Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-44-530/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-1136-537/2018Nutartis · 2018-11-27Marijampolės apylinkės teismas
  2. AN2-44-530/2019Nutartis · 2019-01-25Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-25
Bylos Nr.
AN2-44-530/2019
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00540-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Pažeidėjas
D. N.
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-44-530/2019
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00540-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria D. N. skundai dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. S. 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimų administracinių nusižengimų bylose Nr. 64-ANR_N-5033-2018, Nr. 64-ANR_N-5034-2018, Nr. 64-ANR_N-5035-2018 ir Nr. 64-ANR_N-5036-2018 panaikinimo, netenkinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. S. 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimais, administracinių nusižengimų bylose Nr. 64-ANR_N-5033-2018, Nr. 64-ANR_N-5034-2018, Nr. 64-ANR_N-5035-2018 ir Nr. 64-ANR_N-5036-2018, D. N. kiekvienu atveju nubaustas 38 eurų bauda, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis:

1.1. 2017-06-26 apie 15:30 val. būdamas privačiame žemės sklype, priklausančiame K. D. ir G. Ž., esančiame vandens telkinyje adresu (duomenys neskelbtini) be savininkų leidimo plaukiojo po telkinį, žvejojo ir sužvejojo dvi lydekas ir vieną karosą, kurių viena lydeka svėrė 6.815 kg., kita lydeka svėrė 1.242 kg., karosas svėrė 0.828 kg. Sužvejodamas žuvis D. N. padarė 300 eurų turtinę žalą, nuketėjusiajam K. D.. D. N. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 str. 2 d. pažeidė privačios nuosavybes teises CK 4.37 str. nepadarius esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, neturėdamas savininkų leidimo plaukioti vandens telkiny žvejojo ir sužvejojo žuvis. Šiais savo veiksmais vykdė tariamąją teisę be leidimo žvejoti privačiame žemės sklype esančiame vandens telkinyje.

1.2. 2017-06-24 apie 19:00 val. būdamas privačiame žemės sklype, priklausančiame K. D. bei G. Ž., esančiame vandens telkinyje adresu (duomenys neskelbtini) be savininkų leidimo plaukiojo po vandens telkinį ir žvejojo. D. N. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos CK 1.1137 str. 2 d., pažeidė privačios nuosavybės teises CK 4.37 str. nepadarius esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, neturėdamas savininkų leidimo plaukiojo vandens telkinyje ir žvejojo. Šiais savo veiksmais vykdė tariamą teisę be leidimo žvejoti privačiame žemės sklype esančiame vandens telkinyje.

1.3. 2017-07-01 apie 09:00val. būdamas privačiame žemės sklype, priklausančiame K. D. ir G. Ž., esančiame vandens telkinyje adresu (duomenys neskelbtini) be savininkų leidimo plaukiojo po vandens telkinį ir žvejojo, tačiau žuvies nesugavo. D. N. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos CK 1.137 str. 2d. pažeidė privačios nuosavybės teises CK 4.37 str. nepadarius esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, neturėdamas savininkų leidimo plaukioti po vandens telkinį ir žvejojo. Šiais savo veiksmais vykdė tariamą teisę be leidimo plaukioti ir žvejoti privačiame žemės sklype esančiame vandens telkinyje.

1.4. 2018-04-18 apie 16:20 val. būdamas privačiame žemės sklype, priklausančiame K. D. ir G. Ž. esančiame vandens telkinyje adresu (duomenys neskelbtini), be savininkų leidimo, žvejojo, bet žuvies nesužvejojo. D. N. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos CK 1.137 str. 2 d., pažeidė privačios nuosavybės teisės CK 4.37 str. nepadarius esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, neturėdamas savininko leidimo žvejojo. Šiais savo veiksmais vykdė tariamą teisę be leidimo žvejoti privačiame vandens telkinyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi netenkintas D. N. skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria D. N. skundai dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. S. 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimų administracinių nusižengimų bylose Nr. 64-ANR_N-5033-2018, Nr. 64-ANR_N-5034-2018, Nr. 64-ANR_N-5035-2018 ir Nr. 64-ANR_N-5036-2018 panaikinimo. Nutartyje konstatuojama, kad nutarimai, kuriais D. N. nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį yra teisėti ir pagrįsti. Nutartyje nurodoma, jog D. N. privalėjo turėti savininkų leidimą.

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. N. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, kad veikos kvalifikavimui pagal ANK 518 straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai. Tai yra vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę. Negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis teisės pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011). Taigi, jei ir kiltų ginčas dėl galimai nukentėjusiajam K. D. ir kitiems bendraturčiams padarytos žalos įvertinimo ir jos atlyginimo, tai jis galėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka nukentėjusiajam pareiškiant ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį CK 1.138 str. pagrindu, gali reikalauti ne tik išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), bet ir užkirsti kelią teisę pažeidžiamiems veiksmams, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

3.2. Skundo autoriaus teigimu, iš skundžiamos nutarties galima suprasti, kad padaryto nusižengimo objektyvioji pusė pasireiškė taip pat tuo, kad jis plaukiojo privačiame vandens telkinyje neturėdamas vandens telkinio savininko leidimo. Tokios išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadoms, kuris 2018 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3- 83-403/2018 konstatavo, kad „atsižvelgiant į tai, kad vandens telkiniuose plaukiojimas plaukiojimo priemonėmis yra Įstatymo neuždrausta veikla, teisę plaukioti turi tiek vandens savininkas, tiek kiti asmenys, tam nereikalingas specialus leidimas“. Apylinkės teismas pažymėjo, kad šia praktika negalima vadovautis, kadangi joje analizuota visiškai kitokia situacija, nagrinėtas servitutų pakeitimo ir panaikinimo klausimas. Be to, nurodyta byla yra civilinė, o ne administracinė. Su tokiais argumentais, negalima sutikti. Nesvarbu kokius klausimus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo, tačiau svarbu, kad padarė išvadą, jog vandens telkiniuose plaukiojimas plaukiojimo priemonėmis yra įstatymo neuždrausta veikla, teisę plaukioti turi tiek vandens savininkas, tiek kiti asmenys, tam nereikalingas specialus leidimas. Nuo to momento, kai buvo paskelbta minėta nutartis, teisinis reguliavimas nebuvo pakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatuodamas, kad plaukiojimas plaukiojimo priemonėmis yra įstatymo neuždrausta veikla, tuo pačiu konstatavo, kad nėra nei civilinės, nei administracinės, nei jokios kitos rūšies teisės normų, draudžiančių plaukioti vandens telkiniuose. Be to, apelianto atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį kildinama iš to, kad jis pažeidė vandens telkinio bendraturčių nuosavybės teises, kurias reglamentuoja Civilinis kodeksas. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl apylinkės teismas atmetė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadas, kurios kaip tik ir padarytos nagrinėjant civilinę bylą.

3.3. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, turi teisę fiziniai asmenys iki 16 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir neįgalieji. D. N. yra valstybinio socialinio draudimo pensininkas ir tai reiškia, kad jam mėgėjiškai žvejybai nėra reikalingas vandens telkinio savininko leidimas. Analogišką išvadą yra suformulavęs Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-485/2018. Minėta aplinkybė, kad aš esu valstybinio socialinio draudimo pensininkas ir dėl to man mėgėjiškai žvejybai nėra reikalingas vandens telkinio savininko leidimas, sudarė pakankamą pagrindą ginčijamus nutarimus pripažinti neteisėtais. Tačiau apylinkės teismas šį mano argumentą atmetė, motyvuodamas tuo, kad vieta, kurioje D. N. žvejojo, nėra vandens telkinys, todėl jame negalioja Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Su tokia pozicija negalima sutikti. Išvada, kad vieta, kurioje apeliantas žvejojo (teismas tai įvardijo kaip (duomenys neskelbtini)), nėra vandens telkinys, prieštarauja Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje įtvirtintai definicinei normai, apibrėžiančiai paviršinių vandenų sąvoką, bei to paties straipsnio 18 dalyje įtvirtintai definicinei normai, apibrėžiančiai paviršinio vandens telkinio sąvoką.

3.4. Skundo autoriaus teigimu, apylinkės teismo nuomone, D. N. atžvilgiu negali būti taikomos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14 patvirtintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo kaip valstybinio socialinio draudimo pensininko teisę žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų įtvirtina ne Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės, o Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatos. Teismas neargumentavo, kodėl mano atžvilgiu negali būti taikomos Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatos. Šiuo aspektu ginčijama nutartis negali būti laikoma pagrįsta.

3.5. Mėgėjų žvejybos rėžimą privačiuose vandens telkiniuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių III1 skyrius, apimantis 16¹ - 16³ punktus. Apylinkės teismo nuomone, argumentai dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių III1 skyriaus nuostatų taikymo yra atmestini, nes valstybė nėra bendrasavininkė tos dalies (duomenys neskelbtini) upelio, kuri įsiterpia į privatų žemės sklypą. Marijampolės apylinkės teismas nepagrįstai suabsoliutino teisinę reikšmę fakto, kad apeliantas žvejojo toje (duomenys neskelbtini) upelio dalyje, kuri apibrėžta privataus žemės sklypo ribomis ir jo atsakomybės klausimą sprendė taip, lyg jokia (duomenys neskelbtini) upelio kaip vandens telkinio dalis nepriklausytų valstybei.

3.6. Skunde nurodoma, kad bylos duomenimis nustatyta, kad į K. D. ir kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą įsiterpia tik nedidelė dalis (duomenys neskelbtini) upelio. Ši dalis negali būti traktuojama kaip atskiras vandens telkinys, atsietas nuo kitos (duomenys neskelbtini) upelio dalies. Kita (duomenys neskelbtini) upelio dalis, kuri nėra susijusi su K. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, priklauso valstybei. Šiuo atveju turėjo būtų taikoma Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 163 punkto nuostata, kad vandens telkiniuose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir ūkio subjektams, žvejojama laikantis Taisyklėse nustatytų žvejybos valstybiniuose vandens telkiniuose reikalavimų. Teisę užsiimti mėgėjiška žvejyba suteikia žvejo mėgėjo bilietas, kuris Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4.3 punkte apibrėžiamas kaip mėgėjų žvejybos leidimas, kuriuo fiziniam asmeniui suteikiama teisė žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kurie nenaudojami kaip žvejybos plotai ir kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama pagal mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus ir tokiai žvejybai nereikalinga žvejo mėgėjo kortelė. Bylos medžiaga patvirtina, kad D. N. žvejo mėgėjo bilietą buvo įsigijęs ir tai reiškia, kad turėjo teisę žvejoti (duomenys neskelbtini) upelyje, įskaitant tą jo dalį, kuri yra įsiterpusi į K. D. ir kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

3.7. Skundo autoriaus teigimu, apylinkės teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl argumentų kad D. N. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties, nes nėra subjektyviosios nusižengimo pusės. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį - tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį - veiksmus nurodytus jo dispozicijoje.

3.8. Skunde pažymima, kad į bylą pateiktame Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. birželio 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ taip pat nurodyta, kad „upės (duomenys neskelbtini) dalyje, patenkančioje į (duomenys neskelbtini) pelkę, norintiems žuvauti asmenims nebūtina įsigyti žemės sklypo savininko išduoto žvejybos leidimo, jie turi teisę žvejoti su žvejo mėgėjo bilietu.“ Net jeigu apylinkės teismas laikė, kad šiame rašte išdėstyta nuomonė nėra teisinga, turėjo pripažinti, kad kompetentingos valstybės institucijos rašte išdėstyta nuomonė sudarė pagrindą apeliantui galvoti, kad jis veikė teisėtai, taip, kaip nurodyta rašte. Buvo pagrindas spręsti, kad apelianto veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties, nes nėra subjektyviosios nusižengimo pusės.

Atsiliepimas

4. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas H. P. pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. apeliacinį skundą, kuriame prašoma jo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad nusižengimų esmė yra, kad privačiame žemės sklype be savininko leidimo D. N. plaukiojo, žvejojo, sužvejojo žuvis. D. N. pažeidė privačios nuosavybės teises.

4.1. Atsiliepime pažymima, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-485, nurodoma, jog žvejams be mėgėjo bilieto buvo būtina turėti ir to telkinio savininko ar valdytojo leidimą. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad liudytojas I. K. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) pelkės ribose (duomenys neskelbtini) upelis yra privatus, valstybė nėra bendrasavininkė, todėl žvejai privalo gauti savininko leidimus. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, byloje Nr.AN2-347-397/2301/ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pelkėje negalioja Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. (duomenys neskelbtini) upelis šios pelkės ribose yra privatus, valstybė nėra bendrasavininkė, todėl žvejai privalo gauti savininko leidimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

6. Apeliaciniame skunde ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 518 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nurodoma, kad D. N. turėjo teisę žvejoti be leidimo, nes yra valstybinio socialinio draudimo pensininkas, nurodoma, jog buvo nubaustas ir už plaukiojimą, kas nėra draudžiama, taip pat teigiama, jog nėra ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, ir prašoma administracinę teiseną nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą (savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams). D. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos CK 1.137 str. 2 d., pažeidė privačios nuosavybes teises CK 4.37 str., nepadarius esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, neturėdamas savininkų leidimo plaukiodamas po vandens telkinį, žvejojo ir sužvejojo žuvis. Šiais savo veiksmais vykdė tariamąją teisę be leidimo žvejoti privačiame žemės sklype esančiame vandens telkinyje. Kaip teisingai nurodoma Institucijos atsiliepime, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas, nes pažeidė privačios nuosavybės teises.

8. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog jame teigiama, kad D. N. yra valstybinio socialinio draudimo pensininkas (šiuos duomenis patvirtina byloje esantys duomenys), dėl to, jam mėgėjiškai žvejybai nėra reikalingas vandens telkinio savininko leidimas. Tai anot apelianto įtvirtinta: Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo (toliau - Mėgėjų žvejybos įstatymas) 11 straipsnio 7 dalyje (žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, turi teisę fiziniai asmenys iki 16 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir neįgalieji); Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse (toliau –Taisyklės) (šių Taisyklių III1 skyriaus 16¹ – 16³ punktai). Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog minėtos Taisyklės netaikomos, taip pat teigia, kad teismas nepasisakė, kodėl negali būti taikomos Mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatos.

9. Mėgėjišką žvejybą, išskyrus mėgėjų žvejybą Baltijos jūroje ir privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose, reglamentuoja minėtos Taisyklės, kurių 1 punktas numato, jog šios Taisyklės nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nustatyta, jog vidaus vandenys – visi Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esantys paviršiniai vandens telkiniai ir tarpiniai vandenys. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje nustatyta, jog paviršinis vandens telkinys – identifikuota reikšminga vandens aplinkos dalis, esanti žemės paviršiuje, tai yra: upė ar jos dalis, kanalas, ežeras, tvenkinys, kūdra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras. Prie paviršinių vandens telkinių taip pat priskiriami tarpinių ir priekrantės vandenų plotai. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dirbtinis vandens telkinys – techninėmis priemonėmis sukurtas paviršinis vandens telkinys (kanalas, tvenkinys, rekultivuotame karjere įrengtas vandens telkinys, kūdra), išskyrus vandens talpyklas, kuriose esantis vanduo nelaidžiomis medžiagomis atskirtas nuo aplinkos grunto (baseinai, rezervuarai ir pan.).

10. Lietuvos Respublikos aplinkos agentūros 2016 m. birželio 17 d. rašte (administracinio nusižengimo bylos Nr. 18082289747, 42-43 lapai) yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pelkėje dėl praeityje vykdytų durpyno eksploatavimo ir melioracijos darbų susiformavo vandeniu užlietos vietos, kurios šiuo metu oficialiuose žemėlapiuose matomos ir žymimos atitinkamais hidrografijos ženklais – kūdromis. Nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) pelkėje esančiose kūdrose, taip pat ir likusioje pelkės dalyje, kuri yra žemės savininko sklype, asmenys žvejoti gali tik gavę žemės sklypo, kuriame yra pelkė, savininko sutikimą.

11. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (administracinio nusižengimo bylos Nr. 17069802951, 77-78 lapai) patvirtina, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. D. ir G. Ž.. Šiame žemės sklype nustatytos žemės ir miško naudojimo specialiosios sąlygos – pelkės ir šaltinynai, bei paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, vandens telkiniai. Kaip matyti iš žemės sklypo kadastro duomenų, šiame žemės sklype 1715 ha ploto sudaro vandens telkiniai, 28,3860 ha sudaro pelkės ir šaltinynai. VĮ distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „Gis centras“ 2017 m. birželio 1 d. rašte (administracinio nusižengimo bylos Nr. 17069802951, 71-72 lapai) nurodoma, kad upė (duomenys neskelbtini) iki pelkėje esančių vandens telkinių (apytikslės koordinatės (duomenys neskelbtini)) turi aiškiai matomą vagą, kuri atitinka šiuo metu Georeferencinio pagrindo kadastre (toliau – GRPK) įregistruotos upės ašines linijas (šiaurės rytų kryptimi). Pelkėje esančių vandens telkinių krantai buvo patikslinti pagal 2016 metų Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10 000 skaitmeniniame rastriniame ortofotografiniame žemėlapyje (toliau – ORT10LT) aiškiai matomą vaizdą. Taip pat šiame rašte atkreiptas dėmesys, kad GRPK (duomenys neskelbtini) pelkėje esančių vandens telkinių ribose yra įregistruotos upės (duomenys neskelbtini) fiktyvios linijos (upių, upelių, kanalų, drenažo griovių, einančių per ežerus, tvenkinius, kūdras ir atitinkamų diukerių menamos linijos). Šiame rašte taip pat pažymėta, kad upė (duomenys neskelbtini) ties vieta, kurios apytikslės koordinatės (duomenys neskelbtini), galėjo būti nukreipta šiaurės vakarų kryptimi, o ne šiaurės rytų kryptimi, kaip dabar yra Georeferencinio pagrindo kadastre.

12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. birželio 30 d. rašte (administracinio nusižengimo bylos Nr. 17069802951, 82 lapas) pateikiama nuomonė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) esantys vandens telkiniai (išskyrus (duomenys neskelbtini) upelį) paviršinio vandens telkinio statuso neturi ir juose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės negalioja.

13. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad privačiame žemės sklype, esanti (duomenys neskelbtini) pelkė yra privatus dirbtinis vandens telkinys, todėl asmenims, žvejojusiems šioje pelkėje, netaikomos Taisyklių ir Mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatos. Tiek Taisyklėse, tiek Mėgėjų žvejų įstatyme nustatyta, kad šių teisės aktų nuostatos netaikomos privačių dirbtinių vandens telkinių naudojimui žvejybai ar privačiuose vandens telkiniuose.

14. Iš administracinių nusižengimų nutarimų, kuriais D. N. yra nubaustas matyti, jog, kaip jau buvo minėta, jis atsakomybėn patrauktas už privačios nuosavybės pažeidimą. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. CK 4.37 straipsnyje numatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. D. N. pažeidė šią teisę, neturėdamas savininkų leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, atskirais šios nutarties 1 punkte numatytais atvejais plaukiodamas žvejojo, sužvejojo žuvis. Ir šios savininko teisės į nuosavybę nėra ir negali būti ribojamos nei jaunesnių nei 16 metų amžiaus, nei pensininkų, nei neįgalių asmenų atžvilgiu. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog D. N. yra valstybinio socialinio draudimo pensininkas, nesuteikia jam teisės be savininkų leidimo pažeisti aukščiau minėtas CK nurodytas savininkų teises į nuosavybę. Už padarytus teisės nusižengimus yra numatyta administracinė atsakomybė, dėl to D. N. ir buvo patrauktas bei nubaustas administracine tvarka. Sutiktina, kad žalos klausimai galėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, tačiau šiuo atveju tai nešalina atsakomybės už teisės pažeidimą.

15. Iš administracinio nusižengimo bylų medžiagų matyti, kad žemės sklypo savininkai nėra davę D. N. leidimo, ar kitokiu būdu išreiškę sutikimą, jog D. N. žvejotų jų privačiame sklype esančiame vandens telkinyje. Priešingai, medžiagų duomenys patvirtina, kad savininkai aktyviai nesutinka, kviečia policijos pareigūnus ir siekia, jog kiti asmenys nežvejotų jų vandens telkinyje. Taip pat nustatyta, kad plaukiant į pelkę yra ženklai „Privati valda“. Šią aplinkybę patvirtina Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) I. K. apklausos protokolas, vieno iš savininkų K. D. apklausos protokolas (administracinio nusižengimo bylos Nr. 17069802951, 14-15,16-18 lapai). Pats D. N. 2018 m. rugsėjo 20 d. apklausiamas nurodė, jog prie vandens telkinio matė įspėjamuosius ženklus, su užrašu, kad tai privati teritorija. Yra anksčiau prašęs savininkų leidimo žvejoti, tačiau jie neišdavė. Anksčiau yra gavęs žodinį perspėjimą iš savininkų, kad neturi teisės žvejoti jiems priklausančiame vandens telkinyje. Taip pat teismui pateikti duomenys patvirtina, kad buvo atmesti D. N. skundai dėl K. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn, dėl to, kad jis draudžia žvejoti kitiems asmenims, tačiau Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi, galutinai ir neskundžiamai konstatuota, kad K. D. įgyvendindamas savo, kaip savininko teises gynė savo interesus. Visi šie duomenys patvirtina, kad D. N. žinodamas jog žemės sklypo savininkai nesutinka ir neleidžia žvejoti jų žemės sklype esančiame vandens telkinyje, esant ženklams, nurodantiems, jog tai yra privati teritorija, jis vis tiek žvejojo – teigdamas, jog tokią teisę turi. Šių duomenų pagrindu nustatyta, jog D. N. veikė tyčia, t. y. nustatytas ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – tyčia.

16. Apeliantas neteisus teigdamas, jog Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. birželio 17 d. raštas, jam sudarė pagrindą spręsti, jog jo veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties, nes nėra tyčios. Kadangi minėtame rašte nurodoma, jog norint žvejoti upėje (duomenys neskelbtini), patenkančioje į (duomenys neskelbtini) pelkę, nebūtina įgyti žemės sklypo savininko leidimą. Tačiau apygardos teismas šį apeliacinio skundo argumentą atmeta, kaip nepagrįstą. Byloje nustatyta, kad apeliantas atsakomybėn patrauktas už tai, kad žvejojo privačiame vandens telkinyje, o ne upėje. Be to, iš aukščiau minėto VĮ distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „Gis centras“ 2017 m. birželio 1 d. rašto matyti, kad upė (duomenys neskelbtini) iki pelkėje esančių vandens telkinių turi aiškiai matomą vagą. (duomenys neskelbtini) pelkėje esančių vandens telkinių ribose yra įregistruotos upės (duomenys neskelbtini) fiktyvios linijos (upių, upelių, kanalų, drenažo griovių, einančių per ežerus, tvenkinius, kūdras ir atitinkamų diukerių menamos linijos). Iš Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) I. K. apklausos taip pat matyti, kad upelio vaga paskęsta po pelke, jos vizualiai nematyti dėl pakilusio vandens. Todėl apelianto argumentai, jog jis žvejojo upėje, o joje žvejoti leidimas nebūtinas (apeliantas remiasi 2016 m. birželio 17 d. raštu) atmetami, kaip nepagrįsti.

17. Apeliaciniame skunde remiamasi Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi Nr. AN2-45-485/2018, kadangi joje padaryta išvada, jog pensininkams nereikalingas leidimas žvejybai. Pažymima, jog minėtoje nutartyje spręstas žemės sklypo savininko patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas, todėl joje įstatymų nuostatos aiškinamos kitomis aplinkybėmis, bei atsakant į nagrinėtoje byloje pateiktus argumentus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju aukščiau aptartų duomenų pagrindu nustatyta, jog Taisyklės netaikytinos, o savininko leidimo reikalavimas kildinamas iš CK nuostatų.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš skundžiamos teismo nutarties galima suprasti, jog ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyvioji pusė pasireiškė ir tuo, kad apeliantas plaukiojo privačiame vandens telkinyje, kas anot apelianto prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. e3K-3-83-403/2018 konstatuotai išvadai, jog plaukiojimas vandens telkiniuose nėra uždrausta veikla ir tam nereikalingas specialus leidimas. Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje situacija nėra tokia pati. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad vandens telkiniuose plaukiojimas plaukiojimo priemonėmis yra įstatymo neuždrausta veikla, teisę plaukioti turi tiek vandens savininkas, tiek kiti asmenys, tam nereikalingas specialus leidimas. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 10 straipsnyje nurodoma, kad leidimo nereikalaujama, jeigu vandens naudojimas daro nereikšmingą poveikį vandens telkinio fizinėms, cheminėms ir biologinėms savybėms. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pripažino, kad byloje aptariamų ežerų naudojimo būdas yra ūkinei veiklai naudojami vandens telkiniai. Atsižvelgdama į ūkinei veiklai naudojamų vandens telkinių naudojimo būdo turinį (skirti laivybai, verslinei žvejybai ir kt.), teisėjų kolegija nurodė, kad neturi pagrindo daryti išvadą, kad plaukiojimas plaukiojimo priemonėmis nepatenka į ūkinei veiklai naudojamų vandens telkinių naudojimo būdo turinį. Nustatyta, jog nesant nustatytų apribojimų iš esmės plaukiojimas plaukiojimo priemonėmis ūkinei veiklai naudojamuose vandens telkiniuose yra galimas.

18.1. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintame Žemės naudojimo būdų turinio apraše išdėstytas žemės sklypų naudojimo būdo turinys, t. y. kad žemės ūkio veiklai skirtuose sklypuose galima žemės ūkio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas. Pažymima, kad šis sąrašas baigtinis. Atsižvelgiant į ūkinei veiklai naudojamų žemės sklypų naudojimo turinį, daroma išvada, kad plaukiojimas neįeina į šiuo atveju aktualų kitų žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudojimo būdo turinį. Be to, įvertinus Institucijos priimtų nutarimų nubausti D. N. pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, turinį, akivaizdu jog plaukiojimas įvardijamas ne, kaip nusižengimo objektyviosios pusės požymis, tačiau kaip žvejojimo būdas. Gi apeliantas skundžiamais nutarimais buvo nubaustas už savavaldžiavimą dėl to, kad jis žvejojo plaukiodamas po privačiame sklype esantį vandens telkinį. Ginčo nėra, kad D. N. plaukiojo vandens telkinyje tikslu žvejoti. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantas atsakomybėn patrauktas dėl plaukiojimo nepagrįsti.

19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad remiantis apeliacinio skundo argumentais panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartį nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį nepakeistą ir atsakomybėn patraukto asmens D. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė