- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-25
- Bylos Nr.
- e2-1024-943/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00947-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žibosa“, R. M.
- Ieškovas
- J. M.
- Kategorijos
- 2.2.2.11Juridinio asmens veiklos tyrimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žibosa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-966-479/2017 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Žibosa“, R. M. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas atlikti atsakovės UAB „Žibosa“ veiklos tyrimą. Ieškovas paaiškino, kad jam ir atsakovei R. M. priklauso po 50 proc. UAB „Žibosa“ akcijų, o atsakovė R. M. taip pat yra šios bendrovės direktorė. Ieškovas nustatė aplinkybes, jog įmonė yra valdoma netinkamai, todėl kreipėsi į atsakoves su prašymu nutraukti netinkamą įmonės veiklą. Šis ieškovo prašymas nebuvo tenkintas. Neišsprendus ginčo ikiteismine tvarka, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismui yra perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje įtarimai pareikšti ne tik atsakovei R. M., bet ir atsakovei UAB „Žibosa“. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad dėl atsakovės R. M. kaltės nebuvo apskaitytos įmonės veikloje gautos lėšos, t. y. į atsakovės UAB „Žibosa“ apskaitą neįtraukta 1 197 460 Eur suma. Be to, buhalterinė apskaita įmonėje buvo vedama nesilaikant įstatymų reikalavimų ir tuo pažeisti akcininkų interesai, taip pat sudaryti kvestionuotino pobūdžio įmonei nenaudingi sandoriai.Atsakovės su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad sandoris su atsakovės R. M. seserimi buvo sudarytas, nes įmonei reikėjo apyvartinių lėšų. Darbo sutartys su buhalterinę apskaitą vykdžiusiais darbuotojais nenutrauktos, nes baudžiamoji byla neišnagrinėta ir darbuotojų kaltė nėra įrodyta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi nutarė atlikti juridinio asmens – atsakovės UAB „Žibosa“ – veiklos tyrimą, nustatant, kad tyrimas atliekamas už laikotarpį nuo 2006 metų iki ieškinio priėmimo teisme.Teismas nustatė, kad ieškovas nuostolių padarymo aplinkybes grindžia baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-02039-14 pateikto kaltinamojo akto išvadomis. Kaltinamajame akte nurodyta, kad atsakovė R. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, nedeklaravo pajamų, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą (pajamas), nuo kurių skaičiuojamos įmokos, todėl valstybės biudžetui, socialinio draudimo fondo biudžetui ir Garantiniam fondui buvo padarytas 576 640 Eur nuostolis. Be to, kaltinamajame akte pažymima, kad dėl buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo nėra galimybės tam tikra dalimi nustatyti atsakovės UAB „Žibosa“ veiklos. Aplinkybė, kad negalima nustatyti atsakovės UAB „Žibosa“ veiklos patvirtina ieškovo argumentus, jog galimai yra pažeista atsakovės R. M. pareiga UAB „Žibosa“ atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis).Pasisakydamas dėl kaltinamajame akte nurodomų aplinkybių, jog UAB „Žibosa“ nebuvo užregistruotas 1 197 460 Eur grynųjų pajamų gavimas, teismas pažymėjo, jog kaltinamajame akte nurodoma, kad atsakovė R. M. veikė bendrovės interesais, tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės kur buvo panaudotos bendrovės veikloje neužregistruotos pajamos. Dėl to teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad juridinio asmens veiklos tyrimo metu bus nustatytos aplinkybės, ar bendrovei priklausančios lėšos nebuvo panaudotos asmeniniams atsakovės R. M. poreikiams tenkinti bei atitinkamai ar nebuvo pažeistos LR CK 2.87 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl juridinio asmens valdymo organo pareigos vengti bendrovės ir asmeninių interesų konflikto.Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija buvo atlikusi UAB „Žibosa“ veiklos patikrinimą, kurio metu UAB „Žibosa“ nustatyta pareiga sumokėti 201 960 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 110 890 Lt pridėtinės vertės mokesčio baudą, 103 600 Lt pelno mokesčio delspinigių, 50 920 Lt pelno mokesčio baudą, 26 048 Lt socialinio mokesčio delspinigių, 13 715 Lt socialinio mokesčio baudą. Teismas konstatavo, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog byloje pateiktame kaltinamajame akte ir laikotarpiu nuo 2005 iki 2010 metų atliktų patikrinimų išvados dėl UAB „Žibosa“ padarytų pažeidimų iš esmės sutampa, todėl sprendė, kad ieškovas pagrįstai prašo atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, nes bendrovės veikloje pasikartoja aplinkybės dėl netinkamo mokesčių sumokėjimo.Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, susijusių su žemės sklypo įsigijimu UAB „Žibosa“ vardu už 2 000 000 Lt iš atsakovės R. M. sesers, teismas pažymėjo, kad atsakovės pateikta preliminari žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ataskaita nėra pakankamas įrodymas paneigti ieškovo abejonėms, ar žemės sklypo įsigijimas už 2 000 000 Lt atitiko UAB „Žibosa“ interesus. Be to, atsakovė R. M. su seserimi taip pat sudarė sandorį, kuriuo jos sesuo įkeitė asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą siekiant užtikrinti kredito suteikimą UAB „Žibosa“. Susitarime nurodoma, kad O. U. bus mokamas 180 000 Eur metinis atlyginimas, jeigu susitarime nustatyta tvarka nebus panaikinta svetimo turto hipoteka. Teismo vertinimu, tikslinga bendrovės veiklos tyrimo metu nustatyti, ar dėl šio sandorio nebuvo pažeistos CK 2.87 straipsnio 3 dalies nuostatos.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kitus šalių argumentus ir atsikirtimus į juos (dėl darbuotojų, kuriems pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje atleidimo iš darbo, audito bendrovės parinkimo, tinkamo bendrovės valdymo, ieškovo darbo UAB „Žibosa“ ir kt.), taip pat sprendė, kad yra pagrindas pradėti bendrovės UAB „Žibosa“ veiklos tyrimą nuo 2006 metų, nes tuo laikotarpiu buvo įsigytas ginčo sklypas, atlikti mokestiniai patikrinimai.
III. Atskirojo skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovė UAB „Žibosa“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį ir ieškinį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškinyje dėstomos aplinkybės dėl juridinio asmens veiklos tyrimo neatitinka šio instituto tikslų, t. y. šiuo atveju nesiekiama pagerinti įmonės valdymo, ar nustatyti už netinkamą veiklą atsakingus asmenis. Atsakovės nuomone, tikrasis ieškinio tikslas – vadovo nušalinimas, juridinio asmens veiklos trikdymas, galimai siekiant jo bankroto. Be to, akcininko J. M. vardu veikia kitas asmuo, todėl yra pagrindas manyti, jog dėl aukščiausio lygio svarbumo klausimų jis net nėra informuojamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 220 straipsnį kaltinamasis aktas yra įteikiamas tik kaltinamiesiems, todėl ieškovas J. M. neturėjo teisės jo turėti. Šiuo įrodymu buvo pažeistas įrodymų leistinumo principas. Be to, baudžiamojoje byloje buvo ištirtos aplinkybės, susijusios su prievole sumokėti mokesčius, todėl nėra pagrindo dar kartą tikrinti įmonės veiklą atliekant juridinio asmens veiklos tyrimą. Apskritai mokesčių įstatymų pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, nes gali susidaryti teisiškai beprasmė situacija, kai privatus subjektas teismo pagalba įgyja galimybę revizuoti valstybės institucijos atliekamas pareigas mokesčių administravimo srityje.UAB „Žibosa“ yra nuolat tikrinama ne tik teisėsaugos institucijų, bet ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, todėl nėra pagrindo dar kartą inicijuoti veiklos patikrinimą, nes jie yra nuolat atliekami kompetentingų institucijų.Teismas, vertindamas ginčo žemės sklypo įsigijimo sandorį, visiškai neatsižvelgė į tai, kad reikalavimui panaikinti šį sandorį yra suėję senaties terminai. Tai, kad atsakovė R. M. kaip UAB „Žibosa“ vadovė sudarė sandorį su savo seserimi O. U. savaime nereiškia, jog egzistuoja interesų konfliktas. Pažymėtina, kad iš svetimo daikto hipotekos sandorio O. U. iš UAB „Žibosa“ nėra gavusi jokių mokėjimų ar kitokios naudos.Akcininkas neturi teisės reikalauti iš darbo atleisti įmonės darbuotojus – tai išimtinai vadovo kompetencija.Teismas nustatė nepagrįstai ilgą bendrovės tikrinamą laikotarpį – nuo 2006 metų. Ieškovui, kuris buvo UAB „Žibosa“ darbuotojas, buvo gerai žinoma visa įmonės veikla. Iš esmės teismo nustatytas juridinio asmens veiklos tyrimo laikotarpis yra nelogiškas, nes priimtas sprendimas tirti paties ieškovo sukurtą veiklą.Prisidėjime prie atsakovės UAB „Žibosa“ atskirojo skundo atsakovė R. M. prašo skundą tenkinti. Prisidėjime prie atskirojo skundo dėstomi sutikimo su atskiruoju skundu motyvai.Atsiliepime į atsakovės UAB „Žibosa“ atskirąjį skundą ieškovas J. M. prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Aplinkybė, kad bendrovė veikia pelningai, nereiškia, jog negali būti pradėtas šio juridinio asmens veiklos tyrimas. Pačių atsakovių elgesys, neigiant baudžiamojoje byloje nustatytą R. M. bendrovės atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, neatitinka sąžiningumo principų. Be to, Kretingos rajono apylinkės teismas dėl nusikalstamų veikų pripažino kalta UAB „Žibosa“ ir paskyrė jai 150 640 Eur baudą, kas laikytina įmonės nuostoliais, dėl kurių atsakinga R. M..Argumentai dėl žalos darymo bendrovei yra nelogiški, nes tai reikštų, kad ieškovas sąmoningai daro žalą sau, nes turėtų siekti savo nuosavybės (akcijų) vertės sumažėjimo ir galimo pajamų šaltinio praradimo. Ieškovas turi teisę įgalioti kitus asmenis veikti jo vardu, o tai leidžia išvengti nereikalingų ieškovo ir atsakovės tarpusavio konfliktų.Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendis patvirtina, kad R. M. neužtikrino tinkamo bendrovės apskaitos vedimo, pažeidė pareigą veikti protingai ir sąžiningai juridinio asmens atžvilgiu, kas sudaro pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Baudžiamojoje byloje buvo tiriamos atsakovės ir kitų asmenų padarytos nusikalstamos veikos, o ne UAB „Žibosa“ veiklos tinkamumas.Netinkama juridinio asmens veikla reiškia CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų, kurios taikomos tiek valdymo organo nariui, tiek valdymo organui in corpore, pažeidimą. Teismui nustačius, kad R. M. padarė mokesčių įstatymų pažeidimus, kas iš esmės buvo konstatuota ir baudžiamoje byloje, tai sudarė pagrindą patvirtinti CK 2.87 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą ir galimą nesąžiningą bendrovės valdymą. Baudžiamojoje byloje nebuvo tiriamos aplinkybės dėl neapskaitytų UAB „Žibosa“ lėšų panaudojimo. Ginčo atveju turės būti nustatyta, ar R. M., panaudodama neapskaitytas lėšas, nepažeidė CK 2.87 straipsnyje numatytų pareigų. Aplinkybės kiek ir kokia žala buvo padaryta įmonei bus nustatytos atlikus veiklos tyrimą.Ieškinio senaties termino klausimas nesusijęs su šia byla, nes byloje reikalavimas pripažinti žemės sklypo įsigijimo sandorį negaliojančiu nebuvo reiškiamas.Atsakovė R. M. eidama vadovės pareigas supainiojo asmeninius ir bendrovės interesus, sudarydama susitarimus su seserimi.R. M. bendrovės vadove buvo paskirta 2005 m. sausio 20 d., 2006 metais buvo įsigytas žemės sklypas už 2 000 000 Lt, atlikti mokestiniai patikrinimai, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, analogiški nustatytiems baudžiamojoje byloje, todėl bendrovės veiklą būtina ištirti nuo 2006 metų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl procesinių teisių perėmimo
L. S. ir V. K. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl procesinių teisių perėmimo. Prašyme paaiškino, kad 2017 m. gegužės 19 d. iš ieškovo J. M. įsigijo jam priklausančias UAB „Žibosa“ akcijas – L. S. – 3 500 vnt. akcijų, V. K. – 1 500 vnt. akcijų. Naujieji UAB „Žibosa“ akcininkai pažymi, kad palaiko ankstesnio akcininko reikalavimus ir poziciją dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo.CPK 48 straipsnio 1 dalis reglamentuoja procesinių teisių perėmimo institutą. Šios normos 1 dalyje numatyta, kad teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prie prašymo pridėtus dokumentus (akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, UAB „Žibosa“ 2017 m. gegužės 23 d. akcininkų sąrašą, UAB „Žibosa“ akcininkų registro duomenis, nutarė pareiškėjų prašymą tenkinti ir ieškovą J. M. šioje civilinėje byloje pakeisti jo teisių perėmėjais – L. S. ir V. K..
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.Atsakovė UAB „Žibosa“ kartu su atskiruoju skundu pateikė: UAB „Žibosa“ 2016 m. rugpjūčio 17 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą; 2016 m. gruodžio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą; 2017 m. kovo 28 d. J. M. pranešimą apie įkeistas akcijas; 2015 m. gruodžio 1 d. susitarimą dėl sutartinės hipotekos ir straipsnį „Nakvynė svetimame karste“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi kaip naujai teikiami įrodymai buvo sudaryti iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, o atsakovė UAB „Žibosa“ jais taip pat disponavo iki nurodytos nutarties priėmimo, todėl, atsakovei nepateikus argumentų, pagrindžiančių nesavalaikį įrodymų pateikimą, juos atsisakytina priimti. Be to, straipsnis „Nakvynė svetimame karste“ ir 2017 m. kovo 28 d. J. M. pranešimas apie įkeistas akcijas nėra susijęs su byloje sprendžiamais klausimais, ypač įvertinus procesinių teisių perėmimo aplinkybę, todėl kaip neatitinkantys įrodymų sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis) taip pat nepriimami.Atsakovė R. M. kartu su prisidėjimu prie atskirojo skundo pateikė: Kretingos rajono policijos komisariato komisaro G. K. 1998 m. balandžio 15 d. išvadą; Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje sprendžiamas juridinio asmens veiklos tyrimo klausimas, o aplinkybės, susijusios su asmeniniais J. M. ir R. M. santykiais, nėra tiriamos, todėl kartu su prisidėjimu prie atskirojo skundo pridėtus įrodymus atsisakytina priimti, nes jie neatitinka sąsajumo taisyklės. Atsakovė taip pat atskiru prašymu apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – UAB „Žibosa“ 2016 m. birželio 30 d. ir 2017 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitas bei 2017 m. birželio 30 d. balansą, kurie priimami ir vertinami bendrame įrodymų kontekste. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui buvo teikiami ankstesnių metų finansinės atsakomybės dokumentai, įskaitant 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, todėl 2016 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita laikytina įrodymu, tikslinančiu (papildančiu) anksčiau į bylą pateiktą įrodymą.Ieškovas J. M. (teisių perėmėjai – L. S. ir V. K.) kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šiuos naujus įrodymus – Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendį; R. M. 2016 m. rugpjūčio 5 d. atsakymą dėl prašymo pateikti informaciją; 2015 m. UAB „Žibosa“ metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 2015 m. lapkričio 7 d. straipsnį „Netoli Palangos atidaromas SPA kompleksas“ ir UAB „Atostogų parkas“ akcininkų sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatinėtinas aplinkybes ir CPK 180 ir 314 straipsnių reikalavimus, nutarė prijungti prie bylos medžiagos Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendį, nes jame nurodomos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su pirmosios instancijos teisme nagrinėtomis aplinkybėmis, o kitus ieškovo teikiamus įrodymus atsisakyti prijungti, nes jais iš esmės siekiama atsikirsti į atsakovės UAB „Žibosa“ naujai teiktus įrodymus, kuriuos taip pat atsisakyta prijungti. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendis yra žinomas tiek atsakovei UAB „Žibosa“, nes šiuo nuosprendžiu jai paskirta 150 640 Eur dydžio bauda, tiek atsakovei R. M., kuri šį nuosprendį, be kita ko, mini savo prisidėjime prie atskirojo skundo, todėl naujų įrodymų priėmimas jų teisių nepažeidžia bei pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą nesudaro.
Dėl pagrindų pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą
Juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.124 straipsnis, 2.126 straipsnio 4 dalis). Minėtame kodekse apibrėžtas juridinio asmens veiklos tyrimo turinys, pagal kurį CK 2.125 straipsnyje išvardinti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai, ir tokiu atveju taikyti priemones, nurodytas CK 2.131 straipsnyje. Taigi, juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) veiklos tyrimas kaip civilinių teisių gynimo būdas teisme susideda iš dviejų atskirų etapų: pirma, sprendžiama, ar egzistuoja pagrindai juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) veiklos patikrinimui atlikti; antra, nusprendus jį atlikti, vertinami šio tikrinimo rezultatai ir priklausomai nuo jų, sprendžiama, kokią iš CK 2.131 straipsnyje numatytų teisinių priemonių būtina taikyti, norint užtikrinti tinkamą juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) veiklą. Teismui sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, nėra vertinami konkretūs juridinio asmens valdymo organo ar jo nario veiksmai/sprendimai ir nustatinėjamas jų teisėtumas/neteisėtumas bei įtaka netinkamai juridinio asmens veiklai. Pastarieji klausimai nagrinėjami antrajame juridinio asmens veiklos tyrimo etape, tai yra gavus ekspertų išvadas dėl juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) veiklos, išklausius šalių ir atitinkamų valstybės institucijų nuomonių (CK 2.131 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2273/2011).Atsakovės, nesutikdamos su skundžiama nutartimi, nurodo, kad ieškovo ieškinys neatitinka juridinio asmens veiklos tyrimo instituto tikslų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, jog juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas yra suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių, užtikrinančių, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas, užtikrinti bendrovės veiklos kontrolę ir geresnį jos valdymą. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1990 m. rugsėjo 21 d. Fayed v. Jungtinė Karalystė byloje pažymėjo, jog šios procedūros paskirtis neatsiejama ir nuo viešojo intereso užtikrinti tinkamą akcinių bendrovių valdymą, atsižvelgiant į tai, kad akcininkai naudojasi ribotos atsakomybės apsauga. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, nes R. M. eidama bendrovės direktorės pareigas padarė nusikalstamas veikas, kas, ieškovo nuomone, lėmė žalos bendrovei padarymą, taip pat supainiojo savo ir bendrovės interesus bendrovės vardu sudarydama sandorius su savo seserimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovių argumentai, kad ieškovas šiuo ieškiniu siekia galimai kitų tikslų nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė. Įstatymo formuluotė „netinkamai veikė“ aiškintina taip, kad kaip juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindas nurodomos netinkamos veiklos aplinkybės turi būti tokios, kurios iš esmės pažeistų mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesus ir trukdytų pasiekti juridinio asmens tikslus. Mažareikšmiai juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklos trūkumai, net jei būtų rimtas pagrindas įtarti tokius trūkumus esant, nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, nes suinteresuotas asmuo savo teises galėtų ginti kitomis (ekonomiškesnėmis) teisių gynimo priemonėmis. Įstatymo formuluotė „yra pagrindas manyti“ nereikalauja teismo įsitikinimo dėl juridinio asmens netinkamos veiklos. Teismas, pradėdamas tyrimą, neprivalo galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos aplinkybės atitinka tikrovę, nes priešingu atveju prasmės netektų vėliau skiriamų ekspertų darbas. Tačiau bet kokiu atveju juridinio asmens veiklos tyrimui turi būti pakankamas faktinis pagrindas tam, kad juridinio asmens veiklos tyrimas nebūtų pradedamas nesant įtarimų dėl netinkamos juridinio asmens veiklos. Teismas turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų. Šioje stadijoje teismo atliekamas netinkamos veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimas yra skirtas atmesti aiškiai nepagrįstus, faktinio ir teisinio pagrindo neturinčius pareiškimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013).Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas pradėti UAB „Žibosa“ veiklos tyrimą didžiąja dalimi buvo grindžiamas Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus kaltinamojo akto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes bei kitus ieškovo su ieškiniu pateiktus įrodymus, nustatė, kad ieškovo ieškinyje dėstomos aplinkybės dėl galimai netinkamos UAB „Žibosa“ veiklos ir galimų atsakovės R. M. fiduciarinių pareigų pažeidimo UAB „Žibosa“ sudaro pagrindą pradėti UAB „Žibosa“ veiklos tyrimą.Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad UAB „Žibosa“ veiklos rezultatų kiekvienais metais gerėjimas sudaro pagrindą nepradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūros. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad net ir pelningai veikiantis juridinis asmuo gali pažeisti mažumos dalyvių (akcininkų) interesus, juridinio asmens veikla taip pat gali būti neteisėta, pažeidžianti viešosios teisės normas ar visuomenės interesus, jo veiklos rezultatai galėtų būti dar geresni, o įstatymas neriboja galimybės tokio pobūdžio aplinkybes ištirti juridinio asmens veiklos tyrimo procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013). Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-206/2017 buvo nustatytos atsakovės R. M. ir kitų UAB „Žibosa“ darbuotojų padarytos nusikalstamos veikos, vykdant savo darbo funkcijas UAB „Žibosa“, konstatuojant netinkamą UAB „Žibosa“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą net ir įmonei, kuri veikia pelningai. Tai, jog įmonė veikia pelningai savaime nepaneigia tokios įmonės veiklos netinkamumo. Pagrindo pradėti veiklos tyrimą konstatavimui pakanka nustatyti, jog net ir pelningai veikiantis juridinis asmuo yra neapskaitęs visų savo pajamų, tiesiogiai įtakojančių ir galimo pelno dydį, o tai atitinkamai gali reikšti ir vieno iš juridinio asmens iš veiklos tikslų – gauti tiek naudos iš juridinio asmens veiklos, kad ji būtų paskirstoma visiems akcijų savininkams, – pažeidimą. Pažymėtina, kad ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodoma, jog baudžiamojoje byloje buvo tiriamos padarytos nusikalstamos veikos, o ne UAB „Žibosa“ veiklos tinkamumas kaip tai yra suprantama juridinio asmens tyrimo instituto prasme, todėl taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad juridinio asmens veiklos tyrimas dėl baudžiamojoje byloje jau tirtų aplinkybių negali būti pradėtas.Sutiktina su atsakovių pozicija, kad aplinkybė, jog R. M. sudarė sandorį su savo seserimi O. U. savaime nereiškia, jog egzistuoja interesų konfliktas. Visgi, kaip minėta, teismas, pradėdamas tyrimą, turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų. Į klausimą, ar R. M. sudarydama sandorius su savo seserimi pažeidė CK 2.87 straipsnio nuostatas, bus atsakyta atlikus juridinio asmens veiklos tyrimą ir ekspertams pateikus savo išvadas.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tyrimas turi būti atliekamas už laikotarpį nuo 2006 metų iki ieškinio priėmimo teisme. Atsakovių nuomone, nustatytas laikotarpis yra nepagrįstai ilgas. Visgi, kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamos nutarties, teismas nustatydamas tyrimo laikotarpį atsižvelgė į ieškovo nurodomas faktines aplinkybes dėl galimai netinkamos UAB „Žibosa“ veiklos, kuri tęsiasi nuo 2006 metų (šiais metais sudarytas sandoris dėl žemės sklypo įsigijimo už, ieškovo nuomone, ženkliai per didelę kainą; Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. spalio 12 d. sprendime pažymima, kad 2006 metais UAB „Žibosa“ nepagrįstai padidino leidžiamus atskaitymus, galimai neatvaizdavo buhalterinėje apskaitoje visų gautų pajamų, sistemingai į mokesčių deklaracijas įrašė neteisingus duomenis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė juridinio asmens veiklos tyrimo laikotarpio pradžią. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog ieškovas dirbo UAB „Žibosa“, nešalina jo teisės inicijuoti bendrovės veiklos tyrimą, tuo labiau atsižvelgtina į aplinkybę, jog ieškovas apeliacinės instancijos teisme pakeistas jo teisių perėmėjais.Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau jas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas.Nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia abejones dėl juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) vykdomos veiklos netinkamumo, todėl nutartis, kuria nutarta pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti ir / ar panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.