Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartimi UAB ,,Marijampolės duona“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,Valnetas“. Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų pirmosios eilės kreditoriaus J. L. 4 011,67 Eur finansinis reikalavimas; 2013 m. vasario 12 d. nutartimi patvirtinti patikslinti pirmosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir kreditoriaus J. L. 2 564,43 Eur finansinis reikalavimas; 2013 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtintas hipotekos kreditoriaus (įkaito turėtojo, kuriam įkeistas BUAB „Marijampolės duona“ turtas) J. L. 53 224,99 Eur finansinis reikalavimas.Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi UAB „Marijampolės duona“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi iš BUAB ,,Marijampolės duona“ kreditorių sąrašo išbrauktas hipotekos kreditorius J. L., kadangi hipoteka užtikrintas jo finansinis reikalavimas buvo patenkintas. J. L. liko kreditorių sąraše kaip pirmosios eilės kreditorius.2015 m. spalio 5 d. vykusio BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių komiteto posėdžio metu patvirtinta 2014 m. birželio 25 d. – 2015 m. rugsėjo 24 d. bankroto administratorės veiklos ataskaita ir pritarta administratorės pateiktam administravimo išlaidų paskirstymui, nustatant, kad hipotekos kreditorius J. L. 27 989,18 Eur dydžio suma turi prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo.J. L., nesutikdamas su 2015 m. spalio 5 d. BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių komiteto nutarimo dalimi dėl administravimo išlaidų paskirstymo, pateikė teismui skundą, kuriuo prašė BUAB „Marijampolės duona“ 2015 m. spalio 5 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimo dalį dėl administravimo išlaidų paskirstymo panaikinti ir įpareigoti bankroto administratorę vadovautis ankstesniu – 2014 m. gruodžio 22 d. kreditorių komiteto nutarimu dėl administravimo išlaidų dengimo tvarkos (šis kreditorių komiteto nutarimas buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi, perduodant klausimą kreditoriams svarstyti iš naujo, nutartis įsiteisėjo 2015 m. birželio 11 d.). Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi atmetė J. L. skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinis teismas konstatavo, kad bankroto administratorė iš esmės teisingai skaičiavo J. L. tenkančią apmokėti administravimo išlaidų dalį, tačiau suklydo nurodydama konkretų J. L. dengtinos administravimo išlaidų sumos dydį (kreditoriaus reikalavimas sudaro 33,031387 proc. visų gautų pajamų sumos, atitinkamai jis turi dengti 33,031387 proc. administravimo išlaidų, t. y. 27 654,36 Eur, o ne 27 989,18 Eur). BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių komitetas, vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties nurodymus dėl administratorės pateiktame pareiškėjui tenkančių apmokėti administravimo išlaidų apskaičiavime esančių netikslumų, kurie nesudarė pagrindo panaikinti ginčytą kreditorių komiteto nutarimą, 2016 m. birželio 23 d. posėdyje antruoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą patikslinti bankroto administratorės 2014 m. birželio 25 d. - 2015 m. rugsėjo 24 d. veiklos ataskaitos dalį „Dėl ataskaitiniu laikotarpiu gautų pajamų ir patirtų išlaidų“, nustatant, kad hipotekos kreditorius J. L. turi apmokėti 29 187,58 Eur iš 91 840 Eur patirtų administravimo išlaidų. Pareiškėjas J. L. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2016 m. birželio 23 d. BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių komiteto posėdžio Nr. 12 antruoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą patikslinti bankroto administratorės veiklos ataskaitos dalį „Dėl ataskaitiniu laikotarpiu gautų pajamų ir patirtų išlaidų“ už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d.; 2) panaikinti 2016 m. birželio 23 d. BUAB „Marijampolės duona“ bankroto administratorės UAB „Valnetas“ patikslintą ataskaitą dalyje „Dėl ataskaitiniu laikotarpiu gautų pajamų ir patirtų išlaidų“ už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d.; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad jo naudai įkeistas turtas parduotas iš varžytynių už 120 192,30 Eur, 2014 m. rugsėjo 3 d. bankroto administratorė pervedė jam 53 224,99 Eur sumą. Pareiškėjo teigimu, patikslintoje administratorės ataskaitoje