- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1938-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00311-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“
- Ieškovas
- V. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės ,,Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarė Gražina Kazlaučiūnienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas: 2020 m. birželio 16 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės Gražinos Kazlaučiūnienės patvirtintą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1949, pripažinti negaliojančiu; pripažinti faktą, kad po S. P. mirties palikimą, kurį sudaro 2/3 dalys pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2/3 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, priėmė jos sūnus ieškovas V. P. ir faktiškai jį pradėjo valdyti.
2. Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo motina S. P.. Po jos mirties liko turtas: 2/3 dalys pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2/3 dalys kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurį galėjo paveldėti ieškovas ir jo sesuo D. T.. Sesuo D. T. atsisakė palikimo, o 2021 m. birželio 24 d. mirė. Ieškovas dėl savo teisinio neišprusimo nesikreipė į notarą dėl po motinos mirties likusio palikimo priėmimo, nes buvo įsitikinęs, kad yra vienintelis turto paveldėtojas ir šį turtą faktiškai valdė. Ieškovas rūpinosi likusiu po motinos mirties paliktu turtu: tinkavo išorines namo sienas, tvarkė namo langus, dažė lubas, tapetavo sienas ir atlikinėjo kitus smulkius namo priežiūros darbus. Visus darbus atliko ūkio būdu, savo rankomis. Iki šiol gyvena minėtame name. 2020 m. birželio 16 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarė Gražina Kazlaučiūnienė patvirtino, kad valstybei paveldėjimo teise pereina turtas, kurio savininkas yra palikėja S. P... Kadangi ieškovas priėmė palikimą faktiniu valdymu, neegzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant paveldimas turtas gali pereiti valstybei, todėl tai yra pagrindas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.
4. Atsiliepime nurodoma, kad VĮ „Turto bankas“ 2020 m. gegužės 12 d. raštu iš UAB „Ignitis“ gavo informaciją apie skolininkės S. P. vardu registruotą ir po jos mirties nepriimtą įstatyminių įpėdinių, taigi, bešeimininkį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bei susikaupusius įsiskolinimus už turtą. Gautos informacijos pagrindu 2020 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto 10-ąjį notaro biurą ir notaras 2020 m. birželio 16 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Šiuo metu minėtas palikėjai S. P. priklausęs turtas nuosavybės teise priklauso valstybei. VĮ „Turto bankas“ atstovai 2020 m. birželio 22 d. nuvyko apžiūrėti turtą, susitiko su ieškovu ir informavo apie išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, o 2020 m. birželio 30 d. ieškovui buvo išsiųstas raginimas atlaisvinti patalpas. Ieškovas neabejotinai žinojo apie palikėjos mirties faktą, taigi turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti priimti palikimą, ar atsisakyti jo. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jis faktiškai būtų priėmęs valdyti atsiradusį palikimą, kas leidžia spręsti, jog jis nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė, t. y. įstatymo nustatytu terminu neatliko jokių veiksmų, kad faktiškai priimtų valdyti likusį palikimą ir valdytų jį kaip savo turtą. Ieškovui nepriėmus ir neįregistravus palikimo, VĮ „Turto bankas“ kreipėsi į Klaipėdos miesto 10-ąjį notaro biurą, buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notaro išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų negaliojantis bei nepateikė jokių įrodymų, kad notaras, išduodamas ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Kadangi ieškovas neatliko palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų, todėl notaras neturėjo teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui, atsisakyti išduoti valstybei paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos turtą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovo ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl pagrindo notaro veiksmus, išduodant palikimo perėjimo valstybei liudijimą, pripažinti neteisėtais nėra. Be to, ieškovas yra praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti. Paaiškino, kad VĮ „Turto bankas“ atstovai 2020 m. birželio 22 d. lankėsi ginčo turte, informavo ieškovą apie išduotą liudijimą, taip pat 2020 m. birželio 30 d. ieškovui išsiųstas atskiras pranešimas raštu, todėl valstybei išduoto paveldėjimo liudijimo ginčijimo senaties terminas pasibaigė 2021 m. birželio 22 d., o ieškovas su ieškiniu kreipėsi tik 2024 m. sausio 17 d., t. y. praleidęs terminą daugiau kaip 2,5 metų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas V. P. po motinos S. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą; juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti; pripažinti negaliojančiu 2020 m. birželio 16 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1949, išduotą Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės Gražinos Kazlaučiūnienės.
