Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4.; 2.4.2.12.; 2.4.2.12.2.; 2.4.4.1.; 3.3.1.18.1. (S)

2023 m. kovo 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) D. V., K. U. V., V. S. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. U. ir S. K. (S. K.) ieškinį atsakovams D. V., K. U. V., V. S. ir A. S. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai I. U. ir S. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami:

1) uždrausti atsakovams D. V., K. U. V., gyvenantiems adresu (duomenys neskelbtini), ir V. S., A. S., gyvenantiems adresu (duomenys neskelbtini), patekti ir naudotis I. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 541 kv. m ploto dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu A, ribos pažymėtos taškais 2-3-6-1-2;

2) uždrausti atsakovams D. V., K. U. V., gyvenantiems adresu (duomenys neskelbtini), ir V. S., A. S., gyvenantiems adresu (duomenys neskelbtini), patekti ir naudotis I. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančia 480/959 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

3) priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. 2021 m. vasario 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi I. U. ir S. K. iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „STAPMA“ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko butą/patalpą-butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ta pačia sutartimi ieškovė I. U. iš UAB „STAPMA“ asmeninės nuosavybės teise nusipirko 541/1161 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

2.2. 2021 m. spalio 25 d. dovanojimo sutartimi G. M. padovanojo, o ieškovė asmeninės nuosavybės teise priėmė 480/959 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

2.3. Žemės sklypų Pirkimo-pardavimo sutartimi ir Dovanojimo sutartimi gautų žemės sklypo dalių pagrindu yra suformuota ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis. Sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), ribojasi su keliais iš trijų pusių. Pagal Sklypo padalijimą bendraturčiams, atitinkamai sklypo dalis (duomenys neskelbtini) ribojasi su keliais iš šiaurės rytų pusės ir pietryčių pusės, o Sklypo dalis (duomenys neskelbtini) (priklausanti ieškovei) ribojasi su keliais iš pietryčių pusės ir pietvakarių pusės. Sutarties VI dalyje ieškovei yra nustatyta naudojimo Žemės sklypu tvarka. Sutarties 6.1 papunktyje yra nurodyta, kad I. U. asmeninės nuosavybės teise atskirai nuo bendraturčių naudosis ir valdys 541 kv. m ploto dalimis, žemės sklypo plane (naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tarp bendraturčių plane), pažymėta indeksu A, ribos pažymėtos taškais 2-3-6-1-2 (toliau – ir ieškovės žemės sklypas). Dovanojimo sutarties 6.1 papunktyje yra nustatyta tokia pati naudojimo žemės sklypu tvarka, kad apdovanotasis (arba kitas teisėtas šios žemės sklypo dalies naudotojas) asmeninės nuosavybės teise atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis ir valdys 480 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane (naudojimosi žemės sklypo sklypu tvarkos nustatymo tarp bendraturčių plane), pažymėta Nr. A, ribos pažymėtos taškais: 2-3-7-1-2. Naudojimo Žemės sklypu tvarka yra nustatyta notarinės formos Pirkimo–pardavimo ir Dovanojimo sutartyse, su naudojimosi Sklypu tvarka tiek ieškovai, tiek atsakovai bendraturčiai buvo supažindinami ir susipažino pas notarę, kai pas ją pasirašinėjo pirkimo–pardavimo ir Dovanojimo sutartis.

2.4. Iš viešo žemėlapio geoportal.lt matyti, jog tiek ties žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ties žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini)iš abiejų pusių yra suformuotas kelias. Todėl kiekvienas žemės sklypo bendraturtis ir/ar atsakovas turėtų naudotis tuo keliu, su kuriuo tiesioginį susisiekimą turi jo žemės sklypo dalis. Tuo tarpu beveik metus žemės sklypo bendraturčiai D. V. ir K. U. V. naudojosi ieškovės žemės sklypu tam, kad pėsčiomis ir/arba savo transporto priemonėmis pasiektų savo žemės sklypo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėta indeksu B (toliau ir atsakovų žemės sklypas). Be to, ieškovės žemės sklypu, pasiekdami D. V. ir K. U. V. butą, naudojosi visi bendraturčių svečiai, draugai, giminės. Ieškovai daug kartų stengėsi draugiškai žodžiu susitarti su bendraturčiais, kad šie nepažeidinėtų ieškovų teisių ir taip išspręsti šią situaciją. Ieškovai visada siūlydavo kompromisinius variantus, kaip būtų galima išspęsti situaciją ir neprarasti draugiškų ir kaimyniškų santykių, tačiau problemos išspręsti nepavyko, bendraturčių pozicija iš esmės yra tokia, kad, jų nuomone, jie turi teisę naudotis ieškovės žemės sklypo dalimi tam, kad pasiektų savo žemės sklypo dalį. Bendraturčiai niekada nesilaikė Sutartimi nustatytos Sklypo naudojimosi tvarkos.

2.5. Be to, tam, kad pasiektų savo žemės sklypo dalį, ieškovės žemės sklypu pradėjo naudotis žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai V. S. ir A. S., kurie išvis nėra ieškovų bendraturčiai, jie yra D. V. ir K. U. V. kaimynai, kurie gyvena netoli ieškovų, bet žemės sklypo ribos su ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi jie neturi. Taigi, V. S. ir A. S. ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi naudojosi (ir siekia naudotis) be jokio teisinio pagrindo.

3. Atsakovai D. V., K. U. V., V. S. ir A. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Žemės sklypo Pirkimo - pardavimo sutarties 2.4 papunktyje esančioje lentelėje matyti, kad įregistruotas (duomenys neskelbtini) kairėje esančio kelio servitutas. Iš registro išrašo 6.3 papunkčio matyti, kad kelio servitutas vieninteliam sklypo kairėje (vakaruose) esančiam keliui yra įregistruotas visam daiktui, Sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bet ne atskirai sklypo dalims A (valdomai ieškovės I. U.) bei B (valdomai bendraturčių V.). Kito teisėto kelio, iš kurio atsakovai V. galėtų teisėtai parvažiuoti/pareiti namo ir parkuoti prie savo namo dalies du automobilius, kaip numatyta dvibučio namo statybos projekte, nėra. Jokios ieškovų vietoje darytos fotonuotraukos su vaizdu į dešinę (šiaurės rytus) nuo (duomenys neskelbtini), Sklypo fiziškai esančio statybininkų sunkiasvorio transporto išmalto laikino „kelio“, naudoto (duomenys neskelbtini) namų eilės statybos laikotarpiu, į kurį ieškovai mano turintys teisę išstumti bendraturčius atsakovus V., neįrodo teisėtai egzistuojančio kelio. Jo žemės kadastre ir nekilnojamojo turto registre nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovų I. U. ir S. K. ieškinį tenkino – uždraudė atsakovams D. V., K. U.-V. (gyvenantiems adresu (duomenys neskelbtini)) ir V. S., A. S. (gyvenantiems adresu (duomenys neskelbtini)) patekti ir naudotis ieškovams I. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 541 kv. m ploto dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu A, ribos pažymėtos taškais 2-3-6-1-2; taip pat patekti ir naudotis I. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančia 480/959 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovams 1 373,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 343,33 Eur.

5. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojos parodymus bei šalių paaiškinimus, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog jų, kaip savininkų, teisės buvo pažeistos atsakovams atliekant veiksmus, pažeidžiančius teisės aktų reikalavimus, t. y. per ieškovės naudojamą žemės sklypo dalį be teisėto pagrindo esant nustatytai valdymo, naudojimosi tvarkai, yra vaikštoma, važiuojama, mėtomos ieškovės žemės sklypo dalyje esančios statybinės medžiagos ar kiti daiktai. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad teisės naudotis Žemės sklypo dalimi taip, kaip nurodyta sutartyse, ieškovė nėra praradusi, o prašymas pakeisti naudojimosi tvarką šioje byloje taip pat nebuvo pateiktas.

6. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovai nurodė, jog per ieškovei priklausančią ir valdomą Sklypo dalį jie vaikšto teisėtai, nes yra įregistruotas kelio servitutas, tačiau, kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ išrašo, kelio servitutas yra viešpataujantis, kas reiškia, kad žemės sklypo savininkams, esantiems (duomenys neskelbtini), suteikiama teisė naudotis kitu žemės sklypu. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog yra įregistruotas viešpataujantis kelio servitutas, nesudaro pagrindo teigti, jog servitutas yra ieškovės naudojamoje teritorijoje. Tarnaujantis kelio servitutas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatytas ir neįregistruotas.

7. Teismas sprendė, jog atsakovų bandymas įrodyti, kad jie neturi kito teisėto patekimo į savo žemės sklypus, negali būti priežastimi pažeisti ieškovės nuosavybės teises ir (ar) nustatytą naudojimosi tvarką. Kadangi šiuo metu ieškovės žemės sklypo dalyje nėra nustatyto servituto, todėl atsakovai neturi teisės be savininkės ir (ar) teisėtos žemės sklypo dalies naudotojos leidimo vaikščioti, važiuoti transporto priemonėmis ar kokiu nors kitu būdu varžyti savininkės nuosavybės teisių.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Sklypo bendraturčiai atsakovai V. privalo laikytis pirkimo–pardavimo sutartimi nustatytos valdymo, naudojimosi tvarkos, o atsakovai S. apskritai neturi jokio teisėto pagrindo be ieškovės sutikimo patekti į ieškovei priklausančią ir jos naudojamą sklypo dalį.

9. Įvertinęs ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą (1 373,32 Eur), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jos yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovų naudai iš atsakovų lygiomis dalimis.

I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

10. Apeliantai (atsakovai) D. V., K. U. V., V. S. ir A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti apeliantams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Šis apeliacinis skundas nėra susijęs tik su skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimu, kadangi tame pačiame teisme lygiagrečiai skirtingų teisėjų buvo nagrinėjamos dvi atskiros civilinės bylos tarp tų pačių asmenų – bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir dvibučio namo Sklype bendraturčių I. U. bei sutuoktinių D. V. ir K. U. V., tiesiogiai susijusių su minėtų asmenų daiktinėmis teisėmis į tą patį Žemės sklypą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. (tik savaitę vėliau, negu buvo priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas teismo sprendimas) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5049-647/2022 ieškovų D. ir K. V. ieškinį atsakovei I. U. tenkino pilnai - pripažino atsakovės I. U. užtvertas tvoras ir grunto krūvas ant pravažiavimo į sklypą bendraturčių D. ir K. V. teisių pažeidimu, uždraudė tokiais ar panašiais būdais pažeisti ieškovų teises ateityje, esamą naudojimosi Sklypu tvarką pripažino ydinga, todėl patvirtino naują naudojimosi bendru Sklypu tvarką. Tuo tarpu tas pats Vilniaus regiono apylinkės teismas savaitę anksčiau priimtu skundžiamu 2022 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3592-1115/2022 netinkamu, paviršutinišku ir teismų praktikai prieštaraujančiu materialinės teisės normų aiškinimu tą pačią abiejų šalių daiktinę teisę paneigė.

10.2. Būtent visam šitam Sklypui yra įregistruota ir šalims vienodai galioja kelio servituto daiktinė teisė: ginčo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kairėje būsimas 1499 kv. m ploto kelio servitutas visam žemės sklypui grafiškai pavaizduotas UAB „Geoekspertai“ 2020 m. gegužės 21 d. žemės sklypo plane, pasirašytame tuometinių sklypo savininkų G. M. ir A. M.; tuometinių savininkų 2020 m. liepos 10 d. sudarytos Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. TVP-5266 pagrindu sklypo kairėje esančio kelio servitutas visam ieškovės ir atsakovų V. bendrai valdomam Sklypui Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2020 m. liepos 10 d.; Nekilnojamojo turto registre tokie patys duomenys matomi iki šiol. Būtent namo fasadinėje pusėje yra aktuali registruoto kelio servituto veikimo erdvė, būtina ir sklypo A dalies, ir B dalies bendraturčių patekimui į kiekvienam savo sklypo dalį ir namo dalį (butus).

10.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neleistinai suabsoliutino du momentus - tiek ieškovės, tiek ir atsakovų pirkimo-pardavimo sutarčių dalimi esantį matininko N. M. 2020 m. lapkričio 17 d. sudarytą Žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą bei galiojančios materialinės teisės bei teismų praktikos požiūriu neteisingai suprantamos ir aiškinamos ieškovės ir atsakovų V. pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatas, kalbančias apie asmeninę nuosavybę. Visų pirma, N. M. 2020 m. lapkričio 17 d. sudaryto žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo plano negalima vertinti atsietai nuo konteksto, tarsi vienintelio ir absoliutaus naudojimąsi Sklypu apibrėžiančio dokumento, t. y. taip, kaip tą ydingai suvokia ieškovė. Antra, servitutas, kuris buvo nustatytas ir registruose užregistruotas buvusių savininkų ir kuris yra būtinas užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą, šiuo atveju yra svarbesnis teisinis faktas, negu N. M. 2020 m. lapkričio 17 d. sudaryto žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planas. Taigi, ieškovė, pareikšdama apie atsakovų V. neva vykdomą jos teisių pažeidimą, pirmiausiai turi nuginčyti kelio servituto daiktinę teisę, kuria teisėtai naudojasi atsakovai V.. Tokio reikalavimo nebuvo.

10.4. Tuo tarpu atsakovų S. teisinė padėtis, lyginant su ieškovės bendraturčiais V., yra skirtinga - atsakovų S. perėjimas 2022 metų kovo pradžioje vos kelis (3-5) kartus per ieškovės valdomą bendro su V. sklypo dalį A buvo sąlygotas būtinojo reikalingumo aplinkybių, t. y. A. S., kuri tuo metu laukėsi (buvo 7 nėštumo mėnesyje) ir dėl S. bendraturčio analogiškai bendrosios nuosavybės teise valdomame gretimame sklype ((duomenys neskelbtini)) visu perimetru užsitvėrusio savo valdomą kelio dalį, neturėjo galimybės nueiti iki savo sklypo. Būtent todėl tik kelias kovo dienas iš kelio, teisę kuriuo naudotis neteisėtai atėmė S. sklypo bendraturtė savo aklinomis tvoromis, nėščia S., kelis kartus nukirsdama kampą ėjo namo ar iš namų ieškovės U. valdoma sklypo dalimi.

10.5. Greta materialinės teisės pažeidimų sprendime yra ir procesinis pažeidimas – ieškovės U. sutuoktinis S. K. byloje yra netinkamas ieškovas, kadangi subjektinę teisę negatoriniam ieškiniui turi tik nekilnojamojo daikto (šioje byloje sklypo dalies) savininkas. S. K. dėl žinomo konstitucinio reguliavimo juo būti negali. Reikalavimų, siejamų su namo dalimi, ieškovė ir netinkamas ieškovas nereiškė.

10.6. Ieškovei negali būti priteisiamos dvigubos bylinėjimosi išlaidos už to paties, iš pradžių su trūkumais pateikto dokumentų paruošimą. Antstolio aplinkybių konstatavimo protokolo išlaidos irgi neturi būti priteisiamos, nes negatorinio ieškinio atveju daiktinės teisinės antstolio nuotraukomis neįrodinėjamos.

11. Ieškovai I. U. ir S. K. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Į bylą yra pateikta pakankamai įrodymų, kad ieškovė yra turto savininkė (Buto bei 541/1161 dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, 480/959 dalies žemės sklypo dovanojimo sutartis), taip pat, kad ieškovės teisės atsakovų veiksmais (atsakovai nesilaiko nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos) yra pažeistos.

11.2. A. S. ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi apie metus laiko naudojasi be jokio teisinio pagrindo. Be to, naudojasi ne tik vaikščiodami, tačiau ir važinėdami automobiliu.

11.3. Atsakovų V. teiginiai, jog jokio kito patekimo į jų (V.) sklypo dalį nėra, yra klaidingi, kadangi iki pat šio momento atsakovai patenka tiek į savo butą, tiek į savo žemės sklypo dalį. Atsakovai kartu su ieškove bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ne tik namų valdos žemės sklypą su pastatais, tačiau ir žemės ūkio paskirties sklypą, besiribojantį su namų valdos sklypu šiaurės vakaruose ir su 4 m. pločio keliu pietryčiuose, kuriuo šiuo metu ieškovai ir naudojasi. Taip pat, ginčo sklypo šiaurės rytuose esama dar vieno servitutinio kelio, kuris tiek atsakovų, tiek ieškovės nekilnojamojo turto įsigijimo momentu dar nebuvo pilnai paruoštas naudoti.

11.4. Ieškovai neteigia, jog servitutas neegzistuoja, tačiau po servituto nustatymo ginčo sklypui buvo nustatyta naudojimosi tvarka, įtvirtinta notarine sutartimi, suteikianti bendraturčiams teisę atskirai ir nepriklausomai vieniems nuo kitų naudotis savomis dalimis, t. y. kiekvienam bendraturčiui buvo numatytas atskiras įvažiavimas į savo sklypo dalį. Be to, sklype, tiesiai ant atsakovų tariamai esamo privažiavimo, yra statytojo sumontuoti nuotekų valymo įrenginiai. Atsakovai patys teismo posėdžių metu minėjo, kad laukė, kol jiems bus paruoštas kelias ginčo sklypo dešinėje, tačiau galiausiai, dėl nežinomų priežasčių, atsakovai nusprendė notarinio proceso dėl jo neužbaigti ir pradėjo reikalauti pravažiavimo teisės iš bendraturtės (ieškovės). Nors atsakovai teigia, kad įregistruota servituto teisė ginčo sklypui suteikia jiems besąlygišką teisę į ieškovės valdomą dalį A, tačiau pažymėtina, jog niekur nėra tokios nuostatos reglamentavimo ar kitų paaiškinimų - nėra nurodyta, per kokią ieškovės sklypo dalį A turi eiti kelias iki dalies B, koks kelio plotas, nėra nurodytos ribų taškų koordinatės.

11.5. Bendraturčių I. U. (ieškovės) ir V. (atsakovų) turima bei šiuo metu vis dar galiojanti naudojimosi bendru žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarka, nustatyta pirkimo-pardavimo sutartimis, kurias atitinkamai 2021 metų vasario 17 d. pasirašė V. ir 2021 metų vasario 26 d. – ieškovė I. U., nėra ydinga ir keistina, kaip bando įrodyti atsakovai, o kaip tik aiškiai nustato kiekvienam bendraturčiui jo atsakomybės ir naudojimosi žemės sklypu ribas, išlaikydama realias bendraturčiams tenkančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje arti idealiųjų dalių. Bendro naudojimo dalis ginčo sklype, kuri tokio teisinio reglamentavimo sklype gali būti palikta bendraturčiams valdyti kartu, nėra išskirta. Ir tai pagrįstai reiškia, kad kiekvienam bendraturčiui buvo formuojamas atskiras privažiavimas.

11.6. Šioje konkrečioje byloje ieškovas S. K. dalyvauja, norėdamas ginti ne tik savo sutuoktinės – ieškovės I. U., bet savo pažeidžiamas teises ir interesus. Šioje byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovai, ypatingai atsakovas V. S., agresyviai ir net neadekvačiai elgėsi ieškovo S. K. atžvilgiu. Byloje esantys video failai patvirtina visiškai nederamą atsakovo V. S. elgesį su S. K.. Todėl S. K., kuris Lietuvos Respublikoje gyvena teisėtai, turėjo ne tik pareigą moraliai bei materialiai remti savo sutuoktinę, bet ir konstitucinę teisę ginti savo pažeidžiamas teises teisme, kurias, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principu, ieškovas S. K. nusprendė ginti pareiškiant ieškinį teisme kartu su savo sutuoktine I. U..

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. Ieškovai I. U. ir S. K. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui naujus įrodymus – vaizdo įrašą bei nuotrauką apie ieškovų atžvilgiu, kaip jie teigia, įvykdytą nusikalstamą veiką, policijos 2022 m. lapkričio 7 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą bei policijos reikalavimą. Ieškovai nurodo, jog minėti įrodymai pagrindžia ieškovų atžvilgiu 2022 m. lapkričio 7 d. įvykdyta nusikalstamą veiką ir tai, kad ieškovų teisės ir toliau yra pažeidinėjamos, šie įrodymai atsirado jau išnagrinėjus šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, todėl šių dokumentų pateikti pirmosios instancijos teismui nebuvo galimybės.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

14. Sprendžiant atsakovų pateiktų įrodymų priėmimo klausimą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) negali būti savitikslis, t. y. konkretus prašomas priimti įrodymas turi paneigti arba patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

15. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei šiuo aspektu suformuluotą teismų praktiką, įvertinus naujai pateiktų dokumentų turinį bei atsižvelgus į nagrinėjamos civilinės bylos pagrindą ir dalyką – byloje sprendžiamas ieškovų teisių pažeidimo, kuris pasireiškia atsakovams naudojantis, t. y. atsakovams patenkant į savo butą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su ieškove I. U. valdomu ginčo žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), per ieškovės valdomą pagal nustatytą Naudojimosi žemės sklypu tvarką sklypo A dalį, ir kurį negatoriniu ieškiniu ieškovai I. U. ir S. K. prašo pašalinti, klausimas – apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors naujai pateikti įrodymai atsirado vėliau nei priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau nagrinėjamu atveju šie įrodymai nėra susiję su šalių ginču dėl nuosavybės teisių į Sklypą įgyvendinimo, savininko teisių gynimo ir pan., o tik rodo tebesitęsiančius asmeninius tarpusavio ginčo šalių konfliktus, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei I. U. priklauso 541/1161 dalys žemės sklypo, o atsakovams D. V. ir K. U. V. priklauso 620/1161 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas S. K. 2021 m. vasario 26 d. pasirašė sutikimą, kad jo sutuoktinė I. U. 541/1161 dalį žemės sklypo įgytų asmeninės nuosavybės teise, kadangi jis pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus neturi teisės nuosavybės teise įgyti žemės sklypo ar jo dalies.

17. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyta sklypo naudojimosi tvarka bei pridėtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Kaip matyti iš ieškovų pateiktos 2021 m. vasario 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6.1 papunkčio, Sutartimi nustatyta, jog I. U. asmeninės nuosavybės teise atskirai nuo bendraturčių naudosis ir valdys 541 kv. m ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėta indeksu A, ribos pažymėtos taškais 2-3-6-1-2. Byloje esančios 2021 m. spalio 25 d. dovanojimo sutarties 6.1 papunktyje taip pat nustatyta, jog ieškovė asmeninės nuosavybės teise atskirai nuo bendraturčių naudosis ir valdys 480 kv. m ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu A, ribos pažymėtos taškais 2-3-7-1-2. Iš pateiktos 2021 m. vasario 17 d. atsakovų D. ir K. V. pirkimo–pardavimo sutarties 6.1 papunkčio matyti, jog sutartimi nustatyta, kad D. V. bei K. U.-V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atskirai nuo bendraturčių naudosis ir valdys 620 kv. m ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu B, ribos pažymėtos taškais 3-4-5-6-3. Byloje pateiktas matininko N. M. 2020 m. lapkričio 17 d. sudarytas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., naudojimo tvarkos nustatymo planas, kuriame ieškovei I. U. priklausančio žemės sklypo naudojama ir valdoma dalis plane pažymėta indeksu A, ribos pažymėtos taškais 2-3-6-1-2, o atsakovams D. ir K. V. (bendraturčiams) priklausančio žemės sklypo naudojama ir valdoma dalis plane pažymėta indeksu B, ribos pažymėtos taškais 3-4-5-6-3.

18. Taip pat iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2022 m. liepos 10 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. TPV-5266 pagrindu minėtame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1 499 kv. m kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis).

19. Ieškovams I. U. bei S. K. ir atsakovams D. V. bei K. U. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dvibutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini): ieškovams I. U. bei S. K. priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); atsakovams D. V. ir K. U. V. priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

20. Dovanojimo sutarties pagrindu ieškovei I. U. priklauso 480/959 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

21. Atsakovai V. S. ir A. S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir yra šiuo adresu esančio žemės sklypo savininkai. Jų sklypas ribojasi su atsakovų D. V. ir K. U. V. naudojama bendro su ieškove žemės sklypo dalimi.

22. Nagrinėjamu atveju ieškovai savo reikalavimus grindžia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininko nuosavybės teisės pažeidimu dėl to, kad, anot ieškovų, atsakovai iš esmės be teisėto pagrindo naudojasi ieškovės žemės sklypo dalimi tam, kad pėsčiomis ar transporto priemonėmis patektų į savo žemės sklypo dalį / dalis. Tokiu būdu, anot ieškovų, yra pažeidžiamos nuosavybės teisės bei ieškovų privatumas.

23. Skundžiamu sprendimu, kurio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nagrinėjamu atveju sudaro apeliacijos objektą, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovų ieškinį pilna apimtimi, uždrausdamas visiems atsakovams patekti ir naudotis ieškovei I. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis 541 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi (žemės sklypo plane pažymėta indeksu A, ribos pažymėtos taškais 2-3-6-1-2), bei 480/959 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalimis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime be kita ko, konstatavo, jog esant nustatytai naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkai pagal matininko N. M. 2020 m. lapkričio 17 d. sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriame išimtinai ieškovei priskirta naudotis žemės sklypo A dalimi, o atsakovams K. ir D. V. - žemės sklypo B dalimi, apie ką aiškiai pažymėta ir atitinkamų žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutartyse, atsakovai neturi teisės be teisėto pagrindo vaikščioti, važiuoti ar kitaip naudotis ieškovei skirta žemės sklypo dalimi, tuo tarpu ginčo žemės sklype įregistruotas kelio servitutas, kuriuo remdamiesi atsakovai įrodinėja turintys tokią teisę, yra viešpataujantis, t. y. žemės sklypo savininkams suteikiama teisė naudotis kitu žemės sklypu, o tarnaujantis kelio servitutas ginčo žemės sklype nenustatytas ir neįregistruotas.

24. Kaip matyti iš apeliantų (atsakovų) pateikto apeliacinio skundo turinio, nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu jie, be kita ko, grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovų K. ir D. V. patekimas į savo butą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su ieškove I. U. valdomu ginčo žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), per ieškovės valdomą pagal nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką sklypo A dalį, yra ieškovės teisių pažeidimas bei apribojo atsakovų teisę naudotis žemės sklype esančiu / galiojančiu bei įregistruotu kelio servitutu, tinkamai naudotis savo nekilnojamuoju turtu. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame bendrame žemės sklype abu bendraturčiai - tiek ieškovė I. U., tiek atsakovai K. ir D. V. turi visam sklypui įregistruotą ir galiojančią daiktinę kelio servituto teisę, užtikrinančią tinkamą naudojimąsi sklypu, be kita ko, tiek ieškovų, tiek atsakovų pateikimą į jiems priklausančius butus sklype esančiame dvibučiame gyvenamajame name, todėl atsakovų naudojimasis atitinkama sklypo dalimi yra teisėtas ir negali būti vertinamas, kaip ieškovės teisių pažeidimas. Atsakovų teigimu, ieškovės naudojimasis jai pagal patvirtintą tvarką atitinkama žemės sklypo A dalimi nereiškia, kad ji gali varžyti bendraturčių teisę patekti per servitutą į jų naudojamą žemės sklypo B dalį. Savo ruožtu ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą su tokiais teiginiais nesutiko, teigdami, jog ginčo žemės sklype nėra numatyta ir išskirta bendro naudojimo sklypo dalis, kiekvienas iš bendraturčių ir taip turi atskirą įvažiavimą į savo valdomas sklypo dalis ir pan.

25. Vertindamas šiuos ginčo šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip matyti iš ginčo šalių procesinių dokumentų turinio bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, lygiagrečiai su nagrinėjama civiline byla Vilniaus regiono apylinkės teisme taip pat buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5049-647/2022 tarp tų pačių šalių - pagal ieškovų K. U.-V. ir D. V. ieškinį atsakovei I. U. dėl nuosavybės teisės gynimo ir naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, kurioje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. priimtu sprendimu, kuris buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-366-614/2023 (dėl kurios nagrinėjama civilinė byla ir buvo sustabdyta teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartimi) buvo nuspręsta:

1) įpareigoti atsakovę I. U. savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pašalinti nekilnojamojo turto registre 2020 m. liepos 10 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. TVP-5266 pagrindu įregistruotą ieškovų kelio servituto daiktinę teisę pažeidžiančias kliūtis: pašalinti ant 3,50 m pločio įvažiavimo į sklypą neteisėtai pastatytos tvoros ir(arba) vartų 3,50 m pločio dalį; pašalinti pravažiavimui trukdančias grunto krūvas ar jų dalis, esančias ant pravažiavimo mažesniu nei 3,50 m atstumu nuo šalių valdomo sklypo šiurės vakarų ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini); išmontuoti ir pašalinti ant pravažiavimo išlietus statybos projekto dokumente (eksplikacijoje) 2020-326-TP-SP.B-04 nenumatyto statinio pamatus ir išlyginti gruntą; pašalinti neteisėtai pastatytos ant bendraturčių dalies bendrai valdomame žemės sklype skiriančios ribos, pravažiavimui ir praėjimui trukdančios tinklinės tvoros 3,50 m pločio dalį nuo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini); pašalinti visas ant pravažiavimo iki ieškovų buto Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)) 3,50 m atstumu nuo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini) sklypo, sukrautas statybines atliekas, statybinius reikmenis, šiukšles ir kitus kilnojamuosius daiktus. Atsakovei nurodytu terminu nepašalinus nurodytų kliūčių, leisti jas pašalinti ieškovams savo nuožiūra ir atsakovės lėšomis;

2) uždrausti atsakovei I. U. šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3,50 m atstumu nuo šalių valdomo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios nuo gretutinio (duomenys neskelbtini)sklypo, tverti tvoras, parkuoti automobilį, daryti grunto sankaupas ar krūvas, kasti duobes, griovius, sodinti bet kokius augalus, statyti bet kokio sudėtingumo statinius ar kitas bet kokios medžiagos konstrukcijas, sudėti, sandėliuoti ar laikyti bet kokios paskirties bet kokius kilnojamuosius daiktus ar medžiagas, arba bet kokiomis kitomis atsakovės sukuriamomis fizinėmis kliūtimis varžyti ieškovų teisę ir trukdyti ieškovams ne mažiau kaip 3,50 m atstumu nuo sklypo šiaurės vakarų ribos, skiriančios šalių valdomą sklypą nuo gretutinio (duomenys neskelbtini)sklypo, prieiti, privažiuoti ir statyti du ieškovų automobilius prie dvibučio namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buto Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)), nustatant atsakovei 3 000 Eur baudą ieškovų naudai už tokio teismo įpareigojimo pažeidimą;

3) patvirtinti UAB „GEOKSIS“ 2022 m. vasario 17 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu siūlomą žemės sklypo (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką, pagal kurią: a) I. U. atskirai individualiai naudosis 477 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A (ribos apibrėžtos taškais 13, 12, 14, 3); b) K. U.-V. ir D. V. atskirai individualiai naudosis 556 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B (ribos apibrėžtos taškais 1, 2, 14, 12, 11, 10, 9, 8); c) sklypo plane indeksu C pažymėta 128 kv. m. ploto sklypo dalis, kurios ribos apibrėžtos taškais 4, 8, 9, 10, 11, 12, 13, išliks bendrai naudojama sklypo dalimi.

26. Aukščiau nurodytoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendime, tiek Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartyje (kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas) buvo konstatuotos šiuo metu nagrinėjamai civilinei bylai teisiškai reikšmingos, prejudicinę reikšmę CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme turinčios bei tuo pačiu res judicata teisinę galią CPK 279 straipsnio 4 dalies prasme įgijusios faktinės aplinkybės bei padarytos išvados, kurios negali būti nei teismo, nei dalyvaujančių byloje asmenų iš naujo nagrinėjamos, peržiūrimos, kvestionuojamos ir kitaip vertinamos apie tai, kad:

a) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti servitutai – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis) ir teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis); įregistravimo pagrindas – 2020 m. liepos 10 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. TPV-5266, servituto plotas – 1499 kv. m.; šalys, bendros dalinės nuosavybės teise įgydamos žemės sklypą, žinojo apie sklypo apsunkinimus servitutu, susipažino su sutarties prieduose esančiu N. M. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, kuriame konkreti servituto vieta nepavaizduota; servituto, kaip daiktinės teisės egzistavimo minėtame žemės sklype šalys neginčija; egzistuojantis žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas nepaneigia pačio servituto egzistavimo, nustatyto nustatymo formavimo ir pertvarkymo projekte, prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygose bei įregistruoto viešajame registre;

b) ieškovų D. ir K. V. privatus interesas – jiems priklausančios nuosavybės teisės įgyvendinimas taip, kad jie turėtų galimybę privažiuoti prie savo buto durų, turėtų susisiekimą su viešuoju keliu, gali būti patenkintas tik nustatant servitutą (kuris, beje, jau yra nustatytas ir įregistruotas viešajame registre); norint patekti į D. ir K. V. butą iš pagrindinės (duomenys neskelbtini) g., neišvengiamai reikia pravažiuoti pro I. U. valdomą žemės sklypą A;

c) visam žemės sklypui nustatytas servitutas apriboja visų sklypo bendrasavininkų teises, nes turi būti paliktas ir tvoromis neaptvertas tam tikras žemės sklypo plotas privažiuoti prie buto, iškilus būtinybei – tiesti komunikacijas, privažiuoti gaisrinei mašinai ir kt.;

d) iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinio, kurį patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. sausio 23 d. įsakymu, matyti, kad kelio ir inžinerinės infrastruktūros servitutinė teritorija numatyta sklypų kairėje pusėje, o tai reiškia, kad ieškovai D. ir K. V. turi teisę naudotis servitutine teritorija, statyti automobilius prie savo buto, o servitutinė teritorija negali būti aptverta jokia tvora;

e) atsakovė I. U. apribojo galimybę ieškovams prieiti, transporto priemone privažiuoti bei prie savo buto statyti automobilius kaip tai numatyta statybos techniniame projekte (privažiavimas užtvertas tvoromis, išpilta smėlio ar žvyro krūva, mėtosi įvairūs daiktai, statybinės medžiagos);

f) aplinkybė, kad aplink bendrą šalių valdomą žemės sklypą yra kitų kelių, kuriais galbūt būtų galimybė privažiuoti prie D. ir K. V. buto, nepaneigia bendraturčių teisės pasiekti savo butus per ginčo žemės sklypui nustatytą 1 499 kv. m servitutinį kelią – iš esmės tai yra vienintelis kelias, teisę iš kurio patekti (privažiuoti, prieiti) iki savo valdomos ginčo sklypo B dalies ir buto teisėtą pagrindą turi D. ir K. V.;

g) nors žemės sklypo naudojimosi tvarka jau yra nustatyta, tačiau ji yra su trūkumais, t. y. nurodyta tik kuriomis sklypo dalimis naudosis bendraturčiai, tačiau nei įvažiavimas į sklypą, nei servitutinė teritorija neatvaizduotos, joje nenumatytas privažiavimas iš 1 499 kv. m servitutinio kelio prie D. ir K. V. valdomo ginčo žemės sklypo dalies ir buto, todėl nustatytina nauja / pakeistina naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal UAB „GEOKSIS“ 2022 m. vasario 17 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuria ginčo šalims ne tik skiriama atskirai naudotis atitinkamomis žemės sklypo dalimis, bet ir nustatoma ir 128 kv. m ploto žemės sklypo C dalis, skirta bendram naudojimui, be kita ko, D. ir K. V. patekimui į jų valdomą žemės sklypo dalį bei butą.

27. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

28. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) res judicata galią lemia ginčo materialinio teisinio santykio šalių dalyvavimas teisminiame procese, suponuojantis draudimą pareikšti tapatų reikalavimą tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytus faktus bei teisinius santykius.

29. Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, be kita ko, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (žr. Brumarescu prieš Rumuniją [GC], peticijos Nr. 28342/95, 61 punktą; 2006 m. sausio 12 d. Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktą).

30. Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, t. y. įsiteisėjusiu galutiniu procesiniu sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys ir buvo sprendžiami glaudžiai su nagrinėjama byla susiję klausimai, teismui konstatavus, jog ieškovei I. U. ir atsakovams D. ir K. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., yra nustatytas 1499 kv. m ploto kelio servitutas, be kita ko, skirtas ir būtinas atsakovų D. ir K. V. interesui patekti / įvažiuoti į jų valdomą žemės sklypo dalį bei jiems priklausantį butą, patenkinti, taip pat jog šis servitutas apriboja visų sklypo bendrasavininkų, įskaitant ieškovę, teises, ir visi bendraturčiai, įskaitant D. ir K. V., turi teisę naudotis servitutine teritorija, o ieškovė negali riboti jų teisės ja privažiuoti ir prieiti prie savo valdomos žemės sklypo dalies ir buto, taip pat teismui nustačius naują naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal UAB „GEOKSIS“ 2022 m. vasario 17 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuria, be kita ko, apibrėžiama / išskiriama žemės sklypo C dalis, skirta bendram visų sklypo bendraturčių naudojimui, be kita ko, D. ir K. V. patekimui į jų valdomą žemės sklypo dalį bei butą, todėl ieškovų nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas uždrausti atsakovams D. ir K. V. patekti ir naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi, kuri pagal naujai nustatytą naudojimosi tvarką jau skiriama bendram visų bendraturčių naudojimui ir kuri patenka į servitutinę teritoriją, negali būti laikomas pagrįstu bei tenkintinu. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria uždrausta atsakovams D. ir K. V. (gyvenantiems adresu (duomenys neskelbtini),) patekti ir naudotis ieškovei I. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 541 kv. m ploto dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu A, ribos pažymėtos taškais 2-3-6-1-2, bei 480/959 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

31. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo daromą išvadą dėl ieškovų reikalavimų atsakovų D. ir K. V. atžvilgiu nepagrįstumo, į jau aukščiau minėtą aplinkybę dėl kelio servituto ieškovės bei atsakovų žemės sklype buvimo, į tai, kad atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai iš esmės nieko nepasisakė ir neneigė tos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog atsakovai V. ir A. S. vos tik kelis kartus 2022 m. kovą naudojosi tuo metu vien tik išimtinai ieškovės I. U. asmeniniam naudojimui skirta žemės sklypo dalimi, siekdami patekti į savo valdomą žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, tačiau nebuvo ir nėra tebesitęsiančio, sistemingo tolimesnio neteisėto jų naudojimosi šia sklypo dalimi, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir dalyje dėl atsakovų V. ir A. S. atžvilgiu ieškovų pareikštų reikalavimų naikintinas bei šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

32. Nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantų argumentu, jog ieškovas S. K., nebūdamas ginčo žemės sklypo savininku (bendraturčiu), apskritai neturi teisės reikšti kokius nors su žemės sklypo savininko daiktinių teisių gynimu susijusius reikalavimus (negatorinį, vindikacinį ir pan. ieškinį), tačiau tai nepaneigia jo teisės reikšti atsakovams reikalavimus, susijusius ne su daiktinių teisių, bet su kitų jo turimų subjektinių teisių gynimu bendraisiais civilinės teisės pagrindais ar daiktinių teisių, susijusių su naudojimusi jam priklausančiu butu ginčo sklype, gynimu. Tuo pačiu pažymėtina, kad šis apeliacinio skundo argumentas nagrinėjamu atveju apskritai neturi didesnės reikšmės, kadangi bet kuriuo atveju visi ieškinio reikalavimai atsakovų atžvilgiu atmestini, nepriklausomai nuo to, kas juos pareiškė, ir ar S. K. laikytinas tinkamu ieškovu byloje.

33. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

34. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi apeliacinės instancijos teisme nauju sprendimu ieškinys atmestinas, perskirstomos ir pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus, atsakovams iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos visos jų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

36. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, kad atsakovai – tiek D. ir K. V., tiek V. ir A. S. – pirmosios instancijos teisme patyrė bendrai 1 080 Eur advokato pagalbos išlaidų (t. y. D. ir K. V. - 540 Eur ir V. ir A. S. - 540 Eur) už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose, taip pat atsakovai D. ir K. V. papildomai patyrė 600 Eur advokato pagalbos išlaidų už rašytinių paaiškinimų parengimą, papildomų įrodymų rinkimą bei pateikimą teismui.

37. Kadangi visos patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, yra protingos ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių, iš ieškovų I. U. ir S. K. lygiomis dalimis atsakovų D. V. ir K. U. V. naudai priteistina 1 140 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 570 Eur, o atsakovų V. S. ir A. S. naudai priteistina 540 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 270 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

38. Tenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovų atsakovų naudai priteistinos pastarųjų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

39. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, apeliantai atsakovai D. ir K. V. apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur teisinės pagalbos (apeliacinio skundo parengimo) išlaidų, o apeliantai atsakovai V. ir A. S. sumokėjo 105 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą, taip pat apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur teisinės pagalbos (apeliacinio skundo parengimo) išlaidų.

40. Kadangi visos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, yra protingos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, iš ieškovų I. U. ir S. K. lygiomis dalimis atsakovų D. V. ir K. U. V. naudai priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 200 Eur, o atsakovų V. S. ir A. S. naudai priteistina 505 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 252,50 Eur.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Apeliantų (atsakovų) D. V., K. U. V. ir V. S., A. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Iš ieškovų I. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovų D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. U. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 140 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 570 Eur (penki šimtai septyniasdešimt eurų).

Iš ieškovų I. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovų V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 540 Eur (penki šimtai keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 270 Eur (du šimtai septyniasdešimt eurų).

Iš ieškovų I. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovų D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. U. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 400 Eur (keturi šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 200 Eur (du šimtai eurų).

Iš ieškovų I. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovų V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 505 Eur (penki šimtai penki eurai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 252,50 Eur (du šimtai penkiasdešimt du eurai 50 ct).

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.