, nukentėjusiajam T. G. ir jam pačiam neišlaikius pusiausvyros, abiem krentant, jis užkrito visu kūnu ant T. G., taip padarydamas nukentėjusiajam T. G. dešinio žastikaulio abipusius, avulsinius antkrumplių lūžius, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje bei poodines kraujosruvas kairės blauzdos kulkšnyse, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. G 1519/2021(01)), tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. G. sveikatą.

Byloje neginčijama, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje D. J. užkrito visu kūnu ant T. G., ko pasėkoje T. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau kaltinamasis nepripažino tyrėjęs tyčią sužaloti nukentėjusįjį. Teigė, kad nukentėjusysis kabinėjosi prie kitų klientų, šie paprašė, kad jis (D. J.) nukentėjusįjį patrauktų. Šis jį provokavo, priėjo prie pat jo, jie apsižodžiavo. Nukentėjusysis jį stūmė 4-5 kartus, o jis (kaltinamasis) nukentėjusįjį pastūmė tik vieną kartą. Tada nukentėjusysis stvėrė jį už atlapų ir jie abu krito, nukentėjusiajam lūžo ranka. Jokio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, į koją nespyrė ir nesmaugė. Nukentėjusysis nebuvo paguldytas, kviesdamas greitąją jis ne taip išsireiškė, nes ir ledo nešiojo, ir greitajai skambino. Galbūt norėjo pasakyti, kad nukentėjusysis po įvykio buvo paguldytas.

Kaltinamojo nurodytas aplinkybes teismas vertina kritiškai, nes jo parodymai paneigti nukentėjusiojo parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Nors kaltinamasis tvirtino, kad tik pastūmė ar stumtelėjo nukentėjusįjį atsakydamas į agresyvius šio veiksmus, nukentėjusysis pats krito, o jis (kaltinamasis) užkrito ant nukentėjusiojo tik todėl, kad šis jį krisdamas patraukė į savo pusę, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą. Tyčios ir neatsargumo sąvokas pateikia BK 15 ir 16 straipsniai. Tyčia gali būti tiesioginė ir netiesioginė. BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad nusikalstamą veiką darydamas tiesiogine tyčia asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori. Netiesioginės tyčios atveju asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra padarytas tuomet, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusysis T. G. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jis jokių agresyvių veiksmų neatliko, prie kaltinamojo priėjo tik norėdamas pasiklausti, kur galėtų būti laisvas staliukas. Neneigė, kad prieš tai visą dieną vartojo alkoholį, buvo nuo jo apsvaigęs. Tačiau į kaltinamąjį kreipėsi mandagiai, su klausimu, į kurį gavo griežtą reikalavimą pasitraukti per du metrus. Nesupratęs, kodėl taip piktai reaguojama, jis paklausė kaltinamojo, ko toks agresyvus, ir po to nesuprato, kas atsitiko, atsipeikėjo jau ant žemės, pajuto stiprų skausmą rankoje. Kaltinamasis buvo užvirtęs ant jo visu svoriu, savo dilbį prispaudęs jam prie kaklo, taip smaugdamas. Be to po įvykio pajuto skausmą kulkšnyje, ant blauzdos liko mėlynės, todėl yra įsitikinęs, kad kaltinamasis jam spyrė. Analogiškas aplinkybes apie įvykį jis nurodė ir tą pačią dieną pranešdamas Bendrajam pagalbos centrui. Specialisto išvadoje Nr. G1519/2021 (01) nurodyta, kad T. G. 2021-07-22 gydytojo radiologo kontrolinėse rentgenogramose nustatyta dešinio žastikaulio abipusiai, avulsiniai antkrumplių lūžiai, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kairės blauzdos kulkšnyse. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), neatmetama, kad galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2021-06-18. Dėl sužalojimų mechanizmo ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė R. G. paaiškino, jog neatmetama galimybė, kad odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kairės blauzdos kulkšnyse galėjo atsirasti griūnant ant grindinio. Dešinio žastikaulio abipusis avulsinis antkrumplių lūžis galėjo atsirasti griuvimo metu, ant T. G. užkrentant kitam asmeniui, visu svoriu. Tuo metu teisme specialistė R. G. patikslino, kad išvadą, jog sužalojimai galėjo atsirasti tiek krentant, tiek ir nuo smūgio, ji padarė todėl, kad jai nebuvo žinoma, koks toje vietoje paviršius. Ji kategoriškai nurodė, kad, jei paviršius lygus, pagal sužalojimų mechanizmą tokie būtent sužalojimai galėjo atsirasti ne dėl griuvimo, o dėl smūgio į koją, rankos užlaužimo. Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo, o būtent fotolentelės, matyti, kad įvykio vietoje yra lygus grindinys, be jokių išsikišimų (šaligatvio bortelių, pakylos ar pan.), gėlių vazonai yra dideli, jie pastatyti iš šonų, nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, kad nukentėjusysis krito ant tų vazonų.

Nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina liudytojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-29 duoti pirminiai parodymai, kad apsaugos darbuotojas padarė kažkokį veiksmą ir jie abudu nukrito, pargriuvo ant žemės. Kai vyriškiai nukrito, apsaugos darbuotojas buvo geresnėje padėtyje, jis buvo ant vyriškio. Būdamas ant vyriškio, apsaugos darbuotojas prispaudė vyriškį, kažką jam sakė. Konkrečiai kokius veiksmus darė apsaugos darbuotojas, jis pasakyti negali, tik matė, kad jis būdamas viršuje buvo jį prispaudęs prie žemės, prispaudęs savo viena ranka, kažkaip laikė jį. Tiksliai pasakyti negali, apsaugos darbuotojas kažkaip buvo vyriškį „užfiksavęs“, bet konkrečiai pasakyti negali. Papildomai apklaustas po mėnesio D. G. palaikė savo pirminius parodymus, tačiau griuvimą nusakė kitaip, neminėjo apsaugos darbuotojo „kažkokio“ veiksmo, kad užfiksavo vyriškį, prispaudęs ranka prie žemės kažką sakė. Šioje apklausoje D. G. nurodė, kad krito jie po to, kai vyriškis griebė apsaugos darbuotoją už marškinėlių, šis norėjo patraukti jo rankas, pradėjo traukti ir jie abu nukrito. Teisme D. G. iš viso nenurodė, kokius veiksmus atliko D. J., nurodė tik tiek, kad nukentėjusysis griebė apsaugos darbuotojui už marškinėlių, ir tada jie abu pargriuvo. Iš liudytojo parodymų matyti, kad įvairių laikotarpių apklausose jie skiriasi iš esmės, vis tik jis teismui nurodė, kad jau įvykio nepamena, policijoje duoti parodymai yra teisingi. Teismas, vertindamas D. G. parodymų visumą, atsižvelgia į tai, kad iš karto po įvykio liudytojas atsiminė geriau, taip pat į tai, kad liudytojas nėra pažįstamas su nukentėjusiuoju, taigi, neturėjo jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, suderinti savo parodymus su nukentėjusiuoju, todėl laikytina, kad jo pirminiai parodymai teisingiausi. Pirminiai D. G. parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes apie tai, koks buvo jo griuvimo ir traumos mechanizmas, t. y. kad jie griuvo po to, kai kaltinamasis padarė kažkokį veiksmą, kad kaltinamasis laikė nukentėjusįjį stipriai prispaudęs viena ranka, „užfiksavęs“, ir kažką sakė nukentėjusiajam. Dar daugiau – tai, kad nukentėjusysis nugriuvo ne dėl neblaivumo, o dėl kaltinamojo veiksmų, patvirtina ir garso įrašas Bendrajam pagalbos centrui, kur D. J. praneša, kad girtas klientas „laisvai buvo paguldytas“. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl jis taip išsireiškė, spėjo, gal norėjo pasakyti, kad paguldytas po įvykio. Tačiau nėra pagrindo tikėti šia versija, nes po įvykio nukentėjusysis nebuvo niekur kitur paguldytas, o liko gulėti ten, kur ir gavo traumą; be to, D. J. pranešime nėra jokių dviprasmybių, jame aiškiai nurodoma, kad klientas priešinosi prieš apsauginį, tiesiog laisvai buvo paguldytas ant žemės ir ranką išsuko.

Teismas pažymi, kad ir kitų įvykio liudytojų teisme duoti parodymai daugiau ar mažiau skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tačiau visi jie nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atsiminė geriau. Todėl teismas, vertindamas ir kitų liudytojų parodymus, taip pat teisingesniais laiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Sugretinus parodymus nustatyta, kad ir liudytojo J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš dalies patvirtina nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes. Liudytojas J. P. nurodė, kad apsaugos darbuotojas griebė vyriškį už rankos ir tada jie abu nugriuvo. Taip pat liudytojas nurodė, kad apsaugos darbuotojas atsidūrė virš vyriškio; konkrečiai kokius veiksmus darė apsaugos darbuotojas, pasakyti negali. Iš šių nurodomų aplinkybių galima spręsti, kad ir šis liudytojas matė, jog būtent po kaltinamojo sugriebimo nukentėjusiajam už rankos jie abu griuvo ir po to dar kaltinamasis atliko kažkokius veiksmus, nes, pasak liudytojo, kaltinamasis atsistojo tik „po kiek laiko“ ir tada buvo akivaizdžiai matyti, kad vyriškio dešinė ranka buvo sulaužyta.

