Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingai Rožėnienei (nuotoliniu būdu per konferencijų programą ZOOM),

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams G. B. ir A. K. dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo – R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje pateiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti įstatyme (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai. Todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Iš į bylą pateikto L. B. (iki 2018-08-30 sprendimo – J.) gimimo liudijimo nustatyta, kad nepilnametės motina yra G. B.. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo 2018-08-30 sprendimu G. B. vaiko – L. J., tėvas yra A. K. (Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-08-30 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1100-786/2018).

Į bylą pateiktais duomenimis, taip pat Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – ir SPIS) duomenimis, nuo 2016-07-14 iki 2018-06-30 G. B. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo. Atvejo vadyba vaiko motinos šeimai taikoma nuo 2018-07-12. G. B. šeimai nuo 2021-02-08 iki 2021-04-26, nuo 2023-06-05 iki 2023-11-17 ir nuo 2024-03-22 iki 2024-04-09 buvo taikyta laikinoji priežiūra.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovai tėvų valdžią įgyvendina netinkamai ir priešingai dukters interesams.

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024-08-20 nutartimi leista paimti nepilnametę L. B. iš jos atstovų pagal įstatymą – motinos G. B. ir tėvo A. K. (Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024-08-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-6726-786/2024). Nutartyje konstatuota, kad G. B. ir A. K., būdami mažametės L. B., tėvai, negeba užtikrinti savo vaikui saugios emocinės, fizinės aplinkos. Mažametės motina G. B. piktnaudžiauja alkoholiu, būdama neblaivi neužtikrina vaikui emociškai ir fiziškai saugios aplinkos, nuoseklaus rūpinimosi. Vaiko tėvas visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo (Utenos apylinkės teismo 2024-08-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-6723-786/2024, 10 punktas).

SPIS duomenimis, G. B. šeima žinoma dėl registruotų pasikartojančių vaiko teisių pažeidimų. Pažeidimai yra tiek smurtiniai, tiek nesmurtiniai, daugiausiai susiję su nuolatiniu alkoholio vartojimu, vaiko nepriežiūra. Daugeliu atvejų nutarta taikyti laikinąją priežiūrą Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Krizių centre.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad paskutinis atvejo vadybos posėdis vyko 2025-04-30. Iš į bylą pateikto 2025-04-30 Pagalbos plano matyti, kad posėdžio metu G. B. nurodė žinanti, kad dabar tikrai vaikas negalės grįžti pas ją, pripažino, kad būdama neblaivi vairavo. Teigė, kad ji kalbėjo su dukromis, joms pasakė, kad neišsprendė turimų problemų ir jos dar turės likti gyventi pas laikiną globėją. Paslaugų gavėja patvirtino, kad nesilankė psichologo ir priklausomybių ligų specialisto konsultacijoje. Nedalyvavo pozityvios tėvystės mokymuose. G. B. teigė, kad nori keisti gyvenimo būdą, spręsti problemas. Tačiau atsisakė dalyvauti konsultacijose pas priklausomybių specialistą. Posėdžio išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad G. B. nepavyksta pasiekti ilgalaikių teigiamų pokyčių šeimoje, nes pagalbos priemonės vykdomos paviršutiniškai, dažnu atveju nuslepiant tikrą situaciją šeimoje. Numatytos pagalbos priemonės didžiąja dalimi yra neįgyvendintos.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. S. taip pat paaiškino, kad atsakovė niekada vaikų neprižiūrėjo, vaiku rūpinasi ji, vaiko gimtadieniui jokių dovanėlių Atsakovai neatveža, o atsakovas apskritai yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros. Liudytoja K. S. (Anykščių rajono socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė) teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad šeima nepriėmė pagalbos. Patvirtino, kad alkoholio problema yra nuolatinė. Nuo 2024 metų atsakovė ne kartą gydydavosi, tačiau vis grįždavo. Aiškindavo, kad negalima jai tęsti gydymo. Gydymosi procese nuosekliai nebūdavo, nors visų specialistų buvo rekomenduojamas gydymas. Spręsti problemas atsakovė nori tik tuomet, kai yra apsvaigusi nuo alkoholio. Pagalbos priemonės buvo vykdomos paviršutiniškai, nenuosekliai. Su atsakovu nei karto nebuvo gavusi informacijos, kad būtų poreikis atkurti ryšį. Pati atsakovė yra pasakiusi kad aplinka neturi jokios įtakos alkoholio vartojimui. Tačiau asmenys, su kuriais ji bendrauja, lygiai taip pat piktnaudžiauja alkoholiu.

Iš į bylą pateiktos Anykščių rajono socialinių paslaugų centro 2025-08-20 pažymos matyti, kad G. B. nėra pasirengusi priimti sprendimų siekiant ilgalaikių teigiamų pokyčių. Moteris sistemingai vartoja alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje kyla konfliktinės situacijos, smurto artimoje aplinkoje atvejai, lankosi policijos pareigūnai. Socialinių paslaugų teikimas yra apsunkintas dėl dažnėjančio alkoholinių gėrimų vartojimo atvejų, nes moters nebūna namuose arba socialinės darbuotojos neįsileidžia, pastaruoju metu į pagalbą šeimai teikiančius specialistus G. B. kreipiasi būdama neblaivi.

Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad Atsakovai yra pakankamai ilgą laiką visiškai nusišalinę nuo nepilnametės L. B. auklėjimo ir priežiūros, nesudaro jai tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesuteikia saugios ir jos poreikius atitinkančios gyvenamosios vietos, kartu negyvena, neteikia išlaikymo, nesiekia susigrąžinti vaiko, sukurti su ja ryšio, įgyvendinti savo, kaip tėvų, teisių ir pareigų, tinkamai nesidomi vaiku, o atsakovas A. K., kaip teismo posėdžio metu nurodė trečiasis asmuo, savo vaiko apskritai nuo pat gimimo net nėra matęs, nei karto vaikui nepaskambino.

Nagrinėjamu atveju vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, teismo posėdžio metu duotais byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, liudytojos parodymais, nustatyta, jog Atsakovai savo gyvenimo būdo nepakeitė ir teigiamų išvadų dėl savo gyvenimo būdo ir poelgių nepadarė. Atsakovai nesiima aktyvių, konkrečių veiksmų susigrąžinant vaiką į šeimą. Nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog Atsakovai nėra suinteresuoti vaiko susigrąžinimu. Tarp nepilnametės ir jos biologinių tėvų nėra susiformavusio emocinio ryšio.

Ištyrus bylos medžiagą, išklausius šalių paaiškinimų, liudytojos parodymų, teismas daro išvadą, jog toks Atsakovų elgesys negali būti vertinamas kaip tinkamas tėvų pareigų įgyvendinimas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat, taip pat, kad tėvystė (motinystė), visų pirma, yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tėvai turi vaikus auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius kasdien. Vaikams kasdieną yra reikalingos sveikos ir saugios raidos bei gyvenimo sąlygos. Tinkamas vaikų poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Pabrėžtina, kad tėvų ilgai trunkančiu savo asmeninių problemų sprendimu, negali būti paneigtos vaikų teisės į vaikystę, į fiziškai ir emociškai saugią aplinką, kaip būtiną sąlygą sveikai ir subalansuotai jų raidai.

Teismo vertinimu, byloje nėra surinka objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ateityje padėtis galėtų pasikeisti, netinkamas tėvų elgesys trunka iš esmės jau ilgą laiką ir daro didelę žalą jų nepilnametei dukrai. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius byloje dalyvavusių asmenų (jų atstovų) paaiškinimų, liudytojos parodymus, pripažintina, kad Atsakovai vengia atlikti savo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, dukra nesirūpina (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad Atsakovų padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Esant nurodytam, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas patenkinti Ieškovo reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovams G. B. ir A. K., tėvų valdžią nepilnamečio vaiko L. B. atžvilgiu.

Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta Atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

Atsakovams išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, Atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Apribojus atsakovams tėvų valdžią, nustatytina nepilnametės L. B. gyvenamoji vieta (CPK 406, 407 straipsniai).

Ieškovas prašo iki teismo sprendimo dėl L. B. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti L. B. gyvenamąją vietą pas laikinąją globėją R. S..

Bylos duomenimis nustatyta, jog Anykščių rajono savivaldybės mero 2024-08-26 priimtu potvarkiu Nr. 1-MP-429 „Dėl laikinosios globos nustatymo L. B.“ likusiai be tėvų globos nepilnametei L. B. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta R. S.. Mergaitė šiuo metu gyvena pas laikinąją globėją.

Iš į bylą pateikto 2025-03-04 globojamo vaiko aplankymo akto Nr. 8GVA-63 matyti, kad vaikas aprūpintas, jo poreikiai tenkinami. Vaikui sudarytos tinkamos buities sąlygos mokymuisi ir globos procesas vyksta sklandžiai ir atitinka geriausius vaiko interesus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog nepilnametė L. B. laikinai gyvena pas laikinąją globėją, kur jai yra užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, ja tinkamai rūpinamasi, tarp šalių nesant ginčo, iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko L. B. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nepilnametės L. B. gyvenamoji vieta nustatytina su Anykščių rajono savivaldybės mero priimtu potvarkiu paskirta laikinąja globėja – R. S..

L. B. turto neturi, todėl turto administratorius neskiriamas (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaiką nuo jų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006-09-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės G. B. po 150,00 EUR dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai L. B., mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo dienos iki jos pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovas taip pat prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2018-08-30 sprendimu iš atsakovo A. K. priteistą 100,00 EUR išlaikymo sumą šią sumą padidinant iki 250,00 EUR sumos.

Bylos duomenimis, atsakovė G. B., be L. B., turi dar du nepilnamečius vaikus. SODROS informacinės sistemos duomenimis, atsakovė G. B. nedirba, gauna neįgalumo pensiją. ANTA informacinės sistemos duomenimis, atsakovei nustatytas (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis.

Atsakovas A. K., Gyventojų registro duomenimis, turi dar vieną išlaikytinį nepilnametį vaiką. Sodros informacinės sistemos duomenimis nedirba, gauna nedarbo išmoką, registruotas užimtumo tarnyboje, ANTA sistemos duomenimis, yra darbingas.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymo dydį yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, vaistai ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas (šiuo metu MMA yra 1 038,00 EUR, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 777,00 EUR). Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013).

Nagrinėjamu atveju Ieškovas teismo prašo priteisti iš Atsakovų išlaikymą dukrai mažesnį išlaikymą nei numatytas orientacinis kriterijus.

Atsižvelgiant į mažametės L. B. amžių, sveikatą ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, lavinimui, į atsakovės G. B. turimą (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygį, atsakovo A. K. darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, į turimų išlaikytinių skaičių, ieškinys šioje dalyje Atsakovų atžvilgiu tenkintinas visiškai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Ieškovas ydingai suformulavo reikalavimą priteisti iš G. B. išlaikymą dukrai, numatant priteistiną išlaikymo momentą nuo laikinosios globos nustatymo (2024-08-26).

Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

Atsižvelgdamas į nurodytą, bei į tai, kad atsakovė G. B. vaikui nuo laikinosios globos nustatymo dienos neteikė jokio išlaikymo, teismas iš atsakovės priteisia išlaikymą L. B. periodinėmis išmokomis po 150,00 EUR per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025-06-06), o už laikotarpį nuo laikinosios globos nustatymo (2024-08-26) iki ieškinio pateikimo priteisia išlaikymo įsiskolinimą už 9 mėnesius, t. y. viso 1 350,00 EUR (150,00 EUR x 9 mėn.) (CK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

Atsakovui A. K. priteistas išlaikymas teismo sprendimu 2018-08-30 ir po priteisto išlaikymo praėjo 7 metai. Todėl akivaizdu, kad pasikeitė faktinės aplinkybės – padidėjo nepilnametės poreikiai, keitėsi ekonominė padėtis ir pan. Todėl teismas sprendžia, kad teismo sprendimu priteistas 100,00 EUR išlaikymas akivaizdžiai nebeatitinka nepilnamečio vaiko poreikių, todėl turi būti padidintas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas minimoje nutartyje pažymėjo, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių, didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos.

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo, keistinas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-08-30 sprendimu priteisto išlaikymo dydis, padidinant jį iki 250,00 EUR sumos.

Sprendimo dalis dėl tėvo (motinos) valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šalys šioje byloje yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 14-15 punktai).

Nagrinėjant bylą susidarė 48,00 EUR teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi viso iš atsakovės G. B. į valstybės biudžetą priteistina 24,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo A. K. – 24,00 EUR.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio vaiko L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio vaiko L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150,00 EUR (vienas šimtas penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025-06-06) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 350,00 EUR (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), susidariusį nuo laikinosios globos nustatymo momento (2024-08-26) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2025-06-06).

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-08-30 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1100-786/2018, priteisto išlaikymo dydį ir padidinti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui L. B. (iki tol – J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo dydį iki 250,00 EUR (du šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Nustatyti, kad atsakovas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokamą 250,00 EUR išlaikymą moka nuo 2025-06-06 (ieškinio padavimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise vaiko laikinajai globėjai, paskirtai 2024-08-26 Anykščių rajono savivaldybės mero priimtu potvarkiu Nr. 1-MP-429.

Išlaikymo dydis indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su 2024-08-26 Anykščių rajono savivaldybės mero priimtu potvarkiu Nr. 1-MP-429 paskirta laikinąja globėja R. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.