Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų E. V. (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), D. Š., A. G.,

išteisintajam R. K.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jelenos Sabaliauskienės ir nukentėjusiojo V. Č. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. išteisintas iš kaltinimo tuo, kad jis Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąjį patrulį V. Č., vykdantį pavestas funkcijas, jo (R. K.) vairuojamų transporto priemonių tikrinimo metu sistemingai baugino ir grasino padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, o būtent:

2017-05-24 apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini), sustabdyto automobilio „R. E.“, valst. Nr(duomenys neskelbtini)., patikrinimo metu elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius ir kitus nukentėjusįjį V. Č. įžeidžiančius bei reiškiančius teisėtų reikalavimų nevykdymą žodžius, panaudojant necenzūrinius žodžius, grasino kad susidoros su nukentėjusiuoju, teigė, kad „Dievulis tave nubaus, Dievulis, Dievulis ne aš ..., … už tą tazerį aš tau neatleisiu …, aš tau sakau už tazeri aš tau neatleisiu, aš tau sakau..., ...aš tau sakau žinok, aš tau pasakau ... pamatysi, ...ne tokių ... kaip tu mačiau, žinok patikėk, aš jau savo pergyvenau ..., o tau dar reikės pagyvent pasižiūrėsim ...kaip tau ten seksis ...“;

2017-07-19, apie 6.00 val., (duomenys neskelbtini) sustabdyto automobilio „Mercedes-Benz 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius ir kitus nukentėjusįjį įžeidžiančius bei reiškiančius teisėtų reikalavimų nevykdymą žodžius, bei grasino nukentėjusįjį nužudyti;

2017-10-10, apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini) garažų, esančių (duomenys neskelbtini) teritorijoje, sustabdyto automobilio „(duomenys neskelbtini) patikrinimo metu elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius ir kitus nukentėjusįjį įžeidžiančius bei reiškiančius teisėtų reikalavimų nevykdymą žodžius, teigė, kad dar pasimatys su nukentėjusiuoju, klausė apie nukentėjusiojo artimą draugę, sugadintą automobilį ir ar nukentėjusysis nebijo, panaudojant necenzūrinius žodžius, grasino, kad fiziškai susidoros su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis vėl bus nubaustas Dievulio, jis (R. K.) vėl ateis pas nukentėjusįjį, teigė, kad „paklupdysiu“ už lytinius organus, „nebevaikščiosi“, „tau lavonbati“, bei pasakė, panaudojant necenzūrinius žodžius, kad „aš tau sakau nubaus tave Dievas tu ..., supranti ...tu ..., ... aš tau sakau tu verksi ..., aš tau prižadu Dievas tave nubaus pamatysi ... susuks ... mėšlungis ... ! Jo pamatysi ... supranti? ...būtum be uniformos būtum senai jau „nup..tas“ (panaudotas necenzūrinis žodis) nuo vaizdo va dabar ir gulėtum čia ant tos žemės …. Pionieriaus garbės žodis, aš tau sakau, ... aš tau akis išdurčiau ... jeigu tu būtum be tos uniformos … Patikėk, su ta dilde aš tau padildinčiau dantis… Ką aš tau grasinau? ... Aš tave įžeidinėjau tik …, o Dievas kad nubaus, tave nubaus tas Dievas, tave Dievas nubaus supranti. ... Aš gi nesakiau, kad aš nubausiu, tave Dievas nubaus…“. Šiais veiksmais terorizavo nukentėjusįjį V. Č., baugino jį, panaudodamas psichinę prievartą, ir sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką gali būti įvykdyti.

Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių, taip pat ir prokuroro, pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Dėl prokurorės skundo argumentų

Nors prokurorė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. laikydamasis BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. K. pagal BK 145 str. 2 d. išteisino, šiam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Sprendžiant išteisintojo kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Priešingai nei teigiama prokurorės apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek nukentėjusiojo, tiek ir išteisintojo parodymus ir jų visumoje pagrįstai sprendė, jog R. K. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Abejoti tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu teisinio pagrindo nėra.

Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal BK 145 str. 2 d. atsako tas, kas terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. BK 145 str. 2 d. įvardytos dviejų rūšių veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šioje byloje aktuali antroji veikos rūšis – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai – įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai – gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylu skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-90-689/2018).

Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas ir bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą, ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, padaryti per tam tikrą laiko tarpą, kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d., požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylu skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-326/2016, 2K-121-677/2015, 2K-341/2010, 2K-90-689/2018).

Atsižvelgiant į komentuojamos nusikalstamos veikos požymių vertinimą, neabejotina, kas akcentuojama ir prokurorės skunde, jog tokio pobūdžio nusikaltimuose ypatinga reikšmė suteikiama nukentėjusiųjų parodymams bei jų analizei. Tik tinkamai įvertinus šiuos įrodymus galima konstatuoti, jog tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, atliekami nukentėjusių asmenų atžvilgiu, sukėlė jiems įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nors nukentėjusysis, apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, jog jo atžvilgiu R. K. išsakytus žodžius – „aš tau sakau nubaus tave Dievas tu ..., supranti ...tu ..., ... aš tau sakau tu verksi ..., aš tau prižadu Dievas tave nubaus pamatysi ... susuks ... mėšlungis ... ! Jo pamatysi ... supranti? ...būtum be uniformos būtum senai jau „nup..tas“, „Dievulis tave nubaus, Dievulis, Dievulis ne aš ..., … už tą tazerį aš tau neatleisiu …, aš tau sakau už tazeri aš tau neatleisiu, aš tau sakau..., ...aš tau sakau žinok, aš tau pasakau ... pamatysi, ...ne tokių ... kaip tu mačiau, žinok patikėk, aš jau savo pergyvenau ..., o tau dar reikės pagyvent pasižiūrėsim ...kaip tau ten seksis ...“; …. Pionieriaus garbės žodis, aš tau sakau, ... aš tau akis išdurčiau ... jeigu tu būtum be tos uniformos … Patikėk, su ta dilde aš tau padildinčiau dantis… Ką aš tau grasinau? ... Aš tave įžeidinėjau tik …, o Dievas kad nubaus, tave nubaus tas Dievas, tave Dievas nubaus supranti. ... Aš gi nesakiau, kad aš nubausiu, tave Dievas nubaus…“, jis vertino kaip realų grasinimą, turintį bauginamąjį pobūdį, jog tokiais savo veiksmais R. K. jį siekė įbauginti, jis realiai bijojo išteisintojo, dėl tokio jo elgesio ketino keisti gyvenamąją vietą ir pan., tačiau vertinant V. Č. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, atsižvelgiant į tai, kad R. K. savo kaltės jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme nepripažįsta, teigia niekada neturėjęs motyvo bauginti nukentėjusįjį, pasitikėti vien tik V. Č. parodymais ir vien tik jų pagrindu pripažinti R. K. kaltu jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, teisinio pagrindo nėra.

Skunde teigiama, jog teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, jog R. K. pripažinimas kaltu dėl 2017-05-24 ir 2017-07-19 jam inkriminuotų epizodų yra negalimas, kadangi, kaip nurodė pirmos instancijos teismas, taip būtų pažeistas dvigubo nubaudimo principas. Teigiama, jog pagal kaltinimo formuluotę ir 2017-06-01 nutarimo administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) turinį matyti, kad minimi kaltinimai tiek teisine prasme, esme bei apimti skiriasi ir negali būti laikomi identiški. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Iš Panevėžio apygardos teismo Biržų rūmų 2017-06-01 nutarimo administracinio byloje (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K., priešingai nei teigiama skunde, yra nubaustas už tuos pačius neteisėtus veiksmus, kurie jam yra inkriminuojami nagrinėjamoje byloje pirmame epizode, t. y. padarytus 2017-05-24. Skirtumas tas, kad nagrinėjamoje byloje yra išplėstas kaltinimas, t. y. detaliau nurodomos aplinkybės kuo pasireiškė R. K. neteisėti veiksmai. Aplinkybė, kad minimame apylinkės teismo nutarime veikos padarymo laikas nurodytas ne 2017-05-24, o 2017-05-23, įtakos priimamam procesiniam sprendimui neturi, kadangi šis netikslumas vertinamas kaip rašymo apsirikimo klaida.

Analogiškai aukštesnės instancijos teismas pasisako ir dėl antrojo R. K. inkriminuoto nusikalstamos veikos epizodo. Kaip matyti, R. K. buvo kaltinimas tuo, kad jis 2017 m. liepos 19 d., apie 6 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) pastatu sustabdyto automobilio ,,Mersedes – Benz 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius ir kitus nukentėjusįjį įžeidžiančius bei reiškiančius teisėtų reikalavimų nevykdymą žodžius, bei grasino nukentėjusįjį nužudyti. Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apylinkės teisme Biržų rūmuose buvo nagrinėta administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini) dėl tų pačių R. K. veiksmų. 2017-07-27 apylinkės teisme buvo priimtas nutarimas, kuriuo R. K. buvo pripažintas kaltu 2017 m. liepos 19 d., apie 5 val. 54 min., Biržų m., Žemaitės g. ties 22 pastatu, jį tikrinantį uniformuotą policijos pareigūną V. Č., atliekantį pavestas funkcijas, išvadinęs necenzūriniais žodžiais, taip įžeidęs policijos pareigūno garbę ir orumą ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 508 str., minimas apylinkės teismo nutarimas yra įsiteisėjęs. Nors lyginant abiejų kaltinimų formuluotes matyti, kad juose yra minimalių netikslumų, t .y. skirtingai nurodytas veikos padarymo laikas bei kurios veikos padarymo aplinkybės, tačiau jos esminės reikšmės priimamam teismo procesiniam sprendimui neturi.

Skunde teigiama, kad jei asmuo jau buvo nubaustas administracine tvarka už veiką, kurios atskiras požymis sutampa su inkriminuojama nusikalstama veika, netraktuotinas kaip besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su šiuo skundo argumentu. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluota praktika administracinės nuobaudos paskyrimas nėra kliūtis asmens atžvilgiu pradėti baudžiamąjį procesą, tačiau pažymėtina, kad toks baudžiamasis procesas yra įmanomas tik tada, kai administracinė nuobauda paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms. Tokiu atveju ,,non bis in idem“ principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo, o nuteisus asmenį pagal BK, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-347-689/2017). Šiuo nagrinėjamu atveju tiek iš 2017-06-01, tiek ir iš 2017-07-27 apylinkės teismo nutarimų matyti, kad teismas, pripažindamas R. K. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, rėmėsi policijos pareigūnų, taip pat ir V. Č., tarnybiniais pranešimais ir juose nurodytomis aplinkybėmis, taip pat ir CD esančiais garso įrašais, tačiau aplinkybių, dėl ko turėtų būti pradėtas baudžiamasis procesas, R. K. atveju nenustatė.

Skunde nurodoma, kad R. K. dėl jam nagrinėjamoje byloje inkriminuotų neteisėtų veiksmų, atliktų 2017-10-10, taip pat buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 506 str. 4 d. ir 508 str. 1 d., tačiau dėl šio protokolo iki šiol nėra priimto jokio sprendimo, todėl teismas turėjo pasisakyti apie administracinės teisenos negalimumą šio protokolo atžvilgiu. Teismas atmeta šį skundo argumentą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad administracinė teisena R. K. atžvilgiu dėl galimai 2017-10-10 padaryto administracinio nusižengimo yra negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2018-11-22 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose buvo priimta nutartis, kuria nuspręsta administracinio nusižengimo bylos medžiagą, kurioje R. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 str. 1 d. ir 506 str. 4 d., grąžinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti (medžiagos papildymui, nusižengimo protokole nurodytų esminių duomenų tikslinimui).

Skunde teigiama, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Biržų rajono policijos komisariate 2017-06-05 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytos BK 187 str. 1 d. Nurodoma, kad įtarimas galimai padarius minimą veiką buvo įteiktas R. K.. Pažymima, kad V. Č. patirtą turtinę žalą atlygino komisariatas konstatavęs, kad nusikalstamos veikos motyvai susiję su V. Č. tarnybinių pareigų atlikimu. Teisėjų kolegija atmeta ir šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog R. K. buvo įtariamuoju ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., nesuponuoja išvados, kad jis iš tiesų tą veiką ir padarė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. imperatyviai nurodyta, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Remiantis šia norma bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad minimas ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, teigti, kad R. K. padarė jam nagrinėjamoje byloje inkriminuotą veiką, nėra jokio teisinio pagrindo.

Skunde nurodoma, kad teismas visiškai neatsižvelgė į R. K. kriminalinę praeitį, į jo išnykusių teistumų pobūdį, į padarytus užsienio šalyse teisės pažeidimus ir t. t. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad aukščiau įvardintos aplinkybės, susijusios su R. K. kriminaline praeitimi, nei patvirtina nei paneigia jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Šios aplinkybės betarpiškai yra svarbios, teismo nagrinėjamos bei vertinamos asmeniui skiriant bausmę, t. y. parenkant jos rūšį bei nustatant dydį, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas ar juolab priežastis pripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Skunde teigiama, kad R. K. pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes, susijusias su necenzūrinių, įžeidžiančio pobūdžio žodžių vartojimu, patvirtino, kad jis 2017-10-10 klausė nukentėjusiojo apie jo draugę, kurios nuotrauką kartu su nukentėjusiuoju matė Facebooke, kas patvirtina, jog jis rinko medžiagą apie nukentėjusįjį ir jo asmeninį gyvenimą. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą. Pažymėtina, kad Facebook internetinis puslapis, juolab jame prisiregistravusiems asmenims, yra atvira socialinė erdvė. Atsižvelgiant, kad tiek V. Č., tiek ir R. K. yra nedidelio miesto gyventojai normalu, kad turi ir bendrų pažįstamų, kurių minimoje socialinėje paskyroje draugų sąrašus atsitiktinai pateikia pats socialinis tinklas, įvardindamas tuos asmenius kaip potencialius pažystamus. Taigi, nukentėjusiojo ar jo draugės nuotraukos pamatymas socialiniame tinkle nereiškia, kad R. K. tikslingai rinko informaciją apie V. Č. siekiant jam pakenkti ateityje.

Skunde nurodoma, jog teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad 2017-10-10 patikrinimo metu automobilyje buvo surasta 100 1 dyzelino, apie kurį R. K. tiek automobilio patikrinimo metu, tiek nagrinėjant dėl šio kuro neteisėto gabenimo administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) tiek teisiamajame posėdyje melagingai teigė, kad tai tas pats kuras, kuris jam buvo grąžintas policijos pareigūnų 2017 m. kovo 20 d. Be to, automobilio patikrinimo metu buvo rastas paukštis - pelėda, už kurios neteisėtą paėmimą ( be leidimo) iš natūralios aplinkos R. K. 2017-10-18 nutarimu nubaustas pagal ANK 303 str. 2 d. bauda 60 Eur, nutarimo neskundė, baudos nesumokėjo. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad aukščiau nurodytos ir skunde plačiai dėstomos aplinkybės jokios įtakos R. K. kaltės nustatymui dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neturi. Tai, kad kone kas kartą sustabdžius R. K. jo veiksmuose nustatomi neteisėtos veikos požymiai anaiptol nereiškia, kad jis ir jam pareikštame kaltinime nurodytu laiku bei vietoje grasino V. Č..

Dėl V. Č. skundo argumentų

Skunde nesutinkama su teismo vertinimu, kad V. Č. kolegės M. R. parodymai nepatvirtina R. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teigiama, kad minimos liudytojos parodymais nėra pagrindo netikėti. Atkreipiamas dėmesys, kad liudytoja buvo apklausiama praėjus netrumpam laikui po nagrinėjamo įvykio, todėl jos parodymai galėjo būti nevisai tikslūs. Aukštesnės instancijos teismas, vertindamas M. R. parodymus, duotus pirmos instancijos teismo posėdžio metu, pažymi, kad liudytojos parodymai buvo pakankamai išsamūs ir detalūs nagrinėjamos situacijos kontekste, byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima netikėti minimos liudytojos parodymais, juolab, kad juos sulyginus su byloje esančiais vaizdo įrašais ir juose užfiksuota informacija jie praktiškai identiškai atspindi vienas kitą. Tačiau, šiuo atveju, aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo motyvams, kad M. R. parodymai nepatvirtina R. K. kaltės padarius jam inkriminuotą veiką. Analogiškai vertinami ir kitų liudytojų parodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu nei vienas liudytojas nepatvirtino, jog jie būtų tiesiogiai girdėję R. K. V. Č. išreikštus grasinimus. Liudytoja L. S. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad sustabdžius R. K. jis buvo pasipiktinęs dėl sustabdymo, žodžiais išreiškė savo pasipiktinimą (4 t. 95 b. l.). Liudytoja L. Z. nurodė, kad jai teko su V. Č. sustabdyti R. K.. Pažymėjo, kad R. K. vartojo necenzūrinius žodžius ir įžeidinėjo V. Č. (4 t. 95 b. l.). Liudytojas M. J. nurodė, kad žino R. K. kaip konfliktišką asmenybę, yra buvę ne vienas atvejis, kai jis įžeidinėdavo policijos pareigūnus (4 t. 53 b. l.).

Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino R. K. veiksmų, kad jis bando paveikti V. Č., provokuoja konfliktines situacijas, nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei teigiama skunde, teismas nepateisina tokių R. K. veiksmų policijos pareigūno atžvilgiu, tačiau pakartotinai pažymėtina, kad nagrinėjami R. K. veiksmai neturi tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų jam užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje vertinant apeliacinių skundų argumentus, jų pagrįstumą ir objektyvumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors V. Č. tvirtina, jog R. K. 2017-05-24 išsakyti žodžiai „Dievulis tave nubaus, Dievulis, Dievulis ne aš ..., … už tą tazerį aš tau neatleisiu …, aš tau sakau už tazeri aš tau neatleisiu, aš tau sakau..., ...aš tau sakau žinok, aš tau pasakau ... pamatysi, ...ne tokių ... kaip tu mačiau, žinok patikėk, aš jau savo pergyvenau ..., o tau dar reikės pagyvent pasižiūrėsim ...kaip tau ten seksis ...“; „aš tau sakau nubaus tave Dievas tu ..., supranti ...tu ..., ... aš tau sakau tu verksi ..., aš tau prižadu Dievas tave nubaus pamatysi ... susuks ... mėšlungis ... ! Jo pamatysi ... supranti? ...būtum be uniformos būtum senai jau „nup..tas“ (panaudotas necenzūrinis žodis) nuo vaizdo va dabar ir gulėtum čia ant tos žemės …. Pionieriaus garbės žodis, aš tau sakau, ... aš tau akis išdurčiau ... jeigu tu būtum be tos uniformos … Patikėk, su ta dilde aš tau padildinčiau dantis… Ką aš tau grasinau? ... Aš tave įžeidinėjau tik …, o Dievas kad nubaus, tave nubaus tas Dievas, tave Dievas nubaus supranti. ... Aš gi nesakiau, kad aš nubausiu, tave Dievas nubaus…“ paveikė jį emociškai, įbaugino, tačiau žiūrint vaizdo įrašą, ką teisingai pažymėjo ir pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, girdėti, kad net kelis kartus V. Č. bendraujant su R. K. nukentėjusysis ironiškai pradeda šypsotis. Ir nors, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, ta šypsena nėra užfiksuota tiesiogiai vaizdo įraše, tačiau iš balso tono ji labai puikiai girdisi (2 vaizdo įrašas 1:27 min.). Be to pažymėtina, kad, kaip matyti iš R. K. pavartotų žodžių turinio, be necenzūrinių ir užgaulių žodžių V. Č. atžvilgiu aiškiai išreikšto grasinimo susidoroti ar kaip kitaip pakenkti V. Č. išsakyta nebuvo. Pažymėtina, kad iš viso R. K. ir V. Č. pokalbių konteksto darytina išvada, kad R. K. V. Č. užgauliojo būdamas nepatenkintas jo kaip policijos pareigūno darbu, o ne dėl asmeninių jo savybių ar panašiai. Pažymėtina, kad grasinimai BK 145 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos inkriminavimui turi būti realūs – turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti įgyvendinti. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Tuo tarpu tiek aukščiau aptartos, tiek ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados buvus būtent tokiam R. K. tyčios kryptingumui ir nesuteikia pagrindo V. Č. galimai išsakytas frazes laikyti realiais grasinimais BK 145 str. 2 d. prasme. Remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, R. K. inkriminuojama nusikalstama veika apima tris epizodus, galimai įvykdytus laikotarpiu nuo 2017 metų gegužės mėnesio pabaigos iki 2017 m spalio 10 d. Atsižvelgiant į tai, kad jie pagal R. K. pareikštus kaltinimus buvo įvykdyti 5 mėnesių laikotarpiu manyti, jog R. K. inkriminuojamiems veiksmams yra būdingas sistemingumas, būtinas asmens baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 str. 2 d. kilti, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Minėta, kad BK 45 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymis „sistemingumas“ objektyviai reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Nagrinėjamu atveju R. K. yra inkriminuojami trys bauginančio pobūdžio veiksmai, tačiau, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, jie buvo atlikti per pakankamai ilgą laikotarpį, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog bendro sumanymo įbauginti V. Č. (tikint jo pateikta įvykių versija) R. K. neturėjo, kas leidžia pagrįstai spręsti apie sistemingumo nebuvimą išteisintojo veiksmuose. Analogiškos pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus 2018 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-689/2018). Tuo tarpu nenustačius bent vieno kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymio jo veiksmuose, spręsti jo baudžiamosios atsakomybės klausimą galimybės nėra, kadangi pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustačius R. K. veiksmų sistemingumo, būtino BK 145 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos inkriminavimui, kitų komentuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė esminės reikšmės neturi.

V. Č. apeliaciniame skunde, taip pat kaip ir prokurorė savo pateiktame apeliaciniame skunde, nesutinka su teismo taikytu ,,non bis in idem“ principu, aptaria paties R. K. asmenybę, jo kriminalinę praeitį, plačiai detalizuoja aplinkybę, kad jo tėčio kieme buvo subadytos jam priklausančio automobilio padangos, dėl ko įtarimai krenta tik R. K.. Teismas apie šiuos skundo argumentus pasisakė atsakydamas į prokurorės skundą ir dėl to pakartotinai jie nėra vertinami.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nusprendus atmesti apeliacinius skundus, nukentėjusiojo skunde pateikti prašymai iš R. K. V. Č. naudai priteisti 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos ikiteisminio sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat iš R. K. V. Č. naudai priteisti 600 eurų išlaidų atsiradusių dėl advokato teisinių paslaugų, nenagrinėtini.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jelenos Sabaliauskienės ir V. Č. apeliacinius skundus atmesti.