Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-02-01 · Civilinė byla Nr. 2-345-330/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. B2-1444-480/2015Nutartis · 2015-03-16Kauno apygardos teismas
  2. B2-1104-480/2016Nutartis · 2016-01-18Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-03-17Lietuvos apeliacinis teismas
  4. B2-2308-480/2016Nutartis · 2016-10-28Kauno apygardos teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-01-12Lietuvos apeliacinis teismas
  6. KasacijaNutartis · 2017-07-21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  7. B2-2512-658/2017Nutartis · 2017-10-30Kauno apygardos teismas
  8. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-02-01Lietuvos apeliacinis teismas
  9. B2-44-480/2018Sprendimas · 2018-08-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-01
Bylos Nr.
2-345-330/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01458-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Pareiškėjas
J. L.
Civilinė byla Nr. 2-345-330/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01458-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 1 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės duona“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2512-658/2017 pagal pareiškėjo J. L. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės duona“ 2016 m. birželio 23 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimo ir bankroto administratorės patikslintos veiklos ataskaitos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartimi UAB ,,Marijampolės duona“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,Valnetas“. Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų pirmosios eilės kreditoriaus J. L. 4 011,67 Eur finansinis reikalavimas; 2013 m. vasario 12 d. nutartimi patvirtinti patikslinti pirmosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir kreditoriaus J. L. 2 564,43 Eur finansinis reikalavimas; 2013 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtintas hipotekos kreditoriaus (įkaito turėtojo, kuriam įkeistas BUAB „Marijampolės duona“ turtas) J. L. 53 224,99 Eur finansinis reikalavimas.Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi UAB „Marijampolės duona“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi iš BUAB ,,Marijampolės duona“ kreditorių sąrašo išbrauktas hipotekos kreditorius J. L., kadangi hipoteka užtikrintas jo finansinis reikalavimas buvo patenkintas. J. L. liko kreditorių sąraše kaip pirmosios eilės kreditorius.2015 m. spalio 5 d. vykusio BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių komiteto posėdžio metu patvirtinta 2014 m. birželio 25 d. – 2015 m. rugsėjo 24 d. bankroto administratorės veiklos ataskaita ir pritarta administratorės pateiktam administravimo išlaidų paskirstymui, nustatant, kad hipotekos kreditorius J. L. 27 989,18 Eur dydžio suma turi prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo.J. L., nesutikdamas su 2015 m. spalio 5 d. BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių komiteto nutarimo dalimi dėl administravimo išlaidų paskirstymo, pateikė teismui skundą, kuriuo prašė BUAB „Marijampolės duona“ 2015 m. spalio 5 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimo dalį dėl administravimo išlaidų paskirstymo panaikinti ir įpareigoti bankroto administratorę vadovautis ankstesniu – 2014 m. gruodžio 22 d. kreditorių komiteto nutarimu dėl administravimo išlaidų dengimo tvarkos (šis kreditorių komiteto nutarimas buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi, perduodant klausimą kreditoriams svarstyti iš naujo, nutartis įsiteisėjo 2015 m. birželio 11 d.). Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi atmetė J. L. skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinis teismas konstatavo, kad bankroto administratorė iš esmės teisingai skaičiavo J. L. tenkančią apmokėti administravimo išlaidų dalį, tačiau suklydo nurodydama konkretų J. L. dengtinos administravimo išlaidų sumos dydį (kreditoriaus reikalavimas sudaro 33,031387 proc. visų gautų pajamų sumos, atitinkamai jis turi dengti 33,031387 proc. administravimo išlaidų, t. y. 27 654,36 Eur, o ne 27 989,18 Eur). BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių komitetas, vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties nurodymus dėl administratorės pateiktame pareiškėjui tenkančių apmokėti administravimo išlaidų apskaičiavime esančių netikslumų, kurie nesudarė pagrindo panaikinti ginčytą kreditorių komiteto nutarimą, 2016 m. birželio 23 d. posėdyje antruoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą patikslinti bankroto administratorės 2014 m. birželio 25 d. - 2015 m. rugsėjo 24 d. veiklos ataskaitos dalį „Dėl ataskaitiniu laikotarpiu gautų pajamų ir patirtų išlaidų“, nustatant, kad hipotekos kreditorius J. L. turi apmokėti 29 187,58 Eur iš 91 840 Eur patirtų administravimo išlaidų. Pareiškėjas J. L. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2016 m. birželio 23 d. BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių komiteto posėdžio Nr. 12 antruoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą patikslinti bankroto administratorės veiklos ataskaitos dalį „Dėl ataskaitiniu laikotarpiu gautų pajamų ir patirtų išlaidų“ už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d.; 2) panaikinti 2016 m. birželio 23 d. BUAB „Marijampolės duona“ bankroto administratorės UAB „Valnetas“ patikslintą ataskaitą dalyje „Dėl ataskaitiniu laikotarpiu gautų pajamų ir patirtų išlaidų“ už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d.; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad jo naudai įkeistas turtas parduotas iš varžytynių už 120 192,30 Eur, 2014 m. rugsėjo 3 d. bankroto administratorė pervedė jam 53 224,99 Eur sumą. Pareiškėjo teigimu, patikslintoje administratorės ataskaitoje nurodyta administravimo išlaidų dengimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnyje įtvirtintai administravimo išlaidų dengimo tvarkai, o joje nurodyta dengtinų administravimo išlaidų suma, kuria pareiškėjas turėtų prisidėti, yra neteisinga. Pareiškėjo aiškinimu, patikslintoje veiklos ataskaitoje nustatyta, kad J. L. privalo sumokėti 32 proc. visų administravimo išlaidų, tuo tarpu bendra kreditorių reikalavimų suma yra 727 600,67 Eur, o pareiškėjui sumokėta 53 224,99 Eur suma sudaro 7,3 proc. visų kreditorių reikalavimų, todėl pareiškėjui tenkantis apmokėti administravimo išlaidų dydis galėtų sudaryti tik 6 704 Eur, bet ne 29 187,58 Eur (32 proc. nuo 91 840 Eur administravimo išlaidų) sumą, kaip apskaičiuota patikslintoje ataskaitoje. Pasak pareiškėjo, ginčijamoje ataskaitoje ir kreditorių komiteto nutarime taip pat neteisingai apskaičiuotas ir nurodytas administravimo išlaidų dydis, pareiškėjas nesutinka nei su administratorės nurodytomis pajamomis, nei su išlaidomis.Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo J. L. skundą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas, perduodamas bylą iš naujo nagrinėti, nurodė, kad svarbu nustatyti, už kurį laikotarpį pareiškėjui J. L. (įkaito turėtojui) yra apskaičiuota jam mokėti tenkanti administravimo išlaidų dalis, ar į jam apskaičiuotą mokėtinų administravimo išlaidų dydį įtrauktas ir laikotarpis, kai pareiškėjas jau nebuvo bendrovės kreditorius, t. y. būtina nustatyti laikotarpį, ar apskaičiuota pareiškėjui mokėti tenkanti administravimo išlaidų dalis yra iki jo netekimo bendrovės kreditoriaus statuso (2014 m. gruodžio 18 d.), ar už visą vykusį bankroto procesą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taipogi konstatavo, jog byloje nepateikta konkrečių įrodymų, kurie leistų teismui atskirti pareiškėjui apskaičiuotos jam mokėti tenkančios administravimo išlaidų dalies laikotarpį. Be to, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo kasacinis teismas nurodė, jog teismas nesiaiškino, kodėl bankroto administratorė, pažeisdama ĮBĮ nuostatas, pervedė kreditoriui visą jo patenkinto kreditorinio reikalavimo sumą, neišskaičiusi pareiškėjui tenkančios administravimo išlaidų dalies.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi J. L. skundą patenkino iš dalies – panaikino 2016 m. birželio 23 d. BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių komiteto posėdyje antruoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą patikslinti bankroto administratorės veiklos ataskaitos dalį „Dėl ataskaitiniu laikotarpiu gautų pajamų ir patirtų išlaidų“ už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 rugsėjo 24 d. ir perdavė BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių komitetui šį klausimą svarstyti iš naujo.