6. Teismas iš bylos duomenų, ieškovo paaiškinimų, liudytojos parodymų nustatė, kad ieškovas visą gyvenimą gyveno kartu su motina S. P. gyvenamajame name (po ieškovo tėvų santuokos nutraukimo – motinai atitekusioje gyvenamojo namo dalyje), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, po motinos mirties ieškovas liko toliau gyventi minėtame name, pasisavino motinai priklausiusius daiktus, namų apyvokos reikmenis ir juos toliau naudojo kaip savo, vėliau, 2010 metais, į motinai priklausiusią gyvenamojo namo dalį priėmė kartu gyventi sugyventinę R. Z..
7. Teismas nurodė, kad ieškovas palikėjos S. P. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, kadangi po motinos mirties liko gyventi palikėjai priklausiusioje namo dalyje, kitos gyvenamosios vietos neturėjo, kaip savo valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą, t. y. tiek gyvenamojo namo dalį, tiek namo dalyje likusį kitą turtą: dažė medinius namo langus, kurie priešingu atveju, anot ieškovo, būtų išpuvę, tapetavo sienas, tinkavo išorines namo sienas ir kt., prie namo sodino daržus, šienavo ir atliko kitus aktyvius veiksmus, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau dėl teisinių žinių stokos, sudėtingo gyvenimo būdo laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą jam nebuvo išduotas. Nors ieškovas gyvenamojo namo tvarkymo, remonto darbų atlikimui pagrįsti rašytinių įrodymų nepateikė, nes, kaip nurodė, darbus atliko pats savo jėgomis, o medžiagų įsigijimo kvitų neišsaugojo, tačiau CPK nenustato, jog juridinę reikšmę turintys faktai gali būti įrodinėjami tik rašytiniais įrodymais, ir teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus ieškovo žodinius paaiškinimus dėl jo gyvenimo palikimą sudarančioje gyvenamojo namo dalyje, turto priežiūros, tvarkymo, šiuos paaiškinimus netiesiogiai patvirtina ir byloje esančios gyvenamojo namo išorės ir namo dalies vidaus fotonuotraukos apie pastato ir vidaus patalpų būklę, kuri, įvertinus praėjusį laiko tarpą po palikėjos mirties, ieškovui neatliekant priežiūros, remonto darbų, tikėtina būtų blogesnė. Tuo tarpu aplinkybė, kad už gyvenamojo namo daliai suteikiamas paslaugas buvo susidaręs įsiskolinimas, nagrinėjamu atveju nepaneigia palikimo priėmimo fakto, kadangi tiek iš ieškovo, tiek jo atstovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas nėra itin socialus, savo reikalais besirūpinantis asmuo, turintis nedideles pajamas. Tačiau tokia jo padėtis ir toks gyvenimo būdas nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovas dėl to turi netekti paveldėjimo teisės.
8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms VĮ „Turto bankas“ argumentus, kad ieškovas turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė, palikimo nepriėmė. Tai, kad ieškovas po motinos mirties nesikreipė į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nėra aplinkybė, dėl ko negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Atkreipė dėmesį, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.???
9. Teismas nurodė, kad ieškovas yra pirmesnės eilės įpėdinis pagal įstatymą prieš atsakovę (valstybę), todėl teismui byloje konstatavus faktą, jog ieškovas po savo motinos S. P. mirties faktiniu valdymu priėmė jos palikimą, nebelieka CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Taigi valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, nes jo įforminimo metu ieškovas buvo teisėtas palikimo savininkas, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti ginčo palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienų metų terminas ginčyti paveldėjimo teisėtumui šiam pareikštam reikalavimui netaikytinas (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-281-267/2020).
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Apeliantė atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
10.1. Byloje praleistas ieškinio senaties terminas ginčyti valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, todėl teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl ieškinio senaties termino taikymo ir aiškinimo. CK 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Šiuo atveju akivaizdu, jog atsakovė yra praleidusi vienerių metų terminą ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti.
10.2. Teisiškai reikšminga aplinkybė, kad išdavus liudijimą apelianto atstovai 2020 m. birželio 22 d. apžiūrėjo turtą, konstatuota, kad: „namo dalyje gyvena mirusiosios sūnus V. P. <...>, kuris informuotas, kad privalo kreiptis į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo“. Aktą pasirašė pats ieškovas, taip patvirtindamas, jog jam žinoma apie išduotą paveldėjimo valstybei liudijimą. Dar kartą apie valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ieškovas buvo informuotas 2020 m. birželio 30 d. raštu, tačiau pastarasis nesiėmė jokių veiksmų nustatytu terminu jį ginčyti.
10.3. Faktas apie palikimo priėmimą valstybės vardu, be kita ko, buvo išviešintas viešame Nekilnojamojo turto registre – palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 1949 įregistruotas 2020 m. liepos 15 d., todėl šiuo atveju taikytina CK 1.75 str. 2 dalyje įtvirtinta norma.
10.4. 2020 m. gegužės 12 d. raštu UAB „Ignitis“ informavo apeliantę apie skolininkės S. P. vardu registruotą ir po mirties nepriimtą įstatyminių įpėdinių (registre nėra registruotas palikimo priėmimo faktas), taigi, bešeimininkį turtą bei susikaupusius įsiskolinimus už turtą. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas patvirtino, kad iki šiol už susikaupusias skolas yra atjungtas elektros energijos tiekimas, o ieškovas naudojasi elektra kaimyno sąskaita, neva, leidęs prisijungti.
10.5. Faktinio palikimo priėmimo atveju teisiškai reikšmingi įpėdinio veiksmai vykdant savo debitorinius įsipareigojimus kreditoriams, todėl, jei tokia pareiga įgyvendinama aplaidžiai ir nerūpestingai arba net ir tyčia vengiama priimti palikimą siekiant išvengti išieškojimo, įpėdiniui turi atsirasti ir atitinkamos pasekmės dėl valstybei išduoto liudijimo ginčijimo senaties termino taikymo ir aiškinimo, priešingu atveju nuvertinamas apelianto darbuotojų-specialistų darbo laiko ir finansinės sąnaudos vykdant palikimo priėmimo valstybės vardu procedūras. Tokie įrodymai tik patvirtina, kad palikimas nebuvo priimtas – vien tik faktinis gyvenimas nekilnojamajame turte, nemokant mokesčių už suteiktas paslaugas negali suponuoti išvados apie palikimo priėmimą.
10.6. Jeigu asmuo, žinodamas apie artimo žmogaus mirtį nesiima veiksmų paveldėti jo turtą, jis pats prisiima riziką. Asmuo privalo būti pakankamai apdairus ir rūpestingas, laiku įgyvendinant savo teises į atsiradusį palikimą. Teisės aktai neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą. Pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę, kaip minėta, neturi ir paveldėjimo bylą vedantis notaras.
10.7. Byloje nustatyta, kad nuo informavimo apie valstybei išduotą liudijimą 2020 m. birželio 22 d. iki ieškinio pateikimo 2024 m. sausio 17 d., t. y. daugiau kaip 2,5 metų ieškovas nesiėmė jokių teisinių veiksmų dėl palikimo priėmimo įteisinimo ir/ar valstybei išduoto liudijimo ginčijimo. Ieškovas palikimo atsiradimo momentu buvo pilnametis, veiksnus, taigi, neabejotinai galintis suvokti savo veiksmų pasekmes, todėl ir privalantis atsakyti už tokių veiksmų pagrindu atsiradusias pasekmes – laiku nesikreipęs į notarą dėl palikimo priėmimo ir/ar laiku nepateikęs teismui prašymo dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, neginčijęs nustatytu terminu valstybei išduoto liudijimo, elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, tuo tarpu apeliantas, gavęs UAB „Ignitis“ pranešimą apie nepriimtą palikimą (turtą) sąžiningai ir tinkamai atliko jam deleguotas valstybės funkcijas dėl tokio turto perėmimo.
