Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 54 MGL (2 700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas M. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 24 d. 15.50 val. iki 2023 m. birželio 25 d. 15.30 val. (viena diena), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.1. Apeliantas cituoja BK 2 straipsnio 3, 4 dalis ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas deklaratyviai vadovavosi minėto straipsnio 4 dalimi, nes nepašalino visų abejonių ir neaiškumų, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai pripažino M. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Be to, asmens kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, ji turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra neginčytinai įrodyti.

2.11. Apeliaciniame skunde nurodoma baudžiamosios teisės doktrina, kurioje teigiama, kad kaltinamojo padarymas baudžiamajame įstatyme numatytos ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos baudžiamojoje byloje turi būti įrodytas nesant jokios abejonės bei išdėstant visus kaltinamojo kaltumą ar nekaltumą dėl konkrečios nusikalstamos veikos padarymo patvirtinančius įrodymus (past. – apeliaciniame skunde nėra nurodytas cituojamo šaltinio autorius). Šioje byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo išvadai, kad M. G. narkotinę medžiagą įsigijo ir laikė žinodamas, kad tai yra narkotinė medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Teismas tyrė bei analizavo tiek M. G. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas apklausė M. G., pareigūnus E. K. (E. K.) ir A. J. (A. J.), kurie stebėjo M. G. įvykio metu, bei ištyrė kitus byloje esančius duomenis ir juos pripažino įrodymais.

10. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, ketindamas suvartoti pats, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laikotarpio, bet ne vėliau kaip nuo 2023 m. birželio 24 d., būdamas (duomenys neskelbtini), esančio namo kieme, laikė savo kairės rankos delne 4 polietileninius maišelius su viduje esančia narkotine medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 3,772 g, iki kol 2023 m. birželio 24 d. apie 15.45 val. minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. M. G. rankoje laikytos medžiagos polietileniniuose maišeliuose buvo perduotos policijos komisariatui (1 t., b. l. 16).

11. Apeliacinio skundo esmę sudaro tai, kad nuteistasis M. G. nesutinka, jog jis žinojo, kad cigarečių pakelyje yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, apeliantas ginčija įvykį stebėjusių pareigūnų parodymus, teigia, kad jo kaltei pagrįsti nepakanka įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareigūnų E. K. ir A. J. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

12. Iš BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, kad pareigūnai priešais pastatą adresu (duomenys neskelbtini), o būtent – tarp namo ir geležinkelio bėgių, ant žalios vejos, prie medžio, pastebėjo keistai besielgiantį vyrą, kuris pritūpęs kažko ieškojo. Vėliau vyras atsistojo ir žiūrėjo į savo mobilų telefoną. Po to priėjo arčiau medžio, prie kurio pritūpė ir vėl kažko ieškojo. Vyras buvo stebimas kurį laiką, po ko jis, stovėdamas nurodytoje vietoje prie medžio, kažką paėmė, o pamatęs pareigūnus greitu žingsniu pradėjo eiti link geležinkelio bėgių. Dėl to pareigūnai nusprendė prie asmens, kaip paaiškėjo - M. G. privažiuoti ir jį patikrinti. Kai M. G. buvo sustabdytas, jis kairėje rankoje, suspaudęs kumštį, laikė 4 polietileninius maišelius, kuriuose buvo po 1 vnt. juodos spalvos, apvalios formos, neaiškios kilmės medžiagos (vėliau nustatyta, kad tai – narkotinės medžiagos) (1 t., b. l. 6).

13. 2023 m. birželio 24 d. pareigūno E. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. birželio 24 d. apie 15.45 val., dirbant kartu su pareigūnu A. J. ir patruliuojant priešais pastatą adresu (duomenys neskelbtini), tarp namo ir geležinkelio bėgių, ant žalios vejos, prie medžio, buvo pastebėtas keistai besielgiantis vyras, kuris pritūpęs kažko ieškojo, vėliau atsistojęs žiūrėjo į savo telefoną, priėjo arčiau medžio, prie kurio pritūpė, ir vėl kažko ieškojo. Kurį laiką stebint asmenį - M. G. pastebėjo, kad jis prie medžio kažką paėmė. M. G., pamatęs pareigūnus, greitu žingsniu pradėjo judėti link geležinkelio bėgių. Jis su kolega nusprendė privažiuoti prie M. G. ir jį patikrinti (1 t., b. l. 65).

14. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju pareigūnas E. K. parodė, kad 2023 m. birželio 24 d. apie 15.45 val., dirbdamas kartu su pareigūnu A. J. ir patruliuodamas priešais pastatą adresu (duomenys neskelbtini), tarp namo ir geležinkelio bėgių, ant žalios vejos, prie medžio, pastebėjo keistai besielgiantį vyrą (M. G.), kuris pritūpęs kažko ieškojo, vėliau atsistojęs žiūrėjo į savo telefoną, priėjo arčiau medžio, prie kurio pritūpė, ir vėl kažko ieškojo. Vyrą stebėjo kurį laiką. Po to M. G. prie medžio kažką paėmė, tačiau pamatęs juos (pareigūnus) greitu žingsniu pradėjo judėti link geležinkelio bėgių. Jis su kolega nusprendė privažiuoti prie M. G. ir jį patikrinti. M. G. kairiajame suspaustame kumštyje laikė 4 polietileninius maišelius, kuriuose buvo po 1 vnt. juodos spalvos, apvalios formos, neaiškios kilmės medžiagos. Apžiūrėjus vietą, kurioje vaikščiojo M. G., nieko draudžiamo nepastebėjo (1 t., b. l. 12–13). Teisiamajame posėdyje liudytojas E. K. parodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pamena, kai patruliavo gatvėje ir stebėjo M. G.; jis (M. G.) elgėsi keistai, lyg kažko ieškodamas, žvalgėsi tiek aplinkui, tiek į apačią, toks elgesys kėlė įtarimų; tarp namo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir geležinkelio bėgių yra pieva, kurioje ir vaikščiojo M. G. (2 t., b. l. 23–24).

15. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas kitas įvykio dieną dirbęs pareigūnas - A. J., parodė, kad patruliuodamas su kolega (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigoje pastebėjo vaikiną, kuris buvo pievutėje. Vaikinas – M. G. rankose laikė telefoną, kažko ieškojo, vaikščiojo arčiau krūmų. Jo elgesys buvo keistas, atrodė, kad žiūrėdamas į telefoną kažko ieško; žiūrėjo į telefoną kaip į žemėlapį, tai darė kryptingai. Kurį laiką stebėjo M. G., po to pamatė, kad jis paėmė pakelį nuo žemės, išėmė tai, kas jame buvo, ir ėmė šalintis iš tos vietos (tam, kad surasti pakelį, reikia nukrypti nuo tako). M. G. rankos buvo sugniaužtos. Tada jis su kitu pareigūnu nutarė prie jo privažiuoti. Matė, kad M. G. rankoje laikė kažkokią augalinės kilmės, tamsią medžiagą. Be to, žino, kad yra paplitęs toks įsigijimo būdas, kai vienas asmuo palieka medžiagas, o kitas asmuo pagal žemėlapį ateina jas pasiimti, taigi, šie asmenys tarpusavyje nekontaktuoja (2 t., b. l. 33–35).

16. Nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp pareigūnų E. K. ir A. J. duotų parodymų yra didelių prieštaravimų. Visų pirma, teismas neįžvelgė jokių esminių prieštaravimų pareigūnų parodymuose, priešingai, pareigūnų parodymai sutapo, vieni kitus papildė. Antra, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad tam tikri prieštaravimai ar nesutapimai pareigūnų parodymuose yra natūralus reiškinys, t. y. atkūrimas ir atpasakojimas informacijos apie įvykį yra nulemtas praėjusio laiko tarpo nuo įvykdytos nusikalstamos veikos momento, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tam tikri neatitikimai parodymuose nėra esminiai, jie nepaneigia pareigūnų parodymų, todėl laikytini patikimais.

17. Apeliaciniame skunde svarstoma, kodėl vienas liudytojas (pareigūnas) apklausiamas tik ikiteisminio tyrimo metu, o kitas – tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas nėra įpareigoti asmenis apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminiame nagrinėjime – kiekviena byla yra individuali, todėl situacijos skiriasi. Be to, abu pareigūnai buvo apklausti teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį kaltu įstatymas nedraudžia vadovautis ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais parodymais (parodymai padeda patikrinti kitus įrodymus), tai numatyta BPK 276 straipsnio 4 dalyje. Teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti asmens parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau tai besąlygiškai ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų neeliminuoja, šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pareigūnų duotus parodymus.

18. Apibendrindamas pareigūnų duotus parodymus, tarnybinius pranešimus ir duomenis, užfiksuotus BIRT ataskaitų žiūryklėje, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvykio dieną M. G., laikydamas mobilųjį telefoną rankose, vaikščiojo po pievą, kurioje yra krūmų bei medžių. Detaliau apibrėžiant vietovę pastebėtina, kad pareigūnai, apžiūrėję įvykio vietą, ją nufotografavo, fotolentelė pateikta į bylą. Užfiksuota, kad įvykio vieta yra neaptverta, nesaugoma, joje nėra vaizdo stebėjimo kamerų. Priešais namą adresu (duomenys neskelbtini), yra žalia pieva, šalia kurios yra geležinkelio bėgiai. Minėtą namą ir pievą skiria asfaltuotas kelias, šalia kurio stovi elektros stulpas, prie kurio auga medžiai (1 t., b. l. 19–24). Taigi, vieta, kurioje M. G. paėmė cigarečių pakelį, yra nuošali, be to, pats cigarečių pakelis rastas prie medžio. Apeliantas teigia, kad jis norėjo pasivaikščioti miške, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad M. G. elgesys, kaip ne kartą pabrėžė pareigūnai, buvo neįprastas ir įtartinas: nuteistasis M. G. vaikščiojo po pievą lyg kažko ieškodamas, jis nuolat tikrino telefoną ir aplinką (kaip nurodė pareigūnas E. K. - žiūrėjo tiek į apačią, tiek žvalgėsi aplink), tokie nuteistojo M. G. veiksmai tęsėsi kurį laiką.

19. Apeliaciniame skunde M. G. akcentuoja, kad jis net nespėjo pažiūrėti, kas yra cigarečių pakelio viduje, pareigūnai iš karto jį sulaikė, tačiau abu apklausti pareigūnai vienodai parodė, kad jie M. G. stebėjo kurį laiką. Netikėti šia aplinkybe teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, nes tam, kad pamatyti visą nuteistojo atliktų veiksmų seką, kurią išdėstė pareigūnai, būtinas tam tikras laiko tarpas. Pažymėtina, kad pats apeliantas pripažino, jog tuo metu jis naudojosi mobiliuoju telefonu.

20. Be kita ko, nustatyta, kad M. G. buvo sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis rankose, jis medžiagas gniaužė kumštyje – net jei būtų daroma išvada, kad M. G. nesuprato, ką jis rado, ir kanapių dervos radimas buvo atsitiktinis, tokie jo veiksmai prieštarauja bendrai logikai – asmuo, atsitiktinai paėmęs cigarečių pakelį ir jame aptikęs neaiškios kilmės medžiagą, nesistengtų skubiai pasišalinti. Tačiau, kaip nurodė pareigūnai E. K. ir A. J., nuteistasis M. G. iš cigarečių pakelio pasiėmė 4 polietileninius maišelius bei skubiai pasišalino iš vietos, kurioje ir rado šiuos maišelius. Tai matyti ir iš laikino sulaikymo protokolo (1 t., b. l. 73–76). Apeliantas nurodo, kad teisme pareigūnai patvirtino, jog jis narkotines medžiagas pakėlė nuo žemės ir jas turėjo tik iki jį sulaikant policijos pareigūnams (taigi, toks trumpas medžiagų laikymas jam negali būti inkriminuotas). Visgi šis argumentas nekeičia apeliacinės instancijos teismo pozicijos, nes BK 259 straipsnio 1 dalis numato alternatyvius veiksmus, kuriais padaroma nusikalstama veika, tarp kurių – M. G. inkriminuotas narkotinių medžiagų laikymas, kuris, kaip nustatyta, truko pakankamą laiko tarpą. Atitinkamai nesutiktina su apelianto argumentu, kad šioje byloje turėjo būti nustatytas nusikalstamos veikos padarymo tikslas – šis subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės požymis nėra privalomas asmenį pripažįstant kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

21. Apeliantas skunde akcentuoja, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų jo kaltę. Vis dėlto, teisėjų kolegija pastebi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje padarytas išvadas dėl M. G. pagrįsto nuteisimo patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Sulaikius M. G., jo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata. Kratos metu be kitų daiktų vienoje iš plastmasinių sandėliavimo dėžių rastas juodos spalvos, apvalus tabako smulkinuvas, kuris kratos metu buvo paimtas (1 t., b. l. 28–43). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. liepos 27 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad rudos spalvos supresuota augalinės kilmės medžiaga iš 4 vnt. plastikinių uždaromų maišelių yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 3,772 g; ant juodos spalvos plastikinės dėžutės – smulkintuvo ,,Amsterdam“ (rasto 2023 m. birželio 24 d. kratos metu M. G. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini)), vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) ir (arba) narkotinės medžiagos - kanapių dervos pėdsakai (1 t., b. l. 57–61). Nuteistasis M. G. ikiteisminio tyrimo parodė, kad smulkintuvą jis rado, tačiau nepamena, kur ir kada. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes matyti, kad nuteistasis teigia ne tik radęs (atsitiktinai) narkotines medžiagas cigarečių pakelyje, bet dar ir smulkintuvą, ant kurio vidinių paviršių yra kanapių ir (arba) kanapių dervos. Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į neginčytiną aplinkybę - tiek įvykio metu, tiek kratos metu nuteistojo gyvenamojoje vietoje rasta tos pačios rūšies narkotinė medžiaga – kanapių derva.

23. Pasak nuteistojo, byloje nenustatyta, kad jis suvokė, jog medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad baudžiamoji teisė yra paremta materialinėmis ir procesinėmis taisyklėmis, loginiu situacijos vertinimu, todėl asmens mintys nėra baudžiamosios teisės dalykas – dėl nusikalstamos veikos padarymo galima spręsti iš asmens padarytų veiksmų, kurie parodo ir asmens tyčios kryptingumą. Pastebėtina ir tai, kad pirminiuose bylos duomenyse – BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad M. G. vaikščiodamas po pievą buvo ne pasilenkęs, kaip teigia pats apeliantas, o du kartus pritūpęs, be to, jis paėmęs „kažką“ nuo žemės ir pamatęs pareigūnus nuėjo „greitu žingsniu“. Fiksuotos aplinkybes, jas vertinant kartu su pareigūnų parodymais, kurie aptarti, paneigia apelianto argumentus, kad jis pievoje ieškojo cigarečių, tuo labiau, kad sulaikymo metu jis rankos delne turėjo ne cigarečių pakelį, kurį buvo radęs, o iš to pakelio jau išimtus 4 paketėlius su, kaip vėliau nustatyta, narkotinėmis medžiagomis. Kaip nustatyta paketėliai buvo permatomi, todėl jų viduje buvusi augalinės kilmės narkotinė medžiaga, akivaizdu, apeliantui buvo aiškiai matoma. Šioje byloje M. G. veiksmai įvertinti per jo objektyviai pasireiškusius veiksmus, taigi, dėl jo nuteisimo apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių.

24. Apeliantas teigia, kad bylos nagrinėjimo metu liko neįvertinta, kad jis yra vedęs. Vis dėlto, šios aplinkybės nustatymas nedaro jokios įtakos apeliacinės instancijos teismo sprendimui – M. G. atlikto neteisėtus veiksmus, už kuriuos jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas. Tuo pačiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visetą aplinkybių, tarp kurių – ir nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, bei jam paskyrė teisingą, proporcingą bausmę.

25. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog M. G. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, ketindamas suvartoti pats, laikė savo kairės rankos delne 4 polietileninius maišelius su viduje esančia narkotine medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 3,772 g. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad M. G. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo

26. Iš byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad už antrinę teisinę pagalbą M. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 179.17 Eur.

27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016). BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Teismui pasikreipus į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo, 2024 m. balandžio 29 d. advokatas Aivaras Gylys pateikė orderį, patvirtinantį, kad apeliantą gins advokatas pagal susitarimą. Taigi, apeliantas M. G. sudarė teisinių paslaugų sutartį su pasirinktu gynėju. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą, kuris šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmetamas.

28. Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje pripažintas būtinu, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, atsižvelgdama į apelianto turtinę padėtį, tai, kad jam skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta pakankamai didelė bauda, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 179.17 Eur iš nuteistojo M. G. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.