- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- e2-127-186/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01065-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tenta & Service“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vedautos autotransportas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tenta & Service“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vedautos autotransportas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tenta & Service“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Vedautos autotransportas“ 2017 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Tenta & Service“ 172 173,31 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimų išlaidų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar nepakankant, areštuoti pinigines lėšas. Prašymą grindė tuo, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, be to, egzistuoja reali grėsmė, jog būsimas galimai ieškovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas, kadangi atsakovė neatsiskaito su ieškove už suteiktas paslaugas nuo 2014 metų, atsakovės darbuotojų skaičius 2017 m. balandžio-rugsėjo mėnesiais sumažėjo nuo 39 iki 18, kas leidžia daryti prielaidą, jog atsakovė turi finansinių sunkumų, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ieškinio suma laikytina didele atsakovei ir keliančia grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – nutarė areštuoti atsakovės UAB „Tenta & Service“ nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises 172 173,31 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, o jų nesant ar esant nepakankamai –areštuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti. Teismas konstatavo, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, todėl šioje civilinės bylos stadijoje ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.Reikalavimo atsakovei suma yra 172 173,31 Eur, kuri vertintina kaip pakankamai didelė, o tai pagal suformuotą teismų praktiką pripažįstama realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismui nepateikta duomenų, kurie patvirtintų atsakovės gerą ir stabilią finansinę būklę ir paneigtų pavojų, jog byloje priimto sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Teismas įvertinęs, jog 2016 m. atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo atsakovės turimo turto vertę, o įmonės nuostoliai sudarė 112 647 Eur sumą, per 5 mėnesius buvo atleistas 21 atsakovės darbuotojas, atsakovė turi 691,99 Eur dydžio mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, atsakovei priklausančiam nekilnojamajam turtui taikoma hipoteka bei areštas, sprendė, jog dėl nurodytų aplinkybių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė UAB „Tenta & Service“ prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Ieškovės reikalavimas atsakovės atžvilgiu nėra prima facie (liet. preliminariai) pagrįstas, o prielaidos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – neįrodytos. Ieškovė tik formaliai grindžia atsakovės skolą ieškovei, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, susijusių su šios skolos atsiradimu, nepateikia tai pagrindžiančių dokumentų.Ieškovė neįrodė esant didelę reikalavimų apimtį atsakovės turto atžvilgiu, taip pat būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai, reikalavimų dydis atsakovės pajamų ir turto atžvilgiu santykinai nedidelis. Atsakovė nuolat didina darbo vietų skaičių, neturi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei valstybės biudžetui, laiku vykdo sutartinius įsipareigojimus. Ginčo sumos nesumokėjimas ieškovei ir šios sumos ginčijimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad kyla grėsmė, jog priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neegzistuoja periculum in mora (liet. delsti pavojinga).Ieškovė atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsikerta šiais argumentais:Ieškovė teigia, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalimi ir 338 straipsniu, juridinio asmens atskirąjį skundą turi teisę surašyti tik advokatas arba juridinio asmens darbuotojas ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, tačiau atskirasis skundas yra pateiktas ir pasirašytas atsakovės direktorės ir nėra pateikta duomenų, kad ji turėtų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Atsakovės deklaruojamas niekuo nepagrįstas nesutikimas su prašoma priteisti skola bei vengimas vykdyti prievoles, nepaneigia ieškinio prima facie pagrįstumo ir ieškovės teisių ginti savo pažeistas teises.Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2657-390/2017 atsakovė teikdama patikslintą ieškinį, remdamasi sunkia finansine padėtimi, prašė teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą motyvuodama tuo, jog 2 300 Eur dydžio žyminio mokesčio sumos sumokėjimas būtų per didelė našta atsakovei.Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės gerą finansinę būklę.Atsakovė siekia perleisti savo turtą arba kitaip išvengti atsiskaitymo su ieškove, kadangi atsakovė savo akcininkei UAB „Energija“ 2017 m. liepos 21 d. išdavė paprastąjį vekselį 55 855,67 Eur sumai taip siekiant perkelti atsakovės turtą ir tokiu būdu išvengti atsiskaitymo su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-2657-390/2017 kopijas, apeliantės UAB „Tenta & Service“ patikslinto ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-2657-390/2017 kopiją, pranešimo apie vienašalį kredito sutarties nutraukimą kopiją, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2698-230/2017 kopiją, antstolio pranešimą bei Turto arešto aktų registro išrašą. Šiais įrodymais ieškovė grindžia atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pateiktais įrodymais grindžiami esminiai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, ieškovės naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Byloje dėl kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų naujų įrodymų priėmimo apeliantė iki bylos nagrinėjimo pradžios prieštaravimų nepateikė.
Dėl atsakovės teisės pateikti atskirąjį skundą
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina, kad atskirąjį skundą pasirašė tik atsakovės direktorė ir nėra duomenų, jog ji turėtų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimų.Apeliacinės instancijos teismas jau ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato privalomą profesionalaus teisininko atstovavimą tik bylose pagal apeliacinius skundus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1773-370/2017). Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, atsižvelgiant į bylų pagal atskiruosius skundus prigimtį, minėtų apribojimų taikymas ir atskirųjų skundų padavimui nepagrįstai suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismą, o tokių ribojimų taikymas, lyginant juos su siekiamais tikslais, neatitiktų proporcingumo kriterijaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1609-943/2017).Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas, kurį yra pasirašiusi apeliantės UAB „Tenta & Service“ direktorė L. R., yra tinkamai pasirašytas, kadangi tokį procesinį dokumentą galėjo surašyti ir pateikti pati atsakovė, atstovaujama valdymo organo.
Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tikėtinas ieškinio pagrįstumas yra viena iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (lot. prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-107-516/2016).Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus atsakovei, ir pateikė / nurodė įrodymus, kurie, ieškovės manymu, patvirtina šias aplinkybes. Ieškovės reikalavimai kildinami iš šalių sudarytų ilgalaikės tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties ir transporto priemonių nuomos sutarties. Preliminariai vertinant, tokie reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti.Pažymėtina, kad spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovei palankus sprendimas.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju teismas vadovavosi teismų praktikoje taikoma prezumpcija, kad turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tai yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant, ar nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau apeliantė teisi, kad vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti turto areštą, nes tai savaime dar nepatvirtina egzistuojančios grėsmės, jog sprendimas gali būti neįvykdytas. Kiekvienu atveju sprendžiant šį klausimą būtina atsižvelgti į konkrečias faktines bylos aplinkybes.Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo atsakovės turimo turto vertę, o įmonės nuostoliai sudarė – 112 647 Eur sumą, per 5 mėnesius buvo atleistas 21 atsakovės darbuotojas, atsakovė turi 691,99 Eur dydžio mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, atsakovei priklausančiam nekilnojamajam turtui taikoma hipoteka bei areštas. Atskirajame skunde nurodomais deklaratyviais teiginiais atsakovė šių aplinkybių nepaneigė, nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos gerą finansinę būklę. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje byloje atsakovė 2017 m. rugsėjo 12 d. pateiktame patikslintame ieškinyje reiškė prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, jį motyvuodama tuo, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki, bendrovė tik šiuo momentu baigė atsiskaitymą su darbuotojais, kadangi įsigijus bendrovės akcijas, darbo užmokesčio skola darbuotojams sudarė daugiau nei 39 000 Eur, bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 334 245,46 Eur, lėšos banko sąskaitoje sudaro 26,26 Eur, kasoje grynųjų pinigų nėra, antstolių vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, atsakovės sąskaitoms yra taikomi apribojimai, todėl sumokėti 2 300 Eur dydžio žyminį mokestį atsakovei būtų per didelė našta. Taip pat iš ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti nauji įrodymai patvirtina, jog atsakovė turi ir kitų kreditorių, kurių reikalavimų užtikrinimui jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, ieškovė daro prielaidas, jog atsakovė siekia perleisti savo turtą savo akcininkei UAB „Energija“, taip siekdama perkelti savo turtą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina teismo išvadai, kad šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama perleisti savo turtą susijusiems asmenims ar kitaip apsunkinti išieškojimą iš atsakovei priklausančio turto, jeigu teismas priimtų ieškovei palankų teismo sprendimą.Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad esant visoms būtinoms sąlygoms, teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui, o apeliantės argumentai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.