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Marijampolės duona“ bankroto administratorė 2014 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo pavedimu pervedė pareiškėjui visą jo, kaip hipotekos kreditoriaus, finansinio reikalavimo sumą (53 224,99 Eur), neišskaičiusi pareiškėjui mokėti tenkančios administravimo išlaidų dalies. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjas išbrauktas iš BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių sąrašo kaip hipotekos kreditorius. Teismas sprendė, kad administravimo išlaidos turi būti dengiamos iš visų gautų pajamų atimant administravimo išlaidų sumą. Šiuo atveju pareiškėjas turi pareigą proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas. Jeigu dalis įmonės turto yra įkeista, o kita – neįkeista, ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Byloje nagrinėjamu atveju būtent tokia tvarka ir buvo apskaičiuotas administravimo išlaidų dengimas. Atsižvelgdamas į tai, kad BUAB „Marijampolės duona“ administravimo išlaidos dengiamos proporcingai pajamoms, gautoms iš įkeisto turto ir iš neįkeisto turto, teismas konstatavo, kad patikslintoje ataskaitoje nurodyta administravimo išlaidų dengimo tvarka (t. y. pats buhalterinio skaičiavimo principas) yra teisinga ir neprieštarauja ĮBĮ reglamentuojamai tvarkai.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad BUAB „Marijampolės duona“ bankroto administratorės veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. yra patvirtinta 2015 m. spalio 5 d. kreditorių komiteto nutarimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartyje nurodė, kad minėtoje administratorės ataskaitoje pateiktame pareiškėjui mokėti tenkančių administravimo išlaidų paskaičiavime yra aritmetinių netikslumų, tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas kreditorių nutarimui panaikinti, o pasilikę netikslumai turi būti pašalinti bankroto administratorės, pateikiant pareiškėjui naują reikalavimą dėl administravimo išlaidų dengimo. Vykdydami Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių komiteto nariai 2016 m. birželio 23 d. posėdyje priėmė nutarimą patikslinti patvirtintos bankroto administratorės veiklos ataskaitos dalį „Dėl ataskaitiniu laikotarpiu gautų pajamų ir patirtų išlaidų“ už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo bei tirdamas naujus įrodymus ir naujai paaiškėjusias aplinkybes, negalėjo visa apimtimi remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi (kaip prejudiciniu sprendimu), nes ji nepatvirtina iš pareiškėjo reikalaujamų apmokėti išlaidų teisingo apskaičiavimo. Teismas akcentavo, kad jo pasisakymas dėl administravimo išlaidų apskaičiavimo principo proporcingai nuo visų įmonės gautų lėšų, nereiškia, kad buvo nustatytas konkretus administravimo išlaidų dydis, kurį turi sumokėti hipotekos kreditorius. Teismas pažymėjo, kad konkrečią tokių išlaidų sumą po įkeisto turto pardavimo turi apskaičiuoti ir pagrįsti bankroto administratorius. Teismas nustatė, kad patikslintoje ataskaitoje nurodytos įplaukos ir išlaidos yra apskaičiuotos už laikotarpį iki įkeisto turto pardavimo, ir nors pateikta informacija gana detali, tačiau kreditorių komitetui ir teismui teikti išlaidų skaičiavimai skiriasi: įplaukų skaičiavimo skiltyje nėra nurodyta konkrečių duomenų apie susigrąžintą pridėtinės vertės mokestį (PVM), nors BUAB „Marijampolės duona“ atstovas nurodė, jog esant VMI prievolei grąžinti BUAB „Marijampolės duona“ atitinkamas pinigines sumas, tokios piniginės sumos būdavo sumokamos arba įskaitomos. Susigrąžintos PVM sumos nėra nurodytos ne tik detalioje lentelėje Nr. 1, bet ir prie jos pateiktose suvestinėse ataskaitose. Teismas darė išvadą, kad vien tai, jog susigrąžintas PVM įskaitomas kaip priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, nesudaro pagrindo jo visiškai nefiksuoti teikiamoje ataskaitoje; kreditorių susirinkimas (komitetas) turi teisę susipažinti su tokia informacija ir ją apsvarstyti, o su tuo nesutinkantys asmenys – ginčyti (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad patikslintoje administratorės ataskaitoje nebuvo kreditoriams pateikta visa informacija, susijusi su bankroto procese gautomis įplaukomis ir patirtomis išlaidomis, nebuvo galima nustatyti, kokia administravimo išlaidų dengimo dalis turi tekti pareiškėjui. Teismas laikėsi nuostatos, kad tai padaryti bus galima tik administratorei pateikus trūkstamus duomenis ir patikslinus teikiamą ataskaitą kreditoriams, dėl to nusprendė, jog ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas panaikintinas.Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog suinteresuoto asmens atstovai, skaičiuodami ir pateikdami kreditoriams tvirtinti pareiškėjui mokėti tenkančią administravimo išlaidų dalį, pažeidė proporcingumo principą. Skaičiuojant pareiškėjui tenkančią dengti administravimo išlaidų dalį, atsižvelgtina į visas iki įkeisto turto pardavimo patirtas išlaidas ir gautas pajamas, taip pat į hipotekos kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį, tačiau šiuo atveju to padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi hipotekos kreditorius, gavęs 53 224,99 Eur sumą, administravimo išlaidoms padengti privalo skirti net 29 187,58 Eur (kas sudaro daugiau nei pusę nuo pareiškėjo gautos sumos arba 32 proc. nuo visų 91 840 Eur dydžio administravimo išlaidų). Teismas sprendė, kad bankroto administratorė 2014 m. rugsėjo 3 d. pervedusi pareiškėjui visą jo finansinio reikalavimo sumą, bet neišskaičiusi jam tenkančios mokėti administravimo išlaidų dalies, padarė permoką, nes pinigų suma pareiškėjui turėjo būti pervesta tik išskaičius jam tenkančią administravimo išlaidų dalį (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis). Nepaisant to, toks bankroto administratorės veiksmas nepašalina pareiškėjo iš įstatymo kylančios prievolės atlyginti jam tenkančią administravimo išlaidų dalį.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo BUAB „Marijampolės duona“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo J. L. skundą dėl BUAB „Marijampolės duona“ 2016 m. birželio 23 d. kreditorių komiteto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu atmesti. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesirėmė Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad BUAB „Marijampolės duona“ bankroto administravimo išlaidos apskaičiuotos teisingai, o neesminiai ataskaitos netikslumai ir pasilikę aritmetiniai netikslumai turi būti pašalinti bankroto administratorės, pateikiant J. L. naują reikalavimą dėl administravimo išlaidų dengimo. Minėti netikslumai bankroto administratorės buvo pašalinti. Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia ir jos negali būti ginčo objektas vėliau iškeltoje civilinėje byloje.Teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika dėl proporcingumo principo taikymo apmokant administravimo išlaidas, kadangi hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį. Hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditorinio reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimo lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas ir todėl toks kreditorius turi pareigą jo tenkinamo finansinio reikalavimo daliai sumokėti tenkančią proporcingą administravimo išlaidų dalį. Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl proporcingumo principo taikymo apmokant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas, pažeidė BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių interesus ir tokiu būdu nepagrįstai iškėlė vieno kreditoriaus interesus prieš kitų BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių interesus.Atsiliepime į suinteresuoto asmens BUAB „Marijampolės duona“ atskirąjį skundą pareiškėjas J. L. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas buvo saistomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartyje išdėstytais išaiškinimais ir reikalavimais. Kasacinis teismas, nagrinėdamas šį ginčą, nelaikė Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartyje nurodytas aplinkybes prejudiciniais faktais, o pažymėdamas, kad administravimo išlaidos turi būti paskaičiuotos proporcingai, nepatvirtino išlaidų apskaičiavimo teisingumo. Tokios aplinkybės nereiškia, kad teismas nustatė konkretų administravimo išlaidų dydį, kurį turi sumokėti pareiškėjas.Nepaisant to, jog yra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, bankroto administratorė kiekvienu atveju turi atsiskaityti kreditorių susirinkime (komitete) dėl faktiškai patirtų išlaidų.Pardavus ar kitaip realizavus bankrutavusios įmonės turtą, visų pirma, dar nepatenkinus nei vieno kreditoriaus reikalavimo, privalo būti apmokamos bankroto administratoriaus išlaidos. Su įkaito turėtoju atsiskaitoma jau po to, kai visos administravimo išlaidos paskaičiuotos pagal atitinkamas proporcijas, nesant jokių nepadengtų administravimo išlaidų, todėl administratorės pateiktas skaičiavimas neteisingas. Pareiškėjas neginčija pareigos prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo, tačiau nepripažįsta, jog turi prisidėti net 29 187 Eur dydžio dalimi.Pareiškėjo dengtina administravimo išlaidų suma yra 7,3 proc. visų reikalavimų, tačiau ne 32 proc., todėl maksimalus pareiškėjui mokėtinų administravimo išlaidų dydis turėtų būti 6 684 Eur suma, o bankroto administratorės pateikta administravimo išlaidų suma, kurią turi dengti atsakovas, paskaičiuota neteisingai, nukrypstant nuo ĮBĮ nuostatų bei pažeidžiant proporcingumo principą.Nėra pagrindo sutikti su administravimo išlaidų dydžiu. Manytina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių nutarimo administravimo išlaidų klausimu neteisėtumo, turi įvertinti ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar kreditorių nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl bylos esmės

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kreditoriaus (įkaito turėtojo) J. L. pareigos prisidėti prie administravimo išlaidų apmokėjimo, kai iš įkeisto turto pardavimo buvo gauta daugiau pajamų nei šio kreditoriaus finansinis reikalavimas. Iš 2016 m. birželio 23 d. BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 12 matyti, kad antruoju darbotvarkės klausimu buvo siūloma tvirtinti patikslintą BUAB „Marijampolės duona“ bankroto administratorės veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d., jau patvirtintą 2015 m. spalio 5 d. kreditorių komiteto nutarimu, kurioje (ataskaitoje) nurodyta, kad įkaito turėtojas J. L. turėtų prisidėti prie BUAB „Marijampolės duona“ administravimo išlaidų dengimo 29 187,58 Eur dydžiu ir kuriam bankrutavusios bendrovės kreditorių komitetas pritarė. Pareiškėjas J. L. skunde dėl 2016 m. birželio 23 d. kreditorių nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu remiasi tuo, kad šiuo nutarimu buvo patvirtintas neteisėtas administravimo išlaidų paskirstymas tarp jo, kaip hipotekos kreditoriaus, ir kitų kreditorių, nors iš esmės neginčija pareigos prisidėti prie administravimo išlaidų atlyginimo.Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartimi patvirtintas pirmosios eilės kreditoriaus J. L. 4 011,67 Eur finansinis reikalavimas; 2013 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjo finansinis reikalavimas patikslintas patvirtinant 2 564,43 Eur reikalavimą; 2013 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtintas J. L., kaip hipotekos kreditoriaus, 53 224,99 Eur finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi iš BUAB ,,Marijampolės duona“ kreditorių sąrašo išbrauktas hipotekos kreditorius J. L., kadangi jo finansinis reikalavimas buvo visiškai patenkintas (pervesta 53 244,99 Eur suma), realizavus pareiškėjo naudai įkeistą BUAB „Marijampolės duona“ turtą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad hipotekos kreditorius J. L. iš gautos 53 244,99 Eur sumos neprisidėjo prie administravimo išlaidų atlyginimo, t. y. bankroto administratorė pervedė įkaito turėtojui visą jo kreditorinio reikalavimo sumą, neišskaičiusi jam tenkančios apmokėti administravimo išlaidų dalies. Taip pat byloje neginčijama aplinkybė, kad iš įkeisto turto buvo gauta daugiau lėšų, nei buvo patvirtintas hipoteka užtikrintas kreditoriaus J. L. finansinis reikalavimas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl bankroto administravimo išlaidų konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas. Ta pati taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai, pardavus hipoteka įkeistą turtą, gaunama didesnė suma nei įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, t. y. administravimo išlaidos išskaičiuojamos iš įkaito turėtojui tenkančios dalies, o ne iš sumos, viršijančios jo finansinį reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013 ir joje nurodytą praktiką). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog hipotekos kreditorius J. L. turi pareigą apmokėti administravimo išlaidas, išskaitant atitinkamą sumą iš bankroto byloje patenkinto kreditorinio reikalavimo.

Dėl administravimo išlaidų dengimo iš lėšų, gautų pardavus bankrutavusios bendrovės įkeistą ir neįkeistą turtą, proporcingumo

ĮBĮ 36 straipsnio l dalyje nustatyta, kad bankroto proceso metu pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos. Jos dengiamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, įskaitant gautų pardavus bankrutuojančios įmonės įkeistą turtą, iki jų įstatymo nustatyta tvarka paskirstymo ir išmokėjimo kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-373-219/2016).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu dalis bankrutuojančios įmonės turto yra įkeista, o kita – neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-250/2012; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2014; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).Apeliantas atskirajame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika dėl proporcingumo principo taikymo apmokant administravimo išlaidas, taip pažeisdamas BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių interesus ir nepagrįstai iškeldamas pareiškėjo interesus prieš kitų BUAB „Marijampolės duona“ kreditorių interesus. Analizuojamu atveju nėra pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais. Pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos kontekste apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad proporcingumo principas taikomas iš įkeisto ir neįkeisto turto realizavimo pajamų santykio gautą procentinę išraišką perkeliant administravimo išlaidų naštos paskirstymui tarp įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus) ir kitų kreditorių. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad nėra visiškai aišku, kiek BUAB „Marijampolės duona“ bankroto proceso eigoje iš viso gauta pajamų bei kiek patirta išlaidų (detalumo ir tikslumo aspektais). Taip pat nėra aišku, kokio dydžio realios administravimo išlaidos buvo susidariusios pareiškėjui įkeisto turto pardavimo metu. Kadangi bankroto administratorės patikslintoje ataskaitoje ir pirmosios instancijos teismui pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija buvo prieštaringa ir/ar neaiški, teismas neturėjo objektyvios galimybės tiksliai (teisingai) įvertinti pareiškėjui tenkančios atlyginti administravimo išlaidų apskaičiuotos dalies laikantis proporcingumo principo.Laikantis proporcingumo principo, pareiškėjui (įkaito turėtojui) tenkanti administravimo išlaidų procentinė dalis skaičiuotina taip: visos lėšos, gautos iš įkeisto turto pardavimo, dalinamos iš visų bankroto proceso eigoje gautų pajamų ir gautas rezultatas dauginamas iš 100 (gaunama atitinkama įkaito turėtojui tenkančios mokėti išlaidų dalies procentinė išraiška). Įkaito turėtojui iš įkeisto turto pardavimo lėšų tenkanti mokėti administravimo išlaidų proporcinga dalis skaičiuotina taip: administravimo išlaidos iki įkeisto turto pardavimo dienos dauginamos iš apskaičiuotos pareiškėjui tenkančios atlyginti administravimo išlaidų procentinės dalies ir gautas rezultatas padalinamas iš 100. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai ir paaiškinimai dėl jam tenkančios administravimo išlaidų atlygintinos sumos, nes jie neatitinka proporcingumo principo paskirstant išlaidų atlyginimo naštą tarp įkeisto turto turėtojo ir kitų kreditorių; tokia išlaidų dalis sietina ne su turimo reikalavimo dydžiu ar jo dalies patenkinimu, tačiau su bankroto proceso eigoje gautų įkeisto ir neįkeisto turto pajamų santykiu. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi, kiek tai susiję su iš pareiškėjo reikalaujamo išlaidų atlyginimo dydžiu, kadangi ja nėra patvirtintas iš pareiškėjo reikalaujamų mokėti išlaidų apskaičiavimas. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje pasisakydamas dėl atlygintinų administravimo išlaidų apskaičiavimo principo, nenustatė konkretaus atlygintinų administravimo išlaidų, kurias turi apmokėti pareiškėjas, dydžio, kadangi jį privalo apskaičiuoti ir pagrįsti bankroto administratorė. Nesant pateiktų aiškių bei nedviprasmiškų duomenų, teismas neturi galimybės įvertinti pareiškėjo mokėtinos administravimo išlaidų dalies apskaičiavimo pagrįstumo. Šiuo atveju apeliantui atskirajame skunde netinkamai aiškinant proporcingumo principo taikymą būtent ir iškyla abejonės dėl visų BUAB ,,Marijampolės duona“ kreditorių lygiateisiškumo užtikrinimo.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjo mokėtina administravimo išlaidų dalis, pirmosios instancijos teismo panaikintas pagrįstai, kaip pažeidžiantis (galintis pažeisti) kreditorių turtinius interesus ir teisėtus lūkesčius, nukreiptus į kuo teisingesnį kreditorinių reikalavimų patenkinimą iš bankrutavusios įmonės turto. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų, naikinti ar keisti šią nutartį pagal apelianto atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Atsižvelgiant į šios bylos baigtį pagal priimamą procesinį sprendimą, laikytina, kad bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas apeliantui nepriteistinas (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis