Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Daivos Domeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Martyno Galvičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 70 (septyniasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėta 2025 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis, vieną arešto parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms, ir D. M. paskirta galutinė bausmė – 90 (devyniasdešimties) parų areštas.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas)

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. M. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek ir nustatydamas jos dydį, BK 41 ir BK 54 straipsnių nuostatų nepažeidė, tačiau netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą subendrindamas nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, dėl to nepagrįstai buvo pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis.

7. Bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas reglamentuoja BK 63 straipsnis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

8. Skundžiamu nuosprendžiu D. M. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarytą 2025 m. birželio 14 d., už kurią jam paskirta 70 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, arešto bausmė subendrinta su Vilniaus regiono Ukmergės rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir D. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė areštas – 90 parų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo atveju teismas bausmes nuteistajam turėjo bendrinti vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, kadangi šioje baudžiamojoje byloje nustatytą nusikalstamą veiką D. M. padarė 2025 m. birželio 14 d., t. y. iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo (2025 m. rugpjūčio 19 d.), bei į bausmės laiką turėjo įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal minėtą teismo baudžiamąjį įsakymą. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl bausmių subendrinimo (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu D. M. buvo nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir D. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimas. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu nuteistas 70 parų arešto bausme. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. M. prie 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies b punkto taisyklėmis, prilygintina 90 parų areštui, pridėtina šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 20 parų areštas, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką D. M. įskaitytina visa pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės ramų 2025 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės dalis.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

10. Teismo posėdžio metu nuteistojo D. M. gynėja advokatė Irma Bekerė teismui pateikė 2026 m. vasario 11 d. prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, iš kurio buvo matyti, jog prašomos apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 125 Eur. Gynėja teismo prašė antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo valstybei nepriteisti. 2026 m. vasario 12 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2026 m. vasario 12 d. pažyma Nr. APD-2026-01789 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad D. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 125 Eur, kurias prašoma priteisti iš nuteistojo valstybei.

11. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021).

12. Kadangi ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris tenkinamas kaip pagrįstas, nuteistojo teisinė padėtis šiuo nuosprendžiu yra lengvinama, antrinė teisinė pagalba D. M. buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2025 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis, vieną arešto parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms, ir D. M. paskirta galutinė bausmė – areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, D. M. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį prilygintą 90 (devyniasdešimčiai) parų arešto, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su šiuo nuosprendžiu paskirta 70 parų arešto bausme, ir D. M. paskirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, D. M. į bausmės laiką įskaityti visą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo D. M. nepriteisti.