Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2018-11-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1136-537/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-1136-537/2018Nutartis · 2018-11-27Marijampolės apylinkės teismas
  2. AN2-44-530/2019Nutartis · 2019-01-25Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-27
Bylos Nr.
II-1136-537/2018
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00540-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Pažeidėjas
D. N.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. II-1136-537/2018Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00540-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 27 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys,sekretoriaujant M. D.,dalyvaujant skundus padavusiam nubaustam asmeniui D. N.,

skundžiamus nutarimus surašiusios institucijos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotai atstovei V. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. N. skundus dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. S. 2018 m. rugsėjo 20 d. priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose Nr. 64-ANR_N-5033-2018, Nr. 64-ANR_N-5034-2018, Nr. 64-ANR_N-5035-2018 ir Nr. 64-ANR_N-5036-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

D. N. pateiktais skundais prašo panaikinti skundžiamus nutarimus ir administracinių nusižengimų teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą. Administracinio nusižengimo protokole ar nutarime nepakanka formaliai išvardinti pažeistas teisės normas, tačiau būtina konkretizuoti jų turinį ir esmę, nurodyti, kokiais veiksmais ( neveikimu) buvo pažeisti normose įtvirtinti reikalavimai. Skundžiamuose nutarimuose nurodyta, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 2 dalį. Minimas straipsnis yra bendro pobūdžio, nekonkretizuojantis, kokie jo veiksmai gali būti laikomi prieštaraujančiais šiai teisės normai. Iš skundžiamų nutarimų galima suprasti, kad jo padaryto nusižengimo objektyvioji pusė pasireiškė tuo, kad jis plaukiojo privačiame vandens telkinyje, neturėdamas vandens telkinio savininkų leidimo. Tokios išvados kardinaliai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. 2018 m. kovo 7 d nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-403/2018 Lietuvos A. T. konstatavo, kad „atsižvelgiant į tai, kad vandens telkiniuose plaukiojimas plaukiojimo priemonėmis yra įstatymo neuždrausta veikla, teisę plaukioti turi tiek vandens savininkas, tiek kiti asmenys, tam nereikalingas specialus leidimas“. Iš skundžiamų nutarimų galima suprasti, kad jo padarytų nusižengimų objektyvioji pusė pasireiškė taip pat tuo, kad žvejojo privačiame vandens telkinyje, neturėdamas vandens telkinio savininkų leidimo. Su tokiu jo veiksmų kvalifikavimu nesutinka. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 (toliau – Taisyklės) 11 punkte nustatyta, kad „draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę <...>“. Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, turi teisę fiziniai asmenys iki 16 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir neįgalieji. Jis yra valstybinio socialinio draudimo pensininkas ir tai reiškia, kad mėgėjiškai žvejybai nėra reikalingas vandens telkinio savininko leidimas. Minėta aplinkybė, kad jis yra valstybinio socialinio draudimo pensininkas ir dėl to jam mėgėjiškai žvejybai nėra reikalingas vandens telkinio savininko leidimas, sudaro pakankamą pagrindą skundžiamus nutarimus pripažinti neteisėtais. Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnyje yra reglamentuota teisės į mėgėjų žvejybą suteikimo tvarka, apimanti ir privačius žuvininkystės vandens telkinius, tačiau minėtame straipsnyje įtvirtintos normos nesuteikia teisės privačių vandens telkinių savininkams uždrausti mėgėjišką žvejybą. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių ( toliau -Taisyklių ) III skyrius taip pat neįtvirtina privačių vandens telkinių savininko teisės neleisti mėgėjiškos žvejybos. Šiuo metu negalioja joks teisės aktas, iš kurio nuostatų būtų galima kildinti natūralios kilmės vandens telkinio savininko teisę neleisti tokiame vandens telkinyje žvejoti kitiems žvejams mėgėjams. Pažymi, kad Taisyklių 163 punkte nustatyta, kad vandens telkiniuose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir ūkio subjektams, žvejojama laikantis Taisyklėse nustatytų žvejybos valstybiniuose vandens telkiniuose reikalavimų. Į K. D. ir kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą įsiterpia tik nedidelė dalis Balsės upelio. Ši dalis negali būti traktuojama kaip atskiras vandens telkinys, atsietas nuo kitos Balsės upelio dalies. K. B. upelio dalis, kuri nėra susijusi su K. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, priklauso valstybei.

