- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- e2S-1337-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02518-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- V. M., M. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. M., atsakovo V. M. ir atsakovės M. M. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovams M. M. ir V. M. dėl išlaikymo ir paramos periodinėmis išmokomis dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. M. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m, rugpjūčio 30 d. sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai E. M. ir pilnamečiui sūnui V. M. – sumažinti ieškovo K. M. mokamo vaikams išlaikymo ir paramos dydį ir priteisti kiekvienam vaikui po 200 Eur dydžio išmoką, mokamą kiekvieną mėnesį.
2. Teisme gautas atsakovės M. M. prašymas dėl bylos teismingumo, kuriame nurodoma, kad ieškovas nepagrįstai kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą. Prašoma teismo atsisakyti priimti ieškinį, jį su priedais grąžinti ieškovui bei pasiūlyti ieškovui kreiptis į Glazgo Šeryfo Karališką teismą Škotijoje pagal jos, kaip atsakovės, ir dukters nuolatinę gyvenamąją vietą. V. M. taip pat pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad jis gyvena Jungtinėje Karalystėje, Škotijoje. Mano, kad byla neteisminga Klaipėdos apylinkės teismui, prašo teismo atsisakyti priimti ieškinį, jį su priedais grąžinti ieškovui bei pasiūlyti ieškovui kreiptis į Glazgo Šeryfo Karališką teismą Škotijoje pagal jo, kaip atsakovo, nuolatinę gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
3. Atsakovai teiktuose prašymuose nurodo, kad patyrė 105,94 Eur dokumentų vertimo išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovo su 5 procentų metinėmis palūkanomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovo K. M. ieškinį paliko nenagrinėtą, atsakovų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo netenkino.
5. Teismas iš pateiktų įrodymų nustatė, kad atsakovų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl pripažino, kad ieškovas K. M. reikalavimą atsakovams M. M. ir V. M. dėl teismo sprendimo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai E. M. bei paramos atsakovui V. M. dydžio sumažinimo turi pareikšti pagal jų gyvenamąją vietą, t. y. su šiuo reikalavimu kreiptis į kompetentingą Jungtinės Karalystės teismą Jungtinės Karalystės teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Dėl atsakovų prašymo priteisti 105,94 Eur dokumentų vertimo išlaidas bei 5 procentų metines palūkanas, teismas nustatė, kad sąskaitos-faktūros prašomai priteisti sumai yra išrašytos J. S. vardu. Atsakovai nepateikė įrodymų, jog būtent jie apmokėjo minėtas sąskaitas dėl dokumentų vertimo. Dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovų prašymo dėl 105,94 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas K. M. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Teismas neįvertino, kad išlaikymo prievolė nustatyta pagal Lietuvos nacionalinę teisę ir yra priimtas ir vykdomas priverstine tvarka Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas. Lietuvoje pagal Lietuvos nacionalinę teisę priimtas sprendimas gali būti peržiūrimas, keičiamas tik Lietuvoje ir pagal Lietuvos nacionalinę teisę. Teismas turėjo vadovautis Konvencijos dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės nuostatomis.
7.2. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškinio pateikimo metu atsakovų gyvenamoji vieta užsienyje nebuvo žinoma, o buvo žinomos tik gyvenamosios vietos Lietuvoje, pagal pačių atsakovų nurodymą, kur siųsti procesinius dokumentus, ir pagal VĮ Registrų centro duomenis apie V. M. nuosavybės teise priklausantį butą Smiltelės g. Klaipėdoje.
7.3. Ieškovas nurodo, kad vadovaujantis CPK 784 straipsniu ir 785 straipsniu, šeimos bylos išimtinai teismingos ir nagrinėtinos pagal Lietuvos teisę, jeigu bent viena šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir gyvena Lietuvoje. Kadangi byla išnagrinėta ir toliau nagrinėtina pagal Lietuvos teisę, todėl ir procesas turi vykti Lietuvos teismuose.
8. Atskiruoju skundu atsakovė M. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarties dalį ir priteisti iš ieškovo 105,94 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. Atsakovė patyrė 105,94 Eur dydžio nenumatytų išlaidų, t. y. dokumentų iš anglų į valstybinę lietuvių kalbą vertimo išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovo K. M. su 5 procentų metinėmis palūkanomis įstatymo numatyta tvarka.
8.2. Teismui buvo pateikta UAB „Baltijos vertimai“ 2019 m, balandžio 24 d, PVM sąskaitą – faktūrą 42,94 Eur sumai už dokumentų vertimą bei D. P. individualios įmonės 2019 m, gegužės 15 d. sąskaitą – faktūrą 63 Eur sumai už turėtas vertimo paslaugas. Iš šių sąskaitų – faktūrų matyti, kad jos išrašytos J. S. vardu, t. y. V. M. ir E. M. močiutės, kuri yra atsakovo V. M. įgaliota atstovė ir sumokėjo už vertimą Lietuvoje nurodytą sumą pagal atsakovų prašymus, nes jie gyvena užsienyje, o vaikai savų pajamų neturi.
8.3. 5 procentų dydžio metinės palūkanos priteisiamos ne tik nuo pareikšto materialaus reikalavimo sumos, bet ir nuo patirtų teismuose bylinėjimosi išlaidų dydžio. Todėl šioje dalyje nutartis taip pat naikintina.
9. Atskiruoju skundu atsakovas V. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarties dalį ir priteisti iš ieškovo 105,94 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
9.1. Atsakovas patyrė 105,94 Eur dydžio nenumatytų išlaidų, t. y. dokumentų iš anglų į valstybinę lietuvių kalbą vertimo išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovo K. M. su 5 procentų metinėmis palūkanomis įstatymo numatyta tvarka.
9.2. Teismui buvo pateikta UAB „Baltijos vertimai“ 2019 m, balandžio 24 d, PVM sąskaitą – faktūrą 42,94 Eur sumai už dokumentų vertimą bei D. P. individualios įmonės 2019 m, gegužės 15 d. sąskaitą – faktūrą 63 Eur sumai už turėtas vertimo paslaugas. Iš šių sąskaitų – faktūrų matyti, kad jos išrašytos J. S. vardu, t. y. V. M. ir E. M. močiutės, kuri yra atsakovo V. M. įgaliota atstovė ir sumokėjo už vertimą Lietuvoje nurodytą sumą pagal atsakovų prašymus, nes jie gyvena užsienyje, o vaikai savų pajamų neturi.
9.3. 5 procentų dydžio metinės palūkanos priteisiamos ne tik nuo pareikšto materialaus reikalavimo sumos, bet ir nuo patirtų teismuose bylinėjimosi išlaidų dydžio. Todėl šioje dalyje nutartis taip pat naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą kaip nenagrinėtiną Lietuvos teismuose, taip pat atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos teismingumo
12. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Kad bylos su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo klausimas būtų teisingai išspręstas, būtina nustatyti, koks konkretus teisės aktas turi būti taikomas.
13. Išlaikymo bylose, turinčiose tarptautinį elementą, taikytinas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas). Išlaikymo reglamento 1 straipsnyje nustatyta, kad šis Reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės. Išlaikymo reglamento preambulėje (11 punkte) taip pat nurodyta, kad šio Reglamento taikymo sritis turėtų apimti visas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, kad visiems išlaikymo kreditoriams būtų užtikrintos vienodos sąlygos.
14. Nagrinėjamoje byloje ieškovas į teismą kreipėsi dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir paramos pilnamečiam vaikui dydžių pakeitimo. Vadinasi, ieškovo reikalavimai patenka į Išlaikymo reglamento taikymo materialinę sritį. Jungtinei Karalystei šis reglamentas yra taikytinas pagal 2009 m. birželio 8 d. Europos Komisijos sprendimą Nr. 2009/451/EB. Dėl šios priežasties bylos teismingumas šiuo atveju turi būti nustatytas taikant ne Civilinio proceso kodeksą (toliau – ir CPK), o minėto reglamento nuostatas. Šiuo aspektu CPK 3 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais.
15. Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje įtvirtinta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.
16. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovas V. M. studijuoja ir gyvena Škotijoje, o atsakovė M. M. su dukra yra deklaravusios išvykimą į Jungtinę Karalystę. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovai, pateikdami teismui prašymus dėl bylos teismingumo nustatymo, taip pat kitus įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad atsakovų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, bet Jungtinėje Karalystėje, Škotijoje.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog jau ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovai, tikėtina, gyvena Jungtinėje Karalystėje. Tai paneigia ieškovo atskirojo skundo argumentą, kad jam ieškinio pateikimo metu nebuvo žinomos atsakovų gyvenamosios vietos. Be to, pagal Išlaikymo reglamento 10 straipsnį, jeigu į valstybės narės teismą kreipiamasi dėl bylos, kurios nagrinėti pagal šį reglamentą teismas neturi jurisdikcijos, tai tas teismas turi savo iniciatyva pareikšti, kad jis neturi jurisdikcijos. Vadinasi, pagal Išlaikymo reglamentą yra svarbu ne tai, ar ieškovas žinojo apie atsakovo gyvenamąją vietą, o tai, kur yra reali atsakovo gyvenamoji vieta kreipimosi į teismą metu. Būtent pagal tai ir nustatoma ginčo jurisdikcija.
18. Kadangi atsakovai gyvena Jungtinėje Karalystėje, vadovaujantis Išlaikymo reglamento 3 straipsniu, nagrinėjama byla nėra teisminga Lietuvos teismams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tarp ginčo šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl teismingumo sprendžiant tarpusavio ginčus (žr. Išlaikymo reglamento 4 straipsnį). Atsakovai teismingumą užginčijo iš karto sužinoję apie ieškinį (žr. Išlaikymo reglamento 5 straipsnį). Savo ruožtu ieškovo nurodoma aplinkybė, kad ginčas dėl išlaikymo priteisimo buvo išspręstas Lietuvos teisme, nėra teisiškai reikšmingas. Išlaikymo reglamente nėra nuostatos, kuri dėl minėtos aplinkybės suteiktų jurisdikciją Lietuvos teismams. Vadinasi, ieškovas savo reikalavimo negali reikšti Lietuvos teismuose. Jis tai turi padaryti atsižvelgdamas į Išlaikymo reglamento nuostatas, pvz., pagal atsakovų gyvenamąją vietą turi kreiptis į kompetentingą Jungtinės Karalystės teismą Jungtinės Karalystės teisės aktų nustatyta tvarka.
19. Atmestinas ieškovo teiginys dėl Konvencijos dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės nuostatų taikymo šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikytina teisė ir teismingumas (jurisdikcija) yra visiškai skirtingi dalykai. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl bylos jurisdikcijos (kurios valstybės teisme turi būti sprendžiamas ginčas), o ne kokia teisė (kokios valstybės materialioji teisė) bus taikoma.
20. Ieškovo vertinimu, atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas Lietuvoje (pagal pateiktus VĮ Registrų centro išrašus) patvirtina jų nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu ieškovo argumentu. Nekilnojamojo turto egzistavimas nelemia asmens gyvenamosios vietos, nes turimas turtas gali būti įgytas iki išvykimo iš Lietuvos, jis gali būti nuomojamas arba pardavinėjamas. Vadinasi, nekilnojamojo turto turėjimas nereiškia, jog jame yra atsakovų gyvenamoji vieta.
21. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nutarties dalimi dėl bylos jurisdikcijos. Ieškovo K. M. atskirasis skundas yra atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
22. Atsakovai atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria teismas netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos. Atsakovai 2019 m. gegužės 26 d. teiktuose prašymuose nurodė, kad patyrė 105,94 Eur dokumentų vertimo išlaidas, kurias prašė priteisti iš ieškovo su 5 procentų metinėmis palūkanomis.
23. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas nagrinėjamu atveju pareiškė ieškinį, kuris yra neteismingas Lietuvos teismams. Dėl pareikšto ieškinio atsakovai patyrė protingų ir būtinų išlaidų siekdami įrodyti savo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Vadinasi, ieškovas yra atsakingas už šias išlaidas, nes jos susidarė dėl ieškovo netinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo.
24. Nustatyta, kad atsakovai pirmosios instancijos teismui pateikė UAB „Baltijos vertimai“ 2019 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą – faktūrą 42,94 Eur sumai už dokumentų vertimą bei D. P. individualios įmonės 2019 m. gegužės 15 d. sąskaitą – faktūrą 63 Eur sumai už vertimo paslaugas. Pirmos instancijos teismas netenkino atsakovų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nurodė, kad sąskaitos-faktūros buvo išrašytos J. S. vardu, o atsakovai nepateikė įrodymų, jog būtent jie apmokėjo minėtas sąskaitas-faktūras.
25. Atsakovai su atskiruoju skundu pateikė įgaliojimą, išduotą J. S.. Šį įgaliojimą apeliacinės instancijos teismas priima ir prijungia prie bylos, nes poreikis jį pateikti atsirado po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo (CPK 314 straipsnis). Be to, pasak atsakovų, J. S. yra atsakovo V. M. ir E. M. močiutė ir sumokėjo už vertimus atsakovų prašymu.
26. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“, laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Vadinasi, nustačius, kad bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos ir dėl jų kreiptasi į teismą nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atitinkamas bylinėjimosi išlaidas, nepaisant to, kad jas apmokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).
27. Už vertimo išlaidas nagrinėjamoje byloje apmokėjusi J. S. buvo atsakovo įgaliotas asmuo. Byloje nėra duomenų, paneigiančių aplinkybę, kad ji yra artimas atsakovų giminaitis, veikęs atsakovų interesais. Todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir minėtą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovų prašymą priteisti dokumentų, kuriuos atsakovai pateikė grįsdami savo poziciją byloje, vertimo išlaidas. Šis atsakovų prašymas yra tenkintinas.
28. Atsakovai taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nėra nustatytas palūkanų už priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą priteisimas. Pažymėtina, kad pareiga mokėti bylinėjimosi išlaidas atsiranda tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Vadinasi, palūkanų už priteistas bylinėjimosi išlaidas negali būti reikalaujama iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo, nes tuomet dar nėra praleistas prievolės įvykdymo terminas. Savo ruožtu teismui nėra teisinio pagrindo priteisti palūkanas į ateitį, nes tai nėra numatyta įstatyme ir ieškovas dar nėra pažeidęs prievolės atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nuostolių dėl neįvykdyto teismo procesinio sprendimo galėtų reikalauti tik jeigu ieškovas laiku nesumokėtų priteistų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas netenkina prašymo dėl palūkanų priteisimo.
29. Apibendrindamas tai, kas pasakyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas atsakovų atskiruosius skundus tenkina iš dalies ir priteisia iš ieškovo 105,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeisti ir atsakovams M. M. ir V. M. iš ieškovo K. M. priteisti po 52,97 Eur (iš viso 105,94 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.