Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. G.-B. ieškinį atsakovui O. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys byloje – A. G., T. G. ir akcinė bendrovė „SEB bankas“, notarė Snieguole Kaplerienė, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei atsakovo O. B. priešieškinį ieškovei I. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netekinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

14. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta panaikinti teismo atsakovui paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų (ne)prijungimo prie bylos

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

16. Atsakovas 2025 m. kovo 7 d. pateikė 2025 m. kovo 7 d. mokėjo nurodymą Nr. 158 dėl 163 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo. 2025 m. kovo 10 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ 2025 m. kovo 6 d. raštą „Dėl dokumento kopijos pateikimo Nr. 43142820 (duomenys neskelbtini)“, kuriame atvaizduotas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas, parengtas 2025 m. sausio 7 d. bei koordinačių žiniaraštis. 2025 m. kovo 10 d. atsakovas teismui pateikė 2025 m. kovo 4 d. VĮ Registrų centas raštą Nr. SP-43973 (4.55 Mr) „Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo (duomenys neskelbtini)“, kuriame yra pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas dėl turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), o konkrečiai – 1) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nesuformulavo prašymo prijungti naujus įrodymus prie bylos, nenurodė jų prijungimo būtinybės dėl sprendžiamo klausimo, savo atskirojo skundo motyvų nesusiejo su pateiktais naujais įrodymais ir nepateikė su jais susijusių rašytinių paaiškinimų, atsisako prie bylos prijungti naujai pateiktus naujus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo esmės

18. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

20. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Taigi, sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

22. Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, nustatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui 100 Eur dydžio baudą paskyrė dėl to, kad atsakovas, nenurodydamas laiku apie trijų nekilnojamojo turto objektų nugriovimą bei vieno naujo nekilnojamojo objekto sukūrimą, nepateikdamas tam įrodymų bei teisinės registracijos dokumentų, vilkina bylos nagrinėjimą, t. y. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, o šių veiksmų teisinė pasekmė – bylos nagrinėjimo atidėjimas. Taip pat pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nesant naujo statinio (pirties) teisinės registracijos, teismas, priimdamas sprendimą, negalėtų padalinti buvusių sutuoktinių turto tinkamai. Nutartį paskirti baudą teismas pagrindė CPK 7 straipsnio 2 dalimi.

24. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bauda, kadangi laikosi pozicijos, jog apie trijų statinių nugriovimą teismą informavo atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį, neturėdamas teisinių žinių nežinojo, kad dėl šių aplinkybių turi informuoti teismą ir tik po advokato konsultacijos kreipėsi į matininką dėl žemės sklypo parengimo.

25. Nustatyta, kad civilinė byla pagal ieškovės ieškinį iškelta dar 2024 m. sausio 26 d. Be kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, ieškovė taip pat suformulavo ieškinio reikalavimą padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio sudėtyje yra ir aukščiau aptarti ūkiniai pastatai ir daržinė. Eigoje ieškovės ieškinys buvo patikslintas ir suformuluotas ieškinio reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto 37-ojo notarų biuro notarės Snieguolės Kaplerienės 2024 m. rugpjūčio 29 d. Pažymą dėl klaidos Nr. S/24-70 bei 2021 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytą turtą (žemės sklypą, gyvenamąjį namą, du ūkinius pastatus ir daržinę) pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Šios aplinkybės parodo, kad ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinis statusas yra svarbus siekiant tinkamai padalinti sutuoktiniams priklausiusį turtą.

26. Nepaisant to, kad atsakovas atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad ūkiniai pastatai ir daržinė yra nugriauti ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išties klaidingai pažymėjo, jog apie šią aplinkybę teismas informuotas tik 2025 m. sausio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu, tačiau atsakovas teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), o ir minėtuose procesiniuose dokumentuose ši aplinkybė nebuvo išplėtota. Atitinkamai, atsakovas teigdamas, kad vietoje sugriuvusių pastatų yra pastatytas naujas statinys – pirtis, tokią aplinkybę taip pat privalėjo įrodyti, o naujo pastato statybų fakto atsakovas neįrodinėjo. Remiantis visa civilinės bylos medžiaga, matyti, kad atsakovas teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro 2025 m. kovo 3 d. išrašą, kuriame nurodyta, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas 2025 m. sausio 7 d. atlikus kadastrinius matavimus, tačiau tame pačiame išraše nurodyta, jog vis dar egzistuoja atsakovo, kaip sugriuvę įvardijami statiniai, t. y. ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo nurodyta naujai pastatyta pirtis nėra registruota. Vadovaujantis CK 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas skundžiamos nutarties priėmimo dieną nebuvo pateikęs jokios paslaugų teikimo sutarties su UAB „Vilniaus matininkas“, todėl pirmosios instancijos teismas taip pat galėjo pagrįstai suformuoti vidinį įsitikinimą dėl nepagrįstų atsakovo teiginių. Nors iš byloje esančios duomenų visumos matyti, kad žemės sklypo 2025 m. sausio 7 d. kadastriniai matavimai yra atlikti matininko A. Š., tačiau atsakovas nepaaiškino, kodėl tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui negalėjo pateikti paslaugų teikimo sutarties, nepaisant to, jog atsakovui buvo prieinama informacija apie matininkui išduotus nedarbingo pažymėjimus.

27. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 2 d. nutartimi ne tik paskyrė atsakovui baudą, tačiau ir nustatė terminą iki 2025 m. sausio 20 d. imtinai pateikti duomenis dėl ginčo žemės sklype faktiškai esančio / sugriauto ar naujai pastatyto nekilnojamojo turto ir jo teisinės registracijos tuo pačiu išaiškindamas atsakovui apie jo teisę kreiptis į teismą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. Jokių duomenų, susijusių su atsakovo įrodinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis, iki 2025 m. sausio 20 d., atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė. Net ir vadovaujantis ta aplinkybe, kad atsakovui nebuvo suteiktos teisinės konsultacijos ir jis išties nežinojo civiliniame procese taikomos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, t. y. įrodinėja tas, kas teigia, tačiau atsakovas pats pripažino, jog teisinės konsultacijos jam buvo suteiktos 2024 m. rugpjūčio mėn., o pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktame 2025 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto registro išraše, kuris atnaujintas atsakovo akcentuotų 2025 m. sausio 7 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu, vis dar yra įregistruoti du ūkiniai pastatai ir daržinė bei nėra registruota naujai pastatyta pirtis. Pirtis įprastai priskiriama pagalbiniams pastatams, o atsižvelgus į atsakovo nurodytą aplinkybę, kad pirtis pastatyta po ūkinių pastatų ir daržinės sugriuvimo, darytina išvada, kad pirties registracijos data būtų vėlesnė nei ūkinių pastatų ir daržinės pastatymo data, nurodyta registro išraše. Vis dėlto, minėtame Nekilnojamojo turto registro išraše nėra jokio naujai registruoto objekto, t. y. jame nurodytas dar ieškovės pradiniame ieškinyje minėtas žemės sklypas, gyvenamasis pastatas, du ūkiniai pastatai ir daržinė. Svarbu pažymėti, kad atsižvelgus į Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-511-545/2025 turinį, matyti, jog atsakovas 2025 m. kovo 7 d. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame jis jau nebeužsimena nei apie sugriuvusius statinius, nei apie naujai pastatytą pirtį. Toks atsakovo procesinės pozicijos nepastovumas ir teismo klaidinimas leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas baudą dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskyrė pagrįstai.

28. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti atsakovui pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 2 d. nutartimi paskirtos baudos, kadangi atsakovas, nors ir rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, jog keičiasi tarp sutuoktinių dalintino turto sudėtis, tačiau teismui ir po baudos skyrimo nepateikė tokio pobūdžio įrodymų bei teisinės registracijos dokumentų, o tokie atsakovo veiksmai vienareikšmiškai vilkina bylos nagrinėjimą ir sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

29. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020 ir 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-991-854/2024 nuostatomis. Šis apelianto atskirojo skundo argumentas atmestinas, pažymint, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo pagrįstumo neatvykus į teismo posėdį, o 2024 m. gruodžio 19 d. nutartyje sprendžiamas klausimas dėl baudos už dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratoriui skyrimo pagrįstumo, t. y. bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi. Nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys nėra susijusios su šioje byloje sprendžiamu paskirtos baudos dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir bylos vilkinimo, klausimu, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vadovautis minėtų nutarčių nuostatomis.

30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo nurodytam argumentui, kad remiantis CPK 376 straipsniu, teismas turi būti aktyvus nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Vis dėlto, tai nereiškia, kad teismui yra perkeliama pareiga rūpintis kiekvienos iš bylos šalių teiginių įrodinėjimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 3K-P-186/2010). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neprivalėjo rūpintis įrodymų rinkimu, siekdamas pagrįsti atsakovo teiginius.

31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas baudos sumokėjimo fakto pagrįstai nevertino kaip veiksnio, lemiančio atsakovo prašymo atmetimą dėl baudos panaikinimo, t. y. pirmosios instancijos teismas tik konstatavo faktinę aplinkybę, jog atsakovas baudą sumokėjo, nors remiantis CPK 107 straipsnio 3 dalimi, atskirojo skundo padavimas sustabdo nutarties, kuria paskirta bauda, vykdymą. Vien baudos sumokėjimas nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstai paskirtą baudą.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apelianto atskirojo skundo motyvais, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į konkrečios situacijos specifiką, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.