- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- e2-452-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02327-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės keliai“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės keliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1965-275/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės keliai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Ukmergės keliai“ teismo prašė iš atsakovės UAB „LitCon“ priteisti: 134 687,24 Eur skolos ir 1 684,88 Eur delspinigių, iš viso 136 372,12 Eur; 8 proc. metinių procesinių palūkanų už byloje priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas neatsiskaitymo su ieškove pagal šalis siejusią tiekimo ir statybos rangos sutartį bei jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras aplinkybėmis.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovės UAB „LitCon“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines reikalavimo teises gauti iš trečiųjų asmenų lėšas, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovės pinigines lėšas sąskaitose ir kasoje, neviršijant 136 372,12 Eur sumos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant iš jo atsiskaityti su ieškove. Pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės teigimu, sudaro tai, kad atsakovė gera valia su ieškove neatsiskaito, jos veikla yra nuostolinga, ji turi skolų kitiems kreditoriams, atsakovės turtas yra areštuotas, įkeistas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
4. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir prie jo pridėtais įrodymais, nurodė nenustatęs akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą apie pareikšto ieškinio tikėtiną (prima facie) nepagrįstumą.
5. Tačiau teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, konstatavo nesant antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, įvykdymui. Teismas pažymėjo, kad bylos iškėlimo stadijoje nėra duomenų, kurie bent tikėtinai patvirtintų atsakovės galimą nesąžiningumą, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ar imtis kitokių veiksmų, siekiant išvengti prievolių kreditoriams vykdymo. Neegzistuojant vienai iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, teismas nurodė nesant pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir taikyti atsakovės turtui areštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Ukmergės keliai“ teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį, kuria netenkintas jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovės UAB „LitCon“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines reikalavimo teises gauti iš trečiųjų asmenų lėšas, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovės pinigines lėšas sąskaitose ir kasoje, neviršijant ieškinio sumos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant iš jo atsiskaityti su ieškove. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
6.1. Skundžiama nutartis naikintina, teismui neteisingai aiškinus ir taikius laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teises normas, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.
6.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie bent tikėtinai leistų daryti išvadą apie atsakovės galimą nesąžiningumą, siekį išvengti prievolių kreditoriams įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė vengia vykdyti savo prievoles ir įsipareigojimus ne tik ieškovei, tačiau ir kitiems kreditoriams, iš esmės visas atsakovės turtas (tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis) ir turtinės teisės yra įkeisti ir areštuoti, o vien per 2018 metus atsakovei buvo inicijuota daugiau kaip 20 teisminių procesų dėl skolos išieškojimo, juose taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, iš atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 metus matyti, kad jos trumpalaikiai įsipareigojimai viršija atsakovės ilgalaikio turto vertę beveik 7 kartus, atsakovės veikla nėra pakankamai pelninga. Šios aplinkybės, taip pat informacija iš UAB „Creditinfo Lietuva“ apie atsakovės skolas, duomenys apie jos turimų teisminių ginčų skaičių ir juose taikyto arešto mastą, yra pakankamos spręsti egzistuojant realiai tikimybei, jog dėl tendencingo atsakovės veikimo kreditorių atžvilgiu (pradelstų ir nevykdomų finansinių įsipareigojimų ir kt. nesąžiningo ir neteisėto veikimo) teismo sprendimas ateityje nebus įvykdytas, todėl būtina taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės turto (turtinių teisių) areštą.
6.4. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-127-186/2018, nurodyta, kad atsakovo tendencingas vengimas vykdyti savo įsipareigojimus ne tik ieškovės, bet ir kitų kreditorių atžvilgiu, laikytinas atsakovo nesąžiningu elgesiu ir leidžia daryti išvadą, kad atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdamas perleisti savo turtą susijusiems asmenims ar kitaip apsunkinti išieškojimą iš atsakovui priklausančio turto, jeigu teismas priimtų ieškovui palankų teismo sprendimą.
6.5. Laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu jau buvo taikytos ir (arba) yra taikomos kitose bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl skolų išieškojimo iš atsakovės.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „LitCon“ teismo prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi priimtas atsakovės direktoriaus pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Šioje nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, sustabdomas UAB „LitCon“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimas ir (ar) išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus; taip pat leista UAB „LitCon“ iš atsiskaitomųjų sąskaitų mokėti visus UAB „LitCon“ ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomąsias įmokas. Atsižvelgiant į tokią Vilniaus apygardos teismo taikytą atsakovės turto apsaugą ir jos tikslus (atsakovės veiklos išsaugojimas), laikytina, kad ieškovės reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebetenka prasmės, o teismo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalėtų būti vykdoma.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą taikyti atsakovės turtui areštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu byloje dalyvaujantys ar kiti suinteresuoti asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių įstatymų leidėjo išskiriamų sąlygų (preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui), nėra pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pareiga įrodyti aukščiau nurodytų sąlygų egzistavimą tenka tokį prašymą reiškiančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
12. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą atsakovės turtui taikyti areštą atmetė nenustatęs pagrindo spręsti apie egzistuojančią galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmę. Atitinkamai atskirajame skunde nurodomi nesutikimo su tokia teismo išvada argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo nekyla, plačiau ieškinio preliminaraus (tikėtino) pagrįstumo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir vertina atskirajame skunde kvestionuojamų teismo motyvų pagrindu priimto procesinio sprendimo atsisakyti tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą.
13. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-411-516/2019).
14. Nagrinėjamu atveju, įvertinus skundžiamos nutarties turinį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą, vadovavosi aukščiau nurodyta aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Aplinkybės, kad šių priemonių taikymui reikalinga nustatyti (įrodyti) atsakovės nesąžiningumą, neginčija ir apeliantė, tačiau atskirajame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovės nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nėra pakankami grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo egzistavimui patvirtinti. Apeliantės teigimu, nesąžiningą atsakovės elgesį patvirtina tendencingas jos vengimas vykdyti savo finansines prievoles tiek ieškovei, tiek kitiems kreditoriams, atsakovės finansinė padėtis (nuostolingas veikimas, turimi trumpalaikiai įsipareigojimai, viršijantys turimą turtą), turimos skolos, teisminiai procesai, turimo turto areštas ir (ar) įkeitimas.
15. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokia apeliantės pozicija, pažymi, kad šie skundo argumentai iš esmės galėtų būti vertintini ne kaip atsakovės nesąžiningumą (siekį išvengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo), o kaip jos sunkią finansinę padėtį patvirtinantys įrodymai (šiuo aspektu pažymėtina tai, kad teismų informacinėje sistemoje LITEKO patikrinus atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, nustatyta, kad neįsiteisėjusia nutartimi UAB „LitCon“ iškelta restruktūrizavimo byla). Savo ruožtu tai, kad atsakovė galbūt neturi pakankamai turto turimiems įsipareigojimams patenkinti, nesuponuoja pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teismų praktikoje nurodoma, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio sumos reikšmingumas, o jo elgesys sąžiningumo aspektu turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019). Nagrinėjamu atveju duomenų, kad atsakovė iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu būtų ėmusis veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ir pan., tokiu būdu siekiant išvengti įsipareigojimų ieškovei įvykdymo tuo atveju, jei teismas šioje byloje priimtų ieškovei palankų teismų sprendimą, į bylą nepateikta, tokių aplinkybių egzistavimo nepatvirtina ir aukščiau apeliantės nurodyti argumentai, nors, kaip minėta, būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi įrodyti egzistuojant kitos šalies nesąžiningumą (CPK 178 straipsnis).
16. Pritarti apeliantės pozicijai, kad jos nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų (žr. į šios nutarties 14 punktą) pakanka atsakovės turto areštui taikyti, nesuponuoja pagrindo ir apeliantės skunde nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-127-186/2018, dėl skirtingų byloje susiklosčiusių aplinkybių. Iš minėtos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos taikytas laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, atsižvelgė ir į ieškovės nurodytą aplinkybę apie atsakovės siekį perleisti savo turtą akcininkei. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tokiais civilinėje teisėje galiojančią sąžiningumo prezumpciją galinčiais paneigti argumentais apeliantė nei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirojo skundo negrindė, šias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų nepateikė.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymas kitose bylose pats savaime patvirtina būtinybę ir šioje byloje atsakovės turtui taikyti areštą. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant konkrečias byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Šiuo atveju nustačius, kad apeliantė nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apriboti atsakovės teises (taikyti atsakovės turto areštą).
18. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei skunde teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei įrodymų tyrimą (vertinimą), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir (ar) pasikeitus situacijai, ieškovei nedraudžiama pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikiant įrodymus, pagrindžiančius tokių priemonių taikymo būtinybę.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.