Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. K. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį registruotis darbo biržoje ar pradėti dirbti ir per dvejus metus atlyginti nukentėjusiajai R. K. 1134 Eur turtinę žalą, įpareigojant per mėnesį, tai yra iki mėnesio pirmos dienos, nukentėjusiajai mokėti ne mažiau kaip 47,25 Eur turtinei žalai atlyginti. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. kovo 4 d.

2017 m. kovo 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas dėl nuteistajam E. K. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Teikime nurodoma, kad nuteistasis E. K. nevykdo teismo skirto įpareigojimo ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. pasirašytos sutarties, t. y. per mėnesį nesumoka po 30 Eur turtinės žalos atlyginimo, todėl siūloma jam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi tenkino Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą. Panaikino E. K. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė nuteistąjį atlikti paskirtą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Nutarčiai įsiteisėjus, nutarta E. K. sulaikyti. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio E. K. sulaikymo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi atnaujino nuteistajam E. K. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties apskundimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Pažymėtina, jog E. K. su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis 2016 m. kovo 21 d. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriuje buvo supažindintas pasirašytinai (asmens bylos l. 15).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu nuteistajam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 69 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį registruotis darbo biržoje ar pradėti dirbti ir per dvejus metus atlyginti nukentėjusiajai R. K. 1134 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt keturių eurų) turtinę žalą. E. K. buvo įpareigotas per mėnesį, t. y. iki mėnesio pirmos dienos, nukentėjusiajai R. K. mokėti ne mažiau kaip 47,25 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 25 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimis netenkino dviejų Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimų, tačiau nagrinėjant 2017 m. kovo 3 d. Probacijos skyriaus teikimą, probuojamojo E. K. elgesys turi būti vertinamas ne tik po 2016 m. gruodžio 5 d., bet yra būtina vertinti nuteistojo elgesį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Svarbu, kad, vertinant nuteistojo elgesį ir teismo paskirtų įpareigojimų vykdymą konkrečiu trumpu kelių mėnesių laikotarpiu, gali ir nebūti pagrindo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, tik įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, gali paaiškėti, jog E. K. elgesys akivaizdžiai progresuoja neigiama linkme ir toliau taikant bausmės vykdymo atidėjimą nebus užtikrintas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų įgyvendinimas.

Kaip jau buvo konstatuota ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. elgesį Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2016 m. kovo 8 d. 2016 m. kovo 21 d. jis buvo supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, jam paaiškintas probacijos turinys, jis įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už probacijos sąlygų, teismo skirtų pareigų nevykdymą. 2016 m. kovo 21 d. atlikus nuteistojo keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad probuojamasis priklauso vidutinio pakartotinio teistumo rizikos grupei (71 balas). Taip pat nustatyta galima vidutinė rimtos žalos rizika pažįstamiems suaugusiems asmenims (asmens bylos l. 17). E. K. nuo 2016 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. spalio 6 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (asmens bylos l. 43–44), nuo 2016 m. lapkričio 7 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (asmens bylos l. 95). Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad E. K. nuo 2017 m. balandžio 8 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 20). 2016 m. kovo 27 d. E. K. nukentėjusiajai R. K. sumokėjo 50 Eur turtinės žalos atlyginimo (asmens bylos l. 39). 2016 m. rugpjūčio 24 d. probuojamasis su nukentėjusiąja pasirašė susitarimą, kuriuo nuteistasis įsipareigojo mokėti kas mėnesį po 30 Eur, o praleidęs vieno mėnesio įmoką – kitą mėnesį pervesti praleisto mėnesio įmoką ir kas mėnesį mokamo dydžio įmoką (asmens bylos l. 71–72). 2016 m. rugsėjo 21 d., 2016 m. lapkričio 10 d. probuojamasis sumokėjo po 30 Eur įmokų, 2016 m. gruodžio 30 d. sumokėjo 20 Eur įmoką (asmens bylos l. 76, 79, 86), 2017 m. vasario 24 d. sumokėjo 14 Eur įmoką (asmens bylos l. 99). 2017 m. kovo 3 d. E. K. teikė paaiškinimą Probacijos skyriui dėl susitarimo su nukentėjusiąja sąlygų nevykdymo, nurodė, kad negauna atlyginimo ir neturi pakankamai lėšų sumokėti įmokas (asmens bylos l. 100).

Išanalizavęs bylos medžiagą, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad probuojamasis E. K. be pateisinamų priežasčių nevykdo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirtos pareigos bei 2016 m. rugpjūčio 24 d. pasirašytos sutarties, t. y. kas mėnesį nukentėjusiajai sumokėti po 30 Eur turtinei žalai atlyginti. Pirmiausia, pažymėtina, kad iš 1134 Eur sumos E. K. nukentėjusiajai šiuo metu yra atlyginęs tik labai nedidelę turtinės žalos dalį – 144 Eur. Taigi atlyginti dar liko 990 Eur dydžio turtinę žalą. Padarytą turtinę žalą E. K. pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendį turi atlyginti per dvejus metus, t. y. nustatytas terminas baigiasi 2018 m. kovo 4 d. Taigi apygardos teismas abejoja nuteistojo skundo teiginiais, kad likusią neatlygintą turtinės žalos dalį E. K. atlygins per pusmetį ar net greičiau. Nors iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad E. K. nuo 2017 m. balandžio 8 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 20), tačiau prie bylos medžiagos nėra pridėta sudaryta darbo sutartis, todėl apeliacinės instancijos teismui trūksta duomenų spręsti apie E. K. gaunamas pajamas ir jų dydį. Tuo labiau kad, net ir dirbdamas bei gaudamas iš darbo veiklos pajamų, E. K. toliau nededa maksimalių pastangų ar nenori laiku nustatytais dydžiais atlyginti nukentėjusiajai R. K. padarytą turtinę žalą. Taigi vien ta aplinkybė, kad nuteistasis E. K. dirba, savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, kad turtinę žalą jis atlygins. Ir anksčiau probuojamasis dirbo, tačiau teismo nuosprendžiu paskirto įpareigojimo nevykdė. Be to, dažna nuteistojo darboviečių kaita leidžia teismui abejoti ir E. K. gaunamų pajamų pastovumu bei stabilumu.

Papildomai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, jog nukentėjusiajai yra atlyginta būtent 144 Eur dydžio turtinės žalos suma, byloje yra tai patvirtinantys duomenys (asmens bylos l. 39, 76, 79, 86, 99). Apie kitas nuteistojo sumokėtas įmokas, kurias jis nurodo skunde, apeliacinės instancijos teismas neturi jokių duomenų, o ir pats probuojamasis šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų ar jų kopijų pridėti į bylą nėra pateikęs. Nors nuteistasis nurodo, jog buvo tik įpareigotas atvykti į Probacijos skyrių, tačiau iš 2016 m. kovo 21 d. pažymos apie supažindinimą su probacijos, bausmės ar kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis yra matyti, kad E. K. pasirašytinai buvo išaiškinta ir jis buvo įspėtas dėl pasekmių už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą (asmens bylos l. 15). Vadinasi, E. K. buvo puikiai žinoma apie tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir jis gali būti pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, jei nevykdys įpareigojimo nukentėjusiajai atlyginti turtinę žalą. Būtina pažymėti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimis probuojamajam E. K. buvo sudaryta galimybė pasitaisyti, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, E. K. teismo pasitikėjimo nepateisino. Nors 2016 m. rugpjūčio 24 d. probuojamasis su nukentėjusiąja pasirašė susitarimą, kuriuo jis įsipareigojo mokėti kas mėnesį mažesnę įmoką, nei buvo nustatyta teismo nuosprendžiu, t. y. mėnesinė įmoka buvo sumažinta iki 30 Eur, tačiau jis ir toliau nevykdo minėto teismo įpareigojimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog nuteistojo paaiškinimas Probacijos skyriui, kad jis negauna atlyginimo ir neturi pakankamai lėšų sumokėti įmokas, nepašalina jo pareigos vykdyti teismo jam paskirtą įpareigojimą. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis piktnaudžiauja teismo jam parodytu pasitikėjimu ir stengiasi išvengti turtinės žalos atlyginimo. Toks asmens, nuteisto už nusikalstamų veikų padarymą, elgesys, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą, toliau negali būti toleruojamas. Nors E. K. yra įdėjęs įdirbio ir dalį turtinės žalos nukentėjusiajai atlygino, tačiau atlygintoji dalis yra daug mažesnė nei ta sumos dalis, kurią nuteistasis dar turi atlyginti, o jo elgesys bausmės vykdymo atidėjimo metu nesudaro pagrindo teismui pagrįstai tikėti, kad likusi žalos dalis artimiausiu metu savanoriškai bus atlyginta. Siekdamas pateisinti teismo parodytą pasitikėjimą ir norėdamas išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, per ilgesnį nei metų laikotarpį nuo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžio įsiteisėjimo E. K. galėjo parodyti daugiau iniciatyvos ir įdėti maksimalias pastangas paskirto įpareigojimo tinkamam vykdymui, tačiau probuojamojo elgesys rodo jo abejingumą ir susiformavusias teisei priešingas socialines nuostatas.

Skiriamais įpareigojimais atlyginti turtinę žalą ir dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje siekiama, kad asmuo turėtų tinkamą užsiėmimą, ugdytų darbinius profesinius įgūdžius, kurie ateityje padėtų integruotis į visuomenę, nebegrįžti prie nusikalstamų veikų darymo ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, taip pat padėtų suvokti savo neteisėto elgesio pasekmes, kilusių padarinių pavojingumą ir pasidaryti tinkamas išvadas, todėl savaime suprantama, jog vien tik trumpalaikiai darbai keliose įmonėse, nedidelės dalies žalos atlyginimas po itin mažą sumą negali būti laikomi tinkamu šių įpareigojimų įgyvendinimu. Skiriamų įpareigojimų esmė yra kuo didesnis poveikis nuteistajam, kad asmuo pakeistų savo gyvenimo būdą ir vertybių sistemą. Anksčiau aptartos aplinkybės ir nuteistojo E. K. elgesys bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu rodo, kad nuteistasis jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo.

Be to, pažymėtina ir tai, kad nuteistasis neinformavo Probacijos skyriaus apie pakeistą gyvenamąją vietą. Nors skunde E. K. yra nurodęs, jog Probacijos skyrius net nebandė su juo susisiekti, o telefono numerio jis pakeitęs nebuvo, tačiau individualiame probuojamojo priežiūros plane prie bendrųjų probuojamojo pareigų yra numatyta, kad probuojamasis turi pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (5.3 punkto 3 papunktis). Informacija apie gyvenamosios vietos keitimą (esant reikalui – prašymas) pateikiama raštu ne vėliau kaip 7 dienos iki gyvenamosios vietos pakeitimo. Vadinasi, nuteistasis E. K. turėjo pareigą pats informuoti Probacijos skyrių apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, o ne laukti, kol Probacijos skyriaus pareigūnai bandys susisiekti su juo (įskaitant ir telefoninius skambučius) ar pradės domėtis jo gyvenamąja vieta. Neatsakingą nuteistojo požiūrį į jam skirtų pareigų vykdymą parodo ir tai, kad nuteistasis nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, nagrinėjant 2017 m. kovo 3 d. teikimą. 2017 m. kovo 8 d. posėdyje nuteistasis nedalyvavo dėl sveikatos problemų, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, priežastys, kodėl nuteistasis nedalyvavo 2017 m. kovo 16 d. ir 2017 m. balandžio 7 d. posėdžiuose, tiksliai nežinomos. Nors nuteistajam nepavyko įteikti šaukimo, tačiau jam buvo žinoma apie teikimo nagrinėjimą. Galiausiai 2017 m. balandžio 18 d. posėdžio metu teismas, atsižvelgdamas į teikimo nagrinėjimo eigą ir tai, kad nuteistasis nėra nurodęs savo kontaktinių duomenų darbo sutartyje, o tai, teismo vertinimu, leido manyti, kad nuteistasis vengia kontaktuoti su teisėsaugos institucijomis, nusprendė teikimą nagrinėti E. K. nedalyvaujant. Šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo neatsakingumą, lengvabūdišką požiūrį į individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytų pareigų vykdymą bei siekį išvengti tinkamo probacijos sąlygų vykdymo.

Ne mažiau svarbu tai, kad 2016 m. kovo 21 d. atlikus keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog E. K. priklauso vidutinei pakartotinio teistumo rizikos grupei (71 balas), taip pat nustatyta vidutinė rimtos žalos rizika pažįstamiems suaugusiems asmenims (asmens bylos l. 17). Nuteistasis sutiko dalyvauti elgesio pataisos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, tačiau duomenų, patvirtinančių E. K. dalyvavimą šioje programoje, nėra (asmens bylos l. 36). Visa tai, kas aptarta, rodo, jog nuteistasis E. K. nededa pastangų keisti savo elgesį tinkama linkme, nors yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau nevertina visų teismo sudarytų galimybių padaryti išvadas dėl savo netinkamo elgesio. E. K., kaip jau minėta anksčiau, nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, nepasidarė reikiamų išvadų ir nevykdė teismo paskirto įpareigojimo. E. K. skunde nurodomas teiginys, kad greitai su R. P. susilauks vaiko, yra deklaratyvaus pobūdžio, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, tuo labiau pasikeitusios šeiminės aplinkybės nėra pakankamas pagrindas nevykdyti teismo paskirto įpareigojimo. Kadangi E. K. skunde nėra nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų pateisinti paskirto įpareigojimo nevykdymą, apygardos teismas daro išvadą, jog aptartos aplinkybės rodo nuteistojo nenorą keistis, gyventi socialiai teisingą gyvenimą. Apygardos teismas konstatuoja, kad nuteistasis nesupranta ir tinkamai neįvertina savo elgesio bei jo pasekmių.

E. K. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, nuteistasis nevykdo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teismo jam paskirto įpareigojimo, pažeidžia probacijos atlikimo tvarką, todėl tolesnis bausmės vykdymo atidėjimo taikymas pažeistų teisingumo principą, kartu būtų neužtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti nubaudimo bei prevenciniai tikslai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2017 m. balandžio 18 d. nutartį, tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes ir pagrįstai nutarė E. K. panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos išvados motyvuotos, pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių nekelia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.