10.8. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas (CPK 236, 265 ir 270 str.) bei nukrypo nuo teismų suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu ir palikimo perėjimo liudijimo ginčijimo (senaties termino taikymo). CPK 263 str. numato, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. CPK 265 str. 1 d. ir 270 str. 4 dalis reikalauja teismo sprendime aptarti ir įvertinti visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išdėstyti faktinius ir teisinius argumentus, dėl kurių remiamasi kokiais nors byloje esančiais įrodymais ir dėl kurių kiti įrodymai yra atmetami. Visi byloje esantys įrodymai turi būti įvertinti, atskleistas jų tikrumas, pakankamumas ir tarpusavio ryšys. Dėstydamas motyvus dėl įrodymų vertinimo, teismas privalo juos pagrįsti visapusiška, pilnutine ir objektyvia bylos aplinkybių viseto analize (CPK 185 str.). Teismo sprendime nepašalinus prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Apeliacijos objektas – ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą pradėjus faktiškai jį valdyti, aiškinimo ir taikymo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas: 2020 m. birželio 16 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės Gražinos Kazlaučiūnienės patvirtintą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1949, pripažinti negaliojančiu; pripažinti faktą, kad po S. P. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, kurį sudaro 2/3 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2/3 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, priėmė jos sūnus ieškovas V. P. ir faktiškai jį pradėjo valdyti.
16. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad: 1) teismas neatsižvelgė, kad byloje praleistas ieškinio senaties terminas ginčyti valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 2020 m. birželio 16 d. CK 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovui buvo pranešta, kad 2020 m. birželio 16 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas valstybei, tačiau praleido vienerių metų terminą ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti; 2) teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl be pagrindo pripažino, kad ieškovas priėmė palikimą po motinos mirties. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
18. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.
19. Iš paveldėjimo teisinių santykių kylančių teisių prigimtis ir esmė atskleidžiama vertinant esminius paveldėjimo teisinių santykių aspektus: paveldėjimas yra fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimo mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams būdas; 2) palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams; 3) neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; 4) kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti.
20. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
21. Veiksmai dėl palikimo priėmimo turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
22. Palikimą galima priimti atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis): 1) pradėjus jį faktiškai valdyti; 2) paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
23. Palikimas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (pvz., CK 5.62 straipsnio 1 dalis), priimamas laisva valia, vienu iš įstatyme nurodytų būdų. Įpėdinis, priimdamas palikimą, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. Teisė laisva valia apsispręsti dėl palikimo priėmimo būdo yra viena iš įpėdinių interesų apsaugos garantijų pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2011).
24. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
25. CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio.
26. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
28. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad palikėja, ieškovo motina, S. P. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties liko palikimas – 2/3 gyvenamojo namo ir kitų kiemo statinių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Teismo vertinimu, ieškovo paaiškinimais, liudytojos R. Z. parodymais nustatyta, jog ieškovas visą gyvenimą gyveno kartu su motina S. P. gyvenamajame name (po ieškovo tėvų santuokos nutraukimo – motinai atitekusioje gyvenamojo namo dalyje); po motinos mirties ieškovas liko toliau gyventi minėtame name, pasisavino motinai priklausiusius daiktus, namų apyvokos reikmenis ir juos toliau naudojo kaip savo. Vėliau, 2010 metais, į motinai priklausiusią gyvenamojo namo dalį priėmė kartu gyventi sugyventinę R. Z.. Ieškovas kitos gyvenamosios vietos neturėjo, kaip savo valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą, t. y. tiek gyvenamojo namo dalį, tiek namo dalyje likusį kitą turtą: naudojosi motinos paliktais daiktais, dažė medinius namo langus, kurie priešingu atveju, anot ieškovo, būtų išpuvę, tapetavo sienas, tinkavo išorines namo sienas ir kt., prie namo sodino daržus, šienavo ir pan.
29. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas palikėjos S. P. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą per įstatymo nustatytą terminą. Teismas pripažino, kad už gyvenamojo namo daliai suteiktas paslaugas buvo susidaręs įsiskolinimas, tačiau sprendė, kad nagrinėjamu atveju tai nepaneigia palikimo priėmimo fakto, kadangi ieškovas nėra itin socialus asmuo, turintis nedideles pajamas.
30. Bylos duomenimis, ieškovas priėmė palikimą po motinos mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis) ir nuo palikimo atsiradimo (motinos mirties momento) tapo paveldėto turto savininku (CK 47 straipsnio 2 punktas), nors palikimo priėmimo fakto nešviesino – neįregistravo palikimo priėmimo fakto viešajame registre.
31. Pažymėtina, kad atsakovė (apeliantė) bylos nagrinėjimo metu neginčijo faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovas po motinos mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą, tiesiog teigė, kad ieškovas nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė ir palikimo nepriėmė. Apeliantė savo teiginius grindė UAB „Ignitis“ 2020 m. gegužės 12 d. raštu apie skolininkės S. P. vardu registruotą ir po mirties nepriimtą įstatyminių įpėdinių (registre nėra registruotas palikimo priėmimo faktas), taigi, bešeimininkį turtą bei susikaupusius įsiskolinimus už šį turtą (2024-02-13 DOK-7594 1 priedas).
