Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal:

– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (2024 m. spalio 21 d. veika) laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams;

– BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

– BK 140 straipsnio 1 dalį (2025 m. vasario 21 d. veika) laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams;

– BK 140 straipsnio 2 dalį (2025 m. kovo 13 d. veika) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

– BK 140 straipsnio 2 dalį (2025 m. kovo 23 d. veika) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

– BK 140 straipsnio 1 dalį (2025 m. kovo 29 d. veika) laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) mėnesių;

– BK 140 straipsnio 2 dalį (2025 m. gegužės 21 d. veika) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po švelnesnę bausmės dalį, ir D. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš D. B. valstybės naudai nuspręsta išieškoti 82 Eur (aštuoniasdešimt du eurus) proceso išlaidoms (procesiniams dokumentams įteikti) atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), name smurtavo prieš G. M. – nukentėjusiajam atidarius (duomenys neskelbtini) buto duris, tarpduryje tyčia galva sudavė vieną smūgį G. M. į nosį, taip nukentėjusiajam padarė muštinę žaizdą nosies nugarėlėje ir nežymiai sutrikdė G. M. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

1.2. (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. iš buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą, J. M. priklausantį, bendros 100 Eur vertės turtą – mobilųjį telefoną „Redmi 9C NFC“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini).

1.3. (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bendrabučio (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo tualeto patalpoje smurtavo prieš G. M. – tyčia parvertė jį ant grindų ir, jam gulint, kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių G. M. į veidą ir kairės pusės petį, taip nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas nugaroje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė G. M. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

1.4. (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. namuose adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. J., žodinio konflikto metu sudavė dešiniu kumščiu ne mažiau trijų smūgių į kairį skruostą, taip nukentėjusiajai A. J. sukeldamas fizinį skausmą.

1.5. (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. bute adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. J., kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veidą, po to nuo smūgio A. J. nukritus ant žemės, suėmęs abejomis rankomis jos plaukus, tempė į butą, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, bute jis tyčia ne mažiau dviejų smūgių sudavė A. J., taip nukentėjusiajai padarė muštinę žaizdą kaktoje, lūpoje, nosies sumušimą pasireiškusį minkštųjų audinių paburkimu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė A. J. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.

1.6. (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. bute adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, smurtavo prieš D. Ž., konflikto metu tyčia du kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, taip nukentėjusiajam padarė durtines pjautines žaizdas krūtinės ląstos kairėje pusėje, taip nežymiai sutrikdė D. Ž. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą.

1.7. (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. valgykloje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. J., t. y. ranka sudavė smūgį į veidą, taip nukentėjusiajai A. J. sukeldamas fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir kitų proceso taisyklių pažeidimo

5. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės reglamentuotos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-57-648/2021, Nr. 2K-63-942/2023, Nr. 2K-182-495/2023 ir kt.). Pagal teismų praktiką, asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, Nr. 2K-82-594/2025). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, jog byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iš gautų faktinių duomenų visumos turi išrinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikšmingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, Nr. 2K-7-511/2017, Nr. 2K-94-303/2019, Nr. 2K-34-303/2020).

6. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, spręsdamas, ar apelianto veiksmai atitiko nusikalstamų veikų, kurių padarymu apeliantas kaltinamas, sudėtį, vertino paties apelianto, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, specialisto išvadą bei kitus rašytinius bylos duomenis, atsižvelgė į kiekvieno įrodymo reikšmę ir įrodymų visetą, įvertino nusikaltimų padarymo būdus bei kitas aplinkybes, patvirtinančias apelianto atliktų veiksmų pavojingumą ir nusikaltimų padarymo faktą. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai atliko įrodymų vertinimą, taip padarydamas teisingas išvadas dėl kiekvienos iš nusikalstamų veikų, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

7. Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantui palankius liudytojų parodymus, taip pat yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog vien tai, kad teismas priėmė apeliantui nepalankų nuosprendį, savaime nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantui palankius liudytojų parodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visų proceso dalyvių parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo metu, juos vertino atskirai ir kartu, taip kiekvienos nusikalstamos veikos atveju darydamas atitinkamas išvadas dėl vienų ar kitų parodymų patikimumo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas vertino visų liudytojų parodymų prieštaringumo laipsnį ir nuoseklumą, atsižvelgdamas viso proceso metu skirtingais laikais duotus parodymus, juos lygino su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nėra pagrindo.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai, nurodyti šios nutarties 2.1. punkte, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes byloje nėra objektyvių duomenų, kad apeliantui buvo draudžiama naudotis jam įstatymu suteiktomis teisėmis (susipažinti su bylos medžiaga, perklausyti garso įrašus, peržiūrėti vaizdo medžiagą, teikti prašymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ir pan.). Iš bylos dokumentų matyti, jog apeliantas aktyviai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis šio proceso metu. Su baudžiamosios bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą susipažino jo gynėja (6 t., b. l. 162-163), taip pat ir apeliantui buvo suteikta teisė susipažinti su bylos medžiaga (6 t., b. l. 169-170). Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu bylos dokumentai buvo ištirti nustatyta proceso įstatymo tvarka. Bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu buvo apklausti visi liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymai turėjo reikšmę tiek ikiteisminiam tyrimui, tiek bylos nagrinėjimui teisme. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad byloje būtų buvę būtini specialistų parodymai išvadoms paaiškinti ir joms papildyti. Aplinkybių, leidžiančių spręsti priešingai, teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė ir apeliantas. Todėl teigti, jog apelianto procesinės teisės buvo esmingai pažeistos, nėra pagrindo.

Dėl bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos šališkumo

10. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, svarbu nustatyti, ar tokia abejonė yra paremta faktiniais duomenimis, rodančiais šališkumo požymių buvimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-594/2024, 2K-6-1073/2026). Šiuo aspektu kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101-303/2020, 2K-7-53-489/2023, 2K-160-813/2025). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300-697/2019, 2K-114-511/2022, 2K-34-594/2025, 2K-152-813/2025). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje šiuo klausimu taip pat pažymėta, kad, siekiant paneigti teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją, reikia svaresnių jo asmeninio šališkumo įrodymų negu serija gynybai nepalankių procesinių sprendimų; tokie sprendimai gali būti vertinami pagal kitas, be kita ko, Konvencijos 6 straipsnio, nuostatas dėl atitinkamų proceso teisingumo ir gynybos teisių, tačiau, net ir nustačius šių nuostatų pažeidimų, tai paprastai savaime nereiškia nepalankius sprendimus priėmusio teismo nusiteikimo prieš kaltinamąjį (pvz., 2020 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją (Nr. 2), peticijų Nr. 51111/07 ir 42757/07, 430 punktas, su tolesnėmis nuorodomis).

11. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog išvadai, kad bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja buvo šališka, pagrindo nėra. Apelianto nurodyti argumentai nepatvirtinti bylos medžiaga, byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusi teisėja būtų neleidusi apeliantui gintis. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi prieštaravimų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose priežastis ir ištyrė jų pateiktus parodymus. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog teisėjos užduodami klausimai ir pastabos šiuo atveju reiškė teismo siekį išsamiai apklausti asmenis, o ne išankstinį nusistatymą prieš apeliantą, apklausiamus asmenis ar išankstinę nuomonę dėl parodymų vertinimo ar tuo labiau dėl bylos baigties. Nagrinėjamu atveju nenustatyti šališkumo požymiai, pagrindo abejoti dėl teisėjos, priėmusios skundžiamą nuosprendį, nešališkumo nėra.

Dėl (duomenys neskelbtini) d. nusikalstamos veikos (BK 140 straipsnio 1 dalis)

12. Apeliantą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas nuteisė už tai, kad (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), name apeliantas smurtavo prieš G. M. – nukentėjusiajam atidarius (duomenys neskelbtini) buto duris, tarpduryje tyčia galva sudavė vieną smūgį G. M. į nosį, taip nukentėjusiajam padarė muštinę žaizdą nosies nugarėlėje ir nežymiai sutrikdė G. M. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

13. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, nurodytais šios nutarties 2.4. punkte, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pažymi, kad byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma paneigia apelianto argumentus.

14. Iš teisiamojo posėdžio 2025 m. lapkričio 7 d. protokolo matyti, kad apeliantas tvirtino, jog (duomenys neskelbtini) d. buvo namuose su A. J., žiūrėjo televizorių; G. M. sugrįžus ir paleidus muziką, jis nuėjo ir pasakė G. M., kad šis muziką patildytų, tačiau nukentėjusiajam G. M. galva į nosį nesmūgiavo; nukentėjusysis galėjo užsigauti pats, kai buvo išgėręs, arba taip apie apeliantą šnekėjo, nes šis nukentėjusiajam nebeskolino pinigų; anksčiau paskolintus pinigus nukentėjusysis apeliantui grąžino iki įvykio; įvykio dieną jis nukentėjusiojo nebuvo matęs, tačiau nukentėjusysis G. M. buvo neblaivus, nes, būdamas blaivus, niekada neatidarydavo durų ir muzikos neleisdavo; įvykio negalėjo matyti ir nukentėjusiojo draugė, kadangi kambarys buvo mažas; atvykus pareigūnams, apeliantas nukentėjusiojo G. M. nematė, šį sutiko po keleto dienų, nukentėjusysis nebuvo sužalotas ir pasakė apeliantui, kad atsiims pareiškimą; apie tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas smurtas, apeliantas sužinojo iš pareigūnų, šiems atvykus po 30 minučių po apelianto pokalbio su nukentėjusiuoju.

16. Iš teisiamojo posėdžio 2025 m. rugsėjo 23 d. protokolo matyti, kad liudytoja R. J. parodė, jog apeliantas yra buvęs kaimynas, nukentėjusysis yra buvęs jos sugyventinis; kad įvykis įvyko adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), tikslaus laiko ir datos neprisiminė, bet patvirtino, kad buvo vakaro metas; liudytojai būnant nukentėjusiojo G. M. bute, ji išgirdo beldimą į duris; matė ir girdėjo, kaip, nukentėjusiajam atidarius buto duris, apeliantas liepė patildyti muziką ir trenkė galva į nosį nukentėjusiajam. Liudytoja parodė, kad apeliantas muzikos negalėjo girdėti, nes gyveno už kito kaimyno. Po apelianto smūgio nukentėjusiajam į nosį, liudytoja atsistojo, išstūmė apeliantą pro duris, užrakino buto duris. Po smūgio nukentėjusiajam iš karto pradėjo bėgti kraujas, jam skaudėjo.

17. Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio 2025 m. spalio 7 d. metu parodė, kad tenka vykti adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) dėl pastovių nesutarimų ir muštynių; nukentėjusysis dažnai būna neblaivus, ar buvo ant nukentėjusio veido sužalojimų. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad įvykio dieną dirbo ekipaže kartu su vyr. patrule E. P.; bute buvo nukentėjusysis, matėsi, kad jo nosis patinusi, oda prakirsta, medikai jį apžiūrėjo, suteikė pagalbą, nurodė, kad nosis nebus lūžusi, į priėmimo skyrių jo nevežė, nes buvo nustatyta, kad nukentėjusysis neblaivus; nukentėjusysis paaiškino, kad jis buvo namuose su drauge R. J., vartojo alkoholį, tyliai klausėsi muzikos; kai kažkas pabeldė į duris, jis, atidaręs duris, pamatė kaimyną D., kuris liepė išjungti muziką ir staiga galva sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į nosį, tuo smūgiu jam buvo prakirsta nosis, bėgo kraujas, ji patino, nukentėjusysis juto skausmą. Paklausus D. B., kodėl jis smurtavo prieš nukentėjusįjį, jis nurodė, kad nesmurtavo, rodė savo rankas, aiškindamas, kad rankos jo sveikos. (b. t. I, l. 108-111).

19. Iš nukentėjusiojo G. M. protokolo-pareiškimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. į jo buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), duris pasibeldė D. B.; nukentėjusiajam atidarius duris, D. B. pasakė, kad jis per garsiai leidžia muziką ir savo galva sudavė nukentėjusiajam smūgį į nosį, tokiais veiksmais apeliantas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, po smūgio pasišalino (b. t. I, l. 62-65). Iš 2024 m. lapkričio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas dėl pagalbos skambučio. Remiantis garso įrašo turiniu, paskambinęs nukentėjusysis pranešė, kad jam reikalinga greitoji pagalba, ne jam į nosį sudavė kaimynas (b. t. I, l. 116-118). Iš 2024 m. gruodžio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pareigūno kūno kameros pirmas garso ir vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Medikams paklausus, kas nutiko, liudytoja R. J. pasakė, kad pas juos negarsiai grojo muzika, atėjo kaimynas ir davė nukentėjusiajam į nosį. Nukentėjusysis buvo neblaivus, alkoholį vartojo visą dieną, tačiau patvirtino, kad apeliantas jam trenkė į nosį galva. (b. t. I, l. 120-122). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024 m. spalio 23 d. specialisto išvados Nr. G1083/2024(05) matyti, kad nukentėjusiajam muštinė žaizda ant nosies padaryta kietu, buku daiktu, galimai įvykio metu. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu, veikiant pašalinei jėgai. Sužalojimas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. t. I, l. 99).

22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto parodymus vertino kritiškai ir kaip nepatikimus bei pagrįstai konstatavo, kad bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog apeliantas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados, kad apeliantas, sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytą smurtinį veiksmą, suprato jo pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmo galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Nukentėjusiojo G. M., liudytojų R. J., R. B. parodymai iš esmės sutampa, atitinka byloje nustatytas aplinkybes, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad D. B. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl (duomenys neskelbtini) d. nusikalstamos veikos (BK 178 straipsnio 2 dalis)

23. Apeliantą pirmosios instancijos teismas nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. iš buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai J. M. priklausantį, bendros 100 Eur vertės turtą – mobilųjį telefoną „Redmi 9C NFC“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Apeliantas, nesutikdamas pirmosios instancijos teismo išvadomis ir su jo nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, apeliaciniame skunde neigia savo kaltę ir nesutikimą su skundžiamu nuosprendžiu šioje dalyje grindžia šio nutarties 2.6 punkte nurodytais argumentais.

25. Iš teisiamojo posėdžio 2025 m. lapkričio 7 d. protokolo matyti, kad apeliantas parodė, jog jis nėra matęs nukentėjusiosios J. M. telefono; įvykio dieną lankėsi pas kaimyną V. (D.), kuris sakė, jog D. Ž. jam pardavė neveikiantį telefoną; apeliantas ir kaimynas V., būdami šiek tiek išgėrę, nuėjo pas D. Ž., pas kurį buvo ir nukentėjusioji J. M., kurie abu taip pat buvo išgėrę; V. su D. Ž. aiškinosi dėl telefono, rankoje laikė telefoną, tačiau apeliantas negalėjo patvirtinti, ar tai buvo tas pats telefonas, su kuriuo V. kartu su apeliantu atėjo pas D. Ž.; kaimynui V. paprašius D. Ž. grąžinti pinigus dėl neveikiančio telefono, apeliantas su V. išėjo iš buto; eidamas, nieko neėmė, nukentėjusioji jo nestabdė ir nereikalavo atiduoti telefoną, kadangi jis neėmė nukentėjusios telefono, rankose nelaikė jokio telefono; D. Ž. bute jis užtruko apie 2 minutes, tačiau spėjo matyti ir girdėti nukentėjusiosios skambutį tyrėjai, kurio metu, jo teigimu, nukentėjusioji pasakė tyrėjai, kad matė, kaip V. kišosi už kelnių telefoną. Apie telefono vagystę sužinojo iš atvykusių pareigūnų.

26. Iš teisiamojo posėdžio 2025 m. rugsėjo 23 d. protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. M. parodė, jog D. B. atsikraustė į socialinį būstą bendrabutyje, kuriame gyveno D. Ž.; įvykio metu nukentėjusioji buvo adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kartu buvo sūnaus tėvas D. Ž.; kažkas pabeldė į duris, užėjo apeliantas su V. D.; jie norėjo pasikalbėti su D. Ž., ginčijosi dėl telefono; jos telefonas „Redmi 4“ buvo padėtas ant stalo; kaimynui V. išėjus, apeliantas, eidamas ir matant nukentėjusiajai, be nukentėjusiosios sutikimo paėmė jos telefoną; ji prašė telefoną palikti, naudodamasi D. Ž. telefonu, būdama koridoriuje, iškvietė policiją; įvykį matė D. Ž.; apeliantas nukentėjusiosios neatsiprašė ir telefono negrąžino, žalos neatlygino. Šiuos nukentėjusios parodymus atitinka ir liudytojo D. Ž. parodymai, kuriuos jis davė pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, t. y. jog nukentėjusioji pasigedo telefono „Redmi“, kuris buvo padėtas ant stalo; į butą netikėtai atėjo jų kaimynai apeliantas ir V. D.; V. D. atnešė jam liudytojo duotą mobiliojo ryšio telefoną, kurį padėjo ant stalo, tačiau, V. D. padėjus telefoną, apeliantas paėmė ant stalo buvusį nukentėjusiosios J. M. telefoną ir pasišalino iš buto. Nukentėjusioj puolė prie buto durų ir reikalavo grąžinti jos telefoną, tačiau apeliantas nekreipė į ją dėmesio ir išėjo iš buto. Telefoną pavogė apeliantas, o ne V. D. (b. t. I, l. 167-170).

27. Iš teisiamojo posėdžio 2025 m. spalio 21 d. protokolo matyti, kad liudytojas V. D. parodė, jog apeliantas yra buvęs jo kaimynas (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Apie galimą nukentėjusiosios J. M. telefono vagystę jis nėra girdėjęs, parodė, kad jam kartu su apeliantu neteko kartu būti pas D. Ž. Liudytojas taip pat parodė, kad jis nėra paėmęs telefono iš apelianto.

28. Liudytoja A. J. teisme parodė, kad ji nukentėjusiosios J. M. nepažįsta, žino iš matymo, teigė, kad kažką girdėjo apie pavogtą telefoną, tačiau nežino, kas pavogė. Liudytojai nebuvo žinoma, ar apeliantas bendravo, ar pykosi su nukentėjusiąja, tačiau patvirtino, kad apeliantas „Redmi“ telefono niekada neturėjo. Iš šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji nežino, kam priklauso mobiliojo telefono numeris (duomenys neskelbtini), ji tokio numerio neatpažįsta ir pati niekada nesinaudojo; kodėl darbo biržos sistemoje telefonas nurodytas kaip (duomenys neskelbtini), nežino; galėjo būti taip, jog ji kam nors atidavė kortelę ar net visą telefoną su kortele (b. t. I, l. 172-174).

29. Iš 2025 m. vasario 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas BPC garso įrašas, kuriame nurodytas skambinusio asmens telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambučio pradžios data ir laikas – (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), skambučio ID numeris 92350215550. Perklausytas ir aprašytas bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, kuriame į bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi nukentėjusioji J. M. Garso įrašo fone girdisi vyro balsas, su kuriuo bendravo nukentėjusioji. Nukentėjusioji operatorei pasakė, kad iš jos kaimynas pavogė telefoną (b. t. II, l. 7-9).

30. Iš 2025 m. sausio 24 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 11 min. 45 sek. Pareigūnams atvykus į vietą, nuėjus į butą, kuriame buvo apeliantas, liudytoja A. J. ir liudytojas V. D., nukentėjusioji, atsakydama į pareigūnės klausimus, parodė į apeliantą ir nurodė, kad jis iš jos pavogė telefoną. Prisistatęs pareigūnams, apeliantas neigė, kad pavogė telefoną, paaiškino, kad prieš pusę metų buvo iš jo pavogtas telefonas. Liudytojas D. Ž. pasakė, kad telefoną nuo stalo paėmė ir išėjo. Nukentėjusioji, išėjus iš buto su pareigūne ir liudytoju V. D., kartojo, kad telefoną pavogė apeliantas, kuris jį perdavė liudytojui V. D., kuris telefoną užsikišo kelnėse. Buvo apžiūrėtas ir aprašytas kitas pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 6 min. 45 sek. Pokalbio su pareigūne metu apeliantas pareigūnei nurodė, kad liudytojas V. D. turėjo senos kartos „iPhone“, gautą iš liudytojo D. Ž., tačiau neturėjo jokių kodų, todėl atnešė, padėjo telefoną ir paprašė grąžinti pinigus, po ko apeliantas su liudytoju V. D. išėjo. Nukentėjusiajai J. M. nurodžius, kad į dingusį telefoną buvo įdėta SIM kortelė, kurios telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), telefonas „Redmi“, pareigūnė K. K. pamėgino paskambinti nurodytu telefono numeriu, bet telefonas buvo išjungtas (b. t. II, l. 4-5).

31. Iš apelianto parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, jog jis pripažino, kad buvo kaltinime nurodytu laiku nurodytoje vietoje, matė nukentėjusiąją, tačiau, jo teigimu, jis nukentėjusiosios telefono nematė ir nevogė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinusi apelianto parodymus surinktų įrodymų visumoje, nesant jokių jo tokius parodymus patvirtinančių objektyvių duomenų, atsižvelgusi į apeliaciniame skunde nenuosekliai dėstomas aplinkybes ir jokiais objektyviais įrodymais neparemtus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama tvirtinti, kad apeliantas įvykdė atvirą vagystę (BK 178 straipsnio 2 dalis), taip pat pagrįstai kritiškai vertino apelianto parodymus, kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

32. Priešingai nei teigia apeliantas apeliaciniame skunde, nukentėjusioji J. M. viso proceso metu iš esmės davė nuoseklius parodymus, kad apeliantas, nukentėjusiosios akivaizdoje, be jos leidimo ir sutikimo paėmė jos mobilųjį telefoną „Redmi“ ir pasišalino, nors nukentėjusioji bandė sulaikyti apeliantą, užstodama jam kelią, paprašė grąžinti telefoną, tačiau šis, prasibrovęs pro nukentėjusiąją, išėjo. Tapačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė tiek apklausiama įvykio dieną, tiek teisiamojo posėdžio metu. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamame nuosprendyje pagrįstai spręsta, jog nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie apelianto pagrobtą nukentėjusiajai priklausantį mobilųjį telefoną patvirtina ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašo apžiūra bei liudytojo D. Ž., kuris teisiamojo posėdžio metu patvirtino teismo pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio duotus parodymus, parodymai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad priešingai apeliacinio skundo argumentams, nukentėjusiosios parodymai iš esmės išliko nuoseklūs viso proceso metu. Versija, kad apie telefono vagystę liudytojas D. Ž. sužinojo iš nukentėjusiosios, yra keliama tik apelianto teiginiais, kurią paneigia bylos įrodymai. Be to, apelianto pozicija viso proceso metu nebuvo nuosekli, kito, apeliantas iš pradžių atvykusiems pareigūnams teigė, kad prieš pusmetį iki įvykio jo telefonas buvo pavogtas, vėliau procese kėlė versiją, kad nukentėjusioji galėjo jį pamatyti su panašiu telefonu, todėl nepagrįstai apkaltino, tačiau byloje ištirtų įrodymų visuma tokių apelianto argumentų nepatvirtina. Be to, pareigūnams apeliantas teigė, kad nebuvo pas D. Ž. bute, nežinojo, apie kokį telefoną kalbama, tačiau teisme pripažino, kad buvo nuėjęs pas D. Ž. Taigi, apelianto parodymai buvo prieštaringi bei nenuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertinto kritiškai, kaip nepatikimus, ir teisingai sprendė, kad juos paneigia nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai.

33. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina apelianto kaltę. Nagrinėjamu atveju atviros vagystės objektas yra nukentėjusiosios nuosavybės teisė, objektyviąją pusę sudaro apelianto veiksmai, atvirai, matant nukentėjusiajai, pagrobiant svetimą turtą – nukentėjusiosios 100 Eur vertės mobilųjį telefoną, kuris yra šios nusikalstamos veikos dalykas. Byloje ištirti įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad apeliantas suprato savo atliekamų veiksmų pavojingumą, dėl jų galinčius atsirasti pavojingus padarinius, jų norėjo ir siekė. Apeliantas nesutinka su 100 Eur suma, kuria nukentėjusioji įvertino pagrobtą jai priklausantį telefoną. Nors byloje rašytinių įrodymų apie telefono vertę ir nėra pateikta, tačiau pripažinti nukentėjusios parodymus dėl telefono priklausomybės ir vertės nepagrįstais nėra jokio pagrindo, nes jie atitinka bylos įrodymų visetą.

34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, motyvuotai aprašęs nusikalstamos veikos aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog apelianto veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kvalifikuotos sudėties vagystę, ir pagrįstai sprendė, kad apeliantas kaltas dėl šios veikos padarymo.

Dėl (duomenys neskelbtini) d. nusikalstamos veikos (BK 140 straipsnio 1 dalis)

35. Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bendrabučio ketvirto aukšto bendro naudojimo tualeto patalpoje smurtavo prieš nukentėjusįjį G. M. – tyčia parvertė jį ant grindų ir, jam gulint, kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių į veidą ir kairės pusės petį, taip nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas nugaroje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. M. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

36. Apeliaciniame skunde apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu nurodytoje dalyje, dėsto skundo argumentus, kurie yra nurodyti šios nutarties 2.5. punkte ir teigia, jog (duomenys neskelbtini) d., ir kaltinime nurodytu laiku jis buvo (duomenys neskelbtini), nes tą dieną išsinuomojo ten butą, o (duomenys neskelbtini) g. nebuvo, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visetą konstatuoja, jog byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma, apelianto argumentus paneigia.

37. Nukentėjusysis G. M. teisme parodė, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) aukšto bendrojo naudojimo tualete, t. y. apeliantas trenkė nukentėjusiajam į veidą, į kairę veido pusę, parvertė prie radiatorių ir sudavė 3-4 smūgius, trenkė į šoną ir galbūt į petį dar; A. J. apelianto paklausė, ką jis daro ir ar nori dar vieną bylą turėti, po to apeliantas pasitraukė; įvykio metu buvo blaivus, o apeliantas – neblaivus; iškviestiems pareigūnams nurodė tas pačias aplinkybes. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo G. M. parodymų matyti, jog apeliantas jam trenkė ne mažiau nei du kartus kumščiu į veidą, į kairįjį skruostą po akimi; traukiantis dar pataikė, ne mažiau dviejų smūgių kumščiu į kairės pusės petį; smūgių galėjo būti ir daugiau; grįžęs į savo butą, nukentėjusysis išsikvietė medikus (b. t. II, l. 85-89).

40. Iš specialisto 2025 m. vasario 27 d. išvados Nr. G225/2025(05) matyti, kad nukentėjusiajam G. M. padarytos poodinės kraujosruvos nugaroje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), 2 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nustatyti sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveiktos sutrikdymu, nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaromi smūgiuojant, griovimo metu (b. t. II, l. 104-105).

41. Iš tyrėjo M. M. 2025 m. kovo 31 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad, atliekant apelianto naudojamo abonento numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės analizę, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val. apeliantas jungėsi prie mobiliojo ryšio operatoriui UAB „Bitė Lietuva“ priklausančios bazinės stoties 00FED29, esančios adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kurios veikimo zona apima įvykio vietą ((duomenys neskelbtini), Panevėžys), o nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val. jungėsi prie mobiliojo ryšio operatoriui UAB „Bitė Lietuva“ priklausančios bazinės stoties 010AB16, esančios adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kurios veikimo zona taip pat apima įvykio vietą ((duomenys neskelbtini), Panevėžys) (b. t. II, l. 145-146).

42. Pirmosios instancijos teismas apelianto parodymus pagrįstai vertino kritiškai, kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apelianto poziciją, kad jis smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, paneigia tai, kad įvykio metu apeliantas jam priklausančiu mobiliuoju telefonu naudojosi zonoje, kurioje yra namas (duomenys neskelbtini). Ši objektyviais duomenimis nustatyta aplinkybė paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad apeliantas įvykio metu buvo kitoje vietoje. Duomenų, kad kitas asmuo būtų pasinaudojęs ar bent turėjęs galimybę pasinaudoti nustatytu laiku apeliantui priklausančiu mobiliuoju telefonu, byloje nėra. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis G. M. viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. nukentėjusiojo pareiškimo duomenys, parodymų patikrinimo vietoje ir apžiūros protokolų duomenys, liudytojos R. J. parodymai, tam neprieštarauja ir specialisto išvada.

43. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl specialisto 2025 m. vasario 27 d. išvados Nr. G225/2025(05), vertina apeliaciniu skundu keliamą abejonę dėl šios išvados įrodomosios galios, apeliantui nurodant, jog nukentėjusysis ir pats galėjo nukristi bei taip susižaloti. Minėtoje išvadoje konstatuota, kad nustatyti sužalojimai gali būti padaryti smūgiuojant, griovimo metu, taigi nėra nurodyta, kad nukentėjusysis susižalojo pats. Abejoti specialisto kompetencija ir patirtimi, tuo pačiu specialisto išvada nėra jokio pagrindo, nes nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme patikrintus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais dėl prieš G. M. pavartoto smurto. Todėl apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje pripažįstami deklaratyviais.

44. Pastebėtina, kad nukentėjusysis tikslaus smūgių skaičiaus neatsiminė ir negalėjo nurodyti, tačiau patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jo nurodytos aplinkybės teisingos. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis aiškiai nurodė, jog apeliantas jam trenkė kumščiu ne mažiau dviejų kartų į veidą, ne mažiau dviejų smūgių į kairės pusės petį, bet smūgių galėjo būti ir daugiau. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog apeliacinio skundo argumentus, kad apeliantas nesmurtavo prieš nukentėjusįjį, paneigti bylos įrodymais, o būtent: nustatyta, kad nukentėjusysis tiek skambučio bendruoju pagalbos numeriu metu, tiek į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams ne tik nurodė iš esmės tapačias įvykio aplinkybes, tačiau taip pat ir įvardino prieš jį smurtavusį asmenį, t. y. apeliantą. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pabrėžia, jog pagrindas abejoti nukentėjusiojo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytas, kadangi nukentėjusiojo parodymai apie įvykį išliko nuoseklūs iš esmės viso proceso metu, buvo aiškūs. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis ne visas aplinkybes tiksliai atsiminė, nesudaro pagrindo juos atmesti ar nesivadovauti, kadangi nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Juolab, kad nukentėjusiojo parodymai iš esmės sutapo ir su įvykio dieną pateiktu pranešimu bei pareigūnams pateikta informacija. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių pagrindų, kuriems esant, būtų galima suabejoti ir liudytojos R. J. parodymais, nes jie taip pat neprieštarauja kitiems bylos įrodymams.

45. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos A. J., kaip apeliantui artimo žmogaus, parodymais. Teisėjų kolegija tokią išvadą daro atsižvelgdama į tai, kad, pirma, liudytojos parodymų byloje nepatvirtina jokie kiti įrodymai ir, antra, teiginys, kad ji įvykio metu nebuvo tualete, savaime nepatvirtina apelianto nurodomos įvykio dienos versijos, kad jie tuo metu buvo kitoje vietoje.

46. Apelianto argumentai dėl nukentėjusiojo konflikto su kitu asmeniu yra nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais ir nepaneigia nukentėjusiojo parodymų bei kitų byloje surinktų įrodymų vientisumo. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad apeliantas (duomenys neskelbtini) d. išsinuomojo butą Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ir į jį persikraustė, todėl negalėjo sumušti nukentėjusiojo, ir kurią patvirtintų buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), savininkas M. S., nepaneigia jau aptartų bylos įrodymų visumos. Be kita ko, apeliantas šią versiją iškėlė tik apeliaciniame skunde, negalėdamas įtikinamai paaiškinti, kodėl šių aplinkybių nenurodė pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šis skundo argumentas anksčiau aptartų įrodymų nepaneigia, o yra bandymas suklaidinti teismą ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės.

47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl (duomenys neskelbtini) d. nusikalstamos veikos (BK 140 straipsnio 2 dalis).

48. Skundžiamu nusprendžiu apeliantas nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. namuose adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. J., žodinio konflikto metu sudavė dešiniu kumščiu ne mažiau trijų smūgių į kairį skruostą, taip nukentėjusiajai A. J. sukeldamas fizinį skausmą.

49. Apelianto nesutikimas su skundžiamu nuosprendžiu grindžiamas apeliacinio skundo argumentais, kurie nurodyti šios nutarties 2.7. punkte, tačiau teisėjų kolegija nurodytus apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta.

51. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas parodė, kad (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. jis buvo gydymo įstaigoje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten ėjo medicininę apžiūrą dėl darbo, dėl to namuose nebuvo, kartu ėjo su nukentėjusiąja A. J. ir V. M. Klinikoje užtruko apie 30 min., po to visi trys nuėjo į alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini), ir išgėrė po bokalą alaus, tada nukentėjusioji iškvietė „BOLT“ pavežėją, kad visi grįžtų į namus, esančius Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Važiuodami automobiliu, apeliantas ir nukentėjusioji pradėjo konfliktuoti žodžiu, po to paprašė sustoti ties (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryža, pavežėjas sustojo, apeliantas vienas išlipo iš automobilio ir nuėjo namo, o nukentėjusioji ir V. M. grįžo namo. Grįžęs namo, apeliantas nuėjo į bendro naudojimo virtuvę, kur buvo nukentėjusioji su kaimyne, po to apeliantas ir nukentėjusioji nuėjo į butą. Bute nekonfliktavo, nukentėjusiosios apeliantas nemušė. Nukentėjusioji pradėjo bute rėkti, kad jai reikės į darbą ir anksti reikės keltis. Apeliantas nukentėjusiajai nurodė eiti miegoti, o pats išėjo į bendrojo naudojimo virtuvę. Po to nukentėjusioji jau buvo užsirakinusi duris ir apeliantas girdėjo, kad ji su kažkuo kalbėjo telefonu. Apeliantas paprašė kaimynės, kad iškviestų policiją, nes negalėjo įeiti į namus, ir pasiimti savo daiktų. Atvažiavo 3 pareigūnai ir išsivežė apeliantą, tačiau apeliantui nebuvo žinoma, kodėl (b. t. V, l. 101-104).

52. Nukentėjusioji A. J. teisme parodė, kad ji nenukentėjo, nelabai atsimena, bet smūgių nebuvo. Teigė, kad prieš ją apeliantas nesmurtavo. Ji buvo apklausta policijoje, bet nuvyko neblaivi ir nepamena, ką kalbėjo. Nukentėjusioji su apeliantu susipyko, bet neatsimena, dėl ko. Nukentėjusiosios teigimu, ji su apeliantu dažnai pykosi, dažnai abu vartojo alkoholį, tačiau fizinio smurto jos atžvilgiu nebuvo. Pirmosios instancijos teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) d. nukentėjusiosios A. J. duotus parodymus, nukentėjusioji teigė, kad tie parodymai buvo neteisingi, smurto nebuvo, jokių pretenzijų neturi, ar (duomenys neskelbtini) d. kreipėsi į policiją, neprisiminė.

53. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) d., apie (duomenys neskelbtini) val., vartojo alkoholį kartu su apeliantu. Kai nukentėjusioji apeliantui pasakė eiti miegoti, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu apeliantas ne mažiau trijų kartų trenkė jai iš dešinės rankos kumščio į kairįjį skruostą; iškart pajuto skausmą. Apeliantas smurtavo prieš ją jau ne pirmą kartą, tačiau į policiją kreipėsi tik šį kartą, kadangi norėjo išeiti, tačiau viena bijojo. Seniau dėl apelianto smurto nukentėjusioji yra buvusi ir ligoninėje, nes apeliantas jai buvo sudavęs į galvos sritį, ir jai švietė galvą, taip pat jis yra išmušęs dantį ir perskėlęs lūpą. Į medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips, jokių pretenzijų apeliantui neturi, jie jau susitaikė, bendrauja ir palaiko ryšį (b. t. II, l. 173-178).

54. Liudytojas V. M. teisme parodė, jog ant nukentėjusiosios buvo užklijuota, sakė, kad griuvo; nukentėjusioji pati sakė, kad prasiskėlė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. M. duotus parodymus, šis juos patvirtino, kaip teisingus, ir parodė, kad prie jo apeliantas su nukentėjusiąja nesipykdavo; nėra matęs, kad apeliantas būtų naudojęs smurtą prieš nukentėjusiąją (b. t. III, l. 22-23).

55. Liudytoja E. N. teisme parodė, kad ji dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate, reagavimo skyriuje. Į pareigas įeina vykimas į įvykius. Kartais per dieną būna ir du, ir 10 įvykių. Kai kuriuos įvykius pamena. Jai teko vykti adresu (duomenys neskelbtini); pamena, jog kai jau buvo bute, moteris neminėjo, kad ją mušė, o kai jau nuėjo į automobilį, moteris pasakė, kad apeliantas smurtavo prieš ją; nukentėjusiosios būsena leido viską suprasti, nors ši ir buvo neblaivi; nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės nekėlė abejonių. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojų gavo pranešimą, kad nukentėjusiosios neblaivus sugyventinis (apeliantas) laužia bendrabučio kambario duris, ji sugyventinio bijo; nuvyko pranešime nurodytu adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), jas bendrabučio koridoriuje pasitiko apeliantas, kuris nurodė, kad išėjo iš buto į rūkomąjį parūkyti cigarečių ir jo neblaivi sugyventinė nukentėjusioji, jam grįžus, jau buvo užrakinusi buto duris; po kelių minučių buto duris atidarė nukentėjusioji, kuri nurodė, kad bijojo išeiti iš namų, kad su apeliantu nuolatos konfliktuoja, jis ją muša; nuėjus į tarnybinį automobilį, nukentėjusioji nurodė, kad jai (duomenys neskelbtini) d. apeliantas kumščiu 3 kartus smūgiavo į veidą, ant kairės pusės nukentėjusiosios skruosto matėsi nežymus patinimas (b. t. III, l. 16-19).

56. Liudytoja J. M. parodė, kad nukentėjusioji visada mėlyna vaikščiojo, nesakydavo, kas ją muša, tačiau liudytojai ir kitiems buvo žinoma, kad apeliantas. Vieną kartą nukentėjusioji buvo labai sumušta, tačiau liudytoja neprisiminė, kada, svarstė, jog galbūt (duomenys neskelbtini) mėn. Liudytoja (duomenys neskelbtini) metais du kartus matė nukentėjusiąją stipriai sumuštą. Pati liudytoja nėra mačiusi, kad apeliantas būtų mušęs nukentėjusiąją, tik mėlynes matė.

57. Liudytojas D. Ž. teisme parodė, kad be to atvejo, kaip jo padūrimo dieną, jis matė nukentėjusiąją su mėlynėmis, neatsimena, koks metų laikas buvo. Liudytojas yra matęs, kad nukentėjusioji buvo sužalota. Jam būnant virtuvėje, jis matė, kad nukentėjusioji turėjo mėlynę, klausė jos, kas buvo, ji sakė, kad į stulpą atsitrenkė. Kai liudytojas paklausė apelianto, kodėl šis mušė, šis jam pasakė, kad taip turėjo būti, todėl jis suprato, kad apeliantas prieš nukentėjusiąją smurtavo. Liudytojas du kartus yra matęs nukentėjusiąją su mėlynėm. Liudytojas nėra matęs, kaip apeliantas mušė nukentėjusiąją, bet yra matęs, kad ją su rūbais iš buto išstūmė.

58. Iš tyrėjos J. V. (duomenys neskelbtini) d. tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) d., apie (duomenys neskelbtini) val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, apeliantas išgertuvių metu trenkė nukentėjusiajai ne mažiau trijų kartų iš dešinės rankos kumščio į kairįjį skruostą. Tokiais savo veiksmais apeliantas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai (b. t. II, l. 161-163).

59. Iš kitų objektų apžiūros 2025 m. kovo 14 d. protokolo nustatyta, kad peržiūrėtas BPC garso įrašas, kuriame nurodytas skambinusio asmens telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambučio pradžios data ir laikas – (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) val., skambučio ID numeris Nr. 92373342711. Garso įrašo pavadinimas: BPC skambučio įrašas (ID 92373342711, skambučio pradžia _ (duomenys neskelbtini)).mp3. Garso įraše girdėti, kad, paskambinusi nukentėjusioji, prašo policijos pagalbos, nes neblaivus apeliantas daužo duris ir, jeigu dabar išlauš duris, nukentėjusiąją papjaus. Į operatoriaus klausimą, ar greitoji niekam nereikalinga, nukentėjusioji nurodė, kad ne (b. t. III, l. 5-6).

60. Iš kitų objektų apžiūros 2025 m. kovo 19 d. protokolo nustatyta, kad peržiūrėtas ir aprašytas pareigūnų kūno kameros įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 14 min. 43 sek., filmuota pareigūnės E. N. kūno kamera. Pareigūnė, kurios kūno kamera nefilmuota, J. V. Pareigūnėms atvykus į įvykio vietą adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), jas pasitiko apeliantas, kuris nurodė, kad bute, kuriame yra jo dokumentai, užsirakino nukentėjusioji. Nukentėjusioji nurodė, kad turi guzų, jai praskelta lūpa ir dantis išmuštas. Eidama su pareigūnėmis į tarnybinį automobilį, nukentėjusioji A. J. pasakė, kad pareiškimo nerašys, nes ji neturi laiko, kadangi jai kitą dieną reikia eiti į darbą, yra išgėrusi. Nukentėjusioji pareigūnėms parodė, kad yra mėlyna, atsakydama, į klausimą, kada taip buvo, nukentėjusioji pasakė, kad kiekvieną dieną. Nukentėjusioji patvirtino, kad apeliantas prieš ją smurtavo, tris kartus kumščiu trenkdamas į veidą (b. t. III, l. 9-12).

61. Apeliantas neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tokius apelianto parodymus, atsižvelgęs į įrodymų visumą, pagrįstai vertino kritiškai, kaip pasirinktą apelianto poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

62. Nukentėjusiosios parodymai proceso metu kito, buvo nenuoseklūs ir tam tikrais atvejais prieštaringi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismui pagrįstai nepaliko abejonių dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą (duomenys neskelbtini) d. nusikaltimą pieš nukentėjusiąją A. J. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nukentėjusios parodymų pakeitimo teisme priežasčių. Atskirai pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymai, kuriuos ji davė teisiamojo posėdžio metu, vertintini kritiškai, kaip tikslas padėti jam išvengti atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, kurių pagrindu, būtų galima spręsti, jog nukentėjusioji policijos tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini) d. davė neteisingus parodymus. Atsižvelgus į įvykių seką, matyti, kad nukentėjusioji pareigūnėms nurodė, kad apeliantas prieš ją smurtavo tik tada, kai buvo įsitikinusi, kad apelianto nėra šalia. Apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusioji tarnybiniame policijos automobilyje parodė, kad apeliantas prieš ją smurtavo, tik dėl to, kad tarnybiniame automobilyje prieš ją buvo panaudotas smurtas, yra deklaratyvaus pobūdžio spėlionė, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad nukentėjusioji nei karto viso proceso metu neužsiminė, kad prieš ją policijos pareigūnės buvo panaudojusios psichologinį smurtą. Be kita ko, pastarąjį apeliacinio argumentą paneigia bylos įrodymai (pareigūnės kamera darytas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) d.). Byloje nėra nustatyta, kad minėtas vaizdo įrašas būtų nufilmuotas su pertraukimais, todėl pripažįstama, jog nukentėjusioji jokio psichologinio spaudimo nepatyrė, parodymus davė laisva valia. Nustatytas įvykio aplinkybes patvirtina ir jau ištirti bei aprašyti liudytojos policijos pareigūnės E. N. parodymai. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog šios liudytojos parodymais pagrindo abejoti nėra. Taip pat pagrindo nesivadovauti ir liudytojų D. Ž. ir J. M. parodymais, kurie neprieštarauja byloje surinktų, aukščiau nurodytų įrodymų, visumai

64. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, visų bylos įrodymų kontekste vertino apelianto akcentuojamą aplinkybę, jog jo nurodomu laiku jis buvo medicinos priežiūros įstaigoje, bei teisingai pripažino, jog ji nepaneigia prieš tai aptartų įrodymų viseto. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pagrįstai pripažino apeliantą kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (duomenys neskelbtini) d. padarytos nusikalstamos veikos.

Dėl (duomenys neskelbtini) d. nusikalstamos veikos (BK 140 straipsnio 2 dalis)

65. Pirmosios instancijos teismas apeliantą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteisė už tai, kad (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. bute adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. J., kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veidą, po to nuo smūgio A. J. nukritus ant žemės, suėmęs abejomis rankomis jos plaukus, tempė į butą, adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, bute jis tyčia ne mažiau dviejų smūgių sudavė A. J., taip nukentėjusiajai padarė muštinę žaizdą kaktoje, lūpoje, nosies sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių paburkimu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė A. J. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.

66. Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu dėl (duomenys neskelbtini) d. nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, kurie nurodyti šios nutarties 2.8. punkte, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinusi nurodytus apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apelianto nurodomos aplinkybės prieštarauja byloje esančių ir ištirtų įrodymų visetui.

67. Apeliantas pirmosios instancijos teisme parodė, jog (duomenys neskelbtini) d. konfliktas buvo prieš policijai atvykstant, galimai (duomenys neskelbtini) valandą; jis nukentėjusiąją A. J. iš kambario išvedė į koridorių, smūgių nebuvo, nukentėjusioji buvo girta; netempė nukentėjusiosios už plaukų, nukentėjusioji sėdėjo ant žemės; kambaryje griuvo ant kėdės, buvo stipriai neblaivi; nukentėjusiajai kakta buvo užklijuota pleistru iki jų konflikto; nukentėjusioji ryte girta krito ant stalo, pati sakė, kad krito; kai atvyko pareigūnai, buto savininkas nurodė, kad apeliantas nemušė, netampė.

68. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas parodė, kad jis nukentėjusioji buvo tokia girta, kad, keldamasi, griuvo ir, griūdama atbulomis, krito į tarp lovos ir spintelės, pakaušiu atsitrenkė į žemę; apeliantas paliko nukentėjusiąją bute Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), grįžo apie (duomenys neskelbtini) valandą ir pamatė, kad nukentėjusiajai ant kaktos užklijuoti du dideli pleistrai; grįžus namo, po kelių minučių kaimynas atnešė nukentėjusiosios „tapkes“, tada tarp nukentėjusiosios ir apelianto prasidėjo žodinis konfliktas dėl to, kad nukentėjusioji vartoja vaistus kartu su alkoholiu; nukentėjusioji sėdosi ant bute buvusios kėdės, taip ją sulaužydama, kartu su kėde krito ant žemės, todėl pleistru užklijuota žaizda kaktoje pradėjo kraujuoti; apeliantas paėmė ją už rankos, perkėlė per slenkstį ir ten paliko būti; nurodytu metu ėjo asmuo, iš kurio butą nuomojasi apeliantas, ir jam pasakė, kad nukentėjusioji parvesta iš (duomenys neskelbtini) buto, kraujuoja, tada savininkas iškvietė policiją; prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, su ja konfliktavo tik žodžiu. Pati nukentėjusioji buvo labai girta, daug kur griuvinėjo, bendro naudojimo tualete buvo nugriuvusi tą pačią dieną; nukentėjusioji susižaloti galėjo ir pati (b. t. V, l. 113-115).

69. Nukentėjusioji A. J. teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) d. vyko išgertuvės, smurto prieš ją nebuvo ir netvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Nors ikiteisminio tyrimo metu ši nukentėjusioji parodė, kad (duomenys neskelbtini) d. buvo kartu su apeliantu pas kaimynę Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) , kai apeliantas kumščiu smūgiavo jai į veidą, dėl ko ji nukrito ant žemės, po to apeliantas išėjo iš buto ir jai O. S. užklijavo pleistru žaizdą, kuri buvo virš dešinio antakio. Po kelių minučių apeliantas grįžo ir sugriebė abejomis rankomis nukentėjusiosios plaukus ir tempė į nuomojamą butą, kur ją toliau mušė – smūgių buvo daug, bet kiek tiksliai, pasakyti nukentėjusioji negalėjo, nes nepamena, taip pat nepamena, ar rankomis, ar kojomis apeliantas ją mušė. Visi apelianto padaryti veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusioji nurodė, kad šiame bute nebegyvens, nes bijo, kad apeliantas gali ateiti, išlaužti duris ar, einant į tualetą, ją sumušti. Įvykio dieną nukentėjusioji buvo neblaivi ir visų įvykio aplinkybių nepamena, neatsimena ir konflikto priežasčių (b. t. III, l. 48-51).

73. Iš (duomenys neskelbtini) d. tyrėjos G. P. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kambaryje apeliantas, būdamas neblaivus (nusistatyti neblaivumą atsisakė), fiziškai smurtavo prieš nukentėjusiąją (nustatytas 3,02 promilės neblaivumas), t. y. rankos kumščiu sudavė jai į veido sritį, suėmęs rankomis už plaukų, juos tempė ir nenustatytą kiekį kartų kėde sudavė jai į galvos sritį, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyriuje po apžiūros nukentėjusiajai nustatyta kaktos mušta žaizda, išleista į namus (b. t. III, l. 28-30).

74. Liudytoja J. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji visada mėlyna vaikščiojo, ši nesakydavo, kas ją muša, bet jiems buvo žinoma, kad apeliantas. Vieną kartą nukentėjusioji buvo labai sumušta, gal (duomenys neskelbtini) mėn. Liudytoja (duomenys neskelbtini) metais du kartus matė nukentėjusiąją stipriai sumuštą. Mačiusi, kad apeliantas būtų mušęs nukentėjusiąją, nėra, tik mėlynes matė.

75. Liudytojas D. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis matė nukentėjusiąją su mėlynėm, dar prieš jo padūrimą ((duomenys neskelbtini) d.), yra matęs, kad nukentėjusioji buvo sužalota. Jam būnant virtuvėje, jis matė, kad ji turėjo mėlynę, klausė jos, kas buvo, ji sakė, kad į stulpą atsitrenkė. Kai jis paklausė apelianto, kodėl šis mušė, šis jam pasakė, kad taip turėjo būti, todėl jis suprato, kad apeliantas smurtavo prieš nukentėjusiąją. Du kartus yra matęs nukentėjusiąją su mėlynėm.

76. Iš 2025 m. kovo 24 d. apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas ir aprašytas pareigūnų kūno kameros įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 24 min. 06 sek. Filmuota pareigūnės G. P. kūno kamera. Pareigūnas, kurio kūno kamera nefilmuota, P. J.. Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad pareigūnai atvyko į įvykio vietą Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kur juos pasitiko apie įvykį pranešęs asmuo M. S., taip pat nukentėjusioji ir apeliantas. M. S. pareigūnams paaiškino, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi, kruvina, nuoga, išmesta iš buto, paklausus, kas taip padarė, parodė į apeliantą. Pareigūnams užėjus į butą, kuriame gyvena apeliantas, matėsi kruvina nukentėjusioji, kuri pasakė, kad netyčia nugriuvo, pareigūnas išsivedė apeliantą. Greitosios pagalbos darbuotojui nukentėjusioji paaiškino, kad nugriuvo. Pareigūnei nukentėjusioji nurodė, kad apeliantas yra buvęs jos sugyventinis. Vėliau pokalbio su pareigūne metu nukentėjusioji nurodė, kad apeliantas ją sumušė (duomenys neskelbtini) d. Teigė, kad iš kojos spyrė, išeinant iš buto, pasakė, kad apeliantas ją daužė su taburete (b. t. III, l. 95-101).

77. Iš BPC įrašo matyti, jog M. S. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) val. nurodė, kad rado sumuštą moterį, kruvina galva, jo nuomojame bute atsitiktinai, vyras išmetė ją pro duris. Reikėtų, kad atvažiuotų pareigūnai įvertintų moters būklę, moteris sumušta, nuoga koridoriuje. M. S. taip pat nurodė, kad nukentėjusiąją galimai sumušė apeliantas, nukentėjusioji išėjo iš buto ir buvo sumušta. Taip pat atsakė, kad nukentėjusioji buvo sumušta arba (duomenys neskelbtini) d. vakare, arba (duomenys neskelbtini) d. ryte (b. t. III, l. 90-93).

78. Iš 2025 m. balandžio 8 d. specialisto išvados Nr. G366/2025(05) matyti, kad nukentėjusiajai A. J. nustatyta muštinės žaizdos kaktoje, lūpoje, nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių paburkimu, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), 3 trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveiktos sutrikdymu, nustatyti sužalojimai griuvimui nebūdingi; jie galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (b. t. III, l. 57-58).

79. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apelianto parodymai tam tikrose aplinkybėse proceso metu buvo nenuoseklūs, skyrėsi nuo kitų jo teiktų parodymų. Pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus, neigdamas smurto prieš nukentėjusiąją faktą, apeliantas parodė, kad jis matė, kaip nukentėjusioji kėlėsi nuo žemės ir prasiskėlė galvą į stalą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nurodė kitokias aplinkybes, t. y. jog nukentėjusioji buvo tiek neblaivi, kad, keldamasi, griuvo ir, griūdama atbulomis, krito tarp lovos ir spintelės, pakaušiu atsitrenkė į žemę. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog pagal byloje esančius įrodymus nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai ne pakaušyje, kaip nurodė apeliantas, ir ne kad nukentėjusioji atsitrenkė pati griūdama, o kaktoje, lūpoje, nosyje ir nustatyti sužalojimai griuvimui nebūdingi. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ant nukentėjusiosios kaktos matė du didelius pleistrus, teisiamojo posėdžio metu jau nurodė, kad vieną, o apeliaciniame skunde teigia, kad pleistras buvo ant nukentėjusiosios smakro, kartu nurodydamas dar vieną naują aplinkybę dėl nukentėjusiajai prieš tai padarytos operacijos. Be to, apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad nukentėjusioji buvo aplipusi kalkėmis, nes nugriuvo ant grindų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tokių aplinkybių nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apelianto parodymų prieštaringumas ir nenuoseklumas, vis naujų aplinkybių nurodymas, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje išsamiai ištirtų įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, leidžia apeliacinio skundo argumentus vertinti kaip nepagrįstus.

80. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog, nepaisant to, kad nukentėjusiosios A. J. parodymai proceso metu kito, nebuvo nuoseklūs, nagrinėjamoje byloje įrodymų visetas leidžia teigti, kad apeliantas padarė jam (duomenys neskelbtini) d. inkriminuotą veiką, todėl pirmosios instancijos teismas apeliantą pagrįstai pripažino kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

81. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, liudytojo O. S. parodymus laikyti nenuosekliais nėra pagrindo. Šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu aiškiai parodė, kad apeliantas išėjo ir po kiek laiko grįžo, sutrenkė vieną kartą nukentėjusiajai. Tai, kad liudytojas neprisiminė, kuo ar kuria ranka trenkė apeliantas nukentėjusiajai, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime neleidžia daryti išvados, kad liudytojas painiojosi, taigi, ir neturi įtakos aplinkybių nustatymui ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Šiuo atveju pažymėtina, jog liudytojas aiškiai patvirtino smurto faktą, be kita ko, girdėjo ir vėliau vykusį konfliktą bute, trankantis. Be to, minėta, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val., iš buto išėjęs apeliantas, grįžo į butą ir iš niekur nieko sudavė vieną kartą nukentėjusiajai į veidą, po smūgio apeliantas iš buto išėjo, o nukentėjusioji po smūgio sukniubo ant grindų bute, iš žaizdos virš dešinės akies pradėjo kraujuoti. Liudytojas taip pat nurodė, kad po kiek laiko apeliantas, vėl įėjęs į butą, suėmė nukentėjusiajai už plaukų ir išsitempė į koridorių, ir paskui nusitempė ją atgal į savo butą. Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Taigi, matyti, kad liudytojo duoti parodymai iš esmės nesiskiria, yra nuoseklūs, liudijantys smurtą prieš nukentėjusiąją.

82. Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nors ir neesmingai skiriasi, sutampa su liudytojų duotais parodymais teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad apeliantas prieš ją smurtavo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino nukentėjusiosios parodymus teisiamajame posėdyje kritiškai, kadangi, sutiktina, jie kardinaliai skyrėsi nuo kitų proceso dalyvių, išskyrus apeliantą, duotų parodymų. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nukentėjusioji yra linkusi atleisti apeliantui, todėl teisiamojo posėdžio metu, duodama visiškai priešingus parodymus nei davė ikiteisminio tyrimo metu, siekė palankaus teismo nuosprendžio apelianto atžvilgiu. Aplinkybių dėl nukentėjusiosios galimo pačios griuvimo nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai, priešingai – specialisto išvadoje Nr. G366/2025(05) nurodyta, jog nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai griuvimui nebūdingi. Apeliantas, apeliaciniame skunde kritiškai vertindamas šią išvadą, nenurodo iš esmės nei jokių argumentų, nei duomenų, kurių pagrindu būtų paneigtas išvados pagrįstumas. Priešingai, specialisto išvada yra išsami, konkreti, joje aiškiai yra apibūdinti nukentėjusiosios sužalojimai, jų atsiradimo mechanizmas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto keliamos abejonės yra grindžiamos iš esmės asmeninio pobūdžio vertinimu, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

83. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą pripažino kaltu dėl jam inkriminuotos (duomenys neskelbtini) d. nusikalstamos veikos, nes jo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl (duomenys neskelbtini) d. nusikalstamos veikos (BK 140 straipsnio 1 dalis)

84. Apeliantas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. bute Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš D. Ž., konflikto metu tyčia du kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, taip nukentėjusiajam padarė durtines pjautines žaizdas krūtinės ląstos kairėje pusėje, taip nežymiai sutrikdė D. Ž. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą.

85. Apeliantas, nepripažindamas savo kaltės dėl (duomenys neskelbtini) d. veikos, nurodo šiuos pagrindinius apeliacinio skundo argumentus, kurie yra nurodyti šios nutarties 2.10 punkte. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus taip pat laiko nepagrįstais dėl žemiau nurodomų aplinkybių ir išvadų.

86. Apeliantas, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad nukentėjusysis D. Ž. buvo jo kaimynas. Apeliantas buvo pas G. S., gėrė alų, atėjo nukentėjusysis ir pasakė, kad jo tėvas neįleidžia, griebė alų, išėjo ir tada vėl atėjo. Nukentėjusiajam išėjus į koridorių, atvažiavo policija. Tuo metu nukentėjusysis buvo neblaivus, lakstė, iki įvykio turėjo konfliktą su apeliantu: apeliantui grįžus namo su V. M., einant į apelianto butą, iššoko nukentėjusysis su peiliu, puolė juos, sakė kaimynams, kad nekviestų policijos. Apeliantas, teigdamas, kad nukentėjusysis dažnai laksto su peiliu, teigė, kad nukentėjusysis galėjo ir pats susižaloti.

87. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas parodė, kad (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. G. S. bute Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), buvo kartu su G. S. ir A. J., gėrė alkoholinius gėrimus. Atėjo nukentėjusysis ir pasakė, kad tėvas neįleidžia jo į namus. Nukentėjusysis bandė imti apelianto alų ir cigaretes, bet jis nedavė. Nukentėjusysis buvo bute apie valandą, po to jis iš buto išėjo ir po kokių 5 minučių atėjo su tėvu D. Ž.. D. Ž. taip pat buvo girtas, ant jo rėkė, bet ką, jis nežino, šio konflikto metu D. Ž. jam trenkė į galvą ir taip pat užgavo jo dešinės rankos mažąjį pirštą, nes D. Ž. paėmė cigaretes, o jis bandė tas cigaretes atsiimti. Apeliantas teigė, kad nukentėjusiojo nelietė ir jo tikrai peiliu nesužalojo. Kai pareigūnai buvo atvažiavę, jie ieškojo peilio, bet nerado, o vėliau tik kiti pareigūnai paėmė kažkokį G. S. peilį (b. t. V, l. 126-129).

88. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis D. Ž. teisme parodė, kad jo namo neįsileido tėvas, nes garsiai klausė muziką, tuomet jis nuėjo pas kaimyną – ten buvo A. J., G. S. ir apeliantas; visi gėrė. A. J. buvo sumušta, todėl nukentėjusysis paklausė apelianto, kodėl šis sumušė ją, o apeliantas atsakė, kad taip reikėjo. Tada nukentėjusysis pasakė, kad apeliantas moteris tik ir gali mušti, todėl apeliantas pasiėmė peilį ir dūrė nukentėjusiajam į kairės pusės šonkaulius. Vakaras buvo, tamsu, bet durys buvo pradarytos į koridorių, kuriame degė šviesa. Iki dūrio peiliu, nukentėjusysis su apeliantu pykčių nebuvo turėjęs. Po dūrio iš karto pradėjo bėgti kraujas. Po dūrio nukentėjusysis iškart išėjo iš to kambario ir išsikvietė pagalbą. Nežinojo, ar kambaryje buvo kraujo, bet koridoriuje buvo. Kai nukentėjusysis paskambino pagalbos numeriu, pasakė, kad jį sužalojo su peiliu. Medikai klausė, ar yra tas, kuris padūrė, ir iš karto atvyko pagalba, tėvas atnešė antklodę ir po to nukentėjusįjį išnešė su neštuvais, nes jis nebegalėjo paeiti. Iki nuėjimo pas G. S. nukentėjusysis sužalotas nebuvo. Analogiškus parodymus dėl sužalojimo aplinkybių nukentėjusysis D. Ž. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. t. III, l. 134-140).

89. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) d. vakarą ji atėjo pas G. S. į butą Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), jo bute jau buvo apeliantas. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. Atėjo nukentėjusysis į G. S. butą, pasakė, kad jo tėvas neįleidžia į namus, ir pradėjo nuo stalo griebti jų alų ir cigaretes, bet jie nedavė. Nukentėjusysis pradėjo konfliktuoti ir rėkti, po to buvo išėjęs, lakstė su savo tėvu po bendrabučio koridorių, ir D. Ž. užėjo į G. S. butą, pradėjo pulti apeliantą, bet jokių muštynių nebuvo. Liudytoja gerai įvykio nematė, todėl negali pasakyti, kad ir nukentėjusysis buvo bute tuo metu. Po to D. Ž. išėjo iš buto, po 10-15 minučių atvažiavo policija ir, atėję į butą, pradėjo klausti, kuris yra apeliantas, ar jis padūrė žmogų, bet ji iškarto pareigūnams pasakė, kad niekas nieko nepadūrė, nes tikrai būtų mačiusi šį veiksmą ir jį prisiminusi. Ji visą laiką buvo bute, niekur išėjusi nuo atėjimo į butą nebuvo. Liudytoja tikino, kad nematė, ir tikrai apeliantas jokio asmens nepadūrė (b. t. IV, l. 16-18). Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus, ji juos patvirtino kaip teisingus ir parodė, kad šį įvykį šiek tiek atsimena. Svarstė, kad nukentėjusysis tyčia nurodė tokias aplinkybes, nes negavo cigarečių iš jų. Liudytoja neįsivaizduoja, iš kur atsirado peilio dūrimo žymės. Apeliantas skatina liudytoją būti blaiviai, ji alkoholio nebevartoja, ketina sudaryti santuoką su apeliantu.

90. Pirmosios instancijos teisme liudytojas G. N. parodė, jog su kolega nuvykus į įvykio vietą, koridoriuje pamatė nukentėjusįjį, šis buvo užsidengęs krūtinės sritį, kraujo daug nebuvo, buvo kraujo žymių. Nukentėjusysis pasakė, kad jį sužalojo apeliantas, nurodė butą, ten beldė, duris atidarė agresyviai nusiteikęs apeliantas, jie šį sulaikė. Kadangi nukentėjusysis buvo sąmoningas, mintis dėstė adekvačiai, viską paaiškino, jie šį suprato. Nukentėjusysis pareigūnams pasakė, kad peilis buvo nedidelis ir jie tą peilį rado bute po stalu. Liudytojui ir jo kolegai nekilo abejonių dėl nukentėjusiojo pasakojimų. Su apeliantu buvo A. J. ir buto savininkas (G. S.). Jie buvo gana stipriai neblaivūs, girtavo. Apeliantas buvo agresyviai nusiteikęs, šis jiems aiškino, kad peilio tikrai nenaudojo, kad neva nukentėjusysis atėjo ir daužė duris, ir kad jie susigrūmė. A. J. sakė, kad nieko nematė. Pareigūnai klausė, kur peilis, šie sakė, kad nematė.

91. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 7 d. liudytojo G. S. duotus parodymus (b. t. IV, l. 5-8, 9-11), šis liudytojas juos patvirtino, kaip teisingus.

92. Liudytojas D. Ž. tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog kai nukentėjusysis paklausė apelianto, kodėl „įstatė savo moteriai fanarą“, apeliantas atsakė, kad taip reikėjo, tada nukentėjusysis pasakė, kad tik prieš moteris ir gali kelti ranką, o apeliantas, nieko nesakęs, atsistojo, paėmė peilį ir dūrė nukentėjusiajam į krūtinę du kartus. Nukentėjusysis atbėgo, pradėjo daužyti buto duris, tada liudytojas atsikėlė ir atrakino buto duris, pamatė nukentėjusįjį prie G. S. durų. Nukentėjusysis buvo jau susmukęs, nestovėjo ant kojų, ant jo marškinėlių ir žemės buvo kraujo. (b. t. IV, l. 19-21).

93. Liudytoja J. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dėl sūnaus (nukentėjusiojo) žino tiek, kiek šis jai pasakojo, t. y. kad jie buvo pas G. S., nukentėjusysis paklausė apelianto, kodėl šis pastoviai muša A. J., dėl to apeliantas pasiėmė peilį ir nukentėjusysis išėjo į koridorių, pajautė, kad šilta krūtinėje ir pamatė kraują.

94. Iš 2025 m. balandžio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas ir aprašytas įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis. Peilis supakuotas į kartoną, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai. Atidarius kartoninę pakuotę, matomas peilis yra juodos spalvos rankena, ant kurios abiejų pusių po tris kniedes, peilis su metaline geležte, kurios ilgis ~ 12 cm (b. t. III, l. 179-181).

95. Iš 2025 m. balandžio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas ir aprašytas pareigūnų kūno kameros įrašas, pavadinimu (duomenys neskelbtini), trukmė 15 min. 7 sek. Pareigūnas, kurio kamera filmuojama, buvo G. N., pareigūnas, kurio kamera nefilmuota, T. V.. Pareigūnai, eidami koridoriumi, mato atidarytas buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, ten įeina. Bute buvo A. J., G. S. ir apeliantas. Atsakydamas į pareigūnų klausimus, apeliantas nurodė, kad peiliu nieko nesužalojo, nežino, iš kur pas nukentėjusįjį atsirado durtinė žaizda (b. t. III, l. 192-195).

96. 2025 m. gegužės 6 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad perklausytas ir aprašytas BPC garso įrašas, trukmė 1 min. 22 sek. Iš garso įrašo girdėti, kad, paskambinęs, nukentėjusysis nurodė, kad jį su peiliu subadė ką tik, reikia skubios pagalbos. Operatoriui nurodė, kad jį sužalojo apeliantas (b. t. III, l. 188-190).

97. Iš 2025 m. balandžio 1 d. specialisto išvados Nr. G335/2025(05) matyti, kad nukentėjusiajam D. Ž. padaryta durtinės pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairėje pusėje, padarytos duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu, dviem trauminiais poveikiais galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu iki patekimo į gydymo įstaigą. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. t. III, l. 161-162).

98. Apeliantas neneigė kaltinamajame akte nurodytu laiku buvęs nurodytoje vietoje, matęs nukentėjusįjį D. Ž., tačiau neigė prieš nukentėjusįjį smurtavęs bei šiam peiliu dūręs. Apeliantas nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentus apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tapačius, kokius buvo nurodęs pirmosios instancijos teisme, nesutikdamas su jam pateiktu kaltinimu. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, juos įvertinusi visų byloje surinktų įrodymų pagrindu, vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

99. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės nuosekliai tvirtino, kad pas G. S. kartu su apeliantu ir A. J. vartojant alkoholį, jis paklausė apelianto, kodėl šis sumušė A. J., po ko apeliantas supyko ir pasiėmė peilį bei du kartus dūrė nukentėjusiajam į kairės pusės šonkaulius, tada nukentėjusysis, kai išėjo iš buto, kvietė medikus. Analogiškos aplinkybės fiksuotos ir nukentėjusiojo pareiškime bei BPC garso įraše. Į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno G. N. parodymai, policijos pareigūnų T. V. ir T. K. tarnybinių pranešimų duomenys (3 t., b. l. 197, 198) taipogi rodo, kad nukentėjusysis ir policijos pareigūnams nurodė tapačias aplinkybes apie tai, kad jį peiliu sužalojo apeliantas. Be to, savo parodymus nukentėjusysis D. Ž. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

100. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad J. M. ir D. Ž. parodymai nėra patikimi, nes jie viską sužinojo iš nukentėjusiojo, įvykio nematė. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo parodymus netiesiogiai patvirtina ir minėtų liudytojų parodymai. Taip pat ir Specialisto išvada Nr. G335/2025(05) patvirtina nukentėjusiam padarytų sužalojimų pobūdį, nurodo, kokiu įrankiu galėjo būti sužalotas nukentėjusysis, sužalojimus kvalifikavo kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši specialisto išvada iš esmės atitinka nukentėjusiojo parodymus, neprieštarauja ir liudytojų G. N., D. Ž. parodymams, policijos pareigūnų T. V. ir T. K. tarnybinių pranešimų bei apžiūrų protokolų duomenims.

101. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo bei liudytojo D. Ž. parodymų, duotų viso proceso metu, analizė leidžia pagrįstai spręsti, kad iki įvykio nukentėjusysis sužalotas nebuvo. Aplinkybės, kad nukentėjusysis buvo sužalotas ar kad buvo matomi sužalojimai iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, nenurodė nei liudytojai G. S. ir A. J., nei pats apeliantas. Apeliantas tokių aplinkybių nenurodo ir apeliaciniame skunde. Duomenų, kuriuos įvertinus, būtų galima suabejoti dėl sužalojimų aplinkybių, ar leidžiančių suabejoti nukentėjusiojo parodymų tikrumu, jo nurodytomis fizinio smurto patyrimo aplinkybėmis, teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Be to, analizuojant apelianto parodymus, matyti, jog jie tam tikrose aplinkybėse proceso metu buvo prieštaringi bei nenuoseklūs, kas sudaro pagrindą juos vertinti kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nurodė, kad buvo paimtas peilis, o bylos nagrinėjimo metu jau teigė, kad peilių nebuvo. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog nebuvo kraujo dėmių, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas paneigtas, nustačius, kad nukentėjusysis kraujavo.

102. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs kiekvieną bylai reikšmingą įrodymą ir jų visumą, padarė pagrįstą išvada, kad apeliantas (duomenys neskelbtini) d. smurtavo prieš D. Ž. ir jo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl (duomenys neskelbtini) d. nusikalstamos veikos (BK 140 straipsnio 2 dalis).

103. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. valgykloje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. J., t. y. ranka sudavė smūgį į veidą, taip nukentėjusiajai A. J. sukeldamas fizinį skausmą.

104. Nepripažindamas kaltės ir dėl (duomenys neskelbtini) d. nusikaltimo, apeliantas nurodė šios nutarties 2.9. punkte išdėstytus argumentus. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje ištirtų įrodymų pagrindu nustatytais faktais.

106. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. parodė, kad nukentėjusioji pradėjo neadekvačiai elgtis, paėmė jo telefoną, jai liepė greičiau valgyti, sakė pakeltu balso tonu, kad ją parves į namus, nes ji sunkiai orientavosi aplinkoje. Kad nukentėjusioji greičiau išeitų, apeliantas paėmė jos rankinę bei krepšį su rūbais ir išnešė į kiemą, galvojo, kad nukentėjusioji ateis jam iš paskos. Tačiau nukentėjusioji toliau sėdėjo valgykloje. Apeliantas sugrįžo atgal, darbuotoja, stovėjusi prie baro, apeliantą ir nukentėjusiąją perspėjo, kad jie bus išprašyti iš valgyklos, nes kelia triukšmą. Pasakė, kad baigs valgyti ir išeis patys. Apeliantas parodė, kad nukentėjusiajai paėmė už kairės rankos, ją norėdamas pakelti ir išvesti nuo sėdimo kampo ir kad nedingtų daiktai iš kiemo, kuriuos buvo palikęs. Tuo pat metu pajuto dujų kvapą ir jam pradėjo perštėti akis, jis daugiau nieko nematė, veidą užsidengė rankomis, niekur negalėjo pajudėti, jam trūko oro. Ranka smūgio nukentėjusiajai į veidą nesudavė, jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo (b. t. V, l. 144-147).

107. Nukentėjusioji A. J. teisme teigė, (duomenys neskelbtini) d. ji su apeliantu valgė valgykloje; jie susipyko, kažkas, sėdėjęs šalia, apeliantą purškė dujomis, paskui apeliantą išvežė policija; fizinio smurto nebuvo.

108. Liudytojas E. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini) mėn., apie (duomenys neskelbtini) val. Valgykloje jam iš dešinės prie kito stalo sėdėjo nukentėjusioji. Nepraėjus nei 5 minutėms, iš kažkur liudytojui už nugaros atėjo apeliantas ir liudytojas išgirdo pliaukštelėjimą, todėl atsisuko ir pamatė, kad tai nukentėjusiajai pradėjo bėgti kraujas. Kraują pas nukentėjusiąją liudytojas matė nubėgusį tarp nosies ir akies.

109. Liudytoja I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kolegė A. S. sakė, kad apeliantas nukentėjusiajai trenkė; liudytojas E. T. nupurškė apeliantą dujomis.

110. Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamatė, kad apeliantas užsimojo, tada ji priėjo ir šio paklausė, ką šis daro, tada įsikišo kitas klientas; pati matė, kaip buvo suduotas smūgis - apeliantas sudavė ranka nukentėjusiajai; nukentėjusioji buvo susigūžusi, nežino, kur šiai pataikė.

111. Liudytoja J. V. teisiamajam posėdyje parodė, kad gavo pranešimą, kad mušė moterį. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. t. IV, l. 96-99).

112. Iš 2025 m. gegužės 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas iš BPC. Įrašo trukmė – 03:42 min. Paskambinusi I. V., pranešė, kad valgykloje reikalinga policija, nes vyras puola moterį, vyksta muštynės, kitas pradėjo ginti ir papurškė dujų. Operatorei pranešėją sujungus su policija, pareigūnams pranešėja nurodo, kad vyras su moterimi atsisėdęs valgė, vyras išeidinėjo, paskui priėjo pradėjo moterį tampyt (b. t. IV, l. 102-104).

113. Iš 2025 m. birželio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas ir aprašytas pareigūnės J. V. kūno kameros vaizdo įrašas, pažymėtas pavadinimu (duomenys neskelbtini), trukmė – 30 minučių. Įvykio vietoje taip pat buvo pareigūnai R. Š., R. B. ir T. M.. Įvykio vietoje dalyvavo apeliantas, nukentėjusioji bei liudytojas, įvykį matęs E. T. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į iškvietimo vietą – kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Juos prie įėjimo durų pasitiko kavinės darbuotoja I. V., kuri parodė, kad apeliantas buvo nupurkštas dujomis už tai, kad puolė nukentėjusiąją. Nukentėjusioji pareigūnams pasakė, kad apeliantas jai supjaustė rūbus su peiliu, o kavinėje lėkšte į veidą trenkė. Jos teigimu, apeliantas yra neadekvatus, prašė jį išvežti. E. T. paaiškino, kad apeliantas trenkė nukentėjusiajai (b. t. IV, l. 106-109).

114. Apeliantas viso proceso metu kaltės dėl jam inkriminuoto (duomenys neskelbtini) d. nusikaltimo nepripažino, teigė, jog prieš nukentėjusiąją niekada nesmurtavo. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat teigia, kad prieš nukentėjusiąją niekada nesmurtavo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esančių ir išsamiai ištirtų įrodymų visuma.

115. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad apelianto viso proceso metu duoti parodymai tam tikrose aplinkybėse buvo prieštaringi bei nenuoseklūs. Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusioji valgykloje pradėjo elgtis neadekvačiai, sunkiai orientavosi aplinkoje, jis, paėmęs jai už kairės rankos, norėjo ją pakelti ir išvesti, tuo pat metu pajuto dujų kvapą ir daugiau nieko nematė. Teisiamojo posėdžio metu, duodamas parodymus po visų asmenų apklausų, apeliantas jau teigė, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis valgykloje nukentėjusioji buvo neblaivi, negalėjo paeiti, ten jie garsiai konfliktavo ir jis trenkė į stalą, gal lėkštę sudaužė. Apelianto nurodytos versijos nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai. Priešingai, apeliacinio skundo argumentą, kad apeliantas prieš nukentėjusiąją nenaudojo smurto, paneigia aukščiau aptarti ir įvertinti liudytojų parodymai ir kiti įrodymai.

116. Kaip matyti, nukentėjusioji A. J. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus prieš savo sužadėtinį apeliantą. Teisme nukentėjusioji teigė, kad valgykloje su kaltinamuoju susipyko, bet fizinio smurto nebuvo. Tačiau teismas tokius nukentėjusiosios parodymus, jai neigiant prieš ją D. B. panaudotą fizinį smurtą, vertina kritiškai ir sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų visuma nepalieka abejonių dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą (duomenys neskelbtini) d. nusikaltimą pieš A. J. Be to, nukentėjusiosios parodymų prieštaringumas byloje surinktiems objektyviems įrodymams sudaro pagrindą jos parodymus teisme vertinti kaip nepatikimus bei rodo nukentėjusiosios siekį padėti apeliantui išvengti atsakomybės.

117. Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su liudytojų parodymais, teigiama, kad ant nukentėjusiosios veido nebuvo jokių sumušimo žymių, nebuvo jokio kraujo, to nematė ir liudytojos I. V. bei A. S. Nors liudytoja I. V. paties smūgio nematė, tačiau ji girdėjo konfliktą tarp nukentėjusiosios ir apelianto, o liudytoja A. S. matė konfliktą ir apelianto ranka suduotą smūgį nukentėjusiajai. Teisėjų kolegija šių liudytojų parodymų neturi pagrindo atmesti, kadangi jie yra neprieštaringi ir nuoseklūs, patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, vieni kitus papildo ir sudaro loginę įvykio seką.

118. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantą kaltu dėl (duomenys neskelbtini) d. nusikalstamos veikos ir teisingai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

119. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir motyvus, nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei padarytas išvadas, konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paremtas išsamiu byloje esančių įrodymų ištyrimu ir kruopščiu aplinkybių įvertinimu, tinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

120. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (9 t., b. l. 87, 99, 118, 121)) baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisme, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, yra nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo D. B. nepriteisti.