- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-423-883/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01028-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- V. L., A. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovams V. L. ir A. Ž. dėl žalos atlyginimo už nekokybiškai atliktus remonto darbus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. T. ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 5 358,80 Eur turtinę žalą dėl remonto atlikto (duomenys neskelbtini), trūkumų šalinimo, ieškovės patirtas išlaidas apmokant už sąmatos sudarymą pripažinti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti solidariai iš atsakovų 250 Eur; priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovai atliko remonto darbus. Buvo sutarta pasiruošti remontui ir išvežti statybines atliekas, virtuvėje sutvarkyti grindis ir sudėti laminatą, sienas nuglaistyti, išklijuoti plyteles, sutvarkyti langų angokraščius, vienam kambaryje sutvarkyti sienas, iškloti laminatą; vonioje sutvarkyti santechniką, iškloti plyteles; prašė, kiek įmanoma. nemažinti patalpų. V. L. patikino, kad veiklą vykdo pagal verslo liudijimą, kad veikla yra oficiali ir už atliktus darbus išrašys sąskaitą. Jis pats nurodė ir savo asmeninę banko sąskaitą, į kurią galėtų pervesti pinigus. Ieškovė matė, kaip V. L. tvarkė santechniką, nes dirbdamas filmavo ir rodė kaip suvesti kranai, skaitliukai. Ji iš karto sakė, kad prastai sudėtos plytelės, atsakovas žadėjo pataisyti. Susitarė, kad remontą V. L. su A. Ž. atliks už 2 900 Eur. Viso V. L. sumokėta 2 820 Eur. A. Ž. grynaisiais pinigais davė 70 Eur. Atsakovai pateikė pirkinių kvitus 569,35 Eur sumai, patvirtinančius, kad iš avansu sumokėtų pinigų buvo pirkta dalis statybinių medžiagų, įrankių, kai kuriuose pirkinių kvituose matosi, kad buvo pirkta gira, alus. Atsakovai nurodė, kad negali pateikti dokumentų, patvirtinančių išlaidas grindų betonavimui (300 Eur) ir žvyrui (80 Eur). Tai jie buvo aptarę ir telefonu. Betonavimo darbai faktiškai buvo atlikti, todėl 380 Eur įskaičiavo į faktiškai patirtas statybinių medžiagų išlaidas. Šiems išlyginimo darbams buvo samdyti kiti asmenys. Tie pinigai buvo sumokėti iš tų pinigų, kuriuos ji buvo pervedusi V. L.. Iš sumokėto avanso bendra patirtų išlaidų medžiagoms suma sudaro 949,35 Eur. Atsakovai vėlavo atlikti darbus. 2021 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė pasiteiravo, ar gali vykti į namus, ar galės naudotis vonia, tualetu. Buvo patikinta, kad nors remontas dar iki galo nebaigtas, bet vonia, tualetas veikia. Buvo susitarusi su baldų gamintoju dėl virtuvės baldų pagaminimo, užsakymą teko atšaukti, nes atvykęs meistras pasakė, kad netinkamai išlygintos virtuvės sienos. Taip pat nebeveikė internetas. Iškvietus UAB ,,Progmera“, paaiškėjo, kad atsakovai pažeidė kabelį, o už remontą sumokėjo 25 Eur.
3. Ieškovė nurodė, kad remonto darbų trūkumai buvo akivaizdūs: plytelės vonioje sudėtos nekokybiškai, dantyti ir nelygūs kraštai, suklijuotos nuskeltos plytelės, blogai padarytas vonios grindų nuolydis, nelygiai išklijuotos vonios grindų plytelės, vonios plotas sumažėjo dėl neįleistų vamzdžių į sieną ir sudėto profilio, blogai įleistas ir apdirbtas trapukas, per didelė išpjauta skylė bakelio mygtukui, plytelių kraštai nesuleisti į apvadus, kreivai sudėtos vonios durys, taip pat sugadintos dar dvejos durys ir į kitus du kambarius, sugadintos staktos ir varčios, nuplėštos gumos, dėl ko pasižeidė ir pačios durys, netinkamai išlygintos sienos, virtuvėje vidinė siena buvo planuota, kad išlygins ją priklijuojant gipsą, bet sudėtas profilis ir gipsas, kadangi rozetės jau buvo suleistos, tai vėl reikėjo iš naujo dėti rozetes, virtuvės siena prie lango kreiva, nėra simetrijos su vidine siena, langų angokraščiai nesimetriški visuose kambariuose, nuskelta palangė miegamajame, koridoriuje nelygiai sudėtos grindų plytelės, blogai užpildyti plytelių tarpai, sienos nelygios, dėl nekokybiškai atliktų darbų reikalinga naujai pervesti elektros rozetes ir vonioje, keisti duris, naujai lyginti sienas, keisti palangę o tai yra papildomi ardymo darbai bei šiukšlių išgabenimas. Atsakovams pasiūlė grąžinti bent 1000 Eur. Atsakovai nesutiko.
4. Ieškovė kreipėsi į atestuotą sąmatininkę, kuri įvertino bendruosius statybinius darbus ir sugadintas medžiagas pagal ieškovės pateiktas sąskaitas ir kvitus. Pateikė dvi lokalines sąmatas. Nustatyta, kad 2021 m. balandžio mėnesio kainomis, ieškovei padaryta žala sudaro 3 954,34 Eur už bendruosius statybinius darbus ir 1 379,46 Eur už sugadintas medžiagas, viso 5 333,80 Eurų. Atskirti, kokius darbus atliko kiekvienas iš atsakovų ir kokia kiekvieno iš jų padaryta žala, nėra galimybės, todėl prašo žalą, susijusią su trūkumų šalinimo išlaidomis. priteisti iš abiejų atsakovų solidariai. Kitiems meistrams ieškovė sumokėjo 4 550 Eur.
Šalies argumentai
5. Atsakovas V.L. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, sutinka už žalą sumokėti 500 Eur. Nurodė, kad susitikus su ieškove buvo aptarti virtuvės ir vonios remonto darbai, sutarta 2500 Eur kaina. Papildomai ieškovė vėliau norėjo tvarkyti ir koridorių, tad kaina liko apie 3000 Eur. Datos dėl darbų pabaigos nesusitarė. Ieškovė be plytelių, iš kurių kai kurios buvo brokuotos, buvo nupirkusi trejas duris, dalį profilių, gipskartonio. Kitas medžiagas pirko atsakovas. Su ieškove kalbėjo dėl plytelių kokybės, bet ji sakė, kad bus gerai. Atsakovas pasiūlė atsakovui A. Ž. kartu dirbti. Iš pradžių A. Ž. dirbo vienas. Su ieškove remonto darbus derino telefonu per Messenger vaizdo pokalbio metu. Dėl darbų buvo sutarę, virtuvėje jie nebuvo sutarę lyginti sienas, o tik, kad sutvarkys nudaužymus, nubraižymus, bendrai užglaistys ir užsidažys. Tik baldininkui atvykus, jis pasakė, kad reikia lygių sienų ir tada A. Ž. lygino ir dar daug turėjo lyginti, bet iki galo nepabaigė. Dar prisidėjo ir papildomi darbai, kai reikėjo tvarkyti saloną, taip pat betonavimo darbai, nes ieškovė papildomai norėjo išplėšti grindis koridoriuje, salone. Salone dar buvo daug šlako. Teko dėti polistirolą, plėvelę. Dar balkone reikėjo nuplėšti plyteles, keisti duris ir durys buvo platesnės nei angos, tai teko platinti angą vonios kambaryje, reikėjo sutvarkyti angokraščius. Palangė jau iš pradžių buvo nudaužta. Atsakovas rado betonuotojus, nupirko žvyro. Už betonavimą sumokėjo. Atsakovas sutiko, kad dirbo nelegaliai, nes norėjo darbo biržoje sudalyvauti tam tikroje programoje. Ieškovė jiems neleido baigti darbų, prasidėjo konfliktai. Jis A. Ž. pravedė už darbus kaip ir sutarė 780 Eur dalimis, tai buvo avansiniai pinigai. Baigti darbai nebuvo. Ieškovė pasiūlė grąžinti jai 1 000 Eur. Atsakovas nesutiko, nes jie atlikę dar daugiau darbų nei sumokėta jiems. Kol jie darė remontą, dėl drėgmės niekas nesiskundė. Atsakovas pripažįsta, kad buvo broko klijuojant plyteles, brokuotų plytelių gal 14 vienetų. Buvo papildomų darbų, bet ieškovė sumokėti už papildomus darbus nesutiko. Jie dar papildomai turėjo išmontuoti ir sudėti trejas duris, išlupti ir suklijuoti naujai balkono plyteles, dvejuose kambariuose sutvarkyti angokraščius, išlupti salone grindis, išsemti statybines šiukšles ir išvežti, salone padaryti kosmetinį glaistymą ir nudažyti, iškloti laminatą. Papildomai jo manymu dar turėjo sumokėti 1 500 Eur, bet tie darbai padaryti iš dalies. Už padarytus darbus turėjo būti sumokėta apie 800-900 Eur. Be to visi darbai ir tie kurie buvo sutartis, nebuvo baigti iki galo, todėl sunku vertinti apie baigtumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų V. L. ir A. Ž. 1 025,00 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir iš kiekvieno atsakovo po 177,10 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. T. naudai; priteisė iš ieškovės J. T. 286,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. L. naudai; priteisė iš J. T. 14,88 Eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybei.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė remonto darbų trūkumų faktą įrodinėjo byloje pateikta lokalinėmis sąmatomis, kuriose paskaičiuotos galimai sunaudotos (sugadintos) medžiagos ir bendrieji statybiniai darbai, fotonuotraukomis. Lokalines sąmatas sudarė kvalifikuotas specialistas. Tačiau nepriklausomas specialistas (ekspertas) ar kitas asmuo, įgaliotas užfiksuoti tam tikras aplinkybes (pvz. antstolis) nebuvo kviestas.
8. Ieškovė nepateikė duomenų apie sienų remontą kambariuose, atliktus darbus balkonuose, apdirbtus angokraščius, praplatintą angą durims iš vonios į koridorių. Be to ieškovė pripažino, kad buvo atlikti papildomi remonto darbai, ir kad už šiuos darbus nebuvo papildomai sumokėta. Atsakovas papildomus darbus įvertino 800-900 Eur. Ieškovė nurodė, kad samdė kitus meistrus, jog būtų pašalinti trūkumai, pateikė jiems sumokėtų pinigų sumas, tačiau nenurodė kokie darbai buvo atlikti, kiek medžiagų buvo sugadinta ir kokie kiekiai naujų statybinių medžiagų buvo panaudoti. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad dalis remonto darbų akivaizdžiai nebaigti: durys be staktų, matyti montažinės putos, koridoriuje sienos ir lubos nedažytos, kambaryje sienos ir lubos nedažytos, grindys nesudėtos, bet betonuotos. Sutiktina, kad darbai vonios kambaryje atlikti nekokybiškai, kas matyti iš pateiktų nuotraukų. Bylos nagrinėjimo metu pateiktos papildomos nuotraukos, kuriose matyti griovimo darbai, tačiau objektyviai įvertinti ar tie darbai yra kaip trūkumų šalinimas, ar jie buvo būtini ir neišvengiami, o galimai tai pirminio griovimo metu atlikti darbai, teismas neturi galimybės. Ieškovė minimų nuotraukų nekomentavo, neaišku, nei kur, nei kada jos darytos. Įvertinus visas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu šalių išsakytus, argumentus ir pateiktus įrodymus, teismo manymu, ieškovė pilnai neįrodė visų remonto darbų trūkumų šalinimo apimties ir kaštų.
9. Iš pateiktos lokalinės sąmatos, kur nurodytos sugadintos medžiagos matyti, kad paskaičiuota suma 1 379,46 Eur, o už darbus paskaičiuota 3 954,34 Eur. Byloje pateikti mokėjimo kvitai, kurių bendra suma už pirktas ir naudotas medžiagas 541,86 Eur. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė kuo vadovaujantis buvo apskaičiuojamos sugandintos medžiagos, jų kiekiai ir sumos, kaip ir kuo vadovaujantis nustatyti remonto metu atlikti darbai, jų kaštai.
10. Teismo vertinimu, iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kad visi lokalinėje sąmatoje išvardinti darbai buvo būtini, visos statybinės medžiagos buvo panaudotos, o tam tikri daiktai (pvz. durys, palangė) buvo nepanaudoti ir atliekant remonto trūkumų šalinimą. Neaišku kokiu būdu buvo nustatyta, kad tinkas atšokęs. Tačiau ir atsakovas sutiko, kad dalis plytelių (apie 14 vienetų) buvo su broku. Taip pat nėra galimybės nustatyti ar iš tiesų vandens skaitikliai buvo netinkamai įmontuoti, ar visi atlikti atsakovų darbai turėjo būti perdaryti. Į lokalinę sąmatą įtraukti darbų kaštai už kambarių ir koridoriaus remonto darbus, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė nenurodė kokie defektai padaryti šiose patalpose, kaip ir neįrodė būtinumo išimti duris kapojant mūrą. Byloje nėra įrodymų, jog buvo tartasi kaip bus tvirtinamos gipskartonio plokštės, kaip ir tai, jos vamzdynas turi būti paslėptas sienoje. Neginčytinai nustatyta, kad atsakovai paruošė patalpas remontui: iškapojo grindis ir išvežė šlaką, paruošė remontui sienas ir jas glaistė, atsakovas V. L. pirko plyteles, jas savo transportu pristatė ir užnešė į butą, organizavo remonto darbus, ieškojo betonuotojų ir pirko žvyrą, tvarkė balkonus, kur išplėšė grindis ir sudėjo plyteles, glaistė kambariuose sienas, platino angą iš vonios į koridorių ir sudėjo bute trejas duris, tačiau papildomai kitiems meistrams teko tik į duris sudėti gumas (jos neaišku kodėl buvo išimtos). Ieškovė neginčijo, kad remonto vykdymo metu ji bendravo su atsakovu V. L. video skambučiais, tai gi ir matė atliekamų remonto darbų eigą. Nėra duomenų, kad būtų prašiusi perdaryti tam tikrus atliktus darbus, t.y. pretenzijų nereiškė iki kol negrįžo į namus. Teismas neturi galimybės objektyviai įvertinti defektus ir jų šalinimą, tačiau pripažintina, kad atsakovai dalį remonto darbų atliko. Vien tai, kad į bylą pateikta lokalinė sąmata ir fotonuotraukos, teismui nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovės išvardinti trūkumai yra neginčytini. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5358,80 Eur nuostolių atlyginimo nepagrįstas, todėl negali būti pilnai tenkintinas.
11. Teismas sprendė, kad atsakovas V. L. (už atsakovo A. Ž. atliktus darbus atsako atsakovas V. L., nes jis į pagalbą pasitelkė A. Ž.) pagal žodinę vartojimo rangos sutartį atlikdamas buto remonto darbus, juos atliko nekokybiškai, pats trūkumų nepašalino, dalis remonto darbų liko nebaigti ne dėl atsakovo kaltės – ieškovė nesuteikė galimybės baigti pradėtus darbus, dalis darbų buvo atlikta, todėl su atsakovu turi būti atsiskaityta. Atlikti remonto darbai ne visi buvo kokybiški, dalis darbų atlikta, be to padidėjo ir atliktinų darbų apimtys, o atsiskaitymas nepadidėjo, todėl pilnai tenkinti ieškinį nėra teisėto pagrindo.
12. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovui V. L. ir už nekokybiškai atliktus darbus siūlė grąžinti ieškovei jos sumokėtą 1000 Eur sumą (teismo vertinimu tuo metu ji nuostolius vertino tokia suma), o bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po šios pretenzijos pareiškimo papildomai jokių darbų atsakovai nebedirbo (2021 m. rugsėjo 17 d. sudarytas tarp šalių surašytas daiktų grąžinimo aktas), padidėjusias darbų apimtis už atliktus darbus atsakovas įvertino 800-900 Eur, o ieškovė to nenuginčijo, atsakovas iš jam ieškovės pervestų pinigų (2 600 Eur) mokėjo už betonavimo paslaugas, pirko žvyrą ir kitas statybines medžiagas, kurios panaudotos tikslingai ir ieškovė nenuginčijo, kad išimtinai visos pirktos statybinės medžiagos buvo sugadintos, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovų priteistina 1000 Eur. Iš UAB ,,Progmera“ pateiktos 2021 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitos faktūros Nr. PRO20217862 matyti, kad buvo suteiktos paslaugos, kai šalinti sutrikimai ne dėl ryšio tiekėjo kaltės – 25 Eur, todėl minima suma taip pat priteistina iš atsakovų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė J. T. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas nepagrįstai panaikino 2022-01-11 sprendimą už akių. V. L. bandė įrodyti teismui, kad jis skambino teismo sekretorei nurodytu numeriu, ir kad jis neva buvo jos suklaidintas. Pateikta išklotinė patvirtina tokį skambutį buvus, tačiau tai nereiškia, kad V. L. kažkas leido atsiliepimo nerašyti. Juo labiau, kad teismo pranešimo tekste aiškiai buvo nurodyta, kad šalys privalo pateikti atsiliepimą, bei nustatytas terminas tokiam veiksmui atlikti.
13.2. Teismas, panaikinęs sprendimą už akių ir 2022-04-21 priimdamas sprendimą po to, kai buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas, nevertino atsakovo V. L. pasyvumo priežasčių, nulėmusių sprendimo už akių priėmimą, dėl ko netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
13.3. Teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, vertino, kad ir už nekokybiškai atsakovų atliktą darbą turėjo būti atsiskaityta, dėl to faktiškai sumažino darbų kainą, bet nepriteisė padarytos žalos šalinimo išlaidų. Teismas dviprasmiškai vertino pateiktus įrodymus, t.y. sprendime nurodė, kad ieškovė pasinaudojo atestuotos sąmatininkės paslaugomis, kuri sudarė dvi lokalines sąmatas: paskaičiuota žala už sunaudotas medžiagas ir už bendruosius statybinius darbus, ir būtent šiais paskaičiavimais remiantis prašoma atsakovų atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau tuo pačiu pateikė prieštaringą išvadą, kad esą nenurodė kuo vadovaujantis buvo apskaičiuojamos sugadintos medžiagos, jų kiekiai ir sumos, kaip ir kuo vadovaujantis nustatyti remonto metu atlikti darbai, jų kaštai.
13.4. Prieštaringai vertintos ir nuotraukos. Nors pats atsakovas neginčijo, kad nuotraukos ne iš ieškovės buto, teismas akcentavo, kad ieškovė nuotraukų nekomentavo, ir neaišku, nei kur, nei kada jos darytos. Bet tuo pačiu sutiko, kad vertinant pagal nuotraukas remonto darbai, ypatingai vonios kambario, atlikti nekokybiškai. Tai rodo vidinį teismo įsitikinimą, kad remonto darbai vis tik rangovo buvo atlikti nekokybiškai, nepateisino ieškovės, kaip vartotojos lūkesčių. Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies vos 1025 Eurų sumai ( iš jų 25 Eur priteisti dėl sugadinto interneto) motyvavo sprendimą tuo, kad būdama ieškove pilnai neįrodė visų remonto darbų trūkumų šalinimo apimties ir kaštų.
13.5. Teismas nesigilino į pateiktų lokalinių sąmatų turinį, nes jose darbų apimtys ir medžiagos sąmatoje nurodytos atitinkamais mato vienetais (pvz., kv. metrais, vienetais), nurodyta medžiagų vieneto kaina ir suma, bei darbų įkainiai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai, būdami rangovais, ir įstatymo laikomi stipresniąja šalimi vartojimo rangos santykiuose, nesiėmė iniciatyvos patys kviesti kokį nors specialistą net po to, kai gavo pretenziją dėl 1000 Eurų grąžinimo.
13.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas V. L. prieštaravo pats sau, nurodydamas, kad atliko papildomų darbų už 800-900 Eurų, tačiau darbų neužbaigė dėl susidariusios konfliktinės situacijos, o tuo pačiu, ką pripažino ir teismas, jis neginčijo, kad prašomų šalinti trūkumų nešalino.
13.7. Savo darbu atsakovai padarė daugiau žalos nei naudos, nes ieškovė buvo sumokėjusi atsakovams už darbą, medžiagas, papildomai reikėjo sumokėti už jų atliktų darbų išardymo darbus, naujų medžiagų pirkimą, ir kitiems meistrams už darbą. Būtent dėl to ieškovė ir siekia prisiteisti atsakovų nekokybišku darbu padarytą žalą. Teismui bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti mokėjimo nurodymai, tačiau kadangi mokėjimo nurodyme nenurodyta tiksli mokėjimo paskirtis, teismas šių dokumentų nevertino kaip įrodymo.
13.8. Neaišku, kuo remdamasis teismas pasirinko būtent 1000 Eurų žalos priteisimą (25 Eur priteisti už interneto kabelio pažeidimą pagal UAB „Progmera“ sąskaitą) liko neaišku. Teismas ieškovės įrodymus vertino kritiškai, įrodymai buvo tik aptarti, tačiau jie neanalizuoti, neatsižvelgta, kad rangos teisiniuose santykiuose, kaip vartotoja ieškovė yra silpnesnioji šalis.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. L. su reikalavimais nesutiko. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
Šalies argumentai
14.1. Teismas pagrįstai panaikino sprendimą už akių, nes atsakovas pateikė įrodymus, jog kreipėsi į teismą dėl atsiliepimo į ieškinį.
14.2. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad darbai atlikti nekokybiškai, nenurodyta, dėl kokių darbų konkrečiai ir kokio darbų kiekio ieškovė susitarė su atsakovais, kokie darbai atsakovų buvo faktiškai atlikti. Neaišku, kuo remiantis sudaryta lokalinė sąmata. Iš jos nematyti, kad specialistas būtų vertinęs darbų kokybę. Teismui pateiktos nuotraukos darbų broko neįrodo, jose matyti, kad nuotraukos darytos dar nepabaigus darbų.
14.3. Nėra aišku, kodėl ieškovė nurodė esant poreikiui perdaryti vonią, nenurodoma, kuo pasireiškė darbų trūkumai. Ieškovė atsakovus nuo darbų nušalino dar jų nepabaigus. Ieškovės pateikti mokėjimo kvitai S. P. ir V. P. dėl 4550 Eur neįrodo, kad tai apmokėjimas už remonto darbus. Nėra darbų sutarties su šiais asmenimis, nepateiktas darbų priėmimo – perdavimo aktas, tad kvitai neįrodo, kad buvo sumokėta už remonto darbus ieškovės bute.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl sprendimo už akių panaikinimo
16. Apeliaciniu skundu ieškovė teigia, kad buvo nepagrįstai panaikintas sprendimas už akių. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-03-04 nutartimi buvo tenkintas atsakovo V. L. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir byloje priimtas sprendimas už akių panaikintas. Atkreiptinas dėmesys, kad nutartys, kuriomis tenkinamas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, negali būti apeliacijos objektu (pvz., bylos Nr. e2-1999-370/2017; Nr. e2-77-464/2017), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisako.
Dėl turtinės žalos dydžio nustatymo
17. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės patirtos turtinės žalos dydžio nustatymo atsakovui atlikus ieškovės bute remonto darbus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai santykius kvalifikavo kaip kilusius iš vartojimo rangos teisinių santykių, nes užsakovė yra fizinis asmuo, jos užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti ieškovės buitinius poreikius - atlikti jos gyvenamojo būsto remontą, o rangovas yra fizinis, statybos darbais besiverčiantis, asmuo (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Byloje tarp šalių ginčo dėl teisinių santykių kvalifikacijos nėra.
18. Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos.
19. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016, 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ir kt.).
20. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog ginčo (kilusio iš vartojimo sutarties) specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo aktyvus vaidmuo apima ir teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (sutarties silpnesniosios šalies gynimo interesais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).
21. Įrodinėdama defektų faktą, ieškovė byloje teikė buto nuotraukas, susirašinėjimą su atsakovu V. L., teikė R. V. sudarytą lokalinę sąmatą dėl bendrųjų statybos darbų vonios kambaryje, virtuvėje, koridoriuje, dvejuose kambariuose, teikė duomenis apie sumokėtas sumas S. P. ir V. P. už, ieškovės teigimu, atliktą remonto darbų taisymą.
22. Teismas, priteisdamas 1025 Eur nenurodė, kas sudaro tokios turtinės žalos dydį (išskyrus 25 Eur vertės ryšio sutrikimų šalinimą). Matyti, kad teismas iš esmės orientavosi į sumą, kurią ieškovė siūlė atsakovams gražinti teikdama pradinę pretenziją (9 b. l.). Nors išties pagal pradinę pretenziją atsakovui ieškovė prašė atlyginti 1000 Eur žalą, tačiau vėliau pati ieškovė nurodė, kad suma parinkta nežinant remonto darbų taisymo vertės, ir teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad vėliau (iki teismo) atsakovui siūlė susitarti dėl 4000 Eur sumos. Nors 1025 Eur dydį teismas nurodo nustatęs ir remdamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, tačiau visiškai nenurodyta, už kokius atliktų remonto darbų defektų šalinimus ar sugadintas medžiagas ši suma nustatyta.
23. Teismas apsiribojo konstatavimu, kad ieškovė neįrodė visų remonto darbų trūkumų šalinimo, tačiau iš bylos duomenų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė vėliau samdė kitus meistrus atsakovų atliktų remonto darbų taisymui, ieškovė į bylą pateikė susirašinėjimus su kitais meistrais, t. y. tikėtina, kad šie asmenys gali suteikti papildomos informacijos siekiant nustatyti netinkamai atliktų darbų apimtis. Nors teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie sienų remontą kambariuose, atliktus darbus balkone, apdirbtus angokraščius, praplatintą angą durimis, tačiau, teismui turint pareigą būti aktyviam vartojimo bylose, teismas ieškovei nesiūlė pateikti šių papildomų įrodymų, neklausė papildomai apie į bylą pateiktų nuotraukų kilmę, nesiūlė ieškovei kviesti papildomai liudytojų (meistrų, atlikusių naują remontą), kad būtų galima išsiaiškinti išties atliktų naujų remonto darbų apimtis bei atsakovų atliktų darbų defektus. Sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad vienu atveju, konstatuodamas defektų faktą, teismas remiasi ieškovės į bylą pateiktomis nuotraukomis, nekvestionuodamas nuotraukų padarymo vietos, kitu atveju, nurodydamas, kad ieškovė nepagrindė visų defektų, prieštaringai nurodo, kad nėra aiški ieškovės pateiktų nuotraukų kilmė, jų padarymo data, nors nėra duomenų, kad, teismui abejojant nuotraukų kilme, dėl šių aplinkybių būtų aiškintasi.
24. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepagrįstai formaliai atmesti ir ieškovės teikti įrodymai dėl atliktų mokėjimų S. P. ir V. P.. Pirmosios instancijos teismas šiais įrodymais nesirėmė vien todėl, kad nėra nurodyta mokėjimo paskirtis mokėjimo pavedimuose, nors byloje esantis papildomas įrodymas – ieškovės ir asmens, vardu Stepas, susirašinėjimas apie remonto darbus, leidžia daryti prielaidą, kad šie asmenys galėjo atlikti naujus remonto darbus ieškovės bute, taigi kartu ir matyti buvusią faktinę situaciją po atsakovų atliktų rangos darbų, taip pat suteikti informaciją apie jų pačių atliktus remonto darbus ir mokėjimo pavedimų paskirtis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, esant poreikiui galinti pakviesti daugiau liudytojų, tačiau teismas nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir apsiribojo konstatavimu, kad ieškovė neįrodė visų nurodytų defektų ir iš jų kylančios turtinės žalos.
25. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės įrodymą – pateiktą lokalinę sąmatą dėl statybinių darbų ir sugadintų medžiagų - taip pat apsiribojo konstatavimu, kad ieškovė nenurodė, kaip ir kuo vadovaujantis nustatyti remonto metu atlikti darbai ir jų kaštai ir kad nėra galimybės nustatyti, kad visi lokalinėje sąmatoje išvardinti darbai buvo būtini, o visos medžiagos panaudotos. Nors ir galima pritarti, kad ieškovės pateikta lokalinė sąmata išties yra tik preliminarus skaičiavimas apie galimų darbų apimtis taisant remonto defektus ir sugadintas medžiagas, tačiau byloje esant duomenims, kad atsakovė galimai patyrė realių 4550 Eur išlaidų remonto darbų taisymui, buvo būtina byloje aiškintis, kurie lokalinėje sąmatoje atlikti darbai išties buvo reikalingi atlikti ir realiai atlikti. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad 2022-01-11 priimdamas sprendimą už akių (96-101 b. l.), nurodė nesant pagrindo abejoti pateiktomis sąmatomis, nes jos sudarytos kvalifikuoto specialisto, tačiau skundžiamame sprendime šiuo pateiktu įrodymu abejojama, nes nebuvo kviestas nepriklausomas specialistas (ekspertas), ar kitas asmuo, įgaliotas fiksuoti tam tikras aplinkybes. Teismas nagrinėjimo metu papildomai nesiaiškino aplinkybių dėl lokalinių sąmatų sudarymo mechanizmo, jų turinio ir atitikties faktinei situacijai po atsakovų atlikto remonto. Teismas, nurodydamas, kad neaišku, kaip nustatyta, kad tinkas atšokęs, šių aplinkybių nesiaiškino, kaip ir nebuvo aiškintasi ar visos lokalinėje sąmatoje nurodytos medžiagos buvo panaudotos, ar atlikti visi joje nurodyti darbai.
26. Byloje svarbu ir tai, kad ieškovės kaip įrodymą pateiktą lokalinę sąmatą sudarė R. V., turinti kvalifikaciją eiti statinio projekto dalies vadove ir ypatingo statinio projekto dalis vykdymo priežiūros vadovės pareigas. Ieškovė nurodė, kad šį asmenį kvietė nustatyti atsakovų atliktų remonto darbų taisymo apimtis, tai reiškia, kad šis asmuo matė ieškovei priklausančio buto būklę po atsakovų atliktų remontų darbų, ir, šalims nesutariant dėl atliktų darbų kokybės bei teismui sprendžiant, kad trūksta įrodymų apie atsakovų atlikto remonto darbų kokybę, šis asmuo galimai galėjo byloje suteikti informacijos apie atliktų remonto darbų atitiktį statybos darbų standartams. Byloje nėra duomenų, kad teismas būtų siūlęs ieškovei kviesti liudytoju šį asmenį. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovei būtų siūlyta spręsti dėl ekspertizės skyrimo šioje byloje.
27. Papildomai pažymėtina, kad sprendžiant ieškovės patirtos turtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad atliktų darbų nekokybiškumas lemia ne tik galutinio darbo rezultato nebuvimą, bet ir būtinybę šiuos darbus taisyti, tad nagrinėjamu atveju tiek lokalinę sąmatą sudariusios R. V., tiek remonto defektų taisymo darbus atlikusių meistrų paaiškinimai gali turėtų esminės reikšmės nustatant faktines aplinkybes dėl atsakovų atliktų darbų defektų ir jų taisymo apimties.
28. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo apsiriboti tik ieškovės teikiamomis įrodinėjimo priemonėmis, bet turėjo ir pareigą būti aktyvus ir, be kita ko, savo iniciatyva rinkti įrodymus (silpnesniosios šalies gynimo interesais), o būtent nagrinėjamu atveju siūlyti ieškovei kviesti liudytojais R. V., S. P., V. P..
29. Šių liudytojų parodymai gali būti reikšmingi ir sprendžiant prieštaravimus tarp šalių parodymų, nes ieškovė teigė, kad atsakovai savo darbus buvo praktiškai pabaigę ir likęs tik dažymas, o atsakovas teikė, kad beveik visi sutarti darbai nebuvo atlikti iki galo. Beje, nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad lokalinė sąmata už bendruosius statybinius darbus sudaryta kaip už visiškai pilnai atliktą remontą, tačiau iš pačios sąmatos ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad į šią lokalinę sąmatą nebuvo įtrauktas sienų dažymas (ieškovės teigimu, atsakovams ir buvo likęs tik sienų dažymas), tad teismo išvada, kad lokalinė sąmata apima pilną remontą nėra visiškai tiksli.
30. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, ginčijamo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, įvertinus tirtinų aplinkybių, reikalautinų bei tirtinų įrodymų apimtį, jų pobūdį, ginčo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, netinkamo įrodymų vertinimo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
31. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi nustatyti, kokie atsakovų atlikti remonto darbai buvo baigti, kurie darbai atlikti kokybiškai, kokie darbai buvo atlikti netinkamai ir reikalavo taisymo, aiškintis, kiek ieškovės teiktose lokalinėse sąmatose nurodyti paskaičiavimai atitiko faktinę situaciją po atsakovų atliktų remonto darbų, nustatyti, ar buvo vėliau realiai atlikti remonto darbai pagal byloje pateiktą lokalinę sąmatą ir kokia šių darbų apimtis.
32. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.
33. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.