- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-71-330/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01093-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Gintaras Pečiulis, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- Vilkaviškio rajono Suvalkijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Enero“, akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1018-273/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ ieškinį atsakovui Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrui-muziejui dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir pagal atsakovo Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Irdaiva“ dėl mokėtinų sumų sumažinimo ir įskaitymo; tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Enero“, akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ ir viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Irdaiva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 190 156,98 Eur skolą, 7 212,46 Eur delspinigius, 8,3 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. liepos 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. liepos 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad kartu su jungtinės veiklos partneriu trečiuoju asmeniu AB „Panevėžio statybos trestas“ ir subrangovu UAB „Statybų kodas“ vykdė statybos darbus pagal 2014 m. vasario 7 d. projektą. Ieškovė laiku bei tinkamai atliko visus darbus pagal rangos sutartį ir atliktus darbus perdavė atsakovui, tačiau pastarasis vengia atsiskaityti. 2015 m. kovo 27 d. ieškovė (rangovė) ir atsakovas (užsakovas) pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktą ir statybvietės perdavimo aktą, o jokių pastabų ar pretenziją dėl parko šviestuvų atramų ar šviestuvų ieškovei darbų priėmimo metu nebuvo pareikšta. Užsakovas reiškė ieškovei neapgrįstas pretenzijas dėl šviestuvų ir šviestuvų atramų tariamų trūkumų, tačiau 2015 m. vasario 24 d. suderinime Nr. 41 nurodyta, jog „Atramos ir šviestuvai atitinka techninę specifikaciją ir techninio projekto keliamus reikalavimus 1314 – TP“. Rangos sutarties vykdymo metu (iki 2015 m. kovo 27 d.) statybos darbų žurnale nebuvo užfiksuotas pažeidimo atvejis ir nebuvo surašytas defektinis aktas dėl parko šviestuvų atramų ar pačių šviestuvų kokybės arba kitokių neatitikimų. Užsakovas neturi teisinio pagrindo sulaikyti (nemokėti) rangovei priklausančių lėšų ir privalo apmokėti rangovo išrašytas bei atsakovo priimtas ir pasirašytas sąskaitas.Atsakovas Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus priešieškiniu prašė ieškovės reikalavimą sumažinti 47 732,06 Eur su PVM suma dėl 2015 m. birželio 11 d. teisėtai ir pagrįstai atlikto įskaitymo. Likusios ieškovės reikalaujamos sumos atžvilgiu prašė taikyti įskaitymą ir neapmokėtą 142 424,92 Eur sumą įskaityti į atsakovo patirtus nuostolius bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas nurodė, kad ieškovė rangos sutartį vykdė netinkamai, atliktų darbų rezultatas neatitiko sutarties sąlygų, darbai buvo atlikti nesilaikant techninio projekto techninės specifikacijos reikalavimų. Rangovė 2014 m. gruodžio 17 d. pretenzija (Nr. SD-138); 2015 m. kovo 27 d. raštu (Nr. SD-26); 2015 m. balandžio 28 d. raštu (Nr. SD-46); 2015 m. birželio 3 d. raštu (Nr. SD-71); 2015 m. birželio 11 d. raštu (Nr. SD-80); 2015 m. birželio 29 d. raštu (Nr. SD-86) buvo informuota apie atliktų darbų trūkumus – apšvietimo darbų neatitikimą techninio projekto reikalavimams. Rangovė pašalino tik dalį trūkumų, todėl atsakovas sustabdė savo priešpriešinių prievolių vykdymą – sąskaitų už 190 156,98 Eur sumą apmokėjimą. Tai, kad apšvietimo darbai neatitinka techninio projekto reikalavimų, pagrindžia 2015 m. rugpjūčio 13 d. projekto neatitikimų ataskaita, 2015 m. birželio 11 d. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA) raštas (Nr. R-4-3799 (13.3.26-42). Atsakovo teigimu, pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas ir statybvietės perdavimo aktas neatleidžia rangovės nuo atsakomybės pašalinti nustatytus darbų trūkumus. Atsakovas, nustatęs darbų trūkumus, 2015 m. birželio 11 d. įskaitymo dokumentu Nr. 1 atliko rangovei už atliktus rangos darbus neapmokėtų sumų – 47 732,06 Eur su PVM įskaitymą į nuostolius (rangos sutarties 10.9. punktas).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu: 1) ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 83 118,47 Eur skolos, 5 procentų metines procesines palūkanas ir 1 002,92 Eur žyminio mokesčio; 2) priešieškinį atmetė; 3) priteisė iš atsakovo 2 295 Eur žyminio mokesčio valstybei.Teismas sprendė, kad šalių pasirašyti atliktų darbų aktai ir atsakovui pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, jog ieškovė tinkamai atliko darbus, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti likusią nesumokėtą skolos dalį (83 118,47 Eur). Vertindamas atsakovo argumentus, kad rangovės atlikti apšvietimo darbai neatitinka techninio projekto reikalavimų, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog 2015 m. rugpjūčio 13 d. neatitikimų ataskaitą (kuria atsakovė grindė savo atsikirtimus ir reikalavimus) parengė specialistė R. G.. Tačiau ši specialistė yra nurodyta kaip statinio projekto vadovė 2015 m. spalio 7 d. deklaracijoje, be to, būtent ši specialistė yra nurodyta ir 2015 m. vasario 24 d. suderinime (Nr. 41), kuriame pripažinta, kad atramos ir šviestuvai atitinka techninę specifikaciją ir techninio projekto keliamus reikalavimus 1314-TP. Šį suderinimą pasirašė techninės priežiūros vadovas Antanas A. R. ir atsakovo direktorė, o R. G., kaip statinio projekto vadovė, suderinimo dokumente nurodė, kad „atramos ir gaubto vaizdas atitinka TP sprendinius“. 2015 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Enero“ neatitikimų ataskaitą pasirašė UAB „Enero“ direktorius T. U.. Tačiau į bylą nėra pateikta duomenų apie jo kvalifikaciją, o atestuota specialistė – projekto vadovė ir projekto vykdymo priežiūros vadovė R. G. šios neatitikimų ataskaitos nėra pasirašiusi, taip pat nėra duomenų, kad minėtoji specialistė dalyvavo surašant neatitikimų ataskaitą. Į bylą nėra pateikta duomenų, kokiu teisiniu pagrindu UAB „Enero“ surašė neatitikimų ataskaitą, joje nėra nurodyta, kada ir kokiomis techninėmis priemonėmis atlikti matavimai, koks atestuotas specialistas atliko matavimus, be to, atliekant matavimus nebuvo kviečiamas dalyvauti UAB „Irdaiva“ atstovas. Teismas atkreipė dėmesį ir tai, kad atsakovui sutikus su UAB „Enero“ neatitikimų ataskaita, kurioje nurodyta, kad apšvietimo gaminiai – atramos ir jų pamatai – ir jų įrengimo darbai visiškai neatitinka Techninio projekto specifikacijos, atsakovas privalėjo stabdyti statybos užbaigimo procesus. Tačiau atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl 2015 m. spalio 7 d. deklaracijos ir pažymos patvirtinimo panaikinimo ir statinių įregistravimo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre sustabdymo. Dėl šių aplinkybių teismas nusprendė, kad UAB „Enero“ neatitikimų ataskaita neįrodo, jog atramos ir šviestuvai neatitinka techninės specifikacijos ir techninio projekto reikalavimų.Teismas nustatė, kad 2015 m. lapkričio 12 d. atsakovas gavo pranešimą, kuriuo buvo informuotas, jog tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 178 022 Eur suma, iš kurios išskaičiuota grąžintina lėšų suma – 24 053,18 Eur, ir užsakovui (atsakovui) skirta išmokėti 153 968,82 Eur. Atsakovas po šios bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 18 d.) ieškovei trimis mokėjimo pavedimais sumokėjo 107 038,21 Eur skolos dalį. Todėl liko nesumokėta 83 118,47 Eur skolos dalis. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2015 m. liepos 31 d. pažeidimo tyrimo išvadose nurodyta, kad 24 053,18 Eur grąžintina lėšų dalis išskaičiuota iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos, nes atsakovas keičiant pirkimo techninėje specifikacijoje (kuri yra sudėtinė rangos sutarties dalis) numatytas šviestuvų atramas kitomis atramomis, to nesuderino su VPT ir neatliko papildomų procedūrų, taip pažeidžiant VPĮ 18 straipsnio 8 dalį. Teismas sprendė, kad išskaičiuota grąžintinų lėšų dalis (24 053,18 Eur) neturi įtakos ieškovės prašomam priteisti skolos dydžiui, nes pats atsakovas pažeidė pareigas ir taisykles, nustatytas projekto vykdytojui, ir tai nelaikytina užsakovo nuostoliais, patirtais dėl rangovo neteisėtų veiksmų.Atsakovas priešieškinio reikalavimu prašė ieškovės UAB „Irdaiva“ reikalavimą sumažinti 47 732,06 Eur suma dėl 2015 m. birželio 11 d. teisėtai ir pagrįstai atlikto įskaitymo debetinio dokumento pagrindu. Ieškovė su 2015 m. birželio 1 d. debetinio dokumento išrašymu nesutiko, nurodydama, kad atsakovas neturėjo teisės tokio dokumento išrašyti, nes tokio susitarimo tarp šalių nebuvo, be to, debetinį dokumentą gali išrašyti tik PVM mokėtojas, o užsakovas nebuvo PVM mokėtojas. Teismas nustatė, kad atsakovas atlikto įskaitymo dienai (2015 m. birželio 1 d.) buvo gavęs ieškovės PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui už 190 156,98 Eur sumą. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, kad ieškovė būtų buvusi skolinga atsakovui. Į bylą atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad egzistavo sąlygos, būtinos įskaitymui atlikti (CK 6.130 straipsnis), todėl nusprendė, kad atliktas įskaitymas neatitiko teisės aktų reikalavimų, įskaitymą pripažino neteisėtu ir netenkino priešieškinio reikalavimo sumažinti ieškovės reikalavimą 47 732,06 Eur suma.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės UAB „Irdaiva“ ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir patenkinti atsakovo priešieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Rangovės atlikti rangos darbai turi trūkumų – apšvietimo darbai neatitinka techninio projekto reikalavimų ir tai patvirtina neatitikimų ataskaita, kurios teismas nepagrįstai nelaikė tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu rangovės atliktų darbų trūkumus. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti pateikti įrodymai – LVPA išvada, Italijos gamintojų pateiktas patvirtinimas, jog UAB „Mazgas“ dokumentai suklastoti, taip pat užsakovo siųsti raštai ir pretenzijos dėl rangos darbų trūkumų. Neatitikimų ataskaita laikytina tinkamu rašytiniu įrodymu, kurio teismas tinkamai neišanalizavo. Byloje esančių įrodymų visuma pagrindžia ne tik faktą, jog rangos darbai atlikti su trūkumais, tačiau ir tą faktą, jog su rangos darbais, neatitinkančiais techninio projekto reikalavimų, atsakovas nesutiko.Aplinkybė, jog yra pasirašyti ginčijamų darbų perdavimo-priėmimo aktas ir statybvietės perdavimo aktas, juose užsakovui nefiksuojant pastabų, jokiu būdu neatleidžia rangovės nuo atsakomybės pašalinti nustatytus darbų trūkumus. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, darbų perdavimo-priėmimo aktui bei statybvietės perdavimo aktui suteikė pernelyg didelę įrodomąją reikšmę. Tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013). Darbų priėmimas neturi būti suabsoliutinamas sprendžiant klausimą dėl galimybės remtis atliktų darbų trūkumais, jis turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 517-219/2015). Priimdamas darbus atsakovas veikė apdairiai ir rūpestingai, jis neturėjo objektyvios galimybės konstatuoti atliktų darbų trūkumų, todėl jie nebuvo užfiksuoti darbų perdavimo - priėmimo akte, tačiau nedelsiant po to, kai buvo nustatyti atliktų darbų trūkumai – rangovė buvo informuota apie juos.Teismas netinkamai taikė viešųjų pirkimų teisės normas. Atsakovas nesutiko su techninio projekto reikalavimų neatitinkančiais rangos sutarties pakeitimais. Atsakovas nepažeidė VPĮ 18 straipsnio 8 dalies. Atsakovas nesiekė rangos sutarties keisti, o faktinis rangos darbų neatitikimas techninio projekto reikalavimams yra ieškovės neteisėtų savavališkų veiksmų ir rangos sutarties pažeidimo padarinys. Užsakovas jokia tinkama forma nesutiko su rangovės atliktų darbų trūkumais, taigi ir su rangovės savavališkai pakeista viešųjų pirkimų sutartimi.Teismas, netinkamai vertino įrodymus dėl atsakovo patirtų nuostolių, teisėtai atlikto bei prašomo atlikti įskaitymo, todėl nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo teisė į nuostolių atlyginimą yra nepagrįsta. Buvo visos CK 6.130 straipsnyje nustatytos sąlygos, būtinos įskaitymui atlikti, todėl bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo įskaityti priešpriešinius reikalavimus. Ieškovė neginčijo atlikto įskaitymo, taigi jį pripažino, kas objektyviai lemia ieškovės reikalaujamos sumokėti sumos sumažinimą 47 732,06 Eur suma.