Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys D. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Lemora“, V. O. K., M. P., A. P., atstovaujama įstatyminės atstovės I. B., antstoliai Ramūnas Kamarauskas, Irmantas Gaidelis, Asta Stanišauskaitė, Darius Bliznikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas

19. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti alternatyvūs pagrindai, kurių bent vieną nustačius, preziumuojama, kad fizinis asmuo nemokumo būseną pasiekė nesąžiningais veiksmais/neveikimu, dėl ko teismas atsisako ginti tokio asmens teises, iškeliant jam bankroto bylą. Minėtų teisės normų visuma leidžia daryti išvadą, kad bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui tikslas yra suteikti galimybę sąžiningam fiziniam asmeniui atkurti savo mokumą bei grįžti į pilnavertį gyvenimą oriomis sąlygomis, tačiau tokia galimybė asmeniui suteikiama esant dviejų sąlygų visetui: 1) fizinis asmuo atitinka įstatyme įtvirtintas nemokumo sąlygas bei 2) fizinis asmuo nemokiu tapo ne dėl įstatyme išvardintų savo paties nesąžiningų veiksmų/neveikimo.

Dėl fizinio asmens nemokumo

20. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo bendras įsiskolinimas kreditoriams sudaro apie 117 088,83 Eur – 47 587,73 Eur skola UAB „Lemora“, 13 680 Eur skola A. P., 12 000 Eur skola D. A., 558,71 Eur skola VMI, 17 085,80 Eur skola M. P., 22 933,80 Eur skola V. O. K., 3 242,79 Eur skola antstoliams, kurie vykdo išieškojimus. Pažymėtina, kad nurodytos skolos šios nutarties priėmimo metu tikėtina yra kažkiek didesnės, nes skaičiuojamos palūkanos, netesybos, vykdymo išlaidos ir pan. Teismas neįskaito pareiškėjo nurodytų skolų: 13 680 Eur skolos A. P., 17 085,80 Eur skolos M. P. į bendrą pareiškėjo pradelstų skolų masę, nes minėti reikalavimai kilę iš išlaikymo (alimentų) nemokėjimo, taip pat 405 Eur skolos VMI, kurią sudaro nesumokėtos baudos, nes FABĮ 8 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti (lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai) ir reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, nenurašomi).

21. Taigi, pareiškėjo pradelstų skolų dydis, vertinamas nustatant pareiškėjo galimą nemokumą, sudaro apie 85 918,03 Eur ir atitinkamai viršija 25 MMA. Bylos duomenimis, pareiškėjas neturi registruoto turto, transporto priemonių; lėšų banko sąskaitose taip pat iš esmės neturi. Anot pareiškėjo, jo pajamos šiuo metu sudaro 1 039 Eur/mėn. (prieš mokesčius), gaunamas darbo užmokestis UAB „Rebus LT“ (tokia suma nurodyta pareiškėjo pateiktame darbo sutarties pakeitime ir matoma iš viešų Sodros duomenų).

22. Kita vertus, byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. sausio 10 d. priėmė mirusios savo motinos V. P. palikimą; teismas buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti duomenis kas sudaro paveldimą turtą ir jo vertę pagrindžiančius įrodymus, tačiau pareiškėjas konkrečių įrodymų dėl to taip ir nepateikė (pavyzdžiui, antstolio sudaryto turto apyrašo, turto vertinimo ir pan.) – pateikęs tik išrašus iš banko sąskaitų, iš kurių matyti, kad palikėjos lėšų banko sąskaitose iš esmės nėra (jos yra mažareikšmės), taip pat UAB „Verslavita“ raštą, kuriame nurodyta, jog atsižvelgiant į nustatytus neatitikimus, atlikti nekilnojamojo turto vertinimo negalima, siūlo iš pradžių atlikti kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti registre. Iš viešų duomenų nustatyta, kad palikėjai priklausė 1003/1311 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), taip pat ¾ dalys gyvenamojo namo, sandėlio ir kitų inžinerinių statinių (kiemo statinių), esančių (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad likusios minėto žemės sklypo ir statinių dalys priklausė jo dėdei P. P., kuris taip pat yra miręs, bei jo palikimą faktiškai priėmė pareiškėjo motina, tačiau tai nebuvo tinkamai įforminta; egzistuoja galimybė tai atlikti teisminiu keliu. Anot pareiškėjo, palikėjos nekilnojamojo turto vertė galėtų sudaryti apie 50 000 Eur, tačiau prašė remtis NTR išraše nurodyta vidutine rinkos verte.

24. Suinteresuoti asmenys UAB „Lemora“ ir V. O. K. į bylą pateikė įrodymus, jų nuomone, galinčius patvirtinti didesnę paveldėto turto vertę, t. y. UAB „Lemora“ pateikė Creston Nekilnojamasis turtas pasiūlymą, kuriame nurodoma, kad nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo) (duomenys neskelbtini), siūloma pardavimo kaina būtų 110 000-130 000 Eur; V. O. K. pateikė viešą skelbimą iš www.aruodas.lt, kuriame, anot suinteresuoto asmens, toje pačioje gatvėje ((duomenys neskelbtini)), tokio pat dydžio sklypo nekilnojamas turtas parduodamas už 155 000 Eur.

26. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25 MMA, ir jis jų negali įvykdyti. Pažymėtina, kad FABĮ nenustatyta, jog asmuo laikomas nemokiu tik tuo atveju kai skolos viršija priklausančio turto vertę, taip pat įstatymo formuluotė nesuponuoja ir išvados, kad tuo atveju, kai asmens skolos neviršija jam priklausančio turto vertės, jis laikytinas mokiu. Kasacinis teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Be to, kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Plėtojant šį išaiškinimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

27. Taigi, teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie pareiškėjo nemokumą, nustatė, kad šiai dienai pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma (kuri turi būti vertinama nustatant fizinio asmens būklę) sudaro apie 85 918,03 Eur ir gerokai viršija 25 MMA dydį (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, nustatyta, kad pareiškėjo turimo (paveldėto) turto vertė (tikėtina apie 80 000-100 000 Eur) yra artima arba net didesnė nei įsiskolinimų dydis; taigi šios aplinkybės, taip pat pareiškėjo gaunamos pajamos (1 039 Eur/mėn.) leidžia spręsti, jog pareiškėjas turi realių galimybių per protingą laikotarpį (pabaigus paveldėjimo procedūras ir perregistravus turtą; įteisinus ir likusią turto dalį, kurią, kaip teigė pats pareiškėjas, jo motina yra paveldėjusi) padengti (realizuojant paveldėtą turtą ir atsiskaitant su kreditoriais) susidariusį įsiskolinimą (įskaitant ir skolą vaikų išlaikymui, baudas). Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šiai dienai turi objektyvias galimybes įvykdyti kreditoriams pradelstus skolinius įsipareigojimus, todėl, teismo vertinimu, tokia pareiškėjo būklė neatitinka fizinio asmens nemokumo kaip jis apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.

28. Kita vertus, jeigu po paveldėto turto įregistravimo ir jo realizavimo paaiškėtų, jog pareiškėjo likusių įsipareigojimų dydis viršija 25 MMA, pareiškėjas turėtų teisę pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Teismas šioje dalyje atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas jau kreipiantis į teismą (2025 m. sausio 6 d.) dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo žinojo apie mirusios motinos (2024 m. spalio 12 d.) palikimą, dėl kurio priėmimo kreipėsi iš esmės iš karto (2025 m. sausio 10 d.) po pareiškimo pateikimo teismui. Bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, pareiškėjas aiškino, kad šis paveldėtas turtas bankroto proceso metu galimai būtų realizuotas palankesnėmis sąlygomis (negu vykdant priverstinį išieškojimą), tačiau teismas šią aplinkybę vertina kritiškai, nes, teismo vertinimu, pareiškėjas į teismą kreipėsi skubotai, nepabaigęs palikimo priėmimo procedūrų ir paveldėto turto įvertinimo ar realizavimo, po ko ir būtų galima nustatyti, ar pareiškėjas atitinka fizinio asmens nemokumo sąvoką (kaip ji apibrėžta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje); be to, pažymėtina, jog nekilnojamojo turto realizavimas tiek bankroto proceso, tiek priverstinio išieškojimo metu vykdomas per varžytynes, t. y. tokiu pačiu būdu.

Dėl fizinio asmens nesąžiningumo

29. Antroji FABĮ nustatyta sąlyga fizinio asmens bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, kuriuos nustačius preziumuojamas fizinio asmens nesąžiningumas, privedant savo būklę prie nemokumo, nebuvimas. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-6 punktais, fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207–209, 216, 222-223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

31. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kaip jau minėta, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo.

32. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).

33. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis su darbdaviu buvo/yra susitaręs, jog jam leidžiama naudotis įmonės banko kortele, o vėliau panaudotos lėšos išskaičiuojamos iš jam priklausančio išmokėti atlyginimo, yra akivaizdus pareiškėjo nesąžiningumo, nustatyto FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, įrodymas, kadangi šiais veiksmais pareiškėjas akivaizdžiai siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (ką iš esmės pripažino ir bylos nagrinėjimo metu, nurodydamas, jog jeigu darbo užmokestis jam būtų mokamas įprastai į banko sąskaitą, jis būtų areštuotas ir nurašytas antstolių). Pažymėtina, kad dėl tokių nesąžiningų pareiškėjo veiksmų jo kreditoriams per paskutinius trejus metus nebuvo išieškota jokių lėšų; šią aplinkybę patvirtino tiek suinteresuoti asmenys, tiek ir pats pareiškėjas.

34. Pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina ir jo nenuosekli pozicija bei veiksmai dėl išlaikymo mokėjimo M. P.. Kaip minėta, pareiškėjas pareiškime nurodė (ir pateikė iš savo darbovietės UAB „Rebus LT“, kurioje, be kita ko, yra vienintelis darbuotojas, pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį), kad paskutinius 3 metus dalis gaunamo atlyginimo kiekvieną mėnesį buvo pervedama tiesiogiai į buvusios sutuoktinės (V. O. K.) sąskaitą vaiko išlaikymui; suinteresuotam asmeniui V. O. K. bylos nagrinėjimo metu paneigus šią informaciją, pareiškėjas pakeitė poziciją ir teigė, kad minėtos lėšos pervedamos antstoliams, o teismui įpareigojus pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pareiškėjas pripažino, kad tam tikros sumos (gerokai mažesnės nei iš pradžių buvo nurodęs pareiškėjas) buvo pervedamos V. O. K. nereguliariai (maždaug 3 kartus per metus), nes jis su įmonės kortele išnaudodavo iš esmės visą jam mokėtiną darbo užmokestį, kurio atitinkamai vėliau neužtekdavo pervesti išlaikymo įmokoms. Taigi, pareiškėjas ne tik elgėsi nesąžiningai nuslėpdamas gaunamas pajamas tiek nuo kreditorių, tiek nuo antstolių, vykdančių išieškojimus, bet ir pateikė akivaizdžiai neteisingą informaciją teismui, siekdamas suklaidinti dėl prievolių vykdymo (išlaikymo mokėjimo) ir gaunamų pajamų dydžio.

35. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas, kaip nurodė pats bylos nagrinėjimo metu, turintis aukštesnįjį statybos išsilavinimą ir vadovavimo patirties (yra dirbęs vadovu ne vienoje statybų bendrovėje), apie 7 metus dirba UAB „Rebus LT“ ir visą šį laikotarpį gaudavo/gauna tik minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri, kaip minėta aukščiau, bent jau paskutinius trejus metus jam faktiškai net nebuvo išmokama, o užskaitoma su panaudotomis įmonės lėšomis, tokiu būdu apeinant/vengiant mokėjimų kreditoriams/antstoliams. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas (apie kurio kažkokius sveikatos sutrikimus, ribojančius jo galimybę dirbti, byloje taip pat nėra įrodymų) per visą šį laikotarpį ar bent jau paskutinius trejus metus būtų ėmęsis kokių aktyvių veiksmų ieškant geriau apmokamo darbo, ieškojęs kitų galimybių užsidirbti ir bent iš dalies siekęs atsiskaityti su kreditoriais, kuriems, kaip minėta, per paskutinius trejus metus (o kreditorei UAB „Lemora“ ir per 10 metų) nebuvo sumokėta/išieškota jokių sumų (išskyrus nereguliarias įmokas V. O. K.). Pažymėtina, kad tik šios bylos nagrinėjimo metu, teismui suabejojus pareiškėjo darbovietės pervedamų sumų kreditorei pagrįstumu (ką vėliau pripažino ir pats pareiškėjas), pareiškėjas pervedė V. O. K. 350 Eur sumą, deklaratyviai paaiškinęs, jog šią sumą pasiskolino iš draugo (tačiau nepateikė nei paskolos sutarties, nei prašė įtraukti jį į kreditorių sąrašą). Taigi, šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, taip pat teikia pagrindo abejoti pareiškėjo sąžiningumu, neatskleidžiant savo tikrosios turtinės padėties.

36. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, pareiškėjui atsisakytina iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu, kadangi pareiškėjo būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios ir nustatyti pareiškėjo nesąžiningi tyčiniai veiksmai siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, taip pat pareiškėjo sąmoningas neveikimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ir akivaizdžiai neteisingos informacijos pateikimas teismui, siekiant suklaidinti dėl prievolių vykdymo ir gaunamų pajamų dydžio.

37. Kadangi byloje nustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto byla pareiškėjui negali būti iškelta, dėl kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų (ne)buvimo teismas išsamiau nepasisako, nes jų (ne)buvimas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes neturi teisinės reikšmės ir negali lemti kitokios šios bylos procesinės baigties. Kiti pareiškėjo prašymai (dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, išlaidų dydžio nustatymo) yra išvestiniai, todėl, atsisakius iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismas dėl jų nepasisako.

38. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, apie atsisakymą iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą paskelbtina viešai (FABĮ 5 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5, 10 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti iškelti pareiškėjui K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.

Nutarčiai įsiteisėjus, informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjui K. P. fizinio asmens bankroto bylą paskelbti viešai.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; akcinei bendrovei Swedbank, uždarajai akcinei bendrovei „Revolut Bank“; antstoliams, vykdantiems išieškojimą – Ramūnui Kamarauskui, Irmantui Gaideliui, Astai Stanišauskaitei, Dariui Bliznikui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.