nurodyta administravimo išlaidų dengimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnyje įtvirtintai administravimo išlaidų dengimo tvarkai, o joje nurodyta dengtinų administravimo išlaidų suma, kuria pareiškėjas turėtų prisidėti, yra neteisinga. Pareiškėjo aiškinimu, patikslintoje veiklos ataskaitoje nustatyta, kad J. L. privalo sumokėti 32 proc. visų administravimo išlaidų, tuo tarpu bendra kreditorių reikalavimų suma yra 727 600,67 Eur, o pareiškėjui sumokėta 53 224,99 Eur suma sudaro 7,3 proc. visų kreditorių reikalavimų, todėl pareiškėjui tenkantis apmokėti administravimo išlaidų dydis galėtų sudaryti tik 6 704 Eur, bet ne 29 187,58 Eur (32 proc. nuo 91 840 Eur administravimo išlaidų) sumą, kaip apskaičiuota patikslintoje ataskaitoje. Pasak pareiškėjo, ginčijamoje ataskaitoje ir kreditorių komiteto nutarime taip pat neteisingai apskaičiuotas ir nurodytas administravimo išlaidų dydis, pareiškėjas nesutinka nei su administratorės nurodytomis pajamomis, nei su išlaidomis.Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo J. L. skundą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas, perduodamas bylą iš naujo nagrinėti, nurodė, kad svarbu nustatyti, už kurį laikotarpį pareiškėjui J. L. (įkaito turėtojui) yra apskaičiuota jam mokėti tenkanti administravimo išlaidų dalis, ar į jam apskaičiuotą mokėtinų administravimo išlaidų dydį įtrauktas ir laikotarpis, kai pareiškėjas jau nebuvo bendrovės kreditorius, t. y. būtina nustatyti laikotarpį, ar apskaičiuota pareiškėjui mokėti tenkanti administravimo išlaidų dalis yra iki jo netekimo bendrovės kreditoriaus statuso (2014 m. gruodžio 18 d.), ar už visą vykusį bankroto procesą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taipogi konstatavo, jog byloje nepateikta konkrečių įrodymų, kurie leistų teismui atskirti pareiškėjui apskaičiuotos jam mokėti tenkančios administravimo išlaidų dalies laikotarpį. Be to, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo kasacinis teismas nurodė, jog teismas nesiaiškino, kodėl bankroto administratorė, pažeisdama ĮBĮ nuostatas, pervedė kreditoriui visą jo patenkinto kreditorinio reikalavimo sumą, neišskaičiusi pareiškėjui tenkančios administravimo išlaidų dalies.

Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi J. L. skundą patenkino iš dalies – panaikino 2016 m. birželio 23 d. BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių komiteto posėdyje antruoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą patikslinti bankroto administratorės veiklos ataskaitos dalį „Dėl ataskaitiniu laikotarpiu gautų pajamų ir patirtų išlaidų“ už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 rugsėjo 24 d. ir perdavė BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių komitetui šį klausimą svarstyti iš naujo.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Marijampolės duona“ bankroto administratorė 2014 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo pavedimu pervedė pareiškėjui visą jo, kaip hipotekos kreditoriaus, finansinio reikalavimo sumą (53 224,99 Eur), neišskaičiusi pareiškėjui mokėti tenkančios administravimo išlaidų dalies. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjas išbrauktas iš BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių sąrašo kaip hipotekos kreditorius. Teismas sprendė, kad administravimo išlaidos turi būti dengiamos iš visų gautų pajamų atimant administravimo išlaidų sumą. Šiuo atveju pareiškėjas turi pareigą proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas. Jeigu dalis įmonės turto yra įkeista, o kita – neįkeista, ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Byloje nagrinėjamu atveju būtent tokia tvarka ir buvo apskaičiuotas administravimo išlaidų dengimas. Atsižvelgdamas į tai, kad BUAB „Marijampolės duona“ administravimo išlaidos dengiamos proporcingai pajamoms, gautoms iš įkeisto turto ir iš neįkeisto turto, teismas konstatavo, kad patikslintoje ataskaitoje nurodyta administravimo išlaidų dengimo tvarka (t. y. pats buhalterinio skaičiavimo principas) yra teisinga ir neprieštarauja ĮBĮ reglamentuojamai tvarkai.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad BUAB „Marijampolės duona“ bankroto administratorės veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. yra patvirtinta 2015 m. spalio 5 d. kreditorių komiteto nutarimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartyje nurodė, kad minėtoje administratorės ataskaitoje pateiktame pareiškėjui mokėti tenkančių administravimo išlaidų paskaičiavime yra aritmetinių netikslumų, tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas kreditorių nutarimui panaikinti, o pasilikę netikslumai turi būti pašalinti bankroto administratorės, pateikiant pareiškėjui naują reikalavimą dėl administravimo išlaidų dengimo. Vykdydami Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių komiteto nariai 2016 m. birželio 23 d. posėdyje priėmė nutarimą patikslinti patvirtintos bankroto administratorės veiklos ataskaitos dalį „Dėl ataskaitiniu laikotarpiu gautų pajamų ir patirtų išlaidų“ už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo bei tirdamas naujus įrodymus ir naujai paaiškėjusias aplinkybes, negalėjo visa apimtimi remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi (kaip prejudiciniu sprendimu), nes ji nepatvirtina iš pareiškėjo reikalaujamų apmokėti išlaidų teisingo apskaičiavimo. Teismas akcentavo, kad jo pasisakymas dėl administravimo išlaidų apskaičiavimo principo proporcingai nuo visų įmonės gautų lėšų, nereiškia, kad buvo nustatytas konkretus administravimo išlaidų dydis, kurį turi sumokėti hipotekos kreditorius. Teismas pažymėjo, kad konkrečią tokių išlaidų sumą po įkeisto turto pardavimo turi apskaičiuoti ir pagrįsti bankroto administratorius. Teismas nustatė, kad patikslintoje ataskaitoje nurodytos įplaukos ir išlaidos yra apskaičiuotos už laikotarpį iki įkeisto turto pardavimo, ir nors pateikta informacija gana detali, tačiau kreditorių komitetui ir teismui teikti išlaidų skaičiavimai skiriasi: įplaukų skaičiavimo skiltyje nėra nurodyta konkrečių duomenų apie susigrąžintą pridėtinės vertės mokestį (PVM), nors BUAB „Marijampolės duona“ atstovas nurodė, jog esant VMI prievolei grąžinti BUAB „Marijampolės duona“ atitinkamas pinigines sumas, tokios piniginės sumos būdavo sumokamos arba įskaitomos. Susigrąžintos PVM sumos nėra nurodytos ne tik detalioje lentelėje Nr. 1, bet ir prie jos pateiktose suvestinėse ataskaitose. Teismas darė išvadą, kad vien tai, jog susigrąžintas PVM įskaitomas kaip priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, nesudaro pagrindo jo visiškai nefiksuoti teikiamoje ataskaitoje; kreditorių susirinkimas (komitetas) turi teisę susipažinti su tokia informacija ir ją apsvarstyti, o su tuo nesutinkantys asmenys – ginčyti (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad patikslintoje administratorės ataskaitoje nebuvo kreditoriams pateikta visa informacija, susijusi su bankroto procese gautomis įplaukomis ir patirtomis išlaidomis, nebuvo galima nustatyti, kokia administravimo išlaidų dengimo dalis turi tekti pareiškėjui. Teismas laikėsi nuostatos, kad tai padaryti bus galima tik administratorei pateikus trūkstamus duomenis ir patikslinus teikiamą ataskaitą kreditoriams, dėl to nusprendė, jog ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas panaikintinas.Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog suinteresuoto asmens atstovai, skaičiuodami ir pateikdami kreditoriams tvirtinti pareiškėjui mokėti tenkančią administravimo išlaidų dalį, pažeidė proporcingumo principą. Skaičiuojant pareiškėjui tenkančią dengti administravimo išlaidų dalį, atsižvelgtina į visas iki įkeisto turto pardavimo patirtas išlaidas ir gautas pajamas, taip pat į hipotekos kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį, tačiau šiuo atveju to padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi hipotekos kreditorius, gavęs 53 224,99 Eur sumą, administravimo išlaidoms padengti privalo skirti net 29 187,58 Eur (kas sudaro daugiau nei pusę nuo pareiškėjo gautos sumos arba 32 proc. nuo visų 91 840 Eur dydžio administravimo išlaidų). Teismas sprendė, kad bankroto administratorė 2014 m. rugsėjo 3 d. pervedusi pareiškėjui visą jo finansinio reikalavimo sumą, bet neišskaičiusi jam tenkančios mokėti administravimo išlaidų dalies, padarė permoką, nes pinigų suma pareiškėjui turėjo būti pervesta tik išskaičius jam tenkančią administravimo išlaidų dalį (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis). Nepaisant to, toks bankroto administratorės veiksmas nepašalina pareiškėjo iš įstatymo kylančios prievolės atlyginti jam tenkančią administravimo išlaidų dalį.