Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vilmantui Jasiukoniui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui A. K., valstybės institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad tikslinga taikyti visas įstatymo numatytas priemones ir nustatyti nepilnamečio vaiko tėvą, kuris taip pat turėtų teikti savo vaikui išlaikymą ir dalyvauti jo auklėjime. Posėdžio metu raštu duotą išvadą palaikė ir paaiškino, kad tikslinga išspręsti tėvystės ir išlaikymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Gimimo liudijimo duomenys patvirtina, kad nepilnametės L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), motina įrašyta ieškovė G. B. (b.l.7) Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.147 str. 2 d. pareikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali vaiko motina. Ieškovė, siekdama apginti vaiko teises, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo.

Pagal CPK 389 str. pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi byloje buvo paskirta tėvystės nustatymo ekspertizė. 2018 m. gegužės 15 d. – birželio 6d. ekspertizės akte Nr. ES88/2018(01) nurodyta, kad atsakovas A. K. yra vaiko L. J. biologinis tėvas. (b.l.56-59). Atsakovas ekspertizės išvadų neginčijo. Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriuos kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą (CPK 187 str. 1 d.). Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad eksperto išvada, ieškovės paaiškinimai yra pakankami bei tinkami įrodymai teismo išvadoms pagrįsti, kad atsakovas A. K. yra vaiko L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Kai vaiko gimimas yra įregistruotas ir jame nėra duomenų apie tėvą, nustatant vaiko kilmę iš tėvo, gali būti keičiama ir vaiko pavardė, jei tėvų pavardės skirtingos. Vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu ar teismo sprendimu. (CK 3.167str.2d.).

Ieškovė nori pakeisti vaiko pavardę, atsakovas savo nuomonės nepareiškė, todėl L. J. nustačius tėvystę, pavardė keistina ir nustatytina pavardė – L. B..

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti nurodytais įrodymais, juos vertina kaip nuoseklius ir neprieštaraujančius tarpusavyje. Teismas mano, kad atsižvelgiant į prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – tėvystės nustatymas taikomas siekiant nustatyti tikrą vaiko tėvą ir priimamas sprendimas atitinkantis vaiko interesus. Priimant sprendimą nepasikeis objektyvi tikrovė ir neturės neigiamo poveikio vaiko interesams. Tai yra susiję su svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

Pagal Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. nuostatas tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtiniai padėčiai. Pagal ieškovės paaiškinimą atsakovas nesirūpino vaiku, neteikė išlaikymo.

Iš atsakovo paaiškinimo, žinotina, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką ir jam reikalinga parama. Priteisdamas išlaikymą vaikui, teismas turi vadovautis CK 3.198 straipsnyje įtvirtintu vaikų lygybės principu, reiškiančiu, kad nepriklausomai nuo to, vaikai gimę iš vienos ar iš skirtingų santuokų, turi vienodą teisę į išlaikymą. Vienodos teisės į išlaikymą turėjimas, nereiškia, kad vaikams turi būti priteistas vienodas išlaikymas iš to paties išlaikyti privalančio vaikus tėvo. Konkretus išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių vaiko poreikių. CK 3.192 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu. Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio, priteistinas išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, nusakančias vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Sprendžiant išlaikymo dydį, prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams.

Ieškovė šiuo metu nedirba, auginą vaiką, yra neįgali (b.l.6), ji gauna neįgalumo pensiją 195 eurus, už vaiką 45 eurus. Dar auginą nepilnametę dukrą, kurią taip pat turi išlaikyti. Dukters išlaikymui kas mėnesį jai reikia apie 200- 240 eurų. Išlaikyti šeimą jai padeda sugyventinis. Ieškovės pajamos yra minimalios, o atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 100 eurų kas mėnesį dukters išlaikymui. Atsakovas šios sumos neginčijo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiui vaikui išlaikymas kas mėnesį periodinės išmokos po 100 eurų iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 str., 3.208 str. ). Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2018 m. sausio 23 d. (CK 3.200 str.). Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra vaiko tėvas ir būdamas vaiko tėvu, pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą nevykdė nuo pat vaiko gimimo dienos, todėl iš atsakovo, remiantis CK 3.200 str., priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 23 d. iki kreipimosi į teismą dienos, po 100 eurus, viso 100 x 36 mėn.=3600 eurų.

Teismas pažymi, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ( motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. ( LR CK 3.201 str. 1d.)

Ieškovei G. B. pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. sausio 11d. sprendimą Nr. 2.4-(NTP-2)-18-T-68-660 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Todėl ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų pagal įstatymą. Tačiau pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Įvertinus tai iš atsakovo į valstybės pajamas išieškotinos teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidos -473 eurai (b.l.62). Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą ir teismo turėtos pašto išlaidos. (CPK 80, 83, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad A. K., a.k (duomenys neskelbtini) yra G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko – L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas .

Įregistruojant tėvystę L. J. pakeisti pavardę į „L. B.“.

Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovaujamos motinos G. B., išlaikymui mokėti išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 100 (vieną šimtą) eurų , nuo 2018 m. sausio 25 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. K. nepilnametės L. J. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 23d. iki 2018 m. sausio 22 d. 3600 (tris tūkstančius šešis šimtus ) eurų.

Išieškoti iš atsakovo A. K. į valstybės biudžetą 43,20Eur(keturiasdešimt tris eurus 20 ct) žyminio mokesčio, 21,52eurą (dvidešimt vieną eurą 52ct) teismo turėtų pašto išlaidų ( sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 ) ir 473(keturis šimtus septyniasdešimt tris) eurus teisinės pagalbos išlaidų (sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630)

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, kad Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.