Atsiliepimas

Marijampolės AVPK pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti ir skundžiamus nutarimus palikti nepakeistus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunduose nurodo, kad ANK norma yra blanketinė. Nutarime yra konkrečiai nurodytas CK kodekso 4.37 straipsnis, kuriame nurodoma, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo savininko leidimo, jis pažeidė privačios nuosavybės teises. CK 1.137 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodoma, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Buvo pažeista privati nuosavybė, savavališkai plaukiojama, žvejojama, t. y., savivaliaujama privačioje valdoje, pažeistos bendro gyvenimo taisyklės. Pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-343-397/2018, nurodyta, kad „<...> Galubalio pelkė nėra vandens telkinys, todėl joje negalioja Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Balsės upelis, šios pelkės ribose yra privatus, valstybė nėra bendrasavininkė, todėl žvejai privalo gauti savininko leidimus“. Minėtoje byloje Kauno apygardos teismas konstatavo, kad „<...> V. C. buvo būtinas savininko K. D. leidimas, kuris suteiktų teisę žvejoti jo privačiame telkinyje, nors jis ir turėjo žvejo mėgėjo bilietą, suteikiantį teisę žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose“.

Teismo posėdžio metu D. N. nurodė, kad jo veiksmams turėtų būti taikomos Taisyklių nuostatos, nes ten yra natūralios kilmės vandens telkinys, kuriame galioja minėtas teisės aktas. Taisyklės negalioja dirbtiniuose, privačiuose vandens telkiniuose. Mano, kad reikia remtis Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-485/2018, kurioje nurodyta, kokia asmenų grupė turi teisę žvejoti vandens telkinyje – vaikai iki 16 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir neįgalūs asmenys. Nesutinka su tuo, jog žvejojo privačiame vandens telkinyje bei su tuo, kad būtinas savininko leidimas. Taip pat nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, kadangi yra pensininkas ir jam savininko leidimas nereikalingas.

Marijampolės AVPK įgaliota atstove V. D. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir nutarimus palikti nepakeistus. Nurodė, kad D. N. neteisingai supranta Kauno apygardos teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-485/2018 esančius išaiškinimus. Jis privalo turėti savininko leidimą. Tai nėra vandens telkinys, tai yra pelkė ir šaltinynai. Privati žemė ir nuosavybė grindžiama civilinio kodekso normomis, todėl Taisyklės negalioja. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-343-397/2018 13 punkte yra pasisakę, kad „<...> bylos duomenimis nustatyta, jog V. C. (kartu su Dapkevičiumi) žvejojo privačiame vandens telkinyje (privačiame žemės sklype esančiame vandens telkinyje adresu (duomenys neskelbtini)). Vandens telkinio privatumo faktą patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, K. R. ir Kalvarijos skyriaus 2017 m. liepos 7 d. raštu Nr. 20SD-3751-(14.20.104.)“. Minėtos nutarties 14 punkte parašyta, kad „<...> apylinkės teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog norint žvejoti privačiuose vandens telkiniuose būtina turėti mėgėjų žvejybos leidimą, kuris suteiktų teisę žvejoti būtent tame (konkrečiame) vandens telkinyje, t. y., žvejams, be žvejo mėgėjo bilieto, būtina turėti leidimą mėgėjiškai žvejybai ir to telkinio savininko ar valdytojo leidimą, išskyrus asmenis, kurie turi teisę į nemokamą žvejybos teisę. Galubalio pelkė nėra vandens telkinys, todėl joje negalioja Taisyklės, Balsės upelis, šios pelkės ribose yra privatus, valstybė nėra bendrasavininkė, todėl žvejai privalo gauti savininko leidimus.“

Skundai netenkinami.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Teisėjas nustatė, jog Marijampolės AVPK Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja M. S. 2018 m. rugsėjo 20 d. priėmė nutarimus administracinių nusižengimų bylose Nr. 64-ANR_N-5033-2018, Nr. 64-ANR_N-5034-2018, Nr. 64-ANR_N-5035-2018 ir Nr. 64-ANR_N-5036-2018, kuriais D. N., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu, padarius nusižengimus, numatytus ANK 518 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2017 m. birželio 24 d., 19.00 val., 2017 m. birželio 26 d., 15.30 val., 2017 m. liepos 1 d., 10.40 val., 2018 m. birželio 18 d., 16.20 val., būdamas privačiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), priklausančiame K. D. ir G. Ž., esančiame vandens telkinyje, be savininkų leidimo plaukiojo ir žvejojo. Nurodyta, kad D. N., nesilaikydamas CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos pažeidė CK 4.37 straipsnio nuostatas ir padarė nusižengimus, numatytus ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Už kiekvieną nusižengimą asmeniui paskirta po 38 Eur bauda.

Administracinių nusižengimų protokoluose nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės, kaip ir skundžiamuose nutarimuose. D. N. protokoluose nurodęs, kad su nusižengimais nesutinka ir yra įsitikinęs savo teisumu (administracinių nusižengimų bylų Nr. II-1136-537/2018 5-6 lapai, Nr. II-1137-537/2018 22-23 lapai, II-1138-537/2018 7-8 lapai, II-1139-537/2018 3-4 lapai)

K. D. pareiškime parašyta, kad 2017 m. birželio 24 d., apie 19.0 val., atvažiavęs į jam priklausančią valdą, esančią (duomenys neskelbtini), rado žvejojančius D. N. ir M. G.. Minėti asmenys žvejojo be leidimo (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-1136-537/2018 7 lapas).

D. N. apklausos protokole parašyta, kad 2017 m. birželio 24 d., apie 19.00 val., kartu su M. G. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur yra vandens telkinys, kuriame teka Balsės upelis. Prie vandens telkinio matė įspėjamuosius ženklus, su užrašu, kad tai yra privati teritorija. Žino, kad žemės sklypas, kuris yra užlietas Balsės upelio vandeniu, priklauso K. D., G. Ž. ir Lietuvos Respublikos valstybei. Kadangi ši problema dėl žvejybos jau tęsiasi keletą metų, ir anksčiau yra pas savininkus prašęs leidimo žvejoti, tačiau jie neišdavė. Žinodamas jų poziciją dėl žvejojimo, 2017 m. birželio 24 d. leidimo žvejoti neprašė. Anksčiau yra gavęs žodinių perspėjimų iš savininkų, kad jiems priklausančioje privačioje valdoje esančiame vandens telkinyje, kuris yra natūralios kilmės, žvejoti neturi teisės. Gumine valtimi abu su G. įplaukė į Balsės upelį, su tikslu žvejoti. Žvejojo mėgėjiškais žvejybos įrankiais (spiningais), turėjo su savimi žvejo bilietą. Kadangi žvejojo valstybei priklausančiame Balsės upelyje, kuris yra įtrauktas į UETK 15010374 ir D. atžymėtas mediniais stulpais ir atitvertas viela. Turi nemokamą žvejybos teisę, kurią numato Žvejų mėgėjų įstatymas, nes yra valstybinio socialinio draudimo pensininkas. Nepamena, ar 2017 m. birželio 25 d., apie 16.00 val., ar buvo atvykęs žvejoti. 2017 m. birželio 26 d., apie 15.30 val., kartu su V. C. vėl atvyko žvejoti į minėtą vandens telkinį. N. Ž. teigia, kad visas vandens telkinys priklauso jam, bet sklypo ribos nėra nustatytos. Taip pat iš Žemės nacionalinės tarnybos plano matoma, kad vanduo susijungia su valstybine žeme. 2017 m. liepos 1 d. vėl nuvyko į nurodytą vietą. Šią dieną neplaukiojo, nežvejojo ir žuvies negaudė. Nusižengimų nepripažįsta, yra įsitikinęs, kad turi teisę žvejoti minėtame vandens telkinyje, kuris yra privačiame žemės sklype, kadangi yra valstybinio socialinio draudimo pensininkas ir nemokamą teisę žvejoti suteikia Mėgėjų žvejybos įstatymas. O priėjimą prie visų valstybinių vandens telkinių numato kiti galiojantys teisės aktai (administracinių nusižengimų bylų Nr. II-1136-537/2018 5-6 lapai, Nr. II-1137-537/2018 22-23 lapai, II-1138-537/2018 7-8 lapai, II-1139-537/2018 5-6 lapai).

Marijampolės AVPK pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2017 m. birželio 24 d. buvo gautas iškvietimas, kad apsaugos „Komanda“ darbuotojas prašo pagalbos, kadangi privačiame vandens telkinyje be leidimo su valtimi plaukioja asmenys. Nuvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko apsaugos darbuotojas ir pelkės savininkas K. D.. Pranešėjas parodė dokumentus, kurie liudija, kad tvenkinys priklauso jam ir paprašė nepageidaujamus asmenis išprašyti iš jam priklausančios valdos (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-1136-537/2018 9 lapas).

G. Ž. apklausos protokole nurodyta, kad 2017 m. birželio 24 d., apie 19.00 val., jam priklausančioje valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rado žvejojančius D. N. ir M. G.. Minėti asmenys žvejojo be leidimo (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-1136-537/2018 10 lapas).

I. K. apklausos protokole parašyta, jog Galubalio pelkė nėra vandens telkinys ir jame negalioja Taisyklės. Norint joje žvejoti, reikia gauti savininko leidimą. Balsės upelis yra privatus, valstybė nėra bendrasavininkė (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-1136-537/2018 11-12 lapai).

Žvejo mėgėjo biliete nurodyta, kad bilietas D. N. išduotas 2017 m. birželio 24 d. (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-1136-537/2018 59 lapas).

K. D. pareiškime nurodyta, kad 2017 m. birželio 26 d., apie 15.30 val., jo privačioje valdoje esančioje Galubalės pelkėje, pamatė iš valties be jo leidimo žvejojančius nepažįstamus asmenis (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-1139-537/2018 12 lapas).

Marijampolės AVPK pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2017 m. birželio 26 d., apie 15.48 val., buvo gautas iškvietimas, kad privačiame vandens telkinyje be leidimo žvejoja pašaliniai asmenys. Nuvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko apsaugos darbuotojas ir pelkės savininkas K. D.. Valtyje buvo ir žvejojo D. N. ir V. C.. Abu asmenys pateikė žvejo bilietus ir Aplinkos apsaugos ministro įsakymą, kuris leidžia žvejoti privačiuose telkiniuose (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-1139-537/2018 13 lapas).

V. C. apklausos protokole parašyta, kad 2017 m. birželio 26 d., apie 13 val., kartu su D. N. atvyko žvejoti (duomenys neskelbtini) esantį tvenkinį. Minėtame tvenkinyje jie pagavo žuvų (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-1139-537/2018 15-16 lapai).

D. N. apklausos protokole parašyta, jog 2017 m. birželio 26 d., apie 13 val., kartu su V. C. atvyko žvejoti į Galubalio vandens telkinį, kuriame teka Balsės upelis, priklausantis Lietuvos Respublikai. Įplaukę į upelį žvejojo mėgėjiškos žvejybos įrankiais, turėdami žvejo-mėgėjo bilietus (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-1139-537/2018 17 lapas).

Protokole dėl dokumentų ir daiktų paėmimo užfiksuota, jog iš D. D. 2017 m. birželio 26 d. paimtos 2 lydekos ir 1 karosas (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-1139-537/2018 23 lapas).

Fotonuotraukose užfiksuota 2017 m. birželio 26 d. įvykio vieta ir žvejybos reikmenys (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-1139-537/2018 26-29 lapai).

K. D. pareiškime nurodyta, kad 2017 m. liepos 1 d., apie 10.40 val., jo privačioje valdoje esančioje Galubalės pelkėje, pamatė plaukiojančias dvi valtis bei žvejojančius be jo leidimo asmenis (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-1138-537/2018 5 lapas).

G. Ž. prašyme parašyta, jog 2018 m. balandžio 18 d. jis gavo pranešimą, jog jo privačioje valdoje vaikšto ir žvejoja pašaliniai asmenys (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-1137-537/2018 4 lapas).