32. Apeliantės manymu, teismas netinkamai įvertino skolos už elektros energiją faktą, nes, pagal kasacinio teismo praktiką, palikimo priėmimui nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 487/2010; kt.).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė be pagrindo tapatina nuosavybės teisės įgijimo faktą ir nuosavybės teisės įregistravimo viešajame registre faktą.
34. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis, ieškovas priėmė palikimą po motinos mirties 2008 m., faktiškai pradedamas valdyti paliktą turtą, taip nuo motinos mirties tapdamas paveldėto turto savininku.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, o asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt). (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010).
36. Aplinkybė, kad ieškovas neišviešino palikimo priėmimo fakto, nepaneigia, kad palikimas po jo motinos mirties buvo priimtas nuo palikimo atsiradimo momento – (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, atsakovė (apeliantė) neginčijo teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad po motinos mirties ieškovas liko gyventi motinos namo dalyje ir pagal savo galimybes ir supratimą tvarkė paliktą turtą, kaip savo. Nagrinėjamu atveju ieškovo nuosavybės teisės registracijos nebuvimas nepaneigia palikimo priėmimo ir nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo paveldėjimo pagrindu faktų.
37. Teisėjų kolegija, susipažinusi su UAB „Ignitis“ 2020 m. gegužės 12 d. rašto priedu Nr. 1 nustatė, kad, UAB „Ignitis“ duomenimis, 205,38 Eur skola už elektros energiją S. P., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu susiformavo nuo 2013 m. gegužės iki 2015 m. kovo mėn., t. y. po palikimo priėmimo momento 2008 m.
38. Taigi UAB „Ignitis“ rašto turinys patvirtina, kad nuo 2008 m. iki 2013 m. prievolės UAB „Ignitis“ buvo vykdomos. Esant tokioms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolos už elektros energijos susiformavimas nuo 2013 m. neįrodo, kad paveldėtas turtas ieškovo nebuvo priimtas ir nesudaro pagrindo laikyti turtą bešeimininkiu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovo darbingumo lygis yra tik 40 proc. (2024-09-07 DOK-22354), galimai dėl neįgalumo jis nėra pakankamai socialiai integruotas, nesugeba tinkamai įgyvendinti savo teisių, tačiau, kaip teisingai pažymėjo teismas, ieškovo turtinė padėtis ir gyvenimo būdas nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovas dėl to turi netekti paveldėjimo teisės. Prievolės, atsiradusios po palikėjos mirties yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai ir pažymi, kad UAB „Ignitis“ tiesiog galėjo išieškoti iš ieškovo skolas už elektros energiją, kaip iš turto paveldėtojo, tapusio turto savininku.
39. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams dėl ieškinio senaties termino netinkamo aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje.
40. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
42. Nagrinėjamu atveju atsakovė, turėdama informaciją, kad turto savininkės S. P. mirties likusioje gyvenamojo namo dalyje liko gyventi jos sūnus, ieškovas V. ., nesiaiškino, ar palikėjos turtas buvo priimtas faktiškai valdyti ir kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo be faktinio ir teisinio pagrindo laikydama palikėjos turtą bešeimininkiu.
43. Nagrinėjamu atveju paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas, pažeidžiant įstatymo imperatyvą – CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuostatas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindo išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, nes jo įforminimo metu ieškovas buvo teisėtas palikimo savininkas, todėl pagrįstai ginčo palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
44. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės reikalavimo taikyti vienerių metų ieškinio senatį, pagristai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą.
45. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus, kad ieškovas priėmė palikimą po motinos mirties ir tapo paveldėto turto savininku, jo pažeistai teisei ginti taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas; terminas taikomas nuo teisės pažeidimo momento – palikimo perėmimo valstybei liudijimo išdavimo.
46. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, tai kad išdavus liudijimą valstybei apeliantės atstovai 2020 m. birželio 22 d. apžiūrėję turtą nustatė, kad name gyvena mirusiosios sūnus ieškovas V. P. ir išaiškino jam pareigą kreiptis į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, neturi teisinės reikšmės.
Dėl bylos procesinės baigties
47. Apibendrindama anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.