Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliai, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bedarbis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2017 metų gegužės 31 d. vengė pareigos pagal Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-7809-127/2007 teikti nepilnamečiui sūnui M. P., gimusiam 2006 m., išlaikymą po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pervesdamas į V. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, t. y. žinodamas, kad pagal minėtą teismo sprendimą privalo mokėti lėšas savo vaiko išlaikymui, dirbdamas UAB "P S" nuo 2011-04-04 iki 2016-11-29, UAB "F S" nuo 2009-03-26 iki 2014-07-22, tam tikrais laikotarpiais, t. y. nuo 2014-02-01 iki 2014-06-01 bei 2014 m. lapkričio mėnesį ir 2016 m. lapkričio mėnesį mokėjo ne visą teismo sprendimu nustatytą mėnesinę sumą, o laikotarpiais: nuo 2014-07-01 iki 2014-10-01; nuo 2014-12-01 iki 2016-10-01; nuo 2016-12-01 iki 2017-05-31 iš viso jokių lėšų vaiko išlaikymui nemokėjo, kitaip prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, dėl to susidarė 4762 Eur finansinis įsiskolinimas.

Kaltinamasis K. P. apklausiamas 2018-01-22 teismo posėdyje dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad kol buvo galimybė, mokėjo vaikui išlaikymą. Įmonė UAB "P S" kurioje dirbo, bankrutavo, nebebuvo iš ko mokėti išlaikymą, sau algos taip pat nemokėjo. Dėl sunkios finansinės padėties neturėjo iš ko mokėti. Šiuo metu UAB "P S" dar nebankrutavusi, tačiau paskirtas bankroto administratorius. Bankrotas vyksta treti metai nuo restruktūrizavimo. Dabartinė gyvenimo draugė buvo UAB "P S" akcininkė. Su buvusia žmona nesutaria, ji nori jam pakenkti. Neginčija, kad yra skolingas alimentus, tačiau nesutinka su suma, kuri buvo indeksuota, nes jo niekas apie tai neinformavo. Paskutiniu metu neturėjo iš ko mokėti, kai įsidarbins, tai mokės. Neišsižada vaiko išlaikymo ar kitaip jį paremti: kai pradės dirbti, pradės mokėti. Buvusi žmona 2013-2014 m. buvo informuota apie jo sunkią finansinę padėtį ir jai buvo pasakyta, kad dabar neturi iš ko mokėti vaikui. Įmonė žinojo apie jam priteistus alimentus, nes buvo daromi pavedimai, nuskaitymai. Mokėjo tik alimentus, kitokių pavedimų nebuvo. Jis būdamas įmonės direktorius sau algos nemokėdavo, nes reikėjo sumokėti darbuotojams. Algą mokėdavo ir sugyventinei, kaip darbuotojai, ji jį išlaikė. Jai atlyginimas buvo pervedamas, kaip ir kitiems įmonės darbuotojams. Jo nuomone, antstolis neprotingai paskaičiavo sumą. Iki tol, kol jis mokėjo, apie indeksuojamą sumą jam niekas nieko nesakė. 2007 m. dirbo UAB „A.“. Iki 2011 m. į jį antstolis nesikreipė dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo ir indeksavimo. Buvusi žmona taip pat nesikreipė dėl indeksuotos sumos nesumokėjimo. Iki 2014-02-12 dėl indeksuotos sumos nebuvo į jį kreiptasi. 2014-02-12 buvo pirmasis antstolio patvarkymas iš kurio sužinojo apie indeksuotos sumos įsiskolinimą. Po 2014-02-12 buvo mokėjimai iš įmonės UAB "P S" bei UAB "F S" Su antstoliu pradėjo bendrauti po skyrybų, nuo 2006 m. Po tėčio mirties jis kreipėsi į antstolį dėl paveldėjimo, nes jam buvo uždėtas areštas. Prie antro vaiko išlaikymo jis šiek tiek prisidėjo, su dabartine sugyventine gyvena atskiruose kambariuose. Antrojo vaiko atžvilgiu taip pat priteistas išlaikymas (nuo 2017 m. rugsėjo mėn.), kurio nemoka, nes pats yra išlaikomas. Šiuo metu ketina dirbti UAB „R.“. Šį darbą jam surado Darbo birža pagal dotaciją. Planuoja įsidarbinti, kai bus sutvarkyti dokumentai. Pasiūlymą gavo po Naujųjų metų. Įmonės direktoriaus nepažįsta, matė jį du kartus. Kai gaudavo pinigų iš Darbo biržos, jų nemokėjo vaikui, nes pačiam reikėjo pinigų pragyvenimui. Buvo 7-8 darbo pokalbiuose statybos srityje, tačiau jam pasakius, kad vyksta teisminis procesas, visi pokalbiai baigdavosi. Iš Darbo biržos turėjo 2 darbo pasiūlymus, tačiau neįsidarbino. Nuo 2014 m. vaiko išlaikymu nesidomėjo, nes jiems sunkiai sekasi bendrauti. Dabar su vaiku nebendrauja. Kitomis paslaugomis vaiko neremia. Šiuo metu antstolio areštuotas turtas yra: šautuvas, automobilis, paveldėjimo teisės. Išieškojimas į šautuvą yra įvykdytas. Antstolio priverstinis išieškojimas į nedarbo išmokas nebuvo nukreiptas. Pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų (t. 4, b. l. 158-162).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu.

Iš teismo posėdžio metu pagarsintų parodymų matyti, kad apklausta nukentėjusioji V. P. paaiškino, kad jai ilgą laiką negaunant pinigų vaiko išlaikymui, antstolis patarė kreiptis į aukštesnę instanciją. Iš pradžių dalis alimentų buvo mokami. Iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio viena iš K. P. įmonių pervedinėjo įmokas, nuo 2014 m. gruodžio mėnesio jai po 57 Eur pervedinėjo išlaikymo fondas. Galutinį paskaičiavimą pateikė antstolis, jis teisingas. K. P. ne tik neišlaiko vaiko, bet juo nesidomi, nesirūpina, vienkartiniais paskambinimais gimtadienio proga daro jam blogą įtaką, nes rodo savo prabangų gyvenimą. Sūnui tuoj bus 11 m., jis sąmoningas, telefonu kalba puikiai, tačiau tėvas jam nepaskambina. Šiuo metu K. P. stovi darbo biržoje, tačiau jis yra tinkuotojas, todėl per pusę metų galėjo susirasti darbą. K. P. turi labai daug skolų, pas jos antstolį yra ne viena byla dėl išieškojimo. K. P. nemokėdamas alimentų 2015-06-12 paskambinęs jai telefonu po daugiau nei pusės metų tylos paklausė, ar ji nenorėtų, kad jis vežtųsi sūnų pailsėti į Šventąją, į kaimo turizmą, tačiau viskas taip ir baigėsi, niekur sūnaus neišsivežė. Toks sūnaus ir K. P. bendravimas yra žalingas. Dešimtmečiui vaikui labai skaudu. K. P. gyvena savo gyvenimą, su sugyventine augina savo antrą vaiką. Su ja pradėjo gyventi 2006 m. liepos mėnesį, prieš gimstant jų vaikui, kai ji buvo 7-ame neštumo mėnesyje. Nuo to laiko jie gyvena kartu. Mano, kad jos vaikas turi tokias pačias teises, kaip ir jo antras vaikas.

Atsakydama į proceso dalyvių klausimus V. P. nurodė, kad su kaltinamuoju susituokė (duomenys neskelbtini), išsiskyrė (duomenys neskelbtini). 2006-07-01 jis išėjo iš namų. Vaikas gimė (duomenys neskelbtini). Nebuvo jokio klausimo, ar čia jo vaikas. Jis atvyko į ligoninę, pradžioje skyrė vaikui dėmesį, kas du mėnesiai susitikdavo kelioms valandoms. Iki 2013 m. liepos mėnesio mokėjo po 500 Lt, paskui mokėjimai nutrūko. Pinigus atveždavo, darydavo pavedimus, reikėdavo pinigų prašyti, bet atsiskaitydavo. 2013 m. liepos mėnesį daliniai mokėjimai dar sumažėjo. Jis sakė, kad UAB "F S" negali pervedinėti pinigų, gali tik UAB "P S" Per visus 2014 m. iš UAB "P S" gavo 4 mokėjimus, 421,45 Lt du kartus, 229 Lt vieną kartą, 207,08 Lt vieną kartą, iš UAB "F S" gavo mokėjimus tik iki 2013 m. liepos mėnesio. Pas antstolį yra ne tik vaiko išlaikymo byla, bet teismo sprendimu išsiskyrus K. P. turėjo jai sumokėti 100 000 Lt už tai, kad jis paima turtą. Su antstoliu jis sudarė mokėjimų sutartį, įsipareigojo mokėti kas ketvirtį, 20 000 Lt jis sumokėjo, o paskui mokėjimai nutrūko. Byla dar ir dabar yra pas antstolį. Dėl vaiko išlaikymo prašymą antstoliui pateikė 2008 m. sausio mėnesį. Antstoliui pateikė dokumentus, bet išieškojimų neprašė, nes K. P. pinigus mokėjo. Kol K. P. pinigus mokėjo geranoriškai, ji nesikreipė į antstolį. Nuo 2014 m. vasario mėnesio buvo piktybinis vengimas mokėti išlaikymą. 2014 m. sausio mėnesį gavo už 2013 m. gruodžio mėnesį. 2014 m. kovą gavo už sausį, nes UAB "P S" rašė, kad tai yra skola. Antstolis 2014 m. pateikė teismui skundą, kad K. P. būtų skirta bauda už įsipareigojimų nevykdymą. Mano, kad kaltinamasis įsižeidė. Negali tiksliai pasakyti, kada antstolis K. P. pradėjo siųsti dokumentus į darbovietę. Tuo metu, kai sudarė susitarimą dėl 100 000 Lt, K. P. turėjo nekilnojamąjį turtą, kurį pardavė. 2008 m. sausio mėnesį antstolis neturėjo iš ko išieškoti, nes turtas jau buvo parduotas. Jų abiejų sutikimu susitarė, kad K. P. jai sumokės 100 000 Lt sumą. Po skyrybų jie nebuvo susipykę, bendravo vaiko klausimais. Buvo momentas, kai K. P. pakankamai geranoriškai bendravo, nes tėvui mirus antstolis norėjo uždėti areštą jo palikimo daliai. Kadangi K. P. prašė, kad ji leistų jam atsistoti ant kojų, tai metams sustabdė išieškojimą. Ji, kaip gyvena K. P., žino iš bendrų draugų, jo kaimynų. Paskutinį kartą į 2016-11-24 susitikimą su vaiku jis atvyko su prabangia mašina. Su sugyventine statėsi namą, į kurį jau persikraustė. Nežino, kieno lėšomis statė namą, kam priklausė mašinos, kuriomis jis važinėjo. Su vaiku važiuodavo pramogauti per metus vieną kartą, t. y. per jo gimtadienį. Dovanai, kartingams, kavinei, išleisdavo 50-60 Eur. K. P. buvo dviejų įmonių vadovas, UAB "P S" vykdė didelius užsakymus, statė daugiabučius butus. Tai buvo prieš 3-4 metus. Žino, kad šiuo metu ši įmonė yra bankrutavusi. Išieškojimą vykdė antstolis, jis sekė visus jo veiksmus. Ji stengėsi nuo to atsiriboti. K. P. – įmonės direktorius, jis nurodydavo, kam pervesti pinigus. 2016 m. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo. Iki tol nesikreipė, nes laukė, galvodama, kad situacija pasikeis. Ji viena išlaiko vaiką. Prašė K. P. pradėti išlaikyti vaiką. Vaikui greitai bus 11 m.. Pirmuosius metus su sūnumi jis susitikdavo kas du mėnesius po tris valandas. Vieną naktį vaikas, būdamas kokių 5 m., nakvojo pas tėvą. Viskas nutrūko 2014 m. Vaikas pasakodavo, ką jis veikdavo su tėvu. Jie su sūnumi gyvena daug paprasčiau, nei K. P.. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvena jos buvusi bendradarbė, ji sakė, kad ji su vaiku gyvena labai prastai, lyginant su K. P. šeima. Supranta, kad tas namas, kuriame jis gyvena, gali priklausyti ne jam. K. P. dėl išlaikymo mokėjimų atidėjimo nesitarė nei su ja, nei su antstoliu. Šiandien K. P. su indeksacija jai skolingas 8 300 Eur. Kol K. P. mokėjo geranoriškai po 500 Lt, ji neprašė indeksuoti sumos, nes buvo kvaila. Paskui antstolis vykdė savo veiksmus pagal įstatymą. Per 2014 m. ji gavo tik keturis mokėjimus, neturi duomenų, ar antstolis per 2014 m. įvykdė išieškojimą. Iki 2014 m. jai buvo mokami daliniai mokėjimai. Nuo 2007 m. iki 2014 m. sausio mėnesio K. P. mokėjo pinigus kas mėnesį. Ji asmeniškai iš savo pinigų 2011 m. pabaigoje – 2012 m. vaikui pirko lovą ir spintą. Yra pirkusi lovą ir sau, tačiau visą tai pirko ne iš K. P. pinigų. Vaikas lankė sportinius šokius, vežiojo jį į pasirodymus. Jis juos lankė nuo 5-rių metų iki 7-rių metų. K. P. už šį būrelį nemokėjo jokių įmokų, konkursinės avalynės nepirko, o ji brangi. Tais metais marškiniai ir kelnės kainavo 100 Lt, batelių nepirko. 2015-2016 m. sūnus privačiai lankė anglų kalbos pamokas, jos kainavo po 100 Eur per mėnesį, visą tai mokėjo ji. Nuo pirmos klasės iki dabar sūnus lanko tinklinį, per mėnesį kainuoja po 5,80 Eur, tai moka pati. Aprangą, kuri yra tokia pati kaip kūno kultūros, pirko ji. Lanko Vaikų jaunimo centre baseiną, moka po 32 Eur per mėnesį. K. P. 5 metų sulaukusiam sūnui suorganizavo gimtadienį, nusivežė į kavinę „Gusto blyninė“ ir atšventė ten gimtadienį. Galėjo tai būti 2014 m. Tais metais, kai nemokėjo išlaikymo pinigų, jis sūnui nupirko planšetinį kompiuterį. Gal buvo kartą vandens parke (t. 3, b.l. 180-185).

Iš teismo posėdžio metu 2017-10-17 pagarsintų parodymų matyti, kad nukentėjusioji V. P. patikslino, kad iki 2013 m. rugpjūčio mėn. gaudavo po 500 Lt įvairiais būdais, nuo 2014 m. sausio mėn. buvo atskiri mokėjimai. Nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. ji jau turėjo pretenzijų K. P. dėl alimentų nemokėjimo. Iki 2013 m. rugpjūčio mėn. indeksavimas nebuvo taikomas. Tik paskui sužinojo apie indeksavimą, tai sužinojo iš antstolio padėjėjos. Kol 500 Lt jai K. P. mokėjo, tol dėl indeksacijos neturėjo priekaištų, nes antstolio kontoroje jai sakė, kad bus ilgas procesas (t. 4, b. l. 27).

Iš teismo posėdžio metu pagarsintų parodymų matyti, kad apklausta liudytoja T. J. paaiškino, kad K. P. mato antrą kartą gyvenime, jis buvo jų apskaitos įmonės klientas. Ji dirbdama UAB „I.“ tvarkė K. P. apskaitą. Dokumentus teikdavo I. B., K. P. buvo direktorius. I. B. buvo UAB "P S" darbuotoja. Ji tvarkė apskaitą 4 mėnesius, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo iki 2015 m. gruodžio pabaigos. Kai jų vadovas nusprendė nutraukti sutartį su įmone, tada susipažino su K. P.. Jos darbas buvo tik priimti dokumentus, juos patikrinti, apskaičiuoti mokesčius ir deklaruoti Sodrai bei VMI. Pavedimų neturėjo galimybės daryti. Kiek pamena, Sodrai mokesčiai nebuvo mokami. Direktorius negavo atlyginimo, nes nelabai buvo iš ko jį mokėti. Tai žino, nes kiekvieną mėnesį jai buvo pristatomi banko išrašai. Direktoriui priskaičiuojamas atlyginimas buvo, bet mokamas nebuvo. Visus sprendimus, kam mokėti pinigus, priimdavo įmonės vadovas, kuris buvo ir įmonės kasininkas, turėjo galimybę daryti pavedimus. Kitiems darbuotojams taip pat buvo įsiskolinimų. I. B. lyg ir buvo pardavimų vadovė bei akcininkė. I. B. atnešdavo sąskaitas faktūras už paslaugas, t. y. einamuosius dokumentus. Dažniausiai tokius dokumentus pristato vadovas ar atsakingas asmuo. I. B. buvo pardavimų ar projektų vadovė. Ji pati jai taip prisistatė. Ji (T. J.) pildė deklaraciją dėl akcijų ir matė, kad I. B. buvo įmonės akcininkė. Su įmone, kurioje liudytoja dirbo, pavėluotai, bet buvo atsiskaityta už teiktas paslaugas.

Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja T. J. nurodė, kad visus klausimus sprendė su I. B.. Kiekvieną mėnesį, kai buvo paskaičiuojamas atlyginimas, buvo nurodyta, kaip iš atlyginimo išskaičiuojamos tam tikros sumos antstoliui. Pagrinde statybininkai negaudavo atlyginimo. Paskui skolos buvo restruktūrizuotos, dalis atlyginimų buvo grąžinti. Dėl to, kad nebuvo laiku atsiskaityta už paslaugas, jos įmonės vadovas nutraukė sutartį su UAB "P S" Kai ji pradėjo tvarkyti UAB "P S" apskaitą, įmonėje dirbo nuo 5 iki 8 darbuotojų, paskui jie buvo atleisti, liko tik 3 darbuotojai, t. y. K. P., valytoja ir dar vienas asmuo, kuris buvo pravaikštoje. Tuo laikotarpiu, kai vedė apskaitą, įmonė vykdė pastatų statybą, remontą, priežiūrą, ar vyko pardavimai, negali pasakyti. Kai ji pradėjo dirbti, skolos jau buvo restruktūrizuotos, vyko teismai. Įmonės restruktūrizavimo metu vyko kažkokie teisminiai procesai, tiksliau pasakyti negali. Įsiskolinimai buvo už darbuotojus, jie buvo dideli, 2000-3000 Eur. Debeto Sodros sąskaitai buvo uždėtas areštas. Rugsėjo 1 d. jis jau buvo ir buvo iki jos darbo pabaigos. Turtu darbuotojams nebuvo mokamas atlyginimas. Nepamena, ar įmonė turėjo neareštuoto turto. Kai darbuotojas yra atleidžiamas, būtina su juo atsiskaityti tą pačią dieną, tačiau tai nebuvo daroma, kai atsirasdavo pinigų, atlyginimai buvo išmokami pagal galimybes. Jos apskaitos laikotarpiu tokių žinių, kad kažkas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ar į teismą dėl atlyginimo neišmokėjimo, neturėjo. Pinigų srautas buvo mažas, iki 1000 Eur. Kiek žino, 2015 m. pabaigoje pinigų nebuvo, nes buvo atsiskaityta su dalimi darbuotojų, buvo restruktūrizuotos skolos. Buvo atsiskaityta su tais darbuotojais, kurie dirbo tada, kai ji dar nedirbo, kurie buvo atleisti 2014-2015 metais. Išieškojimo raštų, kurie buvo prieš jai pradedant dirbti, nematė. Kai I. B. atnešdavo sąskaitas, matė, kad atsiskaitymai buvo daromi ir grynais pinigais. Matė iš ankstesnių laikotarpių dokumentus, kad buvo atlikti ankstesni mokėjimai. Matė, kad buvo priskaičiuota alimentų apie 190 Eur kas mėnesį. Visą tą laikotarpį, kai ji dirbo, jie priskaičiuodavo tuos pinigus. Žiniaraščiuose tie pinigai matėsi. Visus tabelius turėjo pasirašyti K. P.. Tiesiogiai su juo nebendravo, todėl dėl šios sumos jo nieko neklausė. Matė, kad tos sumos, t. y. 190 Eur, kaip ir atlyginimų, jis nemokėjo. Paskutiniu metu įmonės sąskaitoje nieko nebuvo. Jai atrodo, kad įmonė užbaiginėjo kažkokius darbus. Atnešdavo sąskaitas dėl statybinių medžiagų pirkimo. Už tai I. B. ir K. P. atsiskaitydavo grynais pinigais. Jie buvo kaip atskaitingi asmenys, su jais nebuvo atsiskaityta. Skolos atskaitingiems asmenims buvo tūkstantinės, I. B. mažiau. Kadangi darbuotojus atleidinėjo, nebuvo darbo, įmonė buvo restruktūrizuojama, todėl įmonėje nieko nevyko. Kasos judėjimas vyko, nes buvo atsiskaitoma už ankstesnius mokėjimus. Ji pamena, kad I. B. buvo įnešusi pinigų 2015 m. gruodžio mėn., kad padengti restruktūrizacijos skolas, atsiskaityti su buvusiais darbuotojais, įmonės tiekėjais, teismas buvo nustatęs tam grafiką. VMI buvo labai didelės skolos, restruktūrizavimo skola, PVM skolos. Skola siekė virš 10 000 Eur. Jei įmonė galėjo naudotis sąskaita, tai ji nebuvo areštuota. Ji mano, kad ten buvo kažkoks susitarimas, nes dalis skolos buvo restruktūrizuota. Nematė, ar antstolis buvo nukreipęs išieškojimą į kasą. K. P. atlyginimas visai nebuvo mokamas, o darbuotojams buvo po truputį dengiama skola. Paties vykdomojo rašto dėl alimentų mokėjimo ji nematė, bet žinojo, kad tą sumą reikia paskaičiuoti. Kadangi atlyginimas nesikeitė, todėl buvo paskaičiuota ta pati suma. Neturėjo rašto, todėl dėl indeksavimo negali pasakyti. Tokį darbą dirba dvejus metus, alimentus skaičiavo pirmą kartą. Indeksavimą reikėtų daryti tada, kai atlyginimas pasikeičia, taip pat tai nustato vyriausybė. I. B. buvo įmonės akcininkė. Paskui ji buvo atleista, tiksliai datos pasakyti negali, bet jai atrodo, kad vėliau, ne po dviejų dienų, kai ji įsidarbino (t. 4, b. l. 5-14).

Iš teismo posėdžio metu pagarsintų parodymų matyti, kad apklausta liudytoja I. B. paaiškino, kad nuo 2007 m. su K. P. gyvena kartu. Susipažino 2006 m., jis buvo vedęs, bendravo darbiniais santykiais. 2007 m. pabaigoje kartu apsigyveno. Ji dirbo vienoje darbovietėje, jis kitoje. Ji dirbo UAB „L.“ iki 2014 m., kadangi nebespėjo, nes dirbo kitoje darbovietė, todėl nusprendė iš jos išeiti. UAB „L.“ buvo projektų vadove. Išėjo į UAB "P S" Trumpai dirbo UAB „K.“. Dirbo apie metus laiko, ten buvo pardavimų vadove. Jos išsilavinimas aukštasis universitetinis, yra baigusi inžineriją. Vienu metu kartu dirbo UAB „K.“ ir UAB "P S" 2014 m. dirbo tik UAB "P S" ten buvo komercijos vadove. Kai jie susipažino, K. P. dirbo UAB „A.“, jis kreipėsi į jos dirbamą įmonę dėl fasadinių medžiagų įsigijimo, ji padėjo jam techniniais klausimais. Kai pradėjo daugiau bendrauti, jis pasakojo, kad dirba UAB "F S" vėliau pradėjo dirbti UAB "P S" 2014 m. jis dirbo UAB "P S" dėl UAB "F S" nežino. Kai ji atėjo dirbti, viskas buvo tvarkoje, turėjo daug objektų, vėliau dėl tam tikrų priežasčių atsirado sunkumų. Nuo 2011 m. buvo pasirašyta eilė rangos sutarčių, viename objekte dėl subrangovo įvyko didžiulis darbų vėlavimas. Subrangovas buvo UAB „Stiklo meistrai“. Gavo iš užsakovo beveik 600 000 Lt baudą. Paties objekto vertė buvo 4 000 000 Lt, bauda buvo labai didelė ir skausminga. Jie kreipėsi į teismą, kad išreikalautų baudą iš subrangovų. Užsakovas buvo UAB „D. g.“, ten buvo viešbutis. Sutartis buvo griežtomis sąlygomis, buvo ir pinigų sulaikymo suma. Paskui paaiškėjo, kad subrangovas išsikėlė bankrotą. Toje bankroto byloje dalyvavo, kad kažką įmonė atgautų, tada prasidėjo teisminiai procesai su užsakovu. Matydami, kad yra debitorinių įsiskolinimų, priėmė sprendimą išsikelti restruktūrizavimo bylą. Viskas prasidėjo 2014 m. pradžioje. Tuo metu banko sąskaitos ir turtas buvo areštuotas kitų kreditorių. Buvo debitorinių įsiskolinimų. Tačiau buvo noras dirbti, todėl buvo sudarytas restruktūrizavimo planas, jį darė UAB „Bankroto centras“, administratorius buvo G. Č.. Tada jie kreipėsi į teismą, teismas nutarė iškelti restruktūrizavimo bylą, buvo įpareigoti per pusę metų paruošti restruktūrizavimo planą, jį paruošė. Teismas paprašė audito išvados, ar planas realus, buvo paruošta audito išvada ir planas buvo patvirtintas. Jie vykdė tą planą. Visa tai buvo su kreditorių patvirtinimu, jie į juos kreipėsi ir informavo. Kreditorių sutikimu buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Tuo laikotarpiu įmonė dirbo, tačiau kai išgirsta, kad įmonė restruktūrizuojama, atsiranda nepasitikėjimo rodiklis, užkertamas kelias dalyvauti valstybiniuose konkursuose, dingo atidėjimai medžiagų įsigijimui, kas jau buvo iki tol sutarta. Viešbutis buvo pabaigtas, jį pabaigė 2014 m. lapkričio 14 d., tačiau užsakovas su jais neatsiskaitė, nes vienas iš sutarties punktų buvo, kad pinigai sulaikomi sutarties įvykdymo garantijai. Jei pristato banko garantiją atliktiems darbams, tada 5 proc. sumą nuo atliktų darbų perveda jiems. Kai iškelta restruktūrizavimo byla, bankai garantijų neduoda, todėl liko sumą užšaldyti. Neatsiskaitė daugiau nei 5 proc., bylos buvo užvestos, kurios, kiek ji žino, dar nesibaigusios. Įmonė turėjo kitų objektų, jie buvo didesni ir mažesni. Buvo atliekami darbai, visą mėnesį buvo dirbama, perkamos medžiagos, mėnesio gale buvo aktuojama, juos tikrindavo atsakingas asmuo, jei juos priimdavo, buvo išrašoma sąskaita faktūra, pateikiama užsakovui ir apmokama. Įmonė vėluodama mokėjo darbuotojams atlyginimus. Didžioji dalis darbuotojų buvo savi. Statybos srityje darbuotojų skaičius kinta, vienu metu įmonėje buvo 100 darbuotojų, restruktūrizavimo metu darbuotojų buvo apie 20. Kai turi 20 darbuotojų ir subrangovus, likusią nedidelę darbų apimtį, dirbti galima. Su įmone neatsiskaitė dar vienas užsakovas, jis vėlavo tris mėnesius, įmonei trūko apyvartinių lėšų. Ateina 15 d., kai reikia Sodrai mokėti, kai užsakovas perveda tą sumą, tačiau viskas nueina mokesčiams. Atlyginimą gaudavo vėluojant. Jai buvo mokamas 2 500 Lt. Nepamena, koks buvo K. P. atlyginimas, jai atrodo 1 500 Lt plius priedai. Atlyginimai pastovai vėluodavo. Buvo atvejis, kai darbuotojai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją.

Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja I. B. nurodė, kad UAB "P S" dirbo iki 2015 m. balandžio ar gegužės mėnesio, nes paraleliai dirbo dar vienoje darbovietėje. Gavo pasiūlymą dirbti kitoje įmonėje. 2014 m. pradžioje įsidarbino UAB „D“. Realiai visą laikotarpį dirbdavo dvejose darbuose. UAB „D“ vadybininke dirbo pusę etato. Čia ji neturėjo būti darbo vietoje. UAB "P S" buvo darbo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), ten buvo daug kabinetų, dirbo 5 kabinete. Ofise būdavo buhalterė, t. y. įmonės apskaitininkė R. K., kuri vykdė apskaitą, vairuotojas-tiekėjas, rytais užsukdavo darbų vadovai. Vėliau atsisakė buhalterės, sudarė sutartį dėl buhalterinių paslaugų tiekimo su UAB „I.“, atsisakė vairuotojo-tiekėjo paslaugų. UAB „D.“ jos atlyginimas buvo iki 1000 Eur. Ji su K. P. savo finansus turėjo kiekvienas atskirai, ji niekada nesikreipdavo į jį dėl finansinių poreikių. K. P. jai padeda rūpintis vaiku. Jis su vaiku eina, važiuoja, kažką jam nuperka. Nuveža vaiką į darželį. Vaiką nuveža su jos automobiliu, degalus pila ji. Šeimoje vienas automobilis, juo naudojasi jie abu. Už butą moka ji, už maistą abu moka. Kai K. P. dirbo, gaudavo atlyginimą, jis ir pirkdavo, ir darydavo. Nuo 2014 m. jis yra parnešęs pinigų į šeimą. 2017 m. tada įstojo į darbo biržą, grįžo ir sakė, kad turi keletą eurų. Suprastėjo jų santykiai, ji pavargo viena viską daryti, atsirado pykčiai, nepasitenkinimai, todėl prašė priteisti alimentus. Gyvena kartu po vienu stogu, už namus moka ji. Ji negali savo vaiko tėvo imti ir išmesti į gatvę. Neskaičiavo, kiek jai kainuoja vyro išlaikymas. Jos šeima gyveno ir gyvena iš jos atlyginimo. 2015 m. įsidarbino UAB „D. k.“, ten jos atlyginimas buvo 1500 Eur. Buvo komercijos vadove. Tuo metu UAB "P S" nebedirbo. Šioje įmonėje dirbo iki 2017 m. UAB „L.“ yra direktorė, atlyginimas 2 500 Eur. Šiuo metu K. P. ieško darbo. Žiūri darbo skelbimus, vyksta į darbo pokalbius. Ji turi išsilavinimą, jis jo neturi. K. P. mokėjo statybinį procesą, todėl dirbo UAB "P S" Jis turi stuburo išvaržą. 4 mėnesius buvo nedarbingas, gulėjo ligoninėje. Būdavo taip, kad reikdavo kažką nupirkti, todėl buvo perkama pagal avansinę apyskaitą. Ji pirkdavo iš savo asmeninių lėšų. Pagal avansinę apyskaitą pas ją skolų nebuvo. Kaip atskaitingas asmuo pirko ir K. P.. Yra išduodama pinigų suma pagal avansinę apyskaitą, nuperkamos medžiagos ir atsiskaitoma su atskaitingu asmeniu. Jei įmonė neturėjo lėšų, atsiskaitydavo iš savo lėšų. Apie laidavimą sužinojo tada, kai atėjo antstolio patvarkymai. K. P. negavo tų lėšų. Buvo vykdomas objektas, užsakovas buvo UAB „Linkmenų būstas“, jis vėlavo su atsiskaitymu. Jie prisiėmė griežtus įsipareigojimus, kad atliks visus darbus. Jie turėjo pirkti medžiagas, o užsakovas vėlavo mokėjimus, jie vėluoti neturėjo teisės, o K. P. naiviai tikėjosi, kad užsakovas sumokės. Tam, kad įmonė duotų medžiagų, jis asmeniškai pasirašė laidavimą. Jis neturėjo 60 000. Ji apie visą tai sužinojo po fakto. Čia buvo prieš restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Ta pati įmonė per restruktūrizavimą pateikė kreditorinį reikalavimą tai pačiai sumai. Buvo pasirašyta sutartis UAB „N.“ dėl laboratorijos darbų vykdymo, buvo reikalinga garantija darbų įvykdymui, sąskaitos išraše minima pinigų suma (t. 3, b. l. 52) banke buvo užšaldyta. Tai yra to paties užsakovo avansas. Užsakovas pervedė avansą darbų vykdymui. Laidavimas buvo pusei metų. Gaunasi ta pati sąskaita, tiesiog ta pinigų suma iššaldoma. UAB „N.“ perveda avansinį mokėjimą jiems. Iš „Danske“ banko buvo pervesta į „SEB“ banko sąskaitą, kad „SEB“ bankas galėtų tą sumą užšaldyti. Šią sumą pervedė užsakovas, o čia pervedė jie patys sau. Šią sumą bankas užšaldo. Ši operacija anuliuojasi, nes gaunasi 62 minus 62. Balandžio 23 d. iš „Danke“ banko sąskaitos ateina lėšų įskaitymas į „SEB“ banko sąskaitą, garantijos suma yra pasiimama. Garantijos sumą jiems pervedė užsakovas UAB „N.“. Jie išėmė garantiją ir užšaldė tą pinigų sumą banke. UAB „N.“ pervedė tą sumą avansui, kurią jie panaudojo kaip garantiją. Tai visai nesusiję su K. P. laidavimu. K. P. laidavimas buvo įsigyti medžiagoms. Ten buvo, kad UAB "P S" įsipareigoja tą sumą gražinti. Užsakovas UAB „L. b.“ sakė, kad jis gaus iš banko finansavimą ir perves jiems tą skolą, kurią jie iš karto atiduosi UAB „S.“ už jiems suteiktas medžiagas. UAB „S.“ sakė, jei neatiduosim, tai jiems reikia garantijos. UAB „L. b.“ jiems nesumokėjo pinigų, todėl K. P. liko skolingas. Ji žino, kad alimentai iš K. P. atlyginimo buvo išskaičiuojami. Matė vykdomąjį dokumentą ir K. P. sakė. Dėl vykdomojo dokumento jis buvo nustebęs. 2014 m. viduryje jis gavo antstolio patvarkymą ir priskaičiuotus mokesčius. Kiek žino, buhalterei buvo prievolė išskaičiuoti pinigus iš atlyginimo. Buvo išskaičiuojama ir kažkiek vedama. Kai ruošė restruktūrizavimo dokumentus, 2013-12-31 UAB "P S" permoka V. P. buvo 450 Lt. Įmonė išskaičiuodavo alimentų sumą pagal K. P. prašymą. Buvo pateiktas teismo sprendimas. Buhalterė išskaičiuodavo 350 Lt. Ji nėra girdėjusi, kad išmokos indeksuojamos. Apie indeksavimą žino nuo vasaros. Šiuo metu nuo 2016 m. pabaigos ji gyvena nebaigtos statybos name. Statyba prasidėjo 2013 m. Sklypas buvo jos tėvų. Pasikeitė tėvų planai ir jie jai padovanojo sklypą su pradėta statyba. Namą stato savo jėgomis. Kai ėmė paskolą, stogas jau buvo. Paskola yra 60 000 Eur, per mėnesį reikia mokėti po 196 Eur. Viduje yra nudažytos sienos, sudėtos plytelės, grindinis šildymas, elektra, yra pastatytas šildymo katilas. Virtuvės, spintų, plintusų nėra, durys yra ne visur. Name yra 5 kambariai. Gali gyventi trijuose kambariuose. Turi plytelę, vonią ir indaplovę su skalbimo mašiną. Prie namo rengimo prisidėjo banko paskola. K. P. padeda jai techniniais dalykais, duoda patarimus, kaip lengviau padaryti. Iki tol nuo 2011 m. gyveno kitame bute, tai buvo K. P. giminaitės butas, (duomenys neskelbtini). E. G. leido jiems gyventi. Iki tol gyveno nuomotame bute. K. P. nevengdavo bendrauti su vaiku, mokėti alimentus. Kai vaikas dabar paaugęs, K. P. su juo susiskambina telefonu. K. P. sūnų sveikina su gimtadieniais, su visomis šventėmis. Jei leidžia buvusi žmona, pasiima vaiką. Vieną kartą vaikui kavinėje darė gimtadienį. Sūnus gimęs (duomenys neskelbtini) d., jis visą laiką dovanoja jam dovanas. Dovanojo žaidimų konsolę, planšetinį kompiuterį. Dovanas pirko iš savų lėšų, praeitais metais paprašė 100 Eur. Šiuo metu ji K. P. visiškai išlaiko. Vyrui yra finansinė krizė, jis ieškosi darbo. Kažką naujai sukurti nėra finansų. Nuo 2011 m. ji tapo UAB "P S" akcininke. Žino, kad įmonė yra įsiskolinusi. Buvo laikas, kai ji skolino 50 000 Lt įmonei apyvartinėms lėšoms. Pardavė kilnojamąjį turtą, t. y. automobilį. Dar skolino pagal avansinę apyskaitą, bet tai buvo iki 1000 Eur. Pradžioje įmonės rodikliai kilo, paskui susidūrė su sunkumais. Jos vaikui išlaikymo suma 390 Eur. Įsiskolinimas yra už tris metus, kai ji išlaiko šeimą. Šiandien K. P. gyvena kitame kambaryje. Moka tik už elektrą, už ją moka ji. Maistą perka ji. Gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo. Elektra jai kainuoja 72 Eur, maistui išleidžia gal 300-400 Eur. Namuose gamina kiekvieną dieną. Ji nežinojo, kad K. P. negauna atlyginimo iš įmonės. Įmonėje pavedimų ji nedarydavo. Duomenis dėl alimentų mokėjimo matė, kai buvo teikiami duomenys ruošti restruktūrizacijos planui. Įmonės vadovas negalėjo atlikti kažkokių veiksmų be administratoriaus žinios. 2016 m. buvo atėjęs patvarkymas iš antstolio, administratorius uždraudė K. P. sau daryti bet kokius mokėjimus. Kai ji dirbo UAB „P. s.“ nuveždavo dokumentus buhalterei. Ji turėjo akcijų UAB „K.“, paskui pardavė akcijas. UAB „D. k.“ yra darbuotoja, UAB „L.“ turi 40 akcijų. Įmonei yra daugiau nei 1 m., o akcininke tapo visai neseniai. Nuo 2014 m. nekilnojamojo turto neįsigijo. Šiai dienai K. P. įdarbinti galimybių neturi, nes įmonė neturi realių darbų, derinama sutartis. Be to, šiam darbui reikalinga užsienio kalba, ji kalba vokiečių kalba. K. P. nemoka vokiečių kalbos. Kol kas pagrindiniai akcininkai finansuoja įmonės veiklą. Įmonei reikalingos apyvartinės lėšos, yra numatyta kreiptis į investicinius fondus. Pagrindinis akcininkas yra UAB „A.“. Ji yra skolinga už akcijas UAB „A.“, nes už jas nemokėjo. Sutarė, kad ji ateis dirbti ir plėtos verslą. Laikui einant tuos pinigus įneš. K. P. neperka aprangos. Jo advokatams ji nemoka. Nuo 2007 m. iki 2014 m. birželio mėnesio pretenzijų iš V. P. dėl nemokamo išlaikymo negavo. 2014 m. pradžioje buvo areštuotos kreditorių banko sąskaitos, įmonės turtas, įmonės veikla buvo paralyžuota, negalėjo atlikti jokių veiksmų. Įvertinant situaciją, kreditorines ir debitorines skolas, buvo priimtas sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. 2014 m. vasario mėnesį kreditoriai buvo UAB „A.“. Buvo teisminės bylos su UAB „K.“, ten antstoliai uždėjo areštus, taip dėl VMI, Sodros mokesčių. UAB „S. m.“ neatsiskaitė už darbus, taip pat UAB „L. n.“, UAB „D. g.“, UAB „K.“, UAB „B. p.“, UAB „V.“. Nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2016 m. birželio mėn. įmonė iš tų resursų, kas dar buvo, vykdė veiklą, t. y. iš to, kokios medžiagos buvo nupirktos, iš darbuotojų, kurie dar dirbo. Restruktūrizavimo administratoriui pasirašius sutartį SEB banko padalinyje, jam buvo padarytas prijungimas prie banko operacijų. Su administratoriumi buvo atsiskaityta. Su darbuotojais buvo atsiskaitoma labai vėluojant. UAB "P S" neturėjo lėšų iš ko mokėti, sąskaitos buvo tuščios. UAB "P S" 2016 m. lapkričio mėnesį iškelta bankroto byla. Ją iškėlė restruktūrizavimo administratorius. Jis įvertino, kad restruktūrizavimo planas nepasiteisino. Bankroto byloje K. P. buvo patvirtintas kaip kreditorius, garantinis fondas lėšų dar nemokėjo. Kai pradėjo bendrauti, K. P. neturėjo turto, bet jo finansinė padėtis buvo normali. Jo finansinę padėtį sudarė darbo užmokestis. Iki 2014 m. vasario mėnesio jis jokio turto neįsigijo, nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. jokio turto neįsigijo ir nepardavė, nelegaliai nedirbo, dovanų negavo, tik socialinę išmoką iš Darbo biržos. Tuos kelis minėtus eurus davė būtent iš šių lėšų. Jis nėra baigęs aukštojo mokslo, jo išsilavinimas vidurinis, atestatų, kad galėtų dirbti kažkokį kitą darbą, neturi. Nuo 2011 m. ji buvo 100 proc. įmonės UAB "P S" akcininkė. Atėjo į įmonę ją valdyti, koordinuoti. K. P. darydavo pavedimus atlyginimams. Ji, kaip akcininkė, nežinojo, kad K. P. negauna atlyginimo, sužinojo tai tada, kai darė restruktūrizavimo planą. Jis atlyginimo pradėjo negauti nuo 2014 m. Jei pinigų sąskaitoje buvo, K. P. turėjo teisę išsimokėti atlyginimą. Jis turėjo priėjimą prie kasos. Ataskaitas K. P. gaudavo kas ketvirtį. Visą priežiūrą vykdė administratorius. Restruktūrizacija patvirtinta 2014 m. birželio mėnesį. Visos skolos nusikėlė 4 metų terminui. Ji nebuvo skolinga K. P., įmonė jam buvo skolinga. Jis valdė įmonę, visus procesus. Jis nemokėjo atlyginimų ne todėl, kad nenorėjo. Jei užsakovas įmesdavo pinigus į sąskaitą, jie nueidavo mokesčiams. Kai likdavo maža dalelė, buvo mokami atlyginimai darbuotojams. K. P. galėjo visą sumą išsimokėti sau. Prie banko sąskaitos galėjo jungtis direktorius ir tuo metu dirbusi buhalterė. Pavedimus pasirašydavo K. P., jis atlikdavo pavedimus. UAB "P S" jai skolinga atlyginimą už kokius tris mėnesius. Nuo 2014 m. iki 2015 m. ji gaudavo atlyginimą dalimis. K. P. priimdavo sprendimą, kiek ir kokiomis dalimis mokėti. Tais metais, kai įmonei buvo sunku, žmogus nieko sau nepirko, nevažiuodavo atostogauti. Įmonės telefoną K. P. turėjo. Telefoną šiuo metu turi, už jį moka ji 9 Eur per mėnesį. Dėl 60 000 Eur paskolos ji viena kreipėsi į banką (t. 4, b. l. 5-14).

Iš teismo posėdžio metu pagarsintų parodymų matyti, kad apklaustas liudytojas V. Č. paaiškino, kad K. P. pažįsta kaip skolininką. Šiuo metu vykdomos dvi vykdomosios bylos, bylų pradžios nuo 2008-01-02, viena byla dėl išlaikymo išieškojimo po 144 Eur, kita byla dėl 100 000 Lt įsiskolinimo. Dėl vaiko išlaikymo byla pradėta nuo 2008-01-02. Į jį su pareiškimu kreipėsi 2007-12-29, buvo pateiktas vykdomasis raštas dėl 500 Lt mėnesinio išieškojimo iš K. P. V. P. naudai vaiko išlaikymui. Buvo atliekami išieškojimo veiksmai, t. y. tikrinama skolininko turtinė padėtis, siunčiami įvairūs pranešimai, išieškojimas nukreiptas į darbo užmokestį. K. P. mokėjo alimentus, bet nereguliariai, nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2009 m. buvo mokėta po 500 Lt, nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. birželio mėn. mokėjimų visai nebuvo, tada 2011 m. rugsėjo mėn. buvo vienas mokėjimas. Nesant mokėjimų, nebuvo galimybės išieškoti pinigų iš skolininko. Jei K. P. būtų mokėjęs tiesiai V. P., byloje tai matytųsi. Pagal lentelę (t. 3., b. l. 69) sumokėjimų suma yra ta, kokia turėtų būti mokama. Jei nėra sumokėjimo datos, reiškia, kad nebuvo mokėta. 2012 m. liepos mėnesį buvo įmokėta 1300 Lt. Taigi kažkiek įsiskolinimas dengėsi. Mokėjimai buvo vykdomi netolygūs. Išieškojimas buvo nukreiptas į darbo užmokestį dviejose įmonėse. Buvo patikrinta Sodra, nustatyta, kad K. P. 2013-10-01 dirba UAB "P S" Kadangi dvi bylos buvo vykdomos vienu metu, tai dokumentai gali būti ir kitoje byloje, tie patys veiksmai nedubliuojami. 2008-01-02 buvo patikrinta K. P. šeimyninė padėtis. Nustatyta deklaruota gyvenamoji vieta, kad yra išsiskyręs, buvo gauti duomenys iš bankų. Nustatyta, kad K. P. bankuose turi sąskaitas, t. y. „Hansa“ banke ir „Sampo“ banke. Nekilnojamojo turto neturi, tai tikrino 2008-01-02. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą turėtą nuosavybę K. P. perleido 2007-07-30. Butą, kuris yra (duomenys neskelbtini), K. P. perleido J. T., t. y. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. 2007-04-02 buvo perleistas žemės sklypas J. T.. Kai turėjo vykdyti bylą, jie jau negalėjo nukreipti išieškojimo į nekilnojamąjį turtą. Kitokio turto nenustatė. Buvo parduotas sklypas ir butas. Sklypas, kuris randasi (duomenys neskelbtini), 2007-12-20 perleistas J. B. pirkimo-pardavimo sutartimi. Buvo nustatyta, kad K. P. vardu yra registruotas automobilis „Opel Vectra“, tai buvo 2008-01-02 užklausa. Automobilis „Opel Vectra“ 1990-11-12. Tas automobilis nebuvo nustatytas. 2008-01-10 K. P. asmeniškai buvo įteiktas raginimas, tačiau čia dėl 100 000 Lt skolos. Buvo K. P. prašymas leisti mokėti dalimis. 2010-05-14 pakartotinai tikrinta, ar neatsirado naujų sąskaitų bankuose, paaiškėjo, kad yra ta pati sąskaita „Swedbank“ ir sąskaitos „Danske“ banke. Pagal 2010-05-14 Sodros išrašus skolininkas K. P. dirbo UAB "F S" 2010-06-08 K. P. buvo kviečiamas atvykti į antstolių kontorą, tačiau įpareigojimo nepavyko įteikti, nes kurjeris nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis negyvena. 2010-06-10 buvo areštuotos skolininko sąskaitos. Nukreiptas nurodymas „Swedbank“ ir „Danske“ bankui. „Swedbank“ 2010-06-10 sąskaitai areštas buvo atšauktas, nes K. P. į tą sąskaitą gaudavo darbo užmokestį. Čia K. P. prašymo nėra, bet jie įprastai tokią informaciją gauna iš paties skolininko telefonu. 2010-06-10 vykdomasis dokumentas dėl skolos buvo išsiųstas į darbovietę UAB "F S" Įmonė gavo šį vykdomąjį dokumentą. Pagal šį dokumentą pinigus turėjo pervedinėti tiesiogiai į antstolio sąskaitą. Pagal byloje esančius duomenis pinigai nebuvo pervedinėjami. Pervedamos įmokos dydis priklausytų nuo darbo užmokesčio. Būtų skaičiuojama 20 proc. nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo ir 70 proc. nuo viršijančio minimalų darbo užmokestį, čia kalba apie skolos bylą. Pirmiausia visa suma turėtų būti pervedama pagal išlaikymo bylą. Jei yra įsiskolinimas, būtų skaičiuojama 50 proc. nuo minimalaus darbo užmokesčio ir 70 proc. virš minimalaus darbo užmokesčio, čia kalba apie išlaikymo teikimą. 2010-06-14 yra K. P. surašytas prašymas pagal jo (V. Č.) paklausimą, kokį jis turi turtą, taigi jis informavo, kad neturi nekilnojamojo turto, automobilio „Opel Vectra“ buvimo vietos nežino, jo vardu registruotų vertybinių popierių neturi, pas trečiuosius asmenis esančio turto taip pat neturi. Vienintelės pajamos yra iš darbo užmokesčio. Šiame prašyme pasisakoma ir dėl išlaikymo bylos. Apačioje K. P. įrašė, kad po 500 Lt kas mėnesį perveda V. P., taip pat jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. K. P. rašo, kad alimentus vaikui M. P. moka reguliariai, moka po 500 Lt per mėnesį, tai buvo 2010-06-14. Pas juos byloje užfiksuota, kad nuo 2009-11-26 iki 2011-06-07 jokių mokėjimų K. P. neatliko. 2010-11-04 buvo dar kartą tikrinti banko duomenys, nustatyta, kad K. P. turi tas pačias sąskaitas „Swedbank“ ir „Danske” banke. 2011-03-21 buvo siunčiamas įpareigojimas atvykti į antstolių kontorą, aplinkybėms, susijusioms su vykdomosiomis bylomis, išsiaiškinti, tačiau K. P. atvykęs nebuvo. 2011-04-07 buvo gautas išrašas iš gyventojų registro dėl K. P. paveldėjimo. 2011-04-07 buvo nukreiptas paklausimas į Šiaulių notarų biurą, jie prašė informuoti, ar yra pradėta paveldėjimo byla, ar K. P. paveldėjo kokio nors turto. Iš notaro gavo atsakymą, kad paveldėjimo bylos nėra. Darytina išvada, kad jokio turto K. P. nepaveldėjo arba dėl to nesikreipė. 2011-06-16 gavo V. P. prašymą, kad būtų panaikinti areštai, kurie buvo pritaikyti K. P. visoms esamoms ir būsimoms piniginėms lėšoms, vertybiniams popieriams, kilnojamam ir nekilnojamam turtui, turtinėms teisėms, sąskaitoms ir kitam turtui. Areštas buvo uždėtas tik banko sąskaitoms, tačiau V. P. tiesiog nurodė tokį prašymo turinį. Tas prašymas buvo įvykdytas 2011-06-23, buvo panaikintas areštas automobiliui ir „Danske“ banko bei „Swedbank“ sąskaitoms. Jie galėjo išsiųsti bankui atšaukti areštą sąskaitai ir bankas būtų įvykdęs arba neįvykdęs, priklausomai nuo to, ar areštas buvo uždėtas, ar buvo panaikintas. 2011-04-09 buvo pareikštas V. P. prašymas nenukreipti išieškojimo į K. P. paveldėtą turtą. V. P. nurodė, kad antstoliui dėl šių veiksmų pretenzijų neturės. 2011-09-28 buvo tikrinami duomenys apie skolininko darbo vietą, nustatyta, kad darbo vietos yra UAB "F S" ir UAB "P S" 2011-09-21 buvo gautas V. P. prašymas, atnaujinti didelės skolos išieškojimą, todėl 2011-09-28 pradėjo iš naujo patikrinimus. Nustatė, kad K. P. tėvo palikimą priėmė V. P., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiauliai. 2011-09-28 patikrinta Sodra ir bankai, nustatyta, kad skolininkas turi tas pačias sąskaitas „Danske“ banke ir „Swedbank“. 2011-10-05 sąskaitos buvo areštuotos. 2011-10-05 UAB "F S" buvo įteiktas reikalavimas paaiškinti, kodėl nevykdomas išskaitymas iš darbo užmokesčio. Išieškojimas buvo nukreiptas į UAB "P S" tai buvo padaryta 2011-10-05. Kadangi buvo gaunamas darbo užmokesti į „Swedbank“, 2011-10-05 buvo panaikintas areštas „Swedbank“ sąskaitai. 2011-10-24 panaikintas areštas sąskaitoms. Tai galėjo būti susiję su 2011-10-20 V. P. prašymu. Atsakymai iš K. P. darboviečių nebuvo gauti. Veiksmai buvo tęsiami, kadangi 2013-01-09 buvo gautas V. P. prašymas tęsti vykdomuosius veiksmus. Jie patikrino nekilnojamąjį turtą, tokio K. P. vardu nebuvo. Patikrino K. P. turtinę padėti, 2013-01-10 paklausimu dėl ginklų gavo atsakymą iš Valstybinio ginklų registro, kad K. P. neturi ginklų, transporto priemonių registras nurodė duomenis dėl to paties automobilio. K. P. atsakydamas į paklausimą dėl turimo turto, nurodė, kad nežino, kur yra „Opel Vectra“ automobilis. Nustatė, kad K. P. tebedirba UAB "P S" ir UAB "F S" tai buvo 2013-01-24 paklausimas. Iš naujo patikrino, ar nėra naujų sąskaitų bankuose, naujų sąskaitų neatsirado. 2013-01-24 buvo areštuotos sąskaitos „Danske“ banke ir „Swedbank“. 2013-02-08 buvo gauti 1106 Lt iš K. P., 1026 Lt pervesti skolos dengimui V. P.. Negali atsakyti, kokiu būdu šie pinigai buvo gauti iš K. P., reikėtų tikrinti sistemą. 2013-05-09 iš UAB "P S" buvo gautas laiškas, kur darbovietė patvirtino, kad turi patvarkymą dėl skolos išieškojimo, paaiškino, kad išskaitos nebuvo daromos, nes K. P. dirba pusę etato, gauna pusę minimalaus užmokesčio, gautas jo prašymas iš darbo užmokesčio pervesti 350 Lt į V. P. sąskaitą vaiko išlaikymui. Tokio pat turinio laišką 2013-05-30 gavo iš UAB "F S" kur nurodyta, kad K. P. dirba pusę etato, gauna pusę minimalaus užmokesčio, jo prašymu 150 Lt pervedama į V. P. sąskaitą vaiko išlaikymui. 2013-08-12 buvo gautas K. P. prašymas, pagal kurį jis kas mėnesį įsipareigojo mokėti po 200 Lt ir prašė panaikinti „Danske“ banke esančiai sąskaitai areštą, į kurią bus pervesta pašalpa dėl ligos. Paskutiniai bylos lapai yra išrašai, kuriuose matosi, kokios buvo įplaukos, kaip jos buvo panaudotos. 1106 Lt įplauka buvo iš „Danske“ banko sąskaitos, tai buvo dalinis lėšų nurašymas pagal antstolio patvarkymą. Skolos dengimas buvo 2008-04-08 – 5 000 Lt, K. P. šią sumą įnešė grynaisiais, 2008-05-20 – 4 699 Lt, K. P. šią sumą įnešė grynaisiais, 2008-08-22 – 698.60 Lt, K. P. šią sumą įnešė grynaisiais, 2008-08-27 – 3 998.60 Lt , K. P. šią sumą įnešė grynaisiais, 2008-11-10 – 4 708.60 Lt, K. P. šią sumą įnešė grynaisiais, 2013-02-13 – 1106 Lt buvo nurašyti iš banko sąskaitos. Iki 2009-11-01 iš V. P. didesnių pretenzijų nebuvo. Kadangi buvo V. P. 2009-07-13 raštas, kad K. P. vaiko išlaikymui alimentus moka, prašo nesiimti priverstinių išieškojimo veiksmų, iki 2009-07-13 išieškojimai alimentų byloje nebuvo vykdomi. 2014-01-14 gavo V. P. laišką, kuriame ji informuoja, kad nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. negauna alimentų iš UAB "F S" o iš UAB "P S" pastoviai turi pati prašyti, kad pervestų po 350 Lt. Kadangi pagal CK, jei išieškojimas vykdomas pagal darbo užmokestį, tai jo teisingumą užtikrina pats skolininkas, jei to pats negali padaryti, kreipiasi į antstolį. 2014-01-14 rašte teigiama, kad „advokatė ieškos sprendimo, kuris būtų nors kiek veiksmingas atgauti pinigus. Norėjau patikslinti, ar nepervedė K. P. paskutiniu metu, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo mėn., kiek nors pinigų, nes nieko negavau. Aš vis prašydama gaunu iš UAB "P S" po 350 Lt, o iš UAB "F S" negaunu nuo 2013 m. rugpjūčio mėn., ką tokiu atveju daryti. Gal turite kokios nors informacijos, kaip skaičiuojama indeksacija? Kaip minėjote, jau būtų didesnė suma.“ Iki 2014-01-14 nebuvo vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai, tik buvo tikslinami išieškojimai ir dydžiai siunčiant patvarkymus į darbovietę, nes 2009 m. V. P. pateikė raštą, kad nebūtų vykdomi priverstiniai veiksmai. Pretenzijas pradėjo gauti nuo 2014 m. sausio už 2013 m., t. y. nuo 2013 rugsėjo mėn. 2014-02-12 UAB "P S" buvo išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo, buvo nurodyta indeksuota suma nuo 2014-02-01, t. y. 657 Lt, kurią reikia išskaičiuoti iš darbo užmokesčio, bei išaiškinta išskaitų darymo tvarka. 2014-06-09 UAB "F S" atsiuntė iššifravimą, kur nurodė, kad nuo 2013-02-28 atskaičiuodavo po 150 Lt ir pervesdavo. Iš viso iki 2013-09-09 pervedė 1 050 Lt. UAB "P S" 2014-06-09 atsiuntė lentelę, kurioje iki 2013-12-31 kas mėnesį pervedinėjo po 350 Lt, viso pervedė 3 750 Lt. Kadangi išskaičiavimai buvo vykdomi netinkamai, 2014-05-20 kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo įmonės vadovui už netinkamą patvarkymo vykdymą. Buvo konstatuota, kad nuo 2014 m. vasario mėn. skolininko įmokos iš UAB "P S" ir UAB "F S" nutrūko. 2014-05-26 apylinkės teismas, o 2014-12-12 apygardos teismas paliko galioti apylinkės nutartį ir konstatavo, kad skolininkas būdamas įmonės vadovu netinkamai vykdė pareigas ir neindeksavo išmokų iš darbo užmokesčio. Taip pat pažymėjo, kad įmonių finansinė padėtis nepašalina pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, todėl buvo skirta 1000 Lt bauda. K. P. 2014-05-07 pervedė 421.45 Lt, 2014-06-13 – 229 Lt, 2014-11-01 – 207.08 Lt, paskui mokėjimas buvo vykdomas iš fondo lėšų. Nuo 2014-10-01 iki 2017-05-23 įmokos buvo mokamos iš vaikų išlaikymo fondo, nes iš paties K. P. jau nebegaudavo mokėjimų. Paskutiniu mokėjimu 2017-06-16 pervesta 129.12 Eur. 2017-09-01 įsiskolinimas yra 8 418.28 Eur. Dar yra 2017-09-07 areštuotas skolininkui priklausantis šautuvas, jo kaina dar nenustatyta. 2017-06-12 areštuotos K. P. sąskaitos, bet įplaukų į jas nėra. Areštuotos visos K. P. sąskaitos. Dabartinė sistema numato, kad nebūtina nurodyti sąskaitos numerius, tiesiog areštuojamos visos sąskaitos ir pagal eiliškumą lėšos pervedamos į antstolio sąskaitą. Kai pradėjo vykdyti išieškojimą, duomenų apie ginklą nebuvo. Prašymo, nukreipti išieškojimą į ginklą, iš V. P. nėra gavęs. Buvo reali tikimybė, kad tas ginklas galėjo būti perleistas, todėl buvo areštuotas. Jei K. P. norėtų parduoti ginklą, turi kreiptis į antstolį ir prašyti su leidimais parduoti ginklą. K. P. įsiskolinimas fiksuotas nuo 2013 m. 2013-08-12 ir 2013-08-30 buvo pervesta 500 Lt, 2013-09-27 – 350 Lt ir toliau po 350 Lt pervedama iki 2014-01-02, tai eitų iš UAB "F S" 107.81 Lt galėjo būti įnešti grynai pinigais į antstolio depozitinę sąskaitą.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas V. Č. nurodė, kad dėl lentelės (t. 3., b. l. 69), kairėje pusėje nurodomos datos, iki kada turi būti mokama, toliau kiek turi būti mokama ir indeksuojama suma. Sumokėjimo data ir sumokėjimo suma nustatoma pinigams įkritus į antstolio depozitinę sąskaitą arba pateikiami išrašai iš pačių darboviečių bei V. P. teikdavo duomenis apie gautas sumas. Negali pasakyti, ar V. P. visada jam teikdavo duomenis apie gautas sumas. Su vykdomosios bylos dokumentais bet kuriuo laikotarpiu galėjo susipažinti K. P.. Jei yra mokama tiesiogiai ir skolininkas mato, kad antstolis negauna visos informacijos, tai jis pats teikia informaciją. Kadangi tokia informacija jam nebuvo teikiama, daro išvadą, kad tais laikotarpiais išlaikymas nebuvo teikiamas. Įsiskolinimas čia būtų skaičiuojamas nuo paskutinių mokamų sumų. Nuo 2008-01-02 tam tikrais momentais pagal išieškotojos prašymą bylos buvo stabdomos. Jei skolininkas moka pinigus tiesiogiai išieškotojui, jam šią informaciją turi pranešti. Jei išieškotojas nepatvirtina, kad pinigai mokami, tai laikoma, kad skolininkas nevykdo savo pareigos. Jie nėra gavę pretenzijų dėl paskaičiuotų sumų, reiškia, kad V. P. sutinka su tokiu skaičiavimu, t. y. su įsiskolinimo suma. Yra V. P. 2009-07-13 pranešimas, prie jo pridėtas dokumentas, patvirtinantis 2008-02-01 K. P. 500 Lt įnešimą į V. P. sąskaitą. Skolininkas visada gali pateikti kažkokias pastabas. Yra V. P. 2014-01-28 laiškas, kur ji prideda banko išrašą už 2013 m. Iš jo matosi, UAB "F S" ir UAB "P S" pavedimai nuo 2013-02-28 iki 2014-01-02. Nėra prielaidų manyti, kad V. P. antstoliui teikė ne visą informaciją. 2013-02-08 V. P. gavo pinigus. Kai minėtoje lentelėje prieš datą yra įrašyta suma, reiškia, kad V. P. tą sumą gavo. Pagal sumas 2008-08-01 pinigų suma buvo indeksuota, buvo 541 Lt, 2009-02-01 – 587 Lt, 2010-02-01 – 595 Lt, 2011-02-01 – 618 Lt, 2012-02-01 – 639 Lt, 2013-02-01 – 657 Lt, 190.28 Eur nuo 2015 sausio 1 d., 2017-02-01 – 194 Eur. Turi susiderinti išieškotojas ir skolininkas, jei vykdoma be antstolio pagalbos. Antstolis privalo įskaityti atbuline data. Jei kyla ginčas dėl išlaikymo, tai skolininkas turi pareigą pagrįsti, kad jis mokėjo pinigus. Jei tokių įrodymų negali pateikti, kreditorius to nepatvirtina, reiškia, kad skolininkas atitinkamų mokėjimų nedaro. Lentelėje tose eilutėse, kur nėra datos, suma nemokėta. Lentelėje automatiškai buvo įrašoma 500 Lt suma, taisomos sumos buvo tik tada, kai buvo padaryti mokėjimai. Iki 2014-02-01 valiuta buvo litai, o nuo 2015-01-01 buvo skaičiuojama eurais. Įstatymas nenumato pareigos, siunčiant patvarkymą dėl indeksavimo, išaiškinti jo taikymą. 2014 m. patvarkyme įrašas apie indeksaciją yra. Abu teismai konstatavo, kad pats darbdavys turi taikyti indeksavimą. 2014-02-12 vykdomajame rašte nurodyta apie indeksavimą. UAB "P S" 2014-06-09 raštą pasirašė K., kas pasirašė 2014-06-09 raštą iš UAB "F S" neaišku. Visais atvejais įmonėms vadovavo K. P.. Nuo 2008 m. jis pats teikė prašymus, todėl negalėjo nežinoti apie išlaikymą. Dėl sumų išaiškinimo, K. P. į antstolį nesikreipė. Kai buvo siunčiamas raštas į darbovietę, įsiskolinimo dydis jau buvo nurodytas. K. P. aktyviai nebendradarbiavo su jais. Dėl palikimo jie gavo atsakymą, kad turtą paveldėjo motina, ar K. P. atsisakė, ar nesikreipė visai į notarą, negali pasakyti. Nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. K. P. nei karto nesumokėjo tiek, kiek turėjo sumokėti. Mano, kad reikėtų vadovautis paskutine jų padaryta lentele, nes galėjo gauti papildomos informacijos. Jei teismas įpareigos, galės perskaičiuoti įsiskolinimų sumas ir patikslinti lentelę. Paskutinę lentelę rašė šiam posėdžiui. Vykdomojoje byloje skaičiavimai buvo atliekami įvairiais laikotarpiais. Įprastai taip daro tada, kai gauna išieškotojo laišką. Indeksavimo sumos atsirado po V. P. laiško. Iki 2008-11-10 pretenzijų V. P. neturėjo. 2009 m. liepos mėn. yra raštas, kad pinigai buvo mokami. 2013-02-01 priverstiniai veiksmai nebuvo vykdomi, todėl pinigai buvo įskaityti skolos padengimui. Jie nežinojo, ar darbovietės tinkamai vykdo įsipareigojimus. Pinigai pirmiausia vaiko išlaikymui nėjo, nes pagal tą laikotarpį nebuvo pagrindo laikyti, kad ten yra įsiskolinimas. Iš automobilio „Opel Vectra“ neišieškojo, nes nežino, kur jis yra. K. P. pats patvirtino, kad nežino, kur tas automobilis yra. Regitroje buvo paskelbtas areštas, paieška automobilio nevykdoma. Skolininkas neinformavo, kad turi turtinių teisių. Išieškojimas iš UAB „Fasadų sistemų“ darbo užmokesčio buvo nukreiptas, tačiau iš jo kreditorinio reikalavimo nenukreiptas. K. P. iki 2014-02-01 už nevykdymą nebuvo baustas. 2014-02-12 patvarkymas UAB "P S" buvo įteiktas 2014-02-13. Kur socialine tvarka mokamos pašalpos, išskaitos nedaromos. Iš to, kas nelaikoma socialine išmoka, išskaitos daromos. Iš nedarbo išmokų alimentai turėtų būti išskaičiuojami. Išskaičiuojama 20 proc. nuo minimalaus atlyginimo dydžio ir 70 proc. tada, kai suma viršija minimalų atlyginimą. Kiekvieną kartą suma lyginama su minimaliu darbo užmokesčiu. Utenos skyrius turėjo daryti išskaitas, nes 2017 m. birželio mėn. siuntė patvarkymą (t. 4, b. l. 23-30).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7809-127/2007 nustatyta, kad K. P. įsipareigoja vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti ne mažiau kaip po 500 Lt iki vaiko pilnametystės, nurodytą sumą pervesdamas į V. P. sąskaitą Nr. LT027300010013376029, esančią AB „Hansabankas“, arba sumokėdamas grynais pinigais (t. 1, b. l. 22-24).

Iš gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad M. P. yra gimęs (duomenys neskelbtini), o jo tėvai yra K. P. ir V. P. (t. 1, b.l. 25).

Iš V. P. 2007-12-29 prašymo matyti, kad V. P. antstoliui Valdui Čeglikui pateikė vykdymui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. N2-7809-127/2007 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko K. P. (t. 1, b. l. 118).

Iš V. P. 2009-07-13 pranešimo matyti, kad V. P. informuoja antstolį Valdą Čegliką, kad skolininkas K. P. vaiko išlaikymui alimentus moka, todėl iki atskiro pranešimo prašo priverstinių veiksmų nesiimti (t. 1, b. l. 110).

Iš V. P. 2011-06-08, 2011-04-19, 2011-10-20 pranešimų matyti, kad V. P. prašo antstolį Valdą Čegliką nenukreipti išieškojimo į K. P. esamas ir būsimas pinigines lėšas, kilnojamą ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, turtines teises, paveldimą turtą. 2011-06-16 V. P. prašo panaikinti areštus (t. 4, b. l. 58, 59, 63, 64). 2013-01-09 V. P. prašo atnaujinti K. P. 80 000 litų skolos išieškojimą (t. 4, b. l. 67).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties matyti, kad antstolis V. Č. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė skirti baudą UAB "P S" ir UAB "F S" vadovui K. P. už antstolio reikalavimų nevykdymą. Teismas išnagrinėjęs antstolio V. Č. pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotų asmenų UAB "P S" ir UAB "F S" vadovui K. P., išieškotoja V. P., skolininkas K. P., nustatė, kad 2014-02-13 antstolio 2014-02-12 patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo iš darbo užmokesčio buvo įteiktas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyr. buhalterei R. K., todėl įteikimas laikomas tinkamu. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys UAB "P S" UAB "F S" įvykdė antstolio reikalavimus. Bylos duomenimis, antstolis, negavo išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio, taip pat jam nebuvo pranešta apie mokėjimų nevykdymo priežastis. Išieškotoja gavo tik vieną įmoką, 2014-03 UAB "P S" pervedė V. P. 421,45 Lt sumą. Duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių UAB "P S" UAB “F. S.“ vadovas nevykdė antstolio reikalavimo vykdyti išskaitas iš skolininko K. P. darbo užmokesčio vykdomojoje byloje nėra. Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo yra matyti, kad UAB “P. s. (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB "F S" (į. k. (duomenys neskelbtini)) vadovas yra K. P.. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bendrovių vadovas, gavęs antstolio patvarkymą, reikalavimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti po 500 Lt, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios minimalų mėnesio atlyginimą ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalaus mėnesio atlyginimo, nuo 2014-02-13 nevykdė be svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 str. 2 d. skirti jam baudą. Minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-26 nutartimi UAB "P S" UAB "F S" vadovui K. P. už antstolio reikalavimo nevykdymą skirta 1 000 Lt bauda (t. 1, b. l. 80-81).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties matyti, kad K. P. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties dėl baudos skyrimo UAB „F. Š.“ ir UAB "P S" vadovui K. P. už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys – V. P., netenkintas. Teismas nustatė, kad K. P. antstolio patvarkymai buvo siunčiami dėl to, kad apeliantas neteikė išlaikymo pilna apimtimi, o būtent: išlaikymo suma nebuvo indeksuojama įstatymų nustatyta tvarka, todėl atmetė apelianto argumentus, kad jis išskaitų nevykdė dėl ligos metu nemokėto darbo užmokesčio, permokėtos išlaikymo sumos, bei vienos iš įmonių nevykdomos veiklos. Nurodė, kad kaip matyti iš antstolio pateiktos įsiskolinimo lentelės, išlaikymo suma kito priklausomai nuo Vyriausybės nustatyta tvarka nustatyto indeksavimo periodinėms išmokoms. Iš 2014-02-12 antstolio patvarkymo matyti, kad antstolis apeliantui nurodė, kad nuo 2014-02-01 indeksuota išlaikymo suma yra 657 Lt. Taip pat teismas pažymėjo, kad įmonės finansiniai sunkumai nėra pateisinama priežastis neteikti priteisto išlaikymo. Apeliantas, būdamas skolininku ir įmonės vadovu, turi realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai, nevaržomai kontroliuoti ir valdyti įmonę, o taip pat prievolę atlikti išskaitymus įstatymų nustatyta tvarka, kurios, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, apeliantas nesilaikė, taigi už antstolio patvarkymo nevykdymą jam pagrįstai buvo paskirta bauda (t. 1, b. l. 11-13).

Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo matyti, kad nuspręsta M. P. nuo 2014 m. spalio 22 d. mokėti išmokas tol, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (t. 1, b. l. 18).

Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymos matyti, kad V. P. už M. P. nuo 2014-10-01 iki 2017-06-14 iš Vaikų išlaikymo fondo yra išmokėta 1727,18 eurų (t. 3, b. l. 81-82).

Iš UAB "P S" 2014 m. spalio 2 d. rašto matyti, kad UAB "P S" informuoja antstolį Valdą Čegliką, kad pagal gautą 2014-05-29 patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko K. P. darbo užmokesčio išskaičiuotos sumos nuo 2014 m. birželio 13 d. nėra pervedamos į išieškotojos V. P. atsiskaitomąją sąskaitą, kadangi laiku neatsiskaitant užsakovams įmonė patiria finansinių sunkumų (t. 1, b. l. 49).

Iš Valstybės įmonės Registrų centro juridinių asmenų registro išrašų matyti, kad UAB "F S" direktorius nuo 2008-01-21 iki 2014-07-29 paskirtas K. P.; UAB "P S" direktorius nuo 2011-03-15 iki 2016-11-09 paskirtas K. P., nuo 2011-03-18 akcininkė I. B.. Nuo 2016-11-09 UAB "P S" bankrutuojanti (t. 1, b. l. 84-88, 184, t. 2, b. l. 19-22).

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi nustatyta, kad UAB "P S" iškelta restruktūrizavimo byla (t. 1, b. l. 151-152). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizuojamos UAB "P S" restruktūrizavimo planas (t. 1, b. l. 154).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad K. P. draudžiamosios pajamos: UAB "F S" ir UAB "P S" laikotarpiu 2013-07-01 iki 2016-01-01 sudarė 4697.19 Eur; UAB "F S" draudimo pabaiga 2014-07-22 (t. 1, b. l. 158-160). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad K. P. draudžiamosios pajamos: UAB "P S" laikotarpiu 2016-01-01 iki 2016-04-30 sudarė 172.53 Eur. 2016-04-11 išmokėta 41.22 Eur ligos pašalpa (t. 1, b. l. 164).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinės sistemos duomenimis K. P. nuo 2008-03-04 iki 2014-07-22 dirbo UAB "F S" ir nuo 2011-04-04 UAB "P S" (t. 1, b. l. 203).

Iš UAB "P S" pateiktos informacijos apie darbuotojams išmokėtus atlyginimus nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. matyti, kad darbuotojams buvo mokama alga, taip pat ir I. B., K. P. alga buvo mokama 2014-02-12, 2014-02-28, 2014-05-05, 2014-07-14, 2014-11-25, (t. 2, b. l. 27-48).

Iš antstolio V. Č. padėjėjo atsakymo į paklausimą matyti, kad K. P. išlaikymo įsiskolinimas M. P. 2017-05-31 yra 7857,09 eurų (t. 3, b. l. 72).

2017-09-27 Vilniaus teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 2-ojo skyriaus pranešimo duomenimis nustatyta, kad K. P. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuje registruotas nuo 2016-12-08. Registracijos metu siūlytas darbas UAB „A. L.“, UAB „L.“, UAB „T. S.“. Neįsidarbino, nes darbdavys pasirinko kitą kandidatą (t. 3, b. l. 189).

2018-02-06 Vilniaus teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 6-ojo skyriaus pranešimo duomenimis nustatyta, kad K. P. įdarbintas subsidijuojant nuo 2018-01-23 (t. 4, b. l. 164).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2017 m. spalio mėn. paranešimo matyti, kad K. P. priimtas sprendimas skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2016-12-16 (t. 3, b. l. 194).

Teismas, teismo posėdyje ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo K. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, įrodyta.

Baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-695/2007, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013, 2K-9/2014). BK 164 straipsnyje numatyta trunkamąja nusikalstama veika pirmiausiai yra pažeidžiami vaiko interesai, normalus jo vystymasis. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių (nedarbo, ilgalaikės nelaimės, ligos ir pan.) t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti lėšas vaiko išlaikymui, jis atsako už vengimą pagal BK 164 straipsnį.

Byloje surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios V. P., liudytojų I. B., T. J., V. Č. parodymai, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai, o taip pat rašytinė bylos medžiaga patvirtina K. P. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, t. y, kad K. P. laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2017 metų gegužės 31 d. vengė pareigos pagal Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-7809-127/2007 teikti nepilnamečiui sūnui M. P., išlaikymą po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pervesdamas į V. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, žinodamas, kad pagal teismo sprendimą privalo mokėti lėšas savo vaiko išlaikymui, dirbdamas samdomu darbuotoju (direktoriumi) UAB "P S" nuo 2011-04-04 iki 2016-11-29, UAB "F S" nuo 2009-03-26 iki 2014-07-22, tam tikrais laikotarpiais, t. y. nuo 2014-02-01 iki 2014-06-01 bei 2014 m. lapkričio mėnesį ir 2016 m. lapkričio mėnesį mokėjo ne visą teismo sprendimu nustatytą mėnesinę sumą, o laikotarpiais: nuo 2014-07-01 iki 2014-10-01; nuo 2014-12-01 iki 2016-10-01; nuo 2016-12-01 iki 2017-05-31 iš viso jokių lėšų vaiko išlaikymui nemokėjo, kitaip prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, dėl to susidarė 4762 Eur finansinis įsiskolinimas.

Kaltinamasis K. P. savo kaltę neigė, nurodydamas, kad vaikui mokėjo išlaikymą pagal galimybes. Įmonė UAB "P S" kurioje dirbo vadovu, bankrutavo, todėl nebebuvo iš ko mokėti išlaikymo. Jis, kaip direktorius, sau algos nemokėdavo, nes reikėjo sumokėti darbuotojams, kad šie dirbtų, kad būtų baigiami statomi objektai. Kaltinamasis neginčija, kad yra skolingas alimentų, tačiau nesutinka su suma, kuri buvo indeksuota, nes jo niekas apie tai neinformavo. Neišsižada vaiko išlaikymo ar kitaip jį paremti – pradėjęs dirbti mokės išlaikymą. Iki tol, kol jis mokėjo, t. y. iki 2014-02-12, apie indeksuojamą sumą jam niekas nieko nesakė. Iš 2014-02-12 antstolio patvarkymo sužinojo apie indeksuotos sumos įsiskolinimą. Po 2014-02-12 vyko mokėjimai iš įmonės UAB "P S" bei UAB "F S" Kai gaudavo pinigų iš Darbo biržos, jų nemokėjo vaikui, nes ir pačiam reikėjo pinigų pragyvenimui. Buvo 7-8 pokalbiuose dėl darbo statybų srityje, tačiau darbdaviams pasakius, kad vyksta teisminis procesas, pokalbiai baigdavosi.

Byloje esančiais įrodomaisiais duomenimis nustatyta, kad K. P. pareiga mokėti vaikui išlaikymą buvo nustatyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. sprendimu, kuriuo santuoka tarp V. P. ir K. P. buvo nutraukta, patvirtinus pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šiame sprendime nurodyta išlaikymo forma – pareiga vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti ne mažiau kaip po 500 Lt iki vaiko pilnametystės, nurodytą sumą pervedant į V. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabankas“, arba sumokant grynais pinigais. Byloje surinkti, aukščiau išvardyti įrodymai patvirtina, kad K. P. buvo žinoma teismo sprendimu nustatyta jo pareiga mokėti sūnaus išlaikymui ne mažiau kaip po 500 Lt kas mėnesį vaiko pilnametystės. Šių aplinkybių neginčijo ir pats kaltinamasis. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog jos buvęs sutuoktinis iki 2013 m. liepos mėnesio geranoriškai mokėdavo po 500 Lt, paskui mokėjimai nutrūko. Iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio viena iš K. P. vadovaujamų įmonių pervedinėjo įmokas, o nuo 2014 m. gruodžio mėnesio jai po 57 Eur pervedinėjo išlaikymo fondas. Per visus 2014 m. iš UAB "P S" sumokėjo 4 kartus: 421.45 Lt du kartus, 229 Lt vieną kartą, 207.08 Lt vieną kartą. Iš UAB "F S" gavo mokėjimus tik iki 2013 m. liepos mėnesio. Šiandien už visą laikotarpį K. P. su indeksacija jai skolingas 8 300 Eur. Kol K. P. mokėjo geranoriškai po 500 Lt, ji neprašė indeksuoti sumos. Paskui antstolis vykdė savo veiksmus pagal įstatymą. Dėl vaiko išlaikymo prašymą antstoliui pateikė 2008 m. sausio mėnesį. Antstoliui pateikė dokumentus, bet išieškojimų neprašė, nes K. P. pinigus mokėjo. Kol K. P. pinigus mokėjo geranoriškai, ji nesikreipė į antstolį. Nukentėjusiosios teigimu, nuo 2014 m. vasario mėnesio atsirado piktybinis vengimas mokėti išlaikymą. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir antstolio V. Č. pateikta informacija. Iš skolininko K. P. sumokėtų ir iš jo išieškotų lėšų patikslintos išklotinės matyti, kad K. P. nuo 2007-08-13 iki 2013-01-01 iš esmės mokėjo sūnui išlaikymą, tačiau įmokos nuo 2009-02-01 buvo mokamos, jų neindeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuo 2013-02-01 iki 2013-08-01 atliekami mokėjimai UAB "P S" ir UAB "F S" Nuo 2013-09-01 iki 2014-01-01 atliekami mokėjimai UAB "P S" Be to, UAB "P S" atlikti daliniai mokėjimai 2014-01-02, 2014-03-12, 2014-05-07, 2014-06-13, 2014-11-26. Nuo 2014-10-01 buvo mokama iš Vaikų išlaikymo fondo. K. P. 2016-11-14 mokėjo sūnui išlaikymą 20 Eur. Iš antstolio V. Č. padėjėjo A. K. 2017-06-16 atsakymo į paklausimą matyti, kad K. P. įsiskolinimas dėl išlaikymo sūnui neteikimo nuo 2014-02-01 iki 2017-05-31 sudarė 4762 Eur (indeksuota suma). Teismo posėdžio metu V. Č. paaiškino, kad nuo 2008-01-02 tam tikrais momentais pagal išieškotojos prašymą bylos dėl išlaikymo iš K. P. buvo stabdomos. 2008-08-01 pinigų suma buvo indeksuota, buvo 541 Lt, 2009-02-01 – 587 Lt, 2010-02-01 – 595 Lt, 2011-02-01 – 618 Lt, 2012-02-01 – 639 Lt, 2013-02-01 – 657 Lt, 190.28 Eur nuo 2015 sausio 1 d., 2017-02-01 – 194 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas nenumato pareigos, siunčiant patvarkymą dėl indeksavimo, išaiškinti jo taikymą. 2014 m. patvarkyme įrašas apie indeksaciją yra. Abu teismai konstatavo, kad pats darbdavys turi taikyti indeksavimą. Antstolio teigimu, 2014-02-12 vykdomajame rašte nurodyta apie indeksavimą. Dėl sumų išaiškinimo, K. P. į antstolį nesikreipė. Kai buvo siunčiamas raštas į darbovietę, įsiskolinimo dydis jau buvo nurodytas. Vykdomojoje byloje skaičiavimai buvo atliekami įvairiais laikotarpiais. Įprastai taip daroma tada, kai gaunamas išieškotojo laiškas. Indeksavimo sumos atsirado po V. P. laiško. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu M. P. nuo 2014 m. spalio 22 d. teikiamos išlaikymo išmokos. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 116/08/0001 medžiagos, pradėjus priverstinį skolos už vaiko išlaikymą išieškojimą bei gavus duomenis, kad skolininkas dirba keliose darbovietėse ir gauna darbo užmokestį, į kaltinamojo darbovietes – UAB "P S" ir UAB "F S" buvo išsiųsti patvarkymai vykdyti vykdomuosius dokumentus, gauti įteikimo pranešimai, kad patvarkymai dėl išlaikymo išieškojimo buvo pasirašytinai įteikti UAB "P S" ir UAB "F S" darbuotojams, tačiau buvo atliekami tik daliniai mokėjimai išieškotojos naudai iš skolininko darbovietės. UAB "P S" ir UAB "F S" mokėjimai buvo daromi, jų neindeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. UAB "F S" paskutinis mokėjimas atliktas 2013-08-30 (350 Lt); UAB "P S" 2014 metais atliko tik 5 pavedimus. Dėl antstolio reikalavimo nevykdymo UAB "P S" ir UAB "F S" direktoriui K. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo paskirta bauda. Teismas konstatavo, kad bendrovių vadovas, gavęs antstolio patvarkymą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti po 500 Lt, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios minimalų mėnesio atlyginimą ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalaus mėnesio atlyginimo, nuo 2014-02-13 reikalavimo be svarbių priežasčių nevykdė, todėl yra pagrindas pagal CPK 585 str. 2 d. skirti jam baudą. UAB "P S" 2014 m. spalio 2 d. pranešimu nurodė, kad pagal gautą 2014-05-29 patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko K. P. darbo užmokesčio išskaičiuotos sumos nuo 2014 m. birželio 13 d. nėra pervedamos į išieškotojos V. P. atsiskaitomąją sąskaitą, nes laiku neatsiskaitant užsakovams įmonė patiria finansinių sunkumų. 2017-09-27 Vilniaus teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 2-ojo skyriaus pranešimo duomenimis nustatyta, kad K. P. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuje registruotas nuo 2016-12-08. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2017 m. spalio mėn. paranešimo matyti, kad priimtas sprendimas jam skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2016-12-16. Aptarti ir teismo įvertinti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis nevykdė teismo sprendimo ir juo nustatyto dydžio išlaikymo sūnui neteikė.

Pats K. P. teisme aiškino, kad jis nemokėjo išlaikymo vaikui todėl, kad neturėjo pajamų, nes jo vadovaujamose bendrovėse susiklostė sunki finansinė padėtis, todėl jis negaudavo algos, o Darbo biržoje gaunamos išmokos buvo labai mažos, tačiau tokie jo teiginiai laikytini gynybine pozicija, siekiant švelninti savo teisinę padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje surinktų įrodymų visuma paneigia tokius kaltinamojo teiginius ir leidžia daryti priešingą išvadą, t. y. spręsti, kad kaltinamasis K. P. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką.

Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir pagal objektyviuosius veikos požymius – kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį ir kt. Nagrinėjamoje byloje K. P. tyčios turinį, jo sąmoningą vengimą teikti vaikui išlaikymą atskleidžia ir jo elgesys įsidarbinus UAB "P S" ir UAB "F S" UAB "P S" pateiktais duomenimis apie darbuotojams išmokėtus atlyginimus nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. nustatyta, kad darbuotojams buvo mokama alga, taip pat ir K. P. sugyventinei I. B.. K. P. 2014 m. alga buvo mokama 2014-02-12, 2014-02-28, 2014-05-05, 2014-07-14, 2014-11-25, 2015-04-07. Teismo posėdžio metu apklausta, kaltinamojo sugyventinė, bedrovės akcininkė, liudytoja I. B., nurodė, kad įmonėje alga buvo mokama, nors ir pavėluotai. Liudytoja apklausta įmonės buhalteriją tvarkiusi T. J. nurodė, kad visus sprendimus, kam mokėti pinigus, darė įmonės vadovas. Nors liudytoja teigė, kad kasoje bei banko sąskaitoje pinigų nelabai būdavo, tačiau nurodė, kad darbuotojams nors ir pavėluotai atlyginimai buvo mokami. Liudytoja teigė, kad įmonės kasininku buvo direktorius, jis turėjo galimybę daryti pavedimus. Liudytoja patvirtino, kad su buhalterinę apskaitą tvarkiusia įmone, kurioje ji dirbo, taip pat buvo atsiskaityta. Tuo tarpu K. P., būdamas abiejų įmonių vadovas, kaip direktorius vykdydamas finansines operacijas, taip pat žinodamas, kad vykdomasis raštas susiję su jo asmenine prievole išlaikyti vaiką, apskaičiuotų sumų vaiko išlaikymui V. P. nepervesdavo, motyvuodamas tuo, kad negauna algos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. B., kuri, remiantis jos parodymais, išlaikė kaltinamąjį, buvo mokama alga ženkliai didesnė nei kitiems bendrovės darbuotojams. K. P. teisme taip pat teigė, kad buvo išlaikomas I. B.. Iš šios liudytojos parodymų (juos patvirtina ir K. P. parodymai) matyti, kad jiedu gyvena kartu baigiamame statyti name, kaltinamasis, nors nemoka jam priteisto išlaikymo savo sūnui, tačiau perka jam dovanas (yra padovanojęs planšetinį kompiuterį, žaidimų konsolę, rengęs jo gimtadienį kavinėje). Iš UAB "P S" pateikto darbuotojų sąrašo matyti, kad iki 2015 m. liepos mėnesio UAB „Pasatų statyba“ buvo priimami nauji darbuotojai. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas K. P. atskirąjį skundą dėl 2014 m. gegužės 26 d. nutarties nurodė, kad įmonės finansiniai sunkumai nėra pateisinama priežastis neteikti priteisto išlaikymo, o K. P., būdamas skolininku ir įmonės vadovu, turi realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai, nevaržomai kontroliuoti ir valdyti įmonę, o taip pat prievolę atlikti išskaitymus įstatymų nustatyta tvarka, kurios, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, nesilaikė. Nepaisant to, ir po šios teismo nutarties kaltinamasis vengė išlaikyti vaiką. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo. Iš teisme duotų K. P. parodymų matyti, kad jis pripažino, jog kaip direktorius atsisakė savo atlyginimo, tačiau mokėjo atlyginimus kitiems darbuotojams, taip pat ir savo sugyventinei I. B., įmonės advokatams, nes, jo teigimu, žinojo, kad jo vaikas gyvena su motina, kuri dirba. Vertinant kaltinamojo veiksmus, taip pat pažymėtina ir tai, kad jis gana ilgą laiką oficialiai niekur nedirbo, pagal darbo biržos teikiamus pasiūlymus neįsidarbino, teisme akcentavo, kad ieškojo darbo ir dalyvavo pokalbiuose dėl darbo statybų srityje, kur darbdaviai jo nepriimdavo, kai pasakydavo, kad vyksta teismo procesas, nes tam, kad įmonė dalyvautų projektuose, vadovui yra keliami tam tikri reikalavimai.

Minėtos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamasis nedėjo realių pastangų, kurios liudytų rimtus jo ketinimus prisidėti prie vaiko išlaikymo. Priešingai, aptarti įrodymai ir paties kaltinamojo paaiškinimai, leidžia pagrįstai manyti, kad jis, nesiekė įsidarbinti ar įgyti naują kvalifikaciją, t. y. žinodamas apie pareigą išlaikyti vaiką, nesistengė jos tinkamai įvykdyti, kitų galimybių neieškojo. K. P. teisme teigė, kad kažkiek prisidėjo prie antro vaiko, kurio susilaukė su I. B., išlaikymo, bet, jo teigimu, nuo 2014 m. nesidomėjo pirmo vaiko išlaikymu, nes sunkiai sekėsi bendrauti, be to, buvo įvykis su buvusia žmona, po kurio nustojo bendrauti. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad K. P., turėdamas laiko ir pilną galimybę dirbti ir kitą, t. y. nevadovaujantį darbą („Sodros“ duomenimis, UAB „R.“ įsidarbino tik 2018-01-23, ir, nors pats nurodė, kad šį darbą jam surado darbo birža, tačiau iš jo teisme duotų parodymų matyti, kad su minėta įmone darbo reikalais neoficialiai bendravo ir anksčiau, nebūdamas šio juridinio asmens darbuotojas, įmonės vardu ieškojo darbuotojų būsimam įmonės projektui, buvo įdėjęs skelbimą, pagal kurį jam, kaip įmonės „R.“ atstovui, skambintų žmonės dėl darbo, be to, minėtos įmonės buveinės vieta sutampa su jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu), t. y. žinodamas apie pareigą išlaikyti vaiką, nedėjo pakankamai pastangų šiai pareigai tinkamai įvykdyti. Kritiškai vertintini kaltinamojo teiginiai dėl pablogėjusios jo sveikatos. Nors kaltinamasis pateikė dokumentus, patvirtinančius jam nustatytus sveikatos sutrikimus, tačiau šie duomenys nepatvirtina egzistavus objektyvias visiško ar dalinio nedarbingumo aplinkybes, kitas pateisinamas negalėjimo išlaikyti vaiką priežastis. Juolab, kad K. P. dėl neįgalumo nustatymo į atitinkamas institucijas nesikreipė. Byloje duomenų, jog jis sirgtų sunkia liga, neleidžiančia jam dirbti, nėra, priešingai, jis yra pakankami jauno amžiaus, darbingas asmuo, todėl jo teiginiai, apie nesėkmingus bandymus ieškoti darbo, apie tai, jog darbo birža jam jokio tinkamo darbo nepasiūlė, kad negali dirbti dėl sveikatos būklės, laikytini siekiu pateisinti savo neteisėtą elgesį ir išvengti atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepaisant to, jog turi pareigą išlaikyti vaiką, kuriam mokėti išlaikymą neturėjo lėšų, kaltinamasis laiduodamas už UAB "P S" susikūrė 62 000 Lt turtinius įsipareigojimus UAB „S.“, nebūdamas UAB "P S" akcininkas. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad K. P. yra pakankami jaunas, darbingo amžiaus asmuo, objektyviai jo darbingumas ir galimybės užsidirbti nėra apribotos. Be to, jis nuo 2009-03-26 iki 2014-07-22 dirbo UAB "F S" nuo 2011-04-04 iki 2016-11-29 dirbo UAB "P S" Nuo buvo 2016-12-08 registruotas Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuje. Gi BK 164 str. įtvirtinto nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.).

Kaltinamasis teisme teigė, kad pagal galimybes V. P. pervesdavo tai didesnes, tai mažesnes pinigų sumas vaiko išlaikymui. Teismas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tada, kai pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma visiškai, bet ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies. Pareiga K. P. mokėti lėšas vaiko išlaikymui buvo nustatyta Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. sprendimu po 500 litų (144,81 Eur) periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina. Pažymėtina, kad per išlaikymo neteikimo sūnui laikotarpį K. P. yra pervedęs dalį lėšų, tačiau šis lėšų pervedimas nekompensavo viso įsiskolinimo, susidariusio iki 2017-05-31.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad K. P., gaudamas nors ir nepastovias pajamas bei žinodamas apie pareigą materialiai išlaikyti vaiką, nesiėmė priemonių šiai pareigai vykdyti, dėl to V. P. buvo priversta kreiptis į antstolius, kad išlaikymas vaikui būtų išieškomas priverstinai, o antstoliui negalint iš K. P. išieškoti lėšų vaiko išlaikymui, nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda, kai po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-9/2014).

Įvertinus byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, remiantis teismų praktikos nuostatomis bei pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimais, konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog K. P. kaltinime nurodytu laikotarpiu vengė pagal teismo sprendimą išlaikyti savo sūnų M. P.. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes K. P. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 164 straipsnyje.

Teismas, išanalizavęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, tam tikras kaltinamajame akte nurodytas veikos padarymo aplinkybes iš kaltinimo šalina, pastarosioms proceso metu nepasitvirtinus. Pažymėtina, jog K. P. kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas ir tuo, kad jis turėdamas pareigą pagal 2007 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-7809-127/2007 išlaikyti sūnų M. P., gim. 2006 m., t. y. kas mėnesį mokėti periodinėmis išmokomis po 500 litų (144,81 eur.) išlaikymo sumą, ją kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ją pervesdamas į V. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) arba sumokėdamas grynais pinigais vengė išlaikyti vaiką mokėdamas kas mėnesį ne visą sumą ir laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 01 d. iki 2014 m. vasario 1 d.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad kol K. P. mokėjo geranoriškai po 500 Lt, ji neprašė indeksuoti sumos. Paskui antstolis vykdė savo veiksmus pagal įstatymą. Nukentėjusiosios teigimu, būtent nuo 2014 m. vasario mėnesio atsirado piktybinis vengimas mokėti išlaikymą, todėl ji kreipėsi į antstolį. Liudytojas V. Č. teisme nurodė, kad iki 2014-01-14 nebuvo vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai, nes 2009 m. V. P. pateikė prašymą tokį prašymą. Iš nukentėjusiosios pretenzijas pradėjo gauti nuo 2014 m. sausio mėn. Tada 2014-02-12 UAB "P S" buvo išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo, buvo nurodyta indeksuota suma nuo 2014-02-01, t. y. 657 Lt, kurią reikia išskaičiuoti iš darbo užmokesčio, bei išaiškinta išskaitų darymo tvarka. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2014-02-12 buvo priimtas antstolio patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo, kuriuo skolininko darbdaviai UAB "F S" ir UAB "P S" įpareigoti iš skolininko K. P. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaičiuoti pirmos eilės išieškotojai V. P. kiekvieną mėnesį po 500 Lt, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Patvarkyme nurodyta, jog nuo 2014-02-01 indeksuota suma yra 675 Lt. Patvarkymas įteiktas registruotąja pašto siunta 2014-02-13. Teismo posėdžio metu kaltinamasis K. P. nurodė, kad kol mokėjo išlaikymą, apie indeksuojamą sumą jam niekas nieko nesakė. Iki 2011 m. į jį antstolis nesikreipė dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo ir indeksavimo. Buvusi žmona taip pat nesikreipė dėl indeksuotos sumos nesumokėjimo. 2014-02-12 buvo pirmasis antstolio patvarkymas iš kurio sužinojo apie indeksuotos sumos įsiskolinimą. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad aplinkybė, jog K. P. vengė išlaikyti vaiką mokėdamas kas mėnesį ne visą sumą laikotarpyje nuo 2008 m. rugpjūčio 01 d. iki 2014 m. vasario 1 d., nepagrįsta byloje surinktais įrodymais, todėl šalintina iš K. P. pateikto kaltinimo. Juo labiau, kad šiuo konkrečiu atveju ji neturi esminės įtakos sprendžiant kaltinamojo K. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Dėl K. P. skirtinos bausmės

Skirdamas kaltinamajam K. P. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas vaikui ir jo teisėtiems interesams. Nusikalstama veika baigta, vaikas nesulaukė iš tėvo pakankamos materialinės pagalbos ir dėmesio. Įvertinama ir tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Pažymėtina, kad skiriamos bausmės rūšis turi atitikti teisingumo ir protingumo kriterijus. Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Siekiant įgyvendinti teisingumo principą, kaltininkui skirtinos tinkamai individualizuotos bausmės, geriausiai atitinkančios įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį ir jai keliamus tikslus. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgia ne tik į K. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas), bet ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius patį kaltinamąjį: K. P. teisiamas pirmą kartą. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis (nuo 2018-01-23 dirba UAB „R.“), Priklausomybės ligų įskaitoje nėra įrašytas. Baustas administracine tvarka. K. P. teisme išsakė ketinimus išlaikyti savo vaiką. Visų šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio dydį nustato mažesnį, nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Byloje prašoma iš kaltinamojo K. P. priteisti nukentėjusiajai V. P. 1000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalba. Nukentėjusiąją pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas G. Bukauskas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti byloje, tai pinigų priėmimo kvitas ir mokėjimo nurodymas (t. 4, b. l. 183, 184). Pažymėtina, jog nukentėjusiosios atstovas dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, teikė prašymus ir kitus procesinius dokumentus. Nukentėjusiosios atstovas bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, teikė bylai reikšmingus procesinius dokumentus. Įvertinęs bylos pobūdį, teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiosios atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiosios interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš kaltinamojo K. P. nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas, nustatant jų dydį 600 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir nuteisti šešiems mėnesiams laisvės apribojimo.

Įpareigoti K. P. visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuteistajam K. P. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Iš K. P. nukentėjusiajai V. P. priteisti 600 eurų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.