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Irdaiva“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, už nepagrįsto apeliacinio skundo pareiškimą skirti atsakovui baudą. Atsiliepime pateikti tokie pagrindiniai argumentai:Ieškovės UAB „Irdaiva“ atliktų statybos darbų atitikimą statinio projekto sprendiniams patvirtina kompetentingo valstybės įgalioto pareigūno patvirtinta privalomos formos 2015 m. spalio 7 d. deklaracija (Nr. SD – 149) apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą, kuri yra oficialiai registruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Statytojo (atsakovo) direktorė J. M. pasirašė ir 2015 m. spalio 7 d. pažymą (Nr. SD – 151) apie statinio atitiktį projektui. Taigi statybos darbai yra atlikti laikantis visų projekte numatytų reikalavimų.Aplinkybė, kad atsakovas 2015 m. lapkričio 18 d. trimis mokėjimo pavedimais sumokėjo ieškovei 107 038, 21 Eur skolos dalį, patvirtina apeliacinio skundo nepagrįstumą ir atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Egzistuoja pagrindas skirti atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai paduotą visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą 5 792 Eur baudą, kurios 50 procentų sumą skiriant ieškovei. 2015 m. rugpjūčio 13 d. surašytą UAB „Enero“ neatitikimų ataskaitą pasirašė tik UAB „Enero“ direktorius T. U. (kuris neturi jokių kvalifikacinių atestatų), o atestuotos specialistės, projekto vadovės ir projekto vykdymo priežiūros vadovės R. G. nei parašo, nei vizos neatitikimų ataskaitoje nėra. UAB „Enero“ neatitikimų ataskaita neturi jokios teisinio pagrindo ir įrodomosios galios. Ieškovė UAB ,,Irdaiva“ nebuvo kviečiama dalyvauti neatitikimų fiksavimo procedūroje. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, jog būtų kreipęsis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl 2015 m. spalio 7 d. deklaracijos ir pažymos patvirtinimo panaikinimo ir statinių įregistravimo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre sustabdymo. Be to, UAB „Enero“ ir ieškovė UAB „Irdaiva“ yra konkurentai ir veikia toje pačioje statinių projektavimo paslaugų konkurencinėje rinkoje, todėl UAB „Enero“ neatitikimų ataskaitoje nurodytų duomenų a priori (liet. „iš anksto“) negalima vertinti nei kaip objektyvių, nei kaip pagrįstų.Už tinkamą Viešųjų pirkimų įstatymo ir atitikties taisyklių įgyvendinimą yra atsakingas atsakovas. LVPA nustatyti pažeidimai nėra susiję su ieškovės ir atsakovo ginču bei nesudaro teisinio pagrindo atsakovui neatsiskaityti už ieškovės atliktus ir atsakovo priimtus statybos darbus. Byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas priėmė, tinkamai įformino ir faktiškai daugiau kaip du metus naudojasi visais ieškovės atliktais statybos darbais, todėl atsakovui kyla absoliuti pareiga atsiskaityti su ieškove už atliktus statybos darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą
Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė 2014 m. vasario 24 d. projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį Nr. 2, sudarytą tarp apelianto ir UAB „Enero“ (skundo priedas Nr. 1), taip pat 2016 m. gegužės 31 d. pažymą apie mokėtinas ir gautinas sumas (skundo priedas Nr. 2). Pastaruoju dokumentu (2016 m. gegužės 31 d. pažyma) apeliantas grindė prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, ar šio mokesčio atidėjimo, todėl šis dokumentas buvo įvertintas pirmosios instancijos teismo, 2016 m. birželio 14 d. nutartimi išsprendusio tą apelianto prašymą. Dėl nurodyto pirmojo dokumento, pateikto kartu su apeliaciniu skundu (2014 m. vasario 24 d. projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutarties Nr. 2), teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 40 punktas). Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas, atsižvelgiant į teisingo bylos išnagrinėjimo prioritetinį tikslą, nėra absoliutus, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas nors ir nurodė, kokias pirmosios instancijos teismo išvadas siektų naujai teikiamu įrodymu paneigti (apeliacinio skundo 19 punktas), tačiau jokių procesinių prašymų dėl šio dokumento pridėjimo prie bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismui nesuformulavo ir neįvardijo, kas jam sukliudė šį dokumentą teikti pirmosios instancijos teisme, todėl išimties, numatytos CPK 314 straipsnyje, taikymas nesvarstytinas. Teismas negali būti aktyvesnis už pačią ginčo šalį net ir tuo atveju, kai šalis yra biudžetinė įstaiga, antraip būtų pažeisti dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis).
