Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-1146-370/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-09-06
Bylos Nr.: e2-1146-370/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00763-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danguolė Martinavičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Nakeda“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Fudeksa“, V. S.

Kategorijos

2.2.2.11Juridinio asmens veiklos tyrimas

Civilinė byla Nr. e2-1146-370/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00763-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nakeda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės pareiškimas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-969-480/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nakeda“ pareiškimą atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Fudeksa“, V. S. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Nakeda“ patikslintame pareiškime teismo prašė: 1) pradėti UAB „Fudeksa“ ir jos direktorės V. S. veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki šios dienos; 2) įstatymų nustatyta tvarka paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar UAB „Fudeksa“ ir direktorė V. S. veikė tinkamai, ar dėl jų veiklos nebuvo pažeisti bendrovės akcininkų interesai, ar UAB „Fudeksa“ veiklos rezultatus (veiklos nuostolius, žalą bendrovei ir pan.) lėmė V. S. veiksmai; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad jai priklauso 50 proc. atsakovės UAB „Fudeksa“ akcijų. Kita dalis – 50 proc. UAB „Fudeksa“ akcijų priklauso atsakovės V. S., kuri UAB „Fudeksa“ vadove paskirta 2009-06-16, sutuoktiniui M. S.. Ieškovė teigė pasinaudojusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.126 straipsnio 2 dalyje numatyta privaloma išankstinio ikiteisminio ginčo sprendimo tvarka – kreipėsi su pranešimais į V. S. dėl bendrovės netinkamo veiklos organizavimo, reikalavimais pateikti informaciją ir nutraukti netinkamą veiklą, tačiau atsakymo negavo.Ieškovė nurodė negavusi pranešimo apie eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2016 m., kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio 1 dalimi turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Be to, pažymėjo, kad susipažinus su VĮ Registrų centro bei Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir VMI) viešai skelbiama informacija apie PVM mokesčių mokėtojus paaiškėjo, jog bendrovė VĮ Registrų centrui nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2015, 2016 m., 2015-09-30 bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Ieškovės teigimu, tai sudarė pagrindą kreiptis į teismą dėl UAB „Fudeksa“ ir jos direktorės V. S. veiklos tyrimo.Atsakovės UAB „Fudeksa“ ir V. S. atsiliepime su ieškovės pareiškimu nesutiko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovių teigimu, ieškovės pareiškime nurodyti argumentai, suponuojantys tariamą bendrovės veiklos tyrimo būtinumą, yra formalūs, mažareikšmiai, todėl negali būti laikomi netinkama juridinio asmens organo veikla. Nors Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti 2015 m. ir 2016 m. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau šis trūkumas bus pašalintas. Atsakovės pažymėjo, kad juridinio asmens veiklos tyrimo institutu siekiama įgyvendinti juridinio asmens valdymo kontrolę ir taip apsaugoti mažumos akcininkų privačius interesus. Savo ruožtu ieškovė negali būti priskiriama akcininkų mažumai, todėl tariamai pažeistas teises turėjo ginti kitomis teisinėmis priemonėmis. Akcininkas, įgyvendindamas ABĮ jam garantuojamas teises, turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio asmens įpareigojimo pateikti jam informaciją ar dokumentus. Analogiškai vertintinas ir ieškovės argumentas dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo. Be to, bendrovės veiklos nuostolingumas nelaikomas pagrindu atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, kadangi ekonominė veikla savaime negarantuoja pelno, todėl natūralu, kad juridiniai asmenys vykdydami veiklą gali patirti tiek pelną, tiek ir nuostolius. Atsakovių teigimu, juridinio asmens veiklos tyrimas gali daryti neigiamą įtaką šio asmens dalykinei reputacijai, todėl tokia priemonė turi būti taikoma tik tais atvejais, kai yra būtina, o ne tada, kai akcininkai tokiu būdu siekia išspręsti savo tarpusavio nesutarimus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovės UAB „Nakeda“ pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, ieškovė pasinaudojo išankstine neteismine ginčo sprendimo procedūra, įtvirtinta CK 2.126 straipsnio 2 dalyje. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, kad 2017-03-03 ieškovės advokatas UAB „Fudeksa“ direktorei V. S. pateikė pretenziją dėl netinkamo pareigų vykdymo, kurioje ieškovė įvardijo, jos vertinimu, netinkamą UAB „Fudeksa“ ir jos vadovės veiklą, nurodė reikalavimą ne vėliau kaip per 7 dienas, skaičiuojant nuo kreipimosi gavimo dienos, pateikti nurodytus pretenzijoje dokumentus (pretenzijos 2.3 p.) ir ne vėliau kaip per 10 dienų, skaičiuojant nuo kreipimosi gavimo dienos, sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą pagal pateiktą darbotvarkę, suderinus jo sušaukimo datą, vietą ir laiką, patogų visiems bendrovės akcininkams. Teismas pažymėjo, kad bendrovė ir jos direktorė per nustatytą terminą atsakymo į pretenziją nepateikė, pratęsti terminą neprašė, o vien tai, kad kreipimesi nėra konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas, nenurodyti motyvai, kodėl veikla yra netinkama, teismo vertinimu, negali užkirsti kelio ieškovei naudotis teismine gynyba, juolab kad iš ikiteismine tvarka pateikto reikalavimo (pretenzijos) atsakovėms turėjo būti suvokiama, kokia netinkama veikla jos įtariamos ir kokių netinkamos veiklos šalinimo priemonių ieškovė prašo (bendrovės finansinių ataskaitų už 2015 ir 2016 m., 21 298,07 Eur avanso panaudojimą pagrindžiančių dokumentų bei kitos prašomos informacijos nepateikimas; reikalavimas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susitarimą bei paskirti naują bendrovės vadovą). Teismas taip pat pažymėjo, kad pretenzijoje nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka aplinkybes, kuriomis grindžiamas ir teismui pateiktas reikalavimas.Teismas, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatė, kad atsakovė V. S. UAB „Fudeksa“ direktore buvo paskirta 2009-06-16; bendrovė veiklos nevykdo nuo 2014 m., prasidėjus nesutarimams tarp jos akcininkų (UAB „Nakeda“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra A. N. bei M. S.); UAB „Fudeksa“ buhalterė yra A. N. sutuoktinė D. N.. Teismo vertinimu, ieškovės pareiškime nurodyti teiginiai dėl blogų bendrovės veiklos rezultatų, kaip savarankiško pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, yra deklaratyvūs, nedetalizuoti ir nesiejami su atsakovės UAB „Fudeksa“ veikla, o argumentai apie neva atsakovių padarytus akcininkų teisių pažeidimus, atsakovei neteikiant ieškovei finansinės informacijos apie bendrovę, taip pat finansinių ataskaitų VĮ Registrų centrui nepateikimas, akcininkų susirinkimo nesušaukimas galėtų būti atskirų teisminių procesų nagrinėjimo dalykas, tačiau nesudaro pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Teismas taip pat nesutiko, kad vien aplinkybė, jog nebuvo sušaukti akcininkų susirinkimai ir nepatvirtinta bendrovės finansinė atskaitomybė leidžia spręsti apie netinkamą bendrovės valdymą ir (ar) jos vadovės nesąžiningumą, nes atsakovės V. S. šeimai – sutuoktiniui, kaip ir ieškovei, priklauso pusė atsakovės UAB „Fudeksa“ akcijų, o tai suponuoja išvadą, kad ir V. S. asmeniškai yra suinteresuota sėkminga bendrovės veikla.Teismas pažymėjo, kad vertinant bendrovės valdymo tinkamumą reikšminga ir tai, jog UAB „Fudeksa“ buhalterė D. N. yra ieškovės vienintelio akcininko ir vadovo sutuoktinė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jau bylos nagrinėjimo metu buhalterė buvo parengusi finansinės atskaitomybės dokumentus už 2015 ir 2016 m., tačiau jos atsakovei nepateiktos ir akcininkų susirinkimo nepatvirtintos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė nesant pagrindo daryti išvadą apie bendrovės vadovės nesąžiningumą nešaukiant akcininkų susirinkimo finansinei ataskaitai patvirtinti.Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, taip pat nenustatė, kad ir kiti argumentai (aplinkybės) sudarytų pagrindą spręsti apie juridinio asmens ar jo vadovo netinkamą veiklą, dėl kurios galėtų (turėtų) būti pradėtas juridinio asmens veiklos tyrimas. Teismas pažymėjo, kad: pirma, atsakovė kreipėsi į UAB „Offerens“ dėl bendrovės buhalterinių duomenų sutvarkymo ir finansinės atskaitomybės sudarymo, tačiau sutartis Nr. 2017-03 nutraukta bendrovei nepateikus reikiamų apskaitos dokumentų, kurių dalis buvo pas buhalterę; antra, byloje nėra įrodymų, kad dėl laikotarpiu nuo 2015-07-22 iki 2017 m. buhalterei D. N. panaikintos prieigos prie banko sąskaitos, buvo trukdoma tvarkyti apskaitą ar buhalterė dėl to reiškė pretenzijas atsakovėms; trečia, ieškovei reikalaujant pateikti 21 298 Eur avanso panaudojimą pagrindžiančius dokumentus, o tokių nesant, pateikti nepanaudoto avanso grąžinimą bendrovei įrodančius dokumentus, į bendrovės banko sąskaitą buvo grąžinta 20 000 Eur; ketvirta, veiklos nevykdančios bendrovės (dėl to ginčo nėra) išregistravimas iš PVM mokėtojų savaime nereiškia, kad bendrovės vadovas blogai valdo juridinį asmenį (PVMĮ 75 str. 4 d.).Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju juridinio asmens veiklos tyrimo institutu siekiama išspręsti ne bendrovės valdymo nesutarimus, bet kitus akcininkų turtinius santykius, siekiant sustiprinti pozicijas kituose jų ginčuose.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Nakeda“ atskirajame skunde teismo prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pradėti UAB „Fudeksa“ ir jos direktorės V. S. veiklos tyrimą; 2) įstatymų nustatyta tvarka paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar UAB „Fudeksa“ ir V. S. veikė tinkamai, ar dėl jų veiklos nebuvo pažeisti bendrovės akcininkų interesai, ar UAB „Fudeksa“ veiklos rezultatus (veiklos nuostolius, žalą bendrovei ir pan.) lėmė V. S. veiksmai; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės pareiškime nurodytus argumentus dėl galbūt blogų bendrovės rezultatų vertino kaip deklaratyvius. Ieškovei teikiant pareiškimą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą jokie duomenys apie tai, kokie buvo UAB „Fudeksa“ veiklos rezultatai už 2015 ir 2016 m. nebuvo žinomi išimtinai tik dėl atsakovės V. S. veiksmų. Būtent jai tenka pareiga buhalterei pateikti informaciją (dokumentus) apie ūkinius įvykius, tačiau byloje nėra duomenų, kad V. S. šią pareigą būtų įvykdžiusi. V. S. akcininkų susirinkimų už šį laikotarpį nešaukė ir bendrovės finansinės atskaitomybės tvirtinti nepateikė. Akivaizdu, kad bendrovės veiklos rezultatai nėra aiškūs.Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad įrodinėjami akcininkų teisių pažeidimai (finansinės informacijos apie bendrovę ieškovei neteikimas, finansinių ataskaitų VĮ Registrų centrui neteikimas, akcininkų susirinkimo nešaukimas) galėtų būti atskirų teisminių procesų nagrinėjimo dalyku ir, tuo remiantis, motyvavo, kad tokio pobūdžio aplinkybės nesudaro pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Nesutinkant su tuo pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškovė pasinaudotų skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta alternatyva inicijuoti bendrovės akcininkų susirinkimo sušaukimą teisminiu keliu, priimti sprendimą objektyviai nebūtų galimybės, nes nagrinėjamu atveju yra 2 akcininkai, kuriems priklauso po 50 proc. akcijų.Ieškovė į UAB „Fudeksa“ vadovę ne kartą kreipėsi su prašymu sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau nei bendrovė, nei direktorė į tokius ieškovės reikalavimus nereagavo, jokių atsakymų į pretenziją nepateikė, akcininkų susirinkimų nešaukė. Šią dieną terminas pateikti finansines ataskaitas VĮ Registrų centrui už 2017 m. yra suėjęs, o visuotinis akcininkų susirinkimas finansinei atskaitomybei tvirtinti sušauktas nebuvo, nors pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį jis turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Esant šioms aplinkybėms juridinių asmenų tvarkytojas bet kada gali pasinaudoti teise dėl bendrovės likvidavimo inicijavimo (CK 2.70 str.), taip pat yra sudėtinga nustatyti bendrovės finansinę situaciją.Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad V. S. buvo kreipusis į UAB „Offerens“ dėl bendrovės buhalterinių duomenų sutvarkymo ir finansinės atskaitomybės sudarymo, tačiau, bendrovei nepateikus reikiamų dokumentų, kurių dalis buvo pas buhalterę D. N., sutartis buvo nutraukta. Tačiau tokiu atveju lieka neaišku, kodėl atsakovės nereikalavo iš buhalterės pateikti bendrovės dokumentų ir jos atžvilgiu netaikė drausminės atsakomybės, jei ji nevykdė direktorės nurodymų pateikti dokumentus. Byloje duomenų apie tai, kad bendrovės vadovė būtų kreipusis į buhalterę nebuvimas leidžia spręsti apie direktorės elgesio vykdant savo pareigas nenuoseklumą ir nelogiškumą, o tai kelia abejonių dėl bendrovės veiklos tinkamumo.Teismas neįvertino, kad buhalterė D. N. galėjo parengti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2015 ir 2016 m. pagal jai vadovės pateiktus pirminius apskaitos dokumentus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad buhalterei šiuo laikotarpiu nebuvo teikiama informacija apie judėjimą banko sąskaitose ir kitus ūkinius įvykius, o buhalterė, priešingai nei nurodė teismas, neturėjo teisės reikšti pretenzijų dėl dokumentų neteikimo, nes būtent V. S. vadovauja bendrovei, yra atsakinga už apskaitos teisingumą. Atsižvelgiant į tai, parengti dokumentai vertintini tik kaip finansinės atskaitomybės dokumentų projektai, todėl negalima išvada, kad ieškovė turi informaciją apie UAB „Fudeksa“ finansinę situaciją.Kritiškai vertintinas teismo motyvas, kad atsakovei V. S. grąžinus pinigus į bendrovės sąskaitą nebeliko ir netinkamos veiklos požymio. V. S. nepaaiškino, kokiu tikslu savo žinion paėmė 20 000 Eur sumą, o aplinkybė, kad tuo metu bendrovė jau nevykdė jokios veiklos ir, atitinkamai, nebuvo poreikio atlikti mokėjimų, leidžia spręsti, kad pinigai buvo panaudoti su bendrovės veikla nesusijusiais tikslais. Pinigų grąžinimas esant iškeltai šiai bylai vertintinas kaip V. S. gynybinė pozicija, siekiant išvengti išsamaus jos veiklos tyrimo. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovė, pasinaudodama juridinio asmens veiklos tyrimo institutu, siekia išspręsti ne bendrovės valdymo nesutarimus, bet kitus akcininkų turtinius santykius. Juridinio asmens veiklos tyrimas yra vienintelė efektyvi ieškovės pažeistų teisių gynimo priemonė šioje situacijoje, kuomet V. S. sutuoktinis valdo 50 proc. UAB „Fudeksa“ akcijų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas suteikia teisę ieškovei pasirinkti, kokią pažeistų teisių gynybos priemonę pasirinkti, todėl esant tenkinamoms pažeistų teisių gynybos priemonės taikymo sąlygoms, šiuo pagrindu ieškinys negali būti atmestas. Juridinio asmens veiklos tyrimo institutas nereikalauja prieš tai panaudoti kitas pažeistų teisių gynybos priemones, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo naudotis kitomis priemonėmis.Tikslinga atsakovų veikos tyrimą atlikti už visą bendrovės valdymo laikotarpį, t. y. nuo 2009-06-16 iki šios dienos.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės UAB „Fudeksa“ ir V. S. teismo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės argumentai dėl juridinio asmens veiklos tyrimo yra deklaratyvūs, teiginiai apie blogus bendrovės veiklos rezultatus – nedetalizuoti ir nesiejami su atsakovės UAB „Fudeksa“ veikla, o visi kiti ieškovės nurodomi atsakovių neva atlikti pažeidimai (informacijos neteikimas, finansinių ataskaitų neteikimas, akcininkų susirinkimo nešaukimas) gali būti sprendžiami atskiruose teisminiuose procesuose ir nesudaro pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.Ieškovės teiginys, kad bendrovės veiklos rezultatai nėra aiškūs, prieštarauja jos pačios skunde nurodytai aplinkybei apie tai, kad bendrovė nuo 2014 m. veiklos nevykdo.Skundo argumentas neva atsakovė neteikė buhalterei dokumentų apie UAB „Fudeksa“ ūkinius įvykius, nepagrįstas, nes visi bendrovės apskaitos dokumentai ir duomenys buvo pas buhalterę.Ieškovei buvo suteikta prieiga prie bendrovės sąskaitos banke, todėl jai yra (buvo) žinomi visi bendrovės atlikti ir (ar) atliekami pavedimai, o kartu ir visa informacija apie atsakovę.Argumentas, kad dėl to, jog akcininkams priklauso po 50 proc. akcijų ir dėl šios priežasties kiti gynybos būdai negalimi (tik bendrovės veiklos tyrimas) yra nepagrįstas ir neatitinka teismų praktikos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Ieškovė, turėdama 50 proc. akcijų, negali būti priskiriama akcininkų mažumai (ABĮ 3 str. 2 d.), todėl tariamai pažeistas teises turėjo ginti kitais būdais. Nesutiktina su skundo argumentais dėl akcininkų susirinkimo nešaukimo ir finansinių ataskaitų neteikimo. Bylos nagrinėjimo metu apklausta V. S. paaiškino, kad bendrovė nuo 2014 m. veiklos nevykdo dėl kilusių nesutarimų tarp bendrovės akcininkų ir tolesnės bendrovės veiklos, tačiau nuo tada vyko daug susitikimų, kurie nebuvo fiksuojami ir akcininkams buvo žinoma bendrovės veikla. Šių teiginių ieškovė neneigė, todėl akivaizdu, kad akcininkų susirinkimai vyko. Bet kokiu atveju, ieškovė turėjo teisę kreiptis dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo teismine tvarka.Į buhalterę D. N., kuri taip pat yra ir ieškovės vienintelio akcininko ir vadovo sutuoktinė, buvo kreiptasi dėl finansinių ataskaitų parengimo tam, kad jos galėtų būti tvirtinamos akcininkų susirinkime, tačiau finansinės ataskaitos parengtos nebuvo.Kartu su atsiliepimu pridedami įrodymai, patvirtinantys, jog yra sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi įvykti 2018-05-31 (vienas iš jame svarstytinų klausimų – finansinių ataskaitų tvirtinimas), taip pat susirašinėjimas su D. N., patvirtinantis, kad ji nurodo negalinti sudaryti visų reikiamų ataskaitų.Apeliantės argumentai, susiję su V. S. neveikimu nesikreipiant į bendrovės buhalterę dėl dokumentų pateikimo ar neskiriant jai drausminės nuobaudos dėl tokios pareigos nevykdymo, nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Dėl sutarties su UAB „Offerens“ V. S. paaiškino, o iš 2017-03-20 paslaugų teikimo sutarties matyti, kad atsakovė kreipėsi į UAB „Offerens“ dėl bendrovės buhalterinių duomenų sutvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo, tačiau bendrovei nepateikus reikiamų apskaitos duomenų, nes dalis jų buvo pas buhalterę, sutartis nutraukta. V. S. žodžiu buvo kreipusis į buhalterę, tačiau pastaroji dokumentus grąžinti atsisakė ir tai padarė tik prasidėjus šiai bylai ir šią aplinkybę nurodžius bylos nagrinėjimo metu.Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė turi informaciją apie atsakovės UAB „Fudeksa“ finansinę situaciją. Tai, kad pati ieškovė nurodo bendrovės veiklos nevykdymo faktą nuo 2014 m., taip pat, kad tiksliai įvardijo sumą, kuri, pasak ieškovės, turėtų būti atsakovių žinioje, prisijungimų prie bendrovės banko sąskaitos turėjimas, patvirtina, kad ieškovei yra žinoma ir bendrovės veikla, ir jos finansinė situacija. Skundo argumentas, neva V. S. 20 000 Eur naudojo su bendrovės veikla nesusijusiais klausimais, deklaratyvus ir negali būti pagrindu pradėti bendrovės veiklos tyrimą. V. S. yra bendrovės direktorė, kuri yra atskaitingas asmuo ir, kilus ginčui dėl pinigų buvimo bendrovėje, juos įnešė į bendrovės banko sąskaitą. Be to, turėdama savo žinioje bendrovės pinigus, nepadarė jokio įstatymo pažeidimo, nesukėlė žalos bendrovei. Byloje įrodymų, kad bendrovės pinigai buvo naudojami nepagrįstai, nėra.Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė šia civiline byla siekia išspręsti visai kitą tarp akcininkų kilusį ginčą dėl bendrovės turto pasidalijimo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pats ieškovės atstovas teigė, kad iš esmės ginčas yra dėl akcininkų dėl bendrovės atidalijimo ir jėgainių pasidalijimo, taip pat, kad ieškovei yra aktualu būtent šių klausimų išsprendimas.Nesutiktina, kad ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių gynybos būdą, todėl jos pareiškimas šiuo pagrindu negalėjo būti atmestas. Įstatymas numato kokiu būdu, esant atitinkamam pažeidimui, ieškovas turi teisę ginti pažeistas teises.Nesutiktina su skundo argumentu, kad bendrovės veiklos tyrimas turėtų būti atliktas nuo bendrovės veiklos pradžios (2009 m.), nes tokiu būdu yra keičiamas ieškinio pagrindas ir (ar) dalykas – pareiškime buvo prašoma atlikti bendrovės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2015-01-01.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos objekto

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas. Byloje nustatyta, kad apeliantė UAB „Nakeda“ inicijavo bylą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, nurodydama tokias esmines netinkamos bendrovės ir jos vadovės V. S. veiklos aplinkybes: 1) ieškovė negavo pranešimo apie eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2016 m., kuris turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, o susipažinus su VĮ Registrų centro viešai skelbiama informacija paaiškėjo, kad bendrovė nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2015 ir 2016 m.; 2) 2015-09-30 bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų registro; 3) nepateikti 21 298,07 Eur avanso panaudojimą pagrindžiantys dokumentai. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškimas netenkintas. Ieškovei pateikus atskirąjį skundą, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pradėti UAB „Fudeksa“ ir jos vadovės veiklos tyrimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl įrodymų pridėjimo prie bylos apeliacinėje instancijoje

Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos ir jais vadovautis nagrinėjant skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą: 1) apeliantė UAB „Nakeda“ kartu su atskiruoju skundu pateikė 2014-04-07 kasos orderio kopiją, 2017-10-18 ir 2017-11-23 pinigų įnešimo kvitų kopijas, bankų sąskaitų išrašų kopijas už laikotarpius: 2009-01-01–2009-12-31, 2010-01-01–2010-12-31, 2011-01-01–2011-12-31; 2012-01-01–2012-12-31, 2013-01-01–2013-12-31, 2014-01-01–2014-12-31; 2) atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šiuos dokumentus: 2018-05-21 raštus D. N., 2018-05-10 pranešimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo, Lietuvos pašto kvitą; 3) Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-08-29 gautas atsakovių prašymas dėl rašytinių įrodymų (2018-05-31 akcininkų susirinkimo protokolo ir akcininkų sąrašo) pridėjimo prie bylos; 4) Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-09-03 gautas ieškovės prašymas prie bylos pridėti PVM sąskaitas faktūras RM Nr. 2018/111, Nr. 2018/112.CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, visi į bylą pateikiami įrodymai turi atitikti sąsajumo reikalavimą, t. y. teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos klausimas sprendžiamas vadovaujantis aukščiau nurodytomis CPK normomis dėl įrodymų turiniui keliamų reikalavimų bei galimybės juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (ne)buvimo. Kaip minėta, apeliantė teismo prašo prie bylos pridėti 2014-04-07 kasos orderio kopiją, 2017-10-18 ir 2017-11-23 pinigų įnešimo kvitų kopijas, UAB „Fudeksa“ bankų sąskaitų išrašų kopijas už 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 metus, pažymint, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė pridėti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Pirma, iš bylos medžiagos nustatyta, kad klausimas dėl ieškovės pirmosios instancijos teismui 2018-04-09 pateikto prašymo pridėti papildomus įrodymus (ne)tenkinimo buvo išspręstas 2018-04-09 teismo posėdžio metu protokoline nutartimi nutariant ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir prie bylos pridėti ieškovės pateiktus įrodymus nuo 2015-01-01. Taigi, darytina išvada, kad 2017-10-18 ir 2017-11-23 pinigų įnešimo kopijos buvo pridėtos prie bylos ir jomis remtasi priimant skundžiamą teismo nutartį (tai atsispindi ir nutarties turinyje), todėl prašymas pridėti įrodymus, jau esančius byloje, negali būti tenkinamas, kaip netikslingas ir perteklinis. Antra, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, taip pat ir atsiliepime į atskirąjį skundą dėstoma pozicija, jog įrodymai, pateikti už laikotarpį iki 2015 m. neatitinka įstatymo keliamo įrodymų sąsajumo reikalavimo, todėl, šiuo pagrindu, negali būti pridėti prie bylos (CPK 180 str.). Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-684/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su pareiškimu dėl juridinio asmens veiklos tyrimo į teismą kreipėsi 2017-06-26; 2017-10-18 Kauno apygardos teisme gautas ieškovės patikslintas pareiškimas, kuriame nurodoma, kad tikslinama tik pareiškimo rezoliucinė dalis ir teismo prašoma: 1) pradėti UAB „Fudeksa“ ir jos vadovės V. S. veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki šios dienos; 2) įstatymų nustatyta tvarka paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar UAB „Fudeksa“ ir jos vadovė V. S. veikė tinkamai, ar dėl jų veiklos nebuvo pažeisti bendrovės akcininkų interesai, ar UAB „Fudeksa“ veiklos rezultatus (veiklos nuostolius, žalą bendrovei ir pan.) lėmė V. S. veiksmai; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslintas pareiškimas (ieškinys) pirmosios instancijos teismo priimtas 2017-10-19 protokoline nutartimi. Taigi, šios bylos duomenų pagrindu nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pati ieškovė, pareiškimu apibrėžusi ginčo nagrinėjimo ribas (galimo tyrimo ribas (apimtis) ir tyrimo reikalingumo kriterijus) – juridinio asmens veiklos tyrimą nuo 2015-01-01, nepagrįstai į bylą teikia įrodymus, nesusijusius su bendrovės ir (ar) jos vadovės veiksmais už ankstesnį, nei ginčo, laikotarpį, t. y. vertintina, kad prašomi pridėti išrašai iš banko sąskaitų už 2009–2014 metus, 2014-04-07 kasos orderio kopija negali nei patvirtinti, nei paneigti bylai turinčias reikšmės ir (ar) ieškovės įrodinėtinas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai nepridėti prie bylos (CPK 180 str., 185 str.). Tai, kad įstatyme nėra įtvirtinto termino, už kokį laikotarpį gali būti prašoma atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, nes, kaip minėta, į bylą teikiamais įrodymais turi būti grindžiamas pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Savo ruožtu kasacinio teismo nutartys, kuriomis šiuo klausimu remiasi apeliantė (Nr. 3K-3-299/2010, Nr. 3K-3-412-415/2016), neatitinka šios bylos ratio decidendi, todėl nagrinėjamu atveju jomis norima vadovautis nepagrįstai.Nurodytų aplinkybių ir motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas atsisako tenkinti apeliantės prašymą ir prie bylos pridėti kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus, pažymint, kad sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo taip pat nebus vertinami ir skunde nurodyti argumentai, susiję su šių įrodymų turiniu.Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti šalių pateikti įrodymai (žr. į šios nutarties 24 p.) vertintini kaip atitinkantys CPK 314 straipsnyje įtvirtintą naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje išimtį (jie atsirado po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dienos) bei įrodymams keliamą sąsajumo reikalavimą, t. y. jie susiję su aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas pareiškimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo – akcininkų susirinkimo nešaukimas, finansinių ataskaitų neteikimas, bendrovės lėšų naudojimo aplinkybės, todėl pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kita bylos medžiaga, pažymint, kad su šiais įrodymais iki paskirto teismo posėdžio pradžios ginčo šalims (per jų atstovus) buvo sudaryta galimybė susipažinti (CPK 185 str.).

Dėl pagrindų pradėti juridinio asmens ir jo valdymo organo (vadovo) veiklos tyrimą bei šio instituto taikymo tikslų

CK 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys, įgyvendinę CK 2.126 straipsnio 2 dalies reikalavimus (ikiteisminė tvarka), turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas šio kodekso 2.131 straipsnyje (CK 2.124 str., CK 2.126 str.). Teismas, gavęs pareiškimą ir išklausęs šalių paaiškinimus, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jei yra pagrindas manyti, kad gali būti šio kodekso 2.124 straipsnyje, 2.125 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, arba pareiškimą atmeta (CK 2.126 str. 4 d.). Taigi juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė. Sąvokos „yra pagrindas manyti“ ir „netinkamai veikė“ CK neatskleistos, tačiau jų turinys aiškintinas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatymo formuluotė „netinkamai veikė“ aiškinama kaip CK 2.86–2.87 straipsnio nuostatų, kurios taikomos tiek valdymo organui, tiek valdymo organo nariui, pažeidimas, kaip esminis mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesų pažeidimas, trukdymas pasiekti juridinio asmens tikslus. Įstatymo formuluotė „yra pagrindas manyti“ nereikalauja teismo įsitikinimo dėl juridinio asmens netinkamos veiklos. Teismas, pradėdamas tyrimą, neprivalo galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos aplinkybės atitinka tikrovę, nes priešingu atveju prasmės netektų vėliau skiriamų ekspertų darbas (CK 2.127–2.128 str.). Tačiau bet kokiu atveju juridinio asmens veiklos tyrimui turi būti pakankamas faktinis pagrindas tam, kad jis nebūtų pradedamas nesant įtarimų dėl netinkamos juridinio asmens veiklos. Teismas turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų. Šioje stadijoje teismo atliekamas netinkamos veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimas yra skirtas aiškiai nepagrįstiems, faktinio ir teisinio pagrindo neturintiems pareiškimams atmesti. Jei įvertinęs jam pateiktus duomenis teismas gali padaryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog netinkama veikla buvo padaryta, juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas. Teismas sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bet netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2014; 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-695/2015 ir kt.). Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinėje instancijoje teismo motyvai dėl subjekto, galinčio inicijuoti bylą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir (ar) ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo tinkamumo, neginčijami, todėl plačiau šiomis juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo sąlygomis apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.Kaip minėta, pareiškimas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą buvo grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su akcininkų susirinkimo nešaukimu, finansinių ataskaitų nerengimu ir neteikimu tvirtinti, UAB „Fudeksa“ išregistravimu iš PVM mokėtojų registro, bendrovės lėšų naudojimu nesant tam pateisinančio pagrindo, tačiau jos pirmosios instancijos teismo įvertintos kaip nesudarančios pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai dėl blogų bendrovės rezultatų – deklaratyvūs, o argumentai, susiję su finansinėmis ataskaitomis ir akcininkų susirinkimo sušaukimu, gali būti atskirų teisminių procesų nagrinėjimo dalykas. Teismas nurodė ir tai, kad bylos duomenimis į banko sąskaitą yra grąžinti bendrovės pinigai, o vien faktas, kad bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų, savaime nereiškia netinkamo bendrovės valdymo. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo atliktu aplinkybių teisniu įvertinimu ir atskiruoju skundu siekia priešingo rezultato – juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad UAB „Fudeksa“ 50 proc. akcijų priklauso ieškovei UAB „Nakeda“, kurios vienintelis akcininkas A. N. yra UAB „Fudeksa“ buhalterės D. N. vyras, o kitos 50 proc. akcijų priklauso UAB „Fudeksa“ vadovės V. S. vyrui M. S.. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, kai bendrovę valdo du akcininkai, turintys po 50 proc. akcijų, lemia, kad nė vienas iš akcininkų negali priimti sprendimų be kito akcininko sutikimo, atšaukti bendrovės vadovo, t. y. bendrovėje susidaro vadinamoji sprendimų įšaldymo situacija, kai akcininko teisės negali būti tinkamai ginamos ABĮ įtvirtintais būdais. Tokiu atveju, juridinio asmens veiklos tyrimas yra vienintelė veiksminga kontrolės neturinčio akcininko teisių gynimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-403/2018). Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad a priori tokia taisyklė negali būti taikoma, todėl net ir esant situacijai, kuomet bendrovę valdo du akcininkai, turintys po vienodą skaičių akcijų, turi būti atsižvelgiama ir į konkrečios bylos faktines aplinkybes bei juridinio asmens veiklos tyrimo instituto taikymo tikslus, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo tikslingumo. Tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas yra suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių, užtikrinančių, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas, užtikrinti bendrovės veiklos kontrolę ir geresnį jos valdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1024-943/2017); Veiklos tyrimu siekiama įgyvendinti juridinio asmens valdymo kontrolę ir taip apsaugoti mažumos akcininkų privačius interesus bei visų akcininkų, suinteresuotų tinkamu juridinio asmens veiklos plėtojimu, interesus. Tyrimo proceso tikslai – į ateitį nukreipti įmonės interesai – išsaugoti įmonės tęstinumą, ir būtent šis interesas įmonės tyrimo procese yra labiausiai saugotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-415/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-421/2018).Minėta, kad ieškovė, kaip vieną iš pagrindų pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, nurodė aplinkybes, susijusias su bendrovės vadovės pareigos šaukti akcininkų susirinkimą ir Juridinių asmenų registrui teikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus nevykdymu. Atsižvelgiant į tai, reikšmingais laikytini atsakovių apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai, iš kurių matyti, kad 2018 m. gegužės 31 d. įvyko eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo akcininkai, turintys 2 790 vnt. akcijų, o tai sudaro 100 proc. visų bendrovės akcijų suteikiamų balsų. Akcininkų susirinkime buvo sprendžiami bendrovės 2015, 2016, 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimo, bendrovės įstatų keitimo ir naujos jų redakcijos tvirtinimo klausimai, kiti einamieji klausimai (bendrovės tolesnės veiklos vykdymas, turto pardavimas). Iš pateikto bendrovės akcininkų susirinkimo protokolo turinio taip pat matyti, kad akcininkai vienbalsiai priėmė sprendimus visais darbotvarkės klausimais, kartu ir patvirtino bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2015, 2016, 2017 metus, o iš viešai prieinamų duomenų – kad finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti Juridinių asmenų registrui. Šios bylos duomenų pagrindu nustatytos aplinkybės ne tik leidžia spręsti, kad aktuali bendrovės finansinę padėtį atspindinti informacija ieškovei buvo suteikta, tačiau ir suponuoja išvadą, kad šalys bendru sutarimu išsprendė buvusį konfliktą dėl finansinių ataskaitų (ne)rengimo ir jų (ne)teikimo akcininkų susirinkimui tvirtinti bei Juridinių asmenų registrui, su kuo buvo siejami ir argumentai dėl neaiškių (tikėtinai blogų) bendrovės veiklos rezultatų, t. y. ieškovės įrodinėtos netinkamo atsakovės veikimo aplinkybės šiuo atveju nebeegzistuoja, todėl jų pagrindu nebėra tikslinga svarstyti klausimo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo ir plačiau pasisakyti dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su bendrovės vadovės ir jos buhalterės atsakomybėmis rengiant ir teikiant bendrovės finansines ataskaitas už praėjusius laikotarpius.Analogiška išvada darytina ir dėl kito ieškovės argumento, susijusio su bendrovės lėšų panaudojimo aplinkybėmis. Ieškovė teigė, kad atsakovės vadovė iš bendrovės sąskaitos yra nuėmusi 21 298,07 Eur sumą, kurios panaudojimo aplinkybės nėra žinomos, o tai leidžia spręsti apie pinigų panaudojimą su bendrovės veikla nesusijusiais tikslais. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, o šalys procesiniuose dokumentuose neginčija, kad į bendrovės banko sąskaitą yra grąžinta 20 000 Eur. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad pinigų grąžinimas nešalina pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, nes vadovė tokių veiksmų ėmėsi tik siekdama apsiginti nuo ieškovės reikalavimo, tačiau pažymėtina, kad pati ieškovė, kaip akcininkė, su šia įrodinėtina netinkamo veikimo aplinkybe siejo alternatyvius reikalavimus – pateikti avanso panaudojimą pagrindžiančius dokumentus, o tokių nesant – nepanaudoto avanso grąžinimą bendrovei įrodančius dokumentus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant grąžintoms piniginėms lėšoms, dėl kurių panaudojimo pagrįstumo ieškovei buvo kilę įtarimai, laikytina, kad ieškovės teisės šiuo aspektu taip pat yra apgintos ir juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimas, remiantis šiuo pagrindu, nėra tikslingas. Taigi, nagrinėjamu atveju tiek bylos medžiaga, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai bei viešai prieinama informacija apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas netinkamas (neteisėtas) bendrovės valdymas ir (ar) jos vadovės veikimas, kaip pagrindas juridinio asmens veiklos tyrimui pradėti, jau yra nutrauktas, t. y. išspręstos ieškovės įrodinėtos netinkamo bendrovės valdymo aplinkybės ir, atitinkamai, apginti ieškovės, kaip akcininkės, interesai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė kartu su 2018-09-03 prašymu dėl papildomų rašytinių pridėjimo pridėjo PVM sąskaitas faktūras, iš kurių turinio ir ieškovės paaiškinimų spręstina, kad UAB „Fudeksa“, atstovaujama atsakovės V. S., iš advokato R. M. pirko teisines paslaugas, susijusias su įvykusiame akcininkų susirinkime svarstytinais klausimais, suma – 1 105,46 Eur. Apeliantės teigimu, tai patvirtina, kad atsakovė V. S. neracionaliai naudoja bendrovės lėšas, o tai pagrindžia ieškovės įrodinėtinas aplinkybes dėl bendrovės vadovės netinkamo veikimo, kaip pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus apeliantės argumentų ir pridėtų įrodymų vertinimas nesuponuoja išvados, kad teisinių paslaugų (specialių žinių esant konfliktinei situacijai), susijusių su bendrovės valdymu, pirkimas galėtų būti vertinamas kaip netinkama bendrovės vadovės veikla CK 2.86–2.87 straipsnių prasme, todėl minėti ieškovės argumentai, atmetami kaip nepagrįsti ir, patys savaime, nesudarantys pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.Kaip minėta, juridinio asmens veiklos tyrimas negali (neturi) būti pradedamas nesant svarių įtarimų dėl netinkamos juridinio asmens veiklos, taip pat juo negalima naudotis, siekiant su juridinio asmens veiklos tyrimu nesusijusių tikslų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė pritariantis atsakovės V. S. pozicijai, kad ieškovė, pasinaudodama juridinio asmens veiklos tyrimo institutu, siekia išspręsti ne bendrovės valdymo nesutarimus, bet kitus akcininkų turtinius santykius, taip sustiprinant pozicijas kituose ginčuose. Nors atskirajame skunde apeliantė kvestionuoja šį teismo motyvą, nurodydama, kad nagrinėjamu atveju juridinio asmens veiklos tyrimas yra vienintelis būdas iš esmės išspręsti ginčą dėl UAB „Fudeksa“ akcininkės teisių pažeidimo ir tokiu būdu realiai atkurti teisinę taiką (šiuo klausimu nutartyje jau pasisakyta 37–39 p.), tačiau pažymėtina, kad iš dalies tokią pirmosios instancijos teismo išvadą (juridinio asmens veiklos tyrimo instituto naudojimą ne pagal jo paskirtį ir tikslus) patvirtina į bylą pateiktas akcininkų susirinkimo protokolas, iš kurio turinio matyti, kad akcininkai vienbalsiai nusprendė pradėti derybas su potencialiais pirkėjais dėl 100 proc. UAB „Fudeksa“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų perleidimo (pardavimo). Tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės interesas nėra susijęs su akcininkų nesutarimų išsprendimu, šalių santykių atkūrimu, siekiant toliau tęsti bendrovės veiklą ir kartu su kitu akcininku įgyvendinti juridinio asmens tikslus, juolab kad abi ginčo šalys pripažįsta (neneigia), kad bendrovė jau nuo 2014 metų iš esmės veiklos nevykdo dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir prasidėjusių akcininkų ginčų (nesutarimų).Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenų pagrindu nustatytos aplinkybės nesuponuoja išvados esant pagrindui pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės pareiškimas, vertintina kaip teisėta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 185 str.).Atmetus apeliantės atskirąjį skundą spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 str., 98 str). Atsiliepime į atskirąjį skundą prašoma iš ieškovės priteisti 500 Eur už advokato teisines paslaugas. Iš kartu su atsiliepimu pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 857 matyti, kad 2018-05-18 atsakovė UAB „Fudeksa“ advokatei I. B. sumokėjo 500 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas, nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovei UAB Fudeksa“ iš ieškovės UAB „Nakeda“ priteistina 353,92 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (8.16 p. x 884,8 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Fudeksa“ (j. a. k. 135660871) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nakeda“ (j. a. k. 135687886) priteisti 353,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Danguolė Martinavičienė