Marijampolės AVPK pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. balandžio 18 d., apie 16.20 val., buvo gautas pranešimas apie tai, jog vyras praneša, jog (duomenys neskelbtini), esančioje jo teritoriją vaikšto 3 asmenys, kurie nenori pasišalinti, vyksta konfliktas. Nuvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėjas G. Ž., kuris nurodė, kad važiuodamas pro draugo namus pamatė, kad jo žemės sklype esančiame vandens telkinyje žvejoja pašaliniai asmenys ir taip nutarė informuoti savo draugą Žukauską, kuris iškvietė policiją. Maždaug 300 m nuo pranešėjo namų tolimais matė asmenų grupelę. Atvykus prie asmenų paaiškėjo, kad prie vandens telkinio yra atvykęs D. N., kuris nurodė, kad žvejoja, matėsi, kad asmuo yra pasidėjęs žvejybos kėdes, išskleidęs meškeres, ant žemės buvo padėti įvairūs žvejybos reikmenys. Su minėtu asmeniu taip pat kartu buvo M. G., P. P. ir L. L.. Visiems asmenims buvo paaiškinta, kad jie žvejoja neleistinai ir šiuo metu yra privačioje teritorijoje dėl ko pranešėjas juos nori išprašyti iš savo žemės sklypo. N. ir G. nurodė, kad niekur neis, kadangi teismas yra nustatęs, kad jie čia gali žvejoti ir būti toje žemėje, nes ta žemė yra neva valstybinė. Abu asmenys pasakė, kad žvejos ne tik šiandien bet dar ir rytoj atvažiuos su draugais žvejoti (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-1137-537/2018 5-6 lapai).

Fotonuotraukose užfiksuota 2018 m. balandžio 18 d. įvykio vieta ir žvejybos reikmenys (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-1137-537/2018 7-19 lapai).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys vandens telkiniai nuosavybės teise priklauso K. D., L. D. ir G. Ž. (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-1136-537/2018 60-61 lapai).

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo 16 Eur iki 60 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 Eur iki 140 Eur.

Savavaldžiavimo objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Kaip matyti iš D. N. pateiktų skundų ir bylose esančių duomenų, jis neginčija fakto, kad 2017 m. birželio 24 d., 19.00 val., 2017 m. birželio 26 d., 15.30 val., 2017 m. liepos 1 d., 10.40 val., 2018 m. birželio 18 d., 16.20 val., būdamas žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini)., priklausančiame K. D., L. D. ir G. Ž., esančiame vandens telkinyje, be savininkų leidimo plaukiojo ir žvejojo.

Skundžiamų nutarimų neteisėtumą ir nepagrįstumą D. N. argumentuoja tuo, kad

administracinio nusižengimo protokole ar nutarime nepakanka formaliai išvardinti pažeistas teisės normas, tačiau būtina konkretizuoti jų turinį ir esmę, nurodyti, kokiais būtent veiksmais (ar neveikimu) buvo pažeisti normose įtvirtinti reikalavimai. Nesutinka, kad jis savo veiksmais pažeidė CK 1.137 straipsnio 2 dalį. Minimas straipsnis yra bendro pobūdžio, nekonkretizuojantis, kokie jo veiksmai gali būti laikomi prieštaraujančiais šiai teisės normai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaip matyti iš administracinių nusižengimų nutarimų turinio, juose yra nurodytas konkretus CK 4.37 straipsnis, kurį D. N. pažeidė. Šis straipsnis aiškiai nurodo, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Šiuo atveju, D. N. pažeidė šią teisę, nes neturėdamas savininkų leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, savavališkai plaukiojo, žvejojo ir sužvejojo žuvis privačiame vandens telkinyje.

Dar vienas skundų argumentas – iš nutarimų galima suprasti, kad jo padarytų nusižengimų objektyvioji pusė pasireiškė tuo, kad D. N. plaukiojo privačiame vandens telkinyje, neturėdamas vandens telkinio savininkų leidimo. Nurodo, kad tokios išvados kardinaliai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. 2018 m. kovo 7 d nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-403/2018 Lietuvos A. T. konstatavo, kad „atsižvelgiant į tai, kad vandens telkiniuose plaukiojimas plaukiojimo priemonėmis yra įstatymo neuždrausta veikla, teisę plaukioti turi tiek vandens savininkas, tiek kiti asmenys, tam nereikalingas specialus leidimas“. Vertindamas šį skundo argumentą, teismas pažymi, kad nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuota praktika šiuo atveju negalima vadovautis, kadangi joje analizuota visiškai kitokia situacija, t. y., nagrinėtas servitutų pakeitimo ir panaikinimo klausimas. Be to, nurodyta byla yra civilinė, o ne administracinė.

D. N. skunduose nurodo, kad nesutinka su pozicija, jog žvejojo privačiame vandens telkinyje, neturėdamas vandens telkinio savininkų leidimo. Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad „draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę <...>“. Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, turi teisę fiziniai asmenys iki 16 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir neįgalieji. Jis yra valstybinio socialinio draudimo pensininkas ir tai reiškia, kad mėgėjiškai žvejybai nėra reikalingas vandens telkinio savininko leidimas.

Teismas , analizuodamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad šios bylos kontekste yra svarbu tai, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartimi buvo nagrinėtas V. C. skundas dėl Marijampolės AVPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Ž. 2018 m. vasario 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1111-2018, kurio asmuo pripažintas kaltu pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2017 m. birželio 26 d., apie 15.48 val., būdamas privačiame žemės sklype, priklausančiame K. D. bei G. Ž., esančiame vandens telkinyje adresu Rausvės g., Balsupių k., Marijampolės sav., be savininko leidimo plaukiojo po tvenkinį, žvejojo ir sužvejojo dvi lydekas ir padarė 200 Eur žalą K. D.. Šiuo nutarimu V. C. paskirta 16 Eur dydžio bauda. Marijampolės apylinkės teismas V. C. skundo netenkino. Svarbu tai, kad vienas skundžiamas nutarimas D. N. surašytas už tą patį 2017 m. birželio 26 d. žvejybos atvejį, kuomet jis aukščiau nurodytoje vietoje buvo kartu su V. C..

Minėta pirmosios instancijos teismo nutartis buvo apskųsta apeliaciniu skundu, kurį išnagrinėjo Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-343-397/2018. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad „<...> Galubalio pelkė nėra vandens telkinys, todėl joje negalioja Taisyklės. Balsės upelis, šios pelkės ribose yra privatus, valstybė nėra bendrasavininkė, todėl žvejai privalo gauti savininko leidimus. Taigi, įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad tyrėjas 2018 m. vasario 28 d. nutarimu pagrįstai konstatavo, kad V. C. buvo būtinas savininko K. D. leidimas, kuris suteiktų teisę žvejoti jo privačiame vandens telkinyje, nors jis ir turėjo žvejo mėgėjo bilietą, suteikiantį teisę žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose“. N. K. apygardos teismo pozicija tinka ir šioje analogiškoje byloje, todėl teismas pažymi, kad D. N. privalėjo turėti vandens tekinio savininkų leidimą, kadangi jo atžvilgiu netaikomos Taisyklių nuostatos ir analizuojamos situacijos kontekste neturi reikšmės tai, kad jis gauna socialinio draudimo pensiją.

Skunde taip pat nurodyta, kad Taisyklių 163 punkte parašyta, jog vandens telkiniuose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir ūkio subjektams, žvejojama laikantis Taisyklėse nustatytų žvejybos valstybiniuose vandens telkiniuose reikalavimų. Į K. D. ir kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą įsiterpia tik nedidelė dalis Balsės upelio. Ši dalis negali būti traktuojama kaip atskiras vandens telkinys, atsietas nuo kitos Balsės upelio dalies. K. B. upelio dalis, kuri nėra susijusi su K. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, priklauso valstybei. Teismas atkreipia D. D. dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše aiškiai nurodyta, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys vandens telkiniai nuosavybės teise priklauso K. D., L. D. ir G. Ž. (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-1136-537/2018 60-61 lapai). Taigi, akivaizdu, kad valstybė nėra bendrasavininkė, todėl aptariamas skundo argumentas nėra teisingas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Marijampolės AVPK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. S. 2018 m. rugsėjo 20 d. priimti nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. 64-ANR_N-5033-2018, Nr. 64-ANR_N-5034-2018, Nr. 64-ANR_N-5035-2018 ir Nr. 64-ANR_N-5036-2018 yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti skunduose nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

D. N. skundų netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Raimundas Krušinys