Dėl ginčo esmės ir apeliacijos ribų
Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje nekilo ginčo dėl to, kad apeliantas Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus ir jungtinės veiklos partnerių grupė, t. y. ieškovė UAB „Irdaiva“ bei trečiasis asmuo AB „Panevėžio statybos trestas“ vykdė statybos darbus pagal 2014 m. vasario 7 d. projekto „Paežerių dvaro rūmų restauravimas ir pritaikymas viešojo kultūrinio turizmo reikmėms, II etapas“ Paežerių dvaro sodybos rūmų baigiamieji tvarkomieji paveldosaugos ir tvarkomieji statybos darbai ir parko tvarkybos restauravimo darbai bei darbo projekto parengimo paslaugos“ rangos sutartį Nr. 1. Šios rangos sutarties vykdymo laikotarpiu tarp apelianto ir ieškovės UAB „Irdaiva“ kilo nesutarimų dėl šviestuvų ir šviestuvų atramų trūkumų (jų atitikties techninio projekto reikalavimams). Kaip matyti, apeliantas 2014 m. gruodžio 17 d. pretenzijoje (Nr. SD-138) nurodė, kad projekto vykdymo ir techninės priežiūros paslaugas teikiančių įmonių atstovams kilo įtarimas dėl panaudotos įrangos atitikimo pateiktai dokumentacijai, todėl apeliantas pareikalavo grąžinti sumokėtą sumą už apšvietimo įrengimo darbus ir ištaisyti darbų trūkumus, pakeičiant įrangą tokia, kuri atitiktų projektinius sprendinius. Šia pretenzija apeliantas taip pat nustatė terminą (iki 2015 m. vasario 16 d.) darbų pakeitimams atlikti. 2015 m. vasario 24 d. statinio projekto vadovė R. G., techninės priežiūros vadovas Antanas A. R. ir apelianto direktorė J. M. pasirašė suderinimą Nr. 41, kuriame nurodyta, jog „atramos ir šviestuvai atitinka techninę specifikaciją ir techninio projekto keliamus reikalavimus 1314 – TP“. Be to, tarp šalių 2015 m. kovo 27 d. buvo pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktas ir statybvietės perdavimo aktas, kuriuose jokių pastabų (ar pretenzijų) dėl parko šviestuvų atramų ar šviestuvų darbų priėmimo metu nenurodyta. Tačiau 2015 m. kovo 27 d. rašte (Nr. SD-26), adresuotame ieškovei UAB „Irdaiva“, apeliantas nurodė, kad jis 2015 m. kovo 25 d. gavo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros raštą, kuriame nurodoma, kad pakeisti šviestuvai ir atramos turi būti įforminti kaip techninio projekto sprendinių pakeitimas (priešingu atveju nebus pervestos paramos lėšos), todėl apeliantas pareikalavo ieškovės iki 2015 m. kovo 30 d. pateikti sprendinių keitimo aktą su atsisakomų ir papildomų darbų sąmatomis bei keičiamo sprendinio darbo projekto brėžinį. Apeliantas, laikydamasis nuostatos, kad UAB „Irdaiva“ savo nuožiūra atliko darbus su pakeistais projekto sprendiniais, o trūkumai nepašalinti, sustabdė priešpriešinių prievolių vykdymą – rangovės sąskaitų už 190 156,98 Eur sumą apmokėjimą (apelianto 2015 m. balandžio 28 d. raštas Nr. SD-46; 2015 m. birželio 3 d. raštas Nr. SD-71; 2015 m. birželio 11 d. raštas Nr. SD-80 ir 2015 m. birželio 29 d. raštas Nr. SD-86).Bylos svarstymui pateikta apelianto direktorės J. M. pasirašyta ir Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto patvirtinta 2015 m. spalio 7 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą (Nr. SD-149), kurioje, be kita ko, nurodoma, jog statinių statyba (kultūros paskirties pastato – Kultūros centro, tvorų, pėsčiųjų takų, pravažiavimas) užbaigta pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus. 2015 m. spalio 7 d. taip pat parengta ir apelianto įgalioto asmens (direktorės J. M.) pasirašyta pažyma (Nr. SD-151) apie statinio atitiktį projektui. Be to, 2015 m. spalio 19 d. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke užregistruota 2015 m. spalio 7 d. deklaracija Nr. SD-149 apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą ir atitinkamai užregistruoti nauji kadastriniai matavimai bei nauji statinių (adresu Dvaro g. 6, Paežerių k, Vilkaviškio r. sav.) duomenys po užbaigtų statybos darbų.Taigi šioje byloje, kurioje šalys vienai kitai reiškė priešpriešinius reikalavimus, ginčas kilo dėl rangos darbų trūkumų, konkrečiai – apšvietimo darbų (ne)atitikimo techninio projekto reikalavimams, apelianto pareigos atsiskaityti už jo atstovų suderintus ir priimtus tokius rangos darbus, o taip pat dėl apelianto teisės jo prievolei taikyti įskaitymą (CK 6.130 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantas po civilinės bylos iškėlimo ieškovei sumokėjo jos prašomos priteisti skolos dalį (107 038,31 Eur), ieškovės reikalavimą dėl likusios skolos dalies (83 118,47 Eur) patenkino, o apelianto priešieškinį, kuriame prašoma sumažinti ieškovės reikalavimą 47 732,06 Eur suma, o likusios ieškovės reikalaujamos sumos atžvilgiu taikyti įskaitymą ir 142 424,92 Eur sumą įskaityti į apelianto nuostolius, atmetė. Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas analizuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas apelianto priešieškinis, teisėtumą ir pagrįstumą. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliantas kelia įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų netinkamą taikymą, skundą iš esmės grįsdamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, apelianto įsitikinimu, pagrindžiančius atliktų rangos darbų trūkumų buvimą; kad nepagrįstai svarią įrodomąją reikšmę suteikė šalių pasirašytam darbų perdavimo-priėmimo aktui; kad neįvertino rangovės teisių ir pareigų Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalies kontekste; kad netinkamai aiškino apelianto teises, susijusias su galimybėmis taikyti įsikaitymą. Teisėjų kolegija, nenustačiusi nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl paminėtų apeliacinio skundo argumentų, sudarančių bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme faktinį ir teisinį pagrindus (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Dėl darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo fakto reikšmės, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių
Apelianto nuomone, atliktų darbų perdavimo-priėmimo ir statybvietės perdavimo aktų pasirašymas savaime nepanaikina jo teisės reikšti reikalavimus (pretenzijas) rangovui dėl atliktų darbų trūkumų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, jog statybos darbai atlikti (CK 6.662, 6.694 straipsniai), tačiau, kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės ir statybos darbų pažeidimų pašalinimo, jis vertintinas visų ginčo šalių pateiktų įrodymų dėl atliktų statybos darbų kokybės kontekste. Viena vertus, statybos darbų trūkumai dėl objektyvių priežasčių gali paaiškėti po atliktų darbų priėmimo, kita vertus, priimant darbus nustatyti neesminiai pažeidimai, kurie netrukdo statinio naudoti pagal paskirtį, tačiau jų gausa (apimtis) gali lemti didelę jų šalinimo kainą. Todėl atliktų darbų priėmimo aktams, net ir abiejų šalių pasirašytiems be jokių pretenzijų ir (ar) pastabų, neturėtų būti suteikiama išskirtinė įrodomoji