Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės ,,Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) miesto 10-ojo notaro biuro notarė G. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas: 2020 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K. patvirtintą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu; pripažinti faktą, kad po S. P. mirties palikimą, kurį sudaro 2/3 dalys pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2/3 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priėmė jos sūnus ieškovas V. P. ir faktiškai jį pradėjo valdyti.

2. Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo motina S. P.. Po jos mirties liko turtas: 2/3 dalys pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2/3 dalys kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurį galėjo paveldėti ieškovas ir jo sesuo D. T.. Sesuo D. T. atsisakė palikimo, o (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovas dėl savo teisinio neišprusimo nesikreipė į notarą dėl po motinos mirties likusio palikimo priėmimo, nes buvo įsitikinęs, kad yra vienintelis turto paveldėtojas ir šį turtą faktiškai valdė. Ieškovas rūpinosi likusiu po motinos mirties paliktu turtu: tinkavo išorines namo sienas, tvarkė namo langus, dažė lubas, tapetavo sienas ir atlikinėjo kitus smulkius namo priežiūros darbus. Visus darbus atliko ūkio būdu, savo rankomis. Iki šiol gyvena minėtame name. 2020 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) miesto 10-ojo notaro biuro notarė G. K. patvirtino, kad valstybei paveldėjimo teise pereina turtas, kurio savininkas yra palikėja S. P.. Kadangi ieškovas priėmė palikimą faktiniu valdymu, neegzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant paveldimas turtas gali pereiti valstybei, todėl tai yra pagrindas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti.

4. Atsiliepime nurodoma, kad VĮ „Turto bankas“ 2020 m. gegužės 12 d. raštu iš UAB „Ignitis“ gavo informaciją apie skolininkės S. P. vardu registruotą ir po jos mirties nepriimtą įstatyminių įpėdinių, taigi, bešeimininkį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), bei susikaupusius įsiskolinimus už turtą. Gautos informacijos pagrindu 2020 m. gegužės 17 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto 10-ąjį notaro biurą ir notaras 2020 m. birželio 16 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Šiuo metu minėtas palikėjai S. P. priklausęs turtas nuosavybės teise priklauso valstybei. VĮ „Turto bankas“ atstovai 2020 m. birželio 22 d. nuvyko apžiūrėti turtą, susitiko su ieškovu ir informavo apie išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, o 2020 m. birželio 30 d. ieškovui buvo išsiųstas raginimas atlaisvinti patalpas. Ieškovas neabejotinai žinojo apie palikėjos mirties faktą, taigi turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti priimti palikimą, ar atsisakyti jo. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jis faktiškai būtų priėmęs valdyti atsiradusį palikimą, kas leidžia spręsti, jog jis nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė, t. y. įstatymo nustatytu terminu neatliko jokių veiksmų, kad faktiškai priimtų valdyti likusį palikimą ir valdytų jį kaip savo turtą. Ieškovui nepriėmus ir neįregistravus palikimo, VĮ „Turto bankas“ kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto 10-ąjį notaro biurą, buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių (duomenys neskelbtini) miesto 10-ojo notaro biuro notaro išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų negaliojantis bei nepateikė jokių įrodymų, kad notaras, išduodamas ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Kadangi ieškovas neatliko palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų, todėl notaras neturėjo teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui, atsisakyti išduoti valstybei paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos turtą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovo ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl pagrindo notaro veiksmus, išduodant palikimo perėjimo valstybei liudijimą, pripažinti neteisėtais nėra. Be to, ieškovas yra praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti. Paaiškino, kad VĮ „Turto bankas“ atstovai 2020 m. birželio 22 d. lankėsi ginčo turte, informavo ieškovą apie išduotą liudijimą, taip pat 2020 m. birželio 30 d. ieškovui išsiųstas atskiras pranešimas raštu, todėl valstybei išduoto paveldėjimo liudijimo ginčijimo senaties terminas pasibaigė 2021 m. birželio 22 d., o ieškovas su ieškiniu kreipėsi tik 2024 m. sausio 17 d., t. y. praleidęs terminą daugiau kaip 2,5 metų. Esant tokioms aplinkybėms, laiko, kad yra praleistas įstatymo nustatytas terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

5. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo gimimo, kitos gyvenamosios vietos neturėjo, name gyvena iki šiol. Po motinos mirties gyvenamojo namo dalį naudoja ir prižiūri kaip savo nuosavybę: kiekvienais metais daro remontą (tapetuoja sienas, dažo medinius langus, patinkuoja išorines sienas ir kt.), kitaip namas jau būtų sugriuvęs, tvarko aplinką aplink namą, pjauna žolę, sodina daržoves. Į namą centralizuotas vandentiekio ir nuotekų tinklas neįvestas, vanduo yra iš šulinio, o tualetas – lauke. Vienintelė įvesta komunikacija – elektros energija. Kiek pamena, po motinos mirties jau buvo likęs susidaręs įsiskolinimas už elektros energijos tiekimą, neturėjo finansinių galimybių apmokėti įsiskolinimo ir kartu mokėti einamąsias įmokas, buvo nuvykęs į elektros tiekėjo būstinę dėl skolos mokėjimo dalimis, tačiau susitarti nepavyko. Dėl sunkios finansinės būklės už sunaudotą elektros energiją nemokėjo, kol galiausiai prieš maždaug penkerius metus ji už skolas buvo atjungta, elektros energiją ima iš kitos namo dalies bendrasavininko ir jam sumoka už sunaudotą kiekį pagal apskaitos prietaiso rodmenis. Į notaro biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo nesikreipė, nes po motinos mirties sesuo D. T. pasakė, kad ji turi savo namą ir jai nieko nereikia, o advokatas, į kurį kreipėsi po motinos mirties, pasakė, kad palikimo priėmimo klausimą turi tvarkyti abu kartu su seserimi, tačiau sesuo nieko daryti nesutiko. Negali paaiškinti, kodėl iš karto po VĮ „Turto bankas“ atstovų apsilankymo 2020 m. birželio mėn. nepradėjo tvarkyti palikimo priėmimo įforminimo, nelabai suprato jų pateiktos informacijos ir tolimesnių pasekmių.

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas R. S. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į teisingumo ir protingumo kriterijus, į socialinį faktorių, kad tai yra vienintelis ieškovo būstas, o pats ieškovas yra socialiai remtinas asmuo. Bendraujant su ieškovu matyti, kad jis sunkiai orientuojasi situacijoje.

7. Teismo posėdžio metu VĮ „Turto bankas“ atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovo teiginys, jog po palikėjos mirties atsiradusį palikimą priėmė ieškovas, faktiškai pradėdamas jį valdyti, nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais, ieškovas, gyvendamas palikėjai priklausiusioje gyvenamojo namo dalyje, nemokėjo komunalinių paslaugų teikėjams, dėl ko susidarė įsiskolinimas, kurį apmokėjo VĮ „Turto bankas“. Be to, ieškovas neabejotinai žinojo apie palikėjos mirtį, tačiau nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, savo teisių į atsiradusį palikimą laiku neįgyvendino dėl nepateisinamo aplaidumo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų negaliojantis bei nepateikia jokių įrodymų, kad notaras, išduodamas ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Maža to, ieškovui apie palikimo perėjimą valstybei buvo žinoma nuo 2020 m. birželio 22 d., kuomet įmonės atstovai lankėsi ginčo turte, informavo ieškovą apie išduotą liudijimą, taip pat 2020 m. birželio 30 d. ieškovui išsiųstas pranešimas raštu. Dėl to ieškovas yra praleidęs vienerių metų senaties terminą ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

8. Liudytoja apklausta R. Z. parodė, kad 14 metų, nuo (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su ieškovu gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, priklausiusioje ieškovo motinai. Kartu su ieškovu rūpinasi namo dalimi (tapetuoja sienas, dažo langus ir kt.), kieme sodina daržoves.

9. Trečiasis asmuo notarė G. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą), prašymų negauta, todėl civilinė byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

10. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad S. P. ir V. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, sutuoktiniai susilaukė dviejų vaikų: ieškovo V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) miesto liaudies teismo 1970 m. gegužės 25 d. sprendimu S. P. ir V. P. santuoka nutraukta, padalintas santuokoje įgytas turtas: V. P. priteista 1/3 dalis gyvenamojo namo, paskiriant naudoti 2-ąjį namo aukštą, ir 1/3 dalis ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), o S. P. priteistos 2/3 dalys gyvenamojo namo, paskiriant naudoti 1-ąjį namo aukštą, ir 2/3 dalys ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas padalintas taip: kiemas paliktas bendram naudojimui, daržo ir sodo 2/3 dalys skirtos S. P. ir 1/3 dalis – V. P.. S. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. gegužės 19 d. išrašo matyti, kad po S. P. mirties liko jos vardu įregistruotas turtas: 2/3 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). VĮ „Turto bankas“ 2020 m. gegužės 17 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto 10-ąjį notaro biurą ir pranešė, kad palikėjos S. P. palikimą priima valstybė, kuriai atstovauja VĮ „Turto bankas“. 2020 m. birželio 16 d. pareiškimu, pateiktu (duomenys neskelbtini) miesto 10-ojo notaro biurui, VĮ „Turto bankas“ prašė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą į palikėjos S. P. vardu registruotą turtą. 2020 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) miesto 10-ojo notaro biuro notarė G. K. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 22 d. turto apžiūros aktu VĮ „Turto bankas“ atstovai, apžiūrėję 2/3 dalis gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad namo dalyje gyvena palikėjos sūnus V. P., kuris informuotas, jog privalo kreiptis į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo. 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. (16.6-43)SK4-6952 „Dėl turto (duomenys neskelbtini)“ VĮ „Turto bankas“ pranešė ieškovui, kad 2020 m. birželio 16 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į palikėjos S. P. turtą, nurodė, kad 2020 m. birželio 22 d. įmonės atstovai lankėsi minėtu adresu ir nustatė, kad namo dalyje gyvena ir ja naudojasi V. P., prašė pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad kreipėsi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo, nepateikus tokių duomenų, nurodė, kad prašys atlaisvinti valstybei priklausančias patalpas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. sausio 29 d. išrašo matyti, kad Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė nuo 2020 m. liepos 15 d. buvo įregistruota į 2/3 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2/3 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2020 m. birželio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 17 d. ieškovas kreipėsi į teismą, siekia įteisinti po motinos mirties likusio turto paveldėjimą, paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, nurodo, kad po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti kaip savo.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

11. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

13. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

14. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad sprendžiant bylą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualizuotai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalgą bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).

15. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Kaip minėta, reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

16. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga, ieškovo paaiškinimais, liudytojos parodymais nustatytos aplinkybės, jog ieškovas visą gyvenimą gyveno kartu su motina S. P. gyvenamajame name (po ieškovo tėvų santuokos nutraukimo – motinai atitekusioje gyvenamojo namo dalyje), adresu (duomenys neskelbtini), po motinos mirties ieškovas liko toliau gyventi minėtame name, pasisavino motinai priklausiusius daiktus, namų apyvokos reikmenis ir juos toliau naudojo kaip savo, vėliau, (duomenys neskelbtini) metais, į motinai priklausiusią gyvenamojo namo dalį priėmė kartu gyventi sugyventinę R. Z..

17. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Be to, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name (bute), kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, taip pat namo (buto) priežiūra, prievolių, susijusių su namu (butu), vykdymas (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimas ir pan.) yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

18. Teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės atitinka sprendimo 17 punkte paminėtus kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, sudarančius pagrindą konstatuoti, kad ieškovas palikėjos S. P. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, kadangi po motinos mirties liko gyventi palikėjai priklausiusioje namo dalyje, kitos gyvenamosios vietos neturėjo, kaip savo valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą, t. y. tiek gyvenamojo namo dalį, tiek namo dalyje likusį kitą turtą: dažė medinius namo langus, kurie priešingu atveju, anot ieškovo, būtų išpuvę, tapetavo sienas, tinkavo išorines namo sienas ir kt., prie namo sodino daržus, šienavo ir atliko kitus aktyvius veiksmus, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau dėl teisinių žinių stokos, sudėtingo gyvenimo būdo laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą jam nebuvo išduotas. Nors ieškovas gyvenamojo namo tvarkymo, remonto darbų atlikimui pagrįsti rašytinių įrodymų nepateikė, nes, kaip nurodė, darbus atliko pats savo jėgomis, o medžiagų įsigijimo kvitų neišsaugojo, tačiau CPK nenustato, jog juridinę reikšmę turintys faktai gali būti įrodinėjami tik rašytiniais įrodymais, ir teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus ieškovo žodinius paaiškinimus dėl jo gyvenimo palikimą sudarančioje gyvenamojo namo dalyje, turto priežiūros, tvarkymo, šiuos paaiškinimus netiesiogiai patvirtina ir byloje esančios gyvenamojo namo išorės ir namo dalies vidaus fotonuotraukos apie pastato ir vidaus patalpų būklę, kuri, įvertinus praėjusį laiko tarpą po palikėjos mirties, ieškovui neatliekant priežiūros, remonto darbų, tikėtina būtų blogesnė. Tuo tarpu aplinkybė, kad už gyvenamojo namo daliai suteikiamas paslaugas buvo susidaręs įsiskolinimas, nagrinėjamu atveju nepaneigia palikimo priėmimo fakto, kadangi tiek iš ieškovo, tiek jo atstovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas nėra itin socialus, savo reikalais besirūpinantis asmuo, turintis nedideles pajamas. Tačiau tokia jo padėtis ir toks gyvenimo būdas nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovas dėl to turi netekti paveldėjimo teisės.

19. Atmestini kaip nepagrįsti ir kaip prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms VĮ „Turto bankas“ nurodyti argumentai, kad ieškovas turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė, palikimo nepriėmė. Tai, kad ieškovas po motinos mirties nesikreipė į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nėra aplinkybė, dėl ko negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos pagal CK 5.67 straipsnį, tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).‏‏‎

20. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto ieškovas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

21. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas po motinos S. P. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

22. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

23. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Nagrinėjamu atveju VĮ „Turto bankas“ nurodo, kad ieškovas yra praleidęs terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

25. Šiuo atveju ieškovas yra pirmesnės eilės įpėdinis pagal įstatymą prieš atsakovę (valstybę), todėl teismui byloje konstatavus faktą, jog ieškovas po savo motinos S. P. mirties faktiniu valdymu priėmė jos palikimą, nebelieka CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Taigi valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, nes jo įforminimo metu ieškovas buvo teisėtas palikimo savininkas, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti ginčo palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienų metų terminas ginčyti paveldėjimo teisėtumui šiam pareikštam reikalavimui netaikytinas (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-281-267/2020).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitų procesinių klausimų išsprendimo

26. Ieškovas, atsakovė, trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

27. Ieškovas įstatymo pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Įvertinus šių bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, t. y. nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl VĮ „Turto bankas“ kaltų ar neatsargių veiksmų, byloje nenustatyta neteisėtų VĮ „Turto bankas“ veiksmų (neveikimo), nulėmusių palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, VĮ „Turto bankas“ nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš VĮ „Turto bankas“ nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

28. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

29. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo spendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Pripažinti negaliojančiu 2020 m. birželio 16 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K..

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto ir Testamentų registrams.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.