Aptarti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad įrodyta, jog nukentėjusysis krito ne dėl savo neblaivumo, o dėl kaltinamojo fizinio poveikio, galimai siekiant pargriauti nukentėjusįjį. Tokia išvada darytina ir dėl to, kad, kaip nurodė nukentėjusysis, liudytojas D. G., iš dalies ir liudytojas J. P., nukentėjusiajam nugriuvus ir ant jo užgriuvus kaltinamajam, šis nepasitraukė, neatsikėlė, nebandė pakelti nukentėjusiojo, o dar kurį laiką gulėjo ant nukentėjusiojo prispaudęs jį ranka prie žemės, neleisdamas pajudėti. Toks elgesys vienareikšmiškai vertintinas kaip jėgos demonstravimas, nors galimai tuo metu ir nesuvokus savo elgesio pasekmių. Netgi ir kaltinamojo pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi patvirtina ne tik kaltinamojo veiksmus, bet ir parodo jo psichinį santykį su padaryta veika, t. y. jo tyčią pargriauti nukentėjusįjį. Vertinant, kaip ant nukentėjusiojo blauzdos ir kulkšnies atsirado nubrozdinimai, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis krito ant lygaus paviršiaus, dėl ko, pagal specialistės paaiškinimus, negalėjo susidaryti nubrozdinimas ant kulkšnies, nes toks nubrozdinimas galėjo susidaryti tik nuo kontakto su ribotu paviršiumi. Kadangi paviršius buvo lygus, specialistė nurodė, kad tokie sužalojimai galėjo atsirasti tik nuo smūgio. Kaltinamasis tvirtino, kad jiems stovint vienas prieš kitą, neįmanoma buvo spirti nukentėjusiajam į šio kojos užpakalinę dalį. Tačiau teismas su tokiais teiginiais nesutinka, nes spirti galima ir atgal, t. y. stovint betarpiškai prieš pat kitą žmogų (kas šiuo atveju ir neginčijama), užvedant savo pėdą už stovinčiojo priešais kojos, tada spiriant kulnu arba tiesiog pakišant koją ir stumiant, kad kitas žmogus nukristų.

Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant iš liudytojų N. P. ir G. V. parodymų, jie gerai įsidėmėjo nukentėjusiojo neblaivumą, agresyvų elgesį, kabinėjimąsi prie klientų, tačiau paprašius patikslinti, kuo pasireiškė kabinėjimasis, ir dėl ko abu nukrito ant žemės, - negalėjo pasakyti, arba tikslindavo, jog kabinėjimosi prie klientų nebuvo, tiesiog jie jautėsi nemaloniai, o apie kritimą nurodydavo vis kitas aplinkybes. Antai N. P. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad vyriškis nuėjo iš paskos ir kažkuriuo momentu griebė apsaugos darbuotoją už marškinių ir jiedu nukrito, pargriuvo ant žemės. Tačiau kas konkrečiai buvo, kai vyriškis pasivijo apsaugos darbuotoją, liudytojas nenurodė. Byloje nustatyta, kad T. G. krito nugara ant grindinio, o D. J. krito ant jo visu kūnu, veidu į nukentėjusįjį. Vadinasi, nukentėjusiajam pasivijus D. J. ir pastvėrus už marškinių, jei tai būtų kritimo priežastis, kaltinamasis, būdamas nusisukęs nuo nukentėjusiojo, taip pat būtų kritęs ant nugaros, o ne veidu žemyn, kaip buvo šį kartą. G. V. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad nukentėjusysis rėkavo, atsisakė vykdyti D. J. reikalavimą užsidėti kaukę, tarp jų įvyko susistumdymas, vyriškis pradėjo kristi, bekrisdamas čiupo už kaltinamojo ir jie abu nukrito. Tačiau toliau jau liudytoja nurodė, kad nepastebėjo, dėl ko įvyko kritimas, o po to vėlgi nurodė, kad vyriškis be marškinėlių išprovokavo konfliktą, o apsaugos darbuotojas, gindamas save ir aplinkinius, bandė jį sutramdyti. Papildomai apklausiama nurodė, kad nestebėjo visą laiką, todėl visos įvykių sekos nematė, tuos momentus, kuriuos matė, nurodė savo pirmos apklausos metu, t. y. buvo apsistumdymas tarp apsaugos darbuotojo ir kliento, šiuo metu tikrai neatsimena, kas konkrečiai ką pastūmė ir kiek kartų, nes praėjo nemažai laiko, kaip minėjo, ištisai situacijos nestebėjo, kai sekantį kartą pasižiūrėjo į jų pusę, pamatė jau patį kritimo faktą, kaip klientas krenta ant nugaros ant šaligatvio, ranka pagriebęs ir laikydamas apsaugos darbuotojui už rūbų ties krūtine, kuria ranka, neatsimena, tuo pačiu metu apsaugos darbuotojas krito ir visu savo kūnu užgriuvo ant kliento, nes jis įsikibęs į apsaugos darbuotojo rūbus patempė apsaugos darbuotoją ant savęs. Tokie parodymai sudaro pagrindą spręsti, kad liudytoja ne atpasakoja, ką matė, o labiau vertina pačią situaciją, nes ji nurodo, kad apsaugos darbuotojas tramdė (bet tiksliai neatsimena, kuo tai pasireiškė), kad krito, nes vyriškis įsikibęs patempė apsaugos darbuotoją ant savęs, nors tuo pačiu teigia, kad matė tik patį kritimo faktą, o ne jo pradžios momentą ir priežastį. Ji patvirtino, kad sureagavo labai jautriai ir su drauge iš karto išėjo. U. U. taip pat teismui nurodė, kad draugė jai pasakė, kad vėl kažkas susimušė. Iš tokio pasakymo galima suprasti, kad G. V. jos darbe ne kartą teko susidurti su konfliktinėmis situacijomis, jos jai yra nepriimtinos ir varginančios. Tačiau nagrinėjamu atveju teisme svarbu nustatyti būtent galimos nusikalstamos veikos mechanizmą, t. y. ne tik konflikto pobūdį, bet ir jame dalyvavusių asmenų veiksmus. Kadangi tiek N. P., tiek G. V. jokių konkrečių aplinkybių nurodė nematę, jų parodymai laikytini neinformatyviais, jie nei patvirtina, nei paneigia kaltinamojo ar nukentėjusiojo parodymų.

Atitinkamai ir liudytojai U. U. ir policijos pareigūnai T. B., A. L., E. Z. įvykio nematė, pasakojo tik iš kitų asmenų žodžių. Čia pažymėtina, kadangi U. U. sėdėjo prie to paties staliuko su G. V., manytina, jei nukentėjusiojo elgesys būtų buvęs toks šokiruojantis, ji tikrai turėjo atkreipti dėmesį, kas ten vyksta. Visgi, pasak U. U., ji bare girdėjo kažkokius šūksnius, tačiau jų nesureikšmino, bare paprastai ir taip būna triukšminga aplinka. Policijos pareigūnai atvyko tik po įvykio, jo nematė, tačiau nei vienas nenurodė, kad nukentėjusysis bent po to būtų elgęsis agresyviai.

D. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad T. G. triukšmavo, kabinėjosi prie klientų, priėjęs jį stumdė, elgėsi neadekvačiai, grasino apkrėsti „korona“. Apsaugos darbuotojas turi įgalinimus reikalauti iš klientų tvarkos, netriukšmauti, išeiti iš baro, tačiau jis neturi teisės naudoti neproporcingos fizinės prievartos. T. G. neneigia buvęs neblaivus bei kad apsižodžiavo su D. J. Kaip minėta, liudytojai T. G. veiksmus taip pat įvardijo kaip nepriimtinus, tačiau nei vienas nenurodė jokių T. G. veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip keliantys grėsmę, pažeidžiantys viešąją tvarką, kad jis stumdė D. J. ar sudavė smūgius. Todėl teismas neturi pagrindo sutikti, kad T. G. veiksmuose yra administracinių nusižengimų požymių. Kita vertus, jei D. J. atrodė, kad T. G. tokius nusižengimus daro, jis privalėjo iškviesti policijos pareigūnus. Fizinės jėgos panaudojimas daugiausia galėjo apsiriboti T. G. išvedimu iš baro, o ne smūgių sudavimu ar stumdymu. Esant nustatytoms aplinkybėms, D. J. reakcija į situaciją laikytina neadekvačia, nes jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusysis būtų atlikęs tokius teisei priešingus veiksmus, kurie būtų davę pagrindą panaudoti prieš jį fizinę prievartą, juolab spirti jam, spausti prie žemės.

Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų norėjęs nesunkiai sužaloti nukentėjusiojo sveikatą ir to būtų siekęs. Tačiau kaltininko veika kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojama ne tik tada, kai kaltininkas, kėsindamasis į kito žmogaus sveikatą, siekia nesunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir tada, kai kaltininkas bendrai numato galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui), tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas. Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip tyčinis sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nors pagal liudytojų parodymus D. J. užkrito ant T. G. dėl to, kad šis, prarasdamas pusiausvyrą, pačiupo kaltinamąjį už drabužių, tačiau, kaip minėta, T. G. griuvo ne dėl savo neblaivumo, o dėl D. J. veiksmų, t. y. po to, kai buvo D. J. pargriautas spyriu į kairę blauzdą, kas akivaizdžiai rodo, kad nukentėjusysis krito nuo tyčinių D. J. veiksmų. Kadangi nenustatyta, kad T. G. veiksmai reikšmingai padidino padarinių tikimybę, darytina išvada, kad būtent tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, toje vietoje danga yra kieta. Spirdamas T. G. ir dar jį pastumdamas D. J. neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų T. G. nugrius, ir to norėjo, suvokė, kad gali atsirasti padariniai – būti sužalotas žmogus, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), pagal kilusius padarinius jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamojo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padaryta tyčia, baigta. Jis anksčiau teistas Lietuvoje 3 kartus: už netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimą, laikymą arba realizavimą; neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti; fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat teistas Didžiojoje Britanijoje 2014 m. dėl nusikaltimų viešajai tvarkai, visuomeninės rimties sutrikdymo (1 t., b. l. 175-193), administracine tvarka per 1 metus baustas 3 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dalis baudų nesumokėta (1 t., b. l. 194-195), dirbantis (1 t., b. l. 196), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nuo 2022-12-10 verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, be to, už smurtinį nusikaltimą, kas sudaro pagrindą manyti, kad švelnesnės bausmės jam reikiamo poveikio nepadarė, ir skirti jam griežčiausios rūšies straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Atsižvelgus į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, duomenų apie tai, kad D. J. būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, nėra, manytina, kad kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu atidėjus bausmės vykdymą terminui, atitinkančiam vidurkį, ir paskyrus jam įpareigojimus tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), atsiprašyti nukentėjusiojo (BK 75 straipsnio 5 dalies 1 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Intensyvi priežiūra neskirtina, nes nusikalstama veika buvo momentinio pobūdžio, kaltinamasis dirba, su nukentėjusiuoju nebuvo pažįstamas, todėl nėra pagrindo manyti, kad būtinas nuolatinis kaltinamojo stebėjimas.

Ikiteisminio tyrimo metu D. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 97,89 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo už nukentėjusiojo T. G. gydymą. Pridėjo 2021-07-07 Gydymo paslaugų apskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2021-06-18 VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje T. G. buvo suteiktos radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) ir Skubiosios medicinos pagalbos IV paslaugos, bei 2021-06-25 VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje suteikta radiologo (kurios metu naudojamos teleradiologijos priemonės; teikiama suaugusiesiems) paslauga; bendra paslaugų suma 97,89 Eur (1 t., b. l. 77-80). Civilinio ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaiko. D. J. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad žalos dar neatlygino. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 15 straipsnį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos, o šio biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Pagal bylos duomenis kaltinamojo neteisėtas veikimas sukūrė sąlygas žalingiems padariniams atsirasti ir tokius padarinius sukėlė. Kadangi T. G. sveikatos sužalojimas padarytas kaltinamojo kaltais veiksmais, suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jis tenkintinas visiškai, civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 97,89 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis T. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 41). Teisminio nagrinėjimo metu ji civilinio ieškinio atsisakė. Civilinis ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę atsisakyti civilinio ieškinio. T. G. išaiškintos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės, atsisakymas nuo ieškinio nepažeidžia niekieno teisių ir teisėtų interesų, todėl priimamas, procesas šioje dalyje nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės įrodymams tirti ir nagrinėti – 2 kompaktinės plokštelės su garso ir vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–302, 304–305, 307–308, 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. J. (D. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 5, 8 punktais, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. J. atsiprašyti nukentėjusiojo T. G., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš D. J. civiliniam ieškovui 97,89 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. G. atsisakymą nuo ieškinio priimti ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Kompaktines plokšteles (2 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.