galia, neįvertinus byloje surinktų įrodymų viseto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, suabsoliutinęs vien tik šalių pasirašytą atliktų darbų aktą, kaip savaime patvirtinantį statybos darbų atlikimo faktą (apimtį) bei jų kokybę įrodymą, nevertino kitų byloje surinktų įrodymų, kuriais šalys grindė priešpriešinius reikalavimus, viseto. Sprendžiant dėl perdavimo-priėmimo aktu konstatuoto darbų atlikimo fakto ir ieškovės atliktų darbų kokybės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis dokumentas, neišskiriant jokių papildomų pastabų ir (ar) pretenzijų dėl parko šviestuvų ar jų atramų (pridėtame 2015 m. kovo 25 d. defektų akte aptarti tik tvorų trūkumai), abiejų šalių buvo pasirašytas 2015 m. kovo 27 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pretenziją dėl panaudotos įrangos atitikimo projekto dokumentacijai apeliantas ieškovei pateikė dar 2014 m. gruodžio 17 d. (pretenzija Nr. SD-138), kurioje išdėstė savo įtarimus ir nustatė terminą iki 2015 m. vasario 16 d. darbų pakeitimams atlikti. Vėliau, 2015 m. vasario 24 d., statinio projekto vadovė R. G., techninės priežiūros vadovas Antanas A. R. ir apelianto direktorė J. M. pasirašė suderinimą Nr. 41, kuriame nurodyta, jog atramos ir šviestuvai atitinka techninę specifikaciją ir techninio projekto keliamus reikalavimus 1314 - TP. Taigi šiuo atveju negalima teigti, kad statybos darbų trūkumai dėl objektyvių priežasčių galėjo paaiškėti tik jau po atliktų darbų priėmimo, t. y. perdavimo-priėmimo akto ir statybvietės perdavimo akų pasirašymo.Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė darbus atliko, o apeliantas juos priėmė kaip tinkamus, laiko pagrįsta.Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).Apeliaciniame skunde akcentuojamas vieno iš apelianto pateiktų įrodymų – 2015 m. rugpjūčio 13 d. projekto „Paežerių dvaro rūmų restauravimas ir pritaikymas viešojo kultūrinio turizmo reikmėms II etapas“ vykdymo priežiūros metu pastebėtų neatitikimų ataskaitos (toliau ir – neatitikimų ataskaita), parengtos UAB „Enero“, turinys ir reikšmė. Tačiau teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į kasacinio teismo formuojamas įrodymų vertinimo taisykles, pažymi, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno atskiro įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, aptarė jų įrodomąją reikšmę, todėl pagrįstai pripažino, kad neatitikimų ataskaita, atsižvelgiant į jos parengimo aplinkybes (t. y. kad neatitikimų ataskaita pasirašyta tik UAB „Enero“ direktoriaus T. U., apie kurio turimą kvalifikaciją duomenų byloje nepateikta, kad kita specialistė – R. G., nors ir įvardinta kaip šios ataskaitos rengėja, tačiau jos nepasirašė (nevizavo), kad ši specialistė prieš tai pasirašė priešingos įrodomosios reikšmės dokumentą – 2015 m. vasario 24 d. suderinimą, konstatuojantį darbų atitiktį techninio projekto reikalavimams, kad atliekant matavimus, užfiksuotus neatitikimų ataskaitoje, nebuvo kviečiami ieškovės atstovai ir kt.) yra nepakankama konstatuoti, jog ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės atliktų rangos darbų, kurių tinkamumą ir atitiktį techninio projekto reikalavimams leidžia įvertinti ir kiti bylos svarstymui pateikti dokumentai (2015 m. spalio 7 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. SD-149, 2015 m. spalio 7 d. pažyma apie statinio atitiktį projektui Nr. SD-151).
Dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo
Tais atvejais, kai rangos sutartis sudaryta viešųjų pirkimų būdu, be kita ko, yra apribota ir sutarties sąlygų keitimo galimybė (Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau ir – VPĮ) 18 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo nurodyta, kad jeigu nustatoma, jog viešojo pirkimo sutarčių keitimai neatitinka VPĮ 18 straipsnio 8 dalies reikalavimų, t. y. atliktas draudžiamas sutarties sąlygų esminis keitimas ar sutartis pakeista be Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimo, tai tokie keitimai (sandoriai) yra niekiniai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016).Šiuo atveju ieškovės UAB „Irdaiva“ (tiekėjos) ir apelianto Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus (perkančiosios organizacijos) ginčas, susijęs su viešojo paslaugų pirkimo sutarties vykdymu, ieškovės UAB „Irdaiva“ buvo inicijuotas ir pirmosios instancijos teismo spręstas kaip kreditorės reikalavimas iš skolininko priteisti pradelstą skolą ir kaip skolininko priešiniai reikalavimai, grindžiami ieškovės atliktų darbų trūkumais. Vis dėlto, apeliantas kvestionuoja savo piniginės prievolės vykdymą remdamasis ir 2015 m. rugpjūčio 6 d. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros raštu Nr. R-5053(13.3.26-42) „Dėl nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo“ bei šios agentūros 2015 m. liepos 31 d. pažeidimo tyrimo išvada, kurioje konstatuota, kad apeliantas nepagrįstai nesikreipė į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl rangos sutarties keitimo. Spręsdama dėl apeliantui (perkančiajai organizacijai) kylančios atlyginimo (atsiskaitymo) už atliktus rangos darbus prievolės, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju būtent apeliantui, kaip projekto vykdytojui, teko pareigų, nustatytų VPĮ, netinkamo įvykdymo rizika. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad už VPĮ tinkamą vykdymą atsakinga perkančioji organizacija; jei ši nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, išplaukiančias iš VPĮ, jai turi tekti neigiami padariniai; jei būtų priešingai, galėtų kilti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų; jei perkančiajai organizacijai, pažeidusiai VPĮ, nekiltų pareigos sumokėti už papildomus darbus, kuriuos pati užsakė, o vėliau priėmė, tai suponuotų jos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015). Atsižvelgdama į šiuos argumentus ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantui dėl byloje nustatytų aplinkybių kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už atliktus rangos darbus.
Dėl 47 732,06 Eur įskaitymo
Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, susijusiais su priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sąlygų visuma, todėl teisėjų kolegija jų išsamiau nekartoja. Akcentuotinos tik tos sąlygos, kad įskaitymui šalių tarpusavio reikalavimai turi galioti, jie turi būti apibrėžti ir vykdytini. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuoti tokius požymius nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo. Aplinkybę, kad ieškovė turi vykdytiną apeliantui prievolę, susijusią su netinkamai atliktais darbais, pripažino (įrodinėjo) tik pats apeliantas. Vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai įskaitomi pranešant apie tai kitai prievolės šaliai, be to, draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys, 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė apskritai ginčijo savo prievolę apeliantui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto prievolė atsiskaityti su ieškove 47 732,06 Eur sumos apimtyje nelaikytina pasibaigusia priešpriešinio reikalavimo įskaitymo pagrindu.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendime jau vertino ieškovės prašymą, pareikštą CPK 95 straipsnio pagrindu, ir, nenustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejo, atmetė prašymą dėl baudos apeliantui skyrimo už nesąžiningai pareikštą priešieškinį. Šios pirmosios instancijos teismo išvados ieškovė neginčijo, todėl teisėjų kolegija vertina tik apelianto veiksmus paduodant apeliacinį skundą.Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme įtvirtintos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktą).Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skirti apeliantui maksimalią CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos paskiriant ieškovei. Šį prašymą ieškovė grindė aplinkybe, kad apeliacinis skundas paduotas nepagrįstai, nes kartu su šiuo skundu buvo pateikta ir 2016 m. gegužės 31 d. parengta pažyma, kurioje nurodoma, kad apeliantas nuo 2015 m. kovo 30 d. yra skolingas ieškovei 83 117,47 Eur sumą. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad paduodamas apeliacinį skundą apeliantas tokia teise naudojosi ne pagal jos paskirtį. Šiuo konkrečiu atveju apelianto suvokimas apie neva esantį jo teisių pažeidimą, teismui pripažinus pagrįstais ieškovės ieškinio reikalavimus, o priešieškinio reikalavimų, kuriais atsakovas įrodinėjo atliktų rangos darbų trūkumus, nepatenkinus, ir tokios situacijos nulemtas apeliacinio skundo pateikimas negali būti vertinimas sąmoningu naudojimusi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį (piktnaudžiavimu), todėl bauda apeliantui neskirtina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinio skundo netenkinus, iš apelianto į valstybės biudžetą priteisiamas 2 295 Eur dydžio žyminis mokestis už paduotą apeliacinį skundą, kurio mokėjimas apelianto prašymu buvo atidėtas Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis). Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą (ginčo baigtį), apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jam nekompensuojamos (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus (juridinio asmens kodas 3000001094) į valstybės biudžetą 2 295 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.