Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. B. (I. B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. B., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VAS Transport“ dėl atostoginių, darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Vilniaus dirbančiųjų profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ (toliau – profesinė sąjunga) pirmininkas S. F. ieškovo vardu 2024 m. kovo 1 d. pateikė teismui ieškinį, reikalaudamas iš atsakovės priteisti ieškovui atostoginius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, darbo užmokestį ir netesybas. Teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytą ieškinio trūkumą – aiškiai ir konkrečiai nurodyti prašomų priteisti atostoginių, kompensacijos, darbo užmokesčio ir netesybų dydžius. Ieškovas nurodytų trūkumų nepašalino, todėl teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsakovei laikė nepaduotu.

3. Profesinės sąjungos pirmininkas S. F. ieškovo vardu 2024 m. balandžio 2 d. teismui pateikė pakartotinį ieškinį, reikalaudamas iš atsakovės priteisti ieškovui 2 039,05 Eur atostoginių neatskaičius mokesčių, 474,88 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių bei netesybas, kurias sudaro 7 457,10 Eur neatskaičius mokesčių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl ginčo esmės

14. Ieškovas nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, iš esmės argumentuodamas, kad teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiam ieškovo vertinimui.

15. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose).

16. Vis dėlto asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.). Nustatytos tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

17. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su DGK sprendimu, taip pat DGK priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į DGK su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pagal DK 231 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Aptariamas terminas yra universalus ir nėra siejamas su konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšimi. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsniai, 16 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015, 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021). Teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ieškovas šių aplinkybių neginčija, kad DGK 2024 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovo praleisto termino prašymui pateikti neatnaujino ir ieškovo prašymą atsakovei atsisakė nagrinėti, kadangi ieškovas praleido 3 mėnesių terminą kreiptis į DGK dėl darbo ginčo išnagrinėjimo. Ieškovui pirmą kartą pareiškus ieškinį atsakovei teisme, teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytą ieškinio trūkumą. Ieškovas nurodytų trūkumų nepašalino, todėl teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsakovei laikė nepaduotu. Tuomet profesinės sąjungos pirmininkas S. F. ieškovo vardu 2024 m. balandžio 2 d. teismui pateikė pakartotinį ieškinį, reikalaudamas iš atsakovės priteisti ieškovo naudai 2 039,05 Eur atostoginių neatskaičius mokesčių, 474,88 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių bei netesybas, kurias sudaro 7 457,10 Eur neatskaičius mokesčių. Teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir nurodyti termino praleidimo priežastis. Profesinės sąjungos pirmininkas S. F. 2024 m. balandžio 17 d. pateikė prašymą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, kuriuo prašė laikyti termino praleidimą nežymiu, praleidimo priežastis svarbiomis ir praleistą terminą atnaujinti. Nurodė, kad dėl įsivėlusios klaidos ieškovo atstovas vadovavosi kito teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi, kuria taip pat buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti iki 10 dienų, todėl, supainiojęs nutartis, ieškovo atstovas pagrįstai tikėjosi, kad šios bylos terminas trūkumams šalinti baigiasi 2024 m. balandžio 22 d. Ieškovo atstovas, 2024 m. kovo 20 d. pastebėjęs klaidą, neatidėliotinai kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo teisėją su 2024 m. kovo 20 d. prašymu pratęsti (atnaujinti) terminą iki 7 dienų teismo nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, taip užtikrinant ieškovo teisę kreiptis į teismą.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė profesinės sąjungos prašymą dėl termino atnaujinimo, o ieškovo ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad terminas ieškiniui pareikšti buvo praleistas daugiau kaip 1 mėnesį, o ieškovo atstovo nurodytos ieškinio pateikimo teismui termino praleidimo aplinkybės nėra objektyvios. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas ir jo atstovas net keletą kartų praleido procesinius terminus be rimtos priežasties. Apeliacinės instancijos teismas šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria. Ieškovas pateiktame atskirajame skunde nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl jis praleido tiek įstatymuose, tiek teismų nustatytus terminus kreiptis į DGK, pareikšti ieškinį teisme dėl darbo ginčo ir (arba) ištaisyti pareikšto ieškinio trūkumus. Toks ieškovo ir jo atstovo aplaidumas negali būti laikomas tinkamu procesiniu elgesiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

21. Ieškovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti ieškinį prieštarauja CPK 137 straipsnio 2 daliai, numatančiai atsisakymo priimti ieškinį sąlygas. Teismas neįvardijo nė vieno teisinio pagrindo, kuriuo remiantis galėjo atsisakyti priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokį ieškovo argumentą kaip nepagrįstą.

22. Nors CPK 137 straipsnio 2 dalyje, kaip teisingai pažymėjo ieškovas, tiesiogiai nėra įtvirtintas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas asmeniui be svarbios priežasties praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, vis dėlto tais atvejais, kai bylos iškėlimo stadijoje yra galimybė nustatyti, kad ieškinio pareiškimo terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti (nustatyta, kad buvo praleistas be svarbios priežasties), teismas gali atsisakyti priimti ieškinį. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tokios praktikos laikosi ir kitų apygardų teismai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1480-258/2016, 2014 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1509-431/2014)

23. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė profesinės sąjungos prašymą dėl termino atnaujinimo, o ieškovo ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį ieškovo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.