Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Svajonė Žukaitienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0076/17/01929, Nr. 0076/18/00749.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau Antstolių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).

Dėl išieškojimo senaties termino

Skolininkas V. Š. 2020 m. vasario 14 d. skunde nurodė, kad administracinės teisės pažeidimo padarymo metu 2015 m. gruodžio 13 d. galiojusiame ATPK senaties terminas nebuvo įvirtintas, jis buvo išaiškintas teismų sprendimais tuo metu, kol ATPK nebuvo nustatytas 5 m. baudos vykdymo senaties terminas. Kadangi tiek ATPK, ANK normos nustato, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, ir vykdymo procese turi atgalinio veikimo galią, todėl po 2015 m. sausio 1 d. nustatant administracinės nuobaudos - baudos vykdymo senaties terminus, netaikytina BK 96 straipsnyje numatyta analogija, kad senaties terminas sustoja vengiant sumokėti baudą, kadangi ATPK 308 straipsnio l dalies redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d., senaties eigos sustojimo nenumatė, to nenumatė ir paskutinė galiojusi ATPK redakcija, bei dabar galiojantis ANK.

CPK 629 straipsnyje reglamentuojami vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakęs 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kurioje nurodė, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009, 2017 m. rugsėjo 27 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2023-230/2017).

Būtina išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t. y. ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis taikytina tik esant abejoms aukščiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007, 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Taigi, atsižvelgiant į paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, būtina nustatyti, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų; ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai dėl antstolio aplaidumo ar kitų priežasčių nebuvo atlikta veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo; įvertinti skolininko veiksmus.

Nuo 2017 m. saisio 1 d. įsigaliojusio ANK 672 straipsnyje reglamentuojami nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, kuris nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, išskyrus šio kodekso 676 straipsnyje nurodytus atvejus. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo ANK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, o pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį išdėsčius nutarimu paskirtos baudos mokėjimą, – nuo išdėstymo termino pabaigos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės Svajonės Žukaitienės žinioje vykdoma byla Nr. 0076/17/01929 pagal 2017 m. gruodžio 1 d. vykdomąjį dokumentą išdavusios institucijos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respblikos finansų ministerijos nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu, t. y. sprendimą Nr.(23.31-08) 483-110385 išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto (bauda, už administracinį nusižengimą pagal Marijampolės rajono aylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. administracinį nutarimą Nr. A2.6-41-564/2016, baudos mokėjimo terminas 2017 m. spalio 31 d). Vykdomasis dokumentas antstolei vykdyti pateiktas 2017 m.gruodžio 4 d.

Taip pat vykdoma vykdomoji byla Nr. 0076/18/00749 pagal 2018 m. birželio 15 d. vykdomąjį dokumentą išdavusios institucijos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respblikos finansų ministerijos nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu, t. y. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-58541 išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto (bauda už administracinį nusižengimą pagal Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. administracinį nutarimą Nr. A8-31-610/2018, kurio teisėtumas patikrintas apeliacinės instancijos, baudos mokėjimo terminas 2018 m. gegužės 8 d). Vykdomasis dokumentas antstolei vykdyti pateiktas 2018 m. birželio 18 d.

Nustatytų duomenų pagrindu vertinama, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respblikos finansų ministerijos nutarimai administracinių teisės pažeidimo ir administracinio nusižengimo bylose perduoti vykdyti laikantis ATPK 308 bei ANK 672 straipsniuose numatytų terminų.

Kaip minėta aukščiau, sprendžiant ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, būtina nustatyti sąlygą ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju, vertinant dviejų metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, teismas pažymi, kad vykdomosiose bylose Nr. 0076/17/01929 ir Nr. 0076/18/00749 esantys duomenys patvirtina, kad vykdymo veiksmus antstolė atliko nuolat. Sutiktina, jog antstolei vykdant dešimt vykdomomųjų bylų to paties skolininko atžvilgiu, nėra pagrindo kiekvienoje vykdomojoje byloje užklausinėti tų pačių institucijų apie skolininko turimą turtą, darbovietę, kt., kas nepagrįstai didintų iš skolininko išieškomas vykdymo išlaidas. Be to, nustatyta, kad skolininkas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2019 m. birželio 14 d. vykdė individualią veiklą. Patvarkymai dėl skolų išieškojimo išsiųsti skolininkui, tačiau išskaitymai nebuvo vykdomi. Skolininkas skolų gera valia nemokėjo. Nagrinėjamu atveju itin svarbu, kad 2020 m. vasario 18 d. antstolių kontoroje gauta Kauno klientų aptarnavimo departamento Marijampolės skyriaus pažyma, patvirtinanti, jog V. Š. nuo 2020 m. vasario 18 d. dalyvauja ADRP profesinio mokymo priemonėje ir jam paskirta 285,29 Eur mokymosi stipendija, kuri bus pervedama į skolininko banko sąskaitą. Antstolė pabrėžė, kad stipendija, patenka į kategoriją pajamų, iš kurių piniginės lėšos skolų dengimui gali būti atskaitomos.

Akcentuotina, kad kasacinis teismas yra pabrėžęs tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliamą pareigą vykdymo procese būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010, Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1210-657/2018).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas nuo baudų paskyrimo žinojo apie pareigą šias baudas sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti, ir skolininkas išvengtų vykdymo išlaidų sumokėjimo. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą įvykdyti paskirtas administracines nuobaudas. Pareiškėjas, kaip skolininkas, savo pareigų, tokių kaip domėjimasis vykdymo proceso eiga, siekis išsiaiškinti skolos padengimo galimybes, tinkamai neatliko, vykdydamas individualią veiklą, baudų nemokėjo, apie jam paskirtą stipendiją antstolės neinformavo. Todėl nagrinėjamu atveju spręstina, kad baudų išieškojimai užsitęsė dėl paties pareiškėjo (skolininko) vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas. Tai konstatuota ir 2020 m. sausio 28 d. Kauno apygardos nutartyje civilinės bylos Nr. 2S-150-413/2020, nagrinėtoje pagal skolininko apeliacinį skundą dėl tos pačios antstolės nagrinėjamų vykdomųjų bylų: „nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad baudos išieškojimo procesas užsitęsė iš esmės ne dėl antstolės, bet dėl paties apelianto (skolininko) pasyvaus elgesio – jis neteikė paaiškinimų, nesidomėjo vykdymo procesu, nebendradarbiavo su antstole“, kuria Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad „Antstolės pasyvus elgesys ir formalus konstatavimas, kad skolininko turto nepavyksta rasti ar išieškojimas nėra įmanomas, nesiekiant to turto realiai surasti, iš esmės reikštų bausmės išvengiamumą, kas sąlygotų nebaudžiamumą ir paneigtų nuobaudos esmę ir tikslus“.

Dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais

Skolininkas kreipėsi į antstolę, kad ji Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.6-41-564/2016 ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A8-31-610/2018 su žyma, jog baudų išieškojimas negalimas, grąžintų mokesčių administratoriui, kad paskirtos baudos būtų pakeistos viešaisiais darbais.

Vadovaujantis ANK 37 straipsnio 1 dalimi, visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis šio kodekso 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Įstatymas imperatyviai numato baudos keitimo į viešuosius darbus tvarką.

ANK 675 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais.

Iš bylos bei vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad teismas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas teisme, priėmė nutarimus skirti jam baudas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.6-41-564/2016 už 2015 m. gruodžio 13 d. padaryto pažeidimo padarymą, buvo nubaustas 1303 Eur bauda, jos sumokėjimą išdėstant 20 mėnesių laikotarpiui. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A8-31-610/2018 už 2017 m. lapkričio 14 d. padaryto pažeidimo padarymą, buvo nubaustas 5000 Eur bauda, nurodant baudą sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos. Tačiau nei vienu atveju baudų nemokėjo. Vykdomojoje byloje Nr. 0076/17/01929 esančio Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. sausio 25 d. pranešimo apie nesumokėtą prievolę duomenimis, skolininkas baudų už administracinius nusižengimus nebuvo sumokėjęs ir pranešimo pateikimo metu.

Pagal ANK 676 straipsnio 1 dalį, jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per ANK 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 2 dalis). ANK 676 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. Tokiu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša ANK 673 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai. Pažymėtina, jog tik ANK 673 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos teikimu teismas savo nutarimu, o kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ne teismo tvarka, – pati nutarimą skirti baudą priėmusi institucija (pareigūnas) savo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais (ANK 676 straipsnio 4 dalis). Taigi baudos pakeitimas viešaisiais darbais administracine nuobauda nubausto asmens sutikimu galimas vykdymo procese, kai asmuo neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas ir tik griežtai laikantis ANK 676 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos tvarkos. Jokių kitų atvejų paskirtą baudą pakeisti į viešuosius darbus nutarimo skirti baudą vykdymo procese ANK nenumato. Nagrinėjamu atveju vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad skolininkas gauna pajamas (stipendiją), t. y. asmuo turi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudų išieškojimas.

Dėl baudų išieškojimo negalimumo aktų surašymų ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo juos išdavusioms institucijoms

Išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis, išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas.).

Nors antstolė 2020 m. vasario 4 d. patvarkyme Nr. 0076/14/01930/S-00103 iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų dėl išieškojimo negalimumo aktų surašymo, tačiau sutiktina su antstolės 2020 m. vasario 24 d. patvarkyme nurodytu, kad per metus neradus skolininko turto ir (ar) lėšų, iš kurių būtų galima priverstinai išieškoti baudą spręsti klausimą dėl išieškojimo negalimumo akto surašymo ir sprendimo grąžinimo mokesčių administratoriui, yra antstolio teisė, o ne pareiga.

Kasacinis teismas išaiškinęs, jog įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014). Be to pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymai nenustato termino antstoliui surašyti išieškojimo negalimumo aktą, taip pat nėra detalizuotos aplinkybės, kurioms esant laikoma, kad skolininkas neturi turto ar pajamų.

Nagrinėjamu atveju bylos bei vykdomųjų bylų Nr. 0076/17/01929, Nr. 0076/18/00749 duomenų pagrindu nustačius, jog skolininkas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2019 m. birželio 14 d. vykdė individualią veiklą; 2020 m. vasario 18 d. antstolių kontoroje gavus Kauno klientų aptarnavimo departamento Marijampolės skyriaus pažymą, jog V. Š. nuo 2020 m. vasario 18 d. dalyvauja ADRP profesinio mokymo priemonėje ir jam paskirta 285,29 Eur mokymosi stipendija, kuri bus pervedama į skolininko banko sąskaitą; nustačius, jog stipendijos patenka į kategoriją pajamų, iš kurių piniginės lėšos skolų dengimui gali būti atskaitomos, kas reiškia, kad skolininkas šiuo metu gauna pajamas, todėl antstolei Svajonei Žukaitienei pareiga surašyti išieškojimo negalimumo aktus ir vykdomuosius dokumentus grąžinti juos išdavusioms institucijos, atsižvelgiant į skolininko gaunamą stipendiją, bei jauną skolininko amžių, jo realias galimybes įsidarbinti, gauti su darbo santykiais susijusias pajamas ir tokiu būdu sumokėti paskirtas baudas, nekyla.

Vadovaujantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, jog vykdomieji dokumentai pateikti vykdymui jų pateikimo metu galiojusio įstatymo nustatytais terminais, taip pat, kad iki šiol vykdomosiose bylose nuolat buvo atliekami vykdymo veiksmai, bei kad skolininkas šiuo metu gauna pajamų (stipendiją), siekiant išieškoti skolą iš pareiškėjo valstybės naudai, nesant vykdomosiose bylose duomenų, sąlygojančių galimybę surašyti išieškojimo negalimumo aktus, todėl nenustačius antstolės Svajonės Žukaitienės procesinių veiksmų pažeidimo, pareiškėjo V. Š. skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas ir dėl to netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniui, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolės Svajonės Žukaitienės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0076/17/01929 ir Nr. 0076/18/00749, atmesti.

Nutarties kopijas siųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Svajonei Žukaitienei vykdomasias bylas Nr. 0076/17/01929 ir Nr. 0076/18/00749.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.