- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-27
- Bylos Nr.
- e2-969-480/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00763-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- V. S., uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Vytautas Dargis, Inga Blaževičienė
- Kategorijos
- 2.2.2.11Juridinio asmens veiklos tyrimas
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams direktoriui A. N. ir advokatui Vytautui Dargiui, atsakovei V. S., jos ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Ingai Blaževičienei,
viešame teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pareiškimą atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), V. S. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinusi prašo: 1) pradėti UAB (duomenys neskelbtini) ir jos direktorės V. S. veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki šios dienos (taip pareiškime); 2) įstatymų nustatyta tvarka paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar UAB (duomenys neskelbtini) ir direktorė V. S. veikė tinkamai, ar dėl jų veiklos nebuvo pažeisti bendrovės akcininkų interesai, ar UAB (duomenys neskelbtini) veiklos rezultatus (veiklos nuostolius, žalą bendrovei ir pan.) lėmė V. S. veiksmai; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad jai priklauso 50 procentų atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Kita dalis – 50 procentų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų priklauso atsakovės V. S. sutuoktiniui M. S.. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu 2009 m. birželio 16 d. buvo paskirta V. S.. Ieškovė pasinaudojo CK 2.126 straipsnio 2 dalyje numatyta privaloma išankstinio ikiteisminio ginčo sprendimo tvarka – kreipėsi su pranešimais į V. S. dėl bendrovės netinkamo veiklos organizavimo, reikalavimais pateikti informaciją ir nutraukti netinkamą veiklą, tačiau atsakymo negavo. Ieškovė negavo pranešimo apie eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2016 m., kuris vadovaujantis ABĮ 24 straipsnio 1 dalimi turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Susipažinus su VĮ „Registrų centras“ bei VMI viešai skelbiama informacija apie PVM mokesčių mokėtojus paaiškėjo, kad bendrovė VĮ „Registrų centras“ nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2015 m., 2015 m. rugsėjo 30 d. bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Tai sudarė pagrindą kreiptis į teismą dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir jos direktorės V. S. veiklos tyrimo.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ir V. S. atsiliepimu į ieškovės pareiškimą prašo jos prašymą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškime pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti, o ieškovės pasirinktas akcininko teisių gynimo būdas yra netinkamas. Atsakovių vertinimu, ieškovės pareiškime nurodyti argumentai, suponuojantys tariamą įmonės veiklos tyrimo būtinumą savo esme yra formalūs ir mažareikšmiai, todėl negali būti laikomi netinkama juridinio asmens organo veikla CK 2.126 straipsnio prasme. Iš tiesų, VĮ Registrų cento Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti 2015 m. ir 2016 m. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau šis trūkumas bus pašalintas. Juridinio asmens veiklos tyrimo institutu siekiama įgyvendinti juridinio asmens valdymo kontrolę ir taip apsaugoti mažumos akcininkų privačius interesus. Ieškovė negali būti priskiriama akcininkų mažumai, todėl savo tariamai pažeistas teises turėjo ginti kitomis teisinėmis priemonėmis. Akcininkas, įgyvendindamas Akcinių bendrovių įstatymo jam garantuojamas teises, turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio asmens įpareigojimo pateikti jam informaciją ar dokumentus. Analogiškai vertintinas ir ieškovės argumentas dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo. Taip pat įmonės nepelningumas nelaikomas pagrindu atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, kadangi ekonominė veikla savaime negarantuoja pelningumo, todėl natūralu, kad juridiniai asmenys vykdydami veiklą gali patirti tiek pelną, tiek ir nuostolius. Pažymėjo, kad juridinio asmens veiklos tyrimas gali daryti neigiamą įtaką šio asmens dalykinei reputacijai, todėl ši priemonė turi būti taikoma tik tais atvejais, kai yra būtina, o ne tada, kai akcininkai tokiu būdu siekia išspręsti savo tarpusavio nesutarimus.
Atsakovė V. S. 2018 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2009 m. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. Faktiškai ši įmonė yra A. N. ir M. S. šeimyninis verslas. Įmonės buhalterė yra A. N. sutuoktinė D. N.. 2014 m. prasidėjo nesutarimai. D. N. nėra sutvarkiusi dokumentų dėl įstatinio kapitalo mažinimo, nepateikia jokių dokumentų. Akcininkų susirinkimai nebuvo šaukiami, nes neparengtos ataskaitos. Jų susitikimų protokolas nebuvo rašomas, nes visi pasvarstymai, skaičiavimai vyko neformalioje aplinkoje. Nuo sąskaitos nedidelėmis sumomis nuimti pinigai buvo laikomi seife ir yra grąžinti atgal į sąskaitą. Finansinės atskaitomybės tvarkymo klausimas sprendžiamas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas
Teismas pažymi, jog juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.126 straipsnio 4 dalis, 2.124 straipsnis). Civiliniame kodekse apibrėžtas juridinio asmens veiklos tyrimo turinys, pagal kurį CK 2.125 straipsnyje išvardinti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai, ir tokiu atveju taikyti priemones, nurodytas CK 2.131 straipsnyje. Taigi, juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) veiklos tyrimas kaip civilinių teisių gynimo būdas teisme susideda iš dviejų atskirų etapų: pirma, sprendžiama, ar egzistuoja pagrindai juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) veiklos patikrinimui atlikti; antra, nusprendus jį atlikti, vertinami šio tikrinimo rezultatai ir priklausomai nuo jų, sprendžiama, kokią iš CK 2.131 straipsnyje numatytų teisinių priemonių būtina taikyti, norint užtikrinti tinkamą juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) veiklą. Teismui sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, nėra vertinami konkretūs juridinio asmens valdymo organo ar jo nario veiksmai/sprendimai ir nustatinėjamas jų teisėtumas/neteisėtumas bei įtaka netinkamai juridinio asmens veiklai. Pastarieji klausimai nagrinėjami antrajame juridinio asmens veiklos tyrimo etape, tai yra gavus ekspertų išvadas dėl juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) veiklos, išklausius šalių ir atitinkamų valstybės institucijų nuomonių (CK 2.131 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2273/2011, 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-813-943/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, jog juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas yra suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių, užtikrinančių, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas, užtikrinti bendrovės veiklos kontrolę ir geresnį jos valdymą. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1990 m. rugsėjo 21 d. Fayed v. Jungtinė Karalystė byloje pažymėjo, jog šios procedūros paskirtis neatsiejama ir nuo viešojo intereso užtikrinti tinkamą akcinių bendrovių valdymą, atsižvelgiant į tai, kad akcininkai naudojasi ribotos atsakomybės apsauga. Tačiau bendrovės veiklos tyrimas pirmiausia yra skirtas bendrovės interesams apginti, todėl siekiant apginti bendrovę nuo nesąžiningo akcininkų trukdymo bendrovės valdymui nustatyta juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo sąlyga – pirminis komunikavimas su bendrove (išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka), o juridinio asmens veiklos tyrimo tikslingumas laikomas įrodytu tik tuomet, kai pareiškimo padavimo stadijoje yra tendencingai blogėjantys arba neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai ir kyla pagrįstų abejonių, jog tai sukėlė būtent juridinio asmens valdymo organo (nario) veikla (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-149/2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas juridinio asmens dalyviams teisines priemones kontroliuoti juridinio asmens valdymą, nustatė privalomą išankstinę ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką. CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pareiškimas dėl juridinio asmens tyrimo gali būti teismui paduotas tik tuo atveju, jei pareiškėjas prieš tai kreipėsi į juridinį asmenį, reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą, ir suteikė jam protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Šiame straipsnyje pabrėžiama, kad juridiniam asmeniui pateikiamame pareiškime turi būti konkrečiai nurodoma netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2014).
Teismas vertina, kad ieškovė pasinaudojo išankstine neteismine ginčo sprendimo procedūra, įtvirtinta CK 2.126 straipsnio 2 dalyje, kai 2017 m. kovo 3 d. ieškovės advokatas pateikė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – bendrovė) direktorei V. S. pretenziją dėl netinkamo pareigų vykdymo, kurioje nurodė aplinkybes, kurias ji vertina kaip netinkamą UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vadovo veiklą, reikalavimą ne vėliau kaip per 7 dienas, skaičiuojant nuo kreipimosi gavimo dienos, pateikti nurodytus pretenzijoje dokumentus (pretenzijos 2.3 p.) ir ne vėliau kaip per 10 dienas, skaičiuojant nuo kreipimosi gavimo dienos, sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą pagal pateiktą darbotvarkę, suderinus jo sušaukimo datą, vietą ir laiką, patogų visiems bendrovės akcininkams. Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog bendrovė ir jos direktorius (-ė) nustatytu terminu nesikreipė į ieškovę paaiškinti kreipimosi turinio ar esmės, atsakymo į pretenziją nepateikė, pratęsti terminą nutraukti netinkamą veiklą neprašė. Net iš dalies ir pritariant atsakovėms, jog kreipimesi nėra konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nenurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama, tačiau esami trūkumai neturi užkirsti kelio naudotis teismine gynyba. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka negali tapti pernelyg biurokratiška kliūtimi kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2008; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013). Pretenzijoje nurodytos aplinkybės, susijusios su UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigomis bei atsakomybe už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, dokumentų ir informacijos saugojimą, tinkamos buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimą, iš esmės atitinka aplinkybes, kuriomis grindžiamas ir teismui pateiktas reikalavimas. Iš ikiteismine tvarka pateikto reikalavimo (pretenzijos) atsakovėms turėjo būti suvokiama, kokia netinkama veikla jos įtariamos ir kokių netinkamos veiklos šalinimo priemonių prašo ieškovė (bendrovės finansinių ataskaitų už 2015 m. ir 2016 m., 21 298,07 Eur avanso panaudojimą pagrindžiančių dokumentų bei kitos prašomos informacijos nepateikimas; reikalavimas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susitarimą bei paskirti naują bendrovės vadovą).
Juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė (CK 2.124 str., 2.126 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo formuluotė „netinkamai veikė“ aiškintina taip, kad kaip juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindas nurodomos netinkamos veiklos aplinkybės turi būti tokios, kurios iš esmės pažeistų mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesus ir trukdytų pasiekti juridinio asmens tikslus. Mažareikšmiai juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklos trūkumai, net jei būtų rimtas pagrindas įtarti tokius trūkumus esant, nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, nes suinteresuotas asmuo savo teises galėtų ginti kitomis (ekonomiškesnėmis) teisių gynimo priemonėmis. Įstatymo formuluotė „yra pagrindas manyti“ nereikalauja teismo įsitikinimo dėl juridinio asmens netinkamos veiklos. Teismas, pradėdamas tyrimą, neprivalo galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos aplinkybės atitinka tikrovę, nes priešingu atveju prasmės netektų vėliau skiriamų ekspertų darbas. Tačiau bet kokiu atveju juridinio asmens veiklos tyrimui turi būti pakankamas faktinis pagrindas tam, kad juridinio asmens veiklos tyrimas nebūtų pradedamas nesant svarių įtarimų dėl netinkamos juridinio asmens veiklos. Teismas turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų. Šioje stadijoje teismo atliekamas netinkamos veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimas yra skirtas atmesti aiškiai nepagrįstus, faktinio ir teisinio pagrindo neturinčius pareiškimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių bei jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė V. S. UAB (duomenys neskelbtini) direktore buvo paskirta 2009 m. birželio 16 d. Ieškovės atstovo A. N. ir atsakovės V. S. paaiškinimais taip pat nustatyta, kad bendrovė veiklos nevykdo nuo 2014 m. prasidėjus nesutarimams tarp jos akcininkų: UAB (duomenys neskelbtini), kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra A. N. (LR Juridinių asmenų registras, CPK 179 str. 3 d.), bei M. S.. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė yra A. N. sutuoktinė D. N..
Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini), prašydama pradėti atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vadovės V. S. veiklos nuo 2015 m. sausio 1 d. tyrimą, nurodo tokias netinkamos bendrovės ir jos vadovės V. S. veiklos aplinkybės: 1) ieškovė negavo pranešimo apie eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2016 m., kuris turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, o susipažinus su VĮ „Registrų centras“ viešai skelbiama informacija paaiškėjo, kad bendrovė nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2015 m. ir 2016 m.; 2) susipažinus su VMI viešai skelbiama informacija paaiškėjo, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų registro, 3) nepateikta 21 298,07 Eur avanso panaudojimą pagrindžiančių dokumentų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės ir jose įvardijami netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas yra vertinamojo pobūdžio. Teismas sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bet netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų (CK 2.124 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20110 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010). Netinkama juridinio asmens veikla suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2008). Vienu iš pagrindų įtarti netinkamą juridinio asmens veiklą kasacinio teismo praktikoje įvardijami blogėjantys ar neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai. Neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai gali būti susiję su jo turto (materialinių išteklių, lėšų ir kt.) naudojimu vieno ar kelių akcininkų naudai, nuolatiniai ekonomiškai nenaudingi juridinio asmens veiklos rezultatai, kai nedidėja veiklos efektyvumas, negaunama daugiau pajamų. Jeigu tokie veiklos rezultatai neužtikrina pelno siekiančio juridinio asmens vieno iš veiklos tikslų – gauti tiek naudos iš juridinio asmens veiklos, kad ji būtų paskirstoma visiems akcijų savininkams, – tai paprastai sudaro pagrindą atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą. Jo tikslas yra nustatyti veiklos ir vadovavimo efektyvumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-695/2015, ir joje nurodyta ankstesnė teismo praktika).
Ieškovė pareiškime teismui dėl juridinio asmens veiklos tyrimo tik deklaratyviai nurodo, kad blogi įmonės rezultatai yra savarankiškas pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, tačiau šių savo teiginių nedetalizuoja ir visiškai nesieja su atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) veikla. Ieškovės argumentai apie neva atsakovių padarytus akcininkų teisių pažeidimus atsakovei neteikiant ieškovei finansinės informacijos apie bendrovę, o taip pat nepateikimas finansinių ataskaitų VĮ „Registrų centras“, akcininkų susirinkimo nesušaukimas faktiškai galėtų būti atskirų teisminių procesų nagrinėjimo dalykas, tačiau tokio pobūdžio aplinkybės neteikia pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Vien aplinkybė, kad nebuvo sušaukti akcininkų susirinkimai ir nepatvirtinta bendrovės finansinė atskaitomybė, neteikia pagrindo spręsti apie netinkamą įmonės valdymą ir/ar jos vadovo nesąžiningumą, nes atsakovės V. S. šeimai – jos sutuoktiniui M. S. kaip ir ieškovei priklauso lygiai pusė atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, taigi ir ji turi asmeninį sėkmingos įmonės veiklos interesą. Vertinant bendrovės valdymo tinkamumą aktuali yra ir tokia aplinkybė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė yra ieškovės vienintelio akcininko ir vadovo sutuoktinė. Kaip matyti iš į bylą pateikto el. susirašinėjimo jau bylos nagrinėjimo metu tarp bendrovės buhalterės ir direktorės, buhalterė D. N. yra parengusi finansines atskaitomybes už 2015 m. ir 2016 m. metus, tačiau jos bendrovės direktorei nepateiktos ir akcininkų susirinkimo nepatvirtintos. Taigi nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo išvadai apie bendrovės vadovo nesąžiningumą padaryti, šiai nesušaukiant akcininkų susirinkimo finansinei ataskaitai patvirtinti. Atsakovės V. S. paaiškinimai ir 2017 m. kovo 20 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 2017-03 rodo, kad atsakovė kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl bendrovės buhalterinių duomenų sutvarkymo ir finansinės atskaitomybės sudarymo, tačiau bendrovei nepateikus reikiamų apskaitos dokumentų (sutarties 3.2 p.), nes dalis jų yra pas buhalterę, sutartis buvo nutraukta (sutarties 6.2 p.) ir sumokėtas avansas grąžintas bendrovei. Aplinkybę, kad dalis bendrovės dokumentų yra pas buhalterę, iš esmės patvirtina ir pačios ieškovės atstovo į bylą teikiami papildomi įrodymai (teisme gauti 2018 m. balandžio 9 d. DOK -10849). Pažymėtina ir tai, kad pagal atsakovės V. S. paaiškinimą, nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2017 m. buhalterei D. N. buvo panaikinta prieiga prie banko sąskaitos, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, kad dėl tokių veiksmų buvo trukdoma tvarkyti apskaitą ir buhalterė reiškė pretenzijas atsakovėms. Ieškovei reikalaujant pateikti 21 298,00 Eur avanso panaudojimą pagrindžiančius dokumentus, o tokių nesant pateikti nepanaudoto avanso grąžinimą bendrovei įrodančius dokumentus, į bendrovės banko sąskaitą yra grąžinta 20 000 Eur (2018 m. balandžio 9 d. DOK -10849 teisme gautų dokumentų – pinigų įnešimo kvitų kopija). Pagal Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 75 straipsnio 4 dalį, vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie, mokesčio administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos, neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų. Tai kad bendrovė nevykdo veiklos nuo 2014 m. pripažįsta abi šalys, todėl ir bendrovės išregistravimas iš PVM mokėtojų savaime nereiškia, kad vadovas netinkamai ją valdo. Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma kaip labiausiai tikėtina leidžia vertinti situaciją ir pritarti atsakovės V. S. aiškinimui, kad ieškovė – akcininkė, pasinaudodama juridinio asmens veiklos tyrimo institutu siekia išspręsti ne bendrovės valdymo nesutarimus, bet kitus akcininkų turtinius santykius, sustiprinant savo pozicijas kituose jų ginčuose bei konfliktuose.
Atsižvelgiant į ieškovės nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas prašymas atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, analizę, spręstina, jog šios aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad juridinis asmuo ar jo vadovas vykdė netinkamą veiklą, dėl kurios pradėtinas juridinio asmens veiklos tyrimas. Todėl teismas atmeta ieškovės pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo (CK 2.126 str. 4 d.).
Pareiškimą atmetus, iš ieškovės valstybei priteistina 13,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.126 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
Pareiškimą atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 13,59 Eur (trylika eurų 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.