- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-556-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01064-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- M. M., V. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto K. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinio atsakovams M. M. ir V. M., institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai E. M., pilnamečiui sūnui V. M. ir iš ieškovo K. M. priteisti jiems po 200 EUR dydžio periodines kasmėnesines išmokas. Taip pat prašo pakeisti tuo pačiu sprendimu nustatytą ieškovo K. M. ir dukros E. M. bendravimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo K. M. ieškinį atsakovams M. M. ir V. M., institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas dėl ikiteisminės tvarkos nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymu, privalomoji mediacija nuo 2020 m. sausio 1 d. taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka; taip pat gali būti taikoma kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo priteisimo yra kilęs iš šeimos teisinių bei dėl jo yra galimas taikos sutarties sudarymas. Duomenų, kad šalys būtų inicijavę privalomąją mediaciją dėl ginčo, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovas kreipdamasis į teismą nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovo ieškinį atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu.
2.2. Pirmosios instancijos teismas dėl taikytinos jurisdikcijos nurodė, kad ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovai - jo nepilnametis sūnus nuo (duomenys neskelbtini), dukra E. su jos motina atsakove – nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo savo išvykimą į (duomenys neskelbtini) ir visi gyvena (duomenys neskelbtini), daugiau nei dvejus metus, laikyti jų nuolatine gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini) miestą nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo teismingumo taikytinas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, Jurisdikcija nagrinėti ieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnio pagrindu priklauso (duomenys neskelbtini) teismams. Klaipėdos apylinkės teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir paramos dydžio pilnamečiam vaikui pakeitimo, nes Klaipėdoje nėra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną šiame teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) K. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties dalį dėl bylos teismingumo ir klausimą išspręsti iš esmės nurodant kad byla nagrinėtina Klaipėdos apylinkės teisme iš esmės atlikus privalomą mediaciją. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Apeliantas dėl jurisdikcijos taikymo nurodo, kad teismas neįvertino, kad jau išlaikymo prievolė nustatyta pagal Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir yra priimtas bei vykdomas priverstine tvarka Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas. Teigia, kad tik Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę priimtas sprendimas gali būti peržiūrimas, keičiamas. Tokia išvada pagrindžiama vadovaujantis 1973 metais sudaryta ir nuo 2001 metų galiojančia Konvencija dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės. Konvencijos 8 straipsnis nurodo, kad Nepaisant 4–6 straipsnio nuostatų, santuoką nutraukusius sutuoktinius siejančias išlaikymo pareigas ir su šiomis pareigomis susijusių sprendimų peržiūrėjimą reglamentuoja ištuoka davusioje arba pripažinusioje Susitariančiojoje Valstybėje ištuokai taikyta teisė.“ Kadangi Su M. M. santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teisme, dukros E. M. gyvenama vieta nustatyta su motina M. M., priteistas išlaikymas kas mėnesį po 300 EUR, pilnamečiui sūnui V. priteista po 500 EUR mėnesiui , todėl teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik Lietuvos Respublikos teisme – kilmės šalyje.
3.2. Apeliantas dėl atsakovų gyvenamosios vietos nurodo, kad Lietuvos Respublikos teismuose vyksta daug bylų su atsakovais. Teigia, kad atsakovai tik nurodo adresą, kur siųsti procesinius dokumentus Lietuvos Respublikoje. Tai patvirtina pateikiami kitų bylų procesiniai dokumentai , sudaryti laikotarpiu, kai sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) universitete, o M. M. išvyko pas jį su dukra. Tikėtina, kad atsakovai nenori, kad jiems procesiniai dokumentai būtų siunčiami į (duomenys neskelbtini) , todėl jie turi sudarę įgaliojimus su J. S., kuri juos atstovauja Lietuvos Respublikos teismuose. Nurodo, kad teismas neįvertino, kad atsakovas V. M. turi Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto, todėl neapgrįstai pripažino, kad atsakovo nuolatinė gyvenama vieta užsienyje.
