Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-07-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-388-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-17
Bylos Nr.
II-388-990/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Pažeidėjas
A. L.
Advokatai
Giedrė Sušinskaitė
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. liepos 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei- Liobienei,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. L., jo atstovams advokato padėjėjams Giedrei Sušinskaitei, Nerijui Miknevičiui,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2019 m. kovo 19 d. nutarimo, kuriuo A. L., Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda- 450 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. G., nustačiusi, kad A. L. 2019 m. sausio 9 d. apie 23.28 val. vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kazimiero Pelčaro gatve, Vilniuje, važiuodamas Akademijos gatvės link prie pastato, esančio Mokslininkų g. 6A, naudodamas rankinį automobilio stabdį ir sukdamas vairą į kairę ir į dešinę, didindamas važiavimo greitį, sukiodamas vairą, išcentrine jėga privertė automobilį slysti šonu, tai ne kartą kartojo, tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų sukeldamas pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, 2019 m. kovo 19 d. nutarimu A. L. skyrė administracinę nuobaudą- 450 eurų dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių.

II. Skundo argumentai

A. L. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti 2019 m. kovo 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė nepagrįstai nusprendė, kad jis padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, visapusiškai bei objektyviai neįvertino visų administracinio nusižengimo bylai reikšmingų aplinkybių ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. sausio 9 d. apie 23 val. 30 min. vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. JCA:128, keleivio priekinėje sėdynėje sėdint keleiviui A. Š., jis įprastai, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, važiavo Kazimiero Pelčaro gatve Akademijos gatvės link. Apvažiavus kelio važiuojamojoje dalyje stovėjusį automobilį dėl sudėtingų eismo sąlygų jo vairuojamas automobilis neteko kontrolės, pradėjo slysti šonu. Suvaldęs kontrolės netekusį automobilį jis toliau nuvažiavo Kazimiero Pelčaro gatve Akademijos gatvės link. Iš paskos jo kitą automobilį vairavusiam S. K. sukėlus eismo įvykį pastato, esančio Mokslininkų g. 6A, Vilniuje, apsaugos darbuotojas į eismo įvykio vietą telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai, atvažiavę į įvykio vietą ir susipažinę su minėto namo vaizdo stebėjimo įranga užfiksuotais vaizdo įrašais, S. K. nurodė, kad šis jam paskambintų ir pasakytų, jog jis atvyktų į eismo įvykio vietą. Jam atvažiavus į S. K. sukelto eismo įvykio vietą, policijos pareigūnai jam surašė protokolą. Pareiškėjas nurodo, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškas vairavimas- tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius- subjektyviosios pusės požymį- tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį- veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos- tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju suvokęs, kad jo vairuojamas automobilis neteko kontrolės, jis dėjo visas pastangas siekdamas kuo greičiau suvaldyti automobilį, tokiu būdu panaikinant nors ir nedidelę, bet kilusią grėsmę saugumui, įvertino situaciją, kad kelias yra slidus, sumažino greitį, t. y. ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad nepasikartotų pavojingi veiksmai- slydimas. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiasis patrulis S. K., tiesiogiai ir betarpiškai nematęs tikrųjų nagrinėjimo įvykio aplinkybių, tik Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 31 d. pateikto vaizdo stebėjimo įranga užfiksuoto vaizdo įrašo, esančio administracinio nusižengimo byloje pagrindu surašė administracinio nusižengimo protokolą, tačiau vaizdo įraše akivaizdžiai matosi, kad jis, net ir pasirinkdamas saugų važiavimo greitį (apie 35 km/h), nesuvaldė automobilio, slysdamas bandė automobilį sukontroliuoti. Jo vairuojamo automobilio slydimas truko vos 3 sekundes ir iš karto po to jis, suvaldęs automobilį, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nuvažiavo Kazimiero Pelčaro gatve esančiu lenktu posūkiu, todėl nutarime nurodytas teiginys, kad jis tyčia privertė automobilį slysti šonu, užtraukdamas rankinį automobilio stabdį, sukdamas vairą į dešinę ir į kairę, neatitinka faktinių aplinkybių. Įvykio metu Kazimiero Pelčaro gatvės kelio danga buvo gausiai apsnigta, nebuvo užberta smėliu ir / ar druska, todėl buvo ypač slidi, be to, įvykio metu neveikė kelio apšvietimas, todėl buvusios kelio dangos matomumas buvo apsunkintas. Aplinkybę, kad Kazimiero Pelčaro gatvės įvykio metu kelio danga buvo slidi, papildomai patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis policijos pareigūno S. K. 2019 m. sausio 10 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta: „<...> dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė vairuoto automobilio <...>“, „Dėl <...> esančių blogų oro sąlygų, slidžios ir snieguotos kelio dangos <...>“. Nutarime taip pat nurodyta, kad įvykio metu kelio važiuojamoji dalis buvo apsnigta, tačiau nepagrįstai teigiama, kad jo teiginiai, jog gatvė buvo slidi, nevalyta- tai bandymas išvengti atsakomybės. Tai, kad Kazimiero Pelčaro gatvės kelio danga buvo ypač slidi, taip pat patvirtina aplinkybė, jog S. K. vairuotas automobilis toje pačioje vietoje irgi slydo, tačiau S. K., nesėkmingai bandydamas suvaldyti dėl sudėtingų eismo sąlygų kontrolės netekusį automobilį, atsitrenkė į stulpą. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjimo įvykio dieną Vilniuje buvo sudėtingos ir blogos oro sąlygos vairavimui, nes buvo vėjuota, vidutinis sniego dangos storis- 10 cm, neigiama temperatūra, snigo. Nutarime nurodyti teiginiai, kad jis apvažinėja gatvėje priparkuotus automobilius ir nežymiai slysta, kad tokius veiksmus kartojo ne vieną kartą, yra nepagrįsti, neatitinka faktinių aplinkybių. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. vasario 8 d. pateiktame vieno iš policijos pareigūnų mobiliuoju telefonu užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kad įvykio metu Kazimiero Pelčaro gatvės kelio pusėje, kuria jis važiavo, stovėjo automobilis, kurį jis privalėjo apvažiuoti ir tai padarė nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, administracine tvarka nebaustas, praeityje nei karto nebuvo nubaustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tai tik pagrindžia jo tikrąją įvykio versiją, jog jis automobilį vairavo nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad yra būtini ANK 420 straipsnio 2 dalyje subjektyviosios pusės požymis- jo tyčinė kaltės forma, ir objektyviosios pusės požymis- transporto priemonės vairavimas iš chuliganiškų paskatų, t. y. nėra administracinio nusižengimo sudėties. Pareiškėjas teigia, kad priimant nepagrįstą nutarimą nebuvo pašalintos abejonės dėl jo kaltumo, o administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl visos administracinio nusižengimo byloje esančios ir nepanaikintos abejonės dėl jo kaltumo per se privalo būti aiškinamos in dubio pro reo principo pagrindu, t. y. tik jo naudai. Nesant galimybių pašalinti abejones dėl pažeidimo įvykio ar asmens kaltės, administracinės atsakomybės taikymas negalimas. Įvykio metu policijos pareigūnams paprašius pateikti paaiškinimus jis iš pat pradžių teigė, jog jis automobiliu slydo šonu nesant tyčios, tai įvyko atsitiktinai nesuvaldžius automobilio, tačiau policijos pareigūnai, siekdami iš jo gauti prisipažinimą, nepriėmė jo nurodytos tikrosios įvykio versijos. Vėliau dėl policijos pareigūnų sistemingo ir tikslingo psichologinio spaudimo jis pripažino kaltę padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. jis buvo priverstas duoti tikrosioms įvykio aplinkybėms prieštaraujančius parodymus prieš save. Pasinaudodami šiomis aplinkybėmis, policijos pareigūnai sudiktavo jam tekstą, t. y. ką jis turi nurodyti protokole ir rašytiniame paaiškinime, todėl administracinio nusižengimo protokole jo ranka rašyta žyma „Sutinku su pažeidimu“ ir jo 2019 m. sausio 9 d. pasiaiškinimas neatitinka tikrųjų įvykio aplinkybių bei įrodymams keliamo teisėtumo reikalavimo. Pareiškėjas teigia, kad nutarime esantis teiginys, esą vertinant situaciją yra atsižvelgiama į pirminį asmens paaiškinimą, kuris būna pats tiksliausias, nes vėliau pateikti paaiškinimai gali būti įtakojami kitų aplinkybių, šiuo atveju nėra aktualus. Pareiškėjas akcentuoja, jog įvykio metu nebuvo apklaustas A. Š., sėdėjęs jo vairuoto automobilio priekinėje keleivio sėdynėje ir betarpiškai matęs visas įvykio aplinkybes, todėl administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai, nebuvo išnaudotos visos galimybės surinkti visus objektyvius ir neginčijamus įrodymus, priimant skundžiamą nutarimą buvo neįvertinti šie įrodymai: S. K. rašytiniai parodymai, 2019 m. vasario 25 d. posėdžio metu liudytojo A. Š. žodiniai ir rašytiniai parodymai, patvirtinantys, kad jis nepadarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo, ir pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2019 m. vasario 15 d. pažyma Nr. (5.58-10)-B8-629 apie hidrometeorologines sąlygas, patvirtinanti, jog įvykio metu kelio danga buvo gausiai apsnigta, nebuvo užberta smėliu ir/ ar druska, todėl buvo slidi, neveikė kelio apšvietimas ir kelio dangos matomumas buvo apsunkintas. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nei karto nebuvo fiksuojami žodiniai posėdžiai, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Šį faktą įrodo tai, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka medžiagoje nėra informacijos apie vykusius posėdžius, jų fiksavimą, todėl buvo pažeista jo teisė į tinkamą ir sąžiningą procesą, kuriame būtų tinkamai užfiksuoti esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į posėdžius, įrodymų tyrimas, liudytojų parodymai ir pan.

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. G. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame prašoma A. L. skundą atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad 2019 m. kovo 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje buvo išnagrinėta A. L. administracinio nusižengimo byla. Nutarimu Nr. 10-ANR_N-6344-2019 A. L. už Kelių eismo taisyklių 4, 5, 6, 9, 127 punktų pažeidimus, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 2 dalimi, paskirta 450 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių. Nutarime yra išdėstytos nutarimo priėmimo aplinkybės. Institucijos nuomone, A. L. veika yra įrodyta.

IV. Duomenys ir jų vertinimo motyvai

Teismo posėdžio A. L. pakartojo savo skundo reikalavimus ir paaiškino, jog nagrinėjamo įvykio dieną jis atvažiavo pas S. K., gyvenantį Žaliųjų ežerų g. 1, Vilniuje, nes reikėjo pakrauti S. K. automobilio akumuliatorių. Užvedę S. K. automobilį jie nusprendė važiuoti į Kazimiero Pelčaro gatvę, kad bevažiuojant pasikrautų akumuliatorius. Jam S. K. sakė, kad yra ir problema su automobilio ratu. Jis važiavo pirmas, S. K. važiavo jam iš paskos. Kelio danga buvo apsnigta, slidi. Jis važiavo apie 35 km/h greičiu. Jam bevažiuojant jo važiavimo krypties eismo juostoje stovėjo automobilis, kurį jis apvažiavo ir, grįždamas į savo važiavimo krypties eismo juostą, jo vairuojamas automobilis pradėjo slysti. Paslydęs jis nuvažiavo toliau ir išgirdo, kad jam iš paskos važiuojantis S. K. vairuojamas automobilis atsitrenkė į stulpą. Jis sustabdė savo automobilį, priėjo prie S. K.. Tuo metu iš gretimo pastato išėjo apsaugos darbuotojas, kuris pasakė kviesiantis policijos pareigūnus ir patarė nesišalinti iš įvykio vietos. Po valandos atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pradėjo bendrauti su S. K.. Pastarajam policijos pareigūnai K. pasakė, kad jiems reikia pasikalbėti su kito vaizdo įraše matomo automobilio vairuotoju. Manydamas, kad policijos pareigūnams jis paaiškins įvykio aplinkybes, jis priėjo prie policijos pareigūnų. Policijos pareigūno paprašytas rašyti pasiaiškinimą jis policijos pareigūnui pasakė, kad paaiškinime jis parašys, jog važiuojant jo vairuojamas automobilis paslydo ant slidžios kelio dangos, tačiau policijos pareigūnas atsakė, kad toks pasiaiškinimas netiks, nes jis specialiai traukė vairuojamo automobilio rankinį stabdį, dėl ko jo vairuojamas automobilis paslydo. Būdamas streso būsenoje bei susinervinęs, kad S. K. padarė avariją, jis bandė su policijos pareigūnais ginčytis, sakydamas, kad jis automobilio rankinio stabdžio neužtraukė. Policijos pareigūnai jam liepė pasiaiškinime rašyti vardą, pavardę, kuria gatve važiavo, kokiu tikslu jis važiavo- policijos pareigūnas jam sudiktavo vos ne viską, ką rašyti. Policijos pareigūnai jam nepasakė, kad jis gali duoti tuščią paaiškinimo lapą, taip pat nepasakė, kad jis gali rašyti taip, kaip buvo iš tikrųjų, o ne taip, kaip policijos pareigūnai jam pasakė rašyti. Jis parašė taip, kaip jam liepė rašyti policijos pareigūnai. Pokalbis su policijos pareigūnais buvo prie policijos tarnybinio automobilio: policijos pareigūnai sėdėjo automobilyje, o jis buvo pritūpęs prie tarnybinio automobilio langelio. Pasiaiškinimą jis rašė S. K. automobilyje, kadangi S. K. automobilis buvo arčiau nei jo. S. K. automobilis buvo užvestas ir pastarajame buvo šilčiau, nes lauke buvo šalta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu S. K. paaiškino, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiuoju patruliu. Jis atsimena nagrinėjamą įvykį. Buvo gautas pranešimas, kad netoli Mokslininkų- Geležinio Vilko gatvių sankryžos, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis atsitrenkė į stulpą ir bandė šalintis. Išėjęs į gatvę apsaugos darbuotojas pamatė, kad asmuo, apgadinęs stulpą, bandė išstumti automobilį, bet to padaryti negalėjo, nes automobilis buvo pasikabinęs ir automobilį patraukti nustumiant buvo neįmanoma. Apsaugos darbuotojas pabendravo su automobilio vairuotoju, išsiaiškino, kad šis važiuodamas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stulpą. Važiuojant į įvykio vietą tarnybinį automobilį vairavo jo kolega. Atvykus į įvykio vietą lauke buvo tamsu, nesnigo, kelio danga nebuvo pasidengusi ledu, buvo tik suvažinėtas sniegas. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes apsaugos darbuotojas jam nurodė, kad gatvė, kurioje įvyko šis eismo įvykis, yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą jis pamatė, kad eismo įvykyje dalyvavo ir antras automobilis, matėsi, kad abu automobiliai bandė slysti šonu. Stulpą apgadinusio vairuotojo jis paprašė paskambinti draugui ir pastarojo paprašyti atvykti į eismo įvykio vietą, nes yra klausimų, kodėl šie važiavo gatve, kokiomis aplinkybėmis šių vairuojami automobiliai gatvėje slidinėjo šonu. Stulpą apgadinęs vairuotojas aiškino važiuodamas automobiliu vieną ar porą kartų užtraukęs rankinį stabdį, vėliau aiškino, kad automobilio stabdžių sistema buvo sugedusi. Po kurio laiko į įvykio vietą atėjo ir antrasis vairuotojas, kuris ant savo draugo labai supyko, kad šį pasikvietė jam paprašius. Abu vairuotojai negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu jie minėta gatve važiavo: sakė, kad gatvė labai patiko, nes yra plati vieta, kelias nėra nubarstytas ir galima paslidinėti automobiliais, vairuotojai sakė norėję pasigerinti vairavimo įgūdžius, todėl važiavę būtent tuo keliu. Jis suprato, kad abu vairuotojai atvažiavo į įvykio vietą be tikslo. Antrasis vairuotojas paaiškinimą rašė pirmojo vairuotojo automobilyje, kadangi policijos tarnybiniame automobilyje nėra rašomi pasiaiškinimai, išskyrus tuos atvejus, jei asmuo gali pabėgti, pasišalinti iš eismo įvykio vietos arba kelti grėsmę kitų asmenų saugumui. Perskaitęs antrojo vairuotojo surašytą paaiškinimą jis paklausė, ar antrasis vairuotojas yra susipažinęs su ANK straipsniu dėl melagingų parodymų davimo. Jis antrajam vairuotojui paaiškino visą situaciją, kad yra filmuota medžiaga, ir pasiūlė parašyti paaiškinimą atsižvelgus į minėtą ANK straipsnį. Tada antrasis vairuotojas pakeitė savo poziciją ir ant kito lapo surašė kitą paaiškinimą. Pirmojo paaiškinimo byloje nėra, tačiau pirmasis paaiškinimas buvo priešingas esančiam byloje. Antrajam vairuotojui jis nesakė, ką šis turi rašyti antrajame paaiškinime. Paties eismo įvykio jis nematė, kad A. L. vairavo chuliganiškai, jis nusprendė remdamasis vaizdo įrašu bei A. L. draugo paaiškinimu.

Teismo posėdžio metu paskelbus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio S. K. tarnybinį pranešimą (b. l. 15-16), S. K. patvirtino, kad jo tarnybinis pranešimas surašytas teisingai.

Teismo posėdžio metu A. S. paaiškino, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. Jis prisimena, kad buvo gautas pranešimas vykti į eismo įvykio vietą. Važiuojant į įvykio vietą tarnybinį automobilį vairavo jis. Buvo žiema, tačiau kokios buvo oro sąlygos, jis neatsimena. Atvykus į įvykio vietą buvo rastas stovintis automobilis. Jo kolega nuėjo pas apsaugos darbuotoją pasiaiškinti dėl filmuotos medžiagos, kurioje gali būti užfiksuotas eismo įvykis. Jis nežino, kas ką kalbėjo, nes jis tarnybiniame automobilyje braižė eismo įvykio schemą. Įvykio vietoje buvo 3-4 asmenys, su pastaraisiais bendravo jo kolega. Minėta asmenys rašė paaiškinimus, tačiau jis neatsimena, kur- dažniausiai paaiškinimus asmenys rašo savo automobiliuose.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiasis patrulis S. K. 2019 m. sausio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. sausio 9 d. apie 23.35 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. S. buvo gautas pranešimas, kad prie namo, esančio Kazimiero Pelčaro g. 6A, Vilniuje, apsaugos darbuotojas sulaikė asmenį, sukėlusį eismo įvykį. Atvykus į įvykio vietą apsaugos darbuotojas paaiškino, kad automobilio „Volkswagen Polo“ vairuotojas slidinėdamas automobiliu ir akivaizdžiai keldamas eismo įvykio rizikas tokia savo vairavimo kultūra kėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Automobilio „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. K. paaiškino, kad važiuodamas Akademijos gatvės link apie septynis kartus suko vairą ir naudodamas rankinį stabdį privertė automobilį slysti šonu, dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė vairuoto automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šalikelėje stovintį gatvės apšvietimo stulpą. S. K. sutiko su padarytu pažeidimu, eismo įvykio sukėlimu ir chuliganišku vairavimu, gailėjosi. Susipažinus su vaizdo stebėjimo įrangos užfiksuota medžiaga buvo pastebėtas priekyje važiuojantis kitas automobilis, kurio vairuotojas vairavo iš chuliganiškų paskatų. Paprašytas paaiškinti, kodėl abu vairuotojai tai daro, S. K. nuo komentarų susilaikė. Paprašytas susisiekti su savo draugu ir šį pakviesti į eismo įvykio vietą, S. K. iškvietė kitą vairuotoją. Atvykęs automobiliu „Audi A3“ vairuotojas A. L. paaiškino, kad važiuodamas Akademijos gatvės link naudodamas rankinį stabdį ir sukdamas vairą į kairę ir į dešinę, didindamas važiavimo greitį ir sukiodamas vairą, išcentrine jėga privertė automobilį slysti šonu, tokius savo veiksmus vairuotojas kartojo ne kartą, tokiu vairavimu- chuliganiškais veiksmais vairuotojas kėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Vairuotojams buvo paaiškinta, kad bus surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir paskirta nuobauda. Vairuotojai buvo paprašyti palaukti automobilyje. Vairuotojai sutiko su teiginiu, kad chuliganiškai vairavo ir sukėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui. Dėl akivaizdžiai padidėjusių eismo įvykio atsitikimo rizikų ir esančių blogų oro sąlygų, slidžios ir snieguotos kelio dangos, esant šiems rizikos faktoriams, galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės. Buvo sukeltas realus pavojus eismo, savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Tokį vairavimo būdą vairuotojai tyčia pasirinko, demonstruodami savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiem eismo dalyviams. Vairuotojai savo chuliganiškus tikslus įgyvendino šiurkščiai ignoruodami saugaus eismo reikalavimus, keldami grėsmę eismo saugumui (b. l. 15-16).

A. Š. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. sausio 9 d. apie 23.00 val. jis buvo kartu su A. L.. Pastarajam paskambino S. K., kuris paprašė atvykti bei padėti užvesti automobilį. Jis su A. L. nuvyko į Santariškes, kur padėjo užvesti automobilį „Volkswagen Polo“. Po to jie visi vyko pasivažinėti, kad pasikrautų automobilio „Volkswagen Polo“ akumuliatorius. Važiuojant link Bajorų pagrindinės miesto gatvės buvo nuvalytos, mažesnės gatvelės buvo nenuvalytos. Įvažiavus į Kazimiero Pelčaro gatvę kelio danga buvo nenuvalyta, ant gatvės buvo gausu sniego, o po sniegu- ledas. Gatvė buvo nebarstyta, nes jokių barstymo požymių jis nematė. A. L. važiavo 40 km/h greičiu. Jam važiuojant automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje vairuotojo sėdynėje jam atrodė, kad kelias slidus, nes A. L. apvažiuojant stovinčius automobilius vairuojamas automobilis pradėjo slysti. A. L. bandė suvaldyti vairuojamą automobilį, tačiau rankinio stabdžio nenaudojo. Po slydimo ištiesinus automobilį jie nuvažiavo toliau link posūkio į dešinę ir išgirdo trenksmą. Grįžus atgal A. L. pastebėjo, jog į gatvės apšvietimo stulpą atsitrenkė automobilis „Volkswagen Polo“, kurį vairavo S. K.. Jis negirdėjo, apie ką kalbėjo policijos pareigūnai su A. L.. Jam pareigūnai nesiūlė paaiškinti nei dėl įvykio su A. L., nei dėl įvykio su S. K.. Jis negirdėjo, ar policijos pareigūnai A. L. liepė rašyti paaiškinimą ar pasiaiškinti žodžiu. Jis matė, kad A. L. automobilyje pildė kažkokį dokumentą: kaip jis vėliau suprato, tai buvo paaiškinimas. Prieš šį įvykį A. L. vairuojamas automobilis ne kartą slydo šonu. Važiuojant toliau, kur kelias daro vingį į dešinę, buvo slidu, tačiau A. L. buvo atsargesnis, sumažino greitį iki 25 km/h, dėl to suvaldė automobilį (b. l. 17).

S. K. paaiškinime nurodė, kad jo automobilis „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leidžia stabdžių skystį. 2019 m. sausio 9 d. po 23.00 val. pas jį automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko A. L.. Jie užvedė jo automobilį ir nuvažiavo į Kazimiero Pelčaro gatvę, Vilniuje, kur nusprendė išspręsti minėtą gedimą. Apie 23.30 val. apvažinėdamas aplink pastatą, važiuodamas 30 km/h greičiu jis bandė mažais kojų paspaudimais stabdyti ir suprasti, kurioje vietoje yra leidžiamas stabdžių skystis. Apvažinėdamas stovinčias transporto priemones jis pastebėjo, kad A. L. vairuojamas automobilis slystelėjo ant ledo, tačiau A. L. automobilį greitai suvaldė. Tuo momentu jo vairuojamas automobilis staigiai pradėjo slysti, tapo nevaldomas, kol kažkiek metrų paslydęs nuslydo į kairįjį šoną ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą (b. l. 18).

Žemesnės instancijos teismas

A. L. 2019 m. sausio 9 d. paaiškinime nurodė, kad automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis atvažiavo į Bajorus. Jis neseniai buvo pasikeitęs automobilio stabdžių sistemą ir norėjo išbandyti automobilio rankinį stabdį. Kelis kartus užtraukęs rankinį stabdį jis nepajautė jokio skirtumo ir nusprendė apsukti ratą, kol iš galo važiuojantis automobilis neįvažiavo į stulpą. Eismo įvykis, kurį sukėlė automobilio „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko prie namo, esančio Mokslininkų g. 6A, Vilniuje (b. l. 24).

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas UAB „Solitek Cells“ pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota važiuojamoji kelio dalis, kuri yra apsnigta. Pirmas automobilis važiuodamas slysta, pavažiuoja toliau, pasuka į dešinę pusę ir sustoja. Antras automobilis važiuodamas slysta, vairuotojas nesuvaldęs automobilio atsitrenkia į stulpą. Antrame įraše iš kitos pusės užfiksuoti važiuojantys automobiliai, kurie slidinėja (b. l. 22-23).

UAB „Grinda“ 2019 m. kovo 1 d. informavo, kad UAB „Grinda“ nėra pavesta Kazimiero Pelčaro gatvę, Vilniuje, valyti ir barstyti smėlio- druskos mišiniu (b. l. 31).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus vyriausiosios specialistės D. S. 2019 m. vasario 15 d. pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad 2019 m. sausio 9 d. 23.00 val. oro temperatūra buvo -11,2, santykinė oro drėgmė 90 procentų, vėjo kryptis- pietryčių, vidutinis vėjo greitis- 3,6 m/s, didžiausias vėjo greitis- 5 m/s, meteorologinio matomumo nuotolis- 12 km. 2019 sausio 9 d. 24.00 val. oro temperatūra buvo -10,8, santykinė oro drėgmė 90 procentų, vėjo kryptis- pietryčių, vidutinis vėjo greitis- 3,6 m/s, didžiausias vėjo greitis- 6 m/s, meteorologinio matomumo nuotolis- 11 km. Nuo 2019 m. sausio 9 d. 21.32 val. iki sausio 10 d. 17.20 val. su pertraukomis snyguriavo. Tiksliai nurodyti, kokios meteorologinės sąlygos buvo Kazimiero Pelčaro gatvėje, Vilniuje, nėra galimybės nurodyti, kadangi šioje vietoje matavimai nevykdomi (b. l. 34).

Vertindamas administracinio nusižengimo teisenos metu surinktus duomenis teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, taigi būtinieji ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai yra šie: 1) padarytas bent vienas kelių eismo taisyklių pažeidimas, 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų, 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-511/2018).

Kaltinimas A. L. grindžiamas jo paties iš karto po nagrinėjamo eismo įvykio rašytu paaiškinimu. Vertindamas šiame paaiškinime nurodytas aplinkybes teismas pažymi, kad tiek nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą policijos įstaigoje (b. l. 11-12), tiek ir teismo posėdžių metu A. L. teigė, kad šį paaiškinimą jis parašė tik po to, kai policijos pareigūnas nepriėmė pirmojo jo paaiškinimo, kuriame jis nurodė iš esmės priešingas įvykio aplinkybes. Tai, kad nepriėmė pirmojo A. L. paaiškinimo, kuriame buvo nurodytos priešingos eismo įvykio aplinkybės, nei nurodytos byloje esančiame antrajame A. L. paaiškinime, teismo posėdžio metu nurodė ir policijos pareigūnas S. K.. Teismas pažymi, kad ANK 563 straipsnyje įtvirtinta administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Detalizuojant šią teisės normą ANK 567 straipsnyje yra nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis. ANK 569 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šis teisinis reguliavimas, be kita ko, reiškia, kad policijos pareigūnai, tirdami administracinius nusižengimus, privalo rinkti visus reikšmingus- ne tik kaltinančius, bet ir galinčius paneigti kaltę duomenis, kuriuos išsamiai ištyrus ir įvertinus kitų duomenų kontekste galima priimti teisingą sprendimą, taigi iš karto po nagrinėjamo eismo įvykio A. L. rašytas paaiškinimas neturi jokios įrodomosios reikšmės

Kiti duomenys, kuriais remiantis A. L. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą, yra užfiksuoti vaizdo įraše. Peržiūrėjęs minėtame vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes teismas negali vienareikšmiškai spręsti, kad A. L. vairuotas automobilis slydo ne dėl A. L. nepasirinkto saugaus greičio, bet dėl A. L. sąmoningų ir chuliganiškų veiksmų manipuliuojant automobilio valdymo priemonėmis. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, reiškiančiu, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

Taigi nesant patikimų duomenų, galinčių būti pripažintais įrodymais, esant abejonių, kurios aiškintinos A. L. naudai, konstatuotina, kad A. L. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje. ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad padarytai veikai neturint administracinio nusižengimo požymių, pradėtoji administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta, dėl ko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2019 m. kovo 19 d. nutarimas, kuriuo A. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda- 450 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių, yra naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2019 m. kovo 19 d. nutarimą, kuriuo A. L. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda- 450 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti A. L. nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas