Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-195-1120/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-23
Bylos Nr.: e2A-195-1120/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Agnė Tikniūtė, Romualda Janovičienė
Atsakovas: G. L.
Ieškovas: kooperatinės bendrovės „B“

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-195-1120/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01768-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės kooperatinės bendrovės „B“ ieškinį atsakovui G. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kooperatinė bendrovė „B“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo G. L. (toliau – ir atsakovas) 450 295,24 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 10 d. ieškovės direktoriaus pareigas paskirtas eiti atsakovas. 2016 m. rugpjūčio 9 d. darbo sutartis su juo nutraukta, o nuo kitos dienos ieškovės direktoriumi tapo R. G.. Atlikus preliminarų ieškovės dokumentų ir turto patikrinimą nustatyta, jog vadovaujant atsakovui, sudaryta nemažai nuostolingų sandorių, akivaizdžiai prieštaraujančių ieškovės interesams.

3. Ieškovė kreipėsi į audito, apskaitos, mokesčių ir verslo konsultacijų, finansų valdymo paslaugas teikiančią įmonę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) Moore Stephens Vilnius, kuri 2017 m. birželio 10 d. pateikė ataskaitą apie faktinius pastebėjimus, atliekant grynųjų pinigų operacijas. 2017 m. birželio 30 d. ta pati audito bendrovė pateikė ataskaitą apie faktinius pastebėjimus ieškovės apskaitoje. Ataskaitų duomenimis 2014–2016 m. laikotarpiu apskaita vesta netinkamai, per paskutiniuosius 4 metus ieškovės nuosavas kapitalas sumažėjo beveik 2/3 (nuo 1 079 741 Eur iki 361 895 Eur).

4. Ieškovė 2017 m. liepos 14 d. su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Kadangi atsakovas netinkamai vedė ieškovės apskaitą, sudarė ieškovei nenaudingus sandorius, privalo atlyginti kilusią žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 81 819,86 Eur žalos atlyginimą, likusioje dalyje ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas nustatė, kad pagal ieškovės įstatų 2.1 papunktį ieškovės tikslas – jos narių ekonominių, ūkinių ir socialinių poreikių tenkinimas apsirūpinant gamybos priemonėmis, teikiant paslaugas, gaminant, perdirbant bei realizuojant produkciją, taip pat užsiimant kita gamybine, ūkine ir komercine veikla, atstovaujant ir ginant narių interesus. Įgyvendindama tikslus ieškovė turi teisę sudaryti sandorius, prisiimti turtinius įsipareigojimus, nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas, įkainius ir tarifus. Bendrovės organai yra jos narių susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas. Įstatų 5.3.5. papunktyje, be kitų ieškovės narių susirinkimo kompetencijų, nustatyta, jog ieškovės narių susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę, priima nutarimą dėl pelno paskirstymo arba nuostolių padengimo. Be to, ieškovės narių susirinkimas tvirtina ieškovės valdybos ir revizijos komisijos (revizoriaus) darbo reglamentus. Valdyba yra kolegialus ieškovės valdymo organas, vadovaujantis ieškovės veiklai tarp ieškovės narių susirinkimų. Valdyba posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, į kiekvieną posėdį kviečiamas administracijos vadovas. Valdyba sprendžia ieškovės veiklos klausimus, kurie nepriskirti narių susirinkimo, revizijos komisijos (revizoriaus) ar administracijos vadovo kompetencijai. Administracijos vadovo kompetencija apibrėžta įstatų 5.24 papunktyje, kuriame įtvirtinta, kad administracijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas, vadovaujantis administracijai. Jis organizuoja ir vykdo ieškovės ūkinę finansinę veiklą, atstovauja ieškovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis teisme, arbitraže, sudaro sandorius, priima ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, teikia valdybai medžiagą apie savo darbą, ieškovės veiklos programos, pajamų ir sąnaudų sąmatas, finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolio) paskirstymo projektus, atlieka kitus ieškovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Administracijos darbo tvarka nustatoma administracijos darbo reglamente. Tiek ieškovės valdyba, tiek administracijos vadovas privalo atlyginti ieškovei nuostolius, padarytus dėl savo sprendimų, priimtų pažeidžiant ieškovės įstatus ar su ieškovės veikla susijusius įstatymus.

4. Ieškovės visuotinio valdybos narių susirinkimo 2009 m. rugsėjo 1 d. protokolu atsakovas išrinktas ieškovės direktoriumi. Šias pareigas atsakovas ėjo iki 2016 m. rugpjūčio 9 d.

5. Per laikotarpį nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. liepos 29 d. ieškovė klientui OOO „Art biznes“ išrašė devyniolika sąskaitų faktūrų iš viso 266 665,24 Eur sumai, o per tą patį laikotarpį klientui „LTD Georgian exporter“ išrašė šešiolika sąskaitų faktūrų iš viso 101 810 Eur sumai. Per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. liepos 28 d. tiekimams į OOO „Art biznes“ ieškovė patyrė 241 770,90 Eur transporto išlaidų, o tiekimams į „Georgian Exporter LTD“ – 60 829 Eur transporto išlaidų.

Šalies argumentai

6. Iš ieškovės banko sąskaitos nustatyta, kad „Georgian Exporter LTD“ 2015 m. balandžio 17 d. į ieškovės sąskaitą pervedė 19 970 JAV dolerių (19 834,43 Eur). Atsakovas pareiškimu minėtai įmonei patvirtino pinigų užskaitymą ir nurodė, kad įsipareigojo įvykdyti savo įsipareigojimą pateikti bulves.

Žemesnės instancijos teismas

7. 2016 m. gegužės 15 d. atsakovas raštu ieškovės nariams paaiškino, kad 57 359,19 Eur jo asmeninė skola susidariusi jam nusprendus klientų pretenzijas dėl bulvių kokybės priskirti sau asmeniškai, kad ieškovė nepatirtų nuostolių. Taip pat nurodė, kad „Georgian Exporter LTD“ ir OOO „Art biznes“ skolos (atitinkamai 101 810,17 Eur ir 266 665,24 Eur) susidariusios dėl nekokybiškų bulvių pateikimo. Dėl skolos iš „Perenakauppa Luonnosta OY“ atsakovas nurodė, kad tai mokus klientas.

8. 2016 m. gegužės 20 d. raštišku pasiaiškinimu atsakovas ieškovės nariams nurodė, kad dėl vykdomo eksporto į Rusiją ir prekybos Lietuvoje gauta pretenzijų dėl nekokybiškų bulvių, tačiau pretenzijos ūkininkams reiškiamos nebuvo, o jis nusprendęs skolą priskirti sau asmeniškai išsirašant PVM sąskaitą faktūrą už sandėliavimo paslaugas 57 000 Eur sumai. 2011 m. gruodžio 11 d. išrašyta ieškovės (pardavėjos) PVM sąskaita faktūra 234 168,42 Lt (67 819,86 Eur) sumai atsakovui (pirkėjui) už sandėliavimo paslaugas. Iš esmės analogišką paaiškinimą atsakovas pateikė elektroniniu paštu 2016 m. gegužės 19 d., tuo pačiu pripažindamas, kad skolą mažino ieškovei parduodamas pagal pirkimo važtaraščius po 0,01 ct tos pačios ieškovės sutaupytus bulvių kiekius, kaip 2 proc. svorio nuostolius.

9. 2016 m. gegužės 20 d. rašytiniame pasiaiškinime ieškovės nariams atsakovas nurodė neinformavęs ieškovės narių apie tai, jog už parduodamų bulvių transportavimą nuo Lietuvos iki Azerbaidžano bus apmokama ieškovės sąskaita. Tame pačiame pasiaiškinime atsakovas nurodė paėmęs iš ieškovės sąskaitos 7 000 Eur automobiliui įsigyti, taip pat pripažino vykdęs dokumentais neapskaitytą prekybą su Kaliningrado klientais, kurie liko skolingi apie 14 000 Eur. Atsakovas pripažino ir skolas UAB „Šaka“, V. K. bei P. V..

10. 2016 m. balandžio 2 d. atsakovas išrašė sąskaitą faktūrą „Perenakauppa Luonnosta OY“ 3 600 Eur sumai. Tą pačią 2016 m. balandžio 2 d. tam pačiam pirkėjui išrašyta dar viena sąskaita faktūra 3 600 Eur sumai. 2016 m. balandžio 5 d. išrašyta sąskaita faktūra 3 600 Eur sumai, o 2016 m. balandžio 22 d. sąskaita faktūra 3 300 Eur sumai. Iš viso šiam pirkėjui sąskaitų faktūrų išrašyta už 14 100 Eur sumą. Tačiau „Perenakauppa Luonnosta OY“ paneigė aptartomis sąskaitomis faktūromis bei CMR važtaraščiais įformintų sandorių egzistavimą.

11. 2016 m. birželio 16 d. UAB „E.“ direktorė auditorė E. Š., atlikusi ieškovės ūkinės-finansinės veiklos už 2015 m. patikrinimą, nustatant balansinių likučių 2015 m. gruodžio 31 d. teisingumą ir pagrįstumą, be kita ko, nustatė, kad OOO „Art biznes“ skola 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 59 955,61 Eur, o 2015 m. gruodžio 31 d. šios įmonės skola ieškovei buvo jau 266 665,24 Eur ir nepakito iki 2016 m. balandžio 30 d.

12. 2017 m. birželio 10 d. ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus Moore Stephens Vilnius, UAB konstatavo, kad ieškovės direktorius per 2014–2016 m. laikotarpį neužtikrino tinkamos grynųjų pinigų apskaitos, dalis iš pirkėjų gautų pinigų neapskaityti, o atsiskaitinėję grynaisiais pinigais pirkėjai liko ieškovei skolingi (tarp jų ir OOO „Art biznes“ 266 665,24 Eur sumai), nesant išieškojimo įrodymų ir skolų suderinimo dokumentų. Tos pačios įmonės 2017 m. birželio 30 d. ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus konstatuota, kad ieškovės balanse 2016 m. gruodžio 31 d. fiksuota atsakovo 57 443,96 Eur skola, susidariusi dar iki 2014 m. sausio 1 d. Ataskaitoje, be kita ko, nurodyta, kad atsakovo skola nuo 64 750,01 Eur iki 57 443,96 Eur sumažėjo ne grąžinant skolą įprastai, bet galimai neteisėtų operacijų užbaigimu, parduodant bulves po 0,0065 Eur kainą, nors vidutinė perkamų bulvių kaina tuo laikotarpiu buvo 0,1505 Eur. Ataskaitoje atskirai aptarti sandoriai su OOO „Art biznes“, nurodant, kad jau 2014 m. gruodžio 31 d. esant šio pirkėjo 59 955,61 Eur skolai ieškovei, jam bulvės buvo tiekiamos toliau, o vėliau nesiimta veiksmų skolai išieškoti. Ataskaitoje išskirtas ir 75 739,98 Eur nuostolį sukėlęs ieškovės sandoris su „Georgian Exporter LTD“.

13. Ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovo 67 819,86 Eur žalą. Šią sumą ieškovė grindė 2011 m. gruodžio 11 d. išrašyta ieškovės (pardavėjos) PVM sąskaita faktūra 234 168,42 Lt (67 819,86 Eur) sumai atsakovui (pirkėjui) už sandėliavimo paslaugas. Atsakovas nuo šio reikalavimo gynėsi tuo, kad šią piniginę prievolę savo vardu prisiėmė spaudžiamas ieškovės narių (valdybos), kurie žadėjo ateityje patys šią skolą ieškovei padengti. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad ši fiktyvi PVM sąskaita faktūra išrašyta tam, kad dirbtinai pagerinti ieškovės balansą siekiant gauti Europos Sąjungos paramą, iš kurios naudą vėliau gavo ieškovės nariai.

14. Teismas sprendė, kad bylos įrodymai nepatvirtina atsakovo teiginių. Priešingai, į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad tokiu būdu (išrašydamas fiktyvią sąskaitą faktūrą) atsakovas savarankiškai siekė padengti nuostolius dėl eksportuotų ir Lietuvos rinkoje realizuotų nekokybiškų bulvių ir dėl to gautų pretenzijų. 2016 m. gegužės 20 d. rašytiniame pasiaiškinime ieškovės nariams atsakovas nurodė, kad 2011 m. buvo vykdomas eksportas į Rusiją, taip pat vykdoma prekyba ir Lietuvoje, buvo gavęs pretenzijas dėl nekokybiškų bulvių ženkliai sumai, bet pretenzijų ūkininkams nepareiškė, negalėjo paaiškinti kodėl, o visas gautas pretenzijas nutarė prisiskirti sau išrašydamas PVM sąskaitą faktūrą už sandėliavimo paslaugas. Kad atsakovas yra atsakingas už PVM sąskaita faktūra įformintą prievolę (nežiūrint į tai, kad joje nurodyta ūkinė operacija (sandėliavimo paslaugos) nebuvo teikiamos) netiesiogiai rodo ir jo bandymai šią prievolę dengti parduodant ieškovei bulves po 0,01 Lt kainą už kg. Byloje nustatyta, kad atsakovas nėra ūkininkas (bulvių augintojas) ir jo ieškovei parduotos bulvės nebuvo jo nuosavybė. Ieškovės pozicijos, kad atsakovas parduodamas bulves pirkėjams sutaupydavo 2 proc. svorio paklaidą, taip pirkėjams parduodamas mažesnį kiekį bulvių, atsakovas neneigė. Tai patvirtina ir jo 2016 m. gegužės 19 d. elektroninis laiškas, adresuotas P. V. (revizijos komisijos pirmininko) ūkio komercijos vadovei R. M., kuriame jis patvirtino sąmoningai prisiėmęs savo atsakomybėn ieškovės patirtus nuostolius, vietoje to, kad jie būtų išreikalauti iš dėl to kaltų asmenų, be kita ko, nurodydamas, visada besistengęs, kad klientai gautų mažesnį kiekį produkcijos. Taigi, atsakovas ne tik, kad neužsimena apie kitų ieškovės narių (valdybos) jam darytą įtaką (spaudimą) prisiimti svetimas skolas, bet patvirtino savo nesąžiningą ir neprotingą elgesį ieškovei perparduodant jos kartą jau nupirktas bulves. Tai suponuoja išvadą, jog atsakovo atlikta bulvių pardavimų ieškovei 10 375,90 Eur suma, negali būti mažinama žala, nes ieškovės narių ieškovei parduota produkcija, kuri jau buvo tapusi ieškovės nuosavybe, pastarajai buvo parduota dar kartą, t. y. atsakovas mėgino žalą ieškovei sumažinti pačios ieškovės sąskaita.

15. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad atsakovas, nesiimdamas veiksmų siekiant panaikinti ar / sumažinti dėl nekokybiškų bulvių tiekimo ieškovės patiriamus nuostolius, išrašydamas fiktyvų finansinį dokumentą, vėliau mėgindamas šią žalą dengti pačios ieškovės sąskaita jai perparduodant jos pačios bulves, atsakovas akivaizdžiai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio nuostatas įpareigojančias juridinio asmens vadovą veikti sąžiningai ir protingai, vengti situacijos, kaip jo asmeniniai interesai prieštarauja juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu (CK 2.87 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys). Dėl to atsakovui taikytina civilinė atsakomybė ir jis įpareigotinas 67 819,86 Eur žalą ieškovės atlyginti (įstatų 5.26 papunktis).

16. Teismas pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, jog aptariama PVM sąskaita faktūra jis siekė dirbtinai pagerinti ieškovės balansą ir taip veikė ieškovės interesais pastarajai siekiant gauti Europos Sąjungos paramą, nurodė, kad į bylą pateiktos 2012 m. spalio 29 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės paramos sutarties 17.8 papunkčiu ieškovė, atstovaujama atsakovo, įsipareigojo tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus (sudaromas balansas, pelno (nuostolių) ir piniginių srautų ataskaitos arba ūkinės veiklos pradžios balansas) taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams. Taigi, atsakovas, pripažindamas, kad ieškovės balansą jis dirbtinai koregavo išrašydamas ginčo PVM sąskaitą faktūrą, ne tik pažeidė imperatyvią įstatymo nuostatą veikti sąžiningai ir protingai, bet esant tokiam faktui, negalima teigti, kad jis veikė ieškovės interesais, kadangi paramos sutarties vykdymo pažeidimas galėjo lemti ne tik skirtos paramos sumažinimą, jos neskyrimą bet ir sutarties nutraukimą bei išmokėtos paramos sugrąžinimą. Toks juridinio asmens vadovo elgesys nelaikytinas nei protingu, nei sąžiningu.

Šalies argumentai

17. Ieškovė nurodė, kad atsakovas perdavė 94 t bulvių nenustatytiems asmenims, įformindamas šiuos pardavimus tariamo pirkėjo „Perenakauppa Luonnosta OY“ vardu, tuo ieškovei padarydamas 14 000 Eur žalą, nes ieškovei už šias bulves sumokėta nebuvo. Atsakovas, nors nesutikdamas ir su šiuo reikalavimu, ieškovės reikalavimui paneigti pagrįstų argumentų ir/arba objektyvių įrodymų nepateikė. Teigdamas, kad tiesiog įvyko klaida, atsakovas nepateikė duomenų apie tikrąją ūkinę-finansinę operaciją, t. y. kam realiai bulvės parduotos, kas turėjo pareigą atsiskaityti už jas ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad išrašytos keturios sąskaitos skirtingais numeriais, skirtingomis datomis, dėl skirtingų kiekių, šių sąskaitų faktūrų pagrindu išrašyti ir kiti dokumentai (CMR važtaraščiai), techninė klaida mažai tikėtina. Klaidos atsakovas pats nepripažino ir teikdamas ieškovės nariams 2016 m. gegužės 15 d. paaiškinimus, nurodydamas, kad minėta Suomijos įmonė yra moki, taigi, kaip galima suprasti, galima tikėtis atsiskaitymo.

Žemesnės instancijos teismas

18. „Perenakauppa Luonnosta OY“ paneigus ginčo sąskaitomis faktūromis įformintus sandorius, nesat objektyvių duomenų apie tai, kam 94 t bulvių perduotos, nesant duomenų apie atsiskaitymą su ieškove už šį bulvių kiekį 14 000 Eur sumai, teismas priėjo išvados, kad už šią žalą atsakingas yra ginčo sąskaitas faktūras išrašęs, t. y. galimai apsimestinius sandorius įforminęs ieškovės vadovas atsakovas (kad sąskaitas išrašė asmeniškai atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės buhalterė S. A.). Todėl 14 000 Eur ieškovės patirta žala priteista iš atsakovo (įstatų 5.26 papunktis, CK 2.87 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

Šalies argumentai

19. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 266 665,21 Eur sandoriu su pirkėju OOO „Art biznes“ ir 101 814,17 Eur sandoriu su pirkėju „LTD Georgian exporter“ ieškovei padarytą žalą. Ieškovė šį reikalavimą grindė Moore Stephens Vilnius, UAB ataskaitos išvadomis, kad sandoriai su šiomis užsienio įmonėmis akivaizdžiai nuostolingi. Pavyzdžiui, sudarant sandorį su OOO „Art biznes“, kuris 2014 m. gruodžio 31 d. ir taip buvo skolingas ieškovei, pateikiant bulvių už 376 910 Eur, vertinant tai, kad bulvių savikaina sudarė 167 480 Eur, galima buvo tikėtis 209 429 Eur pelno, tačiau ieškovei pagal šiuos sandorius iš anksto apmokėjus ir transportavimo išlaidas (241 770,90 Eur), o pirkėjui su ieškove išvis neatsiskaičius susidarė 32 341,90 Eur nuostolis. Ataskaitoje pažymėta, kad įmonė OOO „Art biznes“ yra neapmokėjusi 266 665,24 Eur už prekes. Toje pačioje ataskaitoje dėl sandorio su „LTD Georgian exporter“ nurodyta, kad per 2015 m. ši įmonė nupirko bulvių už 141 750 Eur, jų savikaina 54 850,81 Eur, transporto išlaidos 60 829 Eur, todėl galima buvo tikėtis 26 070,19 Eur pelno. Tačiau šis pirkėjas irgi neatsiskaitė, todėl susidarė 75 739,98 Eur nuostolis. Šios sumos ataskaitoje įvertintos, kaip sąnaudos, kurios mažina ieškovės narių nuosavybę, nes jų išieškojimas abejotinas (įmonės nerandamos).

Žemesnės instancijos teismas

20. Ieškovė akcentavo, kad sprendimas apmokėti transportavimo išlaidas pagal aptartus sandorius priimtas vienasmeniškai atsakovo, su ieškovės nariais (valdyba) nepasitarus. Tai patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškinimus teikę ieškovės valdybos nariai S. D., J. P. ir V. K.. To iš esmės neginčija ir pats atsakovas. Ieškovės vertinimu, atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, savo pareigas vykdė ypač aplaidžiai, sudarinėjo ieškovei nenaudingus sandorius, nesiėmė būtinų veiksmų skoloms už pateiktą produkciją susigrąžinti, todėl turėtų atlyginti ieškovei dėl jo sprendimų kilusią žalą.

Atsiliepimas

21. Atsakovas nuo šių ieškinio reikalavimų gynėsi nurodydamas, kad tarp ieškovės ir OOO „Art biznes“ buvo susiklostę pastovūs prekybiniai santykiai. Ši įmonė pagal sandorius anksčiau atsiskaitydavo ir tokiu būdu ieškovės nariai gaudavo pelną. Reikalaujama suma susidarė, kai šiai įmonei pateiktas didelis kiekis labai prastos kokybės bulvių. Apie iš šio pirkėjo gautas pretenzijas atsakovas nurodė ieškovės narius informavęs. Netinkamos produkcijos pateikimas, lėmė ir „LTD Georgian exporter“ neatsiskaitymą. Savo argumentus, dėl pagal ginčo sandorius pateiktos produkcijos blogos kokybės, atsakovas grindė į bylą pateiktomis foto fiksacijomis.

22. Nors ieškovė nurodė, kad ginčo sandorių nuostolingumą lėmė sprendimas apmokėti transportavimo išlaidas, tačiau neįrodinėjo sandorių prieštaravimo imperatyvioms teisės normos, t. y. nenurodė, kokios konkrečiai teisės normos, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius, ginčo sandoriais pažeistos. Todėl atsakovo veiksmai sudarant sandorius ir/arba neveikimas siekiant užtikrinti sandorių vykdymą iš pirkėjų pusės (produkcijos kainos ar dalies jos sumokėjimą), vertintini tik fiduciarinių pareigų vykdymo aspektu.

Žemesnės instancijos teismas

23. Ginčo sandoriai sudaryti su subjektais, su kuriais ieškovė bendradarbiavo ir anksčiau. Šis bendradarbiavimas ieškovės narius akivaizdžiai tenkino. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad vadovas, pasirinkdamas sudaryti sandorius su OOO „Art biznes“ ir „LTD Georgian exporter“ neprotingai rizikavo. Byloje nustatyta, kad iš esmės sandorių sudarymui pritarė ir ieškovės nariai (valdyba), kurių produkcija ginčijamais sandoriais buvo teikiama, ir kuriems buvo žinoma, kam jų produkcija bus parduota ir kaip bus pirkėjui perduota (gabenama). Ginčo sandoriais parduotos bulvės – lengvai gendantis produktas, kurio kokybės jas perduodant vežėjui vadovas užtikrinti realios galimybės neturėjo. Kaip nustatyta byloje, bulves į konteinerius pakrovė patys ūkininkai. Buvusi ieškovės valdybos pirmininkė liudytoja byloje apklausta A. V. patvirtinto, kad Azerbaidžano partneriai visada atsiskaitydavo ir bendradarbiavimo problemų anksčiau nebuvo kilę. Be to, nurodė su šiais partneriais bendradarbiavusi ir po ginčo sandorių, kėlusi ir neatsiskaitymo klausimus, tačiau sprendimo nei ieškovė, nei šis užsienio partneris nepriėmė, o vėliau kontaktai su Azerbaidžano bendrovės atstovu nutrūko. Liudytoju apklaustas ūkininkas P. V. patvirtinto, kad ieškovės narių susirinkimuose buvo keliamas klausimas dėl vėluojančių atsiskaitymų, tačiau sprendimai (dėl atsiskaitymo išreikalavimo iš skolininkų teisminiu keliu) nebūdavo priimami.

24. Teismas vertino, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų daryti išvadą, jog sandorio nesėkmę nulėmė objektyvūs (nuo atsakovo nepriklausantys) veiksniai – parduotos produkcijos sugedimas prieš jai patenkant pas pirkėją. Dėl sandorio kainos iš esmės ginčo tarp proceso šalių nėra. Visa tai leido teismui daryti išvadą, kad ginčo sandoriai sudaryti teisėtai, sąžiningai ir neviršijant protingos komercinės rizikos, kas eliminuoja atsakovo civilinę atsakomybę dėl iš šių sandorių kilusios žalos ieškovei.

25. Byloje esantis atsakovo 2016 m. gegužės 15 d. raštas ieškovės nariams rodo, kad ieškovė turėjo ir daugiau skolininkų, nei aptarti šiame teismo sprendime. Teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino atsakovo pozicija, kad pas ieškovę nebuvo praktikos dėl teisminio ginčų su skolininkais nagrinėjimo būdo, t. y. ieškovė tokių sprendimų nepriiminėdavo. Be to, šis skolininkų sąrašas paneigė trečiųjų asmenų argumentus, kad su užsienio klientais buvo prekiaujama tik pastariesiems iš anksto apmokėjus sandorių kainas. Dar prieš sudarant ginčo sandorius su OOO „Art biznes“ ieškovės finansiniuose dokumentuose atsispindėjo šio partnerio skolos ieškovei, kas jau savaime paneigia, jog produkcija buvo pateikiama tik pirkėjui įvykdžius apmokėjimą, tačiau visi ieškovės nariai, kurių produkcija ir pateikta pagal ginčo sandorius, neprieštaravo, jog bulvės būtų parduotos minėtai Ažerbaidžano įmonei, nė vienas iš byloje pasisakiusių ūkininkų nenurodė, jog būtų pareikalavęs išankstinio apmokėjimo ar bent jau būtų pasidomėjęs ir/ar sulaukęs užtikrinimo, kad prekės kainą pirkėjas jau yra apmokėjęs.

26. Didele dalimi ieškovės nuostolius lėmė ginčo laikotarpiu iš esmės ydingai organizuotas valdymas. Pagal įstatų 5.12 papunktį valdyba yra kolegialus ieškovės valdymo organas, vadovaujantis ieškovės veiklai tarp ieškovės narių susirinkimų. Taigi ieškovės veiklai, nustatytai įstatų 2.2 papunktyje, tame tarpe ir produkcijos realizavimui, komerciniam tarpininkavimui, importo ir eksporto operacijoms, produkcijos realizavimui vidaus ir užsienio šalių rinkose ir pan., pagal įstatus turėtų vadovauti valdyba, kurioje ieškovės vadovas turi tik patariamąjį balsą. Byloje dalyvavę tretieji asmenys patvirtinto, kad ieškovės valdyba priiminėjo strateginius sprendimus (žodinius), o vadovas pasamdytas tų sprendimų įgyvendinimui. Sprendimai dėl bulvių realizavimo, kaip pagrindinės ieškovės veiklos, dėl nuostolių padengimo laikytini strateginiais, dėl kurių turėjo būti priimti ir tinkamai įforminti valdybos (arba ieškovės narių susirinkimo) sprendimai. Valdyba turi dirbti pagal ieškovės narių susirinkimo patvirtintą darbo reglamentą, tačiau tokio pas ieškovę nėra. Apibrėžiant vadovo kompetenciją įtvirtinta, kad jis vadovauja ne ieškovei, bet administracijai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Atsakovas G. L. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 81 819,86 Eur suma ir bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

30.1. Teismas nepagristai priteisė iš atsakovo 67 819,86 Eur dėl atsakovo tariamos asmeninės skolos ieškovei. Atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šią piniginę prievolę savo vardu prisiėmė spaudžiamas ieškovės narių (valdybos), kurie žadėjo ateityje patys šią skolą ieškovei padengti, kad ši fiktyvi PVM sąskaita faktūra išrašyta tam, kad dirbtinai pagerinti ieškovės balansą siekiant gauti paramą, iš kurios naudą vėliau gavo ieškovės nariai. Pasibaigus kalendoriniams metams, greitai reikėjo padaryti ieškovės buhalterinį balansą, nes ieškovės nariai per ieškovę norėjo gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Nurodytai sumai turėjo būti išrašytos sąskaitos ieškovės nariams. Kadangi dokumentus reikėjo sutvarkyti greitai, ieškovės nariai, atsakovui pasakė, kad išsirašytų sąskaitą, kad lyg atsakovui butų suteiktos sandėliavimo paslaugos, o vėliau nariai panaikins tą sąskaitą ir išrašys ieškovės nariams. Į tą pačią sumą buvo įtraukta ir suma už transporto paslaugas, nes buvo pakrauta produkcija į Rusijos Federaciją iš ūkininkų ir šios produkcijos dėl netinkamos kokybės nepraleido Lietuvos valstybinės augalų apsaugos specialistas P. P.. Tai, kad ieškovė gavo paramą, patvirtina Europos Sąjungos paramos sutartis.

30.2. Liudytoja ieškovės buhalterė S. A. paklausta kodėl atsakovui išrašyta sąskaita už sandėliavimo paslaugas, nurodė kad atsakovo įpareigojimu išrašė tą sąskaitą, kadangi atsakovas paaiškino, kad susidarė nuostoliai, reikia išrašyti sąskaitą atsakovo vardu už paslaugas, o vėliau pajininkai nuostolius padengs. Paklausta ar atsakovas turėjo kur ir kaip saugoti bulves, kiek ta sąskaita reali, liudytoja atsakė neigiamai. Į klausimą ar ieškovė gavo paramos lėšas, liudytoja atsakė, kad gavo, buvo perkamas turtas, kuris keliavo pas ūkininkus.

30.3. Ieškovės vadovas R. G. nurodė, kad technika už paramos lėšas priklauso ūkininkams, ūkininkai ją išsipirko, iki išsipirkimo ji buvo laikoma ūkiuose. Nurodė, kad buvo nuspręsta iš ūkininkų neimti nuomos mokesčio už technikos nuomą, jie mokėjo amortizacijos kaštus.

30.4. 67 819,86 Eur žala susidarė ne dėl atsakovo sandorių, byloje nėra rašytinių duomenų apie sutartinius santykius tarp atsakovo ir ieškovės dėl 67 819,86 Eur sumos, tokio sandorio su ieškovė atsakovas nebuvo sudaręs. 67 819,86 Eur žala yra susidariusi iš ieškovės ūkininkų nekokybiškų pateiktų bulvių, dėl ko buvo pateiktos pretenzijos pardavėjai ieškovei ir tik todėl, kad atsakovas, būdamas lojalus, sąžiningas ir, kad bendrovė gautų paramą, būtų gauta technika, kurios pagalba būtų apdirbami tų pačių pajininkų laukai, kuriose auginamos bulves, išsirašė sąskaitą, kurią tos pačios bendrovės pajininkai sakė apmokės patys už savo nekokybiškas pateiktas bulves, todėl akivaizdu, kad žala nepadaryta. Ieškovė žalos neįrodė, ją grindžia tik atsakovo parašytu paaiškinimu, tačiau visos bylos nagrinėjimo metu byloje buvo išsiaiškinta, kad bulvės genda dėl netinkamų laikymo sąlygų, patys ūkininkai duodami liudijimus patvirtino, kad kiekvieno iš jų ūkyje bulvės puvo. Ieškovės ūkininkams nusprendus pasiimti Europos Sąjungos paramą ir įsigyti žemės ūkio techniką ieškovės sąskaita, atsakovas vykdė bendrovės narių nurodymus.

30.5. Šioje byloje nėra žalos, todėl nėra priežastinio ryšio ir kaltės, o ieškovė prielaidomis grįstų teiginių neįrodė. Ieškovė pardavinėja ieškovės narių ūkininkų bulves, nebuvo nuspręsta, kad jeigu kurio nario bulvės supuvo, reikia reikšti tam nariui reikalavimus teisme. Kooperatyvas sukurtas tam, kad geriausiomis kainomis būtų galimybė dideliais kiekiais parduoti bulves. Valdyba, pajininkai priiminėdavo strateginius sprendimus. Visi ieškovės nariai apklausiami patvirtino, kad čia pirma bendrovės byla, ieškovei patyrus nuostolius, bendrovės valdymo organai – narių susirinkimas ir valdyba – nieko nedarė.

30.6. Nepagrįstas teismo argumentas dėl P. V. (revizijos komisijos pirmininko) el. laiško ūkio komercijos vadovei R. M.. Peržiūrėjus bylos II tomą 67-68 lapus nėra tokio atsakovo laiško, todėl ši išvada padaryta be pagrindo.

30.7. Teismo sprendimo motyvai dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus nėra susiję su žalos priteisimu. Teismo sprendimo motyvai, kad negalima teigti, jog atsakovas veikė ieškovės interesais, kadangi paramos sutarties vykdymo pažeidimas galėjo lemti ne tik skirtos paramos sumažinimą, jos neskyrimą bet ir sutarties nutraukimą bei išmokėtos paramos sugrąžinimą, o toks juridinio asmens vadovo elgesys nelaikytinas nei protingu, nei sąžiningu, yra tik prielaidos. Parama buvo paimta, paramą naudojo ūkininkai, paramą imdami žinojo iš kokių lėšų bus daromi grąžinimai, parama sprendimo priėmimo dieną buvo grąžinta ir žala nepadaryta.

30.8. Byloje nėra įrodymų, kad realiai dėl sandorių su „Perenakauppa Luonnosta OY“ 14 000 Eur žala padaryta, nėra įrodymų, patvirtinančią, jog bulvės išvežtos į Suomiją. Atsakovo manymu, sąskaitose yra klaida, o žalos realiai nėra, todėl, kad bulvės neparduotos. Kai direktoriaus R. G. paklausta, kurio konkrečiai ūkininko parduotos bulvės, jis atsakymo pateikti negalėjo, taigi, pati ieškovė nežino, ar bulvės buvo parduotos ir negautos piniginės lėšos. Ieškovė pati bulvių neaugina, tik bulves perpardavinėja, todėl ieškovė aiškiai turėtų žinoti, kurio ūkininko bulvių trūksta ir už kieno ūkininko bulves neatsiskaityta.

Atsiliepimas

2. Ieškovė kooperatinė bendrovės „B“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

31.1. Nors teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl akivaizdžiai žalingais bei ekonomiškai nenaudingais sandoriais su bendrovėmis padarytus nuostolius, ieškinyje nurodytos aplinkybės, patvirtinančios atsakovo veiksmus sudarant atitinkamus sandorius (įskaitant, bet neapsiribojant, vienašalius atsakovo sprendimus apmokėti kelis šimtus tūkstančių eurų siekiančias bulvių transportavimo išlaidas), sprendime nėra paneigtos.

31.2. 2020 m. birželio 22 d. teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir atsakovas bei jo trys advokatai, atsakant į ieškovės advokato klausimus nebuvo įvardinta, kuris ar kurie konkrečiai ieškovės valdybos nariai pasakė atsakovui išrašyti sąskaitą už sandėliavimo paslaugas. Apie į Rusijos Federaciją turėtas išgabenti bulves, kurių neva negalima buvo išvežti, bet kurios, sprendžiant iš skundo turinio, visgi buvo išvežtos, bet vėliau grąžintos atgal, kaip ir apie asmenį, kuris nepraleido tų bulvių – P. P., dokumentais patvirtintų duomenų byloje nėra.

31.3. Bendrovės nariai yra ne tik sukaupę reikalingą patirtį ir įgūdžius augindami geros kokybės bulves, bet ir turi reikalingas sąlygas bulves laikyti tam tikrą laikotarpį, užtikrinant tinkamą jų kokybę. Tai patvirtina į bylą pateikti dokumentai apie ūkių galimybes sandėliuoti didelius kiekius bulvių ir išlaikyti gerą jų kokybę.

31.4. Vadovaujantis atsakovo 2016 m. gegužės 20 d. teiktu paaiškinimu (I t., b. l. 49), 2011 m. dėl į Rusiją pristatytų bulvių gautos pretenzijos, esą šios bulvės nekokybiškos. Atsakovas, neva gavęs pretenzijas iš ieškovės produkcijos pirkėjų (tokių dokumentų naujam ieškovės direktoriui R. G. atsakovas neperdavė), nepateikė pretenzijų ūkininkams, kurie pateikė bulves ieškovei. Savo paaiškinime atsakovas nurodė, kad vietoj to, jog pareikštų pretenzijas ūkininkams, šią ieškovės 67 819,86 Eur nuostolių sumą nusprendė įforminti kaip savo asmeninę skolą už neva ieškovės suteiktas sandėliavimo paslaugas. Atitinkamai ieškovės išrašė sąskaitą atsakovui 234 168,42 Lt (67 819,86 Eur) sumai. Atsakovas minėtame paaiškinime nurodė negalintis paaiškinti, kodėl ūkininkams nepranešė apie neva gautas pretenzijas.

31.5. Dėl atsakovo kaltės atsiradę ieškovės nuostoliai, dėl tariamų pretenzijų iš pirkėjų, kurios nebuvo pateiktos ūkininkams ar ieškovei, niekuomet nebuvo planuoti atlyginti. Atsakovas ieškovės nuostolius (savo tariamą skolą) mažino neteisėtu būdu. Kaip paaiškino atsakovas, parduodamas ieškovės bulves pirkėjams jis sutaupydavo 2 proc. papildomo svorio, skirto svėrimo nuostoliams, t. y. pirkėjams parduodavo mažesnį kiekį bulvių. Šie likę 2 proc. bulvių svorio (buhalteriniuose dokumentuose užfiksuoto bulvių kiekio (svorio) ir faktinio sandėliuose esančio bulvių kiekio (svorio) skirtumas) buvo parduodami pačiai ieškovei, kaip bulvės, tariamai priklausančios atsakovui.

31.6. Jeigu atsakovas būtų ėmęsis veiksmingų priemonių išreikalauti ieškovės nuostolius iš ūkininkų dėl pateiktos galimai netinkamos produkcijos (jeigu pretenzijos iš tiesų buvo pateiktos), o nebūtų šių nuostolių įforminęs kaip savo asmeninės skolos ieškovei, ieškovė nebūtų patyrusi 67 819,86 Eur nuostolių.

31.7. Atsakovo versija, kad jį išrašyti ginčo sąskaitą spaudė ieškovės nariai, atsirado tuomet, kai ieškovei pateikus pretenziją, atsakovui pradėjo atstovauti advokatė G. S.. Tačiau nei atsakovas, nei jo atstovai nenurodė, kuris ieškovės narys ar nariai spaudė atsakovą prisiimti sau neva dėl nekokybiškų bulvių susidariusią skolą. Kaip matyti iš R. M. ir atsakovo susirašinėjimo, ieškovės nariams ilgai net nebuvo žinoma apie tokią skolą, o atsakovas, paprašytas pasiaiškinti, neprisiminė, kad tokią skolą prisiimti neva jį spaudė ieškovės nariai.

31.8. Byloje yra pateikti duomenys (kurių atsakovas neginčijo), kad atsakovas 2015 m. sausio 20 d. sumažino šią skolą į ieškovės kasą įnešdamas grynuosius pinigus – 3 500 Eur. Atsižvelgiant į paaiškinimus, kad atsakovas ieškovei nebuvo skolingas, toks asmens elgesys (t. y. savo pinigų įnešimas į ieškovės kasą) yra neįtikinantis. Skola, kurią atsakovas neva prisiėmė sau, susidarė pačiam atsakovui netinkamai vykdant savo pareigas ir bandant tai nuslėpti nuo ieškovės narių.

31.9. S. A. liudijimas paneigia atsakovo versiją. Atsakovas, nurodęs buhalterei išrašyti sąskaitą didelei sumai, privalėjo pateikti kokius nors paaiškinimus. Atsakovas buhalterei nenurodė, esą jį prisiimti skolą verčia kažkuris ar kažkurie ieškovės nariai. Atsakovas nenurodė ir kurie ūkininkai, kada ir kokiomis dalimis padengs nuostolius. Atsakovo iniciatyva kviesta liudytoja nepapasakojo ir apie kitas aplinkybes, kurias nurodo atsakovas – neva buvusią didelę skubą sudaryti ieškovės buhalterinį balansą.

31.10. Vertinant 2011 m. gruodžio 11 d. išrašytą ieškovės PVM sąskaitą faktūrą 67 819,86 Eur sumai atsakovui, atkreiptinas dėmesys, kad paramos sutartis sudaryta tik 2012 m. spalio 29 d., o sprendimą teikti paraišką ieškovės narių susirinkimas priėmė 2012 m. balandžio 25 d., t. y. gerokai po to, kai atsakovas neva buvo priverstas savo vardu ir skubiai prisiimti skolą. Dėl tariamų pretenzijų iš pirkėjų, kurių regreso tvarka atsakovas nenukreipė į ūkininkus, pateikusius produkciją ir savo iniciatyva įforminus šią sumą kaip asmeninę skolą ieškovei, kuri nebuvo sumokėta, ieškovė patyrė 67 819,86 Eur žalą.

31.11. Būtent atsakovas, vadovavęs ieškovei, turėjo pateikti paaiškinimus dėl 14 000 Eur žalos, kilusios dėl išrašytų sąskaitų ir važtaraščių. Atsakovas turėjo paaiškinti, kokios aplinkybės lėmė tokią gausą klaidų, t. y. skirtingomis dienomis išrašomas vis naujas sąskaitas ir važtaraščius. Atsakovas turėjo paaiškinti, kodėl tuomet, kai teikė informaciją ieškovės nariams, jis nepaaiškino, kad minėtos sąskaitos tiesiog klaida.

31.12. 2020 m. birželio 22 d. posėdyje ieškovės vadovas atkreipė dėmesį, kad atsakovui perduodant dokumentus ir prekių likučius, užfiksuotas didelis bulvių trūkumas. Nesant tokių sąskaitų, kaip kad išrašytų klientui „Perenakauppa Luonnosta OY“, turėjo būti užfiksuotas dar didesnis bulvių trūkumas, t. y. šios sąskaitos pagrindė 94 t bulvių pardavimą. Jei tų sąskaitų nebūtų, 94 t bulvių turėtų būti pas atsakovą. Kadangi ir taip fiksuotas bulvių trūkumas perduodant dokumentus ir turtą naujajam direktoriui, šios 94 t bulvių taip pat fiksuotinos kaip trūkumas, (ieškovės nuostoliai).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.

4. Šioje byloje ieškovė pareiškė atsakovui reikalavimą dėl 450 295,24 Eur žalos atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas tenkino tik dalį šio reikalavimo – 81 819,86 Eur sumai. Šią sumą teismas iš atsakovo priteisė nusprendęs, kad pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl 67 819,86 Eur žalos atlyginimo, grindžiamas 2011 m. gruodžio 11 d. išrašyta ieškovės (pardavėjos) PVM sąskaita faktūra Nr. RAM02, 234 168,42 Lt (67 819,86 Eur) sumai atsakovui (pirkėjui) už sandėliavimo paslaugas, taip pat pagrįstu laikytas reikalavimas 14 000 Eur sumai, dėl sąskaitų faktūrų išrašytų pirkėjai įmonei „Perenakauppa Luonnosta OY“, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad 94 t bulvių perduotos minėtai įmonei, nesant duomenų apie atsiskaitymą su ieškove už šį bulvių kiekį.

5. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria patenkinti minėti ieškovės reikalavimai 81 819,86 Eur sumai. Todėl šio apeliacinio proceso objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai atsakovui 81 819,86 Eur sumai. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteistą sumą (81 819,86 Eur) sudaro dviejų skirtingų grupių faktinėmis aplinkybėmis grindžiami reikalavimai (dėl asmeninės 67 819,86 Eur atsakovo skolos ieškovei ir dėl 14 000 Eur sumai išrašytų sąskaitų faktūrų pirkėjai įmonei „Perenakauppa Luonnosta OY“), teisėjų kolegija dėl šių patenkintų ieškovės reikalavimų pasisako atskirai.

Dėl nuostolių atlyginimo ieškovei pagal 2011 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą

6. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vadovaujantis atsakovo 2016 m. gegužės 20 d. teiktu paaiškinimu, 2011 m. dėl į Rusiją pristatytų bulvių buvo gautos pretenzijos (naujajam ieškovės direktoriui R. G. šios pretenzijos nebuvo perduotos), esą šios bulvės buvo nekokybiškos. Atsakovas, gavęs pretenzijas iš ieškovės produkcijos pirkėjų, nepateikė pretenzijų ūkininkams, kurie teikė bulves ieškovei. Savo paaiškinime atsakovas nurodė, vietoje to, kad pareikštų pretenzijas ūkininkams, šią ieškovės 67 819,86 Eur nuostolių sumą nusprendė įforminti kaip savo asmeninę skolą už neva ieškovės suteiktas sandėliavimo paslaugas. Atitinkamai, ieškovė (buhalterė S. A. atsakovo nurodymu) išrašė sąskaitą faktūrą atsakovui 234 168,42 Lt (67 819,86 Eur) sumai. Atsakovas minėtame paaiškinime nurodė negalintis paaiškinti, kodėl ūkininkams nepranešė apie neva gautas pretenzijas. Atsakydamas į 2016 m. gruodžio 21 d. pretenziją atsakovas pateikė kitą versiją, – kad jam taip pasielgti nurodę ieškovės nariai, vėliau žadėję panaikinti tą sąskaitą. Ieškovės teigimu, jei atsakovas būtų ėmęsis veiksmingų priemonių laiku išieškoti ieškovės nuostolius iš ūkininkų dėl pateiktos galimai netinkamos produkcijos, o nebūtų šių nuostolių įforminęs kaip savo asmeninės skolos ieškovei, ieškovė nebūtų patyrusi 67 819,86 Eur nuostolių.

7. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad 2016 m. gegužės 20 d. rašytiniame pasiaiškinime ieškovės nariams atsakovas nurodė, kad 2011 m. buvo vykdomas eksportas į Rusiją, taip pat vykdoma prekyba ir Lietuvoje, jis buvo gavęs pretenzijas dėl nekokybiškų bulvių ženkliai sumai, bet pretenzijų ūkininkams nepareiškė, negalėjo paaiškinti kodėl, o visas gautas pretenzijas nutarė prisiskirti sau išrašydamas PVM sąskaitą faktūrą už sandėliavimo paslaugas. Teismas sprendė, kad aplinkybę, jog atsakovas yra atsakingas už PVM sąskaita faktūra įformintą prievolę, netiesiogiai rodo ir jo bandymai šią prievolę dengti parduodant ieškovei bulves po 0,01 Lt kainą už kg. Teismas nustatė, kad atsakovas nėra ūkininkas (bulvių augintojas) ir jo ieškovei parduotos bulvės nebuvo jo nuosavybė. Ieškovės pozicijos, kad atsakovas parduodamas bulves pirkėjams sutaupydavo 2 proc. svorio paklaidą, taip pirkėjams parduodamas mažesnį kiekį bulvių, atsakovas neneigė. Tai patvirtina ir jo 2016 m. gegužės 19 d. elektroninis laiškas, adresuotas P. V. (revizijos komisijos pirmininko) ūkio komercijos vadovei R. M., kuriame jis patvirtino sąmoningai prisiėmęs savo atsakomybėn ieškovės patirtus nuostolius, vietoje to, kad jie būtų išreikalauti iš dėl to kaltų asmenų. Be kita ko, nurodė kad visada stengėsi, jog klientai gautų mažesnį kiekį produkcijos. Taigi, atsakovas ne tik kad neužsiminė apie kitų ieškovės narių (valdybos) jam darytą įtaką (spaudimą) prisiimti svetimas skolas, bet patvirtino savo nesąžiningą ir neprotingą elgesį ieškovei perparduodant jos kartą jau nupirktas bulves. Teismas sprendė, kad atsakovo atlikta bulvių pardavimų ieškovei 10 375,90 Eur suma negali būti mažinama žala, nes ieškovės narių ieškovei parduota produkcija, kuri jau buvo tapusi ieškovės nuosavybe, pastarajai buvo parduota dar kartą. Teismas sprendė, kad atsakovas, nesiimdamas veiksmų siekiant panaikinti ar sumažinti dėl nekokybiškų bulvių tiekimo ieškovės patiriamus nuostolius, išrašydamas fiktyvų finansinį dokumentą, vėliau mėgindamas šią žalą dengti pačios ieškovės sąskaita jai perparduodant jos pačios bulves, akivaizdžiai pažeidė CK 2.87 straipsnio nuostatas, įpareigojančias juridinio asmens vadovą veikti sąžiningai ir protingai, vengti situacijos, kaip jo asmeniniai interesai prieštarauja juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu (CK 2.87 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys).

8. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad 67 819,86 Eur žala susidarė ne dėl atsakovo sandorių. Jo teigimu, byloje nėra rašytinių duomenų apie sutartinius santykius tarp atsakovo ir ieškovės dėl 67 819,86 Eur sumos, tokio sandorio su ieškove atsakovas nebuvo sudaręs. 67 819,86 Eur žala yra susidariusi dėl ieškovės ūkininkų pateiktų nekokybiškų bulvių, dėl ko buvo pateiktos pretenzijos pardavėjai ieškovei. Tik todėl, kad atsakovas, būdamas lojalus, sąžiningas ir kad bendrovė gautų paramą, būtų gauta technika, kurios pagalba būtų apdirbami tų pačių pajininkų laukai, kuriose auginamos bulves, išsirašė sąskaitą, kurią tos pačios bendrovės pajininkai sakė apmokės patys už savo pateiktas nekokybiškas bulves, todėl akivaizdu, kad žala nepadaryta.

9. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad šioje byloje ieškovė (kooperatinė bendrovė) prašė iš atsakovo (buvusio ieškovės direktoriaus (administracijos vadovo)) priteisti žalos atlyginimą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų vadovavimo ieškovei laikotarpiu. Taigi, ieškovė 67 819,86 Eur sumą iš atsakovo šioje byloje reikalavo priteisti kaip ieškovei padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis), kurią kildina iš atsakovo, kaip buvusio ieškovės valdymo organo, netinkamo pareigų atlikimo. Ieškovei šioje byloje pasirinkus iš atsakovo minėtos sumos reikalauti žalos forma, jai teko procesinė įrodinėjimo našta (CPK 178 straipsnis) įrodyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas.

10. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

11. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Sprendžiant dėl vadovo veiksmų neteisėtumo, vertinama, ar vadovas nepažeidė jam įstatymuose numatytų specialiųjų pareigų bei CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų fiduciarinių pareigų – juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliu, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai vadovo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt. (1–6 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas vadovo pareigų turinio aiškinimo praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, kad vadovas nuo pat tapimo įmonės vadovu momento turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-234/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; kt.).

12. Valdymo organų kompetencija ir pareigos gali būti papildomai ar kitaip reglamentuotos įstatais, todėl, sprendžiant dėl vadovo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, būtina atsižvelgti į lokaliuose teisės aktuose – įstatuose ir bendrovės vidaus dokumentuose – įtvirtintas taisykles.

13. Kaip šioje byloje nustatyta, atsakovas nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. ėjo ieškovės direktoriaus (administracijos vadovo) pareigas. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių įstatymo (toliau – ir KBĮ) 17 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad administracijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas, vadovaujantis administracijai. Administracijos vadovas organizuoja ir vykdo kooperatinės bendrovės ūkinę finansinę veiklą, atstovauja kooperatinei bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, teisme, arbitraže, sudaro sandorius, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, teikia valdybai medžiagą apie savo darbą, kooperatinės bendrovės veiklos programos, pajamų ir sąnaudų sąmatos, finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolio) paskirstymo projektus, atlieka kitus kooperatinės bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Administracijos darbo tvarka nustatoma administracijos darbo reglamente. Minėto straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovas privalo atlyginti kooperatinei bendrovei nuostolius, padarytus dėl valdybos arba administracijos vadovo sprendimų, priimtų pažeidžiant kooperatinės bendrovės įstatus ar su kooperatinių bendrovių veikla susijusius įstatymus.

Žemesnės instancijos teismas

14. Administracijos vadovo kompetencija apibrėžta ieškovės įstatų 5.24 papunktyje, kuriame įtvirtinta, kad administracijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas, vadovaujantis administracijai. Jis organizuoja ir vykdo ieškovės ūkinę finansinę veiklą, atstovauja ieškovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis teisme, arbitraže, sudaro sandorius, priima ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, teikia valdybai medžiagą apie savo darbą, ieškovės veiklos programas, pajamų ir sąnaudų sąmatas, finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolio) paskirstymo projektus, atlieka kitus ieškovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Administracijos darbo tvarka nustatoma administracijos darbo reglamente. Tiek ieškovės valdyba, tiek administracijos vadovas privalo atlyginti ieškovei nuostolius, padarytus dėl savo sprendimų, priimtų pažeidžiant ieškovės įstatus ar su ieškovės veikla susijusius įstatymus (įstatų 5.20., 5.21., 5.26 papunkčiai).

15. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad pasibaigus kalendoriniams metams, labai greitai reikėjo padaryti ieškovės buhalterinį balansą, nes ieškovės nariai nusprendė gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. 67 819,86 Eur sumai turėjo būti išrašytos sąskaitos ieškovės nariams. Kadangi dokumentus reikėjo sutvarkyti labai greitai, ieškovės nariai atsakovui pasakė, kad jis išsirašytų sąskaitą, kad lyg jam buvo suteiktos sandėliavimo paslaugos, o vėliau nariai panaikins tą sąskaitą ir išrašys šios sumos sąskaitą nariams. Nurodė, kad į tą pačią sumą buvo įtraukta ir suma už transporto paslaugas, nes buvo pakrauta produkcija į Rusiją iš ūkininkų ir šios produkcijos dėl netinkamos kokybės nepraleido Lietuvos valstybinės augalų apsaugos specialistas P. P.. Ši produkcija buvo nuvežta, o vėliau grąžinta atgal.

16. Ieškovė įrodinėdama atsakovo neteisėtus veiksmus ir žalą nurodė, kad atsakovas pretenzijų, gautų iš ieškovės produkcijos (bulvių) pirkėjų, regreso tvarka nenukreipė į ūkininkus, pateikusius produkciją, t. y., nesiėmė priemonių laiku išieškoti ieškovės nuostolius iš ūkininkų dėl pateiktos galimai netinkamos produkcijos ir ieškovės 67 819,86 Eur nuostolių sumą nusprendė įforminti kaip savo asmeninę skolą už neva ieškovės suteiktas sandėliavimo paslaugas.

17. Taigi, šiuo atveju ieškovė 67 819,86 Eur žalą kildina iš atsakovo atliktos novacijos (CK 6.141 straipsnis), kuria ieškovė ir atsakovas modifikavo netinkamos kokybės bulves tiekusių ūkininkų prievolę ieškovei į atsakovo prievolę ieškovei. Šis sandoris įrodinėjamas 2011 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaita faktūra, išrašyta ieškovės (pardavėjos) atsakovui (pirkėjui) dėl sandėliavimo paslaugų suteikimo, 234 168,42 Lt (67 819,86 Eur) sumai, taip pat atsakovo paaiškinimais, kad gavęs pretenzijas iš ieškovės produkcijos pirkėjų, nepateikė pretenzijų ūkininkams, kurie pateikė bulves ieškovei, o šią ieškovės 67 819,86 Eur nuostolių sumą nusprendė įforminti kaip savo asmeninę skolą už neva ieškovės suteiktas sandėliavimo paslaugas. Ieškovės teigimu, dėl to, kad pretenzijos iš pirkėjų regreso tvarka nenukreiptos į ūkininkus, pateikusius produkciją, o įformintos kaip asmeninė atsakovo skola ieškovei, ieškovė patyrė 67 819,86 Eur žalą, nes jei atsakovas būtų ėmęsis veiksmingų priemonių laiku išieškoti ieškovės nuostolius iš ūkininkų, o ne modifikavęs reikalavimo teisę tokiu būdu, kad ieškovė nebeturi reikalavimo į ūkininkus, ieškovė nebūtų patyrusi 67 819,86 Eur nuostolių.

18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama privataus juridinio asmens teisė reikšti ieškinį jo vadovui ir dėl žalingo sandorio sudarymo juridinio asmens vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 41), ypač kai sandoris sudarytas interesų konflikto įtakoje, kaip yra šiuo atveju, tačiau tam būtina įrodyti iš sandorio kilusią žalą. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo ir jis liko nepatenkintas, todėl deliktinės atsakomybės aspektu nėra pagrindo teigti, kad žala ieškovei iš šio sandorio yra kilusi. Tačiau pagal šios bylos aplinkybes galima spręsti, kad atsakovas pagal minėtą sąskaitą faktūrą neatsiskaitė jau nuo 2011 m. gruodžio 11 d., taigi galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė yra patyrusi nuostolių sutartinės atsakomybės aspektu.

19. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima spręsti, kad ieškovė turi 67 819,86 Eur reikalavimą atsakovui sutarties pagrindu, tačiau prašo taikyti atsakovui ne sutartinę, o deliktinę atsakomybę. Pagal galiojantį reguliavimą, sutartinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad padaromas sutarties pažeidimas, pasireiškiantis sutarties nevykdymu ar netinkamu jos vykdymu (CK 6.245 straipsnio 3 dalis), o deliktinė atsakomybė – dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.292 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 6.299 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.245 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, kad nėra delikto, jeigu žala yra susijusi su sutartiniais santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad pagal teisinį atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima. Taigi, sutartinės piniginės prievolės neįvykdymas negali būti tuo pat metu vertinamas ir pagal sutartinės, ir pagal deliktinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020).

20. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Taigi, teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktas; 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).

21. Kadangi pagal ieškovės suformuluotą faktinį ieškinio pagrindą akivaizdu, kad ji siekia susigrąžinti skolą iš atsakovo, o parinkti teisinį ieškinio pagrindą yra teismo prerogatyva, nustačius aplinkybę, kad ieškovę ir atsakovą sieja sutartiniai santykiai dėl 67 819,86 Eur sumos, atsakovas nepareiškė priešieškinio dėl sandorio, kurio pagrindu išrašyta 67 819,86 PVM sąskaita faktūra, nuginčijimo, spręstina kad ši suma ieškovei iš atsakovo priteistina pagal sutartinės atsakomybės taisykles.

22. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamais motyvais, tačiau pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 67 819,86 Eur sumą.

Dėl nuostolių atlyginimo ieškovei pagal sąskaitas įmonei „Perenakauppa Luonnosta OY“.

23. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovės produkcijos pirkėjui „Perenakauppa Luonnosta OY“ 2016 m. balandį išrašytos keturios sąskaitos už bulves, kurios įtrauktos į ieškovės buhalterinę apskaitą. Bendras bulvių kiekis, parduotas „Perenakauppa Luonnosta OY“ – 94 t, kurio vertė – 14 000 Eur. Naujasis ieškovės direktorius, siekdamas išsiaiškinti priežastis, dėl kurių ieškovės klientas „Perenakauppa Luonnosta OY“ neatsiskaito už jai parduotą produkciją, kreipėsi į šią įmonę. Atsakydama į paklausimą, „Perenakauppa Luonnosta OY“ nurodė, kad bulvių neužsakė, t. y. negavo nei minėtų sąskaitų, nei bulvių. Tarptautiniuose krovinių transportavimo važtaraščiuose nenurodytos vairuotojų pavardės, o transporto įmonių atstovai ieškovės direktoriui R. G. nurodė tokių vežimų nevykdę. Ieškovė teigė, kad 94 t bulvių atsakovo buvo parduotos nežinomiems asmenims, todėl atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kuriais pasisavino ir/arba iššvaistė ieškovės turtą. Nurodė, kad dėl 94 t bulvių, kurias atsakovas buhalteriniuose dokumentuose įformino kaip parduotas pirkėjui „Perenakauppa Luonnosta OY“, nors šis bulvių kiekis buvo parduotas nežinomiems asmenims, ieškovė patyrė 14 000 Eur žalą.

24. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas, nors nesutikdamas su šiuo reikalavimu, ieškovės reikalavimui paneigti pagrįstų argumentų ir/arba objektyvių įrodymų nepateikė. Teigdamas, kad tiesiog įvyko klaida, atsakovas nepateikė duomenų apie tikrąją ūkinę-finansinę operaciją, t. y. kam realiai bulvės parduotos, kas turėjo pareigą atsiskaityti už jas ir pan. Teismas nustatė, kad išrašytos keturios sąskaitos skirtingais numeriais, skirtingomis datomis, dėl skirtingų kiekių, šių sąskaitų faktūrų pagrindu išrašyti ir kiti dokumentai (CMR važtaraščiai), todėl sprendė, jog techninė klaida mažai tikėtina. Klaidos atsakovas pats nepripažino ir teikdamas ieškovės nariams 2016 m. gegužės 15 d. paaiškinimus, nurodė, kad minėta Suomijos įmonė yra moki, taigi, atsiskaitys už prekes. „Perenakauppa Luonnosta OY“ paneigus ginčo sąskaitomis faktūromis įformintus sandorius, nesat objektyvių duomenų apie tai, kam 94 t bulvių perduotos, nesant duomenų apie atsiskaitymą su ieškove už šį bulvių kiekį 14 000 Eur sumai, teismas priėjo išvados, kad už šią žalą atsakingas yra ginčo sąskaitas faktūras išrašęs ieškovės vadovas – atsakovas (kad sąskaitas išrašė asmeniškai atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės buhalterė S. A.), todėl 14 000 Eur ieškovės patirta žala priteista iš atsakovo (įstatų 5.26 papunktis, CK 2.87 straipsnio 1, 3, 4 dalys)

25. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra įrodymų, kad realiai dėl sandorių su „Perenakauppa Luonnosta OY“ 14 000 Eur žala padaryta, nėra įrodymų, patvirtinančią, jog bulvės išvežtos į Suomiją. Atsakovo manymu, sąskaitose yra klaida, o žalos realiai nėra, todėl, kad bulvės neparduotos. Kurio konkrečiai ūkininko parduotos bulvės, direktorius R. G. atsakymo pateikti negalėjo, taigi, pati ieškovė nežino, ar bulvės buvo parduotos ir negautos piniginės lėšos. Ieškovė pati bulvių neaugina, tik bulves perpardavinėja, todėl ieškovė aiškiai turėtų žinoti, kurio ūkininko bulvių trūksta ir už kurio ūkininko bulves neatsiskaityta.

26. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad būtent atsakovas turėjo pateikti paaiškinimus dėl išrašytų sąskaitų ir važtaraščių ir paaiškinti, kokios aplinkybės lėmė tokią gausą klaidų, t. y. skirtingomis dienomis išrašomas vis naujas sąskaitas ir važtaraščius, paaiškinti, kodėl tuomet, kai teikė informaciją ieškovės nariams, jis nepaaiškino, esą minėtos sąskaitos – tiesiog klaida, o nurodė, jog Suomijos įmonė yra moki. Teigia, kad į šiuos klausimus atsakovas atsakymų nepateikė, taigi, akivaizdu, kad 94 t bulvių buvo pateiktos nenustatytiems asmenims, tokiu būdu padarant ieškovei 14 000 Eur žalą. Nurodė, kad 2020 m. birželio 22 d. posėdyje ieškovės naujasis vadovas atkreipė dėmesį, jog atsakovui perduodant dokumentus ir prekių likučius, buvo užfiksuotas didelis bulvių trūkumas. Vadinasi, nesant tokių sąskaitų, kaip kad išrašytų klientui „Perenakauppa Luonnosta OY“, turėjo būti užfiksuotas dar didesnis bulvių trūkumas, t. y. šios sąskaitos pagrindė 94 t bulvių pardavimą. Jei tų sąskaitų nebūtų, 94 t bulvių turėtų būti pas atsakovą. Kadangi ir taip fiksuotas bulvių trūkumas perduodant dokumentus ir turtą naujajam direktoriui, šios 94 t bulvių taip pat fiksuotinos kaip trūkumas, t. y. ieškovės patirti nuostoliai.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju ieškovei taip pat teko procesinė našta įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas 14 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo pagrindui nustatyti. Ieškovė šiuo aspektu kaip neteisėtus įvardina atsakovo veiksmus, kad 94 t ieškovės bulvių atsakovas pardavė nežinomiems asmenims, kurie už bulves neatsiskaitė.

28. Byloje yra pateiktos keturios sąskaitos išrašytos ieškovės (pardavėjos), kuriai atstovavo atsakovas, pirkėjai Suomijos įmonei „Perenakauppa Luonnosta OY“, kurių bendra suma 14 000 Eur, jomis deklaruojamas 94 t bulvių pardavimas minėtai įmonei. Taip pat byloje yra atsakovo išrašyti keturi tarptautinio krovinių vežimo važtaraščiai minėtam bulvių kroviniui.

29. Byloje pateiktas ieškovės naujojo vadovo ir Suomijos įmonės „Perenakauppa Luonnosta OY“ susirašinėjimas, iš kurio turinio matyti, kad „Perenakauppa Luonnosta OY“ paneigė ginčo sąskaitomis faktūromis įformintus sandorius, nurodė, kad tokio krovinio neužsakė, negavo ir jis apmokėtas nebuvo. Kaip nurodė ieškovė, tokių krovinių vežimą paneigė ir nurodyti krovinio vežėjai.

30. Tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šių aplinkybių egzistavimas nepatvirtina bulvių pardavimo nežinomiems asmenims, o tik patvirtina, kad Suomijos įmonei išrašytos sąskaitos, važtaraščiai, yra fiktyvūs – tokie užsakymai realiai nebuvo vykdomi. Taip pat šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad 94 t ieškovės bulvių apskritai išvežtos iš ieškovės sandėlio bei neįrodo šių bulvių trūkumo. Jeigu bulvės nebuvo išvežtos, už jas ir neturėjo būti atsiskaityta. Jeigu šiuo atveju egzistuojant minėtoms sąskaitoms ir važtaraščiams būtų įrodymai apie 94 t ieškovės bulvių trūkumą, būtų pagrindas teigti, kad ieškovės produkcija pagal sąskaitas parduoda nežinomiems asmenims, tačiau tokio bulvių kiekio išvežimą naujasis ieškovės direktorius paneigė, nurodė, kad toks bulvių kiekis nebuvo išvežtas.

31. Kaip nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė, ieškovės naujasis vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui perduodant dokumentus ir prekių likučius, buvo užfiksuotas didelis bulvių trūkumas. Mano, kad nesant tokių sąskaitų, kaip kad išrašytų klientui „Perenakauppa Luonnosta OY“, turėjo būti užfiksuotas dar didesnis bulvių trūkumas, t. y. mano, jog šios sąskaitos pagrindžia 94 t bulvių pardavimą.

32. Kaip matyti iš pačios ieškovės argumentų, jos vertinimu, ieškovės bulvių trūkumą pagrindžia pačios sąskaitos išrašytos Suomijos klientui, tačiau, kaip minėta, pati ieškovė patvirtino, kad bulvės pagal šias sąskaitas nebuvo vežamos. Įvertinus ieškovės naujojo direktoriaus minėtą atsargų likučių aktą, kuriuo atsakovas perdavė, o naujasis ieškovės vadovas perėmė ieškovės produkcijos likučius, matyti, kad pajamavimo metu nustatytas 56 681 (nors mato vienetas nenurodytas, tačiau kiti likučiai akte skaičiuojami kilogramais) maistinių bulvių likutis, tačiau faktiškai nustatyto likučio grafoje likutis nurodytas 0 (nulis). Taigi, šis aktas patvirtina apskaitytų bulvių ir faktiškai buvusių bulvių skirtumą – 56,681 t, tačiau, kaip matyti iš ieškovės argumentų, šiuo įrodymu, kaip įrodančiu 94 t bulvių pagal Suomijos įmonei išrašytas sąskaitas išvežimą ir trūkumą, ieškovė nesiremia. Priešingai, iš ieškovės argumentų matyti, kad ji mano, jog Suomijos įmonei išrašytos sąskaitos 94 t bulvių pardavimui pačios patvirtina papildomą, akte nenurodytą, bulvių trūkumą.

33. Dėl aptartų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, šio ieškovės reikalavimo patenkinti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, kadangi byloje nėra įrodymų, kad 94 t ieškovės bulvių visgi buvo išvežtos. Kadangi nėra konkrečių įrodymų apie 94 t bulvių krovinio išvežimą ar šio konkretaus bulvių kiekio trūkumą, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pasisavino ar iššvaistė minėtą ieškovės turtą. Tuo pačiu, laikytina, kad neįrodyta ir ieškovei kilusi žala, kadangi išrašytos sąskaitos ir važtaraščiai patys savaime neįrodo žalos ieškovei, o kitais įrodymais ieškovė bulvių trūkumo neįrodinėja.

34. Įvertinusi minėtas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad ieškovės įrodinėjama 14 000 Eur žala ieškovei nepadaryta, nėra įrodymų, patvirtinančią, jog bulvės išvežtos. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad byloje ieškovės reikalavimo dėl 14 000 Eur žalos atlyginimo atžvilgiu neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai ir ieškovei kilusi žala. Šių civilinės atsakomybės sąlygų nenustatymas eliminuoja atsakovo civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

35. Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi pagrįstai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus 67 819,86 Eur sumai, tačiau be pagrindo priteisė ieškovei iš atsakovo 14 000 Eur nuostolių atlyginimą pagal sąskaitas Suomijos įmonei, todėl skundžiama sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. Tai pat keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

37. Ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovui patenkinti 15,06 proc. (67 819,86 Eur iš 450 295,24 Eur). Ieškovė į bylą yra pateikusi duomenis apie patirtas atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme 5 881,73 Eur sumai. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina šių bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, – 885,79 Eur (5 881,73 Eur x 15,06 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis)

38. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 3 830 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl šios išlaidos, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos atsakovui iš ieškovės – 3 253,20 Eur (3 830 Eur x 84,94 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

39. Byloje už ieškinį buvo mokėtinas 4 352 Eur žyminis mokestis. Ieškovė už pateiktą ieškinį sumokėjo 500 Eur žyminio mokesčio, už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio. Nuo likusios dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo ieškovė teismo nebuvo atleista, todėl trūkstama už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalis valstybei priteistina iš ieškovės, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 3 196,59 Eur ((4 352 Eur x 84,94 proc.) – 500 Eur). Kita žyminio mokesčio dalis, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistina ieškovei iš atsakovo – 500 Eur (ieškovės sumokėta dalis), likusi dalis – 155,41 Eur ((4 352 Eur x 15,06 proc. = 655,41 Eur) – 500 Eur), priteistina valstybei iš atsakovo.

40. Taip pat valstybei iš ieškovės, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu proceso dalyviams pirmosios instancijos teisme – 30,64 Eur (36,07 Eur x 84,94 proc.), likusi šių išlaidų dalis priteistina valstybei iš atsakovo 5,43 Eur (36,07 Eur – 30,64 Eur) (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Iš viso valstybei iš ieškovės priteistinos 3 227,23 Eur (3 196,59 Eur + 30,64 Eur) bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, o iš atsakovo – 160,84 Eur.

41. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas nurodo patyręs 400 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o atsakovo prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovės, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai 68,44 Eur (400 Eur x 17,11 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

42. Ieškovė nurodo patyrusi 1 210 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo, proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai 1 002,97 Eur (1 210 Eur x 82,89 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

43. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio dalį, likusios žyminio mokesčio dalies (1 252 Eur) už apeliacinį skundą sumokėjimas atsakovui atidėtas iki sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (17,11 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina už apeliacinį skundą atsakovo sumokėta žyminio mokesčio dalis, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai – 200 Eur, o likusi atsakovo mokėtina žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis priteistina valstybei iš ieškovės – 48,44 Eur ((1 452 Eur x 17,11 proc. = 248,44 Eur) – 200 Eur). Už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas, proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, priteistina valstybei iš atsakovo – 1 203,56 Eur (1 452 Eur x 82,89 proc.).

44. Sprendimo vykdymo aiškumui, šios apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytina visa keistino pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą, pakeisti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės kooperatinės bendrovės „B“ ieškinį atsakovui G. L. patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei kooperatinei bendrovei „B“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67 819,86 Eur (šešiasdešimt septynių tūkstančių aštuonių šimtų devyniolikos eurų ir aštuoniasdešimt šešių euro centų) skolą ir 1 385,79 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir septyniasdešimt devynių euro centų) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės kooperatinės bendrovės „B“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 253,20 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir dvidešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės kooperatinės bendrovės „B“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 227,23 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų ir dvidešimt trijų euro centų) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Valstybei priteistos sumos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo įrodymą pateikiant pirmosios instancijos teismui.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 160,84 Eur (vieno šimto šešiasdešimties eurų ir aštuoniasdešimt keturių euro centų) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Valstybei priteistos sumos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo įrodymą pateikiant pirmosios instancijos teismui.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės kooperatinės bendrovės „B“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 268,44 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir keturiasdešimt keturių euro centų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei kooperatinei bendrovei „B“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 002,97 Eur (vieno tūkstančio dviejų eurų ir devyniasdešimt septynių euro centų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės kooperatinės bendrovės „B“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 48,44 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų ir keturiasdešimt keturių euro centų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Valstybei priteistos sumos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo įrodymą pateikiant pirmosios instancijos teismui.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 203,56 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trijų eurų ir penkiasdešimt šešių euro centų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Valstybei priteistos sumos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo įrodymą pateikiant pirmosios instancijos teismui.

Teisėjos Danutė GasiūnienėRomualda JanovičienėAgnė Tikniūtė