Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Assula“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Assula“ (toliau – UAB „Assula“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2021 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. AS-157, sumažinant taikytą koeficientą ir su juo apskaičiuotą mokestį už išgautą nedeklaruotą išteklių (smėlio) kiekį.

Nurodo, jog Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atliko Kalniškių žvyro ir smėlio telkinio išgautų valstybinių išteklių apskaičiavimo ir deklaravimo patikrą bei 2021 m. birželio 9 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (7.3)-PA-2484, kuriuo nustatytas deklaracijos neatitikimas – pareiškėja deklaravo mažesnį nei iš tiesų buvo išgauta smėlio kiekį. Per 2020 m. I-II metų ketvirčius nebuvo deklaruoti 4 722 m³ naudingųjų iškasenų, todėl 2021 m. liepos 20 d. Departamento sprendimu Nr. AS-157 pareiškėjai buvo patvirtintas patikros aktu paskirtas 21 895 Eur mokestis padidintu tarifu, pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 6 straipsnio 2 punktą.

Aiškina, jog kaip ir 2021 m. birželio 29 d. Departamentui pateiktose pastabose dėl patikrinimo akto Nr. (7.3)-PA-2484 nurodė, paskirta sankcija yra neproporcinga, kadangi deklaracijos neatitikimas atsirado dėl nepatyrimo bei dėl to, jog buvę savininkai atsisakė bendradarbiauti, nuslėpė informaciją, jog buvo išgautas neapibrėžtas smėlio kiekis, nors buvo nurodę, jog nuo 2017 metų gavybos veikla vykdoma nebuvo. Atkreipia dėmesį, jog 2020 m. kovo 5 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu pasikeitė įmonės vadovas ir savininkai, tad deklaracija buvo teikiama pirmą kartą.

Pareiškėja tikina, jog numatyta sankcija yra neproporcinga, reikia atsižvelgti į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes, todėl sankcija turėtų būti diferencijuojama, nors tokios galimybės įstatymas ir nenumato. Tačiau, pareiškėjos teigimu, toks įstatymo nuostatų taikymas yra pernelyg formalus ir prieštarautų teisingumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015, LVAT 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019). Nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir KT) 2001 m. spalio 2 d. nutarimą, kuriuo pasakyta, jog už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tokio dydžio mokestis stipriai paveiktų bendrovės finansinę padėtį, vertinant tai, jog bendrovė neseniai atnaujino veiklą, negeneruoja didelio pelno, o tokio dydžio mokestis keltų grėsmę įmonės nemokumui.

Pažymi, jog atsižvelgus į bylos aplinkybes, ekonominės sankcijos sumažinimas vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir remiasi LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2166-576/2016, LVAT 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3325-575/2016, LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018.

Pripažįsta, jog egzistuoja deklaruoto ir realiai iškasto smėlio skirtumo tikimybė, tačiau prašo teismo įvertinti išdėstytas aplinkybes ir sumažinti paskirtą mokestį iki 4 379 Eur.

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog Departamento duomenimis iš Kalniškių žvyro ir smėlio telkinio per 2017 m. IV ketvirtį ir 2020 m. I, II, III ketvirčius išgavo 45788 m³ smėlio, o deklaravo 4722 m³ smėlio mažiau ir taip pažeidė MVGIĮ 7 straipsnio 2 ir 4 dalis.

Atkreipia dėmesį, jog 2021 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. AS-157 buvo priimtas įvertinus visas aplinkybes bei išanalizavus 2021 m. birželio 9 d. patikrinimo aktą (7.3)-PA-2484 ir 2021 m. birželio 29 d. pateiktus pareiškėjos paaiškinimus.

Pabrėžia, jog imperatyvios prievolės nevykdymas negali būti pateisinamas bendrovės nuomone ar įstatymų nesupratimu, ypač, kai bendrovė veiklą vykdo ne vienerius metus. MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose numatytus tarifus padauginant iš koeficiento 10. MVGIĮ nenumato galimybės viešojo administravimo subjektui mokesčių mokėtoją atleisti nuo paskaičiuoto mokesčio ar jį sumažinti, taip pat nėra nurodytos lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, dėl kurių galėtų būti keičiamas mokesčio tarifas.

Teigia, jog pareiškėja turi domėtis ir žinoti teisės aktus ir jais nustatytą reguliavimą, susijusį su savo veiklos sritimi. Pasak atsakovo, gamtos ištekliai yra didelė vertybė, kurių naudojimui, gavimui keliami įstatymuose įtvirtinti reikalavimai, kurių privaloma laikytis. Pareiškėja turėjo savo veiklą organizuoti taip, kad prievolės valstybei būtų įvykdytos tinkamai.

Pasisakydamas dėl nustatyto mokesčio proporcingumo, aiškina, jog Konstitucinio Teismo ir LVAT jurisprudencijoje yra išdėstyta, jog mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl mokesčių nesumokantis subjektas elgiasi nesąžiningai ir tiesiogiai ar netiesiogiai pažeidžia viešąjį interesą, tuo pačiu nesilaikydami mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principų, kadangi konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (KT 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, LVAT 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-220/2014). Taip pat nurodo, jog vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. ar rugsėjo 17 d. nutarimais teismas turi teisę sumažinti sankciją tik tuomet, kai įvertinęs pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, yra akivaizdu, jog taikoma sankcija yra neproporcinga. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos išvardintos aplinkybės nėra pagrindas mokesčio tarifui mažinti.

Departamento vertinimu, nustatytas mokestis nėra neproporcingas, o pareiškėja yra finansiškai pajėgi jį sumokėti, atsižvelgiant į tai kad, jog įmonės grynasis pelnas 2020 m. sudarė 140 796 Eur, o dėl mokesčio išdėstymo kreiptasi taip pat nebuvo. Tikina, kad pareiškėja tinkamai nepagrindė sankcijos neproporcingumo, nepateikė tai įrodančių dokumentų ir remdamasis LVAT 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, Departamentas pabrėžia, jog įstatymas mokesčių mokėtojui nustato pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti tinkamą mokesčio apskaičiavimą, sumokėjimą ir deklaracijų teikimą, todėl prašo teismo atmesti pareiškėjos skundą ir palikti Departamento 2021 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. AS-157 nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai patvirtinta mokėtina 21 895 Eur suma už išgautą ir nedeklaruotą smėlį už laikotarpį nuo 2018 m. iki 2020 m., teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2021 m. birželio 9 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, jog Departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnės atliko Kalniškių žvyro ir smėlio telkinio išgautų valstybinių išteklių apskaičiavimo ir deklaravimo patikrą bei 2021 m. birželio 9 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (7.3)-PA-2484, kuriuo nustatytas deklaracijos neatitikimas – pareiškėja deklaravo mažesnį nei iš tiesų buvo išgauta smėlio kiekį. Pareiškėja, vykdydama išteklių gavybą iš Kalniškių žvyro ir smėlio telkinio per 2017 m. IV ketv. (nuo 2017-11-10) ir 2020 m. I, II, III ketv. (iki 2020-07-16) išgavo 45788 m³ smėlio, o deklaravo 4722 m³ smėlio mažiau, todėl 2021 m. liepos 20 d. Departamento sprendimu Nr. AS-157 pareiškėjai buvo patvirtintas patikros aktu paskirtas 21 895 Eur mokestis padidintu tarifu, pagal MVGIĮ 6 straipsnio 2 punktą.

Pareiškėja deklaravusi 4722 m3 smėlio mažiau, pažeidė MVGIĮ 7 str. 2 ir 4 d., nes nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už nedeklaruotą, bet išgautą gamtos išteklių kiekį. Patikrinimo metu Bendrovė pateikė Kalniškių žvyro ir smėlio telkinio markšeiderinius planus (apskaitomas laikotarpis nuo 2017-11-10 iki 2020-07-16 ir nuo 2020-07-16 iki 2020- 09-23).

Kaip matyti iš bylos duomenų, atliekant patikrinimą vadovautasi Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir Elektroninio dokumento nuorašas 2 statybinį gruntą deklaracijų (forma KIT708) duomenimis (toliau - Deklaracijos), markšeideriniais planais, Bendrovės apskaitos dokumentais.

Vadovaujantis MVGIĮ įstatymo 6 str. 2 d., už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Už deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių (4722 m3 smėlio) kiekį buvo paskaičiuotas mokėtinas mokestis padidintu tarifu – 21 895 Eur. Po atlikto mokestinio patikrinimo 2021 m. birželio 9 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. (7.3)-PA-2484 ir įteiktas pareiškėjai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 131 str. 1 d. per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo dienos pareiškėja, nesutikdama su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios gali būti svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, turi teisę pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Pareiškėja pateikė pastabas į patikrinimo aktą, pripažino ir neginčijo, kad buvo išgauta 4722 m³ smėlio daugiau nei deklaruota, tačiau, jos teigimu, tai nebuvo padaryta tyčia, o dėl Bendrovės savininkų kaitos ir patirties nebuvimo. Bendrovė teigė, jog už nustatytus pažeidimus paskaičiuota mokėtina suma nėra proporcinga ir adekvati padarytam teisės pažeidimui. Prašė netaikyti patikrinimo aktu apskaičiuotos mokesčio sumos taikant 10 kartų didesnį tarifą, manė, kad pakaktų ir 2 kartus didesnio tarifo.

Atsakovas 2021 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. AS-157 patvirtino 2021 m. birželio 9 d. patikrinimo aktą (7.3)-PA-2484.

Pareiškėja prašo pakeisti Sprendimą, kuriuo patvirtintas jai mokėtinas 21 895 Eur mokestis už išgautą ir nedeklaruotą smėlį.

MVGIĮ įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas; 6 str. 1 d. - Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose; 7 str. 1 d. - kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio mokėtojai, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (MVGIĮ įstatymo 7 str. 4 d.).

To paties įstatymo 6 str. 2 d. nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento – 10. 3 Taigi, už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį yra pagrindas taikyti MVGIĮ įstatymo 6 str. 2 d. nustatytą didesnį mokesčio tarifą.

Deklaracijų užpildymo bei pateikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006-12­27 įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos formų, jų pildymo ir pateikimo tvarka. Šio tvarkos 3 punktu nustatyta, kad deklaracijas privalo pateikti mokesčio mokėtojai - tai juridiniai ir fiziniai asmenys, taip pat ir užsienio įmonių padaliniai, filialai ar bazės, įregistruoti ir veikiantys Lietuvoje, išgaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos išteklius Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitu teisės aktu nustatyta tvarka išduotas leidimas.

Vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Tad didesnis mokesčio tarifas yra taikomas trimis atvejais: 1) kai asmuo nedeklaruoja išgauto gamtos išteklių kiekio; 2) deklaruoja mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį; 3) gamtos išteklius išgauna be leidimo.

Šiuo atveju, nėra ginčo dėl to, ir pati pareiškėja pripažįsta ir neginčija, jog vykdydama išteklių gavybą iš Kalniškių žvyro ir smėlio telkinio per 2017 m. IV ketv. (nuo 2017-01-01) ir 2020 m. I, II, III ketv. (iki 2020-07-16) išgavo per 45788 m³ , o deklaravo 4722 m³ smėlio mažiau. Tačiau pareiškėja mano, jog Departamento paskirtoji ekonominė sankcija nepagrįsta, neproporcinga, per didelė mokestinė našta, todėl sprendimas turėtų būti pakeistas sumažinant nustatytą mokestį.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja per tikrinamąjį laikotarpį nevykdė pareigos - laiku ir tinkamai vykdyti mokestines prievoles - deklaruoti ir sumokėti mokestį, kaip numatyta MVGIĮ. MVGIĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Taigi, kiekvieną metų ketvirtį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai turi pareigą teikti deklaracijas, apskaičiuodami ir sumokėdami visą per tą ketvirtį išgautą gamtos išteklių kiekį.

MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalyje, mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos.

Pagal MVGIĮ 8 straipsnio 2 dalį, Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

MVGIĮ nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės forma dėl nedeklaruoto ar be leidimo išgautų gamtos išteklių mokesčio. MVGIĮ įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kada imperatyviai taikomas padidintas mokesčio tarifas, t. y. už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį.

Pažymėtina, kad atsakovui tvirtinant patikrinimo rezultatus nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad Įstatymas nenustato galimybės Departamentui taikyti mažesnį mokestį nei yra numatyta (žr., pvz., 2016 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

Nagrinėjamu atveju vertintina, ar pareiškėjai apskaičiuotas privalomas mokėti 21 895 Eur mokestis, taikant didesnį mokesčio tarifą, atitinka proporcingumo, teisingumo bei kitus teisės principus, teismų praktiką ir kt.

Šioje byloje pareiškėja prašo pakeisti Sprendimą ir sumažinti taikytą koeficientą ir su juo apskaičiuotą mokestį už išgautą nedeklaruotą išteklių (smėlio) kiekį. Prašo atsižvelgti į tai, kad naujaisiais įmonės savininkais tapo tik 2020 m. kovo 10 d., patirties šioje srityje įmonės savininkai ir vadovai neturi, todėl buvo pasitikėta senaisiais savininkais, tačiau buvę savininkai neskubėjo pagelbėti, vilkino markšeiderinio plano sudarymą. Prašo mokestį indeksuoti tik 2 kartus ir tai sudarytų 4379 Eur.

LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-808-822/2021, yra pažymėjęs, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos poveikio priemonės už deklaruotą ar nedeklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį – didesni mokesčio tarifai – administracinių teismų praktikoje vertinami kaip sankcijos už padarytus pažeidimus, susijusius su valstybinių gamtos išteklių naudojimu, nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-1106/2010; 2020 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1546-602/2020; 2021 m. sausio 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-106-624/2021; ir kt.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismai, esant tam tikroms išimtinėms aplinkybėms, turi teisę sumažinti pritaikytą minėtą mokesčio tarifą. LVAT praktikoje svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą mažinti aplinkos apsaugos institucijos nustatytą mokestį už gamtos išteklių naudojimą, laikoma tai, ar ūkio subjektas nesiekė tyčia ir sąmoningai nuslėpti mokesčio ir nėra duomenų, kad jis būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus (žr., pvz., 2016 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016; ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Taigi proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, jog pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes.17. LVAT praktikoje taip pat pasisakyta, kad aplinkybė, jog bendrovė nei slėpė faktinius išgautų gamtos išteklių kiekius, nei vengė už juos mokėti priklausančius mokesčius, o tik padarė formalias deklaracijų pildymo klaidas, pareiškėjos pažeidimas nėra sisteminis, deklaracijos už išgautų iškasenų kiekį pateiktos laiku, o imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas nebuvo sąmoningas, todėl taikyti pareiškėjai tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga (žr. pvz., LVAT 2021 m. sausio 27 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1136-662/2021).

Nagrinėjamu atveju, pirmiausia, nėra nustatyta, kad pareiškėja tyčia siekė nuslėpti mokesčius ar klaidingai juos deklaruoti. Kaip matyti iš bylos duomenų, patikrinimo metu pareiškėja pateikė Kalniškių žvyro ir smėlio telkinio (duomenys neskelbtini) markšeiderinius planus, įmonės apskaitos dokumentus. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėja būtų siekusi nuslėpti išgautus žvyro ir smėlio kiekius ar sistemingai pažeidinėjusi įstatymus. Tokio pobūdžio pažeidimus ji padarė pirmą kartą.

Antra, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiškėja iš esmės pripažįsta pažeidimus ir išsamiai paaiškino tokio pažeidimo aplinkybes. Ji nurodė, jog ši situacija susiklostė ne dėl siekio sąmoningai nevykdyti įstatymų reikalavimų, išvengti mokesčių ar pan., bet dėl žmogiško suklydimo bei nevisiško teisės aktų reikalavimų žinojimo bei jų supratimo, nes tik nuo 2020 m. kovo 10 d. pareiškėjos įmonę įsigiję naujieji savininkai ir vadovai šioje srityje neturėjo pakankamai patirties ir teisinių žinių. Byloje pateikti duomenys apie akcininkus patvirtina, jog nuo 2020 m. kovo 5 d. pasikeitė įmonės akcininkai, o VĮ Registrų centro išrašo duomenys patvirtina, jog nuo 2020 m. kovo 10 d. įmonės direktore paskirta R. D..

Trečia, byloje nenustatyta, kad dėl padaryto pažeidimo būtų kilusios labai sunkios neigiamos teisinės pasekmės, nes valstybės finansinis interesas galėjo būti užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Be to, kaip nurodo pareiškėja, nustačius pažeidimą, ji nors ir pavėluotai pateikė deklaraciją už 2018-2020 m. Teismo vertinimu, šioje situacijoje pareiškėjai taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga, nors Įstatyme toks diferencijavimas ir neįtvirtintas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skirtos mokėtinos sumos dydis, t. y. priskaičiuotą mokėtiną mokestį padauginus iš koeficiento 10, yra neproporcingas. Todėl, atsižvelgiant į teismų praktiką, konstatuotina, kad ekonominės sankcijos sumažinimas vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo nagrinėjamu atveju yra tikslingas, nes toks sumažinimas atitiktų proporcingumo ir protingumo principus.

Kita vertus, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu išgavo smėlį ir jį nors ir pavėluotai, bet deklaravo. Taip pat sutiktina ir su atsakovo nuomone, kad pareiškėjos prašomas nustatyti mokestis negali būti laikomas sankcija, atgrasančia nuo neteisėtų veiksmų, kadangi 2189,50 Eur, tai yra būtent tas mokestis (viengubu tarifu), kurį pareiškėja privalėjo sumokėti deklaruodama išgautą žvyrą ir smėlį.

Taigi, teismas, įvertinęs bylos duomenis, jų visumą, vadovaudamasis minėta teismų praktika, proporcingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta ir neproporcinga, tačiau mokėtinam didesniam mokesčiui taikant viengubą tarifą, kaip prašo pati pareiškėja, taip pat būtų neadekvati ir per daug švelni ekonominė sankcija pareiškėjai. Todėl, teismo nuomone, ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti adekvati ir proporcinga ekonominė sankcija yra pareiškėjai mokestį už laiku nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį už 2018 – 2020 metus padidinti 2 kartus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas, pareiškėjai Sprendime apskaičiuotas mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius dydis keičiamas, sumažinant jį nuo 21895 Eur iki 4379 Eur (2189,50 Eur x 2) sumos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Assula“ skundą tenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. AS-157 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas pareiškėjai priskaičiuotas mokestis padidintu tarifu (21895 Eur), pakeisti, t. y. sprendimu pareiškėjai patvirtintą mokesčio dydį pakeisti ir sumažinti jį nuo 21895 Eur iki 4379 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt devynių eurų).

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.