Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-08-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-343-397/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-08-09
Bylos Nr.
AN2-343-397/2018
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00132-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-343-397/2018Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00132-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos:19.20; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. C. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. C. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Ž. 2018 m. vasario 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2017 m. birželio 26 d. apie 15.48 val., būdamas privačiame žemės sklype, priklausančiame K. D. bei G. Ž., esančiame vandens telkinyje adresu (duomenys neskelbtini), be savininko leidimo plaukiojo po tvenkinį, žvejojo ir sužvejojo dvi lydekas, kurių viena svėrė 4.620 kg., o kita lydeka svėrė 1.396 kg ir padarė 200 eurų žalą K. D. V. C. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.137 straipsnio 2 dalyje, pažeisdamas privačios nuosavybės teises, apibrėžtas CK 4.37 straipsnyje, nepadarius esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, neturėdamas savininko leidimo plaukiojo po tvenkinį, žvejojo ir sužvejojo žuvį. Šiuo nutarimu V. C. paskirta 16 Eur dydžio bauda.V. C. Marijampolės apylinkės teismo prašė panaikinti 2018 m. vasario 28 d. tyrėjo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Marijampolės rajono apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. birželio 11 d. nutartimi V. C. skundo netenkino ir konstatavo, kad bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad V. C., įgyvendindamas turimą subjektinę teisę – žvejoti, sąmoningai ignoravo įstatymų reikalavimus, žinojo, kad žvejoja privataus asmens vandens telkinyje ir tam yra būtinas savininko leidimas, tačiau tai ignoravo, t. y. suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį. Skundu aukštesnės instancijos teismui V. C. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nesutinkama su V. C. veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 518 straipsnį. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį svarbu nustatyti ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai. Be to, būtina nurodyti kokias konkrečių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nurodyti kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo pažeisti teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai. Tačiau kaip matyti iš tyrėjo nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio nėra detalizuojama kokios konkrečiai tvarkos nesilaikė pažeidėjas, apsiribojant tik nuoroda į CK 1.137 straipsnį.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog pažeidėjo veikos, numatytos ANK 518 straipsnyje, objektyvioji pusė pasireiškė tuo, kad jis plaukiojo privačiame vandens telkinyje, neturėdamas vandens telkinio savininko leidimo, tačiau tokios išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamai praktikai (2018 m. kovo 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-403/2018). Teismas taip pat nepagrįstai pažeidėjo veiksmuose nustatė ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – kaltę. Pažymėtina, kad į bylą pateiktame Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. birželio 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ taip pat nurodyta, kad „upės (duomenys neskelbtini) dalyje, patenkančioje į (duomenys neskelbtini) pelkę, norintiems žuvauti asmenims nebūtina įsigyti žemės sklypo savininko išduoto žvejybos leidimo, jie turi teisę žvejoti su žvejo mėgėjo bilietu. Net jeigu Marijampolės apylinkės teismas laikė, kad minimame Aplinkos apsaugos agentūros rašte išdėstyta nuomonė nėra teisinga, tai net ir tokiu atveju teismas turėjo pripažinti, kad kompetentingos valstybės institucijos rašte išdėstyta nuomonė sudarė pagrindą pažeidėjui galvoti, kad jis veikia teisėtai, nes veikia taip, kaip nurodyta Aplinkos apsaugos agentūros rašte. O tai sudaro teismui pagrindą spręsti, kad pažeidėjo veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties, nes nėra nustatyta subjektyvioji pusė – kaltė. Skunde pabrėžiama, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis teisės pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011). Taigi, jei ir kiltų ginčas dėl galimai nukentėjusiojo K. D. padarytos žalos įvertinimo ir jos atlyginimo, tai jis galėtų būti sprendžiama civilinio proceso tvarka nukentėjusiajam pareiškiant ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį CK 1.138 straipsnio pagrindu, gali reikalauti ne tik išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), bet ir užkirsti kelią teisę pažeidžiamiems veiksmams, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Skunde taip pat teigiama, kad bylos duomenys patvirtina, kad į K. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą įsiterpia tik nedidelė dalis (duomenys neskelbtini) upelio. Ši dalis negali būti traktuojama kaip atskiras vandens telkinys, atsietas nuo kitos 9duomneys neskelbtini) upelio dalies. Kita (duomenys neskelbtini) upelio dalis, kuri nėra susijusi su K. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, priklauso valstybei. Todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 163 punkto nuostata, kad vandens telkiniuose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir ūkio subjektams, žvejojama laikantis šiose taisyklėse nustatytų žvejybos valstybiniuose vandens telkiniuose reikalavimų. Teisę užsiimti mėgėjiška žvejyba suteikia žvejo mėgėjo bilietas, kuris Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4.3 punkte apibrėžiamas kaip mėgėjų žvejybos leidimas, kuriuo fiziniam asmeniui suteikiama teisė žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kurie nenaudojami kaip žvejybos plotai ir kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama pagal mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus ir tokiai žvejybai nereikalinga žvejo mėgėjo kortelė. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad pažeidėjas žvejo mėgėjo bilietą buvo įsigijęs, kas leidžia daryti išvadą, kad V. C. turėjo teisę žvejoti (duomenys neskelbtini) upelyje, įskaitant ir tą jo dalį, kuri yra įsiterpusi į K. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

Atsiliepimu į V. C. skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas H. P. prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. C. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas.ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. vasario 28 d. nutarimu apeliantas V. C. nubaustas 16 eurų administracine nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje padarymą, t. y. už tai, kad jis 2017 m. birželio 26 d. be savininkų leidimo plaukiojo po privatų vandens telkinį, žvejojo ir sugavo žuvis bei padarė K. D. 200 eurų turtinę žalą. Tokias veiksmais V. C., nesilaikydamas CK 1.137 straipsnio 2 dalies nuostatų, pažeidė privačios nuosavybės teises (CK 4.37 straipsnis), nepadarius esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, neturėdamas savininko leidimo plaukiojo po tvenkinį, žvejojo ir sužvejojo žuvį. Šiais savo veiksmais vykdė tariamą savo teisę – be leidimo žvejoti privačiame vandens telkinyje.V. C. tiek pirmosios instancijos teismo, tiek skundu aukštesnės instancijos teismui prašė administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo kaltės.Pažymėtina, kad ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014), dėl ko neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Tiek iš skundo aukštesnės instancijos teismui, tiek ir iš pateiktos administracinio nusižengimo pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad V. C. nesutinka su jo nubaudimu, teigia, kad jo veiksmuose nėra kaltės. (duomenys neskelbtini) upelio dalis, kuri nėra susijusi su K. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, priklauso valstybei, todėl turėtų būti taikoma Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 163 punkto nuostata, kad vandens telkiniuose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir ūkio subjektams, žvejojama laikantis šiose taisyklėse nustatytų žvejybos valstybiniuose vandens telkiniuose reikalavimų. Jis plaukiojo privačiame tvenkinyje, tačiau turėdamas žvejo mėgėjo bilietą. Įvertinus byloje esančią medžiagą, skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo nutartį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus V. C. kaltei pagrįsti bei juos tinkamai įvertino. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė asmeniui, kuris savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Bylos duomenimis nustatyta, o to neginčija ir V. C., kad pastarasis 2017 m. birželio 26 d. žvejojo privačiame vandens telkinyje (privačiame žemės sklype esančiame vandens telkinyje adresu (duomenys neskelbtini)). Vandens telkinio privatumo faktą patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2017 m. liepos 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)) (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 29-30, 41-42). Pats K. D. apklausiamas apylinkės teisme patvirtino, jog minėtas žemės ūkio paskirties sklypas yra jo ir bendrasavininko G. Ž. nuosavybė. Iš V. C. apklausos protokolo, pateiktų skundų teismams turinio ir jo parodymų apylinkės teisme matyti, kad jis žinojo, jog minėtas vandens telkinys yra privatus. Įvertinus tai, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nustatytu faktu dėl vandens telkinio privatumo ir nėra atskirai padalintas. Taigi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti skundžiamoje nutartyje nustatytu faktu dėl vandens telkinio privatumo ir pažymi, jog skunde nurodytos aplinkybės, jog K. D. šį vandens telkinį valdo bendrai be kitų fizinių asmenų (bendrasavininkių) taip pat ir su valstybe, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai K. D., P. P., A. S., A. I. ir G. Ž. patvirtino, kad pažeidėjas V. C. įvykio metu žvejojo (duomenys neskelbtini) pelkėje, t. y. privačiame vandens telkinyje. Šio privataus telkinio savininkai K. D. ir G. Ž., apklausiami teismo posėdžio metu, patvirtino, kad leidimo plaukioti ir žvejoti jiems priklausančiame telkinyje pažeidėjui jie nedavė, jis jų neprašė. Nors skunde teigiama, jog buvo vykdoma mėgėjų žvejyba ir jos režimas privačiuose telkiniuose reglamentuojamas Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatyme bei Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių nuostatose. Pagal šių taisyklių 163 punkto nuostatas vandens telkiniuose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir ūkio subjektams, žvejojama laikantis šiose taisyklėse nustatytų žvejybos valstybiniuose vandens telkiniuose reikalavimų. Teisę užsiimti mėgėjiška žvejyba suteikia žvejo mėgėjo bilietas, kurį pažeidėjas turėjo įsigijęs ir tai leido jam žvejoti privačiame K. D. priklausančiame vandens telkinyje ir atskiras savininko leidimas jam nebuvo būtinas. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, toks įstatymo nuostatų vertinimas nėra teisingas. Minėtų taisyklių 11.1 papunkčio analizė leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog norint žvejoti privačiuose vandens telkiniuose būtina turėti mėgėjų žvejybos leidimą, kuris suteiktų teisę žvejoti būtent tame (konkrečiame) vandens telkinyje, t. y. žvejams, be žvejo mėgėjo bilieto, būtina turėti leidimą mėgėjiškai žvejybai ir to telkinio savininko ar valdytojo leidimą, išskyrus asmenis, kurie turi teisę į nemokamą žvejybos teisę. Tai patvirtina ir liudytojo Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo I. K. paaiškinimai duoti tyrėjai ir apklausiant pirmos instancijos teisme, kad privačioje valdoje be leidimo gali žvejoti nepilnamečiai iki 16 metų, neįgalūs ir senatvės pensininkai. Visi kiti turi gauti savininko leidimą. (duomenys neskelbtini) pelkė nėra vandens telkinys, todėl joje negalioja Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės, (duomenys neskelbtini) upelis, šios pelkės ribose yra privatus, valstybė nėra bendrasavininkė, todėl žvejai privalo gauti savininko leidimus (administracinio nusižengimo bylos Nr. 9duomenys neskelbtini), b. l. 18). Taigi, įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad tyrėjas 2018 m. vasario 28 d. nutarimu pagrįstai konstatavo, kad V. C. buvo būtinas savininko K. D. leidimas, kuris suteiktų teisę žvejoti jo privačiame vandens telkinyje, nors jis ir turėjo žvejo mėgėjo bilietą, suteikiantį teisę žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose. Nors skunde nurodoma, kad teismas neįvertino to, kad pažeidėjo veiksmuose nebuvo pažeidimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, subjektyviosios pusės, t. y. kaltės, nes pažeidėjas žvejojo privačiame vandens telkinyje, turėdamas žvejo mėgėjo bilietą, o savininko leidimas jam nėra būtinas, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, V. C., žinodamas, kad žvejoja privačiame vandens telkinyje, ir, kad būtinas vandens telkinio savininko leidimas, sąmoningai šią aplinkybę ignoravo, t. y. sąmoningai, įgyvendindamas savo teisę – žvejoti, ignoravo įstatymo reikalavimus. Tai patvirtina ir paties V. C. duotas paaiškinimas jį apklausiant 2017 m. rugpjūčio 3 d., kai jis parodė, jog žvejoja be savininkų leidimo, nes šie tokių leidimų neišduoda, todėl jis žvejoja su žvejo mėgėjo bilietu, t. y. valstybiniu leidimu. Tokiu būdu, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šios aplinkybės tik patvirtina apelianto tyčią ir tai, kad pastarasis nustatytą pažeidimą padarė sąmoningai, t. y. suvokdamas, kad žvejoja privačiame vandens telkinyje, neturėdamas tokią teisę suteikiančio leidimo, t. y. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. C. 2017 m. birželio 26 d. plaukiodamas, žvejodamas ir sužvejodamas žuvis privačiame vandens telkinyje, neturėdamas savininkų leidimo, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių privačios nuosavybės teises. Nors skunde pažeidėjas nurodo, kad 2018 m. vasario 28 d. administracinio nusižengimo nutarime nėra nurodytos konkrečios teisės normos, kurias savo veiksmais jis pažeidė, o apsiribojama tik deklaratyviais teiginiais, aukštesnės instancijos teismas, tokius teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo nutarimo turinio yra nurodytas konkretus CK 4.37 straipsnis, kurį V. C. pažeidė. Šis straipsnis aiškiai nurodo, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Šiuo atveju, V. C. pažeidė šią teisę, nes neturėdamas savininkų leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, savavališkai plaukiojo, žvejojo ir sužvejojo žuvis privačiame vandens telkinyje. Dėl skundo teiginio, kad apylinkės teismas nepagrįstai laikė, jog plaukiojimas privačiame vandens telkinyje yra uždrausta veikla ir tam reikalingas specialus leidimas, kas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamai praktikai, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyvioji pusė pasireiškė ne tik tuo, kad V. C. plaukiojo privačiame vandens telkinyje, bet ir tuo, kad jis žvejojo ir sužvejojo žuvis privačiame vandens telkinyje, neturėdamas vandens telkinio savininko leidimo. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skundo argumentais nėra nei faktinio nei juridinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

V. C. skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gytis Večerskas