Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-34-1086/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-01-07Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-18Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-07
Bylos Nr.
1-34-1086/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52471-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Steckys
Civilinis atsakovas
R. K.
Civilinis ieškovas
V. Č.
Kaltinamasis
R. K.
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-34-1086/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52471-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.2.; 2.12.2.8.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2.; (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 7 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidas Steckys,sekretoriaujant Žydrei Kabelienei,dalyvaujant prokurorams J. S., R. B.,kaltinamajam ir civiliniam atsakovui R. K., jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Č., jo atstovui advokatui R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, neteistas:

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. K. buvo kaltinamas, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąjį patrulį V. Č., vykdantį pavestas funkcijas, jo (R. K.) vairuojamų transporto priemonių tikrinimo metu sistemingai baugino ir grasino padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, o būtent:

2017-05-24 apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdyto automobilio „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius ir kitus nukentėjusįjį V. Č. įžeidžiančius bei reiškiančius teisėtų reikalavimų nevykdymą žodžius, panaudojant necenzūrinius žodžius, grasino kad susidoros su nukentėjusiuoju, teigė, kad „Dievulis tave nubaus, Dievulis, Dievulis ne aš ..., … už tą tazerį aš tau neatleisiu …, aš tau sakau už tazeri aš tau neatleisiu, aš tau sakau..., ...aš tau sakau žinok, aš tau pasakau ... pamatysi, ...ne tokių ... kaip tu mačiau, žinok patikėk, aš jau savo pergyvenau ..., o tau dar reikės pagyvent pasižiūrėsim ...kaip tau ten seksis ...“;

2017-07-19, apie 6.00 val., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdyto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius ir kitus nukentėjusįjį įžeidžiančius bei reiškiančius teisėtų reikalavimų nevykdymą žodžius, bei grasino nukentėjusįjį nužudyti;

2017-10-10, apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini) m., garažų, esančių (duomenys neskelbtini), teritorijoje, sustabdyto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius ir kitus nukentėjusįjį įžeidžiančius bei reiškiančius teisėtų reikalavimų nevykdymą žodžius, teigė, kad dar pasimatys su nukentėjusiuoju, klausė apie nukentėjusiojo artimą draugę, sugadintą automobilį ir ar nukentėjusysis nebijo, panaudojant necenzūrinius žodžius, grasino, kad fiziškai susidoros su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis vėl bus nubaustas Dievulio, jis (R. K.) vėl ateis pas nukentėjusįjį, teigė, kad „paklupdysiu“ už lytinius organus, „nebevaikščiosi“, „tau lavonbati“, bei pasakė, panaudojant necenzūrinius žodžius, kad „aš tau sakau nubaus tave Dievas tu ..., supranti ...tu ..., ... aš tau sakau tu verksi ..., aš tau prižadu Dievas tave nubaus pamatysi ... susuks ... mėšlungis ... ! Jo pamatysi ... supranti? ...būtum be uniformos būtum senai jau „nup..tas“ (panaudotas necenzūrinis žodis) nuo vaizdo va dabar ir gulėtum čia ant tos žemės …. Pionieriaus garbės žodis, aš tau sakau, ... aš tau akis išdurčiau ... jeigu tu būtum be tos uniformos … Patikėk, su ta dilde aš tau padildinčiau dantis… Ką aš tau grasinau? ... Aš tave įžeidinėjau tik …, o Dievas kad nubaus, tave nubaus tas Dievas, tave Dievas nubaus supranti. ... Aš gi nesakiau, kad aš nubausiu, tave Dievas nubaus…“. Šiais veiksmais terorizavo nukentėjusįjį V. Č., baugino jį, panaudodamas psichinę prievartą, ir sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką gali būti įvykdyti.

Bylos įrodymai

Kaltinamasis R. K. savo kaltės nepripažino ir teismo posėdyje parodė, kad dėl grasinimų nužudyti nesutinka, niekada neturėjo tokios minties ir neketino to padaryti. Nukentėjusįjį V. Č. laiko kaip užsakomąjį pareigūną, kuris pastoviai jį persekioja, sustabdęs patikrinimo metu išmėto daiktus ir krepšį ant žemės, traukia be reikalo tazerį, grasina, apieško automobilį. Nei vienas sustabdęs pareigūnas nesiimdavo tokių veiksmų kaip V. Č., t. y. nemėtydavo jo daiktų ant žemės, negrasindavo, neprovokuodavo. Prie garažo neturėjo jokių draudžiamų daiktų, nieko blogo nedarė, kol jo neišprovokavo. Visi paimti daiktai buvo buitiniai ir vėliau jam grąžinti. Pripažino, kad visus kartus sustabdytas vartojo necenzūrinius žodžius, sutiko su teismo priimtais už tai sprendimais. V. Č. draugės akyse nėra matęs, ja nesidomėjo, nieko neketino ir nenorėjo jai daryti. Paklausė V. Č. „Kaip tavo draugė gyvena“, nes matė „Facebook“ paskyroje kaip nukentėjusysis pozavo savo draugei uždengęs akis ir įrėmęs imituojamą pistoletą jai į galvą. Dėl paskutinio sustabdymo žino, kad V. Č. jo laukė, nes jis jo labai nemėgsta. Nukentėjusysis nuolat apsisukinėja, vejasi, stabdo, išmėto daiktus, provokuoja. V. Č. veiksmai paskatino tokiems negražiems poelgiams kaip keiksmažodžiai. V. Č. jį stabdė 10 kartų. Sustabdęs išmėtydavo daiktus, provokuodavo, tai jam iššaukdavo agresiją, keikdavosi, tačiau nieko padaryti nenorėjo. Prie garažų, prie jo artinosi pareigūnė, sakė, kad patikrins dokumentus. Pamatęs, kad iš tarnybinio automobilio išlipo ir V. Č., išsitraukė savo telefoną ir pradėjo filmuoti, nes žinojo, kad V. Č. vėl jį provokuos. Pradėjus filmuoti, V. Č. sureagavo agresyviai, liepė mesti telefoną. Pradėjus filmuoti V. Č., prasidėjo prievartos veiksmai jo atžvilgiu. V. Č. įsakė kolegei jį surakinti, grubiais veiksmais priplojo prie mašinos, nutempė mašiną. Pradėjus V. Č. tampyti jį, jis buvo išprovokuotas, todėl ėmė vartoti necenzūrinius žodžius V. Č. atžvilgiu. Vėliau grūdo į tarnybinį automobilį, klausė kur dokumentai, nes „atseit“ nematė, todėl tokios provokacijos sukėlė neigiamas emocijas, sugadino nuotaiką, todėl išsakė tuos negražius žodžius, bet neturėjo jokių nusistatymų jam tai padaryti. Kaltinime nurodytus žodžius išsakė streso, afekto būsenoje. Žodžius „jei tu būtum be uniformos“ išsakė, nes V. Č. elgėsi kaip plėšikas, jį tokie veiksmai šokiravo, manė, kad jei būtų be uniformos ir stumdytų, rakintų, atiminėtų daiktus, nuvarinėtų mašiną, galbūt kažką padarytų, bet tuos žodžius pasakė šoko būsenoje. Žodžius „Dievas tave nubaus“ pasakė, nes manė, kad pasaulyje yra pusiausvyra ir tiki, kad žmonės, kurie blogai daro anksčiau ar vėliau bus nubausti paties Dievo. Pasakyti žodžiai „pyzdiec“ nebuvo nukreipti V. Č. atžvilgiu. „Pamatysi, kas tau bus“ pasakė, nes kartą kreipėsi su skundu į Imuniteto tarnybą dėl Jablonskio, kai jam buvo grasinama ir tada prasidėjo V. Č. puolimas. Kai buvo sustabdytas prie pirties, nubaustas už necenzūrinių žodžių vartojimą administracine tvarka. Mano, kad V. Č. pats nežino dėl ko, jį stabdo, be to, jam ir pačiam nesvetimi necenzūriniai žodžiai.

Papildomai kaltinamasis R. K. parodė, kad jo būdas yra emocionalus. Pareigūnų neadekvatus elgesys jam iššaukia neigiamas emocijas. Su kitais pareigūnais konfliktų neturėjo. Nukentėjusysis jį sustabdo, pats provokuoja, iš karto surakina, vykdo neteisėtus veiksmus, todėl nesusivaldė ir iškeikė. Negalėjo realiai grasinti, neturėjo jokio noro susidoroti nei kažką padaryti, neturėjo jokių įrankių, dildės, buvo surakintomis rankomis, prie jo stovėjo keturi pareigūnai. Paaiškino, kad žodžius „Dievulis tave nubaus, dievulis – ne aš“, pasakė, nes yra senas posakis, kad ateis laikas, jei taip V. Č. puldinės kitus žmones, anksčiau ar vėliau prieš jį bus pradėtas koks patikrinimas ar baudžiamoji byla. Nukentėjusiojo artimiesiems nėra grasinęs, nukentėjusysis neįdomus jam kaip žmogus ir pareigūnas. Ne nukentėjusiojo tarnybos metu yra jį atsitiktinai susitikęs parduotuvėje, jokių konfliktų neturėjo. Su civiliniu ieškiniu nesutiko. Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškus jam įtarimą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, parodymus duoti atsisakė (3 t., b. l. 60-61).

Nukentėjusysis V. Č. parodė, kad (duomenys neskelbtini) r. PK dirba nuo 2015 m. liepos mėn. R. K. yra sustabdęs apie 10 kartų. Iš kolegų girdėjo, kad jis yra problematiškas. Praeitų metų gegužės mėn. jį sustabdė su buvusia kolege L. Z. (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini) pastato. Tikrino jo automobilį, rado įtartinų daiktų, jis išlipęs iš automobilio, nevykdė reikalavimo atidaryti bagažinę. Pasakė, kad už reikalavimų nevykdymą bus surašytas protokolas. Tada jis pradėjo agresyviai elgtis. Prie automobilio buvo vienas, liepė jam laikytis atstumo. Nevykdant reikalavimų, išsitraukė tazerio prietaisą, perspėjo apie naudojimą. R. K. stovėjo sugniaužęs kumščius, nuolat plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Keikėsi rusiškai, vadino „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo. Liepė sėstis į automobilį, tačiau kaltinamasis toliau buvo priešiškai nusiteikęs, artinosi. Dar kartą perspėjo, kad panaudos tazerį, jei jis artinsis. Kartu su R. K. automobilyje buvo G. P.. Sėsdamas į automobilį G. P. sakė: „dabar jam bus (duomenys neskelbtini)“. Paklausė kieno atžvilgiu sakė, kaltinamasis sakė, kad ne jo, nuolatos kartojo, kad dievulis nubaus, plūdo necenzūriniais žodžiais, rėkė, kad už tazerį neatleis, kad „pamatysi kas tau dabar bus“.

Dirbdamas su kolege L. S., maždaug po mėnesio, liepos mėn. patruliavo maršrute. Sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo R. K., kartu vyko G. P.. Tada kaltinamasis bendravo gan normaliai, pateikė dokumentus. Liepė atidaryti bagažinę, pradėjo nervintis, ėmė plūsti necenzūriniais žodžiais, nevykdė reikalavimų, nieko neatidarinėjo, nieko nerodė. Tikrinant dokumentus liepė jam atsisėsti. Kaltinamasis G. P. sakė, kad „dabar jam bus (duomenys neskelbtini)“, „dabar aš jį nudėsiu“. Paklausė kam sakė, atsakė, kad ne jam, o draugui, kad nesikištų į pokalbį.

Praeitų metų spalio mėn. dirbo su kolege M. R.. Paryčiais išgirdo atvažiuojantį automobilį, jį sustabdė. Kaltinamajam išlipus, liepė kolegei nueiti patikrinti. Kolegė su juo bendravo. Priėjus jam, kaltinamasis iškart agresyviai nusiteikęs pradėjo plūsti. Liepė padėti telefoną, pasakė, kad bus tikrinamas. Reikalavimų nevykdė, pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Vėliau telefoną padėjo. Dėl agresyvaus elgesio, išsitraukė tazerį ir perspėjo, kad jį panaudos. Paliepus, padėjo rankas ant mašinos. Kadangi atrodė fiziškai stiprus, buvo agresyviai nusiteikęs, liepė kolegei uždėti jam antrankius. Uždėjus antrankius, pradėjo kūno apžiūrą. Atliekant apžiūrą muistėsi, visaip vadino, neleido apžiūrėti kišenių. Tada panaudojo fizinę prievartą, prispaudė prie automobilio. Pasikvietė kolegas. Vedant į automobilį R. K. muistėsi, bandė parversti. Sakė, kad „bus (duomenys neskelbtini)“, „ar žinai kas tavęs laukia, dievulis tave nubaus“. Pasodino jį į automobilį. Atvykę kolegos surašė protokolą dėl įžeidimų. Apžiūrinėjant automobilį, išlaipintas iš automobilio, buvo kiek apsiraminęs. Sakė žodžius: „žinai, kad aš vėl pas tave grįšiu“. Suprato, kad tai susiję su jo sugadintu turtu. Grasino, kad „jei būčiau be uniformos, jis jam išbestų akis, nudildytų su dilde dantis“. Suprato, kad uniforma jį sulaiko nuo veiksmų. Dėl grasinimų sulaikė, nuvež į komisariatą, nuvedė į sulaikymo kamerą. Papildomai nurodė, kad R. K. klausė ką daro jo draugė (duomenys neskelbtini). Suprato, kad jis renka informaciją apie asmeninį gyvenimą, žino kuo dirba jo draugė, bando įbauginti. Daugiau susitikęs nebuvo. Dėl įvykio jaučiasi įbaugintas, nes asmuo labai agresyviai jo atžvilgiu nusiteikęs, bando įbauginti. Suprato, kad išsakyti žodžiai yra realu, tiki, kad tai gali padaryti. Bijo jis ir jo draugė bei jos šeima. Reiškia civilinį ieškinį 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl įžeidinėjimų ir grasinimo. Po susitikimų tarnybos metu su R. K. jautėsi neramiai. Tokių atvejų, kad baugintų, grasintų, įžeidinėtų pasitaiko nedažnai, tai buvo tik su R. K.. Visi susitikimai su R. K. būdavo tik tarnybos metu. Ne tarnybos metu, gatvėje, šventėse su R. K. nėra susitikes. Grasinimų iš R. K. sulaukia tik tarnybos metu, kai jį sustabdo. Mano, kad konfliktas vykdavo dėl to, kad sulaikytasis labai įsižeisdavo, kad tikrinamas jo automobilis. Grasinimai atrodė realūs, kad jis juos įvykdys, tai išdavė jo elgesys, žvilgsnis, kūno kalba. Nieko nepadarė, nes buvo surakintas, buvo tarnybos metu, šalia kolegų, turėjo specialiųjų priemonių ir galėjo jas panaudoti. Apie tokius R. K. veiksmus sakė draugei, tėvams.

Liudytoja L. B. parodė, kad V. Č. yra jos sužadėtinis. Draugauja nuo 2013 metų, metus laiko gyvena kartu. Iš V. Č. pasakojimų žino, kad kaltinamasis grasino ne vieną kartą V. Č. susidorojimu, tokiais žodžiais: „Pasigausiu tave be uniformos gatvėj, tai dantis išdaužysiu. Tu palauk, tu dar pamatysi“ ir panašiai. Pravardžiavo, vadino nesveiku, iškrypėliu, provokavo. Pati su kaltinamuoju niekada nėra susidūrusi. Iš V. Č. pasakojimų girdėjo, kad tie grasinimai liečia ir ją. R. K. V. Č. klausė apie ją: „kaip sekasi tavo draugei, kaip odontologei sekasi?“. Girdėjo V. Č. turimus garso įrašus. Po susitikimų su R. K. V. Č. grįžta namo susirūpinęs, piktas, išsigandęs, nusivylęs savimi. Mano, kad V. Č. pergyvena dėl savo saugumo. Be R. K. grasina, gąsdina jam kiti, bet R. K. gąsdinimai realiausi. Asmeniškai jai negrąsino.

L. M. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2014-02 mėnesio iki 2018-01-02. Prieš metus, praėjusį rudenį, gavo pranešimą Biržų r. PK iš Panevėžio AVPK, kad Panevėžyje apvogta mašina, pavogtas kuras. Pareigūnai (duomenys neskelbtini) g. gale ties garažais, sustabdė automobilį vairuojamą R. K., tada įvyko konfliktas, kurio metu, kaip pasakojo pareigūnai, R. K. grasino susidorojimu V. Č.. Buvo daugiau konfliktų dėl pasipriešinimų pareigūnams, tačiau jie pasibaigė administracinių nusižengimų bylomis. Ėmėsi priemonių pareigūno saugumui užtikrinti. Iš kolegų pareigūnų žinojo, kad R. K. konfliktiška asmenybė. Mano, kad pareigūnas dėl grasinimo kaip žmogus jautėsi nesaugiai. Kai nukentėjusysis kreipėsi dėl grasinimo, taikė kažkokias saugumo priemones. Matė pagal nukentėjusiojo elgesį, bendravimą, kad nukentėjusysis jaučiasi blogai, buvo įbaugintas tais grasinimais.

L. M. R. parodė, kad 2018-10-10 naktinėje pamainoje dirbo su kolega V. Č.. Apie puse 4 sustabdė automobilį patikrinimui. Išlipusi nuėjo prie automobilio, kurio vairuotojas jau buvo išlipęs ir stovėjo prie automobilio. Atpažino, kad tai R. K., nes anksčiau buvo jį sustabdžiusi kelis kartus. Prisistatė, paprašė, kad pateiktų dokumentus, R. K. pasakė: „tuoj palaukit, tuoj pateiksiu dokumentus“ ir išsitraukęs telefoną kažką pradėjo su juo daryti. Išlipęs iš automobilio V. Č. prisistatė, paprašė R. K. atidaryti bagažinę dėl draudžiamų daiktų patikrinimo. R. K. iškart pradėjo V. Č. keikti, vadinti necenzūriniais žodžiais, rėkti, iškėlė į viršų telefoną su įjungta blykste ir sakė, kad nieko neatidarys. Kolega perspėjo, kad R. K. laikytųsi saugaus atstumo ir, kad padėtų telefoną ant stogo, nurodė padėti rankas ant stogo, kad galėtų ir jį, ir automobilį apžiūrėti. R. K. nereagavo, toliau artėjo link V. Č., vėliau atsitraukė. V. Č. perspėjo, kad prieš jį panaudos tazerį. Tada R. K. padėjo telefoną ant stogo. Kadangi toliau elgėsi aktyviai, buvo nusiteikęs agresyviai, ir pažeidė saugų atstumą, jam lyg tai uždėjo antrankius ir įsodino į tarnybinį automobilį. Dėl automobilio apžiūros į įvykio vietą pasikvietė kitą ekipažą, kuriame dirbo tyrėja L. Z. ir vyriausiasis patrulis L. D.. Kol kolegos ažiūrėjo automobilį, ji sėdėjo kartu su R. K.. Būnant automobilyje, R. K. jai asmeniškai jokių grasinimų nereiškė. Automobilyje R. K. buvo neramus, muistėsi, prašė išleisti į lauką. Vėliau R. K. nusiramino, kolega jį išleido, kad parodytų visus dokumentus. Jiems nuėjus prie automobilio, liko sėdėti tarnybiniame automobilyje. Kur tuo metu buvo kiti 2 kolegos nepamena. Tuo metu R. K. atsisukęs į V. Č. rimtai, gan tyliai pasakė: „Jeigu tu būtum be uniformos, aš tave nupisčiau nuo vaizdo, išbesčiau akis su dilde ir pradildinčiau dantis“. Sakė dar kažką daugiau, bet kalbėjo labai tyliai ir ji nebegirdėjo. Išgirdus šią frazę, K. pasakė, kad už grasinimus bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir vėl jį sugrąžino į tarnybinį automobilį. R. K. sėdint automobilyje užsiminė V. Č. apie jo draugę, kad: „žino kur ji dirba“. Tie grasinimai atrodė bauginantys. R. K. visą laiką buvo piktai nusiteikęs V. Č. atžvilgiu. Anksčiau stabdomas R. K. jai nėra grasinęs, konfliktų niekada nebuvo. R. K. negrasino V. Č. šeimos nariams, bet paminėjo pašiepiančiu tonu, kad: „aš žinau kur ji dirba, kad ji yra dantistė“. Iš kitų kolegų negirdėjo, kad jiems R. K. asmeniškai grasintų.

Liudytojas L. D. parodė, kad spalio mėn., apie 4 val. ryto dirbo kartu su pareigūne L. Z.. Gavo pranešimą per raciją iš kolegų, kad reikalinga pagalba prie garažų surašyti protokolą. Nuvyko, R. K. buvo išlipęs, po to buvo mašinoje. R. K. elgėsi ramiai, tik įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius kolegos V. Č. atžvilgiu. Kitiems kolegoms nieko nesakė. Tarnybiniame automobilyje surašė R. K. protokolą už garbės ir orumo įžeidinėjimą ir išvažiavo. Anksčiau, susidūręs su R. K., konfliktų neturėjo.

Liudytojas G. P. parodė, kad prieš metus pareigūnas stabdė dokumentų patikrinimui. Patikrinęs dokumentus pradėdavo išsidirbinėti. Liepė išlipti iš automobilio, pradėjo daryti visokias kratas, išmėtė daiktus ant žemės, gąsdino, kad panaudos „tazerį“ dėl kažkokių neaiškių priežasčių, pradėjo graibyt už genitalijų. Sustabdęs nepasakė dėl kokių priežasčių sustabdė. Negirdėjo grasinimų iš R. K.. R. K. nerėkavo, nesikoliojo V. Č. ar kitų asmenų atžvilgiu, tik išsakė savo nuomonę: „kam rašai protokolus“ ir viskas. Gal kažką ir išrėkė, bet tai nebuvo grasinimai. Pavirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Loidytoja L. S. parodė, kad kažkur daugiau nei prieš metus laiko, su kolega V. Č. (duomenys neskelbtini) g. sustabdė automobilį „M. B.“, kurį vairavo R. K.. Sustabdžius V. Č. nuėjo prie automobilio, o ji buvo šone. R. K. buvo pasipiktinęs dėl jo sustabdymo. K. kalbėjo pakeltu tonu, buvo pasipiktinęs dėl kolegos. Kokius žodžius pasakė R. K., nepamena. Prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. liepos mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, dirbo kartu su kolega V. Č., kai anksti ryte, valandų neatsimena, sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“. V. Č. tikrino automobilį, o ji radijo ryšių kalbėjo su budėtojais. Ji girdėjo, kad automobilį vairavęs R. K. nepagarbiai kalbėjo su V. Č., plūdo šį necenzūriniais žodžiais, tačiau tiksliai žodžių neatsimena (1 t., b. l. 85-86).

Liudytoja L. Z. parodė, kad gerai aplinkybių neatsimena, nes praėjo ilgas laiko tarpas, prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-10-10 dirbo kartu su kolega L. D., kai paryčiais kitas ekipažas, kuriame dirbo V. Č. ir M. R., radijo ryšių pakvietė į pagalbą dėl protokolo surašymo dėl pareigūno įžeidinėjimo. Jie nuvykę į garažų teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), už ligoninės, rado kolegas, kurių tarnybiniame automobilyje sėdėjo R. K.. R. K. automobilyje buvo rasta pelėda. Ji skambino ir bendravo su gamtos apsaugos darbuotoju. Ji girdėjo, kaip R. K. įžeidinėjo V. Č., plūdo šį necenzūriniais žodžiais. Po to V. Č. atėjęs jiems pasakė, kad R. K. jam grasino išbesti akis (1 t., b. l. 72-73). Papildomai posėdžio metu parodė, kad yra stabdžiusi R. K. automobilį ir jokių problemų nebuvo. Kad V. Č. persekioja kaltinamąjį nėra girdėjusi, bet, kad norėtų jį sustabdyti yra girdėjusi. Mano, kad Valdas nusiteikęs prieš visus žmones.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2017-10-10 (duomenys neskelbtini), garažų masyve, prie garažo stovi automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19-25).

Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad G. P. vardu yra registruotos transporto priemonė: „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 127-135).

Iš Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono policijos komisariato Operatyvinės grupės Reagavimo skyriaus darbo grafiko matyti, kad 2017-10-10 pareigūnai M. R. ir V. Č. dirbo nuo 0.00 val. iki 7.00 val. (2 t., b. l. 68-72).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados 2018-03-14 matyti, kad pateiktas kompaktinis diskas su 2017-05-24 įvykio garso įrašu, kuris buvo pagerintas pašalinant trikdžius, triukšmą ir sustiprinti balsai (1 t., b. l. 170-174).

Iš 2017-12-11 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad 2017-12-11 V. Č. pateikė 2017-07-19 garso įrašą ir 2017-06-10 garso įrašą CD laikmenoje (CD Nr. 3) (2 t., b. l. 106-107;108).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad 2017-10-11 V. Č. pateikė 2017-10-10 vaizdo ir garso įrašus iš video kameros, pritvirtintos prie tarnybinės liemenės (CD Nr. 1), ir 2017-10-10 garso įrašą iš mobiliojo telefono (CD Nr. 2), (2 t., b. l. 89; 92, 93).

Iš Biržų rajono PK vyr. tyrėjos O. D. 2017-10-10 tarnybinio pranešimo ir 2017-10-12 apžiūros protokolo duomenų matyti, kad pateikti CD laikmenoje vaizdo įrašai iš tarnybinių automobilių „Š. Y.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su 2017-10-10 vaizdo įrašais nuo 3.30 iki 5.30 val. (2 t., b. l. 101-102, 103-104).

Iš 2017-10-12 apžiūros protokolo duomenų matyti, kad vaizdas pradedamas fiksuoti nuo privažiavimo prie automobilio, tai matyti faile (duomenys neskelbtini), priekyje matomas automobilis (duomenys neskelbtini) ir matyti valstybinio numerio skaičiai (duomenys neskelbtini). Faile 025312, matyti prie minėto automobilio civiliais rūbais apsirengęs vyras ir du policijos pareigūnai. Faile (duomenys neskelbtini), matyti atvažiuojantis antras policijos ekipažas. Be to, matyti, jog filmuota medžiaga nekokybiška, vaizdas stringantis ir atsiliekantis, mažai įžiūrimas (2 t., b. l. 103-104).

Iš Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2017-10-04 nutarimo matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27705-17 atskiroje dalyje prieš įtariamąjį R. K., kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d. (1 t., b. l. 177).

Iš 2017-06-01 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-128-857/2017 matyti, kad R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 str. 4 d., 508 str. 1 d., už tai, kad 2017-05-23, apie 4.14 val., (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) numerio namu, tikrinančiam uniformuotam policijos pareigūnui V. Č. ir atliekančiam jam pavestas funkcijas, R. K. jį vadino necenzūriniais žodžiais ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), tokiais savo veiksmais įžeidė policijos pareigūno garbę ir orumą, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų atidaryti automobilio bagažinėje esančios dėžės ir parodyti jos turinį. Skirta 115 Eur bauda. Nutarimas įsiteisėjo 2017-06-22 (1 t., b. l. 175-176).

Iš 2017-07-27 Biržų rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-169-857/2017 matyti, kad R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 str. 1 d., už tai, kad 2017-07-19, apie 5 val. 54 min., (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) pastatu, jį tikrinantį uniformuotą policijos pareigūną V. Č., atliekantį pavestas funkcijas išvadino necenzūriniais žodžiais, taip įžeidė policijos pareigūno garbę ir orumą. Skirta 120 Eur bauda. Nutarimas įsiteisėjo 2017-08-17 (2 t., b. l. 175-176).

Iš Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK administracinio nusižengimo protokolo Nr. 54ANP-122133466-17 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) matyti, kad R. K. 2017-10-10 surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2017-10-10 apie 4 val. (duomenys neskelbtini) g. 1A esančiame garažų kieme nevykdė teisėto policijos pareigūno V. Č. nurodymo ir reikalavimo, bei įžeidė jo garbę ir orumą pagal ANK 506 str. 4 d., 508 str. 1 d. (4 t, b. l. 114).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamajam R. K. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl sistemingo žmogaus bauginimo naudojant psichinę prievartą ir grasinimo padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką. Nusikalstama veika susideda iš trijų epizodų.

Baudžiamojoje byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, jog R. K. dėl to, kad 2017-05-23, apie 4.14 val., (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) numerio namu, tikrinančiam uniformuotam policijos pareigūnui V. Č. ir atliekančiam jam pavestas funkcijas jį vadino necenzūriniais žodžiais ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir tokiais savo veiksmais įžeidė policijos pareigūno garbę ir orumą, priimtas 2017-06-01 Biržų rajono apylinkės teismo nutarimas, kuriuo nubaustas pagal ANK 506 str. 4 d., 508 str. 1 d., nubaustas 115 Eur bauda ir dėl to, kad 2017-07-19, apie 5.54 val., (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) pastatu, jį tikrinantį uniformuotą policijos pareigūną V. Č., atliekantį pavestas funkcijas išvadino necenzūriniais žodžiais, taip įžeidė policijos pareigūno garbę ir orumą, priimtas 2017-07-27 Biržų rajono apylinkės teismo nutarimas, kuriuo nubaustas pagal ANK 508 str. 1 d., nubaustas 120 Eur bauda. Abu nutarimai įsiteisėję.

Baudžiamojoje teisėje galioja non bis in idem principas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. BK 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Šios nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) įgyvendinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuriame nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Europos Žmogaus teisių teisingumo teismo praktikoje non bis in idem principas aiškinamas taip, kad priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš. Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03 ir kt.). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikimo non bis in idem principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-109-788-2016). Konstitucinėje jurisprudencijoje nedviprasmiškai įtvirtinta, kad šis principas reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).Taigi draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (kasacinė nutartis Nr. 2K-219-693/2016). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11)

Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis, kaip ir Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė, nedraudžia vykdyti dviejų procesų dėl tos pačios veikos, tačiau yra draudžiamas pakartotinis asmens baudžiamasis persekiojimas ir nubaudimas. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo yra baudžiamas jam taikant sankciją, kuri yra baudžiamojo pobūdžio; 2) ar asmuo baudžiamas už identiškus ar iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-183-648/2017).

R. K. 2017-07-27 Biržų rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-169-857/2017 ir 2017-07-27 Biržų rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-169-857/2017, nubaustas pagal ANK 508 str. 1 d. Pažymėtina, kad administraciniai nusižengimai tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu pripažįstami „baudžiamaisiais“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). R. K. suformuluoto kaltinimo pirmame ir antrame epizoduose yra kaltinamas už tai, kad 2017-05-24, apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) numerio namu, sustabdyto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius ir kitus nukentėjusįjį įžeidžiančius bei reiškiančius teisėtų reikalavimų nevykdymą žodžius, panaudojant necenzūrinius žodžius, grasino kad susidoros su nukentėjusiuoju bei 2017-07-19, apie 6.00 val., (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) numerio namu, sustabdyto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius ir kitus nukentėjusįjį įžeidžiančius bei reiškiančius teisėtų reikalavimų nevykdymą žodžius, bei grasino nukentėjusįjį nužudyti. Iš aukščiau minėtų (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarimų matyti, kad kaltinamajam nutarimai surašyti už tas pačias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir faktus, kurie jam inkriminuojamos kaltinimo pirmame ir antrame epizoduose, nes tiek administracinio nusižengimo bylose tiek kaltinime yra nurodyti identiški faktai ir aplinkybės, ta pati vieta, tas pats laikas, iš esmės tie patys kaltinamojo veiksmai (poelgis). Iš kaltinamojo parodymų matyti, jog pastarasis neneigia padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, jų neskundė. Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad jos yra labai panašios ir neatskiriamai susijusios tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta, su R. K. administracinio nusižengimo byloje nustatytomis aplinkybėmis. Be to, administracinių nusižengimų bylose nubaudžiant R. K. yra teisiškai įvertintos tos pačios aplinkybės, įrodymai: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kurie šioje byloje apklausti kaip liudytojai bei CD diskai su garso įrašais, kurie taip pat šioje byloje pateikti kaip daiktiniai įrodymai, todėl darytina išvada, kad tas pats asmuo R. K. yra baudžiamas pakartotinai už tuos pačius veiksmus (poelgį), nes šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, tie patys teisiškai reikšmingi faktai, akivaizdu, yra labai panašūs ir neatskiriamai susiję tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta su R. K. administracinių nusižengimų bylose nustatytomis aplinkybėmis. Dėl to nebuvo pagrindo dėl šių įvykių pradėti baudžiamąjį procesą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Todėl šiose dalyse vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, R. K. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukiama. Papildomai, atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis kaltinimo antrame epizode buvo kaltinamas grasinimu nukentėjusįjį nužudyti, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, tiek vaizdo ir garso įrašuose, tiek rašytinėje medžiagoje ir liudytojų parodymuose, jog jis būtent tokius grasinimus būtų reiškęs nukentėjusiajam.

Trečiame epizode R. K. buvo kaltinamas tuo, jog 2017-10-10, apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini) m., garažų, esančių (duomenys neskelbtini), teritorijoje, sustabdyto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius ir kitus nukentėjusįjį įžeidžiančius bei reiškiančius teisėtų reikalavimų nevykdymą žodžius, teigė, kad dar pasimatys su nukentėjusiuoju, klausė apie nukentėjusiojo artimą draugę, sugadintą automobilį ir ar nukentėjusysis nebijo, panaudojant necenzūrinius žodžius, grasino, kad fiziškai susidoros su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis vėl bus nubaustas Dievulio, jis (R. K.) vėl ateis pas nukentėjusįjį, teigė, kad „paklupdysiu“ už lytinius organus, „nebevaikščiosi“, „tau lavonbati“, bei pasakė, panaudojant necenzūrinius žodžius, kad „Aš tau sakau nubaus tave Dievas tu ..., supranti ...tu ..., ... aš tau sakau tu verksi ..., aš tau prižadu Dievas tave nubaus pamatysi ... susuks ... mėšlungis ... ! Jo pamatysi ... supranti? ...būtum be uniformos būtum senai jau „nup..tas“ (panaudotas necenzūrinis žodis) nuo vaizdo va dabar ir gulėtum čia ant tos žemės …. Pionieriaus garbės žodis, aš tau sakau, ... aš tau akis išdurčiau ... jeigu tu būtum be tos uniformos … . Patikėk, su ta dilde aš tau padildinčiau dantis … . … Ką aš tau grasinau? ... Aš tave įžeidinėjau tik …, o Dievas kad nubaus, tave nubaus tas Dievas, tave Dievas nubaus supranti. ... Aš gi nesakiau, kad aš nubausiu, tave Dievas nubaus…“.

Ištyrus byloje esančius rašytinius ir daiktinius įrodymus, taip pat teismo posėdžio metu išklausius kaltinamojo R. K., nukentėjusiojo V. Č. bei liudytojų L. B., M. J., M. R., L. D., L. Z. parodymus matyti, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių R. K. kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje (3 epizodas).

BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi, BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rūšių veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šiuo aspektu aktuali pirmos veikos rūšis – žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Nors terorizavimui būdingas sistemiškumas - grasinančio pobūdžio veiksmų pasikartojimas, tačiau galimi atvejai ir esant vienam terorizavimo atvejui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-553-942/2015, 2K-62-976/2017). Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį svarbu tai, kad terorizuojant asmenį ar jį sistemingai bauginant, nukentėjusysis yra nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje, t. y. kaltininkas suvokia, kad jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiajam nuolatinę baimės būseną ir tokios jo būsenos siekia (baudžiamoji byla Nr. 2K-496/2005). Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai, todėl pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010,2K-553-942/2015).

Kaltinamasis R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai tvirtino, kad negrasino nukentėjusiajam ir realiai to padaryti net nebūtų galėjęs. Parodė, kad nukentėjusysis nuolatos jį persekioja, nes jo nemėgsta, todėl sustabdęs ir tikrindamas jį, išmėto jo daiktus, traukia be reikalo tazerį, deda antrankius, provokuoja, grasina, apieško automobilį. Vienintelis nukentėjusysis jį sustabdęs imasi minėtų veiksmų. Pripažįsta, kad epizode prie garažo vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau tokią jo neigiamą emociją sukėlė nukentėjusiojo provokacija ir jo veiksmai buvo atsakas į provokaciją, bet ne nukentėjusiojo terorizavimas. Nurodė, kad prie garažų iš pradžių bendravo su pareigūne, tačiau pamatęs, kad prie jo artinasi ir nukentėjusysis, telefonu pradėjo filmuoti žinodamas, jog V. Č. vėl jį provokuos. Į tokius jo veiksmus V. Č. sureagavo agresyviai, liepė padėti telefoną, įsakė kolegei jį surakinti, dėl ko surakintas buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Dėl tokių V. Č. veiksmų tapo emocingas, todėl nesusivaldęs ėmė vartoti necenzūrinius žodžius. Išsakyti žodžiai „jei tu būtum be uniformos“, „Dievas tave nubaus“, „(duomenys neskelbtini)“, „pamatysi, kas tau bus“, „Dievulis tave nubaus, dievulis – ne aš“ ir kiti kaltinime nurodyti, reiškia ne ką kitą kaip tik išraišką, sukeltos neigiamos emocijos, neturint jokio tikslo grasinti nukentėjusiajam, juolab, kad realios galimybės to daryti neturėjo, kadangi jo rankos buvo surakintos, šalia buvo dar ir kiti pareigūnai. Nukentėjusiojo artimiesiems nėra grasinęs, nukentėjusysis neįdomus jam kaip žmogus ir pareigūnas. Apie jo draugę ir jos šeimos narius informacijos nerinko, paklausdamas apie draugę, ketinimų grasinti neturėjo, tuo labiau, kad mažame miestelyje visi vieni kitus žino. Be to, yra susitikęs atsitiktinai su nukentėjusiuoju ne nukentėjusiojo tarnybos metu parduotuvėje, jokių konfliktų nebuvo.

Tuo tarpu nukentėjusysis V. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad sustabdžius R. K. ir jam pradėjus jį tikrinti kaltinamasis nevykdė jo reikalavimų padėti telefoną, atidaryti bagažinę. Pradėjo su juo elgtis agresyviai, vartoti necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Perspėjus jį, kad bus panaudotas tazeris, jis padėjo telefoną ir rankas ant mašinos. Liepė kolegei uždėti antrankius, nes kaltinamasis atrodė fiziškai stiprus, buvo agresyviai nusiteikęs. Tai padarius, toliau jis pradėjo jo kūno apžiūrą. Apžiūrinėjant muistėsi, visaip vadino, neleido apžiūrėti kišenių. Buvo panaudota fizinė prievarta, prispaudžiant prie automobilio. Pasikvietė kolegas. Vedamas į automobilį muistėsi, bandė parversti. Sėsdamas į automobilį sakė, kad „(duomenys neskelbtini)“, „ar žinai kas tavęs laukia, dievulis tave nubaus“. Pasodino jį į automobilį. Atvykę kolegos surašė protokolą dėl įžeidimų. Apžiūrinėjant automobilį, išlaipino iš automobilio, buvo kiek apsiraminęs. Sakė: „žinai, kad aš vėl pas tave grįšiu“. Suprato, kad tai susiję su jo sugadintu turtu. Pokalbio metu grasino, kad „jei būtų be uniformos, jis jam išbestų akis, nudildytų su dilde dantis“. Suprato, kad uniforma jį sulaiko nuo veiksmų. Sulaikė dėl grasinimų. Daugiau su juo nesusidūrė. Klausė ką daro jo draugė (duomenys neskelbtini). Suprato, kad renka informaciją apie asmeninį jo gyvenimą, žino kuo dirba jo draugė, tai vertino kaip grasinimą susidoroti ne tik su juo, bet ir su jo drauge, artimiausiais žmonėmis. Kad grasinimai yra realūs taip pat sprendė ir iš jo elgesio, žvilgsnio, kūno kalbos. Visi susitikimai su R. K. būdavo tik tarnybos metu, kurių metu iš jo sulaukdavo grasinimų. Mano, kad konfliktas įvyko dėl to, kad sulaikytasis labai įsižeidė, kad yra tikrinamas.

Taigi aptariamu atveju, įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei kitus byloje esančius įrodymus, daryti neabejotiną išvadą, jog nukentėjusiajam policijos pareigūnui V. Č. R. K., jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, išsakyti žodžiai sudarė realų pagrindą bijoti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas, nėra pagrindo. Tokią išvadą visų pirma leidžia daryti R. K. elgesys, kadangi byloje esantys garso ir vaizdo įrašai vienareikšmiškai rodo, kad jis yra emocionalus, greitai prarandantis savitvardą žmogus, dėl ko, nesusitvardęs pradeda lieti neigiamas emocijas išsakydamas įvairaus pobūdžio necenzūrinius žodžius. Kita vertus, to neneigia ir pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodydamas, kad jo nuomone, kaltinamasis yra impulsyvaus būdo, įpyksta būtent dėl to, kad yra jo stabdomas. Parodė, kad jį sustabdžius nuolat kyla konfliktinės situacijos – kaltinamasis vartoja necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Antra, kaltinamasis kategoriškai neigė, kad savo tokiais išsakytais žodžiais siekė nukentėjusiajam sukelti baimę ar tuo labiau grasinti, ir taip padarė, priešingai, nuolatos tvirtino, kad taip buvo reiškiamas jo nepasitenkinimas nukentėjusiojo viršijamais įgaliojimais, nes, jo nuomone, buvo nuolat stabdomas ir tikrinamas tik todėl, nes nukentėjusysis yra subjektyvus jo atžvilgiu, t. y. jo nemėgsta. Ir nors nukentėjusysis parodė, kad nuteistojo išsakyti žodžiai, kūno kalba, žvilgsnis leido jam manyti, kad grasinimai yra realūs ir jis juos įvykdys, tačiau tiek paties nukentėjusiojo statusas, atliekamos pareigos, tiek ir byloje esantys vaizdo bei garso įrašai, nesuponuoja išvados dėl kaltinamojo grasinimų realumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad garso ir vaizdo įrašais užfiksuoti ne tik kaltinamojo veiksmai, emocijos ar reakcijos, tačiau ir paties nukentėjusiojo. Svarbu tai, kad iš minėtų įrašų matyti, kad įvykio metu, nukentėjusiojo reakcija į kaltinamojo veiksmus, ištartus žodžius, nekito, t. y. buvo iš esmės tolygiai rami ir neemocinga (išskyrus atvejį, kuomet apieškojo kaltinamąjį). Kita vertus, vaizdo įraše užfiksuota, kad vietomis nukentėjusiajam kaltinamojo neigiamas emocijų proveržis sukėlė šypseną, jis toliau jam uždavinėjo klausimus, darydamas nežymias pauzes, leisdamas kaltinamajam išsisakyti. Asmenį, kuris yra paveiktas kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, emocijos bei reakcija, neapibūdina jo kaip išsigandusio dėl grasinimų realumo, visiškai. Nors nukentėjusysis tvirtina, kad kaltinamojo žvilgsnis, kūno kalba sudarė pagrindą manyti dėl išsakytų grasinimų realumo, tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiuoju pripažintas V. Č., kaip jau minėta, yra (duomenys neskelbtini), kurio tiesioginės darbo funkcijos yra susijusios su padidinta psichologine įtampa, didesne fizinės agresijos tikimybe ir tokiam darbui jis buvo ruošiamas.

Nors jis nurodo, kad kasdienėje tarnyboje su konfliktinėmis situacijomis susiduria retai, tačiau tai nereiškia, kad nagrinėjamos bylos kontekste kaltinamojo elgesys – išsakyti žodžiai, siekia tokį pavojingumą, už kurį kaltinamajam turėtų būti taikoma kraštutinė priemonė - baudžiamoji atsakomybė. Dar kartą paminėtina, kad teismo posėdžio metu, teismas turėjo galimybę įsitikinti, ko nepaneigia ir byloje esantys ištirti įrodymai, jog kaltinamasis yra pakankamai ūmaus būdo, todėl akivaizdu, kad kilus konfliktinėms situacijoms, jis savo neigiamas emocijas išreiškia tokiu būdu, kaip jis supranta ir geba, t. y. emocingai, vartojant necenzūrinius žodžius, todėl nukentėjusysis, reaguodamas į jo įvairaus pobūdžio replikas, tik dar labiau įsitraukė į konfliktą, po ko sekė žodžiai, nukentėjusiojo traktuoti, kaip grasinimas. Svarbu tai, kad tarnyba policijoje be visa ko grindžiama statutiniais santykiais, o šių santykių specifika lemia ir didesnius etikos bei moralės reikalavimus, todėl šiuo atveju tokia nukentėjusiojo reakcija dėl stabdymo ir tikrinimo metu kaltinamojo išsakytų frazių pernelyg didelis sureikšminimas, lemia ne grasinimų realumą, tačiau pasitikėjimo ir patirties, vykdant tarnybines funkcijas, stoką. Nelieka nepastebėta ir tai, kad nukentėjusiojo teigimu, kaltinamasis buvo fiziškai stiprus, o įvykio metu agresyviai nusiteikęs bei laidantis grasinančio pobūdžio frazes, tačiau jo patikrinti pirmiau pasiuntė kolegę – policijos pareigūnę, kuri aiškiai yra fiziškai silpnesnė nei vyras. Svarbu tai, kad policijos pareigūnei nuėjus patikrinti kaltinamojo, jokio konflikto tarp kaltinamojo ir jos neįvyko, kaltinamasis nekėlė balso, elgėsi pakankamai santūriai ir pagarbiai. Reiškia, šiuo atveju, jokios grėsmės niekam nebuvo. Dar daugiau, įvykio įrašai neleidžia vienareikšmiškai tvirtinti ir to, kad kaltinamasis buvo itin agresyviai nusiteikęs prieš nukentėjusįjį, dėl ko būtų pagrindas uždėti jam antrankius. Vien tai, kad kaltinamasis prašomas iš karto nepadėjo rankose turėto mobiliojo telefono, nesudarė realaus gresiančio pavojaus nukentėjusiajam, dėl ko būtų buvusi būtinybė kaltinamajam uždėti antrankius, ruošti naudojimui tazerį. Be kita ko, konstatuojant grasinimų nukentėjusiajam realumą, ypatingą reikšmę turi ir tai, kad nors kaltinamasis, užvaldytas emocijų ir išsakė kaltinime išdėstytus necenzūrinius žodžius, teiginius, susijusius su nukentėjusiojo nubaudimu ar pavojingos gyvybei ar sveikatai veikos padarymu, tačiau pasakyti teiginiai nebuvo realūs ne tik todėl, kad jis buvo surakintas antrankiais, pasodintas į policijos tarnybinį automobilį, tačiau ir dėl to, kad šalia buvo ir dar vienas policijos ekipažas, iškviestas administracinio nusižengimo surašymui. Be to, byloje nenustatyta, kad R. K. tyčia kryptingai siekė terorizuoti ir grasinti sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą. Byloje nenustatyta, jog R. K. kada nors panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ar kitokiais būdais galimai terorizavo jį ne tarnybos metu. Taigi, nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų analizė neabejotinai rodo, kad staiga kilusi konfliktinė situacija, paremta emocijomis, tarp dviejų tarpusavyje konfliktuojančių ir priešiškai nusiteikusių asmenų negali būti vertinama kaip realus grasinimas. R. K. poelgis vertintinas kaip spontaniškas emocionalus elgesys ir jo metu spontaniškai išsprūdę žodžiai.

Tokią išvadą, be kita ko, sustiprina ir kitų liudytojų policijos pareigūnų L. D. ir L. Z. parodymai, kurie patvirtino, kad išskyrus necenzūrinius žodžius, reiškiamų grasinimų nukentėjusiajam negirdėjo, nors buvo įvykio vietoje ir rašė administracinio nusižengimo protokolą. L. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusysis priėjęs pasakė, kad kaltinamasis grasino jam išbesti akis, tačiau, kaip minėta, šių jam išsakytų žodžių negirdėjo. Liudytojai taip pat patvirtino, kad praeityje jokių konfliktinių situacijų tarnybos metu sustabdžius R. K. nebuvo, jis būdavo, kaip ir šį kartą, jų atžvilgiu ramus, mandagus. Nepasitenkinimą reiškė tik nukentėjusiojo atžvilgiu. Netikėti šiais liudytojų parodymais, kurie tarpusavyje sutampa bei patvirtina kitas byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo. Tuo tarpu, nors liudytojos M. R. parodymai patvirtina tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymus dėl kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, tačiau jos parodymai dėl aplinkybių – kaltinamojo reiškiamos realios agresijos (rankų mosikavimo, puolimo) bei būtinumo panaudoti antrankius, laikytini nepagrįstais ne tik dėl to, kad jie prieštarauja bylos medžiagoje esantiems vaizdo ir garso įrašams, tačiau ir dėl to, kad liudytoja pati painiojosi apie antrankių panaudojimo aplinkybes, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad šios pareigūnės parodymai šioje dalyje orientuoti į nukentėjusio kolegos pozicijos palaikymą, todėl jais vadovaujamasi tik tiek, kiek tai reikšminga vertinant kitas bylos aplinkybes, kurioms šie liudytojos parodymai neprieštarauja. Liudytojų L. B. ir M. J. parodymus dalyje dėl nukentėjusiojo emocinės būsenos po kaltinime nurodyto įvykio, teismas laiko nepatikimais ir subjektyviais, todėl jų nevertina, nes liudytoja yra nukentėjusiojo sužadėtinė, įvykio aplinkybes žinojo tik iš paties nukentėjusiojo pasakojimų, o liudytojas M. J. buvo nukentėjusiojo vadovas, kuris taip pat įvykio aplinkybes sužinojo iš kitų kolegų ir paties nukentėjusiojo pasakojimų.

BK 2 straipsnyje nustatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-671/2010, 2K-500/2010, 2K-202/2006 ir kt.).

Atsižvelgdamas į tai, kad byloje esančiais įrodymais atskleistas R. K. elgesys nesiekia tokio pavojingumo, už kurį galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, t. y. nesant įrodymų, kad jis atliko veiksmus, kuriais terorizavo nukentėjusįjį grasindamas su juo susidoroti, ir kad realiai gali įvykdyti padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui pavojingą veiką, baugino panaudodamas psichinę prievartą bei teismas įvertina ir tai, kad grasinimas buvo išsakytas konflikto, tarp policijos pareigūno ir pažeidėjo metu, bei tai, kad konfliktiniai santykiai tarp jų jau buvo ne vieną kartą. R. K. poelgis vertintinas kaip spontaniškas emocionalus elgesys, abipusio konflikto metu, ir teismo manymu negali būti vertintinas kaip realus grasinimas sužaloti nukentėjusįjį V. Č., todėl teismas daro išvadą, kad R. K. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Esant minėtoms aplinkybėms kaltinamasis išteisintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2017-10-11 kaltinamajam R. K. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – kiekvieną savaitės pirmadienį 11 val., dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimas, naikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (3 t., b. l. 66-76).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Č. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį kaltinamajam ir civiliniam atsakovui R. K. dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 34-38). Kadangi priimtas išteisinamasis nuosprendis, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis V. Č. pateikė 600 Eur išlaidas už įgalioto atstovo advokato suteiktas teisines paslaugas (4 t., b. l. 39-40) ir prašė jas priteisti iš kaltinamojo. Kadangi priimtas išteisinamasis nuosprendis civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo prašymas atmestinas.

Daiktinius įrodymus – CD kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti; įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – kiekvieną savaitės pirmadienį 11 val.; dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus – CD kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Netenkinti V. Č. prašymo dėl 600 Eur dydžio išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas priteisimo iš R. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

Teisėjas Vaidas Steckys