- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2S-1209-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00427-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- I. U., S. K.
- Atsakovas
- D. V., K. U. V., V. S., A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovų I. U. ir S. K. (S. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų I. U. ir S. K. (S. K.) ieškinį atsakovams D. V., K. U. V., V. S. ir A. S. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai I. U. ir S. K. (S. K.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) uždrausti atsakovams D. V., K. U.-V., gyvenantiems adresu: (duomenys neskelbtini) ir V. S., A. S., gyvenantiems adresu: (duomenys neskelbtini), patekti ir naudotis I. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 541 kv. m ploto dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu A, ribos pažymėtos taškais 2-3-6-1-2; 2) uždrausti atsakovams D. V., K. U.-V., gyvenantiems adresu: (duomenys neskelbtini) ir V. S., A. S., gyvenantiems adresu: (duomenys neskelbtini), patekti ir naudotis I. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančia 480/959 dalimi Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų I. U. ir S. K. (S. K.) ieškinį atsakovams D. V., K. U. V., V. S. ir A. S. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.
3. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teismas atsisako priimti ieškinį.
Šalies argumentai
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo iš esmės reikalauja uždrausti atsakovams patekti ir naudotis ieškovei priklausančiomis žemės sklypo dalimis. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2021 m. vasario 26 d. pirkimo pardavimo sutartyje, kuria be kita ko ieškovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo 541/1161 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra numatyta kad I. U. asmeninės nuosavybės teise atskirai nuo bendraturčių naudosis ir valdys 541 kv. m ploto dalimis, žemės sklypo plane (naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tarp bendraturčių plane), pažymėta indeksu A, ribos pažymėtos taškais 2-3-6-1-2. Nurodė, kad 2021 m. spalio 25 d. dovanojimo sutartimi G. M. padovanojo, o I. U. asmeninės nuosavybės teise priėmė 480/959 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurioje taip pat yra įtvirtinta naudojimo žemės sklypu tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas konstatavo, jog iš ieškovų nurodytų aplinkybių bei teismui pateiktų dokumentų matyti, kad reikalavimas uždrausti atsakovams patekti bei naudotis ieškovei priklausančiais žemės sklypais jau yra įgyvendintas pirkimo-pardavimo bei dovanojimo sutartyse nustačius naudojimosi tvarką. Tai reiškia, kad šiuo atveju ieškovų reikalavimų patenkinimas nesukeltų jiems jokių teisinių padarinių.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovai (apeliantai) I. U. ir S. K. (S. K.) atskiruoju skundu prašo pakeisti (patikslinti) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį ir nurodyti į kurią instituciją ar teismą ieškovams reikia kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį, kad ieškovai galėtų apginti savo pažeistas teises. Apeliantai atkreipė dėmesį, kad iš ieškinio ir prie jo pridėtų priedų (įrodymų) yra akivaizdu, kad atsakovai pažeidinėja ieškovų teises, naudodamiesi I. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis žemės sklypo dalimis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Nagrinėjamoje situacijoje pareikštas negatorinis ieškinys pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnį.
7. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015) (Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-240-480/2022).
8. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad negatorinio ieškinio tenkinimas ar netenkinimas nesukels ieškovams jokių teisinių padarinių, nes viskas yra nustatyta sudarytose sutartyse, nematančiose ir naudojimosi tvarkas. Ieškovai nurodė, kad jų nuosavybės teisė jau yra pažeidinėjama, nesilaikant pirkimo-pardavimo bei dovanojimo sutartyse nustatytos naudojimosi tvarkos.
9. Nagrinėjamu atveju ieškovė I. U., pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad yra žemės sklypo savininkė. Ieškiniu buvo prašyta uždrausti atsakovams toliau pažeidinėti jos subjektinę nuosavybės teisę. Šioje situacijoje matyti, kad gali kilti neaiškumų dėl ieškinio faktinio pagrindo, tačiau kilus tokiems neaiškumams teismas turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir prašyti ieškovų tikslinti ieškinio faktinį pagrindą.
10. Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).
11. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo iš karto atsisakyti priimti ieškinį, neleidęs ieškovams bandyti pašalinti jo trūkumus. Šioje situacijoje faktiniu ieškinio pagrindu gali būti ne tik CK 4.98 straipsnyje numatyti pažeidimai, bet kartu ir sutarčių nuostatų pažeidimai.
12. Nors ieškovai prašo papildyti pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodant instituciją, į kurią jie turėtų kreiptis (CPK 137 straipsnio 3 dalis), tačiau nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų neišsamumas lemia pareigą apeliacinės instancijos teismui ištaisyti padarytas klaidas. Tai neprieštarauja CPK 337 straipsnyje nurodytoms apeliacinės instancijos teismo turimoms teisėms bei nepažeidžia CPK 313 straipsnyje įtvirtinto draudimo bloginti apeliantų padėties.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.