Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1509-431/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-26
Bylos Nr.
2S-1509-431/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12490-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
D. S.
Atsakovas
UAB „Mitrada“
Civilinė byla Nr. 2S-1509-431/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12490-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija: 18.1.; 18.2.; 106.8.1.; 122.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui UAB „Mitrada“ dėl dalies darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas 2014 m. balandžio 8 d kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, iš dalies nesutikdamas su 2013 m. liepos 3 d. darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo ieškovui buvo pritaikyta ribota materialinė atsakomybė ir iš jo priteista 7654,34 Lt materialinės žalos UAB “Mitrada” naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo D. S. ieškinį atsakovui UAB „Mitrada“ ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 296 straipsnį, jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Kaip matyti iš pateikto ieškinio pareiškimo, jis pateiktas ieškovui iš dalies nesutinkant su 2013 m. liepos 3 d. darbo ginčų komisijos sprendimu. Atsižvelgiant į nurodytas Darbo kodekso nuostatas, akivaizdu, jog ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs tokio pobūdžio ieškiniams pateikti įstatymo nustatytą terminą. Jokių priežasčių, dėl kurių ieškovas tik dabar nusprendė kreiptis į teismą dėl 2013 m. liepos 3 d. darbo ginčų komisijos sprendimo peržiūrėjimo, ieškinyje nenurodyta. Todėl teismas, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pateiktą ieškinį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas D. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį ir grąžinti pirmos instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.

Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

1) Ieškinyje pareikštas reikalavimas atitinka CK 1.138 straipsnyje numatytus civilinių teisių gynimo būdus, todėl ieškovo ieškinys nagrinėtinas teisme.

2) Teismo nuoroda į DK 296 straipsnį yra teisiškai nereikšminga, kadangi minėtas straipsnis yra taikomas tik ginčams, kurie atitinka DK 285 straipsnio apibrėžimą. Individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Pareigos įgyvendinimas nėra tapatus pareigos kilimui, nes įgyvendinama gali būti tik jau egzistuojanti pareiga. Ieškinyje yra keliamas ne pareigos atlyginti žalą įgyvendinimo, o tokios pareigos atsiradimo klausimas, tai yra klausimas, ar iš tiesų yra (egzistavo) tam tikrų faktinių aplinkybių visuma, iš kurios kildintina ieškovo civilinė atsakomybė. Todėl teismas nepagrįstai susiejo pateiktą ieškinį su ginču dėl ieškovo pareigų įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 puntą, tai yra pripažinus, jog ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimo bei darbo ginčų nagrinėjimo institutais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Ieškovas ieškinyje prašo teismo pripažinti, kad ieškovas nėra atsakingas už atsakovo UAB „Mitrada“ 1586,99 Lt dydžio išlaidas, susijusias su padangų Primeewell ir Sumo Firenza apgadinimais, padarytais 2012 m. spalio 1 d. Vokietijoje, traukiant vilkiką Mercedez Benz 1844 (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-2). Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2013 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. APS-36-8809 išnagrinėjo UAB „Mitrada“ prašymą priteisti iš ieškovo žalą, padarytą dėl 2012 m. spalio 1 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintos padangos Primeewell ir Sumo Firenza.

Ieškinyje nurodytas ginčas yra kilęs tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbuotojo materialinės atsakomybės. Todėl šalių santykiams ir jų teisių gynimui yra taikytinos ne CK, o DK nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas nepagrįstai skunde remiasi CK 1.138 straipsnyje nustatytais civilinių teisių gynimo būdais. Pagal DK 296 straipsnį, jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas buvo priimtas 2013 m. liepos 3 d., todėl ieškovas ieškinį galėjo pareikšti teismui iki 2013 m. rugpjūčio 3 d. Tačiau ieškinys yra pateiktas tik 2014 m. balandžio 8 d., nenurodant termino praleidimo priežasčių. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, konstatuodamas, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme.

Pagal DK 285 straipsnį individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas DK XIX skyriuje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, kad pareigos įgyvendinimas nėra tapatus pareigos kilimui. Tačiau neįmanoma teisiškai išnagrinėti ginčo dėl tinkamo pareigų ir teisių įgyvendinimo, nenustačius atitinkamų pareigų atsiradimo ir egzistavimo pagrindo. Nenustačius faktinių aplinkybių visumos, lemiančios ieškovo kaip darbuotojo materialinės atsakomybės, darbo ginčų komisija nebūtų galėjusi išspręsti šalių ginčo. Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir reikalavimai yra tapatūs darbo ginčų komisijos nagrinėtoms UAB „Mitrada“ nurodytoms aplinkybėms ir reikalavimams, nes buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo pareigos atlyginti darbdaviui žalą dėl eismo įvykio metu sugadintų vilkiko padangų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė