Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-08-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1267-603/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-08-13Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2022-08-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-13
Bylos Nr.
e2S-1267-603/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02380-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
L. N.
Atsakovas
V. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1267-603/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02380-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13.; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) L. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui V. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko R. D. naudai laikiną išlaikymą po 225 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ieškovės prašymas buvo tenkintas.

2. Atsakovas 2020 m. sausio 14 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo siūlomą jo ir nepilnamečio sūnaus R. D. bendravimo tvarką: 1) V. D. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi R. D. lyginių metų savaičių šeštadieniais nuo 10 val. iki 19 val. paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą; 2) V. D. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi R. D. nelyginių metų savaičių sekmadieniais nuo 10 val. iki 19 val. paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą. Prašymą grindė tuo, jog ieškovė piktybiškai neleidžia bendrauti atsakovui su sūnumi, tokiu būdu pažeisdama atsakovo, kaip tėvo, teisę. Pažymėjo, jog vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl yra būtina užtikrinti atsakovo pamatinę teisę bendrauti su sūnumi R. D. neprarandant ryšio su juo.

Atsiliepimas

3. Ieškovė atsiliepime į prašymą su atsakovo siūloma bendravimo tvarka nesutiko. Nurodė, kad tokia bendravimo tvarka prieštarauja sūnaus interesams, kadangi vaikas net ir skatinamas su tėvu nebendrauja ir juo nepasitiki. Pažymėjo, jog sūnaus perdavimas tėvui visai dienai kiekvieną savaitgalį nedalyvaujant jokiems sūnui pažįstamiems ir patikimiems žmonės neatitinka vaiko interesų. Ieškovės teigimu, tėvas nėra užmezgęs artimo emocinio ryšio su vaiku, susitikimų su sūnumi metu skiria jam nedaug dėmesio, yra pasyvus, guli, nuolatos žiūri į telefono ekraną ir nesistengia su sūnumi bendrauti, užmegzti ryšį ir atitinkamai įgyti būtinų tėvystei įgūdžių. Ieškovės nuomone, tuo atveju, jeigu teismas nutartų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jomis turėtų būti nustatyta, kad atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitę šeštadieniais arba sekmadieniais, o ne kiekvieną savaitę, kartu dalyvaujant ieškovei ar jos artimajam giminaičiui vaiko gyvenamojoje vietoje.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog neturi duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaiku nedalyvaujant motinai prieštarautų vaiko interesams, todėl prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių neprieštaravo. Pažymėjo, kad ne vaikas negali būti su tėvu, tačiau abu tėvai negali būti su vaiku, o būdamas su tėvu vaikas rastų bendrą kalbą. Nurodė, jog ne kiekvienas tėvas/motina turi psichologinių, pedagoginių bendravimo įgūdžių, tačiau minėta aplinkybė nesudaro pagrindo riboti bendravimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, nustatydamas tokią laikiną atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką: 1) V. D. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi R. D. kas antrą šeštadienį nuo 11 val. iki 18 val. paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą, pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. birželio mėn. 27 d.; 2) V. D. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi R. D. kas antrą sekmadienį nuo 11 val. iki 18 val. paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą, pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. birželio mėn. 28 d.

6. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą riboti atsakovo bendravimą su vaiku, kuris pagal kasacinio bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką gali būti ribojamas esant svariems, įtikinamiems argumentams.

7. Teismas įvertino šalių nurodytas aplinkybes, tarp jų ir vykusius vaiko susitikimus su tėvu, ieškovės paaiškinimus apie tai, jog atvykus atsakovui kurį laiką vaikas su juo žaisdavo, bendraudavo, vėliau vaikas žaisdavo vienas, o susitikimai trukdavo maždaug nuo 11 val. iki 15 val., ir sprendė, jog tai paneigia ieškovės teiginius apie vaiko kategorišką atsisakymą bendrauti su tėvu bei tai, jog tarp atsakovo ir vaiko neegzistuoja joks ryšys. Taip pat vertindamas ieškovės paaiškinimus pažymėjo, jog neįrodyti ieškovės argumentai apie vaikui bendravimo keliamą stresą ar neatitikimą vaiko interesams.

8. Vertindamas prašomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką teismas nenustatė svarių bei įtikinamų aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti bendravimo daromą žalą vaiko interesams. Pažymėjo, kad taip pat byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų piktnaudžiavęs savo, kaip tėvo, teisėms ar nesusitvarkytų su tėvo pareigomis.

9. Teismas pažymėjo, kad ir ieškovės argumentai dėl paskirtos teismo ambulatorinės psichologijos ekspertizės ir nurodomas vaiko elgesys bei reakcijos paskambinus tėvui nesudaro pagrindo riboti atsakovo bendravimo su vaiku.

10. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, jog atsakovo bendravimas su vaiku turėtų vykti bendraujant ieškovei, pažymėdamas, jog toks bendravimas neatitiktų teismų praktikoje ir įstatyme suformuluotų saugių vaiko gyvenimo sąlygų bei kompromisinio bendravimo tvarkos kriterijų. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad buvo filmuojamas atsakovo bendravimas su vaiku siekiant pateikti įrodymus į šią bylą, sudaro pagrindą vertinti bendravimą su vaiku dalyvaujant ieškovei ar kitiems asmenims kaip nenatūralų ir nepilnavertį. Remdamasis šalių paaiškinimais, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie tarp šalių egzistuojančius ginčus, teismas šalių tarpusavio santykius vertino kaip konfliktiškus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Apeliantė L. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį ir atsakovo prašymą atmesti, o tuo atveju, jeigu būtų nenustatytas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, pakeisti laikiną bendravimo tvarką, nustatant, jog atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kas antrą šeštadienį nuo 11 val. iki 18 val. paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Teismas nustatė perteklinę ir nepilnamečio vaiko interesams prieštaraujančią bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino vaiko nenoro bendrauti su tėvu priežasčių ir atkurdamas bendravimo tvarką su sūnumi nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią vaikui išreiškus akivaizdžiai neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų ar nenorą bendrauti, teismas turi vertinti neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir tai, ar vaiko bendravimo ribojimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Pažymi, jog tokios priežastys gali būti nustatytos tik atlikus teismo ekspertizę, todėl teismas nepagrįstai sprendė klausimą nesulaukęs teismo eksperto išvados, kurioje ir būtų atskleistos nenoro bendrauti priežastys.

11.2. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai vertino ieškovės teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, nepagrįstai konstatuodamas, jog ieškovė iš esmės patvirtino tėvo ryšį su sūnumi ir sūnaus norą bendrauti su tėvu. Ieškovės teigimu, ji teismo posėdyje paaiškino, jog gera sūnaus savijauta buvo nulemta ne bendravimo su tėvu, o fakto, kad jis išvažiavo, be to, tėvas susitikimų su sūnumi metu su juo neužsiimdavo visą laiką, dėl ko sūnus kviesdavo žaisti ieškovę, o ne tėvą.

11.3. Nustatydamas tėvo bendravimo su sūnumi tvarką teismas neatsižvelgė į atsakovo teismo posėdžio metu pripažinimą, jog bendravimas su sūnumi iki 18 val. nėra reikalingas. Atsakovas su sūnumi bylos nagrinėjimo metu bendravo šešis kartus, pagal susitarimą turėjo bendrauti nuo 11 val. iki 18 val., tačiau atsakovas į kiekvieną iš susitikimų vėluodavo ir bendraudavo su sūnumi trumpiau – tik iki 14-16 val. Todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių teismas nustatė teisę bendrauti su sūnumi net dvi dienas iš eilės nuo 11 iki 18 val., kai pats tėvas akivaizdžiai to nepageidauja.

11.4. Atsakovo piktnaudžiavimas teise bendrauti su sūnumi sudaro prielaidas manyti, jog paimdamas sūnų dvi dienas iš eilės tėvas ieškovei sūnų grąžins arba anksčiau, arba prievolę rūpintis sūnumi perkels kitiems asmenims. Sūnui dėl amžiaus reikalingas pastovumas ir stabilumas, todėl atsakovui nukrypstant nuo bendravimo tvarkos jis patirs neigiamus išgyvenimus. Be to, vaikas serga lėtine alergine sloga, alerginiu kontaktiniu dermatitu, o atsakovas, neatsižvelgdamas į ieškovės pastabas, nesugeba pasirūpinti vaiku.

11.5. Teismas iš esmės nesprendė ieškovės prašymo nustatyti tėvo bendravimo su sūnumi tvarką dalyvaujant tretiesiems asmenims, nors ieškovė nurodė, kad atsakovui neturint bendravimo patirties ir rūpinimosi vaiku įgūdžių būtų tikslinga nustatyti tėvo bendravimą su vaiku dalyvaujant ieškovei ar jos artimam giminaičiui vaiko gyvenamojoje vietoje. Teismas tik deklaratyviai nurodė, jog šalių konfliktiški santykiai neleidžia teismui nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarkos dalyvaujant ne tik ieškovei, bet ir kitiems asmenims, be to, rėmėsi nepatikima Vaikų teisių apsaugos tarnybos teismo posėdyje pateikta išvada, padaryta nebendravus nei su vaiku, nei su jo tėvais, o susidarytu įspūdžiu dėl šalių konfliktiškų santykių. Nustatydamas bendravimo tvarką nedalyvaujant motinai teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi tarp šalių kilusių teisminių ginčų aplinkybe, nors atsakovo bendravimo su vaiku pozicija pagrįsta ne ryšio su vaiku užmezgimu, o siekiu turėti persvarą prieš ieškovę.

Atsiliepimas

12. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą su ieškovės argumentais nesutinka, prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nelaikytina pertekline, ji užtikrina tik minimalią bendravimo tvarką su vaiku, kadangi bendravimas su vaiku sudaro 14 val. kas antrą savaitę. Kadangi ieškovė piktybiškai ilgą laiką neleido bendrauti su vaiku, pažeidinėdama teisėtą pareigą rūpintis sūnumi ir su juo bendrauti bei silpnindama ryšį, kol vyksta teisminiai ginčai yra būtinas bent minimalus bendravimas su sūnumi.

12.2. Priešingai nei įrodinėja ieškovė, sūnus kiekvieno susitikimo metu noriai bendrauja, kartu leidžiam laiką, o aplinkybė, jog tam tikrai momentais vaikas žaidžia vienas, yra natūrali. Be to, byloje nėra nustatyta, jog bendravimas su sūnumi kenktų vaiko interesams, jo raidai ar darytų kitą neigiamą įtaką vaikui, o ieškovės nurodomos aplinkybės dėl neva netinkamai vykdomų tėvo pareigų yra deklaratyvaus pobūdžio.

12.3. Kadangi su ieškove tarpusavio santykiai yra konfliktiški, siekis atsakovui bendrauti su vaiku dalyvaujant ieškovei yra netikslingas ir pažeidžiantis tiek atsakovo, tiek paties vaiko interesus, kadangi bendravimo metu vyrautų įtampa ir netikrumas. Kita vertus, toks bendravimas neatitiktų teismų suformuotos praktikos, jog tėvai turi turi dėti visas pastangas siekiant išvengti konfliktinių situacijų tikslu užtikrinti vaikams saugią emocinę aplinką.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

14. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nustatant bendravimo tvarką turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą šeštadienį nuo 11 val. iki 18 val. ir kas antrą sekmadienį nuo 11 val. iki 18 val., paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą. Įrodinėja, jog tokia teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra perteklinė ir prieštarauja vaiko interesams, o pirmosios instancijos teismas neįvertino vaiko nenoro bendrauti su atsakovu bei atsakovo pripažinimo, jog bendravimas su sūnumi iki 18 val. nėra reikalingas.

18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka prieštarauja vaiko interesams. Pažymėtina, jog apeliantės argumentai, kuriais remdamasi ji įrodinėja vaiko nenorą bendrauti su atsakovu, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas neturėtų bendrauti su vaiku ar jo bendravimas turėtų būti apribotas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vaikas yra daugiau nei 4,5 metų amžiaus, todėl iš tiesų gali įvairiai reaguoti į bendravimą su atsakovu ir tai gali nulemti įvairūs veiksniai. Atkreiptinas dėmesys, jog ir pati apeliantė patvirtino aplinkybę, kad atsakovas atvykęs žaidžia su vaiku (nurodo, jog atsakovui atvežus naują žaislą žaisdavo apie 30 min – 1 val.), bendrauja, o aplinkybė, jog vaikas pažaidęs su atsakovu bėga pas ieškovę, kviesdamas ją žaisti, nepagrindžia ieškovės įrodinėjamo vaiko kategoriško nenoro bendrauti su atsakovu ar priešiškumo jam. Pažymėtina, kad toks vaiko elgesys gali būti nulemtas įvairių veiksnių, tarp jų ir didesnio prieraišumo prie motinos, aplinkybės, jog vaikas daugiau laiko praleidžia su ieškove, ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip jau buvo nurodyta aukščiau, pagal teismų praktiką vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu ir siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina).

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepritaria apeliantės argumentams, jog skundžiamoje nutartyje bendravimo tvarka nustatyta nepagrįstai, kadangi neįvertintas vaiko nenoras bendrauti su tėvu ir jo priežastys, o klausimas išspręstas nesulaukus teismo eksperto išvados. Pažymėtina, jog viena, vertus, eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuriuo gali būti remiamasi įrodinėjant atitinkamas aplinkybes. Kita vertus, tokios išvados gali turėti reikšmės bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. kompleksiškai aiškinantis visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymui, ištiriant ir įvertinant visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, tačiau nesudaro pagrindo nenustatyti laikinos bendravimo su vaiku tvarkos ar ją apriboti.

20. Nors ieškovė skundžiamą nutartį ginčija ir remdamasi argumentu, kad tėvui nėra reikalingas bendravimas su sūnumi iki 18 val., tai taip pat nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Pažymėtina, jog atsakovas atskirajame skunde nurodo nustatytą minimalią bendravimo su vaiku tvarką. Kita vertus, vertintina, jog ilgesnis tėvo bendravimas susitikimų su sūnumi metu prisidės prie vaiko ryšio su tėvu stiprinimo.

21. Byloje taip pat nenustatyta, jog atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis ar nesusitvarko su pareigomis. Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog atsakovas vaiką grąžino anksčiau nei 18 val., nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimo, juolab kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog atsakovas netinkamai elgtųsi su vaiku ar pažeistų jo interesus. Nors ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad vaikas serga lėtine alergine sloga bei alerginiu kontaktiniu dermatitu ir nurodo, jog vaikas grąžinamas su sloga ar išbertas, tai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesugebėjimo pasirūpinti vaiku. Pažymėtina, kad ieškovės argumentai nepagrindžia aplinkybės, jog vaiko sveikatos problemos yra tiesiogiai susijusios su atsakovo veiksmais, juolab kad, kaip nurodo apeliantė, atsakovas vėluodavo į susitikimus ir bendraudavo su vaiku trumpiau negu buvo susitarta.

22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentui, jog atsakovo bendravimas su vaiku dalyvaujant ieškovei ar tretiesiems asmenims būtų nepilnavertis ar nenatūralus. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė be kita ko įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius konfliktiškus santykius. Pažymėtina, kad apeliantė nepaneigė teismo nustatytos konfliktiškų santykių aplinkybės, kuri, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, dalyvaujant ieškovei, neatitiktų atsakovo bendravimo su vaiku įstatyme bei teismų praktikoje suformuluotų kriterijų. Pažymėtina, kad apeliantė ir apeliacinės instancijos teisme neįrodė grėsmės vaiko interesams ar galimo psichologinio streso, galinčių kilti vaikui bendraujant su atsakovu be apeliantės. Be to, taip pat nėra pagrindo vertinti, jog atsakovas bendrauti su sūnumi turėtų ir dalyvaujant ieškovės nurodomiems tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovo ir vaiko bendravimas gali prieštarauti vaiko interesams ar pakenkti vaikui, kelti jam grėsmę, taip pat tai, kad atsakovas neturi socialinių įgūdžių pasirūpinti sūnumi. Taigi vertintina, jog apylinkės teismas pagrįstai nenustatė, kad tėvas su vaiku turėtų bendrauti dalyvaujant ieškovės nurodomiems tretiesiems asmenims.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nėra ginčą išspręsti iš esmės, o nagrinėjamu atveju jos turi laikinai sureguliuoti specifinę ginčo situaciją. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti asmeninius neturtinius vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo interesus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, šiuo metu galiojančios laikinosios apsaugos priemonės tinkamai apsaugo asmeninius neturtinius vaiko ir skyrium gyvenančio atsakovo interesus ir dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje jas panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės nurodytais argumentais, nėra pagrindo. Šioje byloje sprendžiama tik dėl laikinos tvarkos, galiosiančios iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta bendravimo tvarka neturi prejudicinės galios, sprendžiant šį klausimą iš esmės.

24. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Atsižveldamas į tai, kad byloje laikinosios apsaugos priemonės taikytos įvertinus nepilnamečio vaiko interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti ar pakeisti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės L. N. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė.