- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-759-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00394-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Intermarinas“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kontrakta“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Intermarinas“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-3134-547/2023 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Intermarinas“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Kontrakta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Intermarinas“ (toliau – ir UAB „Intermarinas“) Alytaus apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Kontrakta“ (toliau – ir UAB „Kontrakta“), kuriuo prašė iš skolininkės išieškoti 7 865,00 Eur skolą, 2 831,40 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės esamoms ir būsimoms piniginėms lėšoms banko sąskaitose bankuose ir kitų finansų ir kredito įstaigose bendrai 10 696,40 Eur sumai. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. teismo įsakymu visiškai tenkino kreditorės pareiškimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi kreditorės UAB „Intermarinas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
3. Teismas konstatavo, kad kreditorė nepateikė jokių faktinių duomenų bei įrodymų apie skolininkės materialinę padėtį, galinčių leisti manyti, kad teismo sprendimo (teismo įsakymo) vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus apsunkintas, duomenų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, kad skolininkė nesąžiningais veiksmais bando ar bandys apsunkinti teismo įsakymo įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis. Vien faktas, kad skolininkė laiku neįvykdė prievolės, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.
4. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad skolininkės atžvilgiu 2023 m. yra išnagrinėtos 2 civilinės bylos – vienoje iš jų buvo priimtas teismo įsakymas, priteisiant iš skolininkės nedidelį įsiskolinimą, kitoje byloje priimta nutartis nutraukti bylą, patvirtinus taikos sutartį. Teismo įsakymas dėl kreditorės prašomos priteisti sumos šioje byloje yra priimtas, kreditorės pareiškimas patenkintas, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog šio teismo įsakymo vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galėtų būti apsunkintas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Intermarinas“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, išduodant įsakymą dėl 10 696,40 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš skolininkės priteisimo; siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės esamoms ar būsimoms piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitoje (sąskaitose) bankuose ir kitų finansų ir kredito įstaigų sąskaitose bendrai 10 696,40 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nei 2022 m., nei iki 2023 m. kovo 15 d. apeliantė nesikreipė į teismą jokių skolininkų atžvilgiu, taip pat ir UAB „Kontraktos“. Skolininkės atžvilgiu negalėjo būti priimtas teismo įsakymas, priteisiant skolą, apeliantė nesudarė jokių taikos sutarčių. Iš teismo nutarties rezoliucinės dalies yra neaiškus sprendimas dėl teismo įsakymo išdavimo / neišdavimo.
4.2. Skolininkės blogą turtinę padėtį patvirtina tai, kad jau 2021 m. rugpjūčio 2 d. skolininkei nesugebant grąžinti skolos buvo pasirašytas susitarimas dėl skolos grąžinimo, sutariant kas mėnesį mokėti tik po 327,70 Eur. Skolininkė neatliko nei vieno mokėjimo, skolos negrąžino. Teismas prieštarauja byloje pateiktiems dokumentais pagrįstiems faktams – skolininkė vengia ir nevykdo taikos sutarties, skola skolininkei akivaizdžiai yra didelė, akivaizdu, jog skolininkė nevykdys ir teismo priimto sprendimo.
4.3. 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-270-642/2022 apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės UAB „Kontrakta“ turimi finansiniai įsipareigojimai yra pakankamai dideli, jie nepatvirtina skolininkės geros turtinės padėties, iš pateiktų duomenų negalima prognozuoti stabilios būsimos UAB „Kontrakta“ turtinės padėties ir jos perspektyvų; su ieškove atsakovė nėra atsiskaičiusi už darbus, atliktus dar 2020 m. Šių aplinkybių visuma buvo vertinama kaip galima grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
4.4. Teismas atmesdamas prašymą iš esmės nesiekia ginti ir viešo intereso. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai kreditorius yra bankrutuojanti įmonė, teismas turi būti aktyvus ir ginti viešąjį interesą. Iš viešų duomenų matyti, kad skolininkė jau nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki 2023 m. kovo 20 d. yra skolinga VSDFV net 2 420,55 Eur; 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo 16 darbuotojų (apdraustųjų), o 2022 m. lapkričio 25 d. darbuotojų (apdraustųjų) neturi. Įmonė nevykdo veiklos ir negeneruoja pajamų, vadinasi, išieškojimas galimas tik iš įmonės turto, kuriam būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jų netaikius, išieškojimas taps neįmanomas.
6. Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėtina, kad atskiruoju skundu prašoma priimti teismo įsakymą dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Įvertinus civilinės bylos elektroninės kortelės duomenis, nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. civilinėje byloje Nr. eL2-3134-547/2023 priėmė teismo įsakymą, kuriuo tenkino apeliantės reikalavimą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo. Konstatuotina, kad atskirajame skunde nurodyta faktinė aplinkybė, jog byloje nebuvo priimtas teismo įsakymas, yra paneigta, teismo įsakymas byloje yra priimtas ir išsiųstas skolininkei. Todėl apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi pasisakys tik dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su apeliantės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: 1) tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir 2) yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
10. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 15 d. priimtu teismo įsakymu tenkino apeliantės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodė iš skolininkės išieškoti prašytas priteisti sumas. Konstatuotina, kad egzistuoja pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog apeliantės reikalavimai dėl skolos ir delspinigių priteisimo yra preliminariai pagrįsti.
11. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių grindė tuo, kad apeliantė nepateikė jokių faktinių duomenų bei įrodymų apie skolininkės sunkią materialinę padėtį ir duomenų, kad skolininkė nesąžiningais veiksmais bando ar bandys apsunkinti teismo įsakymo įvykdymą. Teismas konstatavo, kad asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas.
12. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog skolininko nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme nėra preziumuojamas, todėl apeliantė turėjo pareigą šią teisiškai reikšmingą aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis).
13. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-411-516/2019).
14. Apeliantė kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė pirmosios instancijos teismui šalių 2021 m. rugpjūčio 2 d. susitarimą dėl skolos grąžinimo, tačiau nenurodė jokių aplinkybių apie jo (ne)vykdymo aplinkybes. Faktinė aplinkybė, kad skolininkė šio susitarimo nevykdo, savaime nepatvirtina skolininkės nesąžiningumo apeliantės atžvilgiu. Nei pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, nei atskirajame skunde apeliantė nedetalizavo skolininkės nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių, t. y. kad skolininkė prioritetą suteikia kitiems savo kreditoriams, slepia savo turtą nuo kreditorių ar pan.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši faktinė aplinkybė yra pakankama konstatuoti apsunkintą skolininkės turtinę padėtį, tačiau nėra pakankama konstatuoti skolininkės nesąžiningumą. Tai, kad skolininkė galbūt neturi pakankamai turto turimiems įsipareigojimams patenkinti, nesuponuoja pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teismų praktikoje nurodoma, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio sumos reikšmingumas, o jo elgesys sąžiningumo aspektu turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019). Nagrinėjamu atveju duomenų, kad atsakovė iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu būtų ėmusis veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ir pan., tokiu būdu siekiant išvengti įsipareigojimų apeliantei įvykdymo, į bylą nepateikta, tokių aplinkybių egzistavimo nepatvirtina ir apeliantės nurodyti argumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-452-370/2019).
16. Atskirajame skunde nurodyta faktinė aplinkybė, kad 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-270-642/2022 buvo konstatuota, jog skolininkės UAB „Kontrakta“ turimi finansiniai įsipareigojimai yra pakankamai dideli, o iš pateiktų duomenų negalima prognozuoti stabilios būsimos skolininkės turtinės padėties ir jos perspektyvų, nepaneigia apeliantės pareigos pagrįsti skolininkės nesąžiningumą šioje byloje. Pažymėtina, kad apeliantės atskirajame skunde pacituotoje byloje konstatuotos aplinkybės šioje byloje negali būti vertinamos, kaip prejudiciniai faktai CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme ir nėra pakankamos vertinti kaip galima grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant konkrečias byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Šiuo atveju nustačius, kad apeliantė nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apriboti atsakovės teises (taikyti atsakovės turto areštą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-452-370/2019).
17. Apeliacinės instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad iš skolininkės yra vykdomi išieškojimai kitiems kreditoriams, skolininkės vardu yra registruota transporto priemonių, jos turtui yra taikyti apribojimai kitais procesiniais sprendimais. Šios apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina atskirajame skunde nurodytą aplinkybę apie skolininkės sudėtingą turtinę padėtį. Tačiau ši aplinkybė, nesant kitų duomenų, savaime nėra pakankama spręsti apie skolininkės nesąžiningus veiksmus.
18. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo (esama padėtis) nepasikeitimą ar siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui bei padidėjimui. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018). Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti siekiama išsaugoti esamą padėtį ginčo nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-98-933/2023).
19. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad ji yra bankrutuojantis juridinis asmuo, todėl teismas turi būti aktyvus ir ginti viešąjį interesą; skolininkė jau nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki 2023 m. kovo 20 d. yra skolinga VSDFV net 2 420,55 Eur, 2022 m. lapkričio 25 d. neturėjo darbuotojų (apdraustųjų); įmonė nevykdo veiklos ir negeneruoja pajamų, vadinasi, išieškojimas galimas tik iš įmonės turto, kuriam būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šios apeliantės nurodytos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą. Tačiau pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė kitą šio klausimo sprendimui teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-543-618/2023 yra priimtas nagrinėti kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo, civilinėje byloje paskirtas teismo posėdis 2023 m. gegužės 30 d.
21. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, kad teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu dėl juridinio asmens buvo išduoti vykdomieji dokumentai arba nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai teismas leido antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos apygardos teismui priėmus kito kreditoriaus pareiškimą dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo buvo sukurtos teisinės pasekmės, užtikrinančios visų UAB „Kontrakta“ kreditorių interesus. Apeliantės prašymo patenkinimas kitokių teisinių pasekmių sukurti negali. Pareiškimo dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo priėmimas sustabdė bet kokį skolininkės turto realizavimą, tokiu būdu išsaugant nepakitusią esamą faktinę ginčo objekto padėtį (status quo), užkirto kelią galimos žalos atsiradimui bei padidėjimui.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.