Motyvuojamoji dalis
Dėl atskirojo skundo argumentų
4. Apeliantas iš esmės nurodo, kad byloje pareikštu ieškiniu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. teismo sprendimą, dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Teigia, kad priimtas teismo sprendimas gali būti peržiūrimas tik Lietuvos Respublikos teisme, tai yra jo kilmės šalyje. Pažymi, kad atsakovai teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose nurodo korespondencijos adresą, jie yra atstovaujami J. S., be to V. M. turi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje.
5. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 4 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas atsisakyti apelianto ieškinį kaip neteisingą Lietuvos Respublikos teismui tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė teisės normas reglamentuojančias tarptautinį teismingumą.
6. Nustatyta, kad apeliantas pateiktu ieškiniu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai E. M., pilnamečiui sūnui V. M. ir iš ieškovo K. M. priteisti jiems po 200 EUR dydžio periodines kasmėnesines išmokas. Taip pat prašo pakeisti nustatytą ieškovo K. M. ir dukros E. M. bendravimo tvarką. Apeliantas pateiktame ieškinyje nurodo, kad atsakovai gyvena (duomenys neskelbtini), o jų adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nors atsakovas V. M. laikinai gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jo nuolatinė gyvenama vieta Lietuvoje bute (duomenys neskelbtini) kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Apeliantas teigia, kad atsakovai keletą metų gyvena (duomenys neskelbtini).
7. Byloje kilęs ginčas dėl tarptautinę jurisdikciją šeimos teisiniuose santykiuose reglamentuojančių teisės aktų aiškinimo ir taikymo. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 728 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, šiuo metu gyvenantis Lietuvos Respublikoje iš esmės siekia pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 dalyje dėl bendravimo su vaiku E. M. tvarkos ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. M. ir V. M. priteisimo, sumažinant priteistą išlaikymo sumą. Taigi, nepaisant to, kad tiek šalys, tiek vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, apylinkės teismas pagrįstai byloje nustatė tarptautinį elementą.
9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Nagrinėjama byla yra su tarptautiniu elementu, kurioje ginčas kilo dėl to, kurios valstybės – Lietuvos Respublikos ar (duomenys neskelbtini) – teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą dėl tėvų pareigų – dėl vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei CPK VII dalyje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Europos Sąjungoje jurisdikcijos klausimus, susijusius su santuoka ir tėvų pareigomis, reglamentuoja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“). Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnis įtvirtina bendrąją jurisdikcijos nustatymo taisyklę – pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą. Iš pačio ieškovo pateiktų paaiškinimu matyti, kad nagrinėjamu atveju nepilnametės E. M. įprastinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, tai yra kartu su motina M. M., matyti, kad apeliantas šioje situacijoje siekia jurisdikcijos prorogacijos, t. y. bendrųjų jurisdikcijos taisyklių išimties.
11. Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikciją tėvų pareigoms, jeigu: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; arba b) teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Sprendžiant dėl reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies taikymo būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą 2016 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016. Šioje byloje kasacinis teismas, išanalizavęs reglamento „Briuselis II bis“ tekstą lietuvių kalba ir atlikęs lyginamąją analizę kitomis kalbomis, įvertinęs reglamento tikslus ir jį aiškinančią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės doktriną, konstatavo, kad 12 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose įtvirtintos sąlygos turi būti aiškinamos ne kaip alternatyvios, o kaip kumuliatyvios – tikroji jų loginė jungtis yra ne „arba“, o „ir“. Taigi jurisdikcijos prorogacija, remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalimi, galima tik nustačius abi sąlygas.
12. Nagrinėjamoje byloje atsakovai V. M. ir M. M. yra Lietuvos Respublikos piliečiai, t. y. tenkinama viena iš dviejų privalomų jurisdikcijos prorogacijos sąlygų, nustatytų reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalyje (a punkte). Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo antrosios jurisdikcijos prorogacijos sąlygos, t. y., kad atsakovai yra aiškiai išreiškę ar kitaip nedviprasmiškai pritarę Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.
13. Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta sąlyga įtvirtina keletą būdų, kuriais galima pritarti teismo jurisdikcijai. Pirmasis būdas – pritarti „aiškiai išreikštu būdu“, antrasis – „kitoks nedviprasmiškas būdas“. Pritarimas aiškiai išreikštu būdu gali būti konstatuojamas, pavyzdžiui, tais atvejais, kai pateikiamas rašytinis pritarimas, aiškus pritarimas užfiksuojamas teismo proceso metu ir kitais panašiais atvejais. Pritarimas „kitokiu nedviprasmišku būdu“ apima tuos pritarimo būdus, kurie nepatenka į pirmąją teisinę sąvoką. Pastaroji teisinė kategorija yra itin plati, vertinamojo pobūdžio. Šiuo atveju diskrecija spręsti paliekama teismui. Tarptautinėje privatinėje teisėje įprasta, kad jurisdikcijai galima pritarti ir konkliudentiniais veiksmais – subjektas laikomas pritarusiu teismo kompetencijai, kai nepareiškia jurisdikcinio prieštaravimo pateikdamas pirmąjį procesinį dokumentą, kuriame suformuluoti argumentai dėl bylos esmės.
14. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie atsakovų nuomonę dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos šiuo konkrečiu atveju, tačiau būtina pažymėti, kad atsakovai Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4877-911/2019 yra išreiškę nepritarimą nagrinėti ginčo dėl teismo sprendimo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai E. M. bei paramos atsakovui V. M. dydžio sumažinimo Lietuvos Respublikos teismuose, teikė duomenys jog jų faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), dėl ko Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. apelianto ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1337-1092/2019 nutardamas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarties dalį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu paliko nepakeistą, pažymėdamas, kad atsakovai yra pateikę teismui prašymus dėl bylos teismingumo nustatymo (duomenys neskelbtini).
15. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nesant duomenų apie atsakovų nuomonę dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos šiuo konkrečiu atveju, negalima sutikti, jog byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismui, tačiau ir spręsti, kad apelianto ieškinys esant prorogacijos pagrindams nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismui. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ir nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pakankamo pagrindo pripažinti visų būtinų jurisdikcijos prorogacijos sąlygų pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies egzistavimo, tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovams pareiškus aiškų prieštaravimą Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai šioje konkrečioje byloje, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 782 straipsniu, turės galimybę ieškinį palikti nenagrinėtu.
16. Antra, kaip visiškai nepagrįsti atmetami apelianto argumentai jog apelianto pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovų nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Priešingai - apeliantas pateikė atsakovės M. M. 2019 m. sausio 30 d. 2019 m. liepos 9 d., 2019 m. sausio 16 d. prašymus kitose civilinėje byloje, kur jos nurodyta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ir tik nurodomas korespondencijos adresas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Be to, vien ta aplinkybė jog atsakovas V. M. turi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, tai yra butą, esantį (duomenys neskelbtini), nesudaro objektyvaus pagrindo išvadai, kad atsakovas V. M. ilgiau kaip 2 metus studijuodamas (duomenys neskelbtini) yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
17. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinį paliko nenagrinėtu ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, tai yra nesilaikant išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kadangi apeliantas nepateikė duomenų, jog šalys pasinaudojo mediacijos procesu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog po skundžiamos nutarties priėmimo (2020 m. vasario 14 d.), tai yra 2020 m. balandžio 8 d. apeliantas pateikė duomenis, jog 2020 m. vasario 19 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyrių su prašymu vykdyti privalomąją teisminę mediaciją, kuri apelianto prašymo netenkino, kadangi 2020 m. kovo 17 d. atsakovai V. M. ir M. M. išreiškė nesutikimus dėl privalomosios mediacijos taikymo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas nutardamas apelianto ieškinį atsisakyti priimti nesilaikius išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl atsakovų atsisakymo taikyti privalomąją mediaciją sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl atsisakymo palikti ieškinį nenagrinėtu ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
18. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto ieškinį, netinkamai įvertino apelianto ieškinio aplinkybes dėl galimos jurisdikcijos prorogacijos sąlygų, be to, po skundžiamos nutarties priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės dėl byloje keliamo klausimo dėl mediacijos taikymo, todėl remiantis išdėstytais motyvais, apelianto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, ieškinio priėmimo